ZzZ1

Pirmiausia, taipogi prisijungsiu prie sveikinimo. Esu jau senbuvis mokykloje ir žinau ką reiškia visus metus "arti". Ne, aš nesu moksliukas, kuris "kerta" viską, tačiau pasididžiuodamas pasakysiu, kad esu laimės kūdikis, nes:
Mano gyvenimo būdas yra kompiuteriai - tad informatiką mokausi ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (tiesą sakant mokykloje nesimokau, nes kursą geriau už 5 pirštus pažįstu).
Lietuvių kalbos aš nemėgstu tada, kuomet prasideda literatūra - rašinius rašau oriai ir santūriai, siekiu gerų rezultatų. Nekenčiu žodžių "remkitės autoriais", tačiau ką jau padarysi... Man rašinių rašymas, kūryba yra svarbus gyvenimo dalykas, nes tai, ką aš kuriu, pritaikau už mokyklos ribų. Mokykloje privalomai rašau rašinius, o už mokyklos ribų rašau įvairius straipsnius internete, laikraščiams, daug kuriu. Gramatikos taisyklių nemoku, tačiau klaidų darau minimaliai. Lietuvių kalba man yra lyg dievo (kurio nėra) dovana. Siekiu būti vadinamuoju oratoriumi, kuris nebijotų korektiškai kalbėti prieš publiką; siekiu, kad mano kalbos būtų rimtos, o ne vulgarizmo perpintos. Tiesa, grožinės literatūros neskaitau (dėl to ne visada susitvarkau su teksto stiliumi), tačiau tame daug bėdos neįžvelgiu.
Anglų kalba - pirmoji užsienio kalba. Kadangi aš esu anti-patriotas ir baigus mokyklą žadu dingti iš čia (nepykite, patriotai), anglų kalba yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Šios kalbos mokymasis nėra sunkus, tačiau priklauso ir nuo mokytojo. Galima sakyti, jog esu stiprus anglistas ir tik protu nepasižyminčios mokytojos kas savaitę duodami rašyti 50 žodžių kontroliniai mane žudo, nes tai yra tiesiog nesąmonė. Kas be ko, aš neverkiu, jei taip pasirodė, tiesiog mokytoja yra nesukalbama.
Fizika. Fiziką mėgstu tik dėl elektros ir tiesą sakant elgiuosi kitaip. Pamokų metu visada (be išimčių) sprendžiu tik su elektra susijusius uždavinius, tad ir šioje pamokoje nieko blogo neįžvelgiu.
Matematika. Nelabai ją mėgstu, bet tenka ja mėgautis... Tai vienintelė pamoka, kurioje tenka plušti iš peties (o juk norisi gerai išlaikyti egzaminus).
Kūno kultūra. Kadangi nesportuoju, palaikau savitą kūno formą kūno kultūros pamokose. Turiu atskirą programą ir esu laimingas treniruodamas tam tikrą raumenų grupę.
Kalbant apie kitas pamokas, kurios nėra svarbios, tai galiu pasakyti, jog čia remiuosi tik santykiais/bendravimu su mokytojais. Užtenka gražiai pašnekėti su mokytoju ir pažymį turi (vyresniųjų klasių mokiniai supranta kodėl tokie pokalbiai reikalingi).
 
Ir kam aš visa tai parašiau? Teisingai, nukrypau nuo temos, tačiau gal autorius nesupyks, jog tai "nesiriša" su tema, bet aš tiesiog parodžiau, kuo man mokslai netrukdo, o padeda. Galiausiai, iš mokslų galima uždirbti. Aš, gerai suprasdamas informatiką, padedu dvyliktokams ruoštis egzaminams, taipogi rašau lietuvių kalbos rašinius ir kitą šlamštą. Tu gerai sprendi matematiką? Pabandyk užsidirbti ir tu! Kas be ko, svarbiausias mūsų tikslas - ruoštis gyvenimu, o "ką išmoksi - ant pečių nenešiosi", tad mokslas mums yra lyg duona.
 
Grįžtant prie temos, galbūt manęs daugelis nesupras, bet spėkit, o ką gi aš vasarą veiksiu? Gersiu alų su draugais (1)? Dirbsiu statybose (2)? NE. Vasarą aš mokysiuosi ir toliau, nes man tai patinka. Pažįstu save - man pilnai užteks savaitės (max 2), kad atsigaučiau nuo darbų rutinos ir būčiau pasiruošęs kitiems darbams. Turiu tokią nuomonę, kad "kietas" yra ne tas, kuris gerai mušasi ar yra gražus, o tas, kuris turi pilną galvą žinių ir tas žinias geba teigiamai panaudoti.
 
(1) - Kas iš to alaus gėrimo? Daugeliui tai atsipalaidavimas. Man atsipalaiduoti užtenka ir naktį žiūrint į žvaigždes, o alkoholio aš nepropaguoju - jis veda žemyn. Jokie pretekstai čia nepadės: "jei mažai vartosi, nieko blogo nenutiks" - 70proc. tai sakančių žmonių patys yra mėgstantys dažnai išgerti ir nieko doro nepasiekę. Nesakau, kad aš niekada negeriu. Aš esu buvęs ir "komoje", tačiau tuo nesididžiuoju. Blaiviu protu mąstant - alkoholis yra blogai.
(2) - Kas tos statybos? Ir kas jose dirba? Aš nesu tas žmogus, kuris dirbtų fizinį darbą. Mano darbas yra prie kompiuterio ir aš galiu drąsiai teigti, jog uždirbu daugiau, nei žmogus, karštą vasaros dieną plušdamas statybose. Kodėl? Todėl, kad statybos yra tiesiog žmonių išnaudojimas. Jokių būdu neteigiu, jog tai blogai (juk jei nebūtų statybininkų - neturėtume kur gyventi), tiesiog kuomet žmogus turi gerą galvą, jis gali ir neprakaituodamas uždirbti gerus pinigus. Čia yra uždarbio forumas ir žmonės turėtų suprasti, kad kelias gero uždarbio link yra ne vasaros, praleistos statybose, o turimos žinios ir jų realizavimas.
 
Tuos, kam mano pranešimas buvo per ilgas ir jo neperskaitė, taip pat su mokslo metų pabaiga!

ta proga siūlau išgerti šalto kefyro užkandant virta bulve. Nes jei kitkuom užgersite, antrasis palinkėjimas gali ir neišsipildyti :)

Visose epochose protingi žmonės mąstė apie tai, kodėl vieni laimingesni ir sveikesni už kitus, kodėl vieniems sekasi labiau nei kitiems. Tokio pobūdžio tyrimų ypač padaugėjo per pastarąjį šimtmetį. Šiandien knygynai užversti mokomąja literatūra, kaip tapti sėkmingam ir laimingam. Apibendrinkime, kokius principus ji išryškina.
 
Kokios asociacijos jums kyla, kai išgirstate žodį "sėkmė"? Ką jums reiškia ši sąvoka?
 
Dar senovės filosofai Sokratas, Platonas, Aristotelis, mąstę apie žmogaus būties tikslą, priėjo prie išvados, kad kiekvienas iš mūsų labiausiai siekia būti laimingas. Tačiau kas žmogui suteikia laimės pojūtį?
Daugelis įsitikinę, kad tapti sėkmingam ir laimingam - tai tapti turtingam. Tačiau tie, kurie pasiekė šį tikslą, patyrė, jog vien pinigai laimės negarantuoja. Žinoma, viena iš sąlygų jaustis sėkmingam yra finansinė nepriklausomybė. Žmogus nori turėti tiek pinigų, kad nereikėtų apie juos galvoti. Tik būdami sotūs galime negalvoti apie maistą ir susikoncentruoti į kitus reikalus.
 
Būtina sėkmės prielaida - sveikata. Mes norime jaustis geros formos, stiprūs, kupini energijos ir gyventi ilgai.
 
Kita sudedamoji "sėkmės" dalis - geri santykiai su aplinkiniais. Bendravimo problemos neigiamai veikia žmogaus pasitenkinimą gyvenimu, psichinę bei fizinę sveikatą.
 
Ar jaučiamės sėkmingi, daug reikšmės turi mūsų profesinė veikla. Kiekvienam norisi, kad darbas, kurį jis dirba, būtų vertinamas ir teiktų pasitenkinimo.
 
Esminis religijos, filosofijos, taip pat ir psichologijos tikslas yra pasiūlyti žmogui instrumentų, kurie padėtų jam jausti buvimo pasaulyje džiaugsmą, jaustis reikalingam kitiems. Tačiau ir tai ne visa apimantis sėkmingo gyvenimo apibrėžimas.
 
Pats svarbiausias sėkmės kriterijus yra asmeninis tobulėjimas. Jis lemia visus kitus sėkmės aspektus.
 
Žvelgdami į per ilgą laiką žmonijos sukauptą patirtį, galime išskirti pagrindinius elgesio principus, pritraukiančius sėkmę.
 
Nori pakeisti gyvenimą - keisk save
 
Jūsų gyvenimas pagerės tik tada, kai jūs patys tapsite geresni. Jeigu norite turėti gerą žmoną, būkite geras vyras.
 
Jeigu norite turėti gerus vaikus, būkite geras tėvas. Jeigu norite gerų pavaldinių, tapkite geru vadovu.
 
Gerinkite savo gyvenimą gerindami save.
 
Stebėk, kuria kryptimi judi
 
Nesvarbu, koks buvo jūsų startas - svarbu, kuria kryptimi judate. Praeitis nesugražinamai praėjo. Galbūt jūs pridarėte daug kvailysčių, praradote daug laiko ar pinigų. Prisiminkite tai kaip pamoką, tačiau visada judėkite į priekį.
 
Priimk iššūkį
 
Kad ir kokia susiklostytų situacija, priimkite iššūkį. Tai visuomet atsiperka. Žmogus tobulėja tik atsiverdamas naujiems išbandymams, rizikai, patirčiai. Visi sunkumai yra tolygūs jų sprendimo potencialui. Bet kokią kliūtį, su kuria susiduriate, traktuokite kaip dovaną. Nesitraukite - įveikite ją. Tai suteiks jums neįkainojamų žinių, kurios pravers ateityje.
 
Praplėsk ribas
 
Kiekvieną dieną jūs priimate sprendimus atsižvelgdami į savo galimybių ribas, kurias patys ir nustatėte. Tai jūsų laisvės ribos. Kad galėtumėte jas išplėsti, turite pakeisti požiūrį į savo potencialą. Jūs laisvas tik tuomet, jeigu suteikiate sau galimybę rinktis mažiausiai iš dviejų. Nėra alternatyvos, - nėra laisvės.
 
Spręsk pats
 
Ne kas nors kitas, o jūs pats sprendžiate, kas esate ir ką darote. Tai pati svarbiausia taisyklė. Akimirka, kai tai suprasite, bus lemtinga jūsų biografijoje. Sąmoningai nuspręskite būti ne prisitaikėliu, o lyderiu, ne bejėgiu nelaimėliu, o sėkmingu žmogumi.
 
 
Frank M. Scheelen,
 
 
parengė Vilma Skiotienė
 
Šaltinis

Na taip, vakar šiek tiek "įsijaučiau", ir gal mano postas skamba pernelyg kategoriškai. Tačiau būtent tokią susidariau nuomonę, per visus tuos metus, kai pirmą kartą mama atvedė mane su vos vos pablogėjusiu regėjimu, ir nuo tada kasmet tik stipresnių ir stipresnių akinių reikėjo. Ir beje, jau esu kažkur rašiusi, kad vienu momentu nenešiojau akinių nors tu ką. Užsidėdavau tik į lentą žiūrėti, ar filmą - vaikščiojau be akinių. Tuo metu mano regėjimo silpimo progresavimas buvo stipriai sulėtėjęs, ir aš neabejoju kad tam padėjo būtent akinių nenešiojimas. Deja vėliau man buvo kategoriškai pasakyta, kad įsivarysiu kokią migreną šitaip "pertempdama akis" ir ant nosies vėl išdygo šis protezas, be kurio dabar negaliu gyvent. Tikrai neabejoju, kad jei tada, kai devynerių metukų būdama nustojau matyt porą apatinių eilučių (iki tol turėjau tą vadinamą jūreivio regėjimą - mačiau visą lentelę ir iš dvigubai toliau, nei daugelis) - man būtų padėję Beitso pratimai. Nes esmė buvo labai paprasta - aš visą dieną spoksodavau į knygą - tad man reikėjo mankštinti sustabarėjusius, vienodai įsitempusius skersinius akies raumenis. Todėl dabar man pikta - ir ant tų medikų, kurie jei ir žino, Tavo teigimu apie akies treniravimą - tačiau nepasivargina apie tai papasakot vaikui, ar jo mamai.
Nu kur jau :D Pats pagalvok, kaip žmogus su akiniais žiūri į šoną? Taigi pasuka galvą, nes pasukdamas akis jis pamatys akinių rėmą, ar dar toliau - išsiliejusį vaizdą už akinių. Tas pats galioja ir žiūrėjimui apačion, viršun. Vadinasi dalis akies raumenų praktiškai visai netreniruojami, Ždanovas klipuose pasakoja kad dalis žmonių, pranešiojusių akinius keletą dešimtmečių tiesiog fiziškai nebegali pakelt akių aukštyn, arba stipriai pasukt į šoną - jų raumenys praktiškai atrofavęsi...
O aš nenorėčiau tikėti, kad viskas prarasta. Kodėl mes kasdien valomės dantis, prausiamės duše, rūpinamės savo kūnu? Kodėl mes niekaip nesirūpiname savo akimis? Neabejoju, kad jei skirtumėm joms reikalingo dėmesio - jos būtų stipresnės ir geresnės. Reikia tik žinoti kokio dėmesio joms reikia, o apie tai gali papasakot Norbekovas, Ždanovas (dėsto Beitso teoriją). Bet kol Tu nepasidomėsi Beitsu - bus sunku diskutuoti, nes tai, ką dėstai apie lęšiuką - yra visai kita teorija, kurios mokomi mūsų oftalmologai, ir kuri iš tiesų sugalvota taip, kad regos pagerinti neįmanoma - reikia akinių visam gyvenimui ir taškas. Tiksliau - ji sugalvota tikintis kad padės, tačiau kadangi yra neteisinga - todėl ir nepadeda. Beitsas pats mokėsi pagal ją, tačiau vėliau pamatė kad žmonės, grįžę iš atostogų kalnuose, kur sudaužė akinius ir praleido kelis mėnesius be jų - mato geriau! Tada jis ir ėmėsi tyrimų, trukusių metų metus, tačiau kurių dėka, teigiama jog atstatė regėjimą dešimtims žmonių. Galima nusispjaut ir toliau nekreipt dėmesio, o galima imt ir pasidomėt, bei pabandyt, ką aš ir darau.
Bet juk akis turim? Nesam akli? Tai gal anksti protezams? Ar taip jau save nurašot, kaip luošius? Na čia kiekvieno pasirinkimo reikalas, bet aš linkusi nepatingėti, ir padirbti su savimi, tikėdamasi atsikratyt protezų.
Jei tie pratimai būtų išsamesni - jie galėtų ir didelį pakenkimą atstatyti. Dabar tai - kastruota versija, neišsami ir padedanti tik retais atvejais, deja...
Beitso teigimu žmogaus akis turi stebuklingą vietelę, kurios pagalba gali matyt kone kaip erelis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Geltonoji_d%C4%97m%C4%97
Dėl šito negarantuoju, esu turėjusi tik jūreivio regėjimą, erelio - ne. :)
Aš tai kol kas matau tikrai, kad oftalmologų propaguojamas metodas nėra veiksmingas. Keista, kad ir patys oftalmologai nešioja akinius. :) Todėl ir ryžausi pabandyti kitą teoriją - pakenkti nepakenks, o va jei padės! Tada skalambysiu dar ne taip visais varpais, kad visi trumparegiai/toliaregiai/astigmatikai/žvairuojantys galėtų išmest savo akinius. :)
Astigmatikai yra praktiškai visi trumparegiai ir toliaregiai. Taip yra todėl, kad vienas iš lygiagrečių raumenų įsitempęs šiek tiek netolygiai, ir akis gaunasi deformuota. Aš, klausydama Ždanovo seminaro, susiradau savo astigmatinį tašką. Jį švelniai paspaudus regėjimas tampa geresnis.
Nežinau kuo skiriasi genetiškai paveldima trumparegystė, nuo paprastos, bet mano logika kužda kad ir vienu ir kitu atveju rezultatas lygus.
 
Apskritai tai visai nenoriu ginčytis, ir kol nepasitaisiau regėjimo - tai skamba daugmaž vienodai tuščiai. Tačiau tikėjausi pritraukti daugiau žmonių, kurie pasidomės ir užsiims savimi. Mano tikslas visai nėra įrodyt kad mūsų medikai kvailiai, ar kad Norbekovas dievas. Tikslas - parodyt kad dabartinė sistema neveikia, tačiau yra kitų sistemų, kurių neišbandžius save nurašyti anksti. Bent jau mano tokia logika. Ir aš tikiu kad yra šansų. Jei man vis dėlto nepasiseks - žinosiu kad išbandžiau viską. O akims tie pratimai ir masažai tikrai nepakenks, net jei jie ir nepagerins regėjimo - pagerins kraujo apytaką, pailsins akis nuo kompiuterio - tai bet kokiu atveju yra sveika ir naudinga.
 
Tad nebesipykim, ir kviečiu visus, net ir didžiausius skeptikus, bent viena akim pasidomėt tomis teorijomis - o gal? :)
Rusiškai suprantantiems puikus įvadas gali būti šis prof. Ždanovo video (pagal Beitsą):
http://video.google.de/videoplay?docid=3838183743861092057#
Kas neskaitė temos nuo pradžių - rekomenduojama literatūra:
Mirzakarimas Norbekovas "Kvailio patirtis arba kelias į praregėjimą. Kaip atsikratyti akinių"
William Horates Bates "Beitso metodas regėjimui pagerinti be akinių"
 
Dalinuosi šituo tikrai ne blogo, likimo broliams silpnaregiams, linkėdama. Tačiau noriu pabrėžti, kad renkasi kiekvienas - pats. Aš akinius jau turiu, tad noriu pabandyt kai ką kito.

Čia kalba eis apie investavimą, bet pasirinkau šaką "Asmeninis tobulėjimas", kadangi rašysiu apie investavimą į save.
 
Atėjau į šį forumą su tikslu išjudinti internetinio marketingo reikalus Lietuvoje. Dar nesu pasiekęs pilnos finansinės laisvės, todėl man dar truputį ankstoka dirbti vien tik iš idėjos ir savo malonumui. Todėl natūralu, kad turiu norą uždirbti.
 
Įdomi idėja - uždirbti srityje, kurios Lietuvoje nėra. Galiu paaiškinti savo intenciją. Jeigu aš išmokysiu žmones užsidirbti pinigų internete, jie manimi pasitikės. Kai bus žmonių, kurie turės pinigų ir duos pasitikėjimo kreditą, spėkit kas? Tada aš galėsiu jiems pasiūlyti gerų produktų, kuriuos jie jau galės įpirkti, o aš gausiu affiliate dalį arba galbūt pats padarysiu vertingą produktą.
 
Aš duosiu žmonėms vertę ir dalis iš jų man sudarys galimybę uždirbti. Tokia mano ilgalaikė strategija.
 
Kas yra tie "geri produktai", kuriuos paminėjau? Ir kodėl žmonės turėtų juos pirkti?
 
Tai investicijos į save. Pakol žmogus neturi pinigų investicijoms, jis gali investuoti savo laiką.
Tačiau kas atsitiks vėliau, kai jis jau mokės uždirbti pinigus internete ir turės pakankamai tų pinigų?
Jis gali arba įstrigti ties kažkokiu lygiu arba eiti toliau.
 
Kodėl reikia eiti toliau?
 
Todėl, kad nepriklausomai nuo to, ką jūs apie tai galvojate, pasaulis eina į priekį. Jeigu jūs netobulėsite, tai jūs nepasiliksite toje pačioje vietoje. Jūs krisite žemyn lygiai tokiu pat greičiu, kokiu pasaulis kils aukštyn. Norint išlikti rinkoje, reikia eiti koja kojon su laiku, kitaip beliks tik žiūrėti į jus supantį pasaulį, kaip į nutolstantį laivą.
 
Mano vasario mėnesio investicijos
 
Turiu nusistatęs, tiesą sakant, kvailą ribą. Kol neuždirbu iš internetinio marketingo $1000 per mėnesį, neleidžiu sau nusipirkti produkto, kuris kainuoja $1997. Nežinau ar tai yra labai blogai. Guodžiuosi mintimi, kad kol kas dar turiu iš ko mokytis ir vienu metu galiu rimtai mokytis tik vieno dalyko, kadangi kartais dar reikia ir dirbti. Šiuo metu einu Anthony Robbins 30 dienų audio kursą Personal Power II (apie tai, kaip rasti savyje jėgų padaryti žingsnį - to take action). Dabar jau klausau Day 19. Kai užbaigsiu, reikės eiti toliau. Kitaip nėra net prasmės kažką pradėti.
 
Galiu pasakyti, kiek man tai kainavo Amerikoje - 963,00 Lt ($299 + $67 už FedEx).
 
Dabar linksmoji dalis. Lietuvoje:
 
Terminalo mokestis - 36,00 Lt
Dokumentų paruošimas deklaravimui - 30 Lt
Muitas - 34,00 Lt
PVM - 223,00 Lt
Banko komisinis - 15,00 Lt (aš sumokėjau bankui už tai, kad daviau bankui pinigus - puiki idėja!)
 
Taigi Lietuva, už tai, kad aš sumokėjau 963,00 Lt amerikonams, mane apmokestino 338,00 Lt, kas sudaro lygiai 35% nuo produkto kainos. Tai šitaip Lietuvėlė skatina švietimą ir internetinio marketingo plėtrą Lietuvoje.
 
Tai čia buvo mano sausio investicija. Dabar vasaris:
 
http://www.anglukalbospamokosinternete.lt/wp-content/uploads/2011/02/islaidos.png
 
Kas tai yra?
 
EFFORTLESS ENGLISH LLC - anglų kalbos pamokos apie tai, kaip pradėti biznį internete. Šių pamokų įsigijimo procedūrą parodžiau temoje Skaitmeniniai produktai - $33,5 uz 1 pardavima – video. Vienu metu mokomasi dviejų dalykų - anglų kalbos ir internetinio biznio. Daugiau apie šias pamokas yra viename iš mano blogų - Business English Success (ten yra mano affiliate nuorodų).
 
Viena iš idėjų:
 
Kaip aš tai ketinu panaudoti?
 
Atėjau į šį forumą. Radau, kad žmonės uždirba nepakankamai. Žinau, ką daryti. Pasiūliau projektą:
 
Kaip užsidirbti internete, kai neturi jokių žinių apie internetinį marketingą
 
Toliau.
 
ROBBINS RESEARCH - 12 DVD - "The New Money Masters" - interviu su 12 ryškiausių internetinio marketingo figūrų. Robinso produktus perku tiesiai iš jo saito, bet labai įdomiai. Kažkodėl iš ten nagaliu užsisakyti produktų internetu, nes meta klaidą - reikia įrašyti valstijos pavadinimą!? Todėl rašau mailą ir surašau, ko noriu ir savo asmeninius duomenis. Tada jie man paskambina (praėjusį kartą po 3 minučių!) ir aš telefonu sudiktuoju savo kreditinės kortelės skaičius ir išsireikalauju vieną bonusą. Tada jie man išsiunčia produktą ir belieka jį pasiimti pašte. Su FedEx'u daugiau neužsiimsiu. Kas iš to, kad iš San Diego į Paryžių produktas atkeliavo per dieną? Kas iš to, kad iš Paryžiaus į Vilnių atkeliavo per dieną? Ir galiausiai visą savaitę pragulėjo Vilniaus muitinės sandėliuose...
 
Beje, kodėl pasirinkau savo mokytoju Tony Robbins, o ne Roland Butkievič arba Algirdą Karalių? Visų pirma todėl, kad yra tokia nuomonė - Robbins=results. Be to jo darbo stažas personal achievement ir peak performance srityse - 30 metų. Jis - Richard Bandler mokinys. Tarp jo klientų tuometinis JAV prezidentas Bill Clinton, teniso žvaigždė Andre Agassi ir nesuskaičiuojama gausybė kitų, įskaitant JAV Armiją ir Laivyną. Vienas iš jo klientų jam moka 4 mln. dolerių per metus už personalinį koučingą (tai žmogus, uždirbęs pusę milijardo baksų per vieną dieną ir po to lygiai 8 mėnesius varęs į minusą - jam reikėjo skubios ir labai kvalifikuotos pagalbos).
 
Visų antra - du ar trys iš mano labai gerbiamų internetinio marketingo guru yra pasakę vieną ir tą patį dalyką. Kai jie buvo gilioje finansinėje duobėje, jie nusipirko Robbinso "Personal Power" ir po to viskas stojo į vėžes.
 
Trečia, suprantu angliškai ir galiu sau leisti mokytis iš geriausių. Kaip aš mokausi anglų kalbos, aprašiau čia:
 
Mano anglų kalbos mokymosi modelis
 
Ir dar vienas įdomus momentas. Aš nusprendžiau mokytis internetinio marketingo po to, kai pamačiau šį Tony Robbins pokalbį su dviem internetinio marketingo liūtais. Tai - istorinės asmenybės. Viena iš jų įėjo į internetinio marketingo istoriją kaip pirmas žmogus, uždirbęs 1 mln. dolerių internete per 24 valandas, o kita persona yra absoliutus internetinio marketingo rekordininkas - daugiau kaip 23 mln. dolerių per 24 valandas iš pardavimų online. Šį pokalbį galite pažiūrėti ir jūs.
 
Interview with Frank Kern and John Reese
 
Tony Robbins svetainė yra čia (tiesioginė nuoroda):
 
Anthony Robbins
 
Ir trečia figūra. BRENDON BURCHARD. Būtent iš jo aš ir mokysiuosi geresnių pinigų darymo technikos. Kodėl būtent iš jo? Todėl, kad jis man labiausiai patinka kaip žmogus ir jo medžiaga yra būtent tai, ko aš noriu išmokti dabar.
 
Kodėl investavau dabar? Todėl, kad vieną dieną Tony Robbins liepė susirasti role model. Kam jis reikalingas? Todėl, kad tai yra trumpiausias kelias (shortcut). Galima, žinoma, bandyti viską daryti pačiam, griūti, keltis ir vėl griūti ir vėl keltis kokį 100 ar 1000 kartų ir taip įgyti patirties. Bet spėkit kas?
 
Įsivaizduokit, kad tuo metu, kai jūs griuvinėsite, ieškodami savo kelio, ir išradinėsite dviratį, kažkas investuos ir pasuks trumpesniu keliu... Tokiais atvejais sakoma:
 
O čia mano mėgstamiausia citata apie investavimą iš vieno lietuviško blogo:
 
Ir pabaiga:
 
Dabar autorius pakeitė pabaigą, bet man labiau patinka pirminė versija. Nes į ją aš žinau atsakymą:
 
Vaikščiojo paskui plūgą, sodino runkelius ir taupė
 
Amerikonai sako: "Jeigu turi tik $10.000, investuok juos į save".
O kas sakoma Lietuvoj? "Taupykite!"
 
Ką tai reiškia? Ogi likite durneliais visą gyvenimą, visą gyvenimą likite tarnais. Taupykite iš nieko ir niekada nieko neturėkite. Nes priešingu atveju, kas gi dirbs juodus darbus?

Sportas padeda išsiugdyti disciplinos bei pareigos jausmą, stiprina valią, suteikia sveikos agresijos gyvenimo atžvilgiu. Viskas priklauso nuo motyvacijos, prie motyvacijos kontrolės prisideda ir bendra fizinė savijauta. Pavalgyk riešutų, daržovių, pasirūpink jog pats kūnas duotu į smegenis motyvuota signalą veikti.

nezinau ar pataikiau i reikiama forumo skilti taciau, siandien fizikos destytojas per paskutine paskaita perskaite si teksta, man jis patiko ir nusprendziau kad noriu ir su jumis pasidalinti:
 
Kavos puodelių filosofija
Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo ant stalo stiklainį ir pridėjo į jį didelių akmenų. Po to klausia studentų - ar stiklainis pilnas? Šie patvirtino. Tada profesorius išsiėmė iš krepšio skardinę nuo kavos, pilną smulkių akmenėlių ir supylė juos į stiklainį. Akmenukai gražiai užpildė tarpus tarp didelių akmenų. Profesorius vėl paklausė studentų ar stiklainis pilnas ir šie juokdamiesi jam pritarė.
 
Tada profesorius išsitraukė iš kišenės maišelį smėlio ir supylė jį į stiklainį. Smėlio kruopelės subiro į pačius mažiausius plyšelius tarp akmenų visiškai užpildydamas stiklainį. Ir vėl profesorius paklausė studentų ar dabar stiklainis pilnas. Ir šie vėl atsakė - taip.
 
Tada profesorius paėmė nuo stalo du puodelius kavos ir supylė juos į stiklainį. Kava subėgo ir susigėrė. Studentai nusijuokė.
 
-Taigi, - tarė profesorius, dabar įsivaizduokite, kad šis stiklainis yra jūsų gyvenimas. Didieji akmenys simbolizuoja svarbiausius jūsų gyvenimo dalykus: šeimą, vaikus, draugus, mylimąjį, sveikatą. Net jei visa kita dingtų, jie vis tiek liktų jums svarbūs ir suteiktų jūsų gyvenimui prasmę.
 
Smulkūs akmenėliai yra antraeiliai, mažiau svarbūs dalykai: darbas automobilis, butas, studijos. Smėlis simbolizuoja visai nesvarbius, nereikšmingus dalykus, netgi lėkštus dalykus. Ir jeigu jūs iš pradžių pilsite smėlį, tai jame neliks vietos nei dideliems akmenims, nei smulkiems akmenėliams.
 
Skirkite daugiau dėmesio svarbiems dalykams. Raskite laiko savo vaikams, mylimajam. Rūpinkitės savo sveikata. Liks pakankamai laiko darbui ir namų ruošai, ir vakarėliams, ir kitiems dalykams...
 
Rūpinkitės pirmiausia didžiausiais akmenimis, nes tik jie yra tikrai vertingi, nusistatykite teisingus prioritetus, o visa kita - tai tik smėlis.
 
Vienas iš studentų pakėlė ranką ir paklausė, ką reiškia tie du puodeliai kavos. Profesorius nusišypsojo ir atsakė:
 
Džiaugiuosi, kad paklausėte. Tai reiškia, kad NESVARBU KOKS PILNAS JŪSŲ GYVENIMAS BŪTU, PORAI PUODELIŲ KAVOS SU GERAIS DRAUGAIS VISUOMET TURĖTŲ ATSIRASTI LAIKO.
 
taigi noreciau pasakyti kad pinigai tai nera viskas, tai nera reiksmingiausias dalykas del ko zmogus gyvena, todel noreciau palinketi siekti pinigu neaukojant svarbiausiu dalyku, dekui uz demesi :)

Pats straipsnis parodo, kad kiekvienam įdomi sava sritis. ;)

Tiems kas komentuoja - Atsiminkit elementarias taisykles ir vadovaukitės jomis, patarčiau vadovautis:
1. Nepatinka - neskaityk(Nebūtina rašyt, kad po n-tos eilutės nebeskaičiau ir pnš).
2. Nori kritikuoti?(Kiekvienas asmuo gerbiantis save ir gerbiantis kito darbą, neturėtu kritikuoti, jei neturi daugiau patirties ir tiek žinių kiek autorius, kritika sveika, bet jei apie tą sferą vos kažką išmanai, tai geriau jau būtų pateikti nuomonę ir prirašyti, kad čia tik tavo nuomonė tokia, nebūtina vaidinti viską išmanančius ir visada teisuolius š*knius).
 
Šių žodžių nededikuoju niekam, tiesiog manau, kad kartais šios taisyklės būna naudingos. Apie teksto turinį - Gražus, išsamus, bei labai tvarkingas tekstas, taip pat ir adukacinės informacijos šaltinis. O tiems kurie kritikuoja be pagrindo: nematau aš čia jokio straipsnio apie kąžką, tai juk ir yra tiesiog informacija saviadukacijai, mokymo medžiaga dažniausiai jug nebūna labai idomi :D

Sakai, įkurtum globos namus, bet kaip tu ten suteiksi meilė, džiaugsmą, laimę? Į globos namus retai patenka jauni sveiki šuniukai, kurie nėra prisirišę prie kokio žmogaus, su kuriuo ir jaustų laimę. Ar teko girdėt tokį pasakymą, jog laisvė yra didžiausia laimė. Jei taip, ar globos namai, tai laisvė? Visų pirma, ar bus tiek žmonių, kad bent kelias valandas per dieną žaistų, bendrautų, užsiimtų su VIENU šuniu? Vargu. Nežinau, kaip reiktų išlaikyt gyvūnų globos namus, kuriuose 50 ar daugiau šunų, jei vienas žmogus galėtų prižiūrėti vos 2-3 šunis. O kas bendraus su jais naktį? Kas miegos šalia? Niekas? Ar dar krūva dirbančiųjų naktinėje pamainoje? Globos namai neatstos mylinčios šeimos, niekaip.
Žvelgiant giliau, laukiniai gyvūnai retai būna sveikos psichikos, dėl išmetimo į gatvę ar kitų priežasčių ji jau būna pažeista. Tačiau čia jau galėtų būti ilga diskusija be įrodymų.
Kalbant apie vadinamą užmigdymą reiktų prisiminti eutanaziją žmonėms. Mūsų krašte ji negalima, eutanizojos "legalizavimui" labai priešinasi katalikų bendruomenė. O ar tai gerai? Ne. Įsivaizduok, kad žmogus dar mąsto, tačiau jau metus nesikelia nuo patalo, neturi jokių šansų pasveikt ir nuolat jaučia nepakeliamus skausmus. Nei malonumo, nei prasmės gyventi, tik sukeliami nepatogumai kitiems. Su gyvūnais tas pats, tačiau jų eutanazija yra leidžiama. Aš už užmigdymą vien dėl to, kad tai kančios vengimas, o ne dėl tingėjimo rūpintis ar kitų priežasčių, kurių prisigalvoja žmonės.
Palaidi šunys kaip ir daugelį kitų erzina ir mane. Nereikia nei kelionės dviračiu per kaimus ar sodus, užtenka problemų ir mieste. Dėl to kalti žmonės, tačiau labiausiai nukenčia šunys. Aš nesu švelnus ir nežaidžiu su mane puolančiu šuniu. Vadovaujuosi principu - jei gali - ginkis. Taip, prieš anksčiau minėtą liūtą pašokinėt bus sunkiau, bet kai gali gintis - tai ir darai. Kai negali - bandai bėgt. Būna tokių situacijų, kuomet puola 1-2 šunys per visą kelionę. Taip, jei esi su dviračiu - gali greičiau pamint ir pabėgsi, o jei kiekvienam pravažiuotam kaime, kurie yra kas keli kilometrai, puola po vieną, du, o gal net penkis šunis. Kiekvieną kartą bėgsi? O kur malonumas, kurio siekei išmindamas dviratį? Jo nebus, nes greitai jausi nuovargi vien nuo tokių dažnų neprognozuotų pagreitėjimų. Daug greičiau ir lengviau bus atsikratyt "užpuoliko" pamosikavus lazda ar koja.
Mieste ši problema kiek kitokia. Dažniausiai mažų šunų savininkai pamiršta, kad jų augintiniai turi būti vedžiojami su pavadžiu, antsnukiu. Jau esu minėjęs šiame forume apie palaidus kaimynų šunis, tad labai neišsiplėsiu, o tik užsiminsiu, kad nesvarbu, jog šuo yra mažas, kad ir pavyzdžiui taksas, tačiau jis gali padaryti nemažai žalos. Mane, o tiksliau mano vedžiojamą šunį, iš kurio atimta teisė gintis (vedamas su pavadžiu ir antsnukiu), nuolat vejasi ir puola (mėgsta įsikabinti su dantimis į kojas tiek man, tiek šuniui) taksas. Tai medžioklinis šuo, jo dantis tikrai stiprūs, malonumas vasarą labai menkas, kai eini su nuo dantų likusiomis žymėmis ar mėlynėmis. Ką man daryti? Laukti kol (liežuvis ir pirštai verčia rašyti negražų žodį) šeimininkė pasiims ar spirti į dantis ir taip išgąsdinti? Taip kad aš spiriu. Ginu save ir savo mylimą šunį.
Kita problema, kokią gali sudaryti palaidi šunys - pamato iš kitos gatvės pusės kitą šunį ar katę ir nesidairydami lekia per gatvę. Vairuotojas stengiasi išvengti aukų ir: gadina savo padangas staigiai stabdydamas, patiria stresą, neretai užšoka ant bordiūro, taip aplankstydamas savo automobilį, o kartais (teko savo akim matyt) patiria ir gana ritmą avariją. Ir po viso to žmonės gali gerbt ir mylėt palaidus gyvūnus? Kas iš to, kad šeimininkas kaltas, ar tu su juos susišnekėsi? Jei jis taip elgiasi, jam giliai dzin.
Dar vienas pavyzdys, įvykęs prieš kelias savaites. Vedžioju šunį miške, esančiame prie namų. Pamatau iš priešais ateinančią moterį su šuniu, gana dideliu, panašaus į mano vokiečių aviginės dydį. Aš paimu šunį, prisegu pavadį ir laikau ~20-30 cm nuo ilgio pavadžiu nuo savęs. Moteriškė pasikviečia šunį. Jis prieina prie jos ir eina šalia. Staigi nusprendžia loti ir gąsdinti puolimu. Moteriškės klausimas: "o tai pas jus ne neberniukas? ajajaj, gali susipešti...". Ir ji net nebando griebti savo šuns, o toliau bando jį prisikviesti. Tai pasakykit, švelnieji gyvūnų mylėtojai, ką tokioj situacijoj daryti? Leisti savam šuniui gintis ir pulti dantimis, išgąsdinti šunį, kad ir ta pačia diskusijas sukėlusia koja ar lazda, ar kol šunys skerdžia vienas kitą aiškintis su ta moterim?
 
Aš myliu šunis, myliu ir kitus gyvūnus, tačiau meilė neturi būti beribė, reikia mąstyt ir sveiku protu. Jei būtum didelis motociklų fanas, ar sakytum, kad visose avarijose motociklininkai nekalti? manau, ne...
 
Aš suprantu, kad kartais šuo išlekia iš rankų, pabėga, pasimeta ar nutinka kitos nelaimės, bet tai būna vienetiniai nuolat nesikartojantys atvejai, o jei jau tampa nuolatybe reikia pamąstyti prieš įsigyjant gyvūną, todėl aš, kol nepersikėliau iš daugiabučio į namą, auginu vieną šunį, o ne du ar daugiau (tiesa, daugiabučiuose daugiau ir negalima). Taip esu beveik garantuotas, kad šunį išlaikysiu rankose, ko negalėčiau garantuoti augindamas ir vedžiodamas porą.

Sveiki,
Šią savaitę Harvardo ir MIT universitetai pristatė naują mokymosi platformą edX. Atrodo, kas čia tokio, bet ši naujiena mane lb sužavėjo ir tik db susivokiau, kad pasaulis stovi ant mokymo sistemos lūžio linijos. Nors pats jau kelis mėnesius studijuoju online Stanford kursus Courseroje, tačiau pačių pačiausių univerų atėjimas į šią free-online mokymo rinką daug ką pasako. Nenoriu kalbėti apie pinigus, nes jūs paklausite, kodėl Coursera gavo 16 mln. dolerių fundingą iš VC arba kodėl MIT ir Harvardas investuoja po 30 mln dolerių į edX, nors jie nk negaus iš studentų. Norėčiau padiskutuoti apie visos mokslo sistemos pokytį. Apie tai kas šią minutę atrodo neįtikėtina, bet galimai po 10 metų, tai bus naujas standartas. Online universitetai dar tik įgauna pagreitį, bet jau dabar galima rasti puikių pavyzdžių, kai kuriais tenka pasinaudoti: jau minėta Coursera, Udacity, University of the People, Khan Academy, Academic Earth ir t.t.
 
Paklausite, koks dar pokytis, juk tai tik online studijos, kurios neduoda oficialaus diplomo su kreditais ir jos mūsų krašte nieko nereiškia. Tačiau, tikiu, jog tai tik laiko klausimas. Todėl kiekvienas galės įgyti aukštąjį išsilavinimą Harvarde neišėję iš namų. Nuostabu, ane? Kviečiu pagalvoti, pasvajoti ne tik apie aukštojo mokslo revoliuciją, bet pradedant ir nuo žemesniojo lygio, t.y. mokyklų. Pasidalinsiu savo vizija, kaip galėtų atrodyti mokslo sistema. Kadangi esu optimistas, tai sakau, jog ji jau galėtų būti įgyvendinta per artimiausius 10 metų Lietuvoje.
 
Darželis: vaikai mokomi reikšti savo mintis, nemokami „ko negalima daryti“, bet supažindinami su supančiu pasauliu. Darželyje kalbama anglų ir/ar lietuvių kalba.
 
Pradinė mokykla (1-4 klasės): pradedama mokytis nuo 5 metų. Per 2-3 metus išeinamas dabartinis 4 metų kursas. Kiekvienas mokosi individualiai, t.y. pasirenka mokymosi tempą – gali pasibaigti per 2, gali pasibaigti per 4 metus. Yra suteikiama galimybė pažangiems mokiniams „spurtuoti“ į priekį. Specialos pamokos skatina kūrybiškumą, mokymosi optimizavimą, naujų įgūdžių formavimą. Galbūt netgi nebenaudojamos knygos ir sąsiuviniai – viskas yra tabletuose. Trečdalį pamokų sudaro anglų kalba. Skatinama užsirašyti į visokius būrelius, kad atrasti sportą, meną (jie yra pilnai finansuojami valstybės/rėmėjų).
 
Vidurinė (5-8 klasės): 5 klasę pradeda 7-10 metų vaikai. Taikomas individualus mokymosi modelis. Tai reiškia, jog kiekvienas renkasi mokymosi tempą pagal save. Daug mokomasi individualiai, mokytojai yra daugiau konsultantai susitikimuose su klase (db vadinamose pamokose). Anglų kalba vyksta pusę užsiėmimų. Mokslą galima pasibaigti per 2-4 metus. Daug dėmesio skiriama vidinių savybių tyrinėjimui, mokoma greito skaitymo, atminties lavinimo ir kitų įdomių tobulėjimo dalykų. Vėl gi viskas kompiuterizuota.
 
Gimnazija (9-12 klasės): dauguma dalykų mokoma anglų kalba. Kiekvienas mokinys renkasi jam reikalingas ir patinkančias pamokas. Dar daugiau dėmesio skiriama „savęs atradimui“. Daug kviestinių lektorių, kurie dalijasi savo patirtimi ir galbūt nukreipia teisinga kryptimi žmogų. Kompanijos pradeda talentų paiešką. Mokslas trunka 3-4 metus. Daug pamokų vyksta video formatu, kada nori, kur nori.
 
Universitetas: aplikuojama į online programas keliose geriausiuose univeruose (per jau minėjas edX, Coursera ir pan. sistemas). Studijų intensyvumą pasirenka pats studentas. Įmonės „medžioja galvas“ ir dalis studentų pasirašo kontraktus dar studijų metais. Studijos orientuojamos į IT, paslaugų sektorius. Programos skatina kurti inovacijas. Žinoma viskas vyksta anglų kalba ir kompiuterių pagalba. Universitetuose (kaip fizinėj įstaigoje, aka campuse) vyksta tik nebūtini dalyvauti susitikimai su dėstytojais ir kolegomis studentais, jų metu aptariamos problemos, ieškoma sprendimų. Komandinis darbas labiausiai propaguojamas internetu. Universitetą galima pasibaigti būnant ~18 metų.
 
Suprantu, jog mūsų galvose per daug giliai yra įsišakniję visokie limitai ar stereotipai, bet visai norėčiau tokio modelio ateityje. Nors dauguma žmonių liktų prie standartinio 12 metų mokykloje modelio (tik prisidėtų anglų kalbos žinių greitesnis tobulėjimas ar video pamokos), bet atsirastų galimybė gabiems mokiniams nestovėti vietoje ir tobulėti daug greičiau. Tikslas būtų kurti tokią sistemą, kurią, reikalui esant, galėtum pasidėlioti pagal savo poreikius. Kompiuterizacija gadintų socialinius įgūdžius, bet tas neišvengiamai laukia.. Kad to išvengti būtų skatinamas komandinis darbas atliekant visokias užduotis. Sakote, baisu, jog visi taps anglistais ir prarasim LT identitetą - netiesa, tiek pats, tiek daugybė draugų studijuojame užsienyje ir mylime Lietuvą labiau nei vidutinis lietuvis. Ir po savų mokslų trauksime atgal į Lietuvą, nes čia visiems yra geriau, čia dauguma savo svajones įgyvendins. O besimokant mokykloje visada būsi Lietuvoje, tad ta rizika sumažėja. Anglų kalba - vardan pasaulio atvėrimo, pažinimo.
 
Aš manau, visuomenė yra pakankamai gabi greitai mokytis. Neverta praleisti 16-18 metų mokymosi įstaigose, kai gali tą padaryti per kokius 12-14. Tiesiog reikia suteikti galimybes tokiam dalykui. Aišku čia sudėliojau tik didelius rėmus, būtų smagu išgirsti iš jūsų apie didžiausias problemas mokymo įstaigose ar jo procese. Kaip spręsti tokias problemas kaip kūrybiškumo lavinimas, savo nuomonės kūrimas, pagalba išsirenkant sritį į kurią stoti, mokytojų kompetencija ir pan.
 
Aš pats mokymo įstaigose jau praleidau beveik 17 metų ir suprantu, jog visas šis laikotarpis galėjo būt trumpesnis kokias 3-4 metais. Ir greičiausiai įdomesnis bei prasmingesnis.
 
Tad norėčiau, jog pasidalintumėte savo įsivaizduojama ateities mokymo sistema. Nebijokit pasvajot. Kokioje mokymo sistemoje norėtumėte praleisti savo vaikystę bei paauglystę? Kokioje mokysis jūsų vaikai? Kokias problemas naujoji sistema spręstų? Kaip tai spręstų?
 
Labai pavydžiu šiais laikais bebaigiantiems mokiniams, jiems nebereikia galvoti ar įstosiu kažkur ar ne, nes visus nemokamai priima geriausi pasaulio univerai. Ar gi gali būt geriau? Belieka išsispręsti problemą su tėvais – įrodyti, jog nebūtina studijuoti kažkur VU, kad paskui gauti darbą. Bet jei ne mes, kas daugiau keis jų (kiek senoką) pasaulėžiūrą? Būkime tie, kurie neplaukiame pasroviui.

Manau ne vienas jaunas žmogus yra kamuojamas vienos ligos – tingulio. Aš ne išimtis, kad ir kaip man bebūtų liūdna dėl to. Apie tai ir noriu padiskutuoti su Jumis.
 
Gyvenime esu išsikėlęs sau didelius tikslus. Tačiau puikiai suprantu, jog eidamas tuo keliu, kuriuo einu dabar, savo svajonių ir siekių neįgyvendinsiu. Tačiau žinau, jog dar ne vėlu pasikeisti. Esu moksleivis, liko dar pora metų iki studijų. Nors mokausi tikrai neblogai, dalyvauju įvairiose olimpiadose, kuriose dažniausiai laimiu, tačiau nemanau, jog aš išnaudoju visas savo galimybes, o tos mano žinios - lašas jūroje.
Nuo mažens buvau imlus mokslams, įdėdamas mažesnes pastangas nei kiti pasiekdavau dar geresnių rezultatų nei jie. Tai kėlė mano EGO ir pasitikėjimą savo jėgomis. Aš visur norėjau būti pirmas geriausias – lyderiauti. Nesvarbu, ar tai buvo skaitovų konkursas, ar futbolas su draugais. Visa tai man sekėsi puikiai. Lyderiavimas, laimėjimai buvo mano kuras, kuris skatino mane dirbti, mokytis. Pamenu, kaip 5 klasėje, sėdėdavau valandą ir mokydavausi 30 anglų kalbos žodžių tik tam, jog gaučiau 10. Aš norėjau gauti maksimumą. Jei gaudavau 9, aš jausdavausi nelaimingas. Juokinga. Tačiau metams bėgant supratau, jog kam mokytis tai, kas tau nėra įdomu, jei galima nusirašyti? Taip ir darydavau. Beveik nesimokydavau namuose – viską išmokdavau per pamokas. Jei jau tikrai reikdavo kažką išmokti ar padaryti, tai tempdavau iki paskutinės minutės, tada susidėdavo krūva darbų ir atlikti darbus buvo daug sunkiau, o ir tos žinios buvo vienadienės. Tai ir užmigdė mane ir sustabdė vietoje. Rezultatai nuo to nekentėjo, bet įdėtos pastangos sumažėjo.
 
Kuo toliau, tuo labiau stiprėjo tinginys tūnantis manyje. Aš mieliau žiūrėdavau bevertes laidas ar filmus, naršydavau internete, nei eidavau mokytis. Ar žinote tą jausmą, kai tau atrodo, jog tavęs dar laukia „krūva" darbų, kurių atlikti tu nenori ir tai tave slegia kaip didelis akmuo? Nekenčiu to jausmo. Ir galėčiau jo niekada nejausti – tereikia darbus atlikti laiku. Prisiversti ir nenukelti jų kitai dienai. Kartais būdavo tokių etapų, jog prisiversdavau ir atlikdavau darbus iki deadlino. Tai padarydavo mane laimingą, jog aš prisiverčiau ir padariau. Tačiau tas etapas greit praeidavo ir aš vėl tinginiaudavau, švaistydavau savo laiką.
 
Mane tinginiu padarė tai, jog man nereikia tiek daug pastangų, jog pasiekčiau gerus rezulatus ar gaučiau ko noriu. Ir tai neskatina manęs tobulėti. Dažnai žadu sau, jog tikrai susiimsiu, pradėsiu daugiau dirbti tose srityse, kurių man reiks ateityje, tačiau man neužtenka VALIOS. Aš žinau, jog jei pradėčiau dirbti, mokytis žinioms, o ne pažymiui, galėčiau pasiekti labai daug, tačiau tai taip nedarau.
 
Dabar darbus visuomet atidedu kitai dienai. Manau, jog kitą dieną bus lengviau, būsiu žvalesnis, skaidresnė galva. Nė velnio – kitą dieną buna tik sunkiau. Tuomet tenka sėdėti naktį ir daryti tai, ką galėjai padaryti net ir tos dienos popietę, tačiau pasirinkau internetą ar televizorių. Facebook, Gmail, uzdarbis.lt bei kiti tinklalapiai blaško mane. Pats matau kiek daug laiko praleidžiu tiesiog „kybodamas" online be jokios priežasties. Aš nelaukiu jokios svarbios žinos, man nėra būtina tikrinti tuos puslapius kelis kartus per dieną, nes vis vien nieko nepraleisiu, bet aš tai darau. Tai ėda mano laiką.
 
Dar vakar buvau kupinas entuziazmo ir motyvacijos, pakylėtas, ir maniau, jog galiu nuversti kalnus. Šiandien to nebebuvo. Vėl grįžau į niūrią dabartį, su kabančiais darbais virš galvos, kurias VĖL atidėjau kitai dienai ir šiandien.
 
 
Kaip jūs kovojat su tinguliu? Iš kur gaunat motyvacijos tam, ko vaisius ragausit vėliau?
 

Uždirbti ketvirtą milijoną.

Tai, kad tą valdžia dūrą stumia, sėdi ir vėrchus prieš mus paprastus žmogelius primeta, o kad pašustravot ir pamaištaut, kad atominę elektrinę pratęsti ES leistu - tai nė vienam drasos neužtenka.
 
Kol kelmai atsiprašant mums per galvas lakstys, tol į skolas brisim ir brisim, negana to dar ir kitoms šalims ar organizacijoms pataikausim.
 
P.S Galbūt daugeliui nepatiks mano išsireiškimai, bet jau rimtai nervinti pradeda valdžia.

Apie taisyklingai forume rašantį žmogų iškart geresnė nuomonė nei apie tą, kuris bet kaip. :)

Apie taisyklingai forume rašantį žmogų iškart geresnė nuomonė nei apie tą, kuris bet kaip. :)

Apie taisyklingai forume rašantį žmogų iškart geresnė nuomonė nei apie tą, kuris bet kaip. :)

Apie taisyklingai forume rašantį žmogų iškart geresnė nuomonė nei apie tą, kuris bet kaip. :)

Apie taisyklingai forume rašantį žmogų iškart geresnė nuomonė nei apie tą, kuris bet kaip. :)

Apie taisyklingai forume rašantį žmogų iškart geresnė nuomonė nei apie tą, kuris bet kaip. :)

Apie taisyklingai forume rašantį žmogų iškart geresnė nuomonė nei apie tą, kuris bet kaip. :)

Apie taisyklingai forume rašantį žmogų iškart geresnė nuomonė nei apie tą, kuris bet kaip. :)

Apie taisyklingai forume rašantį žmogų iškart geresnė nuomonė nei apie tą, kuris bet kaip. :)

Apie taisyklingai forume rašantį žmogų iškart geresnė nuomonė nei apie tą, kuris bet kaip. :)