ZilvinasTy

http://www.youtube.com/watch?v=KMYrIi_Mt8A

Sveiki,
 
nors kurį laiką buvau apleidęs, bet nusprendžiau vėl video blog'ą sukurt. Tik šį kartą įdomi jūsų nuomonė ne apie patį vlog'ą, tačiau jo turinį.
 
Vis susiduriu su žmonėm, kurie save netalentingais kažkam laiko, bet paklausus kiek darbo įdėjo, visada atsakymas būna numykimas kažkokio neaiškaus laiko vieneto. Pakapsčiau šį kartą atidžiau šią temą ir supratau, kad net didieji genijai nebuvo nuostabūs nuo pirmų dienų. Mokytojai, valandų valandos praktikos ir visiškas susitelkimas į vieną tikslą buvo norma. Tuomet pamąstau - jei kiekvienas iš mūsų taip susitelktume į vieną sritį ar staiga netaptume "talentais"?
 
http://www.youtube.com/watch?v=znR-s8Lgkq4

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Nepyk, bet tavo komentaras žemiau kritikos ribų.

Per tokius poxujistus kaip tu ir žudosi.
 
 
Tai jei jau sakai tau gerai, tai ir kitiems gerai? O jeigu užklys koks žmogus palūžęs ir jam padės šis straipsnis?

Labas. Nebijau šios temos. Turiu joje patirties tiek iš savo, tiek iš kitų žmonių pusės. Šių metų sausį iš gyvenimo pasitraukė žmogus, labai brangus žmogus. Atrodo, viskas buvo gerai, jokių problemų gyvenime. Tačiau aš klystu. Nėra žmogaus, kuris neturėtų problemų. Problemų nebuvimas reiškia neegzistavimą. Tačiau kaip iškęsti tas problemas?
 
Daugelis paauglių, kuriems visas gyvenimas dar prieš akis, galvoja apie savižudybę. Tai parodo ir žiniasklaida ( http://www.delfi.lt/news/daily/health/specialistai-kiekvienoje-klaseje-sedi-po-2-3-vaikus-kurie-kuria-planus-apie-savizudybe.d?id=61302861 ). Mano manymu, žiniasklaida ne tik informuoja mus apie nelaimes, tačiau ir augina savotišką, jaunąją savižudžių kartą.
 
Kaip žinome, paauglys - sudėtinga asmenybė. Labai. Jam reikia dėmesio. Kas antras paauglys turi dėmesio sutrikimo sindromą - jam reikia daugiau dėmesio, jis nori išsiskirti. Tai veda prie įvairių neapgalvotų kalbų, galiausiai veiksmų.
 
Dabar tau pateiksiu straipsnius, kuriuose rašoma apie savižudybes. Štai du.
1) http://www.diena.lt/naujienos/uzsienis/nusizude-patyciu-internete-neatlaikiusi-paaugle-454197
2) http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/nelaimes/jonavos-rajone-paaugle-palauze-nelaiminga-meile.htm
 
Ką aš darau? Juk pats minėjau, jog tokie straipsniai yra blogis! Tačiau mielieji, kokiu būdu žmonės kovoje prieš tamsos, aukščio, skrydžio lėktuvu baime ir pan.? Tik praktika! Dabar aš jums paaiškinsiu šių straipsnių tematikos reikšmę mūsų gyvenime, apibūdinsiu svarbiausius dalykus.
 
1) Patyčios - aktuali tema. 3/4 mokinių yra jautę patyčias. Tai žiauru. Iš tavęs šaiposi ir tu prieš tai esi bejėgis. STOP. Tu bejėgis? Kurioje vietoje bejėgis? Galbūt bejėgiai šiuo atveju yra besišaipančiųjų tėvai, nesugebėję užauginti doro ir tolerantiško vaiko?
Pirmas dalykas, kuomet esi niekinamas, reketuojamas ir pan. - netylėjimas. Atmink vieną dalyką - pavojingiausias yra ne tas, kuris kalba, o tas kuris veikia. Taip, tave gali mušti, kankinti ir daryti kitokius cirkus. Tai dar viena priežastis netylėti.
Pirmiausia apie savo problemą reikia informuoti artimiausius žmones. Artima aplinka - ne pušynas ar eglynas, o tavo šeima, galiausiai apskritai giminės. Už savo vaiką gali kovoti kiekvienas.
Sekantis dalykas - veiksmas. Tokioje situacijoje tu turi viską apversti aukštyn kojom. Kaltininkai turi būti pažeminti dvigubai labiau, nei buvai pažemintas tu. Teisėsauga šiuo atveju sudoroja visus išsišokėlius piemenėlius. Išimtis būna su rimtais žulikais, kurie šaipymais, reketais neužsiiminėja. Jie veikia aukštesniame lygmenyje, apie ką aš dabar nekalbu.
Teisėsauga yra ne visada geriausia išeitis. Kartais užtenka tiesiog rimtai ir vyriškai pakalbėti su skriaudiku. BE FIZINIO SMURTO. Skriaudikas turi patirti tokį patį pshichologinį spaudimą, kokį patyrei tu, galbūt sumokėti tam tikrą kompensaciją ir pan. Kaip sakoma - akis už akį, dantis už dantį. Tačiau dar kartą pakartosiu. Svarbiausia - teisėsauga. Jeigu turi giminių ar pažįstamų teisėsaugoje, skriaudikai gali atsiimti su kaupu - nebekiltų jiems noras gyvenime tyčiotis ar skriausti, reketuoti.
Savojo EGO iškėlimas momentais, kai esi ties savižudybės riba - geriausias. Kodėl skriaudikas gali jausti malonumą žemindamas tave, o tu negali? Tu turi dvigubai didesnę teisę tai daryti, kadangi jis dėl to kaltas (paveikė tavo nervų sistemą ir pan.). Turi džiaugtis matydamas, kaip provokantas kenčia.
 
2) Ir vėl ta meilė. Mano žinios meilėje yra nedidelės, bijau šia tema plačiai diskutuoti, tačiau pasakysiu paprastą dalyką. Neverta gyvenime prisirišti prie žmonių ir kitų dalykų - kurie ateina ir išeina. Taip mums patiems bus lengviau. Džiaukimės šia sekunde, gailėkime praeities, tačiau nepasiduokime.
Gyvenimas kaip karuselė (dainuojama dainoje). Gyventi reiškia dalyvauti joje. Tarkime, jog karuselė šiuo atveju - apžvalgos ratas. Tu juo sukiesi 8 kartus. 1 ratas atitinka 10 gyvenimo metų (80 metų - nei daug, kad mirti natūralia mirtimi, nei mažai). Kiekviename naujame apsisukime prie tavęs atsisėda naujas žmogus, jis su tavimi išbūna vieną kartą, kol apsisuks ratas (10 metų), vėliau jis išlipa... Ir įsėda kitas. Per visą savo kelionę apžvalgos tu sutinki 8 žmones. 1 galbūt šiurkštokas, kitas galbūt meilokas, trečias galbūt keistuolis ir pan. Tačiau tu juos pažįsti. Tu su jais bendrauji. Tavo pasaulėžiūra nėra tokia skurdi - esi kultūringas, gebantis bendrauti. Ir tu man pasakyk, ar tie žmonės nedaro tau įtakos?
 
Gerai. Iš tiesų. Nafik gyventi? Griebkime peiliuką į rankas ir žudykime save. STOP. Gyvenimas ar mirtis? Būti ar nebūti? Kuo tu būsi gyvas, o kuo būsi miręs? Gyvas būsi žmogumi, apie kurį kalbės, domėsis, būsi mylimas ir gerbiamas. Kuo tu būsi miręs - tu būsi tik atminimas, gulintis 3 metrus po žeme, nors jau ir atkasus palaikus iš tavęs būtų tik susmirdę griaučiai. O juk tu mėgsti būti kvepiantis. Kokius kvepalus mėgsti? Armani, gabana, ar kokius santo de parscha? Jų tau niekas po žeme nepripurkš. O ką tu gali daryti būdamas gyvas? Išpurkšti pusę buteliuko ir kvepėti visą dieną alinančiu kvapu, kad visi suprastų, jog tu esi kietas.
Taip, gal ir nusišnekėjau. Tačiau kas to nedaro? Ar tu niekada nenusišneki? Ar nelaikai minčių apie savižudybę nusišnekėjimu? Aš tik rodau, jog gyvenimas yra LAISVAS. Laisvė žmogui - špyga darbdaviams. Laisvė žmogui - špyga mokslams. Laisvė pochuizmui! Ir tai ne utopija. Kuomet tu pajausi laisvės skonį, įkvėpsi tyro ir raminančio oro, pradėsi gerbti ir darbdavį, ir mokslus ir visą kitą. Na, nebent tu esi laisvas kaip vėjas ir tau tai nerūpi. Tačiau kad ir koks tu bebūtum, kol esi ne nusikaltėlis, tol aš džiaugiuosi dėl tavęs.
 
Vis dėlto gyvenime ne viskas rožėmis klota. Turbūt nėra žmogaus, kuriam kada nors nebūtų nutikę kažkas blogo su nervais. Atmink, jog nervai tave gadina ir varo į dugną. Dugną, iš kurio pakilti labai sunku. Ir jeigu jau manai, kad esi tame dugne, tu privalai kovoti. Kovoti, kad įkvėptum to paties gyvenimo pochuizmo. Laisvė!
Nebūk uždaras, atvirauk savo nuomone, kad ir kokia ji bebūtų. Jeigu jautiesi prastai, pildyk savo, kad ir blogąjį, EGO. Kai viskas atsistatys į savo vietas, tavasis EGO savaime nuslūgs ir tapsi tokiu, kokio nori pasaulis. Tačiau kartais būna iš tiesų labai blogai. Tad iš karto pasakau: žmonės yra tam, kad vienas kitam padėtų. Tokių žmonių yra daug. Kartą su matęs, kaip Vilniaus centre staiga pradėjo merdėti jaunas vyriškis. Prie jo supuolė gausi minia ir kad ir kiek iš jų buvo pesimistų ir piktadarių, neabejingų tikrai atsirado. Buvo iškviesta greitoji med. pagalba, o iki kol ji atvyks, žmogui teikiama pirminė pagalba. Niekas nenori prarasti žmonių. Žmonės - viena šaika. Nesvarbu, ar negras ar baltas, ar žydas ar vokietis, ar minedas ar bieberis. Visi mes esame žmonės ir mūsų tikslas - išsilaikyti. Tai mūsų instinktas.
Grįžtant prie temos, noriu pasakyti, jog visada yra žmonių, kurie tau gali padėti sunkiomis akimirkomis. Tėvai, draugai, giminaičiai. Yra ir speciali, kvalifikuota pagalba, kuria naudojasi ne kokie asocialūs žmonės, o ir rimti, daug pasiekę. Nustebtum sužinojęs, kiek garsių žmonių lankosi pas psichologus ir pan. Diktuoju tau tai, kas gali praversti:
 
1) Jaunimo linija. Dirba visada. Tel.nr. 8 800 28888.
2) Vaikų linija. Dirba kiekvieną dieną nuo 11 iki 21 val. Tel.nr. 116 111
3) Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba). Dirba darbo dienomis, nuo 16 iki 20 val. Tel.nr. 8 800 77277
4) Pagalba moterims. Dirba kiekvieną dieną nuo 10 iki 20 val. Tel.nr. 8 800 66366
5) Vilties linija. Dirba visada. Tel.nr. 116 123
Taip pat www.vaikulinija.lt , http://www.jaunimolinija.lt/internetas , http://paklausk.kpsc.lt/contact.php
 
Atmink, kad geriausia pagalba - reali pagalba.
 
Patariu tai, kas tave gali išgelbėti:
1) Tiesiog žmonės. Apie tai jau kalbėjau.
2) Gydymas, medikamentai. Žinoma, kuomet tam yra būtinybė ir tai pripažįsta specialistai.
3) Alkoholio vengimas. Sakoma, jog alkoholis leidžia pamiršti įvairius dalykus. Taip, tai tiesa. Kol tu geri, pamiršti, tačiau kai išsiblaivai, viskas grįžta su kaupu. Alkoholio turėtum visiškai nevartoti, jeigu turi problemų savyje. Štai aš pats alkoholio nevartoju ir esu laimingas dėl savęs, man nusispjauti, kad kiti jį vartoja ir siūlo. Aš esu aš. Be to, alkoholio vartojimas kenkia ne tik psichologiškai. Ta pati situacija ir su narkotikais, rūkalais ir kitu šlamštu.
4) Vienatvės vengimas. Bendrauti - svarbu. Su kuo bendrauti - tavo reikalas. Tačiau žmogus be bendravimo - ne žmogus.
5) Ilgas miegas. Ne mažesnis kaip 8 valandos. Tai privalumas! Miego metu fizinis kūnas pailsi tik 10 proc, kuomet protas - 90.
6) Gera mityba. Tai labai svarbu! Tačiau neverčiu tavęs atsisakyti traškučių ar dar ko. Geriu jau gyventi ir valgyti nesveiką maistą nei pulti į kapus. Tačiau kas jau kas, tačiau gera mityba gerina tavo savijautą ir nuotaiką. Tai turėtum atsiminti.
7) Tikslų siekimas. Gyvenime labai svarbu kažko siekti. Žmogus, neturintis jokių tikslų, dažniausiai ir prašosi vietos kapuose. Kuo tu nori būti? Mediku, aktoriumi, teroristu, krepšininku, baleto šokėju? O gal psichologiniu gelbėtoju? Geriausias psichologas yra tas, kuris turi skaudžią praeitį, o ne tas, kuris vien tik ir tekalė knygas. O padėti kitam žmogui - mūsų instinktas. Tai darau ir aš, rašydamas šį straipsnį.
 
Jeigu jau tokia situacija, kad pats esi tam tikru momentu psichologas, turi mokėti suprasti žmogų. Ignoravimas, juokimasis iš žmogaus bėdos - ypatingai didelis žingsnis blogiausio link. Įprastai žmogui neužtenka išgirsti užuojautos, jam reikia konkrečios pagalbos. Todėl stenkis būti ne tik psichologas iškalba, bet ir veiksmais. Jeigu žmogui blogai nuo kokių egzaminų ir jis kalba apie save kaip apie neišlaikiusį, bandyk suktis. Ieškok išeities. Egzaminai gali būti nuperkami arba analogiškai ateitis po neišlaikytų egzaminų taip pat gali būti pakoreguota. Juk svarbiau žmogaus gyvybė nei kažkoks kyšis.
Jokiu būdu negalima per prievartą žmogaus atitraukti nuo minčių apie savižudybę, nebent tai būtų jau tuomet, kuomet bandomasi žudytis. Tu esi pagalba, o ne teisėjas. Tu ne viršininkas. Tavo pareiga išsaugoti jį, tačiau prievarta viską tik apsunkina. Blogi žodžiai, kalbėjimas apie savižudžius kaip apie idiotus - visiška beprotybė. Smerkiu žmones, kurie vadina savižudžius idiotais, nes ir jie bet kada gali tapti tokiais pat.
 
80 proc. bandančių nusižudyti tikisi, jog jie sulauks pagalbos ir bus atkalbėti nuo savižudybės. Jie vienaip ar kitaip bando informuoti mus apie galimus savo veiksmus:
1) Tiesiogiai. Tarkime: aš nusižudysiu.
2) Netiesiogiai. Tarkime: norėčiau iškeliauti kur nors, kur nėra žmonių.
 
Atpažinti žmogų-savižudį galima iš pasikeitusio jo charakterio:
1) Jis tapo irzlus, apatiškas.
2) Puolė į depresiją.
3) Tapo mažiau bendraujantis, užsidaręs.
4) Pradėjo keistai elgtis, domėtis mirtimi, kalbėti apie ją.
5) Staiga pradėjo vartoti alkoholį ar kitą šlamštą.
6) Pradėjo nepaisyti pavojaus gyvybei.
Ypač svarbu tai, jog jeigu žmogus jau yra bandęs nusižudyti, neatmetama tikimybė, jog jis bandys tai padaryti ir vėl. Ir vėl. Ir vėl...
 
Kada žmonės palūžta:
1) Vienatvėje
2) Po skyrybų
3) Persikrausčius, pakeitus mokymo įstaigą ar pan. Kitaip tariant - nauja aplinka.
4) Konfliktuojant, stipriai stresuojant. Tai galioja tuomet, kai žmogus yra pernelyg jautrus. Be to, svarbu paminėti, kad jautrūs žmonės yra linkę į savižudybę.
5) Po finansinių problemų.
6) Po agresijos priepuolių. Agresija - priešas numeris 1. Jis žlugdo ne tik tave, bet gali nuskriausti ir aplinkinius.
7) Turint psichinių ar tarkime, piktybinių nepagydomų ligų.
8) Netekus artimų žmonių arba išėjus iš gyvenimo kokiai įžymybei.
 
Pabaigai norėčiau tik dar kartą pasikartoti ir kai ką pridurti. Savižudybė - ne išeitis. Tai savojo AŠ netekimas. Išėjimas į nebūtį. Tai tikriausiai sukeltų didelį skausmą tavo artimiesiems, galbūt kažkas to neatlaikytų ir patrauktų paskui tave. Tai neteisinga! Be to, tai savižudybė sukelia dideles finansines išlaidas šeimai. Tikrai dideles. Nebent nori, jog tavo atminimas būtų įrėmintas šiukšlių dėžėje.
Galiausiai, pats svarbiausias dalykas. Nesižudydamas tu išgelbėji bent dar vieną gyvybę. Apie savižudybę, kaip ir minėjau, mėgėja rašyti spauda. O žmonės lengvai paperkami. Straipsnis, kurio priežastis esi TU, gali paskatinti dar vieną būtybę palikti šį pasaulį. O tai, pasikartosiu, taip pat neteisinga!
 
Šis straipsnis niekuo nesusijęs su skatinimu žudytis, o atvirkščiai. Straipsnyje akcentavau, jog savojo EGO iškėlimas ir nepasidavimas visokiems asilams leidžia nepalūžti šiame, pripažinkime, sunkiame gyvenime. Psichologinis spaudimas skriaudikams nėra nusikaltimas - tai atlygis už tai, ką patyrė auka. Tiesa, su kaupu. Būkime pochuistai tiesiogine to žodžio prasme, tačiau gyvenkime taikiai ir bus gera gyventi visiems. Atsiprašau už keiksmažodžius, bet tikrai nemanau, ar jie gadina kontekstą.

Kodėl lietuviai gėdijasi kalbėti apie pinigus? Gėdijasi įkainoti savo paslaugas? Pasikalbėti apie atlyginimą?
 
Skambina šiandien žurnalistas ir klausia, - kodėl Jūs nesivaržote parašyti, kiek kartais uždirbate rašydama reklaminius tekstus per vieną vakarą? Tai juk tabu.
 
O aš ir sakau, kad brangiausias, o galbūt vienintelis dalykas, kurį turime šioje Žemėje, - laikas. Mes negalime sustabdyti nei savo senėjimo, nei išvengti savo ar artimųjų mirties, negalime įtakoti daugelio aplinkybių, stichijų, mūsų namai gali sugriūti, darbus galime prarasti, o ką tikrai turime - tai laikas.
 
Man ne gėda įsikainoti savo laiką. Ir ne gėda to parašyti.
 
Jei kažkas nori brangiausią savo turtą švaistyti, dirbdamas pusvelčiui (ir tuo pat metu dar tūžmingai nekęsdamas to, ką daro, to, kuriam tai daro, ir, žinoma, savęs) - tai to žmogaus pasirinkimas ir aš jį gerbiu.
 
Tačiau lygiai taip pat aš gerbiu savo laiką ir aš jį vertinu. O kadangi gyvename visuomenėje, kurioje daug kas gali būti išreikšta pinigais, man visiškai ne gėda pasakyti, kad už valandą intensyvaus darbo (po kasdienio savo darbo) imu nuo 250 Lt į rankas (draugams visada darau nuolaidų ir t.t., bet ne apie tai juk).
 
Buvo - net ir pastaruoju metu - pasiūlymų padirbėti už "pakeliuką arbatėlės" (truputį utriruoju šią frazę, gal todėl, kad skamba supermamytiškai) arba "rašyti kokį blog'ą, na, tarkim, 20 Lt už post'ą", ir gerbiu šiuos pasiūlymus, nes žmonės tokius dalykus siūlo iš natūralaus nežinojimo. Tačiau lygiai taip pat gerbiu savo teisę atsisakyti tokių pasiūlymų. Parduoti vakarą už 20 Lt? Savo gyvenimo vakarą, kuris daugiau nepasikartos? Ar, sorry, už "pakeliuką arbatėlės"? "Pakeliuku arbatėlės" aš nesusimokėsiu nei už internetą, nei už telefoną.
Rašau nemokamai, jei dirbu prie labdaringo projekto, tačiau "pakeliukas arbatėlės" buvo siūlomas už tekstus verslui.
 
- Bet juk tu taip gražiai rašai, tau GAUNASI natūraliai, turi tokį talentą... (and so on)
- Gal ir turiu. Bet kodėl jį turiu švaistyti rašydama tekstus kažkieno arbatėlėms?
- Tau gaila?
- Savęs? Ne. Savo laiko? Taip.
 
Diskusiją atkartoju improvizuotai, tačiau tąsyk teko paplušėti, tikinant žmogų, kad tikrai nesiimsiu šio patrauklaus pasiūlymo, o mano kantrybė ne auksinė ir net ne sidabrinė.
Taip, žmonės turi teisę tikėtis, kad kažką gaus dykai. Daug kas daug ką ir gauna. Tačiau tikiu, kad pasaulyje egzistuoja tam tikri energetiniai mainai, pinigai tėra vienas šios energijos ekvivalentų. Jei kažką iš kažko "išlupsi" per prievartą dykai, žiūrėk, kad nebūtų nuskaičiuota kitoj vietoj. Ir - kas labai šykšti, pas tą pinigai taip pat ateina nenoriai, tai sena ir gerai žinoma (nors ir labai banali) ezoterinė taisyklė. Tačiau juk sunkoka nešykštėti, kai pats dirbi už grašius? Ir dar, paskutinis punktas, - su neapykanta uždirbti pinigai labai greitai išgaruoja. O justi pakylėjimą, dirbant pusvelčiui, vėlgi, yra sunku.
 
Todėl aš geriau turėsiu vieną free-lance'o vakarą per tris savaites (ar tegul ir vieną per tris mėnesius), nei sėdėsiu persikreipusiu veidu kasvakar už juokingus pinigus, gailėdama savęs, savo jaunų pragaišusių dienų, savo neparašytų eilėraščių ir savo nepaglostytų kačių.
 
Ar aš pasikėlusi kalė? Mano darbo valandą nuvertinantiems potencialiems užsakovams - galbūt. Draugams esu žmogus, kuris niekada nepasikėlė ir niekada nepasikels.
 
Aš tiesiog nenoriu dirbti pusvelčiui, nes nemėgstu jaustis auka.
Kas mėgsta jaustis auka, tegul meta akmenį į savo monitorių.
 
PS. Darsyk - kodėl kartais rašau apie pinigus? Gal kad daugiau negaučiau pasiūlymų parašyti tekstų už "arbatėlės pakeliuką".

Na galvojau, kad šio forumo administracija tikrai ne tokia. Visi tik ir kalba, kaip sumažinti apgavysčių skaičių šiame forume, tačiau kaip jį sumažinti, jei administracija elgiasi pagal savo kurtas taisykles? Po mažu prarandate narių pasitikėjimą... Tikrai nesakau, kad visa administracija, tačiau keli elgiasi tikrai negarbingai.
 
 
Išmestas vien dėl to, kad nebuvo daug pranešimų parašęs bei neturėjo atsiliepimų. Tiesiog susidorojo su žmogumi.
 
 
http://asdisomar.blog.is/users/29/asdisomar/img/shame-on-you.jpg

Tai taip ir yra.. Visada, kada eini pro "vaiknaminius", visada tau pasiūlys atiduot tel, gaut į galvą ar pasipizdavot... Šiaip, jie turi daugiau, nei kai kurie žmonės, aišku, tik ne tėvus... Bet vistiek pažiūrėjus per tv jie tokie nuskriausti ir nekalti, o realiame gyvenime jie ir žmogų užmušę gal jau yra, nes... nenoriu nieko įžeist, bet tokia realybė..

Sveikinu visus forumiečius su artėjančiomis šventėmis, linkiu, kad ateinantys metai būtų pelningesni nei šie ir visokeriopos sėkmės! Taip pat noriu pasirodyti, kokią dovanėlę radau savo siuntoje iš sportsdirect`o :)

Kas jums pasidare su tom talpyklom ir dar tokiu niekiniu tektstu visi "pristatinejat" Tai sudomink , pristatyk kaip viskas vyksta, sulauksi daugiau manau tu ref, nei dabar be jokiu pastangu

Visą gyvenimą buvau pelėda - einantis vėlai miegot ir keliantis kuo įmanoma vėliau. Būdavo įprasta atsikelti 12 valandą dienos ir kol diena įsivažiuodavo, ateidavo 5 ar 6, o mano produktyvus laikas tuomet prasidėdavo dar po kokių 4 valandų. Taigi, 9-10 valandą vakaro nuolat būdavau produktyviausias. Natūralu, kad per savo produktyviausią laiką miegot neisiu, taigi buvau maždaug uždarytas šitam rate be galo.
 
Tiesa, ne visada buvau tuo patenkintas. Kažkada net išbandžiau tokius ekstremalumus kaip kėlymąsi 5 ryto. Pavyko gal kokias 3 ar 4 dienas, poto vėl grįžau.
 
Šiaip ar taip, dabar įpratau gana anksti keltis kiekvieną dieną. Na, sąlyginai anksti (7, retkarčiais 6 ryto), aš prisitaikiau tai savo gyvenimo būdui, todėl pasidalinsiu patarimais, nuoširdžiais patarimais, ką daryt, kad ir jūs galėtumėt atsikelti RYTE ir visus dienos privalumus išnaudot savo naudai.
 
Pirmiausia, turiu įspėt - praktiškai nėra jokių stebūklingų būdų, kad iš pelėdos taptumėt vadinamu vyturiu. Geriausia, ką pasieksit tai 3-4 ankstyvus rytus, o poto arba grįšit į savo normalų, mėgstamą rėžimą arba tapsit angry bird - kur vėlai gulasi ir poto anksti keliasi per prievartą.
 
Studijuoju psichologiją. Įdomių dalykų kartais primoko. Nors kartais aiškina, atrodytų, akivaizdžius dalykus. Šiaip ar taip, žvilktelkim į mūsų elgiasį ir į jame slypinčias priežastis:
 
1) Mums reikia tam tikro skaičiaus miego. Mano atveju tai 8, kartais 9 valandos. Neklausykit tų, kas aiškins, kad jums būtinai reikia miegot 7 valandas arba 5,5. Turi miegot tiek, kiek Tau reikia. Turi jaustis pailsėjęs. Taigi, jei mums reikia 9 valandų miego, miegot nuėjus 3 nakties, atsikelt teks maždaug 12-ą, kad poreikis būtų patenkintas. Lygiai tas pats principas galioja ir jei mes miegot nueisim 10 valandą - išsimiegam 9 valandas, atsikeliam 7 ryto. Kodėl taip paprasta nebūna gyvenime?
 
2) Čia slypi kita mūsų elgesio priežastis. Labai dažnai vakare turim daug įdomesnės veiklos nei ryte. Aš asmeniškai žiūrėdavau filmus arba kalbėdavau su kuo nors arba paskutinės minutės darbus darydavau. Žinojau, kad ryte anksti reikės keltis, kartojo visi, kad mano galva ne tokia šviežia vakare ir dar daug visokių nemalonių dalykų, bet man tiesiog patikdavo ilgai nemiegot ir viskas. Čia kaip rūkančiam tuos vežininkų paveikslėlius rodyt - nu nusišikt jiem, malonu ir viskas, tai smegenys visus neigiamus argumentus tiesiog ignoruos.
 
Taigi, pagal šią idėją mes 1) visi galim atsikelt anksti ryte, kadangi ne kėlimosi laike esmė, o pramiegotų valandų kieky. Na taip, yra ten smulkmenų visokių apie gerą nakties miegą, visokias mankštas ir dar gausybė smulkių detalių, bet likim prie esmės - detalių aptarinėjimą palikim tiem, kas nori paskaityt straipsnį, palinksėt ir toliau nieko nedaryt.
 
2) Kad mūsų noras atsikelt anksti ryte išsipildytų turim ryte turėt malonesnės veiklos nei vakare. Būtent dėl to taip durnai kartais skamba tie visi anksti besikeliančių svaičiojimai - kaip gera ryte atsikelt pamedituot, prasimankštint, paukštelių čiulbėjimo pasiklausyt. Ką žinau, man tokie dalykai atsikelt nepadeda, aš mieliau dar pusvalandį pasnausčiau, nei paukštelių klausyčiausi. Čia teks kiekvienam rast savo priežastis. Jei jų nebus - ryte neatsikelsi. Taškas.
 
Man asmeniškai labai padeda, kad mano draugė ryte anksti keltis į darbą turi. Jai tai pakankamai svari priežastis. Žinau, kad ji irgi mėgsta pamiegot, todėl greičiausiai nespės pasigamint sau pusryčių. Štai priežastis atsikelt man...ta meilė :) O ką daryt savaitgaliais, kai draugei į darbą nereikia? Čia vėl tenka ieškot sprendimų - šeštadieniais ryte vyksta sporto treniruotė į kurią užsirašiau. Jei ją praleisiu - visą savaitę greičiausiai liksiu nesportavęs. O su sekmadieniais dar kol kas dirbu. Kartais atsikeliu anksti, kartais ne. Jei nebūna jokios priežasties keltis, tada garantuotai pučiu į akį.
 
Straipsnio bonus'as:
 
Ką gero galima veikt ryte, kad norėtųsi atsikelti?
 
*Mokytis naujos kalbos. Neįtikėtinai praverčia pačiais keisčiausiais momentais.
*Skaityti įdomią knygą. Geriausiu atveju - kažką susijusio su profesija. Blogiausiu - Harį Poterį, jei neskaitėt.
*Padaryt kokį nors vieną svarbų darbą siekiant savo tikslo. Tikslą pasieksit greičiau nei svajodami.
*Mokytis programuot. Galėsit uždirbt pinigų sunkiais laikais
*Padaryt tempimo pratimų. Šitam įkvėpė taekwondo mokytojas - 70+ metų, bet juda lengviau nei aš.
*Išmokt
. Kai pamatau ką nors žongliruojant vis sakau, kad ir man reikėtų taip išmokt, bet niekaip neatrandu laiko.*Mokytis ar daryt bet ką, kam paprastai nėra laiko. Naktis man patikdavo tuo, kad tada būna neįprastai ramu - daugelis žmonių jau miega, niekas neskambina, netrukdo. Ryte, pasirodo, būna dar ramiau, nes žmonių, kurie sugeba anksti keltis yra kur kas mažiau nei sugebančių ilgai nemiegot.
 
Taigi, jei nei viena iš šių idėjų jums ryte atsikelt nepadės ir savo vertų atsikelt užsiėmimų neturėsit, galiu drąsiai teigt, kad ir anksti ryte jūs neatsikelsit, kad ir kiek svajosit. Todėl arba ieškokit gerų priežaščių arba... saldaus miego :)

Jo... Kaip tik rytas, taip ir blogos naujienos :@ Totali juokdarių šalis...

Pastaruoju metu dau nesąmonių vykti pradėjo, manau reikalingas toks dalykas kad kai vartotojas perka kažką ar parduoda turi patvirtinti visas savo banko sąskaitas. taip pat kai kreipiasi až būtų geriausiai kad nereiktų tikrinti tapatybės kai užeini į tapatybės tvirtinimą ir pan, paprastą dalyką vartotojas patvirtina pirkimą ir jam automatiškai išmeta banko sąskaitą su kliento duomenimis jei tai patvirtintos kelios sąskaitos tai pasirenka į kurį banką pervesti pinigus, jei ne tuomet tik tą kuri pririšta prie jo vartotojo, nes kartais skiriasi duomenys vartotjų tačiau vieni tvarkingai žiūri į tai ir prekes pristato ir pan o kiti apgauna. Arba apsvarstyti galimybę patvirtinti narystę vartotojo patvirtinimu per tapatybės korteles.
 
Taip pat saugus prisijungimas prisijungimo metu būtų arba išsiunčiama sms žinutė žmogui su patvirtinimo kodu arba google pvz kai generuojamas QR kodas, na arba padaryti pin kodų korteles be kurių neprisijungtum, nes jau pasiteisinimai kad pavagė acc ir ką nors apkneckino nusibodo.

Zenyh, geriau jau tokie kaip configas.eu, nei tokie kaip cs-egp su neveikiančiu webu ir kiekvieną dieną off serveriais.

Tai ponas gal galite apšviesti jaunimą ? Ar čia ir pats iš netūrėjimo ka veikti parašėte tuščia ir bevertį postą :) ?

Ne tiek užknisa tas būdas užsidirbti, kiek spamas - nueini į skiltį apie ne su technologijomis susijusius darbo pasiūlymus ir ką ten randi ? 20 skelbimų vienam puslapį, kurie siūlo uždirbti 50 litų nieko neveikiant! Eikit velniop, spameriai.

Ei, kas yra jūsų galvose, kai užsiregistruojate čia tikėdamiesi ką nors apgauti? Ar manote, kad iš tų apgailėtinų smulkių apgavysčių milijonus susikrausite ir visą gyvenimą taip pragyvensite?
 
O kas bus, kai užaugsite ir po kelių metų norėsite susirasti normalų darbą? Kiekvienas galimas darbdavys pirmiausia įves tavo vardą į Google - ir vargu, ar ką nors dar po to iš jo išgirsi, - kaip neišgirs nei Marius, nei Simas, nei Irmantas.
 
Ar suvokiate, kad apie jūsų esamą "darbo patirtį" informacija geriau prieinama nei jūsų Facebook anketos? Ir tai niekur nedings - nei po metų, nei po dviejų.
 
Įsivaizduok, kad tau jau 30 ar 40, neradęs darbo susikūrei savo (legalų) verslą ir ieškai verslo partnerių. Jie taip pat įves tavo vardą į Google. Spėk, koks bus pirmas žodis, kurį jie pamatys šalia tavo vardo ir pavardės? "Vagis". Manai, kas nors dar gaiš nors minutę domėtis, kada tai buvo? Aš tikrai negaiščiau. Vagis yra vagis - tai etiketė visam gyvenimui.
 
Tad nevokit, vaikai. Neverta.
 
Geriau nusipirkit gerą knygą apie verslą, programavimą ar bet kokia kita praktiška tema - ir pradėkit mąstyti, kaip patiems kažką sukurti. Sukurti, o ne griauti.

Sveiki,
 
kaip dauguma jaunuolių esu ne kartą sau pasakęs, kad viskas "nuo [įrašyk savo laiką] pradėsiu bėgioti!". Pabėgiodavau dieną, dvi, kartais tris net. Ir viskas. Tačiau šią vasarą viskas kitaip. Grįžau po atostogų Lietuvoj, pamačiau, kad sveriu daugiau, nei kada nors gyvenime, pilvas pradėjo augt...nugi tukt pradėjau.
 
Nusprendžiau pradėt imt ir bėgiot. Nenusistatinėt nieko, tiesiog nusipirkau patogias ausines, į telefoną įsikėliau patinkančios muzikos ir viskas, lėkt laukan. Maršrutą sugalvojau gana paprastai - išbėgau, sukau gatvelėm tokiom, kuriom dar nesu ėjęs ir bėgau tol, kol kojos laikė.
 
Per pirmąjį bėgimą, prisipažinsiu, teko keletą kartų sustot, kvapą atgaut. O štai prieš 4 dienas bėgamą atstumą prasiilginau beveik 50%. Niekad tokio gero jausmo nebuvo.
 
Taigi, pirma diena, kai pradėjau bėgiot buvo liepos 17. Skaičiuojant, kad šiandien Rugpjūčio 3 ir kad esu praleidęs 2 bėgimus, tai bėgioju jau 15 dienų (šiandien dar neskaičiuoju, nes kol rašau, dar nebėgau). Kiek daugiau nei dvi savaitės.
 
http://img708.imageshack.us/img708/3056/begiojimomarsrutas.png
 
Smagiausia, kad nustot neketinu. O kad tikrai nenustočiau ir dar galbūt kažką įkvėpčiau pagaliau nustot sau žadėt ir padaryt tą patį, sugalvojau dviejų savaičių iššūkį.
 
Taigi, per ateinančias dvi savaites aš ne tik, kad tęsiu bėgiojimą kasdien, bet kartu ir filmuosiu truputį ir šiaip dalinsiuos įspūdžiais, motyvacija, muzika ir moraline pagalba. Pirmąjį įrašą ir apibendrinimą po dviejų savaičių, skelbiu čia, tačiau šiaip dienos progresus žymėsiu savo asmeninio tobulėjimo dienorašty.
 
Kas norit pagaliau pradėt bėgiot, kviečiu prisijungti: tiek asmeninio tobuljimo forume, tiek čia - uždarbyje. O įveikus tas pirmąsias dvi savaites ir tikrai pajautus rezultatus, bus dar lengviau tęsti toliau. Žingsnis po žingsnio, judėsiu fizinio pasirengimo keliu tolyn. Matysim, kur jis nuves :)
 
Pradedam.
 
[2012 Rugpjūčio 3 - Penktadienis]:
 
Reikėtų šiaip dar daugiau naujos muzikos įsikraut. Playlist'e sukasi vis tas pats per tą patį, pradeda nusibost.
 
Kiti dainų papildymai:
2Pac - Changes
2Pac - I'm a Hustler
2pac - Still Ballin
2pac - I'm a Soldier
300 Violin Orchestra - Jorge Quintero
DMX - X Gon' Give It To Ya
Eminem - Cindarella
Eminem - Lose Yourself
Eminem ft. Nate Dogg - Till I Collapse
Eminem ft. Nate Dogg & 50 Cent - Never Enough
Inspirational Running Song (nežinau pavadinimo)
Jay-Z - Moment of Clarity
Roy Jones - Can't be touched
Roy Jones Jr. - Go Hard Or Go Home
Roy Jones Jr. - I Smoke I Drank
Roy Jones Jr. - Body Head Anthem
Roy Jones Jr. - Ya'll Must Have Forgot
Three 6 Mafia - It's a Fight
 




http://www.youtube.com/watch?v=097cwlSGeNo



 
Taip pat labai ačiū facis1, Camas ir WarLocK už dainų pasiūlymus. Ir visiems kitiems, kurie palaikot.
Štai ir pirmasis video: http://www.youtube.com/watch?v=Wg-lu1AsfTI&feature=plcp
 
Edit: Pirmąjį video vis dar kelia, su tokiu upload jaučiu tik ryte bus :/

MY8EJB37
 
U9MWGGET
 
GCMRCEXN

Vyras išloše loterijoje milijoną.
Grįžta namo, o ten - apsiašarojusi žmona:
- Brangusis, mano mama numirė...
Vyras, nieko netaręs, nuleidžia akis ir puola į vonią. Ten atsuka kraną, paleidžia dušą ir sėdi.
Žmona beldžiasi į vonios duris, o jis ten sėdi, kikena ir tyliai šnabžda:
- Ne, nu bliat, kai jau sekasi, tai sekasi!!!....

Visiems gerai zinomas prancuzu puslapis www.prizee.com paleido nauja produkta: www.inkazee.com
Tai zaidimas,kuriame galima laimeti prizus,surinkus tam tikra monetu suma( pas juos tai vadinama-"Pepites" :) Arba galima Euru laimeti.
Visas ju saitas yra prancuzu kalba,kurios deja nesuprantu(zaidimui tas nemaiso).Uz savo laimetas monetas-pepites jau galeciau pasiimti USB rakta 4 GB.Monetos renkasi gana nesunkiai-per diena galima zaisti 5 partijas,o po to kas valanda -nauja partija.Galima susikurti kelius acc-pvz visu seimos nariu vardu.
Zodziu viskas su jais yra gerai-tik yra vienas bet...
Klausimas tiems kas yra susidure su prizee.com ir registruosis kazee.com: ar prizus siuncia i Lietuva ar ne? Jei ne-gal galima kaip nors persivesti laimetus pinigus i savo saskaita Lietuvoje?
 
Zodziu,butu smagu,kad uzsiregistruotumete ir pasidalintumete savo nuomone siuo klausimu.
 
Laukiu atsakymu is tu kurie zino!... :)