dEVooX

Algos ne gaunamos, o jas reikia uzsidirbti. Kad gautum 5000lt alga turi sukurti bent jau 10 000lt pridetine verte imonei ar istaigai kad vien atsipirktu tave laikyti. Kurkis savo versla ir mokek visiems po 5000lt, tada gal kitaip galvot pradesi.
 
Lietuviskas mentalitetas yra "Atlyginimai per mazi, bet kai reikia uz ka nors sumoketi tai tada jau viskas per brangu".

Pateisinam kontrabanda, mokesciu slepima, greicio virsijimus, girtu vairavimus... kur ta riba kada jau nebepateisinsim vagysciu, zudyniu, privartavimu... Morales 0, siaip net baisu skaityti. Kazkaip tikejausi kad pasikeis senoji sovietine karta, nepriklausomybes laiku auges jaunimas bus kitos... bet vat pasiskaitai ir prarandi vilti kad kazkas bus kitaip, kad grazins tau pamesta pinigine ne tuscia, kad kai nusivercia girtas uzsienietis gatvej prie jo prieis ir pades o ne 20 zmoniu ishsitrauks mobiliakus ir filmuos kaip vargsas voliojasi...

Kaip visada didžioji dalis verkia, kad va skundikai ir pan. Bet algos jiems per mažos, keliai blogi ir t.t.
Kiek sumokat akcizo už kurą? Kiek sumokat už cigaretes? Pirkit kontrabandines, bus pigu, gausit velniai žino ką (nebent rasit patikimą pardavėją), o mokesčiai nueis už sienos ir algos kils ten, bet tikrai ne pas mus.
 
Jei nematot nieko blogo kontrabandoj, vertėtų pasidomėti, kaip sudaromas valstybės biudžetas ir kiek Jūs jau kainavot valstybei - mokslas, gydimas (nors PSD sistema man ir nepatinka), keliai ir pan.

Gerbiamasis, atsakyk į klausimą: kiek verslininkų pasitraukia iš gyvenimo dėl nesėkmingo verslo?

Labas. Nebijau šios temos. Turiu joje patirties tiek iš savo, tiek iš kitų žmonių pusės. Šių metų sausį iš gyvenimo pasitraukė žmogus, labai brangus žmogus. Atrodo, viskas buvo gerai, jokių problemų gyvenime. Tačiau aš klystu. Nėra žmogaus, kuris neturėtų problemų. Problemų nebuvimas reiškia neegzistavimą. Tačiau kaip iškęsti tas problemas?
 
Daugelis paauglių, kuriems visas gyvenimas dar prieš akis, galvoja apie savižudybę. Tai parodo ir žiniasklaida ( http://www.delfi.lt/news/daily/health/specialistai-kiekvienoje-klaseje-sedi-po-2-3-vaikus-kurie-kuria-planus-apie-savizudybe.d?id=61302861 ). Mano manymu, žiniasklaida ne tik informuoja mus apie nelaimes, tačiau ir augina savotišką, jaunąją savižudžių kartą.
 
Kaip žinome, paauglys - sudėtinga asmenybė. Labai. Jam reikia dėmesio. Kas antras paauglys turi dėmesio sutrikimo sindromą - jam reikia daugiau dėmesio, jis nori išsiskirti. Tai veda prie įvairių neapgalvotų kalbų, galiausiai veiksmų.
 
Dabar tau pateiksiu straipsnius, kuriuose rašoma apie savižudybes. Štai du.
1) http://www.diena.lt/naujienos/uzsienis/nusizude-patyciu-internete-neatlaikiusi-paaugle-454197
2) http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/nelaimes/jonavos-rajone-paaugle-palauze-nelaiminga-meile.htm
 
Ką aš darau? Juk pats minėjau, jog tokie straipsniai yra blogis! Tačiau mielieji, kokiu būdu žmonės kovoje prieš tamsos, aukščio, skrydžio lėktuvu baime ir pan.? Tik praktika! Dabar aš jums paaiškinsiu šių straipsnių tematikos reikšmę mūsų gyvenime, apibūdinsiu svarbiausius dalykus.
 
1) Patyčios - aktuali tema. 3/4 mokinių yra jautę patyčias. Tai žiauru. Iš tavęs šaiposi ir tu prieš tai esi bejėgis. STOP. Tu bejėgis? Kurioje vietoje bejėgis? Galbūt bejėgiai šiuo atveju yra besišaipančiųjų tėvai, nesugebėję užauginti doro ir tolerantiško vaiko?
Pirmas dalykas, kuomet esi niekinamas, reketuojamas ir pan. - netylėjimas. Atmink vieną dalyką - pavojingiausias yra ne tas, kuris kalba, o tas kuris veikia. Taip, tave gali mušti, kankinti ir daryti kitokius cirkus. Tai dar viena priežastis netylėti.
Pirmiausia apie savo problemą reikia informuoti artimiausius žmones. Artima aplinka - ne pušynas ar eglynas, o tavo šeima, galiausiai apskritai giminės. Už savo vaiką gali kovoti kiekvienas.
Sekantis dalykas - veiksmas. Tokioje situacijoje tu turi viską apversti aukštyn kojom. Kaltininkai turi būti pažeminti dvigubai labiau, nei buvai pažemintas tu. Teisėsauga šiuo atveju sudoroja visus išsišokėlius piemenėlius. Išimtis būna su rimtais žulikais, kurie šaipymais, reketais neužsiiminėja. Jie veikia aukštesniame lygmenyje, apie ką aš dabar nekalbu.
Teisėsauga yra ne visada geriausia išeitis. Kartais užtenka tiesiog rimtai ir vyriškai pakalbėti su skriaudiku. BE FIZINIO SMURTO. Skriaudikas turi patirti tokį patį pshichologinį spaudimą, kokį patyrei tu, galbūt sumokėti tam tikrą kompensaciją ir pan. Kaip sakoma - akis už akį, dantis už dantį. Tačiau dar kartą pakartosiu. Svarbiausia - teisėsauga. Jeigu turi giminių ar pažįstamų teisėsaugoje, skriaudikai gali atsiimti su kaupu - nebekiltų jiems noras gyvenime tyčiotis ar skriausti, reketuoti.
Savojo EGO iškėlimas momentais, kai esi ties savižudybės riba - geriausias. Kodėl skriaudikas gali jausti malonumą žemindamas tave, o tu negali? Tu turi dvigubai didesnę teisę tai daryti, kadangi jis dėl to kaltas (paveikė tavo nervų sistemą ir pan.). Turi džiaugtis matydamas, kaip provokantas kenčia.
 
2) Ir vėl ta meilė. Mano žinios meilėje yra nedidelės, bijau šia tema plačiai diskutuoti, tačiau pasakysiu paprastą dalyką. Neverta gyvenime prisirišti prie žmonių ir kitų dalykų - kurie ateina ir išeina. Taip mums patiems bus lengviau. Džiaukimės šia sekunde, gailėkime praeities, tačiau nepasiduokime.
Gyvenimas kaip karuselė (dainuojama dainoje). Gyventi reiškia dalyvauti joje. Tarkime, jog karuselė šiuo atveju - apžvalgos ratas. Tu juo sukiesi 8 kartus. 1 ratas atitinka 10 gyvenimo metų (80 metų - nei daug, kad mirti natūralia mirtimi, nei mažai). Kiekviename naujame apsisukime prie tavęs atsisėda naujas žmogus, jis su tavimi išbūna vieną kartą, kol apsisuks ratas (10 metų), vėliau jis išlipa... Ir įsėda kitas. Per visą savo kelionę apžvalgos tu sutinki 8 žmones. 1 galbūt šiurkštokas, kitas galbūt meilokas, trečias galbūt keistuolis ir pan. Tačiau tu juos pažįsti. Tu su jais bendrauji. Tavo pasaulėžiūra nėra tokia skurdi - esi kultūringas, gebantis bendrauti. Ir tu man pasakyk, ar tie žmonės nedaro tau įtakos?
 
Gerai. Iš tiesų. Nafik gyventi? Griebkime peiliuką į rankas ir žudykime save. STOP. Gyvenimas ar mirtis? Būti ar nebūti? Kuo tu būsi gyvas, o kuo būsi miręs? Gyvas būsi žmogumi, apie kurį kalbės, domėsis, būsi mylimas ir gerbiamas. Kuo tu būsi miręs - tu būsi tik atminimas, gulintis 3 metrus po žeme, nors jau ir atkasus palaikus iš tavęs būtų tik susmirdę griaučiai. O juk tu mėgsti būti kvepiantis. Kokius kvepalus mėgsti? Armani, gabana, ar kokius santo de parscha? Jų tau niekas po žeme nepripurkš. O ką tu gali daryti būdamas gyvas? Išpurkšti pusę buteliuko ir kvepėti visą dieną alinančiu kvapu, kad visi suprastų, jog tu esi kietas.
Taip, gal ir nusišnekėjau. Tačiau kas to nedaro? Ar tu niekada nenusišneki? Ar nelaikai minčių apie savižudybę nusišnekėjimu? Aš tik rodau, jog gyvenimas yra LAISVAS. Laisvė žmogui - špyga darbdaviams. Laisvė žmogui - špyga mokslams. Laisvė pochuizmui! Ir tai ne utopija. Kuomet tu pajausi laisvės skonį, įkvėpsi tyro ir raminančio oro, pradėsi gerbti ir darbdavį, ir mokslus ir visą kitą. Na, nebent tu esi laisvas kaip vėjas ir tau tai nerūpi. Tačiau kad ir koks tu bebūtum, kol esi ne nusikaltėlis, tol aš džiaugiuosi dėl tavęs.
 
Vis dėlto gyvenime ne viskas rožėmis klota. Turbūt nėra žmogaus, kuriam kada nors nebūtų nutikę kažkas blogo su nervais. Atmink, jog nervai tave gadina ir varo į dugną. Dugną, iš kurio pakilti labai sunku. Ir jeigu jau manai, kad esi tame dugne, tu privalai kovoti. Kovoti, kad įkvėptum to paties gyvenimo pochuizmo. Laisvė!
Nebūk uždaras, atvirauk savo nuomone, kad ir kokia ji bebūtų. Jeigu jautiesi prastai, pildyk savo, kad ir blogąjį, EGO. Kai viskas atsistatys į savo vietas, tavasis EGO savaime nuslūgs ir tapsi tokiu, kokio nori pasaulis. Tačiau kartais būna iš tiesų labai blogai. Tad iš karto pasakau: žmonės yra tam, kad vienas kitam padėtų. Tokių žmonių yra daug. Kartą su matęs, kaip Vilniaus centre staiga pradėjo merdėti jaunas vyriškis. Prie jo supuolė gausi minia ir kad ir kiek iš jų buvo pesimistų ir piktadarių, neabejingų tikrai atsirado. Buvo iškviesta greitoji med. pagalba, o iki kol ji atvyks, žmogui teikiama pirminė pagalba. Niekas nenori prarasti žmonių. Žmonės - viena šaika. Nesvarbu, ar negras ar baltas, ar žydas ar vokietis, ar minedas ar bieberis. Visi mes esame žmonės ir mūsų tikslas - išsilaikyti. Tai mūsų instinktas.
Grįžtant prie temos, noriu pasakyti, jog visada yra žmonių, kurie tau gali padėti sunkiomis akimirkomis. Tėvai, draugai, giminaičiai. Yra ir speciali, kvalifikuota pagalba, kuria naudojasi ne kokie asocialūs žmonės, o ir rimti, daug pasiekę. Nustebtum sužinojęs, kiek garsių žmonių lankosi pas psichologus ir pan. Diktuoju tau tai, kas gali praversti:
 
1) Jaunimo linija. Dirba visada. Tel.nr. 8 800 28888.
2) Vaikų linija. Dirba kiekvieną dieną nuo 11 iki 21 val. Tel.nr. 116 111
3) Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba). Dirba darbo dienomis, nuo 16 iki 20 val. Tel.nr. 8 800 77277
4) Pagalba moterims. Dirba kiekvieną dieną nuo 10 iki 20 val. Tel.nr. 8 800 66366
5) Vilties linija. Dirba visada. Tel.nr. 116 123
Taip pat www.vaikulinija.lt , http://www.jaunimolinija.lt/internetas , http://paklausk.kpsc.lt/contact.php
 
Atmink, kad geriausia pagalba - reali pagalba.
 
Patariu tai, kas tave gali išgelbėti:
1) Tiesiog žmonės. Apie tai jau kalbėjau.
2) Gydymas, medikamentai. Žinoma, kuomet tam yra būtinybė ir tai pripažįsta specialistai.
3) Alkoholio vengimas. Sakoma, jog alkoholis leidžia pamiršti įvairius dalykus. Taip, tai tiesa. Kol tu geri, pamiršti, tačiau kai išsiblaivai, viskas grįžta su kaupu. Alkoholio turėtum visiškai nevartoti, jeigu turi problemų savyje. Štai aš pats alkoholio nevartoju ir esu laimingas dėl savęs, man nusispjauti, kad kiti jį vartoja ir siūlo. Aš esu aš. Be to, alkoholio vartojimas kenkia ne tik psichologiškai. Ta pati situacija ir su narkotikais, rūkalais ir kitu šlamštu.
4) Vienatvės vengimas. Bendrauti - svarbu. Su kuo bendrauti - tavo reikalas. Tačiau žmogus be bendravimo - ne žmogus.
5) Ilgas miegas. Ne mažesnis kaip 8 valandos. Tai privalumas! Miego metu fizinis kūnas pailsi tik 10 proc, kuomet protas - 90.
6) Gera mityba. Tai labai svarbu! Tačiau neverčiu tavęs atsisakyti traškučių ar dar ko. Geriu jau gyventi ir valgyti nesveiką maistą nei pulti į kapus. Tačiau kas jau kas, tačiau gera mityba gerina tavo savijautą ir nuotaiką. Tai turėtum atsiminti.
7) Tikslų siekimas. Gyvenime labai svarbu kažko siekti. Žmogus, neturintis jokių tikslų, dažniausiai ir prašosi vietos kapuose. Kuo tu nori būti? Mediku, aktoriumi, teroristu, krepšininku, baleto šokėju? O gal psichologiniu gelbėtoju? Geriausias psichologas yra tas, kuris turi skaudžią praeitį, o ne tas, kuris vien tik ir tekalė knygas. O padėti kitam žmogui - mūsų instinktas. Tai darau ir aš, rašydamas šį straipsnį.
 
Jeigu jau tokia situacija, kad pats esi tam tikru momentu psichologas, turi mokėti suprasti žmogų. Ignoravimas, juokimasis iš žmogaus bėdos - ypatingai didelis žingsnis blogiausio link. Įprastai žmogui neužtenka išgirsti užuojautos, jam reikia konkrečios pagalbos. Todėl stenkis būti ne tik psichologas iškalba, bet ir veiksmais. Jeigu žmogui blogai nuo kokių egzaminų ir jis kalba apie save kaip apie neišlaikiusį, bandyk suktis. Ieškok išeities. Egzaminai gali būti nuperkami arba analogiškai ateitis po neišlaikytų egzaminų taip pat gali būti pakoreguota. Juk svarbiau žmogaus gyvybė nei kažkoks kyšis.
Jokiu būdu negalima per prievartą žmogaus atitraukti nuo minčių apie savižudybę, nebent tai būtų jau tuomet, kuomet bandomasi žudytis. Tu esi pagalba, o ne teisėjas. Tu ne viršininkas. Tavo pareiga išsaugoti jį, tačiau prievarta viską tik apsunkina. Blogi žodžiai, kalbėjimas apie savižudžius kaip apie idiotus - visiška beprotybė. Smerkiu žmones, kurie vadina savižudžius idiotais, nes ir jie bet kada gali tapti tokiais pat.
 
80 proc. bandančių nusižudyti tikisi, jog jie sulauks pagalbos ir bus atkalbėti nuo savižudybės. Jie vienaip ar kitaip bando informuoti mus apie galimus savo veiksmus:
1) Tiesiogiai. Tarkime: aš nusižudysiu.
2) Netiesiogiai. Tarkime: norėčiau iškeliauti kur nors, kur nėra žmonių.
 
Atpažinti žmogų-savižudį galima iš pasikeitusio jo charakterio:
1) Jis tapo irzlus, apatiškas.
2) Puolė į depresiją.
3) Tapo mažiau bendraujantis, užsidaręs.
4) Pradėjo keistai elgtis, domėtis mirtimi, kalbėti apie ją.
5) Staiga pradėjo vartoti alkoholį ar kitą šlamštą.
6) Pradėjo nepaisyti pavojaus gyvybei.
Ypač svarbu tai, jog jeigu žmogus jau yra bandęs nusižudyti, neatmetama tikimybė, jog jis bandys tai padaryti ir vėl. Ir vėl. Ir vėl...
 
Kada žmonės palūžta:
1) Vienatvėje
2) Po skyrybų
3) Persikrausčius, pakeitus mokymo įstaigą ar pan. Kitaip tariant - nauja aplinka.
4) Konfliktuojant, stipriai stresuojant. Tai galioja tuomet, kai žmogus yra pernelyg jautrus. Be to, svarbu paminėti, kad jautrūs žmonės yra linkę į savižudybę.
5) Po finansinių problemų.
6) Po agresijos priepuolių. Agresija - priešas numeris 1. Jis žlugdo ne tik tave, bet gali nuskriausti ir aplinkinius.
7) Turint psichinių ar tarkime, piktybinių nepagydomų ligų.
8) Netekus artimų žmonių arba išėjus iš gyvenimo kokiai įžymybei.
 
Pabaigai norėčiau tik dar kartą pasikartoti ir kai ką pridurti. Savižudybė - ne išeitis. Tai savojo AŠ netekimas. Išėjimas į nebūtį. Tai tikriausiai sukeltų didelį skausmą tavo artimiesiems, galbūt kažkas to neatlaikytų ir patrauktų paskui tave. Tai neteisinga! Be to, tai savižudybė sukelia dideles finansines išlaidas šeimai. Tikrai dideles. Nebent nori, jog tavo atminimas būtų įrėmintas šiukšlių dėžėje.
Galiausiai, pats svarbiausias dalykas. Nesižudydamas tu išgelbėji bent dar vieną gyvybę. Apie savižudybę, kaip ir minėjau, mėgėja rašyti spauda. O žmonės lengvai paperkami. Straipsnis, kurio priežastis esi TU, gali paskatinti dar vieną būtybę palikti šį pasaulį. O tai, pasikartosiu, taip pat neteisinga!
 
Šis straipsnis niekuo nesusijęs su skatinimu žudytis, o atvirkščiai. Straipsnyje akcentavau, jog savojo EGO iškėlimas ir nepasidavimas visokiems asilams leidžia nepalūžti šiame, pripažinkime, sunkiame gyvenime. Psichologinis spaudimas skriaudikams nėra nusikaltimas - tai atlygis už tai, ką patyrė auka. Tiesa, su kaupu. Būkime pochuistai tiesiogine to žodžio prasme, tačiau gyvenkime taikiai ir bus gera gyventi visiems. Atsiprašau už keiksmažodžius, bet tikrai nemanau, ar jie gadina kontekstą.

Atsakymas paprastas - tiesiog ne tuos tutorialus ziuri.

Manau, neblogos mintys priespastatyt tiems, kurie siekia "finansines nepriklausomybes"..
 
15min.lt

Manau, neblogos mintys priespastatyt tiems, kurie siekia "finansines nepriklausomybes"..
 
15min.lt

Manau, neblogos mintys priespastatyt tiems, kurie siekia "finansines nepriklausomybes"..
 
15min.lt

Komunizmas sugriuvęs, o ne sugriautas; tas pats lauktų ir Venus, nes taip pat einama prieš žmonių prigimtį. Tai realu lokaliai nebent.

Kiekvienu metu pradzioj (?) yra pradedamos pildyti deklaracijos. Jas uzpildyt atrodo reikia iki geguzes menesio. Kaip suprantu, jas pildyt gali visi kas nori. Uzpildzius ir pristacius deklaracija, ten per kazkiek laiko yra grazinamas procentas nuo sumoketu valstybei mokesciu, pagal deklaruotas islaidas ir pajamas. Smulkiau manau info turetum rasti VMI.

Aš galėčiau čia daugiau prie ko prikibti, bet labai tingisi čia labai stipriai veltis į diskusijas. Galiu tik tiek pasakyti, kad nario 999 postas toje temoje buvo tikrai labai geras ir labai į temą ;)
Tai, kad jis pabandė pažiūrėti į tai iš darbuotojo pusės, tai nereiškia, kad atsakymas yra nenormalus. Lygiai taip pat, kaip ir daugelis kitų pranešimų toje temoje.
 
Ir beje, čia yra diskusijų forumas, o ne debatų. Taip, kad debatų taisyklių kišimas, man atrodo, nelabai čia tikęs. Forumų yra tokia jau paskirtis - dalintis nuomonėmis bei keistis informacija, o ne atrasti gyvenimo prasmę ;)

Turetu uztekt pakeisti sia eilute:
 

sum=sum + (float) b / (n+a);
 
Esme, kad b ir n+a yra sveiki skaiciai, todel ir dalyba lieka sveikas skaicius, o kai mazesni skaiciu dalini is didesnio - sveikas rezultatas bus 0. T.y. 2/1+1 == 1, 2/2+1 == 0, 2/3+1 == 0. 1+0+0 == 1 - tai ka tu ir gauni.
 

Man buvo panasi situacija, mokykloje sekesi matematika ir informatika, visi kiti dalykai 4 - 5 - 6, daznai is pamoku kurios man nepatiko begdavau, pabaiges mokykla, stojau i universiteta, tai patikekit, mokykloje priprates begiot is pamoku, universitete pasidare tiesiog rojus, nei tevai ka sako, nes gyveni bendrabutyje, pinigu turi, paneliu graziu aplinkui pilna... taip buvau tik 18 metu ir ka manot? universitetas pasibaige po pusmecio... Tada kitus puse metu,padirbejau statybininku, pajutau didziuli skirtuma, tarp tu dvieju pusmeciu.
Bet, kadangi mano motina buvo uzsiciklinus, kad jos sunus turi buti baiges universiteta, tai stojau i kita universiteta, si kart jau lankiau paskaitas, is dalyku kurie man patikdavo, turejau aukstus pazymius is nelabai patinkanciu, pazymi, kurio uztenka vidurkui, del kurio nereikes moketi uz moksla. Visus keturius metus, prasimokinau taip, kad tevams nereiktu moket uz moksla.
Dirbu dabar ne pagal specialybe, bet tai, ko ismokau studijuodamas, daznai pravercia dabartiniame darbe.

Heh.. O darytum savo motinai gręžinius? Ar degintum ant jos malkas, ar statytum ant jos namą, mylėtumeisi ant jos?
 
Viskas gali atrodyti absurdiškai, kai kalbame... absurdiškai.

Išlaikyt sūnų, kuris negerbia tėvo? Su juo šnekėt? Jei sūnus kiša savo "nereikės man nieko iš dėstomų dalykų dėl to esi ######, nes nesupranti manęs"? Visų pirma tegu sūnus išmoksta išklausyt tėvo, išanalizuot KODĖL tėvas imasi tokių priemonių prieš jį.
 
Skatint tokį tėvą, kuris verčia mokytis, gal būdai ir ne humaniški, bet jei debilui sūnui poc*ui ant to ką tėvas jam sako iš savo patirties ir svarbiausia atskirst, tai kokiais būdais su tokiu sūnum iš vis bendraut? Tėvas tik rūpinasi juo, kad netaptų toks pat bevalis kaip jis pats (nors aiškėja, kad abu yra tokie patys, viens negali mest gert ar rūkyt, kitas negali mokytis ir be bobos, draugų nepabūt).
 
Žinai, dešimtoj klasėj gali pasirinkt profesinę mokyklą, kur tau nereiks mokytis dalykų, kurių gyvenime neprireiks. Dvyliką klasių baigęs žmogus kaip po "defaultu" stoja į kolegiją ar univerą ir ten įstojęs jis turi turėt bazinį žinių "packą", o ne būt blondinė, kuri nežino kas yra meningitas ar kad mylintis per kojinę galima pastot, kad Bachas ne DJ buvo ir t.t.
B lygiai tam ir yra, kad nekaltum tų visų cheminių reakcijų, o kad su jom susipažintum ir turėtum suvokimą, o ne taptum asas visų galų ir ne galų.
 
Kaip tik teko apsilankyt B lygio 12tos klasės matematikos pamokoj. Apgailėtina kai sedi žmonės ir nežino, kad a*(b-c)=ab-ac ir sako, kad gyvenime matematikos nereiks... Nemanau kad muzika, biologija, chemija, istorija, geografija ar dar kas spaudžia labiau...
 
Jei toks noras būtų mokytis kaip pas bobą pasip*st nulėkt su mašina tai šitos temos net nereiktų.
 
Gvildenam eilinio paauglio neapsisprendimo gyvenime klausimą. Atrodo kad tėvas kažkoks nusidėjelis, o sūnus angelas, tėvas turi prie jo lenktis, o ne sūnus... Kurgi. Turi internetą, turi mašiną į mokyklą važinėt, nesuka galvos dėl nieko, tik kaip laisvą laiką praleist. Ir nepatenkintas, nes vistiek nelanko pamokų ir nenori mokytis nes yra "svarbesnių" dalykų nei "nesvarbios" pamokos? Įdomu kas tokio amžiaus bachūrėliui yra svarbu? Pas paną nulėkt su kuria vistiek 90proc išsiskirs ar draugai? Na taip, draugų reikia, panų reikia, bet aukot ateitį dėl to? Grįžęs namo 3-4h gali 2-3h pasimokyt kasdien, tada nulėkt į kačialkę valandai ir skirt valandą-dvi dar panai ar draugams ir turėt rezultatus moksluose. O savaitgaliais iš vis gali skirt draugam po 12h, o mokslam tarkim 3h. Aišku reiktų ir tėvukui garaže padėt sekmadienio vakarais... Sakysit noliferiu reik būt tokiu rėžimu? Tikrai ne.
 
Bet kam čia šnekėt. Tikiu, kad iš autoriaus išaugs geras jo profesijos specialistas, duok Dieve, bet nei vienas nepaneigsit, kad nuo pat pirmos klasės tik anglų kalbos, matematikos, informatikos netapsi geru informatiku. Reikia suvokimo ir chemijoj, ir biologijoj, ir muzikoj, kad ir kaip tai kvailai atrodo, kad informatikas turi žinot kas yra meningitas. Ar kaip susidaro druska ar oksiduojasi metalas....
 
Kaip kažkas sakė arba būsi siaurų pažiūrų savo srities specialistas, bet jei kas nesusiję su specialybe nieko nesuprasi arba gali būt plačių pažiūrų, daug žinot, turėt ką pasakyt ir tobulėt į savo specialybės pusę.
 
O bobos ir draugai gali ir palaukt.

O špygos nenori? Aš tavo negerbiamo tėvuko, su kuriuo elgiesi bet kaip vietoj - špygą tau ir parodyčiau.
Pats prisiprašei. Asmeniškai aš pamačiau, kad net perskaityt ką mes čia tau patarinėjom nesugebėjai, jau nekalbant apie kažkokį susimąstymą. Tai tiek ir tavo valios bei kitų gerų savybių, kuriomis giriesi. Aš dabar jau 100% už tėtį. Jis bent nesiskundžia, ieškodamas patarimų, kurių vėliau net perskaityt nesugeba. Anksčiau maniau kad esi šiaip pasimetęs, dabar manau, kad esi ištižėlis, ieškantis tik padrąsinimo savo tingėjimui ir apatiškam elgesiui - jokių kitokių patarimų nuo pat pradžių neieškojai. Ne tik neieškojai - esi iš anksto prieš juos nusiteikęs ir užsiblokavęs.
 
Ačiū, kad sugaišinai visų šitų žmonių, kurie nuoširdžiai stengėsi patarti, laiką. Tfu!

1. Kai sukanka 30 metų, visi, kuriems nepasisekė gyvenime, pradeda kaltinti tėvus, kad "nespaudė" su mokslais. Kitaip sakant ieško atpirkimo ožio, nes sunku pripažinti, kad "pats esu ožys".
2. Kai man buvo 18 m., aš buvau žiauriai protingas. O kai buvo 25 m., tai maniau, kad būdamas 18 m. buvau durnas, o dabar (25 m.) esu protingas. Kai buvo 32 m. vėl maniau, kad būdamas 25 m. buvau durnas. Tikiuosi, kad kai būsiu 40 m. turėsiu tiek proto, kad suprasčiau, koks dabar esu durnas.
3. Kas galėjo pagalvoti, kad pvz. versle svarbiausia mokėti įtikinamai vaidinti. O imk ir pabandyk, kokį studijuojantį verslą studentą priversti nueiti į teatro studijas. Nepriversi, nes gi žino, kad jam to nereikia. Duok Dieve tokiam studentui, kad turėtų bent ką valdyti.
4. Jei manai, kad žinai, ko tau reikės ateityje, tai nueik ir nusipirk loto bilietą, ir užbrauk laimingus skaičius. Jei visus skaičius atspėsi, reiškiasi, žinai, kas bus ateityje. Jei neatspėsi, reiškiasi, nežinai, kas bus ateityje. Taigi, jei neatspėsi, tai daugiau nebekartok garsiai, kad žinai, ko tau reikės ateityje ir ko nereikės.
5. Jei lavinsies ribotai, reiškiasi būsi riboto mąstymo žmogus. Ateityje tokių niekam nereikės.
6. Ar žinai, kuriuos pamokos labiausiai duoda suprasti, kaip kabinti mergas? Jei nežinai, tai kol kas mokinkis visas (na bent jau tol kol suprasi), nes kitaip neišmoksi normalią mergą pakabinti.

O kaip anksčiau mokyklą lankei, kol teisių neturėjai? Nors aš pasakyčiau taip - nu ir neik. Iš esmės tau čia tik dar vienas būdas pateisint tinginystę. Jei norėtum - ir 8 kilometrus nueitum. Ne vaikas esi, pats atsakai už savo sprendimus, pats vėliau ir gyvensi su tokiu atestatu.
Tėvas matyt nebežino kaip kitaip motyvuot sūnų, o nusispjaut negali - myli. Kaip kažkas jau rašė - užsidirbk savo mašinai, kurui ir važinėk kur nori. Kodėl tėvas turi tau viską duot ant lėkštutės, ar tikrai esi puikiausias sūnus pasaulyje ir kasdien stengiesi? Pats pasakei, kad jo net negerbi. Ir dar kažko iš jo nori?

Cia kodel taip manai? Nori pasakyti siandienos technologiju apimtys yra kazkoks etalonas? Pries 15 metu normaliam naudojimui uzteko 40 MB kieto disko, 50 MHz proco, 2 MB ramo ir 24 Kbps modemo. Buvo ir operacine, ir teksto redaktorius, ir spreadsheetas (aka excelis) ir kruvo zaidimu ir t.t. Siandien vienas filmas uzima 40 GB - duomenu kiekis, apie kuri pries 15 metu niekas net pasvajot nedriso.
Nepraeis ir desimtmetis, kai sita 1 Tbps sparta bus pigiausias zebros planas. Ir niekas net nesusimastys apie tai, kad 2013 metais mes tuo "zavejomes".

Artėjant vasarai pastebėjau, jog vis daugiau atsiranda temų uždarbyje su klausimais, kaip ieškoti darbo ar pasirašyti CV, tad pagalvojau, kodėl gi nepasidalinus savo patirtimi, kadangi manau, jog ji skiriasi, nuo kitų.
 
Darbo paieška – atsakingas dalykas, kadangi ieškant darbo, niekada neturėsi antro šanso. Jei suklysi kartą, tavęs nepakvies į pokalbį ir prarasi šansą dirbti savo norimoje kompanijoje. Kadangi esu pardavimų fanas, taip pat įvairių strategijų kūrimo ir analizavimo - tai darbo paieškos procesus sutapatinau su pardavimų procesais. Visgi ieškodami darbo – mes parduodame save darbdaviams.
 
Produkto pažinimas.
 
Prieš pradedant darbo paieškas, turite aiškiai pažinoti save – savo stipriąsias, silpnąsias savybes, taip pat apgalvoti kokią patirtį turite vienoje ar kitoje srityje. Dar vienas svarbus dalykas – privalote aiškiai žinoti kokio darbo ieškote, kokį norėtumėte dirbti, o ne galvoti, jog „kokį pasiūlys tokį ir dirbsiu“. Kuo siauresnė sritis, tuo geriau.
 
Žinojau, kad noriu dirbti pardavimų srityje ir būtinai B2B sektoriuje, kadangi mėgstu bendrauti su žmonėmis, taikyti skirtingas pardavimų strategijas ir analizuoti, kada, kuri veikia. Taip pat žinojau, jog tam turiu tinkamas savybes – esu orientuotas į rezultatą, puikiai sugebu bendrauti su žmonėmis ir perprasti juos, o svarbiausia sugebu parduoti :).
 
Rinkos analizė.
 
Šioje vietoje manyčiau, kad ieškant darbo padariau klaidą , tai yra visiškai neanalizavau rinkos. Siūlyčiau išanalizuoti rinką ir aiškiai nusistatyti kompanijas, kuriose norite dirbti. Kuo mažesnis kompanijų skaičius, tuo geresnę strategiją galėsite pritaikyti ir tuo didesnį įspūdį sudaryti būsimam darbdaviui. Mano nuomone, ieškant darbo posakis: „Mažiau yra daugiau“ puikiai tinka, todėl kuo mažiau CV išsiųsite, kuo mažiau kompanijų turėsite savo sąraše – tuo didesnė galimybė, jog įsidarbinsite norimoje kompanijoje.
 
Strategijos kūrimas.
Kai jau pažįstame rinką ir savo produktą – reikia susikurti strategiją, kaip mes save pardavinėsime rinkai. Mano strategija rėmėsi tuo – „Jog ne mane rinksis, o aš rinksiuosi, kur noriu dirbti.“ Ją nusprendžiau įgyvendinti keliais būdais.
 


 
Pasirašiau aiškų, orentuotą į pardavimus ir puikiai atitinkantį mane CV.
http://img152.imageshack.us/img152/2074/56905938.jpg
 
 
Kadangi pardavimams naudodavau Linked‘in tinklą, pastebėjau, jog ten dažnai postina darbo seklbimus, bet niekas nepostina, jog ieškosi darbo, nusprendžiau visuose aktyviausiuose Lietuvos grupėse papostinti iššaukiantį skelbimą – jog ieškausi darbo.
 
http://img822.imageshack.us/img822/694/linkedini.jpg
 
Peržiūrėjus darbo skelbimus išsiųsti CV skelbimams, kurie patraukė akį.
 
Turbūt tobuliausias darbas, kurį tada norėjau dirbti – buvo IT įmonėje būti B2B pardavėju. Todėl sugalvojau, kad jei pirmieji du darbo ieškojimo būdai nepadės surasti darbo, kontaktuosiu su 10 IT kompanijų ( sąrašas neskelbiamas.) Visoms kompanijoms išsiųsiu paprastu paštu laiškus, kuriuose bus ant balto lapo viršuje užrašyta: Vardas Pavardė CV, o ant kito lapo Motyvacinis laiškas. O po pavadinimais didžiulis QR CODE, kuris žinoma ves į mano CV ir į motyvacinį laišką. Deja šio būdo neteko panaudoti. ( Nors pačiam įdomu, kokios reakcijos būčiau sulaukęs)
 
http://img801.imageshack.us/img801/8679/qrcodeb.jpg
 

 
Darbo paieška.
 
Kai jau turite susikūrę strategiją – ją svarbu vykdyti :). Taip pat analizuoti ar strategija veikia, jei neveikia – tai ką reikėtų keisti. Darbo pokalbiuose siūlau būti tik savimi ir neapsimesti, kažkuo kitu ko nesate, kadangi tai greitai išaiškės darbo metu. Taip pat jokiu būdu nemeluoti. Išmokite pateikti savo stiprybės, kaip didžiausiais privalumus būsimajam darbe.
 
Mano rezultatai.
 
Išsiunčiau apie 15 CV radęs įdomius skelbimus, gavau daugiau nei 10 pakvietimų į pokalbius. LinkedIn‘e dar net po pusmečio gaudavau kvietimus susitikti, o išviso turbūt apie 20 žmonių, siūlė susitikti ir aptarti galimybes dirbti. Per dieną turėjau 4 pokalbius, iš kurių visuose siūlė darbą, bet sutikau pačiam pirmajam, o kitiems siūlantiems susitikti, teko mandagiai atsisakyti, kad darbą jau radau.
 
Pastebėjimai ir patarimai.
 


 
Darbo paieškos trunka ilgai. ( kažkodėl, buvau įsitikinęs, kad viskas vyks greitai, kadangi man darbo reikėjo poros savaičių bėgyje, o kitos įmonės atsiliepė tik po mėnesio kviesdamos į pokalbį.)
 
Nebuvau pasiruošęs klausimui, kokios algos noriu :) tikrąja to žodžio prasme, pasimečiau išgirdęs šį klausimą, nes atrodo buvau viskam pasiruošęs, bet šitai kažkaip pamiršęs, todėl siūlau šios klaidos jums nekartoti.
 
Pasiruošti 5-10 klausimus įmonei. Tikrai žinau, kad kai kitą kartą ieškosiu darbo, įmonė turės man atsakyti į 10+ klausimų, kuriuos jau turiu sugalvojęs, pradedant nuo: Kokia yra įmonės vizija, baigiant iki kokie rodikliai analizuos mano darbo rezultatus.
 
Energija, akių žibėjimas ir noras pasiekti daugiau – būtini dalykai jaunam žmogui ieškant darbo.
 
Nebijokite išsiskirti ir kuo garsiau pranešti, kad ieškote darbo. Šiuo metu mūsų šalyje kandidatai yra ganėtinai neoriginalūs ir pasyvus, todėl bet koks mėginimas ir didesnių pastangų įdėjimas paieškose turėtų atnešti teigiamų rezultatų.

 
 
p.s šis straipsnis ir patarimai yra tik mano asmeniniai patarimai ir pastebėjimai ieškant darbo. Tai kas tiko man – nebūtinai tiks ir jums. Mano gyvenimas ir mano patirtis yra unikalūs dalykai, kaip ir jūsų, todėl patys turite priimti sprendimą kaip atrodys Jūsų CV ar kaip ieškosite darbo.
 
Sėkmes paieškose!

Tai va tai ir yra dalyba "stulpeliu"...

Ne, as vienas skridau uz 500eur. Likes 1000eur atsiejo man 2 savaites dviem zmonem (su vietine pazistama), gyvenant padoresniuose viesbuciuose (ne 5*), keliaujant po sali (nesibaidant ir lektuvu paskrist iki kokio Shangmajaus) ir netaupant pramogoms. Kadangi kainos ten juokingos (net ir "brangiame" Bangkoke), tai atsirenkant galima ir beabejo uz daug maziau, kaip minejo moony. Bet kaip sakiau - aplenkiant pagrindinius (sex-)turistinius kurortus.
 
 
Lietuvoj ner egzotikos, kainos dideles - uztektinai priezasciu :) Ypac kai normali Lietuvoj kainuoja kiek bilietas iki Tailando :D
 
 
Mano nuomone - labiausiai civilizuotas. I kokia tarkim Birma nedrisciau leisti pinigu vaziuot.

Buvau 2 savaites. Mano patarimas butu neuzsisedet Bangkoke, ir aplenkti visus pagrindinius turistinius kurortus - atostogos bus neapsakomos. Man 2 savaites atsiejo 1500eur (500eur bilietai zmogui + visa kita: vietines keliones, viesbuciai, maistas ir pramogos 2 zmonems).

jau sita nubotint, tai tas pats kas vienodu aiskiu sriftu parasyta teksta.
 
1. Nusiskaitai konturus
2. Atrenki pradzios taska - pagal rutuliuka
3. Eini konturais tokiu keliu, kad nepersidengtu
4. Imituoji peles vedziojima.
5. Jei failino, nebent tik delto, kad yra keli variantai nepersidengiant keliams - todel praeini kita varianta.
 
Su tais apverstais paveiksliukais - jeigu ju aibe baigtine, tai belieka tik apmokyti bota su visais skirtingais paveiksliukais.