Ramunas84

Pirmas dalykas kuris šauna į galvą tai, kad sveikintina, kad norite pradėti dirbti "SAU".
 
Kitas dalykas: "neturime pakankamai patirties nei įrangos šiai veiklai. Todėl nusprendėme parašyti į šį forumą ir pasisemti iš jūsų patirties". Čia tu patirties negausi, ir tavęs neišmokins forume taisyti mašinų.
 
Ne nuo to galo pradedat. Jei patinka ir norit tvarkyti, ardyti ar dar kaip kitaip dirbti su mašinom. Paieškokit darbo šrote ar servise. Nesvarbu kiek mokės ir kada dirbsit, galit vakarais, galit savaitgaliais. Esmė tokia, kad kitų sąskaita įgytumėt patirties. Bet reikia būti ne pasyviems, o aktyviems darbuotojams. Ta prasme dirbant reikia viskuo domėtis, mokytis iš kitų. Stebėti kaip kas vyksta, iš kur perka mašinas, kiek už jas moka ir t.t. Žodžiu turit susipažinti su ta virtuve. Ir tada jau kad turėsit sukaupę žinių bagažą tad jau prašau, galit ir dirbti "ant savęs". Visa kita ateis su laiku. Kam jums savo sąskaita gaišti laiką ir rizikuoti. Supraskit darbdavys jūsų sąskaita uždirba pinigus, o jus galit jo sąskaita pasiimti žinių už kurias nereikės mokėti, o dar gausit atlyginimą. Mainai ;)

realiai paciai pradziai uztenka kokiu 600lt irankiam susipirkt.
200-300lt uz irankiu komplekta (~170 daliu) su maza ir didele "terksle" bei ivairiom galvutem, pats naudoju king roy komplekta, kiniskas ar indiskas, bet gana kokybiskas, geriausias kainos ir kokybes santykis, kiek teko matyt tokius pacius komplektus naudoja nemazai srotu. Su tokiu komplektu kiek teko ardyt masinu negalejau atsukti gal 2 ar 3 gana specifinius varztus, kur reik jau spec. rakto, taigi realiai visa masina su tokiu komplektu galima isardyt.
 
Pradzioje galima verstis su donkratu iki 2t, turguj iki 100lt.
Pjaustymui geriausias variantas tiesinis pjuklas, su bulgarke pavarksi kol supjausi kebula. Tiesini pjukla pirkau zinomos firmos, ~350lt, protingai naudojant jau laiko 2 metus, supjauta nemazai kebulu...
Dar reik salonui ardyt plastmasiniu irankiu komplektuko, kad detaliu neapgadint, norfoj 4 tokiu irankiu komplektukas yra uz ~6lt, 3-4 masinom uztenka :D
 
Vien su tokiais irankiais masina isardyt dviese per 1-2 dienas galima.
 
Na o veliau jau pagal galimybes... keltuvas - super, viska labai palengvina. Oro kompresorius + pneomatinis suktuvas irgi super kai reik ardyt vaziuokle.
 
Gerve, vadinama "libiotke" irgi geras dalykas kai reik iskelt varikli, kitu atveju varikli "numeti" ant senos padangos ir fsio.
 
beje toks patarimas is patirties, geriau orentuokis i vienos markes automobilius, nebent zadi iskart nupirkt 50+ automobiliu ardymui.
Apie automobilius kuriuos ardysi turi zinot gana daug:
-kaip greiciau isardyt, nuo kurios vietos pradet ardyt, kaip nuimt viena ar kita detale, kazko nesugadinant, patikek pirma masina ardant tokiu dalyku neisvengsi;
-kas dazniausiai genda;
-kokios detales einamiausios;
-ka ardyt iki paskutinio varzto o ka galima parduot ir net reik parduot komplekte
-kokios detaliu kainos rinkoje, teko ne karta susidurti su tokiais ardytojais, kai paskambini del detales, detale yra, bet nezino kainos, ir praso paskambint uz 15min, tada zinoma pardavejas skambina kitiem per skelbimus ir "gaudo" kokia tos detales kaina :D
-kokios detales tinka is vieno modelio i kita modeli, pvz: bmw 320 radiatoriai tinka ir bmw 120 na ir pan. tada tampa lengviau parduot detale.
 
Na ir sandeliavimas paprastesnis, ant skelbimu maziau pinigu iseina.

Žaidimą galite išbandyti
http://betazaidimai.us.lt
 
Prašau vertinti ne domeną, ne patį puslapį, o tik žaidimą. Kas patiko, o gal užkliuvo.
Buvau įdėjęs nuorodą seniau, tad tie, kurie žaidė žaidimą prieš tai, siūlyčiau refreshinti puslapį užėjus, kad viskas tikrai būtų atnaujinta.

Šiek tiek sugrįžau mintimis į praeitį ir nutariau tais prisiminimais pasidalinti su jumis, mano puslapio skaitytojai.
 
Senais senais laikais, kai dar nebuvo tinklinių vaistinių, joms vadovauti negalėjo žmogus, neturintis farmacinio išsilavinimo. Matyt, geras yra posakis: “kiekvienas tegul dirba darbą, kurį išmano ir moka geriausiai“. Visus reikalus, susijusius su vaistinės darbu, spręsdavo vaistinės vedėjas ar vedėja. Reklamų nebuvo, o ir reklamuoti nebuvo ką – vaistai buvo pigūs, daugelis iš jų buvo deficitiniai, be to, ir reklamos nereikėjo, nes žmonės į vaistines ėjo tik reikalo prispirti, o dabar daugelis eina “dūšios atverti”, pasiguosti, apie politiką ir valdžią pasišnekėti ir, be abejo, reklamuojamų produktų prisipirkti.
 
O kai atėjo nauji, dabartiniai laikai, vaistines užvaldė tie, kurie įžvelgė būsimą pelną. Ir matau, kad jiems neblogai pavyko.
Kokia strategija buvo vykdoma, kai savininkas buvo ne farmacininkas, o ir jo komandą sudarė visokios buvę bankų ir “Senukų” vadybininkės, galite pamatyti, pasižiūrėję į ruoštą reklaminį vaizdo klipą. Ir tai buvo vaistinės reklama!
 
O kai tas projektas su vištomis buvo paleistas į gyvenimą (trumpai priminsiu tiems, kurie nežino apie tą projektą – žmonės, vaistinėje apsipirkę už tam tikrą pinigų sumą, gaudavo kuponus, suteikiančius galimybę pigiai nusipirkti vištų vieno paukštyno parduotuvėse), mes tiek prisiklausėme pasiūlymų, ką dar galėtumėme pridėti į žmonių pirkinių krepšelį. Daugelis kraipė galvas, kaip tokie dalykai įmanomi, mes irgi prastai jautėmės, nes tai nė iš tolo nebuvo panašu į vaistinę, greičiau į eilinį turgų.
 
Bet reikia pasidžiaugti bent tuo, kad farmacijos bendrovėje buvo farmacinės veiklos vadovas, kuris sustabdė dar vieną neprotingą žingsnį. Dėl pinigų ir pelno tiems kūrybiniams darbuotojams visai buvo protas pasimaišęs, nes vadovas pareikalavo nupirkti ir į kiekvieną vaistinę pristatyti po mažą šaldytuvą šaldytoms vištoms laikyti, kad mes, vaistinės darbuotojai galėtume iš karto ir parduoti tas vištas už jų ką tik įsigytus kuponus! Tai kategoriškai uždraudė žmogus, atsakantis už farmacinę veiklą savo licencija. Įsivaizduokite tikrintojų veidus, kai, atidarę šaldytuvą, vaistinėje jie būtų radę šaldytų vištų!
 
Apačioje pateikiamas susirašinėjimas, tarp vadybininkų, tekste redaguotas tik vaistinės pavadinimas:
 
 
Ir dar keli laiškai, kurie skirti mums, vaistininkams. Tikriausiai tam, kad pamokyti, kaip turime dirbti. Matyt tuos laiškus kuria visiški nevykėliai, manantys, kad mes esame tikrai tik eiliniai pardavėjai, neturintys savo nuomonės, didelio krepšio žinių arba marionetės, kurios, patampius už siūlelių daro tai, ko iš jų reikalaujama…
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Tai va, tokia realybė…
 
Dar buvo organizuojamas PRIVALOMAS seminaras, kuris vyko dvi savaitgalio dienas. Jame turėjo sudalyvauti visi darbuotojai. Seminarą vedė iš Latvijos atvykęs lektorius. Jis taip pat mus mokė, kaip turime dirbti, kad kuo daugiau parduotume. Buvom suskirstyti į būrelius ir “žaidėme” pirkėją ir pardavėją. Mus stebėjo iš šono, taisė mūsų klaidas, mokė, kaip turime viską daryti teisingai, paprasčiau sakant, kaip daugiau “prikabinti makaronų ant ausų” pirkėjui. Kai įsivėliau į atvirą diskusiją su tuo lektoriumi ir paklausiau jo, ar jis norėtų, kad jo žmona, atėjusi į vaistinę nusipirkti tik citramono, mano dėka išeitų su pilnu “Maximos” maišu nesąmonių, jis man pasiūlė padiskutuoti po paskaitos. O po paskaitos pasakė, kad jis viską supranta, bet toks yra biznis. Ir dar pridėjo, kad po paskaitų mes pasijusime labai laimingais ir visai kitokiais, pasikeitusiais, su kitu požiūriu. Ir kai baigėsi seminaras, jis manęs paklausė:
 
– Ar gavai naudos, ar lengviau bus dabar dirbti, nes tiek patarimų naudingų gavai?
 
Beliko tik nusišypsoti ir liūdnai pranešti:
 
– Netapau laimingesnis žmogus, paskaitos nepakeitė požiūrio į darbą ir jeigu dirbu 20 metų, tai joks profesorius ar mokslų daktaras nesugebės manęs pakeisti, o jūs iš manęs atėmėte dvi pačias nuostabiausias savaitgalio dienas, o aš jas atėmiau iš savo šeimos ir kito laisvo savaitgalio jau neturėsiu, nes turėsiu dirbti.
 
Taip ir išsiskyrėme su savo mintimis, ir savo tikslais. Negaliu kalbėti už visus savo kolegas, kad paskaitos buvo šlamštas. Manau, kad kažkam tikrai buvo įdomu ir naudinga, bet aš pasijutau kaip sektoj, kai tau kažką bando įteigti ir dar garsiai pakartoti, kad pasižadi nuo šios minutės elgtis tik taip, ir ne kitaip:)
 
Vaistininko užrašai

Tai žinoma, nejau man sunku, dar savo namų raktus, banko sąskaitų prisijungimus pasakysiu ir savo automobilį padovanosiu :D
 
 
O jeigu rimtai, tai žmonės tokią informaciją perka ir ji yra brangi, bet aš jos neparduodu. Kadangi esate tokie naivūs, tai galiu pravesti kursus šia tema už minimalų 500Lt mokestį? :lol: kaip jum toks pasiūlymas.
 
 

Pastaruoju metu, gaunu vis daugiau elektroninių laiškų su klausimais, kaip pradėti verslą, ko imtis, ką skaityti (aišku, kad šitą portalą! – juokelis) ir panašiai. Neseniai gavau ir klausimą, kaip pasirinkti specialybę (atsakysiu būtinai), tačiau šį kartą bandysiu apžvelgti tai, kas (mano akimis) yra svarbiausia versle. Gero skaitymo.
 
Žinokite, kas yra verslas
 
„Tu taip skaniai gamini maistą, kad tau, manau, reikėtų atsidaryti savo restoraną!“ – Petrui sako jo draugai. Kurį laiką pagalvojęs (ir, žinoma, pasitaręs su savo žmona), Petras prieina išvados, kad visgi jis „galėtų“ pagaliau palikti savo darbą, kurį dirba jau pastaruosius 20 metų, turi pakankamai santaupų ir norėtų, pagaliau, pradėti savo verslą. Pagaliau, kažkokie pokyčiai gyvenime!
 
Esu girdėjęs ne vieną tokią istoriją labai daug kartų. Keičiasi tik verslo rūšis, sritis ir pagrindinio herojaus vardas bei lytis. Tačiau tiesa yra tokia:
 
Petras tuojau įsės į pačią baisiausią karuselę savo gyvenime. Kol jis tai supras – jis iššvaistys savo santaupas ir įsidarbins dviejuose darbuose, kad padengti įsiskolinimus, kuriuos jam sukels jo naujas verslas.
 
Kodėl?
 
Todėl, kad maisto gamyba – tai nėra visas verslas. Taip, maitinimo industijoje, tai yra svarbu, bet… Tai sudaro tik maždaug 1/10 dalį to, iš ko susideda verslas. Reikia suprasti ne tik tai, ką reikia kepti, o ką – virti. Versle (šiame pavyzdyje – naudosiu restorano verslą) egzistuoja ir svečių aptarnavimas, darbas virtuvėje, inventorizacija, kainodara, marketingas, krizių valdymas, personalo valdymas ir panašiai. Reikia mokėti analizuoti ir suprasti, kad vienintelis dalykas, kuris kažkur „eis“ per tokį orą, tai ne lankytojai į restoraną, o restorano produktai – į šiukšliadėžę.
 
Tai neturi būti tik dėl finansinės pusės
 
Jeigu versle esate vien dėl pinigų – jų nebus. Vien tik pinigų nėra gana. Pinigai nebus šalia, kai po 84-rių valandų darbo savaitės sužinosite, kad reikia įdėti dar 16 valandų buhalteriniams reikalams. Jie nepadės ir tada, kai reikės pažiūrėti į akis savo geriausiam draugui ir paaiškinti, kad jis nėra tinkamas Jūsų verslui. Pinigai nepadės Jums ir tuomet, kai reikės nuspręsti, kam reikia padaryti paslaugą – šeimai ar verslui. Realiai – milijoną kartų po truputį „mirsite“ viduje, kol suprasite, kad neturite pakankamai jėgų tam, jog tęsti.
 
Žymiai geriau yra mylėti tai, ką darote, nes Jūsų veikla taps Jūsų gyvenimo dalimi. Ir jeigu Jus motyvuoja pati veikla, Jūsų kurto produkto paskirtis ar dar kažkas, kas Jus „veža“ tame, ką darote – Jūs irgi galite dirbti po 18 valandų per dieną, gerti šimtus puodelių kavos, justi panikos priepuolius, tvarkytis su nemiga… Tačiau yra vienas „bet“: Jūs viso to nepajusite.
 
Tiesa – Jūsų „meilė“ verslui turi būti „teisinga“. Plačiau apie tai galite paskaityti čia.
 
Apsibrėžkite savo rinkos ribas
 
Jūsų verslas tikrai nebus „tinkamas“ ir reikalingas visiems“. Ir „mūsų tikslinė auditorija yra moterys“ taip pat yra krūva š…lamšto. Na tikrai nebus taip, kad Jūsų produktas yra pageidaujamas bet kurios merginos/moters, nuo 18-os iki mirties. Būkite realistiškesni. Nustatykite sau realią tikslinę auditoriją. Išsiaiškinkite, kas yra tie tikrieji „potencialūs klientai“.
 
Bendraujate su moterimis? Jos yra mamos? O aktyvios mamos, ar tos, kurios mėgsta būti namuose? Ar jos baigę aukštąjį? Potenciali klientė mieliau žais lauko tenisą ar pirmininkaus susirinkimui?
 
Tai – skirtingos moterys. Skirtingos tikslinės grupės. Ir nėra nei vieno produkto rinkoje, kuris „bendrauja“ su visais vyrais ar visomis moterimis.
 
Nedarykite to vieni
 
Verslo partnerius reikia rasti kaip įmanoma anksčiau. Ir jau jų ieškodami – turite žinoti, kaip Jūsų vystomas verslas padės partneriams pasiekti savo tikslų. Nereikia galvoti apie tai, „kokiu būdu verslo partneriai man atsidėkos“ ir panašiai. Tokios mintys yra pasmerktos žlugti, nes tuomet Jūsų sprendimai bus paremti vien išskaičiavimu. Tik skaičiuoti mokate ne tik Jūs.
 
Lietuvoje, verslų savininkai (ir tikrai nenoriu, kad tai, ką dabar parašysiu, skambėtų šališkai) nesupranta, kam yra reikalingi tam tikros srities konsultantai. Jie nesupranta (o ypač – augantis verslas), kad nepriklausomi konsultantai turi labai didelį tinklą kontaktų, kurie gali būti (greičiausiai – ir būtų) naudingi verslui. Atsiminkite – Jūs esate naujokai. Jūs neturite autoriteto, Jūs negalite parodyti, kad galite spręsti rimtas problemas, nes Jumis nepasitikima (apie pasitikėjimą jau rašiau). Tik kai pradėsite bendrauti su tam tikros srities specialistais (o jeigu galėsite sau tai leisti – ir su ekspertais) – tik tuomet Jūsų verslas augs.
 
Pinigai – nėra Jūsų galimybių apibrėžimas
 
Auginkite pažintis. Įsigykite narystę savo apskrities Prekybos, Pramonės ir Amatų Rūmuose. Dalyvaukite seminaruose, konferencijose, susitikimuose, eikite atsipalaiduoti po darbo į tinkamus barus, bet niekada nebūkite „tas bičas“. Tai toks žmogus, kuris visuomet bando kažką kažkam parduoti, įsiūlyti, įkalbėti ir panašiai. Patikėkite – Jūs nenorite tapti „tuo biču“. Nepaverskite gero vakaro praleidimo turgumi. Geriau – tiesiog bendraukite. Bendraukite, klausykite ir kai girdėsite, kad kažkas turi kažkokią problemą – pagalvokite, ar galite tam žmogui padėti? O gal jam gali padėti kažkas iš Jūsų pažinčių rato? Štai taip yra sukuriamas geras pažinčių tinklas. Taip atsiveria tikrosios galimybės.
 
Nustatykite marketingo biudžetą ir sritis
 
Kiek žadate skirti marketingui? Tikiuosi, kad žinote, jog be marketingo – Jūsų verslas žlugs? O kokią platformą rinksitės kaip marketingo įrankį? Juk yra televizija, radijas, spauda, interneto svetainė, socialiniai tinklai, Google AdWords, SEO…
 
Standartinis marketingo biudžetas yra planuojamas taip:
 


 
Norint išlaikyti savo poziciją rinkoje – 5%;
Norint augti rinkoje – 10%;
Norint stipriai augti (agresyvus marketingas) – 15%.

 
Šie procentai skaičiuojami nuo Jūsų verslo apyvartos. Ne, ne pelno. Ir nereikia būti gobšuoliais – Jums būtinas marketingas, kad augti. Susikurkite atskirą banko sąskaitą marketingui ir sąžiningai dėkite ten pinigus (atsižvelgiant į skaičius, pateiktus aukščiau) marketingui. Kaip duoklę ’90-aisiais.
 
Jeigu už lango pirmosios dienos nuo Jūsų verslo pradžios – viskas tvarkoje. Tiesiog padarykite, kaip sakau. Jeigu verslu užsiimate jau kokius 3 mėnesius ir daugiau, o marketingui dar nieko neskyrėte – Jūsų verslui, greičiausiai, artėja galas.
 
Neirkluokite
 
Tai, turbūt, pati didžiausia smulkaus verslo savininkų klaida. Jeigu įsivaizduotumėte verslą kaip didelį, seną laivą, tai viskas atrodytų maždaug taip:
 
Atsirado kažkokia problema ir Jūs, palikęs vairą, leidžiatės žemyn, kad sėsti prie irklų ir irkluoti. Nereikia to daryti! Jeigu Jūs -irkluojate, tai kas tada vairuoja? Niekas. O ar žinote, kas nutinka laivui, kai jis nevairuojamas? Kai Jūsų verslas augs dar labiau – reikės išmokti palikti vairą kitam žmogui ir užsiimti „reiso planavimu“.
 
Jeigu Jums nesigauna kažko padaryti – nedarykite to. Paieškokite tų, kas gali Jums padėti. Taip, man lengva pasakyti, kad Jums reikia pasisamdyti tinkamus/reikiamus žmones. Nors esu apie tai rašęs ne vieną kartą – tai nereiškia, kad Jums būtinai reikia apsikrauti darbuotojais. Paimkime ir tą pačią buhalteriją: juk tam reikalingos labai specifinės žinios, viskas turi būti tvarkoma labai pavyzdingai ir atidžiai. Ir tai, kas Jums užimtų apie 20 valandų per mėnesį (o gal ir daugiau) – tai profesionaliam buhalteriui tai gali užimti kokias 5-ias valandas. Ar verta dėl to samdyti buhalterį? Ne. Tačiau verta pasamdyti įmonę, kuri teikia buhalterines paslaugas, kad Jūs turėtumėte 20 papildomų valandų per mėnesį, kurias galite skirti verslo augimui, o ne spoksojimui į popierius.
 
Pareto optimumas
 
Nežinau, ar žinote tokį. Labai nesiplėsiu, nes plačiau apie tai galite paskaityti čia. Tačiau galiu pabandyti viską šiek tiek supaprastinti: verslo pasaulyje, Pareto optimumas dar vadinamas „80/20 taisykle“.
 
Tai reiškia, kad 20% Jūsų klientų (skaityti – blogų klientų) sunaudos 80% Jūsų laiko. Tiksliau – jie sunaudos 100% Jūsų laiko, o Jūs dar dirbsite viršvalandžius, kad aptarnauti tuos 80% gerųjų klientų. Išvada? Atsisakykite blogų klientų.
 
Žinau. Tai – itin sunku. Tačiau dar labiau efektyvu.
 
Kreipkitės profesionalaus patarimo
 
Prieš kurdami verslą – pasitarkite. Ne su draugais, ne su artimaisiais, ne su savo antrąja puse. Tarkitės su žmonėmis, kurie nėra šališki Jums ir Jūsų idėjoms (apie idėjų vagystes dar nerašiau, bet parašysiu atskirą straipsnį), tačiau yra versle ne vienerius metus. Puikiai tiks ir tolimas giminaitis, kurio išsižadėjo visa giminė, nes jis pasiskolino pas juos pinigų ir jam verslas nesigavo. Štai toks „artimasis“ tiks konsultacijai. Tačiau – tik tokiu atveju, jeigu užduosite jam teisingus klausimus.
 
Šiai dienai – yra tikrai nemažai verslo vystymo ir kūrimo patarimus dalinančių svetainių, organizacijų (Versli Lietuva, Verslauk! ir t. t.). Įsitraukite į tas bendruomenes.
 
Vienas iš mano patarimų – Uždarbis.lt forumas. Kad ir kaip tai skambėtų – ten tikrai renkasi neįtikėtini talentai. Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad ir neįtikėtinų kvailių ten taip pat yra…
 
Būkite pasirengę sudeginti verslo planą
 
Jeigu galite nuspėti, ką Jūsų verslas darys per sekančius 5-erius metus ir kur bus po to – Jūsų verslo planas yra š*dinas.
 
Nepatalpinkite savęs į kažkokius rėmus. Negalima reikalauti iš savęs tik tiek, kiek yra parašyta popieriuje. Asmeniškai aš – nekenčiu rašyti, ką darysiu, kiek laiko tai man užims ir panašiai. Negaliu pakęsti tokių rėmų. Todėl ir planų nesudarinėju, o tiesiog veikiu. Tą patį siūlau padaryti ir Jums.
 
Tinkamas dydis
 
Turite nuspręsti – ko siekiate, kokios yra Jūsų ambicijos versle? Norite užsidirbti pakankamai pinigų, kad nereikėtų galvoti, ką valgyti? Ar norite jų turėti tiek, kad reikėtų samdyti apsaugą savo vaikams, bijant, kad juos bet kurią dieną gali kas nors pagrobti ir pareikalauti išpirkos?
 
Kiek norite turėti darbuotojų – 2 ar 20? Ar siekiate pardavinėti savo produktą Lietuvoje, ar turėti dar 15 atstovybių visame pasaulyje?
 
Jūs – tai ne verslas
 
Turite apie verslą galvoti kaip verslininkas. Netgi – kai tai yra Jūsų verslas. Jeigu į savo verslą įkišote savo asmeninius pinigus – tuomet Jūsų verslas yra juos Jums skolingas. Jeigu tai darote pastoviai – Jūsų verslas yra blogas ir jį reikia uždaryti.
 
Negalima galvoti, kad asmeninių pinigų kišimas į nuosavą verslą yra priimtinas dalykas. Priimtina investuoti į savo verslą, tačiau tie pinigai iš verslo turi grįžti į Jūsų kišenę. Atlyginimas – nesiskaito.
 
Sunkūs sprendimai yra sunkūs
 
Niekada nėra lengva atleidinėti žmones. Ypač – jeigu reikia pasakyti savo draugui, kad jis Jūsų verslui yra nuostolingas ir Jums reikia jį paleisti, kad verslas išgyvendtų. Niekada ir nebus lengva. Tiesiog turite išmokti tai daryti.
 
Uždirbkite pinigus miegodami
 
Tai – kiekvieno verslo siekis. Asmeniškai aš – dar nepasiekiau to tikslo, bet pastoviai to siekiu ir žinau, ką darau, jog tai įvyktų. Tačiau patarimo, šioje vietoje, duoti negaliu.
 
Visą laiką netoliese turėkite gerą butelį
 
Verslas niekada nėra lengvas. Su laiku (ir protu) – jis lengvėja, bet problemų bus visada. Kaip santykiuose. Ir, kaip pasakytų bet kuris santykių psichologas – „niekada neikite miegoti susipykę“. Nesipykite su savo partneriais (tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime). Geriau – atsidarykite butelį gero vyno (brendžio, viskio ir pan.) ir pasiūlykite „kartu rasti sprendimą, o ne kibti vienas kitam į gerklę„.
 
Paskutinis ir svarbiausias klausimas
 
Kiek esate linkę paaukoti savo asmeninio gyvenimo, kad visa tai Jums gautųsi?
 
Sėkmės versle.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Skelbimai tau nelabai pades, nes sioje nisoje daug reiskia pazystami ir bendradarbiavimas su kitomis imonemis. Atsakyk sau i klausima kas bus tavo klientas. Dazniausiai atveju tai buna, santechnikos ir statybos imones, kurioms vykdant vienoki ar kitoki projekta iskyla keblumu ir reikia kazka grezti, pjauti. Ar uzmegsi su jais kontakta, ar pavyks bendradarbiauti, siulyti mazesnes kainas ir salygas kad imtu ir kitam kartui tave? Is skelbimu tikrai vargiai ka suzvejosi, cia labai specifiniai darbai ir paprastas zmogelis, kuris savom rankom kazka stato kazi ar i tave kreipsis.

Didesnės įmonės pačios turi šituos grąžtus. Galėtum pabandyti bendradarbiauti su mažesnėmis.

Sveiki,
 
Prieš kurį laiką rašiau uždarbyje pranešimą apie verslo plėtrą į užsienį. Nusprendžiau jį išplėsti ir sukurti temą.
Pasistengsiu punktais aprašyti verslo plėtrą į užsienį. Pats darbavausi su baldais, todėl kitose rinkose gali būti šiek tiek kitokios žaidimo taisyklės. Beje ši informacija skirta, kai planuojate pardavinėti verslui (B2B).
 


 
Reikėtų nusistatyti į kurią rinką norėtumėte eksportuoti. Šioje vietoje rekomenduočiau praleisti daugiau laiko, todėl, jog netinkamos rinkos pasirinkimas Jums gali kainuoti daug energijos, laiko ir pinigų. Todėl bent jau išsinagrinėti ar Jūsų produkto kaina bus tinkama, ar nebus teisinių apribojimų ar kitokių sunkumų patenkant į norimą rinką.
 
Kai jau išsirinkote rinką – reiktų išanalizuoti teisinius ir kultūrinius skirtumus tarp Lietuvos ir šalies į kurią norite eksportuoti. Kaip pavyzdžiui Skandinavijoje labai svarbus Jūsų produkto ryšys su gamta. Produktas turi būti pagamintas iš ekologiškų medžiagų bei perdirbimas. Vokietijoje didelis privalumas yra „TUV“ sertifikatas.
 
Internetinio puslapio, brošiūrų, kainynų ir kitos reklaminės medžiagos paruošimas - viskas gražiai išversta į anglų kalba plius į tos šalies kalbą, į kurią orientuojatės
 
Reikia pasidaryti rinkos tyrimą, ir nuspręsti kokiu būdų mėginsime patekti į šalį. Mes dalyvaudavome specializuotose parodose taip pat pagal geltonuosius šalies puslapius internete – atsirinkdavau įmones, kurioms norėčiau parduoti produkciją.
 
Visada rašydavau „šaltąjį emailą“ su prisistatymu, kas toks esu iš kokios kompanijos, kokios šalies bei ko noriu iš jų. Šį laišką rekomenduoju siųsti įmonės vadovams ar bent atsakingiems asmenims, o ne į „[email protected]“, šioje vietoje reikia pasistengti, kad surasti tą tinkamą kontaktą. Aš visada ieškodavau informacijos Linked’ine bei stengdavausi pirmą pasiskambinti ir sužinoti koks žmogus man yra reikalingas.
 
Nemanau, kad įmanoma parduoti būtų vien tik rašinėjant laiškus ar skambinėjant. Todėl, jog dažniausiai užsienio šalių įmonėms – Lietuva skamba, taip, kaip mums skamba kokia Kinija. Įsivaizduokite gaunate laišką, kad įmonė iš Kinijos ieško savo partnerių Lietuvoje, kaip jais pasitikėtumėte? Todėl, aš visada tardavausi dėl susitikimų ir vykdavau pas potencialius klientus, jiems pristatydavau įmonę, taip pat produkciją, palikdavau reklaminę medžiagą ir tardavausi dėl „Demo“ pardavimų, tam, kad jie įvertintų kokybę.
 
Dažniausiai grįžus į Lietuvą, tekdavo atsakyti į klientų klausimus, idėjas ir t.t Jei viskas pavykdavo gerai, jie užsisakydavo „Demo“.
 
Dirbau su skandinavais, tai pastebėjimas, kad rašytinių sutarčių nebėra, o email'o patvirtinimas veikia kaip sutartis, be to užsieniečiai mėgsta 30 dienų atidėjimo mokėjimą.
 
Žinoma, reiktų taip pat dalyvauti specializuotose parodose, taip pat prieš vykstant pas klientus – nusistatyti, kokios partnerystės ieškote ar distributorių ar tiesiog jie bus tiesioginiai klientai ar duosite Jiems išskirtines teises savo šalyje pardavinėti Jūsų prekę ar norite gaminti Jų brandui Lietuvoje.

 
Sėkmės eksportuojant savo prekes/ paslaugas.

Tėvai ne pavydi, o piktinasi, kad uždirbi kiek jie, bet visdar ant sprando sėdi. ^_^

Pritariu. Jei prisimintume ka reiske pries desimt metu 10 k kiseneje ir ka reiskia dabar, tai statybininku algos buvo dar didesnes uz programuotoju.
 
Kalbant apie perspektyvas - jau dabar mazesnes imones uzsakoves keikiasi ir iesko alternatyvu, nes IT firmu arogancija klaiki, kokybe apgailetina. Rinkoje pilna apsisaukeliu, kurie ne kazka sugeba ir masiskai laidoja svetimus projektus. Lygiai tas pat buvo su statybininkais. Amzinai taip nebus.
 
Kaip ir kada viskas keisis sunku pasakyti. Kol kas paklausa skatina kelios didziules IT kompanijos is uzsienio, kurios cia kuriasi uz musu biudzeto pinigus ir taip purto rinka. Kai valstybes ir mokesciu moketoju pinigai baigsis tada ir pamatysim tikra vaizda.
 
Asmeniskai as milzinisko algu kritimo nelaukiu, nors ir manau, kad 10 k ir daugiau gaus vienetai. Normalus programuotojai tiesiog taps normalia gerai apmokama profesija ir tiek.

Pamenu 2004-2006 metus, kai statybininkai uzdirbdavo kosminius pinigus, visi argumentuodavo "amzina profesija, zmonems visada reikejo ir reikes kazkus gyventi, statybu sektorius tik kils". Visi zinome kaip tas "pakilimas" baigesi. Tas pats buvo ir su vadybininkais, kazkada profesija buvo ant bangos, o dabar tapo vos ne beverte. Tas pats manau bus ir su programavimu. Galbut programavimas taps kurkas paprastesnis procesas, galbut tie patys indai ismoks kokybiskai programuot, o tas reikstu kurkas didesne pasiula.

Tėvai pavydi, pradėjau slėpti nuo tėvų... Čia praktiškai pzdc... Adamasų šeimyna...
 
Grįžtant prie temos. Man visiškai dzin ką kiti mano ar pavydi kiek aš uždirbu. Paklausia, atsakau, bet programuotojo visą kelią pats perėjau. Dar tuomet googl'as tiek daug nežinojo, kiek dabar. Tad dabar pasižiūrėjus į dabartinius "programuotojus" kurių stažas 1-3 metai ir šneka apie tai kad uždirbti nori/uždirba po 3-5k, tai manau arba labai save aukština jie, arba labai gerai moka šnekėt, bet su tokiu stažu jie NĖRA programuotojai.

Aš agency manageris on site.. Prižiūriu darbuotojus agentūrinius sandėlį, pats dirbau irgi pikeriu. Ir pats iki kalėdų sėdėsiu čia. Dieve nebūtų lietuviai, kažką siūlai, o dar ieško prikabų :) Juk nesiūlau pirkti, neimu mokesčių, kas norės atsilygins, jei ne tai ne, tiesiog noriu padėti saviem (lietuviams), geriau nei babajai eitų dirbti, o dabar žmonių labai trūksta. Ir beje naktimis alga geresnė, aš irgi žmogus ir irgi noriu užsidirbti, taip, kad nereikia kažkokių čia išvedžiojimų.

Pats poluliariausias vaistas nuo peršalimo beveik visais metų laikais buvo ir dabar išlieka - THERAFLU milteliai. Bet paskutiniu metu jo populiarumas dar labiau išaugo. Ar tai tik sutapimas, ar, visdėlto, nemažą įtaką padarė šio vaisto atstovai?
 
 

http://vaistininkouzrasai.lt/wp-content/uploads/1.png 
http://vaistininkouzrasai.lt/wp-content/uploads/2.png


 
 
Klausimas išlieka retorinis...
 
Šaltinis:vaistininkouzrasai.lt/

Man dar patinka ta sponsorių schema, įsivaizduokime realioje rinkoje kaip tai atrodytų.
 
Mano verslas: perku bulves iš didmeninko po 0,5lt/kg, o parduodu turguje po 1,5lt/kg. Ir didmenininkas sugalvoja verslą vykdyti TM metodu, sako susirask distributorių ir už nupirktas bulves gausi dar 10 proc (po 5ct už kg). Tai pagalvoji nu gerai įtikinsiu 10 kaimynų pirkt bulves ir jei visi nupirks po kg gausiu 50ct, t.y. papildoma 1kg bulvių NIEKO NEVEIKIANT.
Ateini į turgų, o ten +10 bulvių pardavėjų, galit įsivaizduot kiek dabar kainuos bulvės? Tikrai ne po 1,5lt/ kg :D
 
Taigi normaliam pasaulį, jeigu tu gauni gerą produktą, kurį parduodant galima uždirbti, tu net geriausiam draugui nesiūlysi būti tavo konkurentu, nes automatiškai tau arba kris pardavimai arba turėsi mažinti kainą, tai rinkos dėsniai.
 
Taigi, jei kas nors jums siūlo lengvai užsidirbti pinigų su TM, žinokit jus laiko KVAILIU!

Tu, tikiuosi, supranti, kad ką tik patvirtinai viską, ką aš parašiau šitame straipsnyje? :lol:

Socialiniai tinklai gali būti puikus įrankis siekiantiems išlaikyti ryšį su kitais žmonėmis, susidraugauti su kažkuo nauju ir efektyviam bendravimui. Deja, tačiau ne kiekvienas naudojasi jais pagal paskirtį. Daugumai Facebook’o vartotojų – naujienų srauto tikrinimas yra vos ne kaip darbas. Jie rašo tam, kad “susirinktų LIKE’us” (lietuviškai – PATINKA, nors man tas pavadinimas visiškai nePATINKA); jie stebi, ką veikia kiti žmonės ir tampa net apsėsti žinojimu, kas vyksta, kaip, kur ir kodėl. Dar nepamirškime ir tų, kurie Facebook’e žaidžia visus įmanomus žaidimus. Tikrai žinote tokius žmones. Na, bent jau tokius, kurie žaidžia ten bent vieną žaidimą. Jeigu tas žmogus – Jūs, tuomet reikia labai stipriai susimąstyti apie tai, kas bus, jeigu nustosite tikrinti Facebook’ą:
 
Turėsite daugiau intelekto
 
Na, sąlyginai. Jeigu Jūsų dėmesys nebus nukreiptas tik į Facebook naujienų srautą – galėsite pamatyti tai, kas vyksta aplink Jus. Galbūt reikia pamaitinti Jūsų naminius gyvūnus (šioje vietoje, manau, kai kurie skaitytojai tikrai apie tai susimąstys)? O gal reikia juos išvesti pasivaikščioti? Žinoma, kad padarysite tai. Tik po to, kai baigsite sekti tai, kas yra parašyta Facebook’e. O kur dar šiandieninės technologijos?! Dabar galima eiti kur tik nori ir neštis Facebook su savimi! Pagal potyrius – net nesijaus, kad išėjote iš namų, teisingai? Kai padedate telefoną į šalį (ar išjungiate kompiuterį) – pradedate suprasti, kad egzistuoja ir kitas – realus pasaulis. Su realiais reikalais, realiais žmonėmis. Ir jie mato Jus tokius, kokie esate iš tikrųjų – realūs. Ir Jūsų naminiams gyvūnams, draugams, artimiesiems ar antrąjai pusei – tai yra gera žinia. Jie gali su Jumis pabendrauti.
 
Padarysite daugiau
 
Kadangi rašau nemažai (o skaitau – dar daugiau) – naršau internete nemažai (skaityti: visą laiką). Mano didžiausia bėda – socialiniai tinklai. Labai nesunku išjungti rašomą straipsnį ir žiūrėti naujus pranešimus Facebook’e. Kas pakomentavo kokį mano įrašą? Kas mane paminėjo? Ir tos kelios minutės (kurias, tipo, tam skirsiu) tampa keliolika ar net keliasdešimt. Paskui – labai sunku grįžti prie straipsnio rašymo (jau šioje straisnio vietoje, tikrinau Facebook’ą du kartus). Kai išjungi viską – tada reikia kažką daryti, kad nebūtų nuobodu. O! Darbas!! Geras!!! Jeigu išjungsite Facebook’ą – galite drąsiai tikėtis, kad Jūsų produktyvumas išaugs.
 
Galėsite susikoncentruoti ties kitais dalykais
 
Buvimas Facebook’e užima daug laiko. Jūs net neįsivaizduojate, kiek laiko praleidžiate Facebook’e. Ypač – kai žiūrite savo naujienų srautą. Dabar jis yra pagal nutylėjimą sudėliotas kaip “Karščiausios Naujienos” (turbūt taip lietuviškoje versijoje atrodo? Nes aš naudojuosi FB tik anglų kalba) ir įrašai/įvykiai sraute nebėra chronologiški. Geriau – susijunkite su draugais kitokiame, realiame lygyje. Nueikite kur nors. Ne, nereikia ten daryti “Check-In”! Nueikite, galų gale, į sporto salę, pasinaudokite bėgimo takeliu. Nors… Ir ant jo bėgant – žmonės naršo Facebook’e. Teko tai matyti…
 
Darykite tai, ką norite. Išskyrus naudojimąsi internetu.
 
Išsiaiškinsite, kas yra tikrieji Jūsų draugai
 
Turėti šaunią draugystę internetu nėra sunku. Keli paspaudimai “LIKE” ant nuotraukų, įrašų, keli malonūs komentarai ir… jau draugaujate. Tai nėra sunku, tai neužima itin daug laiko. Kažkam užėmė 30-40 sekundžių, kad paspausti LIKE ant Jūsų nuotraukos, parašyti kokį komentarą ir panašiai, o Jums atrodo, kad tam žmogui iš tikrųjų rūpi.
 
Tačiau, išjungus Facebook’ą – dauguma šitų dalykų dingsta. Dingsta tas netikras jausmas. Nesijunkite prie Facebook kurį laiką. Pažiūrėkite, kiek žmonių parašys Jums, paklaus, ar viskas geras, pastebės, kad Jūsų nėra? Tai padarys žmonės, kuriems iš tikrųjų rūpite ir kurių, greičiausiai, net neturite Facebook drauguose.
 
Suprasite, kad žodis “patinka” nereiškia nieko
 
To mygtuko paspaudimas Facebook tinkle jau nebereiškia, kad Jums patinka įrašas. Tai tampa kaip privalomas “atsižymėjimas”, kad pamatėte įrašą, kad jį perskaitėte. Pasižiūrėkite į tai, kur spaudžiate “Patinka” iš šalies. Ar tai tikrai Jums patinka? Ar sakote žmogui, pranešusiam Jums asmeniškai, kad Afrikoje badauja vaikai – “man tai patinka”? Iš tikrųjų, mums, kaip žmonėms, patinka tik tai, kas yra mums artima, kas atspindi mus.
 
Jausitės pasiekę daugiau
 
Pabandykite išjungti Facebook’ą ir padaryti kažką, ko senokai nedarėte. Gal pagaliau parašysite tą knygą, kurią taip norėjote parašyti? Gal susitvarkysite savo daržą? Gal apsitvarkysite namus? Nuvažiuosite į parduotuvę ir nupirksite varžtus, kurie padės pakabinti tą ant grindų jau pusę metų stovintį veidrodį?
 
Beveik viską realiame pasaulyje reikia “užbaigti” ir padaryti. Neatimkite iš savęs to “užbaigtumo” jausmo. Atlikite kažkokį darbą ir pajuskite, ką reiškia jį pagaliau padaryti.
 
Atsikratysite sekėjų
 
Praktiškai visi Facebook’e turite žmogų, kuris jus “seka”. Ypač – jeigu esate moteris. Žmonės gali matyti viską, ką įkėlėte neatsargiai peržiūrėję privatumo nustatymus (ir Jūsų profilio nuotraukas) ir nepatikėsite, bet yra žmonės, kurie tai ir daro… Vaikinai žiūri merginų, kurios jiems patinka, nuotraukas. Ir nesakykite, kad taip nedarote. Merginos elgiasi taip pat, tik gal kiek dažniau. :) Žmonės, kurie nėra Jūsų draugai (ir su kuriais tikrai nesiruošiate draugauti) vis tiek gali matyti tam tikrą informaciją apie Jus. Net jeigu nesate tiesiogiai susiję – tai galima daryti per Jūsų draugų sąraše esančius žmones. Galbūt, savo privatumą ne taip jau ir saugantis (-i) draugas (-ė) pažymėjo Jus, kad einate kartu į kiną. Dabar, Jūsų sekėjas žino, kur Jūs būsite. Nenustebkite, jeigu išėję iš kino seanso, pamatysite ką nors kampe, kas alkanomis akimis spoksos į Jus. Taip tikrai gali būti. Taip, greičiausiai, net ir buvo. Tik Jūs to dar nepastebėjote.
 
Tikrai pasijausite geriau
 
Facebook’as daugumą žmonių veikia neigiamai. Labai mažai žmonių pasitiki savimi, turi mėgstamą darbą, mylimą antrą pusę, pakankamai pinigų ir yra laimingi. O štai Facebook’e pamatysite nuotraukas ir įrašus tų, kurie kaip tik tokiais Jums atrodo. Ir tokie įrašai gali turėti dvejopą poveikį – privers pasitempti arba… gniuždys Jus. Kad ir kaip būtų gaila – tačiau dažniausiai poveikis būna būtent gniuždantis.
 
Kodėl? Kažkas parašo įrašą, kurį pamatote Jūs ir dar koks 100,000 žmonių. Bent jau tiek buvo LIKE’ų prie to įrašo, kai jį pamatėte Jūs. Jūs parašote įrašą ir jis surenka… 2 “Patinka”? Vieną – iš pusbrolio, kitą – iš geriausios draugės ar draugo… Tai gali priversti Jus pasijusti niekam tikusiais. Jeigu Jūsų nuotrauka nėra pakomentuojama žodžiais, kad atrodote gerai – jausitės nepakankamai gerai atrodantys. Ir t. t. Pastoviai matote žmones, kurie atrodo Jums sėkmingesni, laimingesni, protingesni, turtingesni, geriau arodantys ir panašiai.
 
Kodėl Jūs galite norėti tokio poveikio sau?
 
Pagaliau suprasite, kad viskas, kas Jūs buvote Facebook’ui – tai dar vienas skaičius reklamos peržiūrų statistikoje
 
Tikrai neabejoju, kad tarp savo Facebook’o draugų turite žmonių, kuriems Jūs iš tikrųjų rūpite. Tačiau, lygiai taip pat neabejoju, kad ne mažiau rūpite ir pačiam Facebook’ui. Bent jau jo darbuotojams – Jūs esate tik duomenys, kurie patalpinti didžiulėje duomenų bazėje ir jais visaip naudojąmasi. Jūsų darbas Facebook’e – žiūrėti reklamas, leisti pinigus Facebook’o žaidimuose ir tokiais būdais krauti Facebook’o savininkui ir akcininkams dar didesnius turtus. Viskas, kas atsitiks su Jumis už Facebook’o ribų – jiems neįdomu. Realiame gyvenime – nelabai palankiai žiūrėtumėte į tokį žmogų, kuris taip su Jumis elgtųsi, ar ne?
 
Šis straipsnis skamba kaip pykčio išliejimas ant Facebook’o. Tikrai ne. Tai nėra taip. Tiesiog, norėjau išsakyti nuomonę apie tai, kaip mes, socialinių tinklų vartotojai, pamiršome, kodėl esame tuose socialiniuose tinkluose, kokia yra jų paskirtis. Tai pamiršau aš, Jūs ir net patys socialiniai tinklai. Socialiniai tinklai nebėra skirti sujungti žmones ir jų interesus. Jų paskirtis šiais laikais – kad kuo daugiau iš mūsų spaustų tą nelemtą “LIKE”. Tai – priklausomybė, tai liga ir darbas. Darbas, beje, už kurį Jums niekas nieko nemoka (ir nemokės). Nesakau, kad reikia išjungti Facebook’o visiems laikams. To nebus, sutikite su manimi. Tačiau rekomenduoju mažinti laiką, kurį praleidžiate Facebook’e. Ten tikrai Jūsų nepasiilgs 30 kartų per dieną.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Tinklinis marketingas… Piramidinės schemos… Individualaus verslo galimybė… Dirbk sau… Dirbk iš namų kada nori…
 
Kiek iš mūsų esame girdėję tokias frazes? Kiek esame matę reklamų? Kiek buvome kažkieno iš pažįstamų, giminių ar draugų nutempti į kokį “seminarą”? Turbūt, beveik visi esame ten buvę. Taigi, kas tas “tinklinis marketingas”? Parašysiu kelių dalių straipsnių ciklą (panašu, kad jis bus iš 4 dalių), nes MLM (angl. Multi Level Marketing) bus narstomas po kaulelį, ir paskelbsiu jį dalimis per kelias savaites.
 
Pradžiamokslis
 
Pradžiamokslis apie verslą esamiems verslininkams tikrai nėra reikalingas. Tačiau žmonėms, norintiems dalyvauti tinkliniame marketinge (toliau – TM), jis yra būtinas. Diskutuojant apie tinklinį marketingą su jame jau dalyvaujančiais žmonėmis – pastebiu, kad paminama elementari verslumo logika, nesuprantamas pridėtinės vertės kūrimas, rinkos paklausa ir pasiūla, bei dar daugelis dalykų. Ir baisiausia dalis TM dalyvių supratime – kad tai “lengvi pinigai” ir “nieko nereikia daryti”. Na, bet apie tai – vėliau.
 
Ar tai nauja?
 
Tinklinio marketingo tikrai negalima pavadinti nauju reiškiniu. Tinklinio marketingo schemos veikia rinkoje jau daugiau kaip 25 metus (ech, tie auksiniai Herbalife laikai). Naujais negalima pavadinti ir įvairiausius produktų pardavimo būdus, naudojamus TM’e. Jie visi seniai išbandyti. Beje, didžioji dauguma tokių bandymų tikrai buvo itin nesėkmingais, nepaisant to, kad siūlė tikrai neblogą produktą.
 
Marketingo inovacijos šiame pasaulyje nėra naujiena. Ir, kad ir kaip sėkmingai veiktų tokie prekybos gigantai kaip “Senukai” ar “Maxima”, prekybos tinklai “Akropolis” ir kitos prekybinės įmonės – po 25 metų nesėkmingo verslo modelio, tinklinis marketingas vis bando žengti į rinką, vis bando pademonstruoti save kaip patikimą verslą. Laikas paaiškinti, kodėl taip nėra.
 
Nejaugi žmonės, dirbantys TM, neuždirba pinigų?
 
Visu pirma – turime suprasti, kaip veikia tinklinis marketingas:
 
Kodėl tinklinio marketingo struktūra yra tokia, kurios dėka visuomet stengiamasi perpildyti rinką niekam į tai neatkreipiant dėmesio;
Kodėl tinklinio marketingo kompanijos negali įtilpti į paprastus pelningumo rėmus, kaip kad tai daro įprastas verslas;
Kodėl tinklinio marketingo kompanijose ateina toks momentas, kai pinigai uždirbami ne iš parduodamo produkto (prekės ar paslaugos), o iš žemiausiai esančių žmonių (t.y. – distributorių) nuostolių.
Didžioji dalis TM būdu veikiančių kompanijos tampa “vergvaldėmis”, dėl ko dauguma jų savininkų (ypač – JAV) buvo sustabdyti teisėtvarkos organų ir pasodinti ilgiems metams už grotų (sukčiavimas JAV yra labai rimtas nusikaltimas) dėl to, kad “parduoda neįmanomos sėkmės galimybes“. Įsiskaitykite į tą frazę dar kartą. Taip tinklinis marketingas yra vadinamas JAV teismuose – neįmanomos sėkmės galimybių pardavimas. Ir tai – nusikaltimas. O kadangi veikla vyksta ne vienoje valstijoje – tai tampa federaliniu (t. y. – labai rimtu) nusikaltimu.
 
Jūs pasakysite “tačiau dalis tinklinio marketingo kompanijų sėkmingai dirba ir toliau”. Na taip, jos dirba toliau. Tačiau ne taip sėkmingai, kaip joms pačioms norėtųsi. Ir jos “dirba toliau” ne todėl, kad jų veikla yra pateisinama, o todėl, kad JAV teisinė sistema yra labai lanksti ir samdant geriausius advokatus šalyje (ištisomis komandomis, o ne po vieną), galima išsisukti iš kaltinimų korporacijoms. Dėka kompensacijų, viešų paneigimų ir kitų dalykų. Deja…
 
Turiu labai gerą posakį, kurį esu rašęs anksčiau Verslo Guru Facebook sienoje: “Visada, kiekviename sandoryje, ieškokite, kas liks kvailio vietoje. Jeigu tokio nerandate – kvailys, greičiausiai, būsite Jūs“. Kad ir kaip pažiūrėsime į TM veiklą – tas vargšas “platintojas”, kuris pagaliau supranta, kad visų motyvacinių seminarų ir kieto gyvenimo stiliaus video klipų/nuotraukų dalyje kvailiu liko tik jis pats. Tik tada geri žmonės pajunta viso šio reikalo blogą skonį…
 
Atsakymas į šios pastraipos pavadinime pateiktą klausimą yra taip – tinkliniame marketinge galima uždirbti pinigus. Tik klausimas tame, ar uždirbami pinigai yra iš “gero verslo praktikos”. Greičiausiai, jeigu esate velkami į kokį nors “nerealios verslo galimybės” seminarą – tai nėra geros praktikos verslas. Tai – tinklinis marketingas, kuris, remiantis jau 25 metų praktika, vis tiek “užlinks”.
 
Tačiau kaip tai atsitinka?
 
Tinklinis marketingas neveikia dėl savo struktūros
 
Viskas yra labai paprasta: kompanija, kuri nesinaudoja tinklinio marketingo struktūra, niekada nepadarys sekančių žingsnių:
 
Nepriims nereikalingo kiekio darbuotojų;
Nepateiks rinkai tiek produkto, kiek jo nereikia;
Pardavinės produktą tik “iš rankų į rankas”;
Mokės atlyginimą tik komisinių pagrindu.
Tinklinio marketingo kompanijos daro viską kaip tik taip.
 
Realus verslo pasaulis
 
Pradedant bet kokį verslą, reikia išnagrinėti du elementarius dalykus – paklausą ir pasiūlą. Nuo to prasideda bet koks verslas.
 
Kaip pavyzdį, paimkime mano išgalvotą akinių nuo saulės gamybos įmonę “Spindulys Tik Pyst!”. Taigi, “Spindulys Tik Pyst!” galvoja, kad kitais metais bus ilga vasara ir prekyba turėtų būti tikrai nebloga, todėl nusprendžia pasigaminti 2 milijonus porų akinių nuo saulės. Tai reiškia, kad reikia tam pasamdyti tinkamus žmones (dizaineriai, inžinieriai, technologai, gamybininkai ir pan.), užtikrinti sklandžią gamybą, pravesti derybas dėl distribucijos (platinimo) vietų ir teisingo prekės paskirstymo rinkoje (pvz. prekė bus geriau parduodama pajūryje, nei Jonavos mieste).
 
Jeigu pasirodys, kad “Spindulys Tik Pyst!” produktai yra tikrai geri, vartotojams produktas patinka ir viskas bus išparduota jau birželio viduryje - ”Spindulys Tik Pyst!” atsakingi asmenys “apsiskaičiavo” paklausoje ir praras nemažą dalį potencialaus pelno. Tačiau egzistuoja ir kita viso šio reikalo pusė: jeigu ”Spindulys Tik Pyst!” pasigamina tuos 2 mln. porų akinių, o parduoda tik 10,000 – tai gali labai rimtia pakvipti ”Spindulys Tik Pyst!” bankrotu.
 
Rinkos pasiūla ir paklausa, realus situacijos rinkoje įvertinimas, produkto gamyba, tiekimas ir kiti klausimai yra mirtinai svarbūs bet kokiam verslui, bet kokiai prekei ar paslaugai. Neteisingas šių faktorių supratimas užgoš gerą produkto pateikimą rinkai, puikų dizainą, teisingą darbuotojų parinkimą, produkto kokybę ir visa kita gėrį. Trumpai ir aiškiai kalbant – nemokėjimas tinkamai pamatuoti pasiūlos ir paklausos, kai rinka perpildyta, – reikš bankrotą.
 
Rinkos dinamiškumas
 
Įdomus faktas – netinkamas “pasiūlos ir paklausos” įvertinimo faktorius sunaikino Sovietų Sąjungą. Centralizuota valdžia stengėsi vykdyti rinkos “makro-kontrolę”, kai biurokratai sprendė, kiek reikia rinkai tualetinio popieriaus, kiek reikia kopūstų, bulvių, agurkų ir panašiai. Tačiau, kad ir kaip buvo stengiamasi dirbtinai manipuliuoti pasiūlos ir paklausos faktoriais – tai nebuvo daroma gerai. Galbūt/turbūt tai buvo daroma tikrai su gerais siekiais, tačiau tai darantys žmonės tebuvo žmonėmis ir darė klaidas, todėl tokia “kontrolė” sukūrė milžiniškus trūkumus vienų produktų ir milžinišką perteklių kitų. Kas, savaime aišku, privedė prie ekonominio kracho.
 
Kaip sakoma – mokytis turime iš istorijos. Sovietų Sąjungos ekonominis žlugimas turėtų paaiškinti tinklinio marketingo veikimo mechanizmą. Kiekviename versle, įmonės pelnas yra tiesiogiai susijęs su žmogumi (-ėmis), kurie priima sprendimą “pasiūlos ir paklausos analizės skyriuje”. Sovietų Sąjungoje, tie žmonės negalėjo pakankamai greitai reaguoti į rinkos pokyčius, nebuvo klausoma rinkos šauksmo (gal net klyksmo?) ir rinka padarė savo.
 
Tinkliniame marketinge… viskas yra žymiai blogiau. Sovietų Sąjungoje tikrai kažkas galvojo apie tai, kiek vieno ar kito produkto yra “gana”. Tinklinio marketingo kompanijose niekas nesprendžia, kiek yra gana. Nėra net tokio skyriaus, nėra tokių žmonių. Jiems jų ir nereikia (jų nuomone).
 
Nereikia, nes…
 
“Visi norės tai pirkti!”
 
Deja, ne visi. Visi produktai turi tik rinkos dalį. Nėra nei vieno produkto pasaulyje, kurį turėtų visi. Nei vieno. Ne visi nori pirkti auksą. Ne visi nori gerti filtruotą vandenį; ne visi nori draudimo; ne visiems reikia tos nuolaidų kortelės. Ir tai supranta absoliučiai visi!
 
Deja, ne visi. To nesupranta žmonės, dirbantys su tinkliniu marketingu ir pasakojantys apie tai, kaip “pardavimams nėra ribų”.
 
Ribos yra. Ir užtenka įsivaizduoti, kad tam tikroje tinklinio marketingo kompanijoje ta riba pasiekta. Pakalbėsiu šioje vietoje apie kokią nors siurblių pardavimo kompaniją (tikrai išgalvotą) “BIRBY”. Įsivaizduokime, kad visi BIRBY siurbliai, už tokią kainą, už kokią jie parduodami, jau nupirkti. Rinkoje liko arba žmonės, kurie turi konkurento siurblius, arba žmonės, kurie finansiškai negali sau leisti įpirkti BIRBY.
 
Ir Jūs esate tas potencialus BIRBY distributorius, sėdintis “nerealių verslo galimybių seminare”, klausantis apie tai, kaip nieko neveikdamas uždirbsite tūkstančius. Dabar reikia pagalvoti apie tai, ar tą seminarą vedantis žmogus jau žino, kad BIRBY jau pasiekė savo ribą rinkoje? Ar kam nors (be Jūsų) tai įdomu? Ar ta informacija yra specialiai slepiama nuo Jūsų ir kitų dalyvių? Kadangi mes preziumuojame, jog rinkoje BIRBY riba yra pasiekta – tai bet kam, kas dabar sėdi tame seminare, yra “parduodamos neįmanomos sėkmės galimybės”. Tačiau seminaro vedėjas taip nepasakys. Jis sakys: “dabar yra pats tinkamiausias laikas Jums prisijungti”. Bet tai – melas. Net jei tai sakantysis to nežino. Rinkos riba BIRBY produktui jau pasiekta, tačiau niekas to nepastebėjo. Kodėl? Todėl, kad šioje kompanijoje (kaip ir visose TM kompanijose) nėra žmonių, stebinčių rinką.
 
“Galime pasamdyti visus”
 
Kadangi tinklinio marketingo kompanijose nėra kontrolės mechanizmo – jos nekontroliuoja dar vieno faktoriaus: dirbančių žmonių kiekio. Normaliame versle – vadovai visuomet žino tą ribą, kai nebereikia naujų darbuotojų. Tačiau tinklinio marketingo versle to nėra. Tiesiog nėra kam kontroliuoti tuos (tokius reikalingus) procesus.
 
Toks nekontroliuojamas TM “baubas” verda savo sultyse, įtraukdamas visus, ką tik gali įtraukti, prarydamas įtrauktų žmonių laiką, pinigus, reputaciją ir versliškumą (!). Nors visi šie žmonės nežinojo ir nesuprato to, kur lenda ir tiesiog norėjo užsidirbti pinigų.
 
Ir tenka pripažinti, kad po tinklinio marketingo baubo mėsmalės – labai daug žmonių nebenori vystyti verslo ir nebeturi tam jokių norų, jėgų ir resursų.
 
Pirmosios dalies pabaiga. Antroji dalis – kitą savaitę.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Kadangi informacijos apie moterų madą ir stilių yra nors vežimu vežk, o vyrai yra pakankamai nuskriausti šiuo atžvilgiu (nors gal ir ne, jei jiems tai visai nerūpi), tai nusprendžiau sukurti svetainę, kurioje bent jau šiek tiek apie tai būtų galima pasiskaityti - www.vyrostilius.lt
 
Iš esmės pateikiama basic infomacija apie įvairius vyriško stiliaus aspektus, stiliaus patarimai, prekinių ženklų apžvalga. Vyrams, jei bus noro tobulėti stiliaus, mados ir asmeninės aprangos srityje, manau tikrai pravers. Tikslinė auditorija 25+.
 
Nauji įrašai būna bent kartą per savaitę 7dienį vakare.

Šį kartą pašnekėkime apie gydytojus. Kaip ir kiekvienoje profesijoje, yra ir nuoširdžių, ir ieškančių sau naudos. Pasitaikė dirbti vaistinėse ir pačiose poliklinikose, ir šalia jų, todėl tikrai galėjau susidaryti pakankamai išsamų vaizdą apie vykstančius procesus. Nesvarbu, ar vaistinės savininkas yra fizinis asmuo, ar firma, visada vyksta susitarimai su artimiausiai dirbančiais daktarais. Tai vyksta įvairiais būdais. Vienas iš jų - mokestis piniginiais kuponais. Kitas - atsiskaitymas vaistais. Nešneku jau apie įvairias dovanėles įvairių švenčių proga. Tuo suinteresuoti gydytojai siunčia savo pacientus į jų nurodytą vaistinę. O vaistinės ruošia ataskaitas apie gydytojų padarytą pelną jų vaistinei ir jam atsiskaito. Tai nėra pats blogiausias dalykas. Čia nenukenčia niekas: vaistinei gerai, gydytojui - taip pat. Pacientas taip pat nieko nepraranda, nes jis neprivalo eiti ten, kur jam pasakyta. Jo teisė yra rinktis ir jei jis bus protingas, pasikliaus savo nuomone.
 
Blogis slypi tame, kai gydytojo darbui įtaką daro vaistų firmų atstovai. Mainais į jų proteguojamų vaistų rašymą, žadamos kelionės, pamaloninama dovanomis, įvairiais kuponais. Jeigu artėja koks nors šeimos jubiliejus, parūpinama alkoholio ar net visas balius suorganizuojamas. Žinoma, ne už ačiū. Po to reikia atidirbti. Bet tai labai paprasta. Tai ne vagonus naktim iškraudinėt, kad galėtum papildomai užsidirbt. Reikia tik išrašyti daugiau tos firmos vaistų ir viskas bus įvykdyta. Mums, dirbantiems vaistinėje, labai lengva pasakyti, kuris gydytojas kuriai vaistų kompanijai atstovauja. Nieko tokio ypatingo galima būtų ir neįžvelgti, nes kažką išrašyti ligoniui vis tiek reikia.
 
Etiniai dalykai prasideda tada, kai ilgą laiką gydytam pacientui staiga pakeičiami vaistai. Būna trys atvejai. Pirmas, kai iš tikrųjų reikia kažką keisti dėl žmogaus sveikatos. Antra, kai tie vaistai iš tikrųjų lieka tie patys ( chemiškai), o pasikeičia tik firminis pavadinimas, ir, žinoma, gamintojas. Ir trečiu atveju, seniau vartoti vaistai pakeičiami visiškai kitais, kurie skiriasi iš savo cheminiu pavadinimu, ir gamintoju. Pirmu atveju viskas yra teisinga. Antru atveju tampa aišku, kad pas gydytoją apsilankė naujos vaistų firmos atstovas ir pateikė kažkokį ypatingą pasiūlymą. Tada gydytojas tik priklijuoja firminį lapelį su nauju vaisto pavadinimu ant recepto ir pasako, kad pirktų tik šitą, nes jis geresnis. Jei žmogus turi pažįstamų tarp gydytojų ar farmacininkų, jis pasielgs taip, kaip jie patars. Jei ne - jis besąlygiškai klausys gydytojo. Iš patirties galiu pasakyti, kad žmonės labai linkę klausyti daktarų ir primygtinai prašo duoti, kas parašyta, nes jei kitą kartą gydytojas pamatys, kad jis pirko ne tą, kas buvo išrašyta, tai labai barsis ir gali iš viso nerašyti daugiau vaistų. Tai daugiau liečia vyresniąją kartą. Jaunimas tokioms provokacijoms nelabai pasiduoda. Žinoma, pacientas gal labai ir nenukenčia, nes vis tiek gydymas išlieka toks pats, tik skiriasi gamintojas ir vaisto kaina, bet tas nežymus pakeitimas daug pasako apie gydytojo moralę. Trečiu atveju jau yra šiek tiek kitaip: pakeičiama viskas iš esmės. Gerai, jei tai daroma tik dėl ligonio. Nes geram gydytojui kartais tenka ilgą kelią nueiti, kad pritaikyti ligoniui tinkamus vaistus. Ir kol jis jų neatranda, rašo vis naujus derinius. Tai yra labai sveikintina. Tik šiuo atveju paciento kiekvieną mėnesį yra klausiama įvairių dalykų apie savijautą, kad išsiaiškinti, ar padeda esami vaistai, ar vėl reikia kažką bandyti naujo. Vieniems kaip pašalinis poveikis atsiranda kosulys, kitus, pykina, kitiems prasideda alergija. Tokiu atveju ir yra keičiami vaistai. Bet man yra žinoma ne vienas atvejis, kai staiga pakeičiami 3-4 vaistai kitos vienos firmos vaistais, nors žmogus juos puikiai toleravo ir jie jam gerai veikė. Vienas toks žmogelis pats paklausė manęs, kai aš jam sudėjau nematytus vaistus. Sako, ką jūs man čia duodate, aš juk ne tuos vartoju vaistus, duokite ankstesnius. Bet čia jau aš niekuo negaliu jam padėti tik pasiūlyti pačiam pasiaiškinti su gydančiu gydytoju. O kartą paklausiau aš, kodėl pakeisti vaistai ( tokia jau mano profesija, kad turiu domėtis visais įdomiais ar keistais įvykiais).
 
Tai tas ligoniukas ir sako:
-Nesuprantu, taip buvo gerai, kad jau parinkti vaistai tiko, labai gerai veikė, kartu džiaugėmės su daktare, kad pavyko suvaldyti ligą ir ji man sako, kad parašys naujus.
 
O tie nauji yra visi vieno gamintojo. Iš tikrųjų nieko blogo, kad jie vieno gamintojo, gal net ir geriau. Bet keistas kitas dalykas: kad neseniai per vaistines pralėkė atstovė, "paprašė", kad daugiau užsakytume tam tikrų vaistų, nes ji jau apsilankė gydymo įstaigose ir dabar daktarai pradės rašyti šiuos vaistus. Ne kartą buvau liudininkas situacijų, kai pas mane į vaistinę gydytojas iš poliklinikos (nes vaistinė yra tam pačiam pastate) ateina kartu su ligoniu ir su receptais, kuriuose viskas privalo būti parašyta tik tarptautiniais pavadinimais, o ne firminiais ir nurodo man, kokius vaistus aš privalau duoti pacientui. Mat pagal dabar Lietuvoj galiojančius įstatymus dabar griežtai reikalaujama rašyti ne firminiais pavadinimais ir vaistinėj žmogus gali rinktis iš daugelio gamintojų, o kad jis taip nepadarytų, stovi šalia gydytojas, kuris įtikinamai sako, kad turi pirkti šitą, ir tik šitą. Kaip minėjau anksčiau, taip kartoju ir dar kartą, kad ne visi mes esame parsidavę kažkam, bet labai gaila, kad dar daug kur klesti korupcija, materializmas, kyšiai, o moralinės vertybės nyksta.
 
Dar labai gaila, kad ligonis jam rūpimus klausimus kelia ne gydytojo kabinete, o vaistinėje. Kai pasidomiu, kodėl jis viso to nepaklausė gydytojo, dažniausiai išgirstu tokius atsakymus: nenorėjau jo trukdyti, jis labai skubėjo, buvo labai daug žmonių, nenorėjau supykdyti (!). Bet jei tau pačiam nerūpės savo sveikata, tai ji ir niekam nerūpės labiau. Todėl visada aiškinkitės, klauskite savo gydančių gydytojų visko, kas jums rūpi ir kai išeinate iš jo kabineto su receptu ir ant jo priklijuotu firminiu konkrečiu vaisto pavadinimu arba iš viso tik tuo lapeliu, tai nepatingėkite pereiti per kelias vaistines ir sužinoti ne vieno specialisto nuomonės. Gal gausite pigesnį analogą, gal geresnį savo gydančiom savybėm, bent jau galėsite pasirinkti ne iš vieno preparato. O gal jums ir vėl nepasiseks, nes susidursite su nesąžiningu vaistininku:). Todėl ir sakau - išklausykite bent kelių nuomonių.
 
Šaltinis: http://vaistininkouzrasai.lt/

Skambus pavadinimas, žinau. Tačiau ką tik mano pasklaidyta statistika verčia atkreipti dėmesį į rinkos tendencijas. Ir, žinoma, pasidalinti informacija su Jumis.
 
Skaitmenizacijos (išmanizacijos?) galia
 
Mobiliųjų platformų vartotojai (beje, remiantis man prieinamais šio portalo Google Analytics duomenimis – 14,4% Jūsų dabar skaitote šį straipsnį naudodamiesi išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu) savo išmaniųjų įrenginių pagalba dabar atlieka viską, kas veda prie sėkmingo pardavimo: pradedant kainų tyrimu iki pačio produkto įsigijimo.
 


 
2014 m. gegužės mėnesį, 25% pasaulio interneto srauto sudarė srautas iš mobiliųjų platformų (statistikos šaltinis);
Palyginus su 2013 m. gegužės mėnesio duomenimis – Europoje mobiliojo interneto vartotojų skaičius išaugo 100% (statistikos šaltinis);
2013 m. IV ketvirčio duomenimis, net 34% mobiliojo interneto vartotojų naudojosi internetu, norėdami rasti konkretų produktą (statistikos šaltinis).

 
Tačiau tai – dar ne viskas. Duomenys nėra tokie jau šokiruojantys, tiesa? Bet atkreipkite dėmesį į kitą statistiką, kurią pateikia bendras Google/Nielsen tyrimas:
 


 
Vidutiniškai, vartotojai praleidžia daugiau kaip 15 valandų per savaitę ieškodami informacijos programėlių ir mobiliųjų svetainių pagalba;
Informacijos pateikimas (tinkamas informacijos pateikimas) mobiliojoje platformoje turi didelę įtaką pirkėjams – net 93% žmonių, ieškoję informacijos apie produktą naudodamiesi telefonu ar planšetiniu kompiuteriu, jį įsigijo;
Mobilieji klientai (gal taip juos vadinti?) kreipia dėmesį į aplinką – 71% išmaniųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių vartotojai naudojosi “artimiausios parduotuvės aptikimo” funkcija;
Mobilieji pirkėjai nemėgsta laukti – daugiau nei pusė (55%) iš “noriu to dabar!” žmonių grupės (o Lietuvoje tokie – didžioji dauguma) nori pamatytą daiktą įsigyti per sekančią valandą. 83% pirkėjų tai padarys per sekančias 24 valandas.

 
Prekybos centrai ir jų įtaka prekybai
 
Šių metų sausio mėnesį, Wall Street Journal paskelbė JAV prekybos centrų lankomumo duomenis. Prieš juos pateikdamas Jums, turiu pasakyti, kad (mano subjektyvia nuomone) Akropoliai Lietuvoje tikrai tokiais duomenimis nesidalintų, nes juos turintys esami (ir būsimi) ploto nuomininkai galėtų reikalauti nuomos kainų pokyčių. Bet pasakysiu tokią paslaptį – Kauno Akropolis turi didžiausią lankomumą iš visų Akropolių Lietuvoje, tačiau… mažiausią perkamumą. Tai reiškia, kad Kaune apsilanko daugiausiai žmonių, tačiau perka jie – mažiausiai.
 
Grįžtam prie WSJ statistikos apie JAV prekybos centrus:
 


 
2010 metais, JAV prekybos centruose buvo užfiksuoti 38 milijardai apsilankymų;
2013 metais – jau “tik” 17 milijardų. Pokytis: -55%.

 
Kaip ir būtų natūralu tikėtis, jog pardavimai sumažėjo atitinkamai – maždaug 55-iais procentais, tiesa? Tačiau čia viskas yra atvirkščiai… Pardavimai JAV rinkoje nuo $681 milijardo dolerių 2010-aisiais metais pakilo iki $783 milijardo dolerių. Pokytis: beveik 15% daugiau. Kas už tai atsakingas? Žinoma, kad prekyba internetu.
 
Esu ne kartą jau rašęs, kad norint prekiauti tinkamai ir gerai – reikia galvoti taip, kaip galvoja Jūsų klientas. Reikia matyti savo verslą kaip jį mato klientas. Reikia sudaryti klientui visus patogumus ir tada jis tampa Jūsų klientu. Kitaip – nieko nebus. Remiantis šiuo tyrimu – 84% pirkėjų naudojasi savo išmaniuoju telefonu/planšetu būdami parduotuvėje (!) ir net 1 iš 3 (!!) tai darančių žmonių geriau “patys ras informaciją internete”, nei paprašys konsultanto pagalbos (!!!).
 
Galima pateikti dar begalę “sausų skaičių” (92% pirkėjų ieško žemiausios jam reikiamo produkto kainos internete; 91% pirkėjų sako, kad žemiausia kaina labiausiai įtakoja sprendimą pirkti; antras svarbiausias rodiklis, lemiantis sprendimą “pirkti ar ne” yra nemokamas pristatymas – net 83% pirkėjų yra linkę palaukti prekės kelias dienas, kad pristatymas jiems nieko nekainuotų). Kyla visai kitas klausimas – kaip Jūs tuos skaičius pasirengę panaudoti? Kokias padarysite išvadas ir kaip pasiruošite ateinančiam šventiniam periodui. Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai jau už vos daugiau nei 3 mėnesių ir ruoštis tam reikia jau dabar.
 
Sprendimai labai paprasti:
 


 
Jeigu Jūsų svetainė dar neturi mobiliosioms platformoms pritaikytos versijos – Jūs prarandate nemažą kiekį potencialių klientų;
Jeigu Jūsų svetainė neturi gero UX’o (vartotojo patirties sąsajos) – Jūs prarandate nemažą kiekį potencialių klientų;
Jeigu Jūs dar nesiūlote savo produkto (prekės/paslaugų) internetu – Jūs prarandate nemažą kiekį potencialių klientų;
Jeigu Jūs dar skaitote šį straipsnį – … Na, gerai. Taip, prarandate klientus, bet įgyjate labai vertingas žinias.

 
Neatsilikite nuo technologijų, pritaikykite savo verslą ne sau, o klientams. Jums už tai bus atsidėkota. Skaičiais Jūsų verslo balanse.
 
Straipsnis paimtas iš Verslo Guru svetainės.

Efektyvi komunikacija ir teisingas minčių perteikimas susitikus su klientais asmeniškai – kartais būna sunkios užduotys. Tam, kad sandoris įvyktų – reikia ne tik mokėti perteikti informaciją teisingai, tačiau ir “patikti” Jūsų potencialiam klientui ar naujam verslo partneriui. Labai svarbu sudaryti tą “gerą įspūdį” žmonėms, su kuriais turite susitikti, kad Jūs būtumėte išklausyti ir išgirsta tai, ką turite pasakyti. Komunikacija taip pat turi savo strategiją. Galima sukurti teigiamą įspūdį tvirtu rankos paspaudimu ir žvilgsniu į akis, kai susipažįstate su žmonėmis. Tačiau kaip elgtis prieš tai? Ką sako Jūsų kūno kalba žmonėms, kai Jūs įžengiate į kabinetą? Kaip sudaryti tą teigiamą pirmą įspūdį?
 
Prieš kelis metus, Niujorko Universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama Danielos Šiller (Daniela Schiller), atliko neurologinį pirmojo įspūdžio tyrimą. Kol tiriamųjų subjektų smegenys buvo skanuojamos fMRI (funkcinis magnetinio rezonanso tyrimas) įrenginiu, jiems buvo rodomos nepažįstamų žmonių nuotraukos ir pasakomi šeši sakiniai apie kiekvieną iš tų žmonių (tyrimo šaltinis). Remiantis gautais rezultatais, paaiškėjo, jog mums pamačius nepažįstamą žmogų, aktyvuojasi ta smegenų dalis, kuri… priskiria vertę daiktams. Kaip kad pamatę Lamborghini Veneno – mes nusprendžiame, kad tai “brangus automobilis”, taip pat veikia ir mūsų smegenys, kai pamato kitą žmogų. Beje, ši reakcija įvyksta per 100ms laiką – vieną dešimtąją sekundės dalies (šaltinis PDF formatu).
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/03/Lambo-Veneno.png
 
Kadangi dabar jau (moksliškai) išsiaiškinome, jog pirmojo įspūdžio sudarymui turite mažiau kaip sekundę – bandysiu paaiškinti Jums, kaip elgtis per tas 100ms. Juokauju, žinoma. :)
 
Pirmasis patarimas – turite spinduliuoti pasitikėjimu savimi. Ne tik tai transliuoti visiems aplinkui, tačiau tikrai savimi pasitikėti. Jeigu nepasitikite savimi pakankamai – pasitikėkite produktu, kurį neužilgo pristatysite. Jeigu nepasitikite ir produktu – klausimas: ką iš viso veikiate tame susitikime ir kodėl bandote parduoti tai, kuo netikite? Pasitikėjimas savimi suteikia kitiems žmonėms jausmą, kad žinote apie ką kalbate ir esate tos srities ekspertas. Tiesa, geriau tuo ekspertu ne apsimesti, o tikrai žinoti toje srityje viską, ką turėtų žinoti žmogus, einantis į tokius susitikimus.
 
Antrasis patarimas – domėkitės tais, su kuo kalbate. Jeigu susitinkate jų aplinkoje, tokioje kaip darbo kabinetas – atidžiai ir greitai apžvelkite tai, kas supa Jūsų pašnekovą. Tai parodo jo interesus. Pasidomėkite jais ir sužinosite apie savo pašnekovą daugiau nei Google pagalba. Jeigu ant sienų prikabinėta diplomų – nuoširdžiai nusistebėkite ir pasakykite, kad dar niekada nesate matę tiek apdovanojimų/mokslinių pasiekimų pas vieną žmogų. Jeigu matote apdovanojimus už sporto pasiekimus – pasidomėkite, kaip jis juos gavo (“Jūs, turbūt, labai daug pasiekėte šitame sporte?“). Šis veiksmas sukels dvejopą reakciją:
 


 
Jūsų pašnekovas būtinai pasigirs. Tai – neatsiejama dalis to, kodėl jis iš viso tuos pasiekimus taip demonstruoja. Be to – greičiausiai, jau seniai niekas tais pasiekimais nesidomi ir pasigirti nėra kam. O norisi.
Jūs staiga tapsite jo “draugu”. Nes domitės tuo, kas jam malonu ir aktualu. Na, o verslo darymas su draugu – labai lengvas.

 
Trečiasis patarimas – klausinėkite apie jų problemas, stenkitės pažinti jų verslą ir sunkumus. Jūs turite būti tų sunkumų sprendimas (apie tai jau rašiau čia). Tai turite padaryti dar nepradėję pristatinėti savo produkto. Dažnai žmonės baiminasi užduoti klausimus apie “jausmus”. Pavyzdžiui: “kaip jūs jaučiatės dėl savo verslo sumažėjimo?“. Kai kalbama apie jautrius dalykus – reikia labai skirti užuojautą ir supratimą. Pasistenkite suprasti klientus/partnerius tuose momentuose, kuriuose jie patiria sunkumus. Įsijauskite į jų poziciją, kad suprastumėte jų patiriamus iššūkius. Tačiau jokiu būdu nesiimkite užuojautos. Jeigu tai padarysite – Jūsų pašnekovams atrodys, kad statote save aukščiau už juos, o to nemėgsta niekas.
 
Ketvirtasis patarimas – parodykite, kad Jūs galite padėti. Tai jau minėjau pirmadienio straipsnyje. Turite parodyti klientui/partneriui, jog esate susidūrę su tokiomis problemomis ir turite joms efektyvų sprendimą. Pašnekovas turi jausti, kad judviejų verslų partnerystė (galima tai įvardinti ir taip, o ne “jūs – mano klientas, o aš – pardavėjas“) bus jam labai naudinga.
 
Penktasis patarimas – jeigu suprantate, kad susitikimo laikas ribotas ir tikrai neapžvelgsite visko, ką reikėtų apžvelgti – patarčiau didesnę to laiko dalį išnaudoti tam, kad padaryti tą gerą pirmą įspūdį nei pačiam verslui. Po pirmojo susitikimo nusiųskite padėką už Jums skirtą laiką (gink Dieve – ne šablonišką), lengva užuomina pasidalinkite Jums sudarytu įspūdžiu apie tai, ką pastebėjote biure, pridėkite papildomos medžiagos apie verslą ir galimus pasiūlymus, bei pasidomėkite, kada galite susitikti vėl. Esant geram įspūdžiui – klientai/partneriai norės su Jumis susitikti dar ne kartą ir vystyti tolimesnius dalykinius santykius.
 
Pabaigai – pats svarbiausias patarimas: niekada neapsimeskite tuo, kuo nesate. Tai pražudys Jus, Jūsų verslą ir galimybes.
 
Straipsnis paimtas iš Verslo Guru svetainės.

Kaip pasakė vienas a.a. didis žmogus: ” trūksta tikrumo, darbe dažnai karalius yra reitingas ir dėl jo tenka daryti tai, ko nenori…”. Kalbėjo – ar įmanoma tai suderinti, ar reikia kovoti, o gal – pasiduoti? Ir jūs net neįsivaizduojate, koks jis buvo teisus. Pasirodo, ne tik vaistininkai priklausomi nuo reitingų. Daugelis galvoja, kad farmacininkams išaušo aukso amžius. Ir tai yra tik dalis tiesos. Iš tikrųjų gerai prasigyveno tik farmacijos kompanijos. Vaistininkų atlyginimai yra nedideli. Apie juos draudžiama kalbėti, tik nelabai suprantama, kodėl? Gal dėl to, kad jie apgailėtini ir firmai tai garbės nedaro? Tarp “tinklinių” vaistinių jie skiriasi plius minus 200 lt, žinoma, su visom išlygom ir visais kitais įsipareigojimais. Kadangi dažniausiai nustatomas bazinis algos dydis, tai jis, priklausomai nuo išsilavinimo ir pareigų svyruoja nuo 1300 iki 1800 lt popieriuje. Visa kita – reitingai. Ir tada jau viskas priklauso tik nuo asmeninių sugebėjimų. Beveik kiekviena vaistinės prekė įvertinta reitingais. Jei pasiūlysi aukščiausio reitingo prekes, tau prie algos prisidės 10,15cnt. ar visas litas už pakuotę.Yra tokių stebuklingų galių turinčių darbuotojų, kurie sugeba papildomai užsidirbti 400-800 lt. Bet įsivaizduokite, kaip reikia mokėti įtikinti žmogų, kad jam reikia tokio, ir ne kitokio vaisto, ar kremo. O prie jo būtų dar neblogai ir dar šis, ir tas. Taip susidaro visai nemenkas krepšelis: ir pirkėjui, ir pardavėjui. Ne per klaidą vaistininką pavadinau pardavėju. Dažnai ir jūs mus tokiais vadinate. Nes daugelis iš mūsų tokiais ir tapome. Ir ne savo noru. Pagauti sportinio azarto ir dėl ryškiai didėjančios algos, vis labiau tolstame nuo savo tikrojo pašaukimo ir kažkada duotos Hipokrato priesaikos. Nesu Dievas, kad teisčiau. Tiesiog visi susimąstykime, kad kažkada mums visiems gali prireikti profesionalaus patarimo, nebūtinai vaistinėje,ir labai norėtųsi, kad tas patarimas būtų nuoširdus ir tikras. IR NE PAGAL REITINGUS!
 
Pirma dalis

Aš dabar žengiau viena koja į drabužių verslą tai galiu pakomentuoti kažkiek.
 
Pradėti reiktų nuo to kad vyriškų drabužių nelabai perka internetu, viską valdo moteriški drabužiai.
Todėl turėtum kokią draugę į veiklą įtraukti kad jinai pasakytu ar gražus perkamas rūbas ir panašiai.
 
Pradėti gali kad ir nuo to pačio vinted.lt (taisykles neleidžia komercines veiklos, tad reikia neisijausti su pasisakymais kad turi daug dydžiu ir panašiai). Aišku kol nuperka vieną rūba apytiksliai 30min-1h reikia bendrauti su žmogumi rašinetis (pastebėjau kad merginos neskaito aprašymo ir iškarto rašo ir klausinėja to kas jau parašyta aprašyme tai tas nerwina labai)
 
Šiaip galiu pasakyti kad perka, pradžiai užsipirkau rūbų už 1k tai tas 1k per savaite jau piniginei guli ir dar pusę rūbų neišparduotų liko. Į dieną nuperka apie 2-3 rūbus (internetu). Aišku visi nori matuotis, susirandi didesniam mieste kokis 3 pirkejus nuvaziuoji su rubais tau sumoka uz kelia kiekviena ir prisiperka dar to ko net nenorejo :DD, aišku pradžioje viskas nelegaliai, kol tik bandymo formoje viskas.
 
Nenoriu išsiplėsti daugiau jeigu nori galim pm pasišnekėti.