suvalgysiu

Pirmas dalykas - kaip ten sakoma apie tris keblias temas pokalbiuose: pinigai, seksas ir religija. Tai apie tuos reikia kalbėti kuo mažiau, jei nenori nieko įžeisti :)
 
Kitas dalykas - haters gonna hate. Jei jie nesugeba uždirbti daugiau, oh well, aš nuo to nesiruošiu būti smukdomas. Bendrai Lietuvoje yra tokia susiklosčiusi visuomenė, kuri neleidžia kažkam iškilti. Kai tik kažkas pradeda uždirbti daugiau ar atsidaryti verslą, jam pradeda visi pavydėti, kišti pagalius į ratus ir "traukti atgal" nes atseit tu negali būti "kitoks". Čia iš sovietmečio likęs mąstymas, kurio tarp jaunos kartos, laimei, daug mažiau.
 
Žodžiu, kaip sakė Džekas Sparrow, "jūsų problema nėra problema, jūsų požiūris į problemą - štai kur tikroji problema"

Kad smegenis pudrint išmokai tai faktas, žiūrėk kiek čia ploja katučių paskaitę tavo rašinėlį, koks šaunus ir darbas atrodo nebetoks blogas, o realiai tam darbe degradacija ir vegetavimas, ištisas ratas "savų" alkoholikų - nuolatinių klientų, ir pardavėjo gerumas įdomiai nustatomas, be teleloto bilieto ar kokio niekučio neįsivaizduoju, ką ten dar galima siūlyt? nu juokingai pozityvumu kvepiantis straipsnis :)
 
Sorry, bet čia mano nuomonė, ir apie tobulėjimą ar kažkokias perspektyvas Palinke man absurdiška skaityt, sekmės su trečia dalim, motyvuosi visus kasininkus darbui :))
 
Sutinku tik dėl vieno, kad kasininko patirtis yra savotiškai įdomi, bet tam užtektų grubiai mėnesio:) per kurį dar gali kažkokių naujų savybių atrasti savyje :)
 
Sekmės su trečia dalim, kad ir apie ką ji būtų.

Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
 
---
 
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
 
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
 
Kas, kam ir kokią košę virė
 
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
 
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
 
http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png
 
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
 
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
 
http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png
 
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
 
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
 
http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png
 
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.

 
http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png
 
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.

Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
 
http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png
 
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
 
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
 
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
 
http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png
 
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
 
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
 
http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png
 
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
 
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
 
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
 
http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png
 
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
 
http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png
 
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
 
http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png
 
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.

Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
 
http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png
 
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
 
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
 
 
http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png
 
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
 
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
 
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
 
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
 
Tai kaip ten su ta emigracija?
 
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
 
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
 
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
 
Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.
 
http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png
 
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
 
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
 
http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png
 
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
 
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
 
Keli štrichai pabaigai
 
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
 
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
 
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.

Šiuo atveju "mokslininkas" tarnauja kaip apeliavimas į autoritetą. Jokio skirtumo kas jis toks, mums aktualu tik tai, ką konkrečiai jis kalba: teiginiai ir jų argumentacija. Jo pareigos, socialinė padėtis ir pan. nepadaro jo automatiškai teisiu.
 
Čia yra puikios, nuostabios, investicijos. Nepatinka? Dirbi kitur. Kažkam tai yra labai reikalingos darbo vietos. Be to kaip IT srityje besispecializuojantis asmuo galiu drąsiai pasakyt, kad užsienio IT investuotojai atneša į Lietuvą žymiai aukštesnio lygio verslo ir darbo kultūrą, plius didesnius nei vietos įmonių atlyginimus. Aš, kaip darbuotojas, galiu tik padėkoti. Manau, kad panašiai yra daugelyje kitų sektorių. Antra, yra idiotiška manyti, kad lietuvis verslininkas yra kažkoks altruistas ir užsiima labdara, o ne siekia pelno. Jei jis uždirba mažiau, tai tik dėl to, kad nesugeba, o ne dėl to, kad nenori.
 
O kas kam savo verslą parduoda yra ne tavo reikalas. Tai privati nuosavybė ir savininkas gali su ja daryti viską, kas teisėta. Mažų mažiausiai pirkti ir parduoti. Sukurk savo verslą ir parduok/neparduok kam nori. Tas pats ir su žeme.
 
Jums verslas neturi mokėt gerų atlyginimų, jei nemokat to pagrįsti. Būkit geri specai tose srityse, kurios turi paklausą, ir nebereikės verkt dėl to, kas kam ir kiek moka. Juk jūs nedirbat pigiau nei galit iš geros valios. Kodėl investuotojas turėtų jums mokėt daugiau nei gali? Logika lygiai ta pati, tik ne visada patogi verksniams. Esi kažkuo nepatenkintas, tobulėk ir siek daugiau, o ne reikalauk kad tiesiog duotų. Nes niekas tau nieko neskolingas.

Pažiūrėk į to "jaunimo" tekstus, kad ir šioje temoje ir parodyk man kur "kas antras žodis" yra angliškas. Mėgsti persūdyti - mėgsti :)
 
Dabar apie kalbą. Keičiantis laikams, kalba taip pat turi tendenciją šiek tiek kisti. Ir tai irgi yra visai natūralu. Jeigu tau tektų su tikraisiais lietuviais pakalbėti, kurie gyveno prieš 500 metų, tikriausiai sunkiai sėktųsi, nes jų kalba gana stipriai skirtųsi.
 
Va prašau, pats seniausias žinomas lietuviškas tekstas - http://lietuvos.istorija.net/lituanistica/tevemusu1503.htm. Kiek stipriai tuometinė kalba panaši į mūsų dabartinę?
 
O šiaip tavo kalbos apie baltijos kolonijas ir Stalino garbinimą labai aiškiai imponuoja, kad šiame forume irgi turime 5 kolonos statytinių.

Pastaruoju metu forume atsirado žmonių, tikinčių, kad įmanoma rasti būdą nugalėti bene populiariausią kazino žaidimą - ruletę.
 
Šiuo pranešimu pabandysiu paaiškinti, kodėl tai yra neįmanoma, ir kodėl tiek daug žmonių, susižavėję iš pirmos pažiūros lengvais pinigais, vėliau praranda milžiniškas sumas, o kartais ir visą savo bei savo artimųjų gyvenimą.
 
Ruletės statymo laukas yra sudarytas iš 18 raudonų, 18 juodų ir 1 žalio laukelio (Amerikietiškoj ruletėj žali laukeliai yra 2).
 
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b9/European_roulette.svg/650px-European_roulette.svg.png
 
Būtent šis žalias laukelis ir yra kazino pranašumas prieš žaidėją. Jeigu ruletėje nebūtų žalio laukelio, žaidėjai turėtų 50/50 šansą laimėti ir vidutiniškai paėmus viskas stovėtų vietoje, tačiau 1 kartą iš 37-ių iškritus žaliai spalvai, kazino susižeria visus statymus už spalvas, tuzinus, eilutes, lyginius/nelyginius (kadangi 0 nėra nei lyginis, nei nelyginis) ir t.t.
 
Tikimybės ir longrun
 
Daugelis žmonių, kuriems pasisekė šiek tiek išlošti, kažkodėl įsivaizduoja, sugebėję nugalėti kazino. Vienintelis būdas nugalėti kazino, tai būti pliuse per "longrun" (ilgąjį laikotarpį). Longrun nėra nei vakaras, nei savaitė, nei mėnuo, nei metai - tai yra begalybė. Būti pliuse "longrun'e" - tai yra matematiškai palenkti tikimybes savo naudai. Kol nerasi tikimybių formulės, dėl kurios tavo sistema turi didesnį EV (matematinę viltiį) negu kazino, tol ruletės nugalėjęs nebūsi.
 
Variacija
 
Taigi, kodėl kai kurie žmonės laimi, o kiti pralaimi? Liaudiškai tai vadinama sėkme, matematiškai - variacija. Variacija, tai skirtingos tikimybių baigtys, per tam tikrą laiko tarpą. Paprastai šnekant, niekas negali garantuoti, jog sekantis kamuoliukas bus juodas, paskui raudonas, kad skaičius trys neiškris penkis kartus iš eilės, ir t.t. Tai lemia sėkmė, variacija. O jos kontroliuoti niekas negali. Variacija neturi atminties, neturi draugų ar priešų. Variacija nėra asmuo (pvz. Dievas), tai tėra atsitiktinių praeities įvykių virtinė.
 
Statymai
 
Populiariausia yra statyti už spalvas. Kadangi tiek raudonų, tiek juodų skaičių yra po 18-ą, o ruletėje yra viso 37 skaičiai, šansas laimėti 18/37 arba 48,6% - taigi kazino turi maždaug 51,4/48,6 pranašumą prieš žaidėją.
 
Dar vienas populiarus statymas - statyti už du tuzinus. Pacituosiu savo pranešimą apie šią sistemą:
Viskas paremta tuo, kad rizikuoji 2 unitais, bandydamas laimėti tris. Kadangi statai ant dviejų tuzinų (24 skaičių), tai laimėsi vidutiniškai 24 kartus iš 37.
Pralaimėsi vidutiniškai 13 kartų iš 37 (palikti skaičiai), tik šį kartą prarasi ne 1 unitą (kurį gauni laimėjimo atveju), o prarasi 2.
 
Taigi, visumoj išeina: 1 unitas * 24/37 (laimėjimas) + (-2) unitai * 13/37 (pralaimėjimas) = 24/37 - 26/37 = -2/37
Kaip matai, laimėjimas neatperka pralaimėjimo ir rezultate gaunam minusą. Taigi, kiekvienu statymu, vidutiniškai prarandi 2/37 unito, arba 5.4 cento nuo $1. (Kaip ir buvo rašyta mano ankstesniame pranešime).
 
Kaip matom visumoj neženkliai eini į minusą, o kadangi 1 unitą laimi beveik 2 kartus dažniau negu praloši 2, tai sukuria įspūdį, jog sistema veiksminga.
 
 
Tai tik du populiariausi statymai, tačiau bet kokio statymo tikimybes galima apskaičiuoti matematiškai ir pamatyti, jog kazino prieš mus visada turi pranašumą. Iš tiesų, kad ir kokį statymą atliktume ruletėje, mūsų šansas laimėti bus toks pat - 48,6%, o nuo kiekvieno pastatyto lito, vidutiniškai pralošime 5,4 cento (plačiau šaltinyje apie ruletę).
 
Sistemos
 
Kadangi pagal tikimybių teoriją neįmanoma rasti statymo, kuris žaidėjui atneštų pranašumą prieš kazino, visos ruletės "sistemos" vadovaujasi psichologiniu faktoriumi, vadinamu Lošėjo Argumentu. Lošėjo argumentas, tai manymas, jog praeities įvykiai daro įtaką ateities įvykiams, kurie iš tiesų tarpusavyje nėra susiję. Pvz.: jeigu praeitą kartą ruletėje iškrito juodas kamuoliukas, tai šansas, kad sekantis kamuoliukas bus juodas nepakinta, jis išlieka toks pats kaip ir pirmą kartą (18/37), kadangi lentoje vis dar yra 18-a juodų skaičių, 18-a raudonų ir 1 žalias.
 
Populiarūs lošėjo argumento pavyzdžiai ruletėje:
- statymo dvigubinimas pralošus
- statymo mažinimas laimėjus
- statymas už priešingą spalvą, kuri iškrito praeitą kartą
- statymas už spalvą, kuri dabar yra 'ant bangos'
- statymas už skaičių, kuris seniai neiškrito
 
ir t.t.
 
Plačiau galite pasiskaityti:
http://en.wikipedia.org/wiki/Roulette - čia rasite ir lentelę su tikimybėmis bei vidutiniu pralošimu per kiekvieną statymą.
http://en.wikipedia.org/wiki/Gambler%27s_fallacy
 
 
Jeigu šis pranešimas išgelbės bent 1-ą gyvenimą, manau buvo verta jį rašyti. Sėkmės ir žaiskite atsakingai :)

Jokios nesėkmės aš nepatyriau, tiesiog nusprendžiau užsiimti kita veikla. Pokeris reikalauja labai daug darbo, kurį šiuo metu aš pasirinkau skirti kitoms veikloms :)
 
Finansus visuomet valdžiau puikiai ir savo smegenimis niekada nesiskundžiau. Beje, iš savo pinigų internete niekuomet nežaidžiau - pradinis kapitalas buvo laimėtas iš freeroll'ų arba bonusų. Jei domina konkretesni rezultatai, gali pasižiūrėti mano blog'ą.
 
Užkliuvo tavo pasakymas, kad iš skolų galima žaisti, jeigu gerai valdai mindset'ą. Kaip minėjau straipsny, pokeryje laimėjimus lemia 1) įgūdžiai, 2) tikimybės/variacija. Gerai "valdyti mindset'o" nepakaks, kadangi tau gali elementariai nepasisekti, ir skola bus pralošta. Beje, žaidimas į skolą patvirtintų dar vieną mano pirmame post'e minėtą mintį: blogi žaidėjai pralošinėja, bet mano, jog jiems tiesiog nepasisekė, tad nusprendžia žaisti į skolą ir laukia, kol reikalai pasitaisys. Geriems žaidėjams žaisti į skolą paprasčiausiai nėra prasmės, kadangi jie savo sugebėjimus žaisti gali įrodyti teigiamais praeities rezultatais - tad jie pinigų arba turi patys, arba gali susirasti stakintojų.

Pokeris – kortų žaidimas, kuriame laimėtoją lemia įgūdžiai ir tikimybės.
 
Su šiuo žaidimu susipažinau 9 klasėje ant palangės, tuo metu net nesupratau, kas vyksta, nes nežinojau taisyklių ar kombinacijų – tiesiog draugas išdalino kortas ir pasakė: laimėjai 50 centų :D Vėliau žaidėme iš netikrų pinigų internete, atradome „freeroll‘us“ ir galiausiai išsvajotuosius „no deposit bonusus“ – nemokami doleriai sąskaitoje, kuriuos gali „užkelti“ ir išsiimti. Man dar nebuvo 18 m., tad sąskaitas kurdavau brolio vardu. Jis žinojo, kad „žaidžia“ internetinį pokerį, tik nežinojo, kaip jam gerai sekasi :)
 
Kaip laimėti pokeryje
 
Nors visgi sakyti „sekasi“ būtų neteisinga, nes pokeryje sėkmės nėra – čia laimėtoją lemia įgūdžiai ir tikimybės. Deje, daugelis apie pastarąsias pamiršta ir mano, jog užtenka gerai žaisti. Tačiau tai nėra šachmatai, čia pralaimi ir geriausieji, ir tai daro labai dažnai. Iš tiesų geresnieji žaidėjai prieš prastesnius turi tik labai mažą pranašumą. Ir iš vis ką gi reiškia „gerai žaisti“? Pokeryje žaidi ne prieš sistema ar kazino, o prieš tokius pat kaip Tu: kai kurie žaidžia gerai, kai kurie dar geriau, kai kurie tenori atsipalaiduoti ar išbandyti savo laimę ir kai kurie net nesupranta, kas vyksta, kaip kad nesupratau aš 9-oje klasėje ant palangės. Tiesą sakant pastarųjų yra dauguma, kadangi suprasti šį žaidimą galima tik jį pažaidus ilgesnį laiko tarpą. Na bet pirma pripažinkime įgūdžius, kadangi juos kontroliuoti galime labiausiai. Taigi, norint laimėti pokeryje, visų pirma reikia mokėti geriau žaisti už savo priešininkus. Kaip išmokti žaisti aš jums nepasakosiu, tiesa, nenustebčiau jeigu didžioji dauguma skaitančių šį straipsnį save jau laiko geresniais už savo priešininkus savo pasirinktame žaidime – deje, jūs klystate. Yra toks pasakymas, kad gali būti 10-as pagal gerumą žaidėjas pasaulyje ir būsi pralaimėtojas, jeigu prie stalo sėsi su likusiais 9-iais geriausiais. Ir tai yra tiesa. Žinoma, gali laimėti, jeigu tau tą vakarą pasiseks, bet iš tiesų tu būsi pralaimėtojas. Kaip tai suprasti? Pokeryje į laimėjimus žiūrima dvejomis prasmėmis: jie būna trumpalaikiai ir ilgalaikiai.
 
Laimintys žaidėjai?
 
Trumpalaikius laimėjimus lemia variacija. Visiems turbūt aišku, kad gali būti geriausias žaidėjas pasaulyje, bet niekaip nesugebėsi laimėti kiekvienos padalintos rankos. Tačiau naujokams būtų sunku suvokti, kad gali būti laimintis žaidėjas ir sėdėti minuse po 10,000 ar net 50,000 padalintų rankų. To neįmanoma suvokti tol, kol nepatiri savo kailiu. Bet dabar atskleisiu jums linksmesnę, atvirkštinę variacijos pusę – tu gali laimėti.. gali būti laimėtoju po 10,000, net 50,000 padalintų rankų, bet būti pralaiminčiu žaidėju – pralaiminčiu ilgame laikotarpyje. Tai suvokti turbūt yra dar sunkiau. Tie, kurie patiria pergalės skonį, niekuomet nepripažins, kad jiems tiesiog pasisekė. „Aš jį apžaidžiau“ – štai, kas kirba jų galvose. Atsimenu vieno pokerio žaidėjo ištartą frazę: „Pokeris kaip seksas - visi galvoja, kad yra nepakartojami, o iš tikrųjų nė velnio nesupranta ką daro“. Priimdami kiekvieną sprendimą mes galvojame, jog tai yra geriausias galimas variantas. Dažnai mūsų pasirinkimus lemia mūsų patirtis, kuri yra labai menka. Tris kart pralošęs su ta pačia kortų kombinaciją, ketvirtą kartą jau vengsi su ja žaisti,- tačiau matematiškai tai gali būti neteisingas sprendimas ir ilgame laikotarpyje tave vers pralaimėtojų. Iš tiesų, pokeris yra darbas. Tai yra labai sunkus kelias gauti „lengvų“ pinigų. Dabar kreipsiuos į skaitytojus tiesiai šviesiai: manai, kad esi geresnis žaidėjas už savo priešininkus vien todėl, kad perskaitei kelis straipsnius ir pažiūrėjai porą video? Smarkiai klysti.. VISI JIE TAI DARĖ. Nė vienas žmogus nežais iš tikrų pinigų šalia pasidėjęs atspausdintą lapą su pokerio kombinacijomis iš wikipedi‘jos. Visi jie turi savo taktiką, kai kurie geresnę, kai kurie blogesnę. Kai kurie yra blogesni už tave (galbūt jie naujokai, o galbūt žaidžia girti?), tačiau kai kurie yra visa galva aukštesni, nors ir žaidžia iš smulkių įpirkų. Kiekvieną kartą prie stalo sutinki kitus žaidėjus,- tai, kas veikė praeitą kartą, šįkart gali tau pralošti pinigus. Vien dėl to, jog praeityje tau pasisekė šiek tiek laimėti, nereiškia, jog esi laimintis žaidėjas. Galvoji, kad esi geras žaidėjas, tiesiog tau iki šiol nesisekė, nes kelis kartus pralaimėjai su AA? Vėl klysti. Kad esi laimintis žaidėjas, bet tau tiesiog nepasisekė galėsi teigti tada, kai savo teiginį galėsi paremti praeities laimėjimais. Iki tol tai tėra tavo pasąmonės bandymas pateisinti pralaimėjimus. Praėjo daug laiko, kol aš supratau, koks sunkus darbas iš tiesų yra pokeris. Tai nėra rožėmis klotas kelias. Naujokai įsivaizduoja, kad galės krautis turtus žaisdami – maloniai leisdami laiką – jie klysta.
 
Mano patirtis
 
Taigi, pasidalinsiu savo asmenine patirtimi pokerio pasaulyje. Kurgi mane nuvedė visi tie freerollai ir no deposit bonusai? Na, pradžia buvo turbūt kaip ir daugelio – gauni bonusą ir praloši. Vėliau atradau tokį gerą kambarį „Battlefield poker“ kur kasdien vyko dideli freerollai su labai mažai žmonių – neskubėkit jo google‘inti, kadangi jis bankrutavo.. kartu nusinešė ir nemažą sumą pinigų, laimei didžiąją dalį jų buvau išsiėmęs. Čia sau pažadėjau daugiau niekada nežaisti kažkokiuose neaiškiuose kambariuose. Tuomet kitame kambaryje ėmiau žaisti vieno stalo turnyrus, viskas vyko dar žiloje senovėje, kuomet nebuvo žinomi toki dalykaip kaip ICM ir pan., didžioji dalis žaidėjų buvo labai prasti, tad pavyko greitai susikrauti turtus. Tačiau netrukus pokeris ėmė smarkiai tobulėti, išpopuliarėjo naujos strategijos, mokyklos, žaidimas darėsi vis sunkesnis. Iš pradžių nesupratau, kaip smarkiai kilo priešininkų lygis. Persikėliau į naują kambarį Full Tilt, kuriame niekaip nepavyko laimėti. „RIGGED“ – pagalvojau, ir nešiau kailį lauk. Per daug neišsiplėsdamas ir nenukrypdamas nuo straipsnio minties tiesiog paminėsiu, jog ėmiau žaisti mažesniuose kambariuose, kur renkasi prastesni žaidėjai - vėl ėmiau laimėti. Ėmiau medžioti bonusus – įsineši į kambarį pinigų, pažaidi, gauni bonusą ir eini į kitą kambarį. Papildomi pinigai buvo labai didelis booster‘is. Vėliau, dėl tam tikrų priežasčių, nebežaidžiau pokerio virš metų. Medžiojant bonusus užtaikiau ant dar dviejų kambarių, kurie bankrutavo – tai tiesiog atėmė visą norą žaisti. Kai grįžau, niekaip nesugebėjau stabiliai pliusuoti, grįžau į tą nelemtą „RIGGED“ FullTilt poker‘į, kur bendras žaidėjų lygis buvo labai aukštas. Nors ir patyriau daug nesėkmių, tačiau galiausiai supratau, kad kaltos ne kortos, o aš. Virš metų laiko nežaidęs pokerio smarkiai atsilikau nuo bendros pokerio lygio evoliucijos ir nebesugebėjau žaisti taip gerai, kaip priešininkai. Žinoma, tai pripažinti buvo sunku, tačiau aš turėjau du pasirinkimus: arba įdėti labai daug darbo, kad pasivyčiau ir aplenkčiau savo priešininkus, arba nutraukti savo pokerio „karjerą“. Pasirinkau pastarąjį variantą, kadangi pokeris būtų reikalavęs labai daug laiko, o jį aš nusprendžiau skirti kitoms veikloms, kurių noriu siekti gyvenime. Pasirinkti taip pat padėjo ir FullTilt pokerio bankrotas (4-as bankrutavęs mano kambarys..), kuris nusinešė, laimei, nebedidelę mano ten laikytų pinigų dalį. Nio šiol karts nuo karto pažaidžiu tik dėl savo malonumo - uždirbti nebesitikiu.
 
Išvados
 
Apibendrinant, pakartosiu, jog dauguma naujokų susipažinę su pokeriu, tikisi susikrauti turtus, maloniai leisdami laiką. Deje jie klysta. Pokeris reikalauja labai daug pastangų, daug valandų, praleistų analizuojant savo ir priešininkų žaidimą, analizuojant duomenų bazes, skaitant straipsnius apie naujas strategijas, diskutuojant forumuose, stebint nuolat kylantį žaidėjų lygį. Tai yra be galo daug intelekto reikalaujantis žaidimas - jo pagrindas yra matematika. Jeigu mokykloje prastai mokeisi, tai susimąstyk, ar sugebėsi savo žiniomis aplenkti priešininkus, tarp kurių bus daug „moksliukų“. Jau žinau - kontraargumentuosi, kad čia labai svarbu ir psichologija, na taip – ypač tavo paties, tik greičiausiai tai sakysi bandydamas pateisinti savo pokerio žinių spragas. Žinoma, visuomet bus naujokų, kurie ateis atiduoti savo pinigų geresniems žaidėjams. Tačiau turbūt net negalvojote, jog tas naujokas esate Jūs? Visi tikisi tik laimėti.. Na žinoma, kitaip juk nežaistų. Bet tiesa yra tokia, kad pokeryje laimintys yra mažiau nei 2% žaidėjų, na o save laiminčiais laiko turbūt visi :)
 
Dėkui skaičiusiems.
 
Naudingos nuorodos:
 
Pokerio terminai naujokams
Senas mano pokerio blogas
Prie ko priveda lošimai - vieno forumiečio istorija

Pastaruoju metu forume atsirado žmonių, tikinčių, kad įmanoma rasti būdą nugalėti bene populiariausią kazino žaidimą - ruletę.
 
Šiuo pranešimu pabandysiu paaiškinti, kodėl tai yra neįmanoma, ir kodėl tiek daug žmonių, susižavėję iš pirmos pažiūros lengvais pinigais, vėliau praranda milžiniškas sumas, o kartais ir visą savo bei savo artimųjų gyvenimą.
 
Ruletės statymo laukas yra sudarytas iš 18 raudonų, 18 juodų ir 1 žalio laukelio (Amerikietiškoj ruletėj žali laukeliai yra 2).
 
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b9/European_roulette.svg/650px-European_roulette.svg.png
 
Būtent šis žalias laukelis ir yra kazino pranašumas prieš žaidėją. Jeigu ruletėje nebūtų žalio laukelio, žaidėjai turėtų 50/50 šansą laimėti ir vidutiniškai paėmus viskas stovėtų vietoje, tačiau 1 kartą iš 37-ių iškritus žaliai spalvai, kazino susižeria visus statymus už spalvas, tuzinus, eilutes, lyginius/nelyginius (kadangi 0 nėra nei lyginis, nei nelyginis) ir t.t.
 
Tikimybės ir longrun
 
Daugelis žmonių, kuriems pasisekė šiek tiek išlošti, kažkodėl įsivaizduoja, sugebėję nugalėti kazino. Vienintelis būdas nugalėti kazino, tai būti pliuse per "longrun" (ilgąjį laikotarpį). Longrun nėra nei vakaras, nei savaitė, nei mėnuo, nei metai - tai yra begalybė. Būti pliuse "longrun'e" - tai yra matematiškai palenkti tikimybes savo naudai. Kol nerasi tikimybių formulės, dėl kurios tavo sistema turi didesnį EV (matematinę viltiį) negu kazino, tol ruletės nugalėjęs nebūsi.
 
Variacija
 
Taigi, kodėl kai kurie žmonės laimi, o kiti pralaimi? Liaudiškai tai vadinama sėkme, matematiškai - variacija. Variacija, tai skirtingos tikimybių baigtys, per tam tikrą laiko tarpą. Paprastai šnekant, niekas negali garantuoti, jog sekantis kamuoliukas bus juodas, paskui raudonas, kad skaičius trys neiškris penkis kartus iš eilės, ir t.t. Tai lemia sėkmė, variacija. O jos kontroliuoti niekas negali. Variacija neturi atminties, neturi draugų ar priešų. Variacija nėra asmuo (pvz. Dievas), tai tėra atsitiktinių praeities įvykių virtinė.
 
Statymai
 
Populiariausia yra statyti už spalvas. Kadangi tiek raudonų, tiek juodų skaičių yra po 18-ą, o ruletėje yra viso 37 skaičiai, šansas laimėti 18/37 arba 48,6% - taigi kazino turi maždaug 51,4/48,6 pranašumą prieš žaidėją.
 
Dar vienas populiarus statymas - statyti už du tuzinus. Pacituosiu savo pranešimą apie šią sistemą:
Viskas paremta tuo, kad rizikuoji 2 unitais, bandydamas laimėti tris. Kadangi statai ant dviejų tuzinų (24 skaičių), tai laimėsi vidutiniškai 24 kartus iš 37.
Pralaimėsi vidutiniškai 13 kartų iš 37 (palikti skaičiai), tik šį kartą prarasi ne 1 unitą (kurį gauni laimėjimo atveju), o prarasi 2.
 
Taigi, visumoj išeina: 1 unitas * 24/37 (laimėjimas) + (-2) unitai * 13/37 (pralaimėjimas) = 24/37 - 26/37 = -2/37
Kaip matai, laimėjimas neatperka pralaimėjimo ir rezultate gaunam minusą. Taigi, kiekvienu statymu, vidutiniškai prarandi 2/37 unito, arba 5.4 cento nuo $1. (Kaip ir buvo rašyta mano ankstesniame pranešime).
 
Kaip matom visumoj neženkliai eini į minusą, o kadangi 1 unitą laimi beveik 2 kartus dažniau negu praloši 2, tai sukuria įspūdį, jog sistema veiksminga.
 
 
Tai tik du populiariausi statymai, tačiau bet kokio statymo tikimybes galima apskaičiuoti matematiškai ir pamatyti, jog kazino prieš mus visada turi pranašumą. Iš tiesų, kad ir kokį statymą atliktume ruletėje, mūsų šansas laimėti bus toks pat - 48,6%, o nuo kiekvieno pastatyto lito, vidutiniškai pralošime 5,4 cento (plačiau šaltinyje apie ruletę).
 
Sistemos
 
Kadangi pagal tikimybių teoriją neįmanoma rasti statymo, kuris žaidėjui atneštų pranašumą prieš kazino, visos ruletės "sistemos" vadovaujasi psichologiniu faktoriumi, vadinamu Lošėjo Argumentu. Lošėjo argumentas, tai manymas, jog praeities įvykiai daro įtaką ateities įvykiams, kurie iš tiesų tarpusavyje nėra susiję. Pvz.: jeigu praeitą kartą ruletėje iškrito juodas kamuoliukas, tai šansas, kad sekantis kamuoliukas bus juodas nepakinta, jis išlieka toks pats kaip ir pirmą kartą (18/37), kadangi lentoje vis dar yra 18-a juodų skaičių, 18-a raudonų ir 1 žalias.
 
Populiarūs lošėjo argumento pavyzdžiai ruletėje:
- statymo dvigubinimas pralošus
- statymo mažinimas laimėjus
- statymas už priešingą spalvą, kuri iškrito praeitą kartą
- statymas už spalvą, kuri dabar yra 'ant bangos'
- statymas už skaičių, kuris seniai neiškrito
 
ir t.t.
 
Plačiau galite pasiskaityti:
http://en.wikipedia.org/wiki/Roulette - čia rasite ir lentelę su tikimybėmis bei vidutiniu pralošimu per kiekvieną statymą.
http://en.wikipedia.org/wiki/Gambler%27s_fallacy
 
 
Jeigu šis pranešimas išgelbės bent 1-ą gyvenimą, manau buvo verta jį rašyti. Sėkmės ir žaiskite atsakingai :)

yra laida jau lrt mediatekoje. Kala Dalia i vienus vartus. Būtu konservai su liberalais vyriausybej, manau daug daugiau ir paciai prezidentei pavyktu nuveikti. Nepadarysi kazkokiu dideliu pokyciu kai turi tokia raksti ##### kaip dabartine seimo koalicija. Patys debatai kazkaip per daug abstraktus, truksta tokiu konkreciu pavyzdziu, kaip sprest problemas.

Galima:
- aktyviai rėmė energetinės nepriklausomybės projektus
- įvedė vadovų rotaciją teisėsaugoje
- pateikė daug šilumos ūkio sistemos pataisų
- paskutiniuoju metu kontroliavo socdemus dėl sutarties su Gazpromu, t.y. aktyviai stebėjo, kad nebūtų pasirašyta Lietuvai nenaudinga sutartis
- rėmė nepopuliarius, tačiau būtinus sprendimus ekonomikoje
- pateikė pataisas dėl bylų senaties termino nutolinimo ir bausmių griežtinimo už korupciją bei finansinius nusikaltimus
- rėmė biokuro ir kitų energetinių išteklių biržų atsiradimą
- rėmė partijų finansavimo įstatymą, draudžiantį verslui remti partijas
- pateikė įstatymų pataisas, lėmusias visuomenės įtraukimą į teismų darbą
- puikiai atstovavo Lietuvą užsienio šalyse, laimėjo ne vieną tarptautinį apdovanojimą
- aktyviai dirbo ties stipresne Lietuvos integracija į NATO ir ES
- aktyviai dirbo ir ties ESBO naryste
- rėmė įvairių nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių kūrimąsi ir pripažinimą
 
 
Galima sužinot ką Balčytis gero padarė būdamas EP nariu?

Kažkas gerai buvo paklausęs:
 
"Tai už ką balsuosi Grybauskaitės rinkimuose?"
 
Realiai be dabartinės prezidentės nematau dėmesio vertų kandidatų. Visi arba nežinomi, arba atstovauja ne tą stovyklą.

Prisimenu mano studijų laikais didelė problema buvo ta, kad nelabai žinojau apie galimybę balsuoti iš anksto, todėl neretai taip ir likdavau nenubalsavęs, jei rinkimų dieną neturėdavau galimybės grįžti namo į savo gimtąjį miestą.
 
Tai noriu priminti, kad visi tie, kurie galbūt neturėsite galimybės grįžti į savo namus šį sekmadienį, prabalsuoti galite šį trečiadienį bei ketvirtadienį bet kurio miesto savivaldybėje išankstiniame balsavime.
 
Viskas labai paprasta:

Jums tereikia atsispausdinti rinkėjo kortelę (jei esate ją gavę ir turite su savimi, to daryti nebereikia) iš vrk.lt svetainės (tiesioginė nuoroda); Pasiimti su savimi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; Nukeliauti iki artimiausios, bet kurio miesto savivaldybės (nesvarbu, kad esate registruotas tarkime kokiuose Šiauliuose, tačiau balsuoti galite eiti tiek į Vilniaus, tiek į Kauno, tiek į kitas savivaldybes) ir prabalsuoti.
 
Raginu nelikti abejingais ir išreikšti savo pilietinę valią. Jūsų aktyvumas stipriai komplikuos situaciją tiems, kas investuoja didžiulius pinigus į balsų pirkimus.

Kažkas gerai buvo paklausęs:
 
"Tai už ką balsuosi Grybauskaitės rinkimuose?"
 
Realiai be dabartinės prezidentės nematau dėmesio vertų kandidatų. Visi arba nežinomi, arba atstovauja ne tą stovyklą.

Nuomonė ta pati, kokią esu išsakęs ir anksčiau. Nepaisant kai kurių galbūt ir teisingų teiginių ir minčių, tačiau dauguma jo teiginių yra prasilenkiantys su realybe arba tiesiog kaltinimai, nepateikiant nei tikrų įrodymų, nei ko.
 
Vien ko verti jo teiginiai, jog reikia naikinti Konstitucinį teismą arba mažinti teisėjų algas... Pasiėmė populiarią visuomenėje temą "valdžios klanas" ir ją toliau eskaluoja. Tai mano manymu yra antras blogiausias kandidatas po Tomaševskio.
 
EDIT: papildau. Aš Puteikį laisva ranka priskiriu Venckienės tipo veikėjams. Didžiulis šaršalas keliamas tol, kol vyksta rinkimai į Seimą (šiuo atveju - į Prezidento postą), po to viskas nutyla ir ramu. Nes tokie žmonės eina ne kažką padaryt, o tam, kad eiti, t.y. kelia susipriešinimą visuomenėje, reiškia populistinius ar demagoginius teiginius ir šūkius, kurie skirti susirinkti ekspertų vadinamiems "protesto balsams".

Kažkas gerai buvo paklausęs:
 
"Tai už ką balsuosi Grybauskaitės rinkimuose?"
 
Realiai be dabartinės prezidentės nematau dėmesio vertų kandidatų. Visi arba nežinomi, arba atstovauja ne tą stovyklą.

Kažkas gerai buvo paklausęs:
 
"Tai už ką balsuosi Grybauskaitės rinkimuose?"
 
Realiai be dabartinės prezidentės nematau dėmesio vertų kandidatų. Visi arba nežinomi, arba atstovauja ne tą stovyklą.

Tipiškas požiūris... Kalta valdžia, bet ne aš. Visi tik reikalauja. Kada suprasi iš ko ta pensija susirenka, tada ir pamatysi, kad valdžia realiai tiesiog paskirsto pinigus. Kiek liaudies dirba juodai, kiek iš pašalpų gyvena(dažniausiai tie ir rėkia, kad valdžia bloga) Aišku tada jie nesupranta, kad vagiar ealiai iš savo tėvų ir pnš... Neini į rinkimus tai parodai, kad nesuvoki kas yra valstybė ir ką daryti, kad ji funkcionuotų sėkmingai. Bet tikėkimės išmoksi, nes būtent mokslas, suvokimas politikos, ekonomikos ir ves LT link šveicarijos.

Sveiki, ieškojau Uždarbyje informacijos apie studijas Australijoje. Pasirodo, kad jos čia labai nedaug, o kadangi domėjausi studijomis AU, tai bendraudamas su įvairiais žmonėm iš ten ir skaitydamas įvairius forumus bei straipsnius nemažai sužinojau. Pabandysiu viską ir aprašyti. Gal kam pravers.
 
Nemažai informacijos surinkta iš įvairių tinklalapių apie Australiją (tarp jų buvo ir lietuviškų, tad atsiprašau, kad nenurodysiu šaltinių. Visa info jau susimaišius). Taip pat, atsiprašau, jei informacija kai kur šiek tiek kartosis. Iš karto pasakau, kad Australija - brangi šalis. Pradžiai, pagal forumus, reikėtų turėti apie ~20 tūkst. litų.
 
Tai pradedam :)
 
http://rememberingletters.files.wordpress.com/2012/07/australia-map.jpg?w=535&h=371
 
Visas įmanomas studijas AU galima rasti čia http://www.studyinaustralia.gov.au
 
Kas yra būtina?
1. Pasas (turigalioti ilgesnį laiko tarpą nei trunka studijos)
2. Sveikatos pažymėjimas (neskubėkite eiti į polikliniką)
3. Sveikatos draudimas studijų laikotarpiui(OSHC)
4. Anglų kalbosmokėjimą įrodantis dokumentas (arba laikomas lengvas egzaminas)
 
Kuomet mokslai pasirinkti, bei dokumentai paruošti galima kreiptis dėl vizos.
Iki šio žingsnio jūs turėsite sumokėti už:
1. Studijas ir stojimo mokestį (grąžintinas)
2. Sveikatos draudimą (grąžintinas)
3. Sveikatos patikrinimą
4. Vizos mokestį
 
Pagrindiniai vizos reikalavimai yra tokie:
1. Turėti galiojantį pasą, kurio mažiausia galiojimo trukmė yra jūsų studijų laikas + 6 mėnesiai.
2. Sveikatos patikrinimas, kuris atliekamas Lietuvoje tik clinic.lt medicinos įstaigos.
3. Sveikatos draudimas visam studijų laikotarpiui. Nuo aplikavimo dienos + keletas mėnesių po studijų pabaigos.
4. Finansiniai įsipareigojimai. Lietuva yra assesment level 1, kuris mūsų nereikalauja pateikti finansinių įsipareigojimų, tačiau kartas nuo karto Australijos Imigracijos tarnyba užklausia parodyti juos.
 
Oficialiai viza yra tvarkoma 30 dienų (pagal Australijos ambasados duomenis) nuo paskutinio dokumento pridavimo, bet yra rekomenduojama pradėtis tvarkytis vizą prieš 2 mėnesius, kadangi visada būna vėlavimų.
Draudimo kainos priklauso nuo to kiek laiko jūs būsite Australijoje. Kainos svyruoja nuo 42$ per mėnesį.
 
Koledžai dažniausiai aukštų reikalavimų nekelia ir čia dažniausia nėra jokių stojamųjų egzaminų ir nereikia rodyti kokiais pažymiais baigei mokyklą. Čia turite išmanyti bei susikalbėti anglų kalba, todėl vienas iš reikalavimų yra išspręsti anglų kalbos testą. Dauguma norinčių studijuoti susitvarko be problemų.
 
Anglų kalbos kursai.
Anglų kalbos kursai ne tik praturtins jūsų anglų kalbos žinias, padės susirasti pirmus draugus (galbūt net ir darbą), bet ir pasimokius 2 mėnesius, jūs gausite papildomus 2 mėnesius atostogų, kuriuos galėsite panaudoti pramogoms, kelionėms ar darbui pilną savaitę. Anglų kalbos mokymai yra mokami kas savaitę, kainos svyruoja nuo 200 iki 300 dolerių per savaitę.
 
Studijos koledžuose būna suskirstytos į 4 arba 2 semestrus, mokama už vieną semestrą į priekį. Studijos Universitetuose dažniausia skirstomos į 2 semestrus. Susimokėti už anglų kalbos studijas dažniausia prašoma pusę sumos, pvz. jeigu studijuojate 8 savaites, reikės sumokėti už 4 į priekį. Pasibaigus 4 savaitei turėsite sumokėti už likusią dalį.
Koledže dažniausia prašoma sumokėti už vieną semestrą į priekį.
 
Studijų pranašumas.
Studijos Australijoje jums suteiks didelį pranašumą, tiek ieškant darbo Australijoje, Lietuvoje ar kur kitur. Jūsų išsilavinimas bus pripažintas visame pasaulyje, todėl kur jus norai nuves, ten galėsite rasti darbą pagal specialybę. Australijoje įgytas išsilavinimas bus puikus pagrindas jūsų tolimesnei karjerai. Pabaigus studijas galėsite aplikuoti Temporary Graduate Visa, kuri leis jums dirbti ir įgyti patirties pagal profesiją (jos trukmė gali būti iki 4 metų), pasibaigus šiai vizai ir atitikus visus reikalavimus galima aplikuoti skilled migration vizai, kuri suteiks jums neribotas galimbes dirbti bei likti Australijoje. Vėliau laukia ilgai išsvajotas PR – permanent resident ir pilietybė.
 
Studentų gyvenimas.
Studentai Australijoje dažniausia gyvena nuomojamuose butuose, kuriuose gyvena po 1,2,3 ar daugiau žmonių kambaryje, priklausomai kiek privatumo ir pinigų norite į tai investuoti.
 
Sidnėjuje vieno kambario kaina, vienam žmogui gali svyruoti nuo 150 iki $400 per savaitę. Melbourne nuo 140 iki $380, Brisbane nuo 110 iki $300.
 
Vidutiniškai studentai moka $150 per savaitę nuo vieno asmens.
 
Dažnai nuomojantis butą yra paprašomas 2-4 savaičių užstatas (bond), taip pat 1 savaitės mokestis į priekį. Vėlavimai čia nėra priimti, bet viskas priklauso nuo nuomotojo. Jeigu nuomojatės iš agentūros, gausite sms, arba skambučius su priminimu susimokėti. Jeigu numositės iš privačių asmenų, jūsų paprašys tiesiog išsikraustyti, jeigu tuo piktnaudžiausite.
 
Patarčiau turėti visus darbo sertifikatus, kuriuos įgyjote ir, kurie gali turėti vertės ieškantis darbo Australijoje. Geriausia būtų pasitarti prieš atliekant dokumentų vertimus į anglų kalbą, tam kad nebūtų išleisti jūsų pinigai veltui.
 
Imigrantai ir studentai yra susitelkę didžiuosiuose miestuose: Sydney, Melbourne, Brisbane, Gold Coast, Adelaide.
Šiuose miestuose gyvena daugiausia žmonių, tad ir darbų pasiūla yra didelė.
 
 
Sydney – yra linksmybių sostinė, čia taipogi yra geriausi koledžai bei universitetai. Šis miestas yra vienas brangiausių pragyventi pasaulyje, bet jeigu turi darbą, gali leisti sau tikrai nemažai. Vasaros čia karštos iki 40 laipsnių, o žiemos drėgnos ir vėsios iki 6 laipsnių šilumos.
 
Melbourne – yra kultūros sostinė Australijoje. Čia yra daugiausia meno renginių, meno centrų ir pan. Melbournas yra žinomas kaip "4 seasons city" čia oras gali pasikeisti kelis kartus per dieną, o čia gyvenantys prie to jau visiškai pripratę. Oro temperatūra yra kiek vėsesnė, pragyvenimo lygis taip pat aukštas kaip ir Sydney.
 
 
Studijuojant koledže jūsų darbo valandos bus apribotos iki 40 valandų per 2 savaites. Atostogų metu, jūs galėsite dirbti kiek tik jėgos leis.
 
Ką turite pasiruošti prieš pradėdami ieškoti darbo:
1. Mokesčių mokėtojo numerį (Tax File Number - TFN)
2. Sąskaitą banke
3. Gyvenimo aprašymą (CV)
 
 
Jūsų darbas labai daug priklauso nuo anglų kalbos lygio. Dažniausiai naujai atvykę pradeda dirbti šiose srityse:
 
Pareigos Vid. atlyginimas per valandą
Padavėjas 15 - 18 aud (+arbatpinigiai)
Barmenas 18 - 25 aud (+arbatpinigiai)
Virtuvės padėjėjas 15 - 17 aud
Valymo paslaugos 16 - 20 aud
Darbas statybose 20 - 30 aud
Reklaminės medžiagos platinimas 9 - 10 aud
Auklė 15 - 20 aud
 
 
 
Domėjausi IT studijomis koledže. Laišką cituoju.
 
 
Kitas laiškas:

 
 
Miestai:
 
Sidnėjus.
Šilčiau nei Melburne
Vasarą temperatūra - 28 laipsniai celsijaus.
Yra daugiau ką pamatyti (nei kad Melburne)
Yra paplūdimių.
Sidnėjuje brangesnis pragyvenimas (alyginimai šiek tiek didesni)
Daugiau laisvalaikio praleidimo būdų lauke.
http://www.statsoc.org.au/wp-content/uploads/2013/12/Sydney.jpg
 
 
Melburnas
"4 metų laikai" - oras, dieną, labai sparčiai keičiasi.
Vasarą apie 26 laipsnius šilumos.
Pigesnė būstų nuoma nei Sidnėjuj.
Apsipirkinėjimas - geresnis nei Sidnėjuj.
Geresni cafe/bar (indoor)
Draugiškesni žmonės (?)
http://blogs.crikey.com.au/theurbanist/files/2013/06/Melbourne-future-skyline.jpg

MIRK, BET IŠSISKIRK. RINKODARA BE RINKODAROS
Kai kurie Vakarų rinkodaros teoretikai radikaliai tikina, kad tradiciniai metodai dabar veiksmingi tik tiems vartotojams, kurių jau nebėra – praėjusio amžiaus žmonėms, kuriuos buvo galima paveikti masine ir iš esmės apgaulinga rinkodara. Tokios dinozauriškos rinkodaros pavyzdžių iki šiol daugybė, tačiau, anot šių ekspertų, tai dar nieko neįrodo. Paprasčiausiai didelėms ir turtingoms korporacijoms daug lengviau viską daryti taip, kaip jos darė iki šiol, nei keistis. Akivaizdu, kad naujieji rinkodaros genijai pateikia daug įdomių minčių, tačiau jų patarimai tinka ne visiems, ne visur ir ne visada, tad turbūt nevertėtų tikėtis, jog jų idėjos staiga sukeltų visuotinę, visiems priimtinę revoliuciją.
 
Rinkodaros guru Sethas Godinas paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį išpopuliarino "rinkodaros su leidimu" (angl. - permission marketing) koncepciją, kurios esmė buvo revoliucingai paprasta: šiais visuotinio triukšmo ir masinių reklamos atakų laikais, kai yra daugybė pasirinkimo galimybių ir rinkodaros kanalų, vieninteliai, kas gali tikėtis sėkmingų rezultatų, yra tie, kurie "įsigyja leidimą bendrauti su klientu". Kaip gaunamas tas leidimas, nėra taip reikšminga, svarbiausia, kad pardavėjo ir kliento santykius lemtų abipusiškai naudingas ir stiprėjantis ryšys. Godinas tai apibūdino labai paprasta metafora: tarkime, jei į barą ieškodamas poros įeina arogantiškas kaubojus, sumosuoja krūva dolerių ir vien savo "macho" išvaizda bei elgsena pabando užkariauti potencialios sužadėtinės dėmesį, akivaizdu, kad jis šiais laikais nesulauks tokios sėkmės kaip elegantiškas vyriškis, kuris damą kalbina subtiliai, nuperka jai kokteilį, pakviečia į pasimatymą, į kiną ir tik tada ieško artimesnio ryšio.
 
 
Sakoma, kad šiais laikais "macho" tipas, kuris ne puoselėja santykius su klientu, o tikisi jį užkariauti garsiai reklamuodamasis ar įkyriai piršdamas prekę, jau yra pasmerktas. Tradicinį požiūrį Godinas vadina trukdymo rinkodara. Jis argumentuoja tokiu pavyzdžiu: įdomiausioje TV laidos vietoje žiūrovai yra priversti iškęsti siužetą apie sauskelnes ar higieninius įklotus. Todėl visi, kas ir toliau planuoja grandiozinius klasikinės reklamos biudžetus, bet nesugalvoja, kaip subtiliai įsipiršti klientui, Godino nuomone, ilgainiui liks prie suskilusios geldos: "TV industrijos kompleksas, ta žavi mašina, kuri besireklamavusius apdovanodavo augančiais pelnais – tačiau tai lėmė ir didesnes išlaidas perkant dar daugiau reklamos paslaugų, - pagaliau griūna. Gudrieji rinkodaros vadybininkai pradėjo bėgti nuo brangių masinės komunikacijos priemonių, kai tik suprato, kad prekės ženklo vertės kūrimas taikant "trukdymo" metodą - tradicinę reklamą - yra pasmerktas".
 
Daugiau nebesireklamuos
 
Visai neseniai "Amazon.com" vadovas Jeffas Bezosas, mūsų dienų verslo legenda, paskelbė, kad "Amazon.com" daugiau nebesireklamuos. Iš viso. Jokių TV reklamų, jokių skelbimų spaudoje. Reklamai pirkti nebus išleista nė cento. Kur keliaus šiam reikalui skirti pinigai? Užuot brangiai pirkę plotus ar eterio laiką, "Amazon.com" vadovai reklamos pinigus nusprendė skirti kitkam – jie nemokamai savo siuntas pristatys užsakovams visoje JAV teritorijoje.
 
 
Ekspertai sutartinai lingavo galvomis - tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kad reklamos industrijai, TV bei kitoms masinės informacijos priemonėms atėjo laikas keistis iš esmės. Šventvagiškai pranašaujama, kad gali ateiti laikas, kai pirkėjai prekybos centre gali nebesirinkti tam tikros prekės būtent todėl, kad ji buvo intensyviai reklamuojama per TV. Tokią versiją iš dalies patvirtina ir kai kurių prekių ženklų ar kompanijų, kurios dažnai net neturi didelių reklamos biudžetų, sėkmės istorijos.
 
Gandų purslai dėl "Red Bull"
 
Praktiškai bet kurioje Lietuvos degalinėje galima pamatyti santūriai rymančių energinio gėrimo "Red Bull" skardinių piramidžių. Gėrimas išpopuliarėjo visame pasaulyje ir atėmė nemažą dalį rinkos iš milžinės "Coca-Cola". Ir tai įvyko praktiškai be regimos kovos žiniasklaidoje. Jei kada nors teko ragauti "Red Bull", turėtumėte pripažinti, kad jis nėra nei labai skanus, nei apskritai kuo nors ypatingas: gėrimų industrijos autoritetas "BevNet" "RedBull" skonį įvertino labai kuklia "D+" žyma. Bet tai netrukdo Dietrichui Mateschitzui, kuris ir įkūrė "Red Bull", pardavinėti šio gėrimo skardinę vos ne aštuonis kartus brangiau nei "Coca-Cola". Svarbu yra tai, kad "Red Bull" niekad nebuvo reklamuotas tokiais mastais kaip "Coca-Cola". Ar teko matyti "Red Bull" reklamą per TV? Turbūt ne, šio gėrimo rinkodara perrašė tradicines taisykles.
 
 
Iš pat pradžių, kai "Red Bull" buvo registruojamas maisto ir higienos institucijose parduoti Vokietijoje - antroje šalyje po savo gimtinės Austrijos, naujienos apie jo pasirodymą rinkoje sukėlė tikrą žiniasklaidos sambrūzdį, begales gandų. Gaminys įgijo vos ne kontrabandinio ar draudžiamo gėrimo statusą. Tai, kad produkto registravimo procesas užtruko net penkerius metus, buvo "Red Bull" rinkodaros privalumas, o ne trūkumas: vartotojai spėliojo, ar tik išties nebus "Red Bull" vos ne narkotinių ar ekstazio savybių turintis gėrimas, jei taip sunku jį užregistruoti. Gandai sklido šviesos greičiu - buvo kalbama, kad tai vos ne skysto pavidalo "Viagra" ir kad viena iš gėrimo sudedamųjų medžiagų – taurinas – išgaunama iš buliaus sėklidžių, vadinasi, teoriškai šios medžiagos kažkiek turėjo patekti į kiekvieną "Red Bull" skardinę, todėl gaminys išsiskiria išties antgamtiškomis energinėmis savybėmis.
 
 
Kompanija sąmoningai skleidė ir kurstė gandus apie neįtikėtinas gėrimo galias savo internetinėje svetainėje ir netrukus natūralus vartotojų susidomėjimas peraugo į tikrą isteriją: vos pasirodęs prekyboje "Red Bull" buvo šluote iššluotas iš Vokietijos parduotuvių, jo trūkumas parduotuvėse buvo jaučiamas net tris mėnesius.
 
Vėliau, kai "Red Bull" žengė į Didžiosios Britanijos rinką, tai jau buvo gėrimas, turintis specifinę reputaciją, aurą, skandalų šleifą. Visa tai kėlė nepaprastą galimų vartotojų susidomėjimą. Toks pat scenarijus pasikartojo ir kelyje į JAV rinką ir visur kitur. "Red Bull" reklamos kampanijos visose rinkose buvo labai panašios.
 
Vartotojui - aiški žinia
 
Kita vertus, reikia turėti galvoje, kad tokią strategiją lėmė konkrečios aplinkybės: "Red Bull" gėrimo gamintojai nuo pat veiklos pradžios neturėjo jokių alternatyvų, nes tada dar nedidelė kompanija negalėjo sau leisti išlaidauti masinei reklamai. Nuo pat pradžių kiekviena "Red Bull" rinkodaros akcija turėjo labai aiškiai apibrėžtus taikinius - žmones, kuriems reikėjo tokio gėrimo ir jo reputacijos, klubuose iki paryčių besilinksminantį jaunimą, aviacijos skrydžių valdymo dispečerius, nes jiems ilgą pamainą reikėjo išlikti energingiems ir budriems, tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotojus, biržos maklerius, sportuojančius paauglius. Net jei gėrimą reklamavo kino ar sporto žvaigždės, tai buvo pasiekiama sukėlus nuoširdų garsenybės entuziazmą ir susidomėjimą, o ne perkant jos paslaugas, kaip, pavyzdžiui, "Pepsico" samdė Michaelą Jacksoną.
 
 
Ar gali "Red Bull" modelį pasitelkti kiti? Ir taip, ir ne. "Coca-Cola" bandė tai padaryti JAV rinkoje su savo pagamintu energiniu gėrimu KMX, bet ne taip sėkmingai. Esminis skirtumas - vartotojams nebuvo leista patiems išpopuliarinti gėrimo, juos paprasčiausiai bandyta nupirkti, remiant madingus jaunimo renginius. Tai ne tas pats. "Red Bull" nebuvo svarbu dovanai išdalyti vartotojams daug gėrimo skardinių. Daug svarbiau buvo įbrukti gėrimų reikalingiems vartotojams, kurie patys reklamavo produktą kitiems. Be to, "Red Bull" nuo pat pradžių buvo nuoseklūs: gėrimas išskirtinis, žinia vartotojui ypač aiški: "Mes suteiksime tau ypatingos energijos". Be to, ir pats pardavimas visada apgaubtas paslapties šydu: naujose rinkose "Red Bull" nėra lengva gauti iš karto, rinka turi subręsti ir sulaukti savo laiko.
 
 
Kad įsitvirtintų JAV rinkoje, "Red Bull" turėjo nuosekliai, tyliai ir kantriai dirbti penkerius metus. Šių laikų standartais tai neįtikėtina prabanga. Bet "Red Bull" galėjo sau tai leisti, nes iki šiol nepatiria tokio akcininkų spaudimo kuo greičiau krauti pelną, kokį patiria didieji gėrimų gamintojai, - "Red Bull" iki šiol yra privati kompanija. Be to, "Red Bull" darbuotojai šventai tiki savo gaminio sėkme ir jiems tai ne tik darbas, bet ir misija, kuriai atstovauja išties charizmatiškas lyderis Dietrichas Mateschitzas. Jo manymu, šių dienų verslas pirmiausia turi rūpintis savo paslaugos ar gaminio kokybe ir auklėti savo darbuotojus.
"Jei kas nors jums pamokslauja, kad svarbiausias įmonės tikslas yra maksimizuoti pelną, aš manau, kad tai paprasčiausiai neteisinga. Po galais, tai netgi nusikalstama", - sako verslininkas, kurio asmeninis turtas viršija 14 mlrd. litų.
 
Sėkmės dalis - pagarba vartotojui
 
Interneto galiūnai - "Hotmail.com", "Google" ar "Ebay" – milžinais tapo taip pat be tradicinės reklamos masinės informacijos priemonėse. Akivaizdu, kad jie turi tą patį bruožą, kaip ir "Red Bull": šie savo produktą titulavo kaip išskirtinį gaminį, interneto bendrovės akcentavo savo išskirtines paslaugas. Iš pirmo žvilgsnio tokie teiginiai nėra neginčijami - juk nei "Red Bull", nei "Google" nebuvo absoliučiai pirmieji tokio pobūdžio gaminiai ar paslaugos: prieš rinkoje pasirodant "Red Bull" buvo kitų energinių gėrimų, o "Yahoo" bei "Altavista" paieškos svetainės atsirado kur kas anksčiau nei "Google". Bet abu šie produktai buvo išgryninti iki maksimalių kategorijų: "Red Bull" turėjo ne tik kofeino ir taurino. Tai nebuvo vien tik gaivinantis gėrimas, o tikra "energijos bomba". "Google" buvo ne šiaip eilinė paieškos svetainė, bet "greičiausia paieškos svetainė pasaulyje". Turint tokius produktus, visa kita, subtiliai koordinuojant, buvo leista sukurti patiems vartotojams: gandus, atsiliepimus, susidomėjimą, klubus.
 
 
Naujųjų interneto svetainių verslo modelis irgi buvo ypatingas - reklama ne šiaip užgriozdindavo svetainės turinį, o paprasčiausiai pasirodydavo kaip naudingos nuorodos ieškotojui, tačiau labai aiškiai atskirtos. Galima pasakyti, kad viena esminių "Google" sėkmės priežasčių buvo ir pagarba vartotojui: jokių paslėptų reklamų, jokių nereikalingų nuorodų ar bandymų uždirbti lankomumo sąskaita.
 
 
Šią išties novatorišką rinkodaros strategiją, pagrįstą išskirtinėm paslaugom ir pagarba vartotojui, "Google" sėkmingai plėtoja toliau. Kad ir nauja "Google" elektroninio pašto paslauga "G-mail". Tai - naujoviškas pasiūlymas jau vien dėl to, kad vartotojams nemokamai buvo duodama neįtikėtinai didelė - 2 GB bylų saugykla, o štai tradiciniai tokių paslaugų tiekėjai suteikdavo daugiausia 20 Mb. Jei tokią paslaugą būtų pasiūliusi, tarkime, AOL ("America On Line"), vartotojai būtų užversti reklamos srautu ir, tradiciškai mąstant, būtų viliojami kuo greičiau užsakyti paslaugą, o šią vėliau būtų planuojama kaip nors apmokestinti ar sukurti "Premium" tipo mokamų segmentų. Tuo tarpu "Google", kaip ir "Red Bull", žinojo, kad vartotojai gerą žodį paskleis daug efektyviau nei spalvingi reklamos klipai geriausiu laiku per populiariausių televizijų programas. "Google" puikiai išnaudoja vieną iš klasikinių įtakos principų: stoką arbą dirbtinę stoką. "G-mail" pašto paslaugos negali užsisakyti bet kas. Vienintelis būdas sukurti savo "G-mail" pašto dėžutę yra gauti jau ją turinčio vartotojo rekomendaciją.
 
 
Ar tai veiksminga? Taip. Tačiau galima klausti ir kitaip - ar efektyviai veikia tradiciniai rinkodaros būdai? Jei taip, ar jūs galite sau tai leisti?
 
Kava ir bendravimas
 
Netgi tokios individualumu besididžiuojančios užeigos kaip kavinės gali tapti standartizuotu ir vienu prekės ženklu suvienytu pasauliniu tinklu, pritaikius ne tradicines rinkodaros formas, o tiesiog išgrynintą verslo modelį. Tai įrodė visame pasaulyje sparčiai besiplečiantis kavinių tinklas "Starbucks". Nors kiekvienas turime pamėgtą vieną ar kelias kavines, tačiau ir tinklui priklausančiose kavinėse galima sukurti malonią atmosferą ir pasiekti, jog klientai jas laikytų tegu ne pirmaisiais, tačiau bent jau antraisiais namais.
 
 
"Starbucks" neskyrė milžiniškų biudžetų reklamos ar tiesioginio pašto kampanijoms, tačiau pateikė vartotojams, kaip jie patys teigia, iki smulkmenų su meile ir pasiaukojimu išgrynintą verslo modelį. Kava? Tik gera, ne, tik geriausia. Laukiate eilėje? Jus pakalbins padavėja. Norite gerdamas kavą paskaityti laikraščių ar žurnalų? Jie po ranka. Norite paganyti akis į pasaulio publiką? Jie čia pat, tuoj užeis. Norite pažaisti stalo žaidimų? Štai krūva jų sukrauta kampe. Norite pabendrauti su "kietais" žmonėmis? Jie čia pat, kavinės viduje.
 
 
Howardas Schultzas, vienas iš "Starbucks" tinklo įkūrėjų, teigė, jog netgi parduodant tokį žaliavinį produktą kaip kava ar arbata galima sukurti pridėtinę vertę, kurios neįmanoma išreklamuoti, bet vartotojai ją visada pajus - malonią bendrauti ar atsipalaiduoti skirtą atmosferą.
 
Pabėgimai ir sugrįžimai
 
Tiesioginės prekybos milžinės, tokios kaip "Avon" ar "Tupperware", ilgus dešimtmečius augo nesilaikydamos tradicinės rinkodaros principų: jokių parduotuvių, jokios reklamos masinėje žiniasklaidoje, klientai tampa pardavėjais, o pardavėjai - klientais. Jų rinkodara buvo kreipiama ne tiek į galutinį vartotoją, kiek į pardavėją. Tačiau laikai keičiasi ir šioje verslo srityje: "Avon" dabar kuria ir kitų pardavimo kanalų, nes šių laikų vartotoją jau ne taip lengva atvilioti į tradicine vadinamą pardavimo aplinką: vakarėlį ar dar kaip kitaip pakrikštytą gaminių pristatymą. Nuo šiol Vakaruose "Avon" gaminių galima išvysti ir didžiuosiuose prekybos centruose - ten veikia "Avon SPA" - grožio ir individualios grožio terapijos centrai.
 
 
Kyla natūralus klausimas: kuris gamintojas nenorėtų, kad jo prekė būtų parduodama didžiuosiuose prekybos centruose? Tačiau tokio tipo kompanijoms tai yra būtent netradicinė priemonė. Dabartinė "Avon" vadovė Andrea Jung, pripažinta antra pagal įtakingumą verslo vadove pasaulyje, turėjo ilgai įtikinėti tiek savo konsultantes, tiek akcininkus, jog šis žingsnis yra neišvengiamas. Prieš kelerius metus jai teko įtikinėti akcininkus, kad būtina pristatyti naują brangią "Avon" kosmetikos liniją.
 
 
"Tupperware" vadovai žengė analogišką žingsnį - pasirašė strateginės partnerystės sutartį su JAV prekybos tinklu "Target". Parduotuvėse buvo pradėta laisvai prekiauti "Tupperware" gaminiais. Pradžia buvo svaiginanti - pardavimai viršijo visus lūkesčius, bet tada susigriebė, kad kerta šaką, ant kurios patys sėdi: pardavimai tradiciniuose moterų vakarėliuose JAV rinkose dramatiškai smuko, o demonstruotojų skaičius sumažėjo 40%, nors kitose šalyse tuo metu augo. 2003 metais "Tupperware" gaminiai tyliai buvo išimti iš visų "Target" parduotuvių.
 
 
Tačiau "Tupperware" į JAV parduotuves grįžta kitu būdu - Trojos arklys šiuo atveju buvo gražūs bendrovės gaminių demonstraciniai stendai, pastatyti didžiuosiuose pasaulio prekybos centruose, geriausiose vietose, savaitei ar dviem. Tokia taktika įgalino išsaugoti ypatingą pardavimo vakarėliuose metodą, bet kartu atvėrė galimybių rasti visai naujų klientų. "Tupperware" pakeitė ir savo vakarėlių stilių: jie tapo trumpesni ir juose aktyviai dirba ne tik pati demonstruotoja, bet ir jos svečiai - visi kartu gamina, taip išbandydami ir kompanijos produktus.
 
 
"Avon" ir "Tupperware" išbandė ir kitus pardavimo, bet ne rinkodaros kanalus: jų gaminiais prekiaujama ir interneto svetainėse, ir "Amazon.com", ir kiekviena demonstruotoja ar konsultantė gali surengti savo e. vakarėlį kompanijos įrengtoje svetainėje. "Tupperware" gaminių galima nusipirkti ir TV parduotuvėse - šis pardavimo būdas irgi leidžia pademonstruoti tas gaminių savybes, kurių neparodysi parduotuvės lentynoje.
 
 
Kosmetikos gamintojai bene labiausiai yra priversti ieškoti naujų rinkodaros ir pardavimo būdų, nes jau beveik dešimt metų šis sektorius yra įžengęs į pagreitinto pardavimo etapą - naujų produktų sukūrimo ir gamybos tempai pasidarė tokie spartūs, kad didžiosios kompanijos nebespėja tuštinti savo sandėlių, nepaliaujamai papildomų vis naujesniu asortimentu. Šis procesas taip pat yra ir augančių logistikos išlaidų priežastis. Tai savo ruožtu lemia iš pirmo žvilgsnio dosniąsias "Pirk ir gauk nemokamai" akcijas, nors daugeliu atveju tai yra ne kas kita, kaip lentynų valymo procesas.
 
Realūs kraštutinumai
 
Ne viena bendrovė, ieškodama naujų rinkodaros būdų ir eksperimentuodama, vaizdžiai sakant, šovė sau į koją. Patirtis rodo, kad tu negali būti viskuo savo klientui. Būtina suvokti, kuo esi ypatingas, ir leisti vartotojui pačiam populiarinti tavo tikrąsias vertybes. Šiuo atveju pardavimo būdas - irgi viena iš išskirtinumo apraiškų, kurios neverta aukoti. Tai galima pavadinti išgrynintu kraštutinumu. Štai daugiausia populiaraus Vakaruose stalo žaidimo "Cranium" parduodama ne žaislų parduotuvėse, o "Starbucks" kavinėse, o vaikiškų žaislų - "McDonald's" ir kituose greitojo maisto restoranuose.
 
 
Akivaizdu, kad vartotojai užkimba ant išgrynintų kraštutinumų jauko. Minėtas rinkodaros autoritetas Godinas naujausioje savo knygoje "Free Prize Inside - The Next BIG Marketing Idea" akcentuoja idėją esą tradicinė reklama jau mirė: "Jei gali sukurti tokį gaminį, paslaugą, mokyklą, bažnyčią ar karjerą, apie kurią verta pasakoti kitiems, vartotojai išpopuliarins tavo pasiūlymą taip, kaip jo neišpopuliarintų jokia reklama". Tačiau kaip tokį gaminį sukurti?
 
 
Rinkodaros teorija sako, kad būtina diferencijuotis, gal ir nepastebimai, bet nuosekliai. Tradiciškai tampama "brangiausiais, bet geriausias", "greičiausiais", "patikimiausiais", "storiausiais", "ploniausiais", "sveikiausiais". Paradoksalu, tačiau galima ir sąmoningai bei atkakliai kenkti savo sveikatai - net ir po visų Vakaruose nuskambėjusių šlamštmaisčio skandalų ir teismo procesų JAV lig šiol gana sėkmingai veikia gausybė greitojo maisto restoranų, beje, jie giriasi ir tuo, kad jų vidutinis mėsainis viršija dienos kalorijų normą suaugusiajam. Šiais laikais nebeužtenka būti tik truputį geresniam ar siūlyti tik truputį geresnių nei jau yra rinkoje paslaugų. Kad vartotojų būtum pastebėtas, būtina mestis prie realių kraštutinumų.
 
 
Galima būti labai mandagiam arba per daug nesijaudinti dėl kliento. JAV esama restoranų tinklų, kuriuose vietų užsakyti negalima ("Johnny's"), bet yra ir tokių, kuriuose pietauti galima tik rezervavus staliuką. Esama viešbučių, kuriuose kiekvienas svečias turi asmeninį patarėją, tačiau yra ir tokių, kuriuose kartais gali nebūti nė vieno aptarnaujančio žmogaus, pvz., "Formula 1" viešbučių tinklas Europoje.
 
"Savojo stiliaus" paslaugos. "Easy Group" korporacija revoliucingai pertvarkė viską, ko tik ėmėsi: "Easy" interneto kavinės yra didžiausios, "Easy" automobilių nuoma - viena iš pigiausių ir lengviausiai pasiekiamų, "EasyJet" skraidina pigiai ir paprastai, o "Easy" kelionės laivais yra tokios pigios, kad savo kaina panašėja į autobusų keliones. Ir viskas įvilkta į standartinę korporacinę oranžinę "easy" spalvą, tad vartotojas visada žino, ko laukti: išgrynintos, geros paslaugos už ypač gerą kainą.
 
Darykite viską greitai - darykite viską ypač lėtai. Greitai - "McDonald's", o štai į kuriuos japonų restoranus neturint trijų laisvų valandų nėra ko eiti.
 
Galima siūlyti nepaprastą pasirinkimą - kiekvienos "Amoeba" muzikos parduotuvės asortimentą sudaro daugiau kaip 300.000 kompaktinių plokštelių. Arba labai smarkiai apriboti pasirinkimą - "In-N-Out" mėsainių restoranai siūlo tik septynis patiekalus, iš šių net trys - pieno kokteiliai, tačiau per metus kompanija uždirba daugiau pelno nei visa "McDonald's" imperija.
 
Skirkite nepaprastai daug dėmesio vieniems klientams, dėl kitų nekvaršinkite sau galvos: "American Express Centurion" kortelė - tik išrinktiesiems, o jei nepatenkate į vertingų klientų kategoriją, paskambinus į kai kuriuos bankus teks pakovoti dėl dėmesio.
 
Galima dirbti 24 valandas per parą arba vos kartą per metus: skirtingai nei visą parą veikiančios kai kurios JAV degalinės, tik kartą į metus atsidarančios "Helloween" parduotuvės per savaitę pasiekia tokią pat apyvartą.
 
Išskirtinumo vertė
 
Praėjusio dešimtmečio rinkodaros moto "Innovate, or die" (Inovuok arba mirk) dabar virto "Differentiate, or die" (Išsiskirk arba mirk). Gaminys ar paslauga nebūtinai turi būti patys moderniausi, patys naujoviškiausi ar net avangardiniai. Jie turi būti iš esmės kitokie. Tik pažiūrėkite į "Harley-Davidson". Nors naujieji jų motociklai ir yra techniškai modernūs, bet vartotojus labiausiai traukia būtent savitas ir nepakartojamas variklio garsas – tai lyg statuso ir priklausymo tam tikrai kastai simbolis. "Harley-Davidson" nesivargina pirkti reklamos žiniasklaidoje, skirtingai nei jų konkurentai, nors išvis neaišku, ar jie turi tikrų konkurentų? "Harley-Davidson" pardavinėja savo vardo naudojimo licencijas įvairių suvenyrų, kvepalų ir dezodorantų gamintojams, nes šis prekių ženklas jau seniai vartotojo sąmonėje nebeatskiriamas nuo tikro vyriškumo.
 
 
Tačiau tai nereiškia, kad pakanka bent kuo nors išsiskirti iš minios ir sėkmė garantuota. Pabrėžiama, kad produkto ar paslaugos išskirtinumas turi būti vertingas vartotojui. "Continental Airlines" oro linijos iki užkimimo gyrėsi, kad jos laivyną sudaro naujausių modelių orlaiviai, tačiau tai neišgelbėjo nuo vos bankrotu nepasibaigusio finansinio nuosmukio: vartotojai nesuvokė, koks skirtumas tarp naujutėlaičio ir kelerių metų senumo lėktuvo.
 
 
Todėl svarbu, kad išgrynintas skirtumas būtų lemiamas veiksnys. Būti pačiam geriausiam nereiškia būti matomam. Reikia ko nors daugiau. Juk akivaizdu, kad vartotojus šiais laikais daug sunkiau suvilioti paprasčiausiai trimituojant apie savo gaminio privalumus. Mes jau turime visko ir daug. Štai BMW, kažkada buvęs išskirtinio statuso simboliu, šiais laikais Vakaruose tapo lengvai prieinamas milijonams.
 
 
Vartotojai nori daugiau ir dažnai neaišku ko. Vienas įžymiausių šių laikų rašytojų Umberto Eco apie "Apple" kompiuterius rašė, kad "(...) "Mac" yra kaip Katalikų bažnyčia. Jie draugiški, linksmi ir paslaugūs. Įtikėjusiems į juos "Mac'ai" parodo, kaip žingsnis po žingsnio ir gali pasiekti - tegul ne Dangaus Karalystę, tai bent sulaukti to momento, kai Jūsų kūrinys bus išspausdintas".
 
 
Garsus kompozitorius Barry Adamsonas apie "Apple" yra pasakęs: "Apple" yra kaip keisti narkotikai, kuriais jūs negalite pasisotinti. Jie neturi būti vadinami "Mac'ais". Juos reikėtų vadinti "Crack'ais" (aliuzija į itin stiprų narkotiką).
 
 
Buvęs "Apple" korporacijos vadovas Gilas Amelio kalbėjo dar kategoriškiau: "Apple" yra kultas".
 
Kultas ir emocinis įvaizdis
 
Tačiau ar gaminys bei paslaugos realiai gali tapti kultu? Teigiama, kad teorijos apie tai, kad prekės ženklas turi turėti ryškų emocinį atspalvį, išprovokuoti tam tikrą vartotojo emocinę būseną, jau praeitis. Žmonės nebenori tikėti nerealiomis vizijomis. Asociacijos, kurias kuria kvepalų pardavėjai ar sportinės avalynės gamintojai, rodydami romantiškus vaizdus ar manekenes, tapnojančias Barbadoso paplūdimiais, nėra priimamos taip, kaip jos buvo priimamos praėjusį dešimtmetį. Johnas Grantas, kuris kadaise buvo emocinės rinkodaros pranašas ir parašė "The New Marketing Manifesto", savo naujoje knygoje "After Image" yra daug kategoriškesnis. Jis sako, kad įvaizdžiai, kuriuos formavo garsūs prekių ženklai, pasirodė tik iliuzijos, ir pateikia tokius pavyzdžius:
 
 
"Chanel" daro tave geidžiamą - pasipurškusi "Chanel" tu kvepi kaip tavo mama; "Carlsberg" alus paverčia tave šauniu vyruku - "Carlsberg" alus daro tave triukšmingą ir prakaituotą; "Nike" sportbačiai paverčia tave didvyriu - "Nike" nuskurdina tave 100 USD.
 
 
Vartotojai šiais laikais daug mieliau tiki realybės šou personažais - neįtikėtino populiarumo sulaukė MTV laidos "Jackass" ar "The Osbournes" bei dabartinės lietuviškos žiniasklaidos žvaigždės, išėjusios iš akvariumų ar barų, nei vos ne antgamtišku grožiu apdovanotomis manekenėmis.
Kai kurie prekių ženklai liko tik savotiškos ikonos. Kiti žengia daug toliau nei funkcinė ar emocinė rinkodara - jie turi visuomeninę prasmę. Jie tampa vartotojų pasaulėžiūros išraiška. Tai - geriausia, ko gali tikėtis prekės ženklas. O tai jau pirmieji kulto požymiai.
 
Sveiki atvykę į naują pasaulį
 
Daug kas sako, kad klasikiniai rinkodaros principai yra veiksmingi, ir jie visiškai teisūs. Tačiau kam tie principai taikytini? Kai kurie rinkodaros teoretikai radikaliai tikina, kad jie veiksmingi tik tiems vartotojams, kurių jau seniai nebėra - praėjusio amžiaus žmonėms, kuriuos buvo galima paveikti masine ir iš esmės apgaulinga rinkodara. Tokios dinozauriškos rinkodaros pavyzdžių iki šiol daugybė, tačiau, anot šių teoretikų, tai dar nieko neįrodo. Paprasčiausiai didelėms ir turtingoms korporacijoms daug lengviau viską daryti taip, kaip jos darė iki šiol, nei ieškoti naujų būdų. Kaip pakeisti daugybės reklamos vadybininkų mąstymą ir kaip kūrybiškiau panaudoti milžiniškus reklamos biudžetus?
 
 
Anot naujųjų rinkodaros principų šalininkų, šių laikų vartotojai jau yra kitokie. Daugelis turi išsiugdę imunitetą tradicinei, masinei rinkodarai, o televizijos reklaminius intarpus išnaudoja savaip – tuo metu eina į virtuvę ar tualetą. Tokiems vartotojams nebaisi akiplėšiškai aukšta kaina už išskirtinį gaminį, bet jie nesirengia mokėti nė cento daugiau už kasdienes prekes. JAV sėkmingai kuriasi vartotojų klubai, kuriuose susivieniję pirkėjai patys tampa mažmenininkais. Pavyzdžiui, naujakuriai, norėdami gražiai įsirengti namus, stoja į klubą ir įsipareigoja per metus išleisti ne mažiau nei 10.000 USD. Jie viską perka tiesiai iš didmenininkų tokiomis kainomis, apie kokias paprasti vartotojai net nedrįstų svajoti. Akivaizdu, kad tokių klubų nariai, pamatę 60% antkainius, kuriuos taiko įprastos parduotuvės baldams, apmušalams, audiniams, daugiau niekados nenorės pirkti šių prekių įprastu būdu. Maža to, jie pasistengs ir visus savo giminaičius bei pažįstamus aprūpinti tokiomis nuolaidomis.
 
 
Lygiai toks pats veiksmas vyksta interneto erdvėje. Per kelias minutes galima pasitikrinti, kur ta ar kita prekė kainuoja pigiau ir kur geresnės pardavimo sąlygos. Šių laikų vartotojai žino gerokai daugiau, gali kur kas daugiau ir nori daug daugiau. Vartotojai nebetiki išpuoselėtais įvaizdžiais, o tiki tuo, ką daro jų stabai. Mineralinis vanduo "Evian" Amerikoje, kur kokybiškas geriamasis vanduo teka iš daugybės čiaupų, išpopuliarėjo ne tik todėl, kad yra ypatingos kokybės, bet ir todėl, kad daug žvaigždžių paparacų buvo nufotografuotos būtent su "Evian" buteliuku rankoje. Šių laikų vartotojai labiau pasitiki bičiulio rekomendacija nei gatvėje įteiktu lankstinuku. Vartotojai renkasi tai, apie ką kalba kiti, bet nebūtinai "du už vieno kainą".
 
 
Neseniai rinkos tyrimų kompanijos "JD Power" atliktas tyrimas patvirtino, kad, JAV vartotojų nuomone, tokio dalyko kaip blogas automobilis nebėra. Visi šiais laikais parduodami nauji automobiliai yra geri ir atlieka savo funkciją - nuveža iš taško A į tašką B. Tačiau dar niekad žmonijos istorijoje vartotojai nebuvo tokie galingi, išlepinti ir išrankūs, kokie jie yra dabar. Jie gali pareikalauti, kad gamintojai keistų savo darbo tvarką ("Nike" gaminių boikotas dėl pažeistų darbininkų teisių) ar net produktą ("McDonald's" restoranų valgiaraščių pasikeitimas). Ir niekada vartotojai neturėjo tokio pasirinkimo, koks yra dabar. Pavyzdžiui, vidutinėje JAV parduotuvėje galima rasti 47 baliklio rūšis. Kokį rinksis vartotojas - geriausią, pigiausią ar tą, kuris buvo labiausiai reklamuotas? Gali būti, kad vartotojas tą dieną nesirinks jokio, nes jis pritaria prieš reklamą kovojančios organizacijos "Adbusters" paskelbtos Dienos be pirkinių (angl. - Buy Nothing Day) idėjai. Arba rinksis nemokamą.
 
"Wrigely's" muilo nebegamina
 
Rinkos tyrinėtojai Wendy Gordonas ir Virginia Valentine rašo: "Prekių ženklų realybė yra tokia, kad žmonės sukuria jų prasmę. Prekių ženklų savininkai to negali padaryti. Žinoma, jie atsakingi už tai, kad tam tikri signalai apie ženklą būtų skleidžiami, tačiau tie signalai yra interpretuojami dažnai visai ne taip, kaip norėjo patys kūrėjai. Prekių ženklai įsišaknija žmonių širdyse ir galvose".
 
 
Sėkmė laukia tų verslininkų, kurie sugebės vartotojams pasakyti tai, ką jie ir nori išgirsti, bet dar nežino, kol neišgirdo. Reikia turėti daug drąsos, kantrybės ir įžvalgos, kad pasitikėtume vartotojais tiek, jog leistume jiems patiems sukurti mūsų ir jų prekės ženklą. Išskirtinį, asmenišką, kultinį. Alexas Wipperfurthas savo knygoje "Brand Hijack - Marketing without marketing" teigia: "Tai žiauriai sunkus darbas, bet jis atsipirks su kaupu - jūsų klientai ilgai liks ištikimi jūsų prekės ženklui".
 
 
Kai kada tokiems darbams nereikia kosminių biudžetų ar brangiai apmokamų konsultantų. Štai kramtant "Wrigley's" kramtomąją gumą, verta prisiminti, kad "Wrigley's" kompanija pradėjo nuo to, kad gamino skalbimo miltelius, kurių pirkėjams parduotuvėse nemokamai siūlė ir muilo gabalėlį. Muilas tapo populiaresnis už miltelius ir tada "Wrigley's" šios prekės pirkėjams kaip priedą pasiūlė kramtomosios gumos, aišku, taip pat nemokamai. "Wrigely's" jau muilo nebegamina.
 
Autorius Vidas Jankauskas

Kažkas gerai buvo paklausęs:
 
"Tai už ką balsuosi Grybauskaitės rinkimuose?"
 
Realiai be dabartinės prezidentės nematau dėmesio vertų kandidatų. Visi arba nežinomi, arba atstovauja ne tą stovyklą.

Nuo €10 iki $88 nemokamai (no deposit bonus) į daugelį pokerio kambarių

 
REGISTRACIJA
 
Sėkmės žaidžiant :)
 
http://www.pokerstrategy.com/media/tellafriend/en/Homepage/02-ISOxISO.gif?referrer=suvalgysiu
 
Kuris pokerio kambarys geriausias?
 
PokerStars, FullTilt Poker, Titan Poker... pasirinkimas didelis.
 
Tačiau kiti siūlomi kambariai taip pat nėra prasti. Juose galbūt nebus tiek daug žaidėjų, programinė įranga neturės tiek daug funkcijų palengvinti žaidimą per daug stalų - tačiau pradedantieji žaisti internetinį pokerį to net nepastebės, o ir žaidėjų lygis tuose kambariuose būna ženkliai žemesnis.
 
 
Dėmesio: No deposit bonus'ą galima gauti tik į tą pokerio kambarį, kuriame dar neturėjote atsidaręs saskaitos.
 
 
Svarbu žinoti:
 
BANKROLL MANAGEMENT
 
Pinigų valdymas. Daugelis naujokų (ir ne tik) daro fatališką klaidą sėsdami prie stalo su visais ar puse savo pinigų. Pokeris - matematinių tikimybių žaidimas - tai reiškia, jog anksčiau ar vėliau, Jūsų tūzai praloš silpnesnei kombinacijai. Tad prie stalo patariama sėsti su ne daugiau kaip 3% visu savo turimų pinigų, skirtų pokeriui. Tuomet po kelių nesėkmingų partijų neteks išvysti savo saskaitoje apvalios sumelės - nulio.
 
ID CHECK
 
No deposit bonusai vilioja visus ir visuomet atsiranda tokių, kurie bando apeiti taisykles. Dęl žmoniu, kurie sukčiavo imdami $50 pradinį kapitalą po keletą kartu, nuo šiol yra tikrinamos užsiregistravusiųjų tapatybės. Tai yra paskutinis žingsnis prieš gaunant $50 pradinį kapitala. Dažnai tapatybė yra patikrinama telefono skambučių. Taip pat Jums gali būti atsiųstas e-laiškas, kuriame bus prašoma atsiųsti savo vairuotojo pažymėjimo ar ID kortelės fotokopijas. Suprantama, kad nesinori bet kam dalinti savo asmeninių daiktu kopijas, tai Jūsų reikalas, tačiau jau virš 4 milijonų žmonių yra PokerStrategy nariai ir dar nebuvo kilę jokių skandalų dėl netinkamo fotokopijų panaudojimo. Tai patikima įmonė.
 
Ar galima pasiimti bonusą kelis kartus?
 
Bonusas duodamas 1 asmeniui, 1 kartą. Tam pačiam asmeniui 2 kartą no deposit bonuso gauti nepavyks, nepadės nei cookies ištrynimas, nei pc restartinimas, nei originalus naujas nick'as :) :)
 
Tačiau, iš to paties PC / IP yra galima gauti bonusa kelis kartus, tačiau tik skirtingiems asmenims (broliui, tėčiui ir t.t. - galima).
 
Taip pat kartais yra pasiūlomas antras no deposit bonusas tam pačiam asmeniui, tačiau reikia sulaukti jų pasiūlymo.
 
 
Užpildžiau duomenis, patvirtinau savo tapatybę, per kiek laiko gausiu pinigus?
 
Paprastai pradinis kapitalas pervedamas per 2-3 darbo dienas.
 
 
Kiti pokerio kambariai:
 
888poker: $88 no deposit bonus.
Betfair: $20 no deposit bonus.
NetBet: €20 no deposit bonus.
PKR: €10 no deposit bonus.
Unibet: €10 no deposit bonus.
Everest poker: €10 no deposit bonus.
 
http://www.pokerstrategy.com/media/tellafriend/en/Homepage/02-ISOxISO.gif?referrer=suvalgysiu
 
Sėkmės žaidžiant! :)
 
REGISTRACIJA

Apskritai tų iškeltų skelbimų ir temų yra labai nedaug. Reiktų pakeisti temų reklamos formatą, norint gauti didesnį uždarbį pvz:
* Paryškinta tema turėtų ne tik paršykintą raštą, bet ir atskirą spalvą.
* Įmonė ar žmogus galėtų įkelti savo norimą logotipą ar kažkokį išsiskiriantį „piešinį“, dėl ko tema išsiskirtų iš kitų (paspaudus ant logo, nuvestų į visus pardavėjo skelbimus).
 
Aišku, norint kažko rimčiau, jau reiktų imti atskirą skelbimų sistemą su ipb bridge, tačiau Kernius lyg ir nenori tokių dalykų.
 

 
P.s. Ir vieną kartą normaliai sutvarkykit ipb paiešką (ne google), nes neįmanoma ieškoti pagal trumpus žodžius arba ilgas žodis (tarpas) simbolis.

Kažkas gerai buvo paklausęs:
 
"Tai už ką balsuosi Grybauskaitės rinkimuose?"
 
Realiai be dabartinės prezidentės nematau dėmesio vertų kandidatų. Visi arba nežinomi, arba atstovauja ne tą stovyklą.

Kažkas gerai buvo paklausęs:
 
"Tai už ką balsuosi Grybauskaitės rinkimuose?"
 
Realiai be dabartinės prezidentės nematau dėmesio vertų kandidatų. Visi arba nežinomi, arba atstovauja ne tą stovyklą.