suvalgysiu

Perkėliau straipsnį į forumą:

Esu rusas, man - 48-eri, gimiau Kaliningrade, į Lietuvą iš Maskvos atvykau 2004-aisiais. Persikėliau į Lietuvą dėl kelių priežasčių. Pagrindinė priežastis – su verslu susijusios problemos, o būtent – mano verslo „apsaugininkai“ milicininkai ir konkurentai – specialiųjų tarnybų veteranai, įsigalėję po Vladimiro Putino atėjimo į valdžią, pradėję aktyvų rinkos dalijimąsi.

Papildomos tokio mano sprendimo priežastys yra kelios. Viena iš jų - galimybių save įprasminti profesinėje plotmėje stoka. Esu aukštos kvalifikacijos inžinierius, daugybės išradimų, įdomių patobulinimų autorius, buvau užmezgęs ryšius su daug potencialių klientų iš viso pasaulio, tačiau nesugebėjau rasti prieigos prie finansavimo šaltinių, gamybos kaštai Rusijoje – tiesiog kosminiai, oficialiai gauti lėšų neįmanoma, išvežti prekes į užsienį gali tik kontrabandos būdu. Kažkuriuo metu aš tiesiog suvokiau, kad iš inžinieriaus virstu paprasčiausiu administratoriumi-perpardavėju

Kita priežastis emigruoti - korupcija. Be galo slėgė, kėlė įtampą kyšių davimas, mokėjimai „apsaugininkams“, pinigų gryninimas, atsiskaitymai už prekes per Nauru salos bankų sąskaitas, nemigo naktys, suvokimas, kad esu lyg pagautas ant kabliuko (kaip ir dauguma kitų to laikotarpio verslo žmonių).

Trečiasis paskatinimas – padėtis dukros mokykloje. Ji mokėsi puikioje mokykloje, joje mokėsi Jelcino anūkas, Alekperovo sūnus ir kitų įtakingų žmonių vaikai. Jau 4-5-oje klasėje prasidėjo ryškus vaikų susiskirstymas pagal automobilių, kuriais juos atveža į mokyklą, markes, ir pagal tai, ar juos lydi apsaugininkai. Į mokyklą metro vykstantys vaikai paprasčiausiai buvo žeminami. Dukra nenorėjo eiti į mokyklą, nepaisant to, kad ji pagal „hierarchiją“ ji buvo maždaug viduryje.

Įkūrus įmonę Lietuvoje ir pradėjus dirbti man buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Nebuvo lengva, lietuvių kalbos nemokėjau, nesusigaudžiau kaip mokėti mokesčius, nežinojau rinkos specifikos, neturėjau į ką kreiptis pagalbos. Tačiau aiškiai supratau, kad reikia dirbti, dirbti ir dirbti, nes aš buvau atsakingas už šeimą, savo dukters ateitį.

Kartais būdavo išties nelengva, o ypač sunku buvo krizės metais, kai būtinai reikėjo išlaikyti įmonę, nes nuo to priklausė, ar bus pratęstas mano leidimas gyventi Lietuvoje. Kai tik man buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, savo verslą pardaviau ir įsidarbinau Lietuvoje veikiančiame Vokietijos bendrovės padalinyje. Toliau pateiksiu kai kuriuos įdomius pastebėjimus iš mano emigravimo į Lietuvą istorijos.

Ksenofobija ir rusų engimas Baltijos šalyse

Ksenofobijos apraiškų Lietuvoje aš nepastebėjau. Čia gyvenu nuo 2004-ųjų, ir nė karto man neteko susidurti su kokiomis nors problemomis, susijusiomis su tuo, kad esu rusas, juo labiau, atvykęs į Lietuvą iš Maskvos. „Nupiešiu“ keletas vaizdelių iš gyvenimo.

2004-ieji, gyvenu Lietuvoje jau antrą mėnesį, lietuviškai temoku „laba diena“ ir „ačiū“. Išeinu iš namo laiptinės, ant šaligatvio stovi automobilis, šalia jo keli 20-22 metų amžiaus vaikinai, kas rūko, kas geria alų. Automobilis trukdo moteriai pravažiuoti vaikišku vėžimėliu. Rusiškai mandagiai vaikinų paprašau, kad patrauktų automobilį nuo šaligatvio, nes jis trukdo pėstiesiems. Vaikinai man labai prasta rusų kalba, vienas kitam pasakinėdami rusiškus žodžius, siūlo eiti savais keliais, nes automobilis niekam netrukdo.

Aš gi, šaunuolis-narsuolis, ką tik atvykęs iš Maskvos, iškart griebiu jautį už ragų, pradedu keiktis, aiškinu, kad „jei atvažiavot iš kaimo, tai žinokit, kad čia sostinė, tad savo juodnugarių įpročius pamirškit“ (Maskvoje paprastai būčiau pasakęs „jei nusileidot iš kalnų“). Atsakyta man buvo be akcento ištartais rusiškais keiksmais, po kurių automobilis vis dėlto buvo pastatytas taip, kad moteris vaikišką vėžimėlį galėtų stumti be jokių kliūčių. Aš nueinu pažadėdamas kitą kartą išleisti iš padangų orą, o man prasta rusų kalba pažadama iškaršti kailį. Įsivaizduoju, kas atsitiktų Maskvoje, jei azerbaidžanietis savo gimtąją kalba dėl ko nors papriekaištautų paaugliams.

2005-ieji, pradėjome dirbti. Šalia darbovietės veikė kavinė. Joje kasdien pietaudavo daug žmonių, ten pradėjome pietauti ir mes. Eilė žmonių, priekyje mūsų – vyras, kažką greitai pasako lietuviškai, susimoka, sėda prie stalo. Mes su žmona (dar vis nepamiršti maskvietiški įpročiai) renkamės iš meniu, kuriame prabangios salotos, kažkoks patiekalas Burgundijos vyno, trumų ir Parmezano padaže. Susimokame, sėdame prie stalo.

Prieš mus eilėje buvusiam vyrui valgį pateikia po 5 minučių, mums – po 20-ies. Žmona pyksta - „na, va, mus tyčia ilgai aptarnauja, nes kalbame rusiškai, o va, jį aptarnavo iškart, jis, gi, kalbėjosi su jais lietuviškai, aš čia daugiau nebesilankysiu“. Po metų, kai pramokau lietuvių kalbą, supratau, kad kavinė klientams siūlė specialų nedidelį dienos meniu, iš kurio galima negaištant pasirinkti valgį ir papietauti. Visus kitus patiekalus galima užsisakyti iš pagrindinio meniu, bet reikės luktelti, kol jie bus paruošti. Štai taip ir formuojami stereotipai.

Šiek tiek įtemptas bendravimas su rusakalbiais, gyvenančiais čia nuo SSRS laikų. Gan dažnai jie vis dūsauja, kad viskas čia blogai, ir nėra to ar ano. Mano nuomonė kai kuriais klausimais yra visiškai kitokia, bet nesu linkęs įsitraukti į diskusijas. Rusų, o ir lietuvių ar lenkų kilmės jaunimas yra tolerantiškesnis, ir jiems, iš esmės, problemų dėl tautybės neegzistuoja. Kadaise labai dažnai pasisakydavau rusiškajame DELFI, nes lietuviškojo nesupratau, o viduje kaupėsi emocijos, norėjau jomis pasidalinti. Bet tai truko neilgai, nes turiningos, protingos diskusijos nevyko, rusams buvo nepriimtinas teigiamas požiūris į Lietuvą, iškart pasipildavo įžeidimai.

Lietuviškajame DELFI, o ir DELFI RU, labai aktyviai buvo diskutuojama apie vasario 16-osios / kovo 11-osios eitynes „Lietuva – lietuviams“. Mano nuomone, ir Lietuvai, ir man, gyvenančiam Lietuvoje, bus tik geriau nuo to, kad šalyje gyvena patriotiškai nusiteikęs jaunimas, o ne alkoholio vienijami draugeliai, svajojantys traukti Norvegijon skrosti lašišų. Lozungų maksimalizmą vertinu kaip jaunystės išraišką, mane taip pat, būnant 20-ies, valdė radikalios pažiūros, su amžiumi tapau išmintingesnis.

Labai svarbu mokytis kalbos. Kalba – pats svarbiausias dalykas. Kalbėsi lietuviškai (nors ir prastai, įveldamas klaidų) – aplinkinių požiūris į tave visiškai pakis. Esu žingeidus žmogus, man viskas įdomu, Lietuvos istorija, moku daug lietuviškų priežodžių ir patarlių, mėgstu R. Cicino, „Mango“, Selo, V. Katunskytės dainas, ir dažnai pastebiu, kad kalbėdamiesi su manimi lietuviai tiesiog netenka žado, kai ką nors pasakau grynai lietuviškai.

Atvykau į Lietuvą 39-erių (kaip tai buvo seniai, ir koks aš jaunas buvau), lietuvių kalbos visiškai nemokėjau. Lietuviškai pradėjau kalbėti po 6 mėnesių. Tuos šešis mėnesius mokiausi tiesiog iš radijo, televizijos, bendraudamas su žmonėmis darbe, internetu. Vėliau 2 mėnesius lankiau kalbos kursus. Dabar mano žodynas gana platus, ypač profesinėje srityje, kalbu greitakalbe, nors žodžius linksniuoju dar nepakankamai gerai. Nejaučiu įtampos, visur kalbu lietuviškai, net ir renginiuose, kai galima bendrauti rusų ar anglų kalbomis. Tik dar sunku rašyti, o ypač vartoti nosines.

Švogeriai (svainiai)

Tai viena mylimiausių nevykėlių Lietuvoje temų. Nieko negali pasiekti, jei neturi pažįstamų, giminių, blato. Paprastai po to seka išvada, kad nėra reikalo ir stengtis, nes švogerio juk neturi. Aš atvykau į kitą šalį nemokėdamas jos kalbos, neturėdamas pažįstamų, giminių. Per 10 metų nuo žemiausiojo verslo hierarchijos laiptelio pakilau iki stambaus tarptautinio koncerno, kurio metinė apyvarta siekia dešimtis milijonų litų, Baltijos šalių padalinio vadovo.

Niekas man nepadėjo, tai pasiekiau aš pats, nes neverkšlenau, neieškojau pasiteisinimų, ir dirbau ilgiau nei iki 17 val. Visus tuos metus aš dirbau ir mokiausi – kalbos, gilinausi į naujas technologijas, plėčiau verslo žinias. Taigi, pasaka apie švogerius aš netikiu. O dar paprasčiausia logika: jei švogeris į darbą priima kvailą giminaitį, tai tokia įmonė dirbs prastai ir bankrutuos. Bet jei švogeris į darbą priima giminaitį ir įmonė klesti – vadinasi, giminaitis ne toks jau ir kvailas.

Emigracijos klausimas

Tai labai populiari lietuviškoje žiniasklaidoje ir isteriška tema. Savo kasdieniniame gyvenime su ja man susidurti netenka. Darbe mane supa įdomų darbą dirbantys žmonės, atliekantys darbą puikiai, ir uždirbantys gerą atlyginimą, leidžiantį jiems Lietuvoje turėti viską, kas yra reikalinga normaliam gyvenimui. Jei tavo atlyginimas siekia 1000 litų, pirmiausia klausk savęs, ar esi vertas 3000 litų? Ar tavo darbas duoda tokią naudą, ar yra toks našus, kad tau būtų mokama daugiau?

Darbo užmokestis lietuviškai reiškia užmokestį už darbą, o ne už tai, kad štai toks puikus gyvuoji šioje žemėje. Jei manai, kad esi vertas daugiau, įrodyk tai savo darbu ir vadovui pasakyk - „aš padariau/atlikau/sukūriau štai tą ir aną, manau, kad esu vertas daugiau“.

Ieškojau AutoCAD įvaldžiusio inžinieriaus. Patikrinau 20 kandidatų, savo anketose nurodžiusių pageidaujamą atlyginimą nuo 1500 litų iki 2000 eurų, suteikiant ir tarnybinį automobilį. Nei vienas kandidatas nesugebėjo išspręsti paprasčiausio medžiagų atsparumo pradinio kurso uždavinio. Į darbą priėmiau pirmąjį, sugebėjusį teisingai išspręsti tą uždavinį, ir esu labai patenkintas tuo darbuotoju. Regiu jo profesinį tobulėjimą, kartu kyla ir jo darbo užmokesčio dydis.

Mane pribloškė epizodas iš Artūro pasakojimo, kad jam dirbant automechaniku buvo mokamas 800 litų atlyginimas. Jei jis būtų buvęs puikus mechanikas, uždirbtų kelis tūkstančius litų. Vadovai nėra idiotai, jie puikiai mato, kas kompanijai uždirba pinigus, ir kaip svarbu yra išsaugoti tokius darbuotojus. Vadinasi, Artūras ir tebuvo vertas tų 800 litų.

Netikiu pasakomis ir apie tai, kad „štai aš, toks grynuolis, brangakmenis, bet Lietuvoje esu išnaudojamas, mano gabumai nėra vertinami. Va, išvykau į Angliją ir įvyko stebuklas, dabar aš vilkiu ir dėviu „Adidas“, esu laimingas ir viskuo patenkintas“. Kalbėkime iš esmės – tu nieko nedarei/nedirbai už 800 litų, ir dabar nieko nedarai/nedirbi Londone už 800 svarų. Tavo visuomeninė padėtis nepakito – priklausei žemiausiam sluoksniui, taip yra ir dabar, tik pakeitei savo gyvenamąją vietą/šalį, kurioje gyveni.

Ypač nemalonu girdėti kalbas - „niekada negrįšiu į Lietuvą; pamiršau ją kaip slogų sapną; laimingas iš čia ištrūkęs“. Tokios kalbos man sukelia tik gailestį. Tėvynė – juk viena. Labiausiai man patinka Dž. Kenedžio citata – „Neklausk, ką tau gali duoti valstybė, klausk, ką tu gali jai duoti“. Manau pasakysiu griežtai, labai griežtai, bet Lietuvai tapo lengviau, kad tokie žmonės kaip Artūras išvažiavo iš šalies.

Vidinė nacionalinė orientacija

Tėvynė tėra tik viena. Mano Tėvynė – Kaliningradas, kur gimiau ir augau. Niekada Tėvyne nepavadinsiu Lietuvos, kaip ir nekeisiu savo pavardės, prie jos pridėdamas galūnę -as. Tačiau čia yra mano namai, ir galbūt per anksti ir pernelyg pompastiškai pasakysiu, kad aš noriu būti palaidotas čia. Aš visada būsiu rusas, švęsiu gegužės 9-ąją, branginsiu savo vertybes.

Neseniai pamačiau automobilį su valstybiniu numeriu RUSSIA1, ir pamaniau, na, ir kvailys, už tuos 4000 litų verčiau būtum nupirkęs rusiškų istorijos vadovėlių ir išdalinęs rusų mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviams. Nemėgstu „Bosco“ marškinėlių, ant kurių žodis „Rusija“ užrašytas ne rusiškai, nekenčiu „tagilo“ ten, kur poilsiauju. Labai stengiuosi paremti, padėti rusų bendruomenei Lietuvoje, daugiausia finansiškai, bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia yra savo pavyzdžiu lietuviams byloti, kad rusai – normalūs žmonės. Savo darbuotojus išsiunčiau į Kaliningradą pasimokyti rusų kalbos, jiems patiems buvo malonu pažinti Rusiją ir rusus, o kursus organizavę darbuotojai lietuvių jaunimą gyrė kaip labai kultūringus ir inteligentiškus žmones.

Man Lietuva suteikė galimybę viską pradėti iš naujo. Aš to šanso neiššvaisčiau, pasinaudojau juo šimtu procentų, ir dabar gražinu Lietuvai skolą. Man malonu, kad po kelių nuostolingų metų akcininkams vokiečiams sugebėjau sugražinti viltį, kad plėtoti pelningą komercinę veiklą Lietuvoje įmanoma. Malonu, kad moku didelius mokesčius į šalies biudžetą. Malonu, kad su manimi dirba keturi jauni lietuviai ir, kad emigracija nesulaužys jų likimo. Bet iki šiol keista girdėti, kai vokiečiai/estai/latviai/suomiai man sako „kokie, jūs, lietuviai, esat šaunuoliai!“. Aš juk rusas. Kartais būna labai apmaudu, kad mano žinių, patirties neprireikė mano gimtajai šaliai.

Buvo momentų, kai aš nusipelniau, kad man pasakytų – „atvykai į svečius, o elgiesi kaip savo namuose“, bet man niekas niekada Lietuvoje nėra tokių žodžių pasakęs. Aš tai labai vertinu. Pats geriausias mano gyvenimo momentas buvo tas, kai mano dukra valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 89 balais. Mes su ja esame kosmopolitai gerąja prasme. Kitais metais įgysiu teisę siekti Lietuvos pilietybės, teks atsisakyti Rusijos pilietybės. Ką pasirinkti – nedvejoju. Aš priėmiau svarbų sprendimą 2004-aiais, ir po 10 metų aš suprantu, kaip teisingai aš pasielgiau. Lietuvos pilietybė man suteiks daugiau galimybių, mažiau rusas dėl to juk netapsiu.

Maskva manęs dabar jau nebesuviliosite. Buvau gavęs pasiūlymą dirbti Rusijoje, bet atsisakiau jo iš karto. Branginu gyvenimo ritmą Vilniuje, kelionė į darbą tetrunka 15 minučių, jokio streso nejusti parduotuvėse, gatvėje, versle. Upė, miškas, ekologiški produktai, moku mokesčius, ramiai miegu, jaučiu, kad mane gerbia.

Mano pasakojimo išvada – „jei gyveni blogai, tai, greičiausiai, dėl to pats esi kaltas“. Keisk gyvenimą, mokykis, skaityk, šypsokis aplinkiniams, būk pozityviai nusiteikęs, neverkšlenk, brangink šeimos ir artimųjų paramą, mažiau gerk ir nerūkyk, sportuok – ir viskas tau pavyks!

Nuo temos sukūrimo buvo ištrinti 28 pranešimai, ir išdalinti 6 tikri bei keli žodiniai įspėjimai.

Ištrauka iš forumo taisyklių:

Komentarus po skelbimais galima rašyti tik tuo atveju, jei pasiūlymas jus domina. Visi kiti komentarai (pavyzdžiui, pasiūlymo kritikavimas) išskyrus tuos atvejus, kai temos autorius daro ką nors neteisėto, yra draudžiami.

Prieš paversdami kurio nors autoriaus skelbimą vieta diskusijoms, pagalvokite, ar norėtumėte, kad taip būtų pasielgta su Jumis.

Labai gražūs darbai. Ypač pirmas kambarys :blink:

As investavau per eToro 50 nemokamu $ ir dabar turiu 58$ ar imanoma tuos 8$ pelno issiimti?

Galima nusiimti viršų nuo bonuso, tačiau tokių mažų sumų nusiiminėti neapsimoka.

PVZ pagrindine problema dabar-Overcards. Nezinau,kaip elgtis,kai flopas visai ne i tema,o pats po

Reiso sedi Buttone su AJo. Chekint,Betint? O kas toliau,jei varzovas atsako....

Suprantu,kad daug ka lemia pozicija ir varzovo stilius,bet kokia bendra strategija?

Bendra pokerio strategija yra: "Laimėti kuo daugiau pinigų".

Daugiau jokių bendrų strategijų pokeryje nėra ir negali būti, nes žaidi ne prieš kompiuterį, o prieš kitus žmones.

mokykis ir tobulėk' date=' jeigu žaidi pokerį, arba išsigrynink dabar ir eik alaus atsigersi.[/quote']

 

Pritariu cnqq, norint laimėti pokeryje reikia visiškai tam atsiduoti - mokytis strategijas, analizuoti hand'us ir t.t. Jeigu nori pažaisti tik for fun, tai viskas OK. Bet tuos pinigus, kuriuos atsineši prie stalo, geriau iškart nurašyk kaip praloštus pramogai - tai tas pat kaip nueiti kokį boulingą pažaisti ir išleisti tam kažkiek pinigų dėl pramogos. Na o jei pasiseks tai pasiseks :)

eToro - tai socialinis tinklas, jungiantis investuotojus visame pasaulyje.

eToro tinkle Jūs galite ne tik rasti kitų investuotojų socialinius profilius, diskutuoti su jais, tačiau taip pat ir sekti jų investicijas ar netgi automatiškai jas kopijuoti!

Kaip tai veikia

Užsiregistravę eToro ir susikūrę savo profilį atsidursime panašioje aplinkoje kaip Twitter (arba Facebook pagrindinė siena), tuomet paieškoje galėsime atsirinkti sėkmingiausius ir mums aktualiausius investuotojus - pagal pelną, rizikos laipsnį, kopijuotojų kiekį, t.t., ir sekti jų profilius. Kiekvieną kartą jiems atlikus investiciją mes pamatysime tai trumpu Twitter stiliaus pranešimu savo naujienų sraute.

eToro platformoje galime atlikinėti Forex investicijas, investuoti į brangiuosius metalus, pirkti įvairių kompanijų akcijas (Google, Apple, Twitter, Visa, Tesla, Coca Cola ir t.t.)

Kopijavimas

Ar kada galvojote, kaip gerai būtų leisti profesionaliam investuotojui dirbti darbą už Jus, kol Jūs sėdite paplūdimyje ir mėgaujatės saulės spinduliais? Dabar tai įmanoma! Atsirinkę patikimiausius investuotojus, peržiūrėję jų profilius, investicijų istoriją bei statistiką, galėsite sujungti savo profilius ir eToro automatiškai atlikinės investicijas už Jus.

$20 pasibandymui

Šiuo metu visiems nariams eToro siūlo nemokamą $20 kuponą, skirtą įsigyti savo pasirinktos kompanijos akcijų. Kompanijų pasirinkimas gan platus, populiariausios: Google, Facebook, Twitter, Apple, Visa, Mastercard.

Papildoma $50 premija

Dėmesio! Tie, kas žadate deposit'inti $100 arba daugiau, parašykite man asmeninę žinutę ir padėsiu Jums gauti papildomą $50 premiją.

Laukiame Jūsų prisijungiant prie investuotojų bendruomenės socialinio tinklo - eToro!

Registracija

Aš tai vertinčiau pagal tai, kiek procentų studentų baigę studijas randa darbą pagal specialybę.

šis skaičius - 100 tūkstančių - greičiausiai ir buvo sugalvotas pamačius, kad renkant parašus įvairiems referendumams, surenkama tik tiek parašų. Tad buvo nuspręsta pabandyti sumažinti kartelę, tam, kad šios grupelės nuomonė būtų išgirsta. Pasikartosiu, 100 tūkstančių žmonių nėra visa tauta, tačiau būtent šis 100 tūkstančių žmonių kažkodėl ir mano, jog jų nuomonė atstovauja visą tautą..

 

Pasakei labai teisingai - atsiklausta turi būti visos tautos. Visos. Ar žinai kiek piliečių, turinčių rinkimo teisę, turi dalyvauti referendume, kad jis būtų laikomas įvykusiu? 50 procentų. Šiuo metu Lietuvoje balsavimo teisę turi "2 milijonai 579 tūkstančiai 466" piliečiai, tai reiškias, kad referendume turi dalyvauti bent ~1,29 milijono rinkėjų, kad jo rezultatas kažką reikštų. Dabar pagalvokim, kaip nublanksta tas 100 tūkstančių (netgi 300 tūkstančių!) prieš tokį skaičių.

Kažkaip visi oponuojantys įsistvėrę, kad "tie" 100 tūkst. iškarto ims valdžią :) Čia tik referendumui organizuoti, gi ne galutinis sprendimas. Visi eis balsuoti ir nuspręs ko nori. Taip, kad teikdamas, jog 100 tūkst. budulių užims valdžią šiek tiek perdedi.

Kažkaip nesusišnekam - tai kad sakau atvirkščiai. Kuo tie 100 tūkstančių žmonių yra tokie ypatingi, kad dėl jų į referendumą turėtų būti šaukiama visa tauta? Jei problema tikrai būtų opi ir sulauktų tautos dėmesio, tai ir tie parašai būtų surinkti. Štai ši problema dėl žemės pardavimo pasirodė opi - tai ir parašai buvo surinkti.

Ar žinai kiek išlaidų reikalauja referendumo rengimas? Šiek tiek pasidomėjau, radau tokią informaciją:

Atskirai rengiamo referendumo išlaidos siekia apie 14 mln. Lt, o rengiamo kartu su kitais rinkimais – apie 2 mln. Lt.

 

http://www.veidas.lt/tag/referendumas

Tad kam leisti pinigus, organizuoti tuos referendumus, jeigu į juos niekas neateis ir jie bus paskelbti negaliojančiais? Vien tam, kad ta grupelė organizatorių pamatytų, kad jų problemėlės tautai nėra aktualios? Jie ką to nesuprato, kai niekas nenorėjo pasirašyti dėl referendumo?

Pasikartosiu, kad referendumas dėl žemės pardavimo į šias neaktualias "problemėles" neįeina, nes parašai jam surinkti buvo - kalbu apie tokius referendumus, kuriems nepavyksta surinkti net trečdalio reikiamos parašų sumos..

emmm... gal aš ko nesupratau? Nuo kada reikia 50 proc. rinkėjų, kad referendumas įvyktų? Kiek žinau tas galioja tik LR konstitucijos keitimui. Ar aš klystu? :huh:

Na taip, reikia kad referendume dalyvautų bent 50 procentų rinkėjų, kad jis būtų laikomas įvykusiu. Ir šiame referendume dėl žemės pardavimo turės dalyvauti bent 50 procentų rinkėjų (1,3 milijono) - taip sakė ir patys referendumo organizatoriai per spaudos konferenciją po parašų surinkimo.

Jei atvirai, tai taip, čia jų reikalas. Jei esi ten nepageidaujamas, pats kaltas, kad ieškai "teisibes". Jei nuvažiuoji į ekstremistų kraštą būk malonus prisitaikyk ir klausyk vietinių nurodymų, o ne demonstruok koks aš "baltasis europietis" ir aš turiu "teises".

Nenorėčiau plėtoti šios temos, nes nukrypsim į lankas. Pasakysiu tik tiek, kad atsakei į šį klausimą taip, kaip ir maniau, kad atsakysi - "nepatinka ten, tai nevažiuok". Gerai, kad mes turim pasirinkimą, ar važiuoti į tokią šalį, kur esi engiamas, ar ne. Kai kurie tokio pasirinkimo neturi.

Ok, nors ir labai aršiai Jūs čia mane puolat ir greičiausiai net nebandysit įsiklausyti į tai, ką noriu pasakyti, bet pabandysiu vistiek:

1)tai tu laikai musu tauta pacia durniausia nei visas kitas? nes niekur tokio procento nera. ir kodel tu bijai, kad 2)bus atsiklausta visos tautos? nes ne 100 000 spres, o balsuos visa tauta referendume, ir niekur nera tokiu aukstu procentu....

1. Visos tautos nelaikau kvaila, tačiau manau, kad bent 100 tūkstančių žmonių, kurių nuomone lengva manipuliuoti tam tikrais politiniais, ypač valdžią kritikuojančiais, klausimais, yra. Iš vis.. šis skaičius - 100 tūkstančių - greičiausiai ir buvo sugalvotas pamačius, kad renkant parašus įvairiems referendumams, surenkama tik tiek parašų. Tad buvo nuspręsta pabandyti sumažinti kartelę, tam, kad šios grupelės nuomonė būtų išgirsta. Pasikartosiu, 100 tūkstančių žmonių nėra visa tauta, tačiau būtent šis 100 tūkstančių žmonių kažkodėl ir mano, jog jų nuomonė atstovauja visą tautą..

2. Pasakei labai teisingai - atsiklausta turi būti visos tautos. Visos. Ar žinai kiek piliečių, turinčių rinkimo teisę, turi dalyvauti referendume, kad jis būtų laikomas įvykusiu? 50 procentų. Šiuo metu Lietuvoje balsavimo teisę turi "2 milijonai 579 tūkstančiai 466" piliečiai, tai reiškias, kad referendume turi dalyvauti bent ~1,29 milijono rinkėjų, kad jo rezultatas kažką reikštų. Dabar pagalvokim, kaip nublanksta tas 100 tūkstančių (netgi 300 tūkstančių!) prieš tokį skaičių.

o kai bus rinkimai, reiks paciu koncervatoriu paklausti, ar jie tebelaiko visuomene nestabilia, nes gal uz koncervatorius negalima balsuoti, nes zmones nestabilus? :) ziniasklaida taip manipuliuoja net ir dabar manipuliuoja, pvz niekur aplamai pupuliariuose dienrasciuose nera naujienos pirmam puslapyje apie parasu surinkimo istorini ivyki, pirma karta kuris ivyko per visa nepriklausomybe... cia tipo nemanipuliavimas? tai pati valdzia ir manipuliuoja per ziniasklaida.

Na taip jeigu vėl laimėtų konservatoriai, tai būtų dar vienas tautos balsavimo nestabilumo požymis.

O dėl tos paranojos, kad referendumo klausimas yra ignoruojamas žiniasklaidos, tai dar neskubėkim spręsti - juk ar vyks pats referendumas dar net nėra aišku, kadangi yra tikrinami parašai. Nors kitavertus taip, pritariu, kad žiniasklaida dažniausia rašo teigiamai apie tuos, kurie jiems už tai moka..

o jei tauta nenori geju ir tai nubalsuos referendume, viskas ok, kai kas jau ka tik nubalsavo, kad neleis gejams santuoku daryt. tokia tautos valia nieko nepadarysi. teks zenytis jiem kitur :)

Ok, tarkim tauta nubalsuos, kad nenori gėjų.. ir ką darys ši tauta - sušaudys juos prie sienos? O kaipgi žmogaus laisvės, prigimtinės teisės? Šie dalykai yra aukščiau už subjektyvią žmonių nuomonę, nesvarbu, kad tų žmonių gali būti labai daug. Vien dėl to, kad daug žmonių tiki Kalėdų Seneliu, nereiškia, kad jis egzistuoja - lygiai taip pat jeigu daug žmonių mano, kad gėjus reikia žudyti, tai dar nereiškia, kad tai yra teisinga.

Nuvažiuosi vieną dieną į kokią Arabijos šalį ir tave ten apmėtys akmenimis, nes esi baltaodis europietis. Tai bus "viskas ok", nes taip nusprendė jų tauta?

ir del savaites nereikia nusikalbeti, nei vienoj saly taip nebuna, nors ten procentai daug mazesni, ir be to yra rinkimu istatymai, kur tikrai nenumatyta kas savaite tokie dalykai... biski nusikalbat ponas, neklaidinkit zmoniu ;)

Hiperbolizavau..

Geriausi įrodymai kad valstybėje atstovaujamoji demokratija ne visiškai teisinga:

1. kai priimami sprendimai, kuriems akivaizdžiai nepritaria dauguma gyventojų];

3. kai piliečiai iš valstybės bėga į užsienį(nenormaliai aukštas emigracijos lygis).

Tikrai manai, kad viskas OK, kad neatsižvelgiama į visuomenę, nesvarbu kokia ji ir ko nori? :unsure:

1. Pasikartosiu, kad 300 tūkstančių nėra dauguma. Ką mano dauguma gyventojų sužinosime po referendumo.

3. Emigruojama pagrinde dėl ekonominės padėties. Nemanau, kad kažkas bėga iš Lietuvos dėl valstybės persekiojimų ar pan.

Nežinau čia ar juoktis ar verkti, bet šlykstumo jausmas nemažas, žiūrint į tuos išrinktus "dievukus":

 

 

 

Kai reikia juos rinkti arba balsuoti už europos sąjungą, tada Tauta jau psichiškai stabili, o kai ji renka parašus pagal jai suteiktas konstitucines teises, tada jau Tauta tampa nebestabili... kažkoks siaubo filmas... :blink:

Tai kad labai teisingai pasakė. Landsbergiui visu 100% pritariu, o Kubiliaus kalba šiek tiek ištraukta iš konteksto, nors ir tenka pritarti - pas mus tautos nuomonė nepastovi ir manipuliuojama žiniasklaidos,- tai rodo rinkimų rezultatai, kurie su kiekvienais rinkimais apsiverčia aukštyn kojomis.

100,000 parašų referendumui surinkti yra permažas kiekis, kurį įteisinus, mes kas savaitę turėtume po naują referendumą, kuriuos keltų vis tie patys žmonės. O turint omeny kokios pažiūros neperseniausiai buvo reiškiamos, tai tokie radikalūs ir protu nesuvokiami referendumai kaip "už gėjų naikinimą" ir pan. tampa ne tik įmanomi, bet netgi ir tikėtini..

Jeigu nesimato labai aiškiai veido, tai galima tiesiog teigti, kad tėtis nepažiūrėjo į tą nuotrauką, kas ten vairavo, nes mašina tai jo. Atvažiuos susimokėt - nepavyks, tada sumokėsi tu..

Duoda naudos nebent tokios, kad gali laimėti kelis centus (kartas nuo karto ir daugiau) ir išmokti pokerio kombinacijas/taisykles.

Tačiau jeigu pradėsi žaisti iš tikrų pinigų tai niekuo nepadės.

Smetoninė tarpukario Lietuva. Nei skolų (išvis nebuvo), nei didelės emigracijos, gyventojų prieauglis, viskas tvarkoj.

Buvo emigracija, ir ji tarp kitko buvo labai didelė - tik Ryanair tada neskraidindavo, tai emigruoti buvo sunkiau. Buvo ir skolos, ir krizė - Didžioji depresija.

Atstatykim diktatūrą tautinę, nieko prieš. Rezultatai būtų puikūs, palyginus su dabartiniais mūsų rezultatais. Čia neįmanoma nuneigti, kad ta diktatūra buvo geresnė santvarka už dabartinę sistemą.

Ir ką gi rinktum būti Lietuvos diktatoriumi? :lol:

Tie patys konservai tarpukarį vadina blogiu, "neteisinga santvarka". Geriau kažką padarė?

Šaltinį norėčiau pamatyti kas būtent buvo sakyta.

, dabar 59% mokinių ruošiasi emigruot, tokia va mokykla...

Važiavimas studijuoti į užsienį nėra emigracija. Tiesa, daugelis per tuos kelis metus ten gali susikurti sau gyvenimą ir nuspręsti likti visam laikui. Jeigu Lietuvoje būtų stiprūs universitetai, tai išvažiuoti nebūtų reikalo. Pavyzdžiui tie, kas studijuoja mediciną, lieka Lietuvoje, nes šios srities kokybė čia labai aukšta. Aišku yra tokių, kurie dirbs vairuotojais, paštininkais ir panašiai - jiems tiesiog apsimoka išvažiuoti į stipresnę ekonomiką, nes už tą patį darbą gaus daugiau,- tik kam tada iš vis į tą universitetą stoti nežinau..

Jeigu tokia valdžia, kuri sugeba tik praskolint valstybę virš 30 mlrd Lt per kadenciją ir atseit "krizę suvaldėm", tai tegul eina ! Aš irgi taip "krizę" suvaldyt galiu, bet koks asilas suvaldys tokį reikalą.

O štai Graikija ar Ispanija nesuvaldė. Nors skolintos buvo protu neaprėpiamos sumos. Ką siūlytum daryti jiems?

Yra pilna valstybių, kurios nepaisant savo dydžio ir nieko, puikiai tvarkosi.

Taip, nes jų stipri ekonomika. Ir tiesą sakant aš iškart pasidomėjau kokia situacija yra su žemės pardavimu užsieniečiams kitose ekonomiškai stipriose šalyse. Pavyko rasti tokią informaciją:

Šveicarija - Europos sąjungos nariams nėra jokių apribojimų, nors pati Šveicarija net nėra EU narė.

Belgija - nėra jokių apribojimų.

Liuksemburgas - nėra jokių apribojimų.

Monakas - nėra jokių apribojimų.

Norvegija - nėra apribojimų, išskyrus tam tikras vietoves kalnuose.

Švedija - nėra apribojimų.

Lichtenšteinas - galima pirkti žemę tik po 3 metų gyvenimo ten.

Ir tai nėra specialiai atrinktas sąrašas, o tiesiog valstybės, kurios asmeniškai mane domino. Kokia situacija kitose - nežinau.

Galbut pradet megint programuoti? O galbut pradet praktikuotis dirbti su ivairiomis programomis kaip 'photoshop' 'sony vegas' 'adobe effects' ir tt. Arba megint kurti svetaines,o gal bandyti tapti 'hackeriu' ir dometis apie visokius juodus ir nelegalius dalykelius :) Zinoma visa tai yra mano paaugliska nesubrendusi mastysena,bet zinoma pagalba butu malonu .Tikiuosi klausima supratot Aciu :)

Visų pirma patarčiau apsižiūrėti kas vyksta gero pasaulyje ir kas tave domina. Tuomet mokykis būdų tai pasiekti pačiam. Idėjoms pasisemti gali pabandyti pažiūrėti TED konferencijas. Galbūt atrasi sritį, kurios iki šiol nė nežinojai.

O mokytis programuoti vien dėl to, kad mokėtum programuoti atrodo beprasmiška - ir ką gi tu programuosi? Išmoksi dirbti su Sony Vegas - bet ar kursi filmą? :lol:

P.S.: Yra toks puslapis Coursera, jame galima rasti įvairių nemokamų įžanginių kursų apie tam tikras sritis.

Bicepsus - siūlo keisti į raumenis;

Visiškai logiškas vertimas, atsižvelgiant į mūsų liaudies mėgstamą frazę "a turi raumeny?". Iš tikrųjų juokinga, gal jie biologijos mokykloje niekada nesimokė?

O šiaip tai realaus poveikio šios pataisos neturi - kaip kalbėjo žmonės, taip ir kalbės.

Iš esmės netgi manau gerai, kad skolinti žodžiai yra pažymimi ir atskiriami nuo lietuvių kalbos, tol, kol neprasideda įvairūs draudimai ir kiti juokingi skandalai :)

Forumo taisyklės.

Draudžiamas bet kokių azartinių žaidimų (lažybų) organizavimas, kuriose dalyvis turi atlikti piniginius pervedimus. Forume taip pat nepageidaujamos finansinės schemos, reikalaujančios masiškai investuoti į tam tikrą projektą ar sistemą. Pastarasis punktas skirtas apsisaugoti nuo piramidinių ir panašių apgavysčių sistemų, bet forumo administracija neskirs laiko aiškintis, ar organizuojama schema yra legali, ar ne. Legalios ar ne, minėtos finansinės schemos forume yra nepageidaujamos.

Aš netyčia pamačiau šitą temą ir pasibaisėjau tokiais atsakymais, netgi prisijungiau, kad parašyti... Žmonės, ar Jūsų smegenys nors kiek veikia? Ir jūs tikitės kažkokį verslą kurti, uždirbti, gerai gyventi, nuveikti kažką turinčio vertę?!

Šitas forumas tuo ir ypatingas, kad čia renkasi mąstantys žmonės, kurie netiki bobučių pasakomis, kad po kiekvieno naujai įvesto įstatymo tuoj "atvažiuos gėjai iš Europos Sąjungos ir pagrobs mūsų vaikus".. Nesakau, kad pritariu žemės pardavimui užsieniečiams, bet nesakau, kad ir nepritariu. Galutinės nuomonės šiuo klausimu kol kas neturiu, nes nesu išgirdęs pakankamai argumentų tiek už, tiek prieš. Manau politinėse diskusijose bėda tame ir yra, kad visi susidaro galutinę ir nenuginčijamą nuomonę, nors nėra išgirdę pakankamai argumentų tam tikru klausimu.

tiems, kas čia rašo, kad parduotos žemės niekas neišves, siūlyčiau parduoti savo namus - jų taip pat niekas neišveš. Tik jūs ten nebegyvensit, gal dar pabūsit laikinais įnamiais. Paskui tik pastumdėlių vaidmuo.

Vien dėl to, jog užsieniečiai įgys teisę pirkti žemę Lietuvoje, nereiškia, kad visi lietuviai privalės parduoti savo žemę, kuri jiems jau priklauso. Lygiai taip pat, kaip dabar tu jos neprivalai parduoti savo kaimynui, kuris galbūt dar ir moka šnekėti tik rusiškai..

Lietuvos žemė dabar mažomis rinkos kainomis kainuoja maždaug 50-100 mlrd. Lt. Kaina yra mažesnė, negu Vakarų valstybėse mažiausiai 5 kartus, jeigu ne 10 kartų. Be to, šis turtas sukuria vertę, tarkim per 10 metų normaliai dirbant žemė atsipirktų. Maža to, jis nenuvertėja, neturi jokių amortizacinių atskaitymų. Taigi, iš tikrųjų visa tai pinigais galima įvertint 0,5 trln. Lt ar netgi daugiau...

Na, manau, kad papildomi 0,5 trln. Lt į Lietuvos biudžetą nepamaišytų.

Jeigu jūs manot, kad keli tūkst. Lt gauti už parduotą užsieniečiams žemę yra pakankamas užmokestis atsisakyt savo valstybės užtikrinamų išskirtinių teisių į savo Tėvynę, kurios lai būna net pinigais įvertinamos milijonais, tai aš esu nusivylęs jūsų protiniais sugebėjimais, ponai. :(

Bet juk Lietuvos žemė tau nepriklauso, kol tu jos nenusiperki? Nesvarbu, kad esi Lietuvos pilietis. Nemokamai žemės savo piliečiams pas mus niekas nedalina.

IR man sunku pasidaro, kai pagalvoju, kad mano sūnūs eis prašyti darbo pas užsieniečius, kurie čia valdys viską.

Čia kaip supratau ir yra pagrindinis argumentas, kad užsienio kompanijos supirks žemę mažomis kainomis. Bet argi jos to negalėjo padaryti ikio šiol? Negi Lietuvoje nėra nė vieno užsienio kapitalo įmonės? Pvz.:

Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužę, iš 615 šalyje įsteigtų žemės ūkio veiklą vykdančių bendrovių, 44 buvo visiškai valdomos užsienio kapitalo akcininkų.

http://www.delfi.lt/verslas/kaimas/kas-perka-lietuvoje-zeme.d?id=62286587#ixzz2kQfG6xWc

Tikiuosi tavo atsakymas nebus: "neturiu laiko aš čia skaičiuot ir analizuot.. va pastumdysiu kamuoliukus pasibandymui ir tada varysiu iš tikrų pinigų statyt..", nes tada su tavo "sistema" viskas aišku :)

O ar naudojai šita sistema? Aš ja testuoju bet dar realiai nebandžiau, rezultatai parodys kur tiesa o kur melas.

...

Na, mes tau pasakėm, kodėl kišti pinigų į šitą reikalą neapsimoka. Dabar tai jau tavo reikalas.

Kokia tikimybė laimėti?

Tikimybe laimeti yra 185/37=5 plius šalto arba karšto skaičiaus pasikinkimas pagal pasirinkta strategija

Nelabai suprantu, kaip tu apskaičiuoji šitą tikimybę. Tarkime, kad statysime ant skaičiaus "1". Kadangi statome ant vieno varianto iš 37-ių galimų, mūsų tikimybė laimėti ir yra 1/37 = 0,027 = 2.7%

Kaip ši tikimybė kinta žaidžiant pagal tavo sistemą ir kodėl?

Ši tikimybe kinta priklausomai nuo pasirinkto skaičiaus, kinta todėl kad vieni skaičiai krenta dažniau kiti rėčiau.

Ok, tarkime iš paskutinių 100 sukimų, nė karto neiškrito skaičius "1". Kokia tavo manymu tikimybė, kad sekantį sukimą iškris būtent šis skaičius "1"? Ši vieta ir yra kritinė tavo ir turbūt visose kitose ruletės sistemose - reikia suprasti, kad praeities įvykiai ateities įvykiams įtakos neturi. Nors paskutinius 100 kartų skaičius "1" neiškrito nė karto, tikimybė, kad sekantį sukimą iškris būtent šis skaičius yra lygiai tokia pati, kaip ir per pirmąjį sukimą - 1-a iš 37-ių. Todėl, kad mes statome ant vieno varianto iš 37-ių galimų.

1/37 = 0,027 = 2.7%

Jeigu manai, kad yra kitaip, kad kažkodėl skaičius "1" dabar turi didesnę galimybę iškristi, pagrįsk tai matematiškai - ir paskaičiuok šią tikimybę.

Kokia yra kiekvieno statymo matematinė viltis?

Šios sistemos matematine viltis yra tik viena, kad remiantis pagal standarta kad kamuoliukas pataiko i visus laukus karta i 37 kartus, turint 185 bandymus kamuoliukas iškris nors viena karta iš 5.

Matematinė viltis yra tikimybių teorijos sąvoka (angl. EV - Expected Value) ir ji yra apibrėžiama matematiškai, o ne religiškai "tikiuosi laimėti" :) Matematinė viltis yra po kiekvieno atlikto statymo pagal tikimybių teoriją (vidutiniškai per ilgąjį laikotarpį) mums grįžtanti pinigų suma.

Tarkime statome $1 ant skaičiaus "1". Vidutiniškai, vieną kartą iš 37 iškris mums reikiamas variantas ir mes laimėsime $35, kitus 36 kartus nepataikysim ir prarasime po $1 - viso $36. Taigi visumoje turime 1 x (+$35) + 36 x

(-$1) = $35-$36 per 37 sukimus = -$1 per 37 sukimus. Taigi kas kiekvieną sukimą mes vidutiniškai prarandame po $1/37 = 2.7 cento.

Matematiškai, tai atrodo taip:

EV = {$35*1 + (-$1)*36}/37 = -$0.027(027)

Visi playtech platformos cazino yra sertifikuoti nepriklausomos valstybines imones ir pakeisti žaidimo rezulatu neimanoma. Visi žaidimai yra testuoti ir viskas yra sažininga.

Puiku! Tačiau tame ir esmė, kad ruletė natūraliai turi prieš tave pranašumą, jiems nereikia sukčiauti :D

Ne viena syki skaičiau forumus apie lošimo manus kurie nežino kas yra azartas ir žaidzia tam kad gauti nuolatines arba laikinas pajamas. Jie tesiog yra mano bendraminčiai kurie pasiruoše man ir kitiems patarti, padedi paaiškinti. O ne kaip čia, mano posto komentaruose, kad aš pezu kaip turi būt, tai ir čia būtu labai malonu kad komentarai būtu bendraminčiu kuriems nerupi kritiku ir priešininku nuomone.

Kaip minėjo lpool, šie bendraminčiai ir pastovių pajamų gavėjai tėra kazino partneriai, kurie atveda jiems žaidėjus ir už tai gauna pinigus.

Šaunu kai žmonės domisi, masto ir analizuoja tai kas jiems patinka (nesvarbu ar pokeris, ar slotais, ar rulete, ar arkliais)

Taip, sutinku. Tačiau tavo analizių pagrindinė bėda yra tame, kad remiamasi ne matematinėmis formulėmis, o atsitiktinumu. Surašyti kritusių skaičių istoriją nėra analizė, nes ši skaičių istorija ateičiai jokios įtakos neturės.

Ir jeigu vis del to viskas išeis,tai gerbiami kritikai, pamate mano laimejimo pervedimo creenshota nesakykit kad aš meluoju ar tai yra fotoshopas, juk i sviečius jusu nekviesiu, man gerai ir tai kad esu pasidalines su jumis informacija kuria domuosi, o pasitvirtinima arba ne, aš būsiu irodes sau o ne kitiems:)

Aš pilnai tikiu, kad tu gali laimėti ir išsiimti pinigus. Tačiau laimėjimo priežastis bus viena - sėkmė. Tai nebus sistemos įrodymas, tai nebus ruletės nugalėjimas - tai bus sėkmė.

Kiek vienam kazino ar registracijos metu ar po registraijos, kazino parodo langeli "Bendros salygos ir nuostattai (ang.k.)" ir 1. aš duodu 95% kad niekas ten ju neskaidydas kuo greičiau spaudžiate "accept" langeli... 2.Aš ten ne esu skaites, bet spėju kad paspaude langeli "accept" mes sutinkam su tuo kad kazino žaidimo salygos yra su pranašumu i kazino puse, t.y. 3.mes patys sutinkam su tuo kad žaidimas vyks su mažu kazino pranašumu (čia tik mano spėjimas).

Nepyk, bet ši citata puikiai apibendrino visą tavo temą:

1. Iš kur gavai 95%? :D Taip, aš suprantu, kad tu juos išgalvojai, esmė ne tame.. - paprastai tikimybės remiasi formulėmis. Būtų puiku, jeigu savo sistemai taip pat galėtum apskaičiuoti tikimybes. Kokia tikimybė laimėti? Kaip ši tikimybė kinta žaidžiant pagal tavo sistemą ir kodėl? Kokia yra kiekvieno statymo matematinė viltis? - Va, jeigu pamatyčiau šiuos skaičiavimus ir jie pakreiptų tikimybę laimėti tavo naudai, pasveikinčiau tave ir pats eičiau į kazino uždirbinėti pinigų. Žinoma, prieš tai pats atlikčiau skaičiavimus ir įsitikinčiau, kad tavo sistemoje nebuvo klaidų.

Ši vieta iš tiesų yra svarbiausia visame mano pranešime, ir jeigu į jį atsakysi, tikiuosi, kad atsakysi būtent į šį pasviru šriftų rašytą punktą, o ne į kokią pavienę frazę, kuri tau nepatiko :)

2. Viską taip puikiai žinai ir supranti, nors net nesi skaitęs.. :)

3. Tai jeigu pats supranti, kad kazino turi pranašumą, tai kokio velnio tikiesi laimėti?

Aš savo nuomonę apie ruletę jau esu aprašęs šioje temoje: Ruletė: kodėl neįmanoma nugalėti kazino. Jeigu tikrai tiki, kad gali įveikti ruletę, pabandyk paneigti šiuos argumentus - juos sugalvojau ne aš, tai yra pripažintos matematinės tiesos, kuriomis remiasi patys kazino, investuodami į savo verslą.

Tikiuosi tavo atsakymas nebus: "neturiu laiko aš čia skaičiuot ir analizuot.. va pastumdysiu kamuoliukus pasibandymui ir tada varysiu iš tikrų pinigų statyt..", nes tada su tavo "sistema" viskas aišku :)

Sėkmės.

Atrodo suaugęs žmogus, o šnekate kaip vaikas.

Nori kažką įrodinėti, reikėjo vietoje įrodinėti.... 1 išguldyti 4, va būtų kietai... pasikviesti draugų, išguldyti juos, irgi būtų kietai..

Mane pavadinai vaiku, o pats pasiūlei max 16-mečio mąstymo lygio variantą. Vienam išguldyt keturis? Pasikviesti draugų? :lol: Gal dar paimti benzino bakelį ir padegti jų butą?

Aišku, visada yra variantas viską pamiršti ir gyventi toliau, bet ne tuomet, kai reikia gyventi nusižeminus - maždaug, gavai į galvą ir džiaukis, tik niekam nieko nesakyk, nes dar gausi..

Kitas dalykas, jeigu žadi duoti į teismą, gali mesti studijas, įsigyti mašiną ir vakarais nebevaikščioti mieste, gyvenam bepročių laikmetyje, jie laikys pyktį ir ne tik, kad tavęs nebijos liesti, ale tipo dėl policijos, bet dar būsi taikinys nr 1, jiems paties, arba jų draugams, narkomanams ir t.t. Tiesiog vakare gali prigulti pailsėti ir viskas.

Tai pasak tavęs reikia leistis mušamam, terorizuojamam, su tuo taikstytis ir dar džiaugtis, kad daugiau negavai? Čia yra nevykėlio požiūris. Reikia už save pakovoti.

aisku gali tave daugiau oziu vadint, bet ka zinau, jie patys oziai keturiese ant vieno shokt... blyn kai gaujoj ereliai, o siaip shudo gabalai turbut.

O ne.. kažkokie marozai tave vadins "ožiu", busi "ne baxuras", tiesiog viso kaimo pajuoka!

Laikas: 0-20.39.00

Jūsų rezultatas: 59 iš 60 (98%)

Atsakėte 60, praleidote 0. Teisingai atsakėte 59.

Jūsų lygis - 

Tas room 24 ryškiai prigavo.. :D

Noriu pasikartoti DAR kartą. Aš kalbu apie pėsčiųjų neatidumą. Nekalbu apie tai ką daro blogai vairuotojai. Manau, jei turiu vairuotojo pažymėjimą, tai gali preziumuoti, kad žinau, kad pėstieji per perėjas turi pirmumo teisę, ir ypač degant žaliam šviesoforo signalui.

Čia ir yra šio "didžiojo konflikto" dėl pėsčiųjų perėjų šaltinis. Visi vieni kitus kaltina, bet į save nepasižiūri.

Kaip DomantasN ir sakė, kuomet važiuojant prieš perėją yra blogas matomumas, šiuo atveju kitą eismo juostą blokuoja kita transporto priemonė, vairuotojas privalo sustoti prieš pėsčiųjų perėją taip, lyg per ją eitų pėstysis - nesvarbu ar jis ten yra, ar nėra.

Nors ir nedaug, tačiau yra tekę matyti pėsčiųjų, kurie netikėtai iššoka į gatvę. Pagrinde tai būna dviratininkai, kurie tai važiuoja gatve kaip eismo dalyviai, tai šoka per perėją kaip pėstieji net nepažiūrėdami už savęs. Vaikai? Na, manau kiekvieno suaugusiojo atsakomybė yra įvertinti tai, kad vaikai dar nėra už save pilnai atsakingi ir, važiuojant pro mokyklą ar grupelę ant šaligatvio žadžiančių ar besistumdančių vaikų, sulėtinti greitį.

Tačiau teko matyti dar daugiau vairuotojų, kurie atrodo niekaip nesupranta, jog pėsčiųjų perėjoje pėstieji turi pirmenybę ir praleisti per ten einantį žmogų jiems yra ne savaime suprantamas dalykas, o kažkoks įvykis. Pavyzdžiui važiuojant šalutiniu keliu nesistebi, jog pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis važiuoja per sankryžą nestabdydamas? Nes toks yra susitarimas, tokios yra KET. Tas pat ir su pėsčiųjų perėjomis - per ją einantis pėstysis yra tolygus pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui sankryžoje, kurį praleisti tu privalai.

Vėlgi, nekalbu apie iššokimą po ratais, o apie normalų ėjimą per gatvę apsidairius ir iki automobilio likus tikrai saugiam atstumui. Toks vaizdas, kad pėsčiajam reikia įvertinti ne tik likusį atstumą iki automobilio, bet dar ir perskaityti jo mintis: ar jis ruošiasi praleisti mane, ar ne? Pačiam kelis kartus yra tekę šokti atgal ant šaligatvio jau išėjus į gatvę ir pamačius, kad automobilis nemažina greičio - na gal čia išimtys, šnekėjo telefonu ir panašiai (kas čia tokio, juk visiems pasitaiko, ar ne?..). Bet dar dažniau tenka stovėti prie perėjos ir turėti du pasirinkimus: arba laukti kol atsiras geradarys, kuris mane praleis - dažniausiai tai būna tik tuomet, kai už perėjos susidaro spūstis ir vairuotojas ant jos užvažiuoti jau nebegali. Nors būna ir tokių kurie užvažiuoja, tada einant per gatvę tenka laviruoti tarp automobilių - ir tai jau yra nebesaugu; arba eiti per gatvę ir būti pasiruošusiam šokti atgal, jei artėjantis automobilis vis dėl to nesiruošia tavęs praleisti, nors atstumas iki jo yra dar daugiau nei pakankamas - ypač turint omeny tai, kad tai turbūt jau koks dešimtas automobilis, kuris ruošiasi pravažiuoti pro tave lyg turėtų pirmenybę, nors matyti tave matė dar šimtą metrų atgal.. na žinoma, juk ne jo bėdos - invalidas visam gyvenimui liksi tu, o jo pasiteisinimas bus: pats iššoko po ratais..

Dar 2001 m. priimtas Azartinių lošimų įstatymas nenumatė tokios galimybės, tačiau lošimai ir lažybos buvo vykdomos remiantis Lošimų priežiūros komisijos patvirtintu reglamentu. Po teismo sprendimo jis neteko galios, o susiformavusį teisinį vakuumą turėtų užpildyti jau ne vienerius metus Seime ruošiamas naujasis Azartinių lošimų įstatymas. Lažybų organizatoriai neslepia, jog tokia tvarka juos stumia į bankrotą.

 

Skaityti daugiau: http://www.ekonomika.lt/naujiena/nuo-spalio-jokiu-losimu-internetu-43011.html?page=1#ixzz2fRigNzkS

Pirmoje pastraipoje parašyta, kad ne visam laikui uždraudė, o tik laikinai, kol bus išleistas naujas įstatymas. Bet žinoma, reikia imti kelti skandalus kaip viskas bankrutuos ir kaip visi emigruos.. Aišku, tai klaida iš valdininkų pusės, kad tol, kol nebus išleistas naujas įstatymas, visa bendrovių veikla bus už įstatymo ribų, tačiau manau realiai tuo metu niekas nepasikeis.

Greičiausiai sulauksim tokios azartinių lošimų kontrolės, kokia jau yra Ispanijoje, Estijoje ar kai kuriose kitose ES šalyse.