twea

Labai geras straipsnis. Turbūt kiekvienam "receptas" kaip siekti tikslo kažkiek skiriasi, tačiau aš taikau būtent Justino paminėtus metodus, ar bent labai panašius.
 
Pavyzdžiui, kelis metus ruošiausi pradėti sportuoti. Tai oras buvo blogas, tai drabužių neturiu tinkamų, tai - reikia atsigauti po peršalimo - ir t.t. Supykusi užsirašiau į treniruotes. Dabar moku pinigus, turiu grafiką - dukart per savaitę, tam tikrą valandą turiu būti tam tikroje vietoje. Būtų kvaila nevažiuoti, ar ne? Ir štai, jau pusmetį sportuoju, ir esu labai patenkinta. :) "Pavogiau" iš manyje gyvenančios tinginės pusę metų, kuriuos sėkmingai skyriau sportui, kuris naudingas man pačiai. :) Dabar ir tinginys kažkur dingo - treniruotės tapo mano gyvenimo dalimi, koks dar tingėjimas gali būti? Be to - man labai smagu sportuoti, aš tiesiog buvau aptingusi ir neprisiversdavau.
 
Kalbant apie tikslų konkretumą - taip pat visiškai pritariu. Labai mėgstu sąrašiukus, ką turiu nuveikti, o dar labiau - dėlioti pliusiukus tuose sąrašuose. Manau bet kuriam žmogui milžiniškas džiaugsmas yra pasiektas rezultatas - jo akivaizdumas. Tarkim, mano draugas programavo milžinišką projektą baisiai ilgai, būdavo pervargęs, piktas. Galiausiai jis paleido tą projektą, ir pasijuto tarsi nusimetęs akmenį nuo krūtinės - bet nepasakyčiau kad labai džiūgavo, matyt tiesiog per ilgai viskas užtruko. O vėliau jis ėmėsi visiškai smulkaus darbelio - atliko jį per keletą dienų. Ir sako man: "žinai, aš čia nieko ypatingo nenuveikiau, bet man toks džiaugsmas kad viskas veikia, kad darbą pabaigiau!".
Tad kartais geriau nepersistengti su tikslais, arba juos kažkaip smulkinti - kad kuo dažniau jaustum "valio, aš pabaigiau tą darbelį!". Manau tai labai padeda savimotyvacijai.
 
Na ir, mano ne kartą minėtas "beheivioristinis" triukas :) Kai nebegaliu prisiversti, nerandu savyje motyvacijos, tiesiog žvėriškai tingiu, nenoriu, nemėgstu - pasižadu sau prizą. Kažką ne per didelio, bet kas pradžiugins mano širdį. Taip dirbtiniu būdu įjungiu savyje varikliuką - ir pati nepastebiu kaip atlieku nemėgstamą darbą - kai žinau kad pabaigus manęs laukia geras filmas, pasivaikščiojimas, mėgstamas desertas...
 
Na o jei "beheivioristinio" triuko nepakanka, ir esu visiška "lepšė" - tada baru save. Kas iš to, kad sėdžiu, tingiu - yra toks žodis "reikia". O jei reikia, vadinasi reikės ir rytoj, ir bus tik dar blogiau, kadangi vakare mane grauš sąžinė, vadinasi sunkiai užmigsiu, ir ryt bus visai netikusi diena. Tad laikas susiimti, ir gal dar spėsiu gauti savo desertą, o rytoj bus puiki diena :)
 
Tiesa, pažįstu žmogų kuriam nei vienas iš mano paminėtų dalykų neveikia, arba veikia per silpnai. Jis yra per didelis tinginys, ir nuolat kartoja kad jam "reikia spyrio į užpakalį". Tačiau mano galva tokie žmonės nepakankamai dirba su savimi, ir jiems reikia ugdyti valią. Aš taip pat kartais labai tingiu, bet jei galiu prisiversti - tai kodėl kitas negali? Nebus visą gyvenimą taip, kad kaskart prireikus atsiras tinkamas žmogus, ir įspirs ten kur reikia, jei nesusiimsi pats - įspirs gyvenimas, ir įspirs kaip reikiant...

Taip yra. Privalomasis sveikatos draudimas :)
Tai gal tiesiog pavėluotai sumokėjai, todėl draustumas nutrūko, bet sumokėjai vis tiek už visus 12 mėnesių? Tada skolos nebuvo, suprantama.
 
Bet jei sumokėtum tik už 11 mėnesių, nors visus metus privalėjai draustis - liktų skola už tą vieną mėnesį. Deklaruojant pajamas atsirastų neigiamas skaičius prie PSD. Man teko primokėti po deklaravimo ankstesniais metais, nes turėjau autorinių sutarčių ir neteisingai apskaičiavau kiek užsakovas sumokės PSD, ir pati tais mėnesiais nesumokėjau. :)

O man labai patiko tas blogas.
 
Tragiška matyt kaip su purvu malamas itin jauno žmogaus darbas. OK, istorijos mergaitiskos, bet jau dabar atsiskleidžia krūva gerų dalykų:
 
- noras kažkur išdėstyt savo mintis, o tai leidžia jai pažiūrėt į save iš šalies, o tai yra vienas pagrindinių asmeninio tobulėjimo sugebėjimų, kurių labai maža dalis žmonių turi;
- gebėjimas pakankamai rišliai pasakot istorijas, kuriose ne tik atskleidžia kas kaip ir kada įvyko, bet ir bando kapstyt giliau - ką visa tai reiškia. Vėlgi - sugebėjimas, kurio pasigedau tarp kai kurių universiteto studentų;
- atsiskleidžia ir pakankamai intuityvus polinkis marketingui: radau ir postų pavadinimus į temą ir call-to-action mėginimus ir pasalūnišką savireklamą čia forume.
 
Manau, kad iš smėlio dėžės galim lipt tada, kai toj smėlio dėžėj atsibosta.
 
Man lygiai tą patį sakė, kai 8 metų būdamas savo senų žaislų "parduotuvę" kieme atidariau ir visokiais kitokiais lempiniais ekspermentais užsiimdavau. Gerai, kad į visus tokius gyvenimo aiškintojus per daug dėmesio nekreipiau.
 
Kurkit ir darykit, ne tik tu Marsiete, bet ir visi, kas turit kokių nors idėjų. Ir darykit tol, kol tai pradės atsipirkt.

Kas yra logotipas, koks jis turi būti?
Logotipas – svarbiausias bet kurios įmonės firminis elementas. Tai įmonės veidas ir simbolis, perteiktas grafiškai.
 
Nereikia manyti kad logotipas – viso labo nedidelis paveikslėlis, kadangi geras logotipas yra kur kas daugiau nei tiesiog iliustracija. Geras logotipas yra konceptualus, stilizuotas, išmąstytas, originalus, įsimintinas, įskaitomas, turintis teisingą emocinį krūvį ir t.t.
 
Profesionalaus logotipo kūrimo procesas turi panašumų su šiuo kinų anekdotu:
„Dailininkai, europietis ir kinas, gavo užduotį - per tris dienas nupiešti antį. Europietis nuėjo prie ežero ir dvi dienas piešė vienos anties eskizus, kol pagaliau trečią dieną nutapė detalų jos portretą. Kinas pusantros dienos sėdėjo ant suolelio prie ežero ir stebėjo jame plaukiojančias antis. Po to jis sugrįžo į studiją ir per likusį laiką nutapė savo paveikslą, kuriame pavaizdavo tai, kaip jis pajautė visų stebėtų ančių „chi" energiją.”
Taip yra todėl, kad geras logotipas pirmiausia turi būti išmąstytas, tik po to – sukurtas.
 
Klausimai, kurių negalima neužduoti klientui
Dizaineris, imdamasis kurti naują įmonės veidą – jos firmos stilių, pirmiausia užduos užsakovui klausimų, kurie padės suprasti:
- kas yra įmonė,
- kokios yra jos klientų tikslinės grupės,
- kaip įmonė nori save pozicionuoti,
- kokia savybė ar emocija yra svarbiausia ir t.t.
Logotipas gali būti solidus arba jaunatviškas, simbolizuojantis stabilumą, patikimumą, arba inovatyvumą, veržlumą, konservatyvus arba šiuolaikiškas – ir tai tik keletas pavyzdžių.
 
Dar apie gerą ir blogą logotipus
Be abejo, labai svarbus dalykas yra originalumas. Kaip žmogus pasijunta nejaukiai, susitikęs lygiai taip pat apsirengusį kitą žmogų – taip tik dar stipriau nejaukiai galima pasijusti atradus, kad tokių logotipų koks puikuojasi ant jūsų vizitinių kortelių – yra daugybė. Geras logotipas – unikalus logotipas – atspindintis būtent Jūsų įmonės vertybes, stiprybes ir stilių.
 
Egzistuoja daugybė niuansų, kurie labai svarbūs logotipo kūrimo procese, nes sukuria emocinį krūvį, nuotaiką, kurie vienodai veikia žmones visame pasaulyje. Logotipas gali būti „griūnantis, krentantis, nestabilus“ – jeigu jo kompozicinis sprendimas neteisingas, o tai, savaime suprantama, kels neigiamas emocijas, nors paprastas žmogus negalės pasakyti kodėl taip yra. Būtent todėl logotipą turėtų kurti profesionalas, gerai išmanantis kompoziciją ir logotipų kūrimo meną.
 
Spalvos yra dar vienas, bet ne mažiau svarbus dalykas. Kiekviena spalva turi savo prasmę, kuri gali skirtis skirtingose šalyse. Geras dizaineris išmano spalvotyrą, žino kurios spalvos tarpusavyje dera, o kurios – nedera, bei žino tų spalvų simboliką ir prasmę. Jeigu jums reikalingas jaunatviškas, veržlus ir inovatyvus logotipas – geras dizaineris niekada nepasiūlys jo mėlynos ar violetinės spalvos – nes jų reikšmė priešinga – stabilumas, pasitikėjimas, ištikimybė, saugumas, dvasingumas.
 
Visas logotipas – šriftas, grafinis ženklas, kompozicija, spalva – turi būti sustyguota ir suderinta. Jokių atsitiktinumų, kaip „mėgstamiausia mano spalva oranžinė“ profesionaliame logotipe nebus – viskas prasminga ir logiška, o kartu – kūrybinga ir originalu.
 
Taigi kuriant logotipą svarbiausias vertinimo kriterijus negali būti laikas. Svarbiau yra dizainerio „know how“, jo kūrybiškumas, sugebėjimas įsiklausyti, analizuoti ir galiausiai – jo gebėjimas naudotis dizainerio įrankiais – pradedant pieštuku, ir baigiant kompiuterinėmis programomis.
 
Kaip aš kuriu logotipą
Po to, kai jau išsiaiškinu kaip įmonė nori save pozicionuoti, kokiai tikslinei grupei taikomas ženklas, kokį emocinį krūvį jis turi sukelti:
 
1. Atlieku „analogų analizę“ – apžiūriu panašia veikla užsiimančių įmonių logotipus, analizuoju – kurie vykę, kurie – nevykę ir kodėl jie tokie.
2. Kai analogų labai daug, visų apžiūrėti nebūtina, svarbu susidaryti įspūdį apie įmonės konkurentus.
3. Sekantis etapas – idėjos generavimas. Kokia forma, gyvūnas, objektas tinkamiausiai atspindėtų šios įmonės veiklą, tikslus?
4. Kartais 3 punkto nereikia, nes klientas labai konkrečiai pasako, kad nori matyti logotipe, pavyzdžiui, dramblį. Apžiūriu dramblio nuotraukas, piešinius – kartais internete, rečiau – knygose.
5. Objekto stilizacija – kartais tiesiog eskizuoju ant popieriaus lapo, kartais – iškart kompiuteryje. Dramblys neturi būti pernelyg detalus ir smulkus, tačiau turi atspindėti pagrindines dramblio savybes, kad vis dar būtų dramblys. Straublys svarbiau už kojas. Be to – dramblys drambliui nelygus, pagal įmonės aprašymą bei tikslinę grupę tai gali būti solidus, rimtas dramblys, arba mažas linksmas animacinis drambliukas.
6. Pasirinktos stilizacijos (dažniausiai kelių) tobulinimas, šrifto derinimas.
7. Spalvų įvedimas – nepamirštam spalvotyros ir įmonės aprašymo! Mėlyna gali gražiai atrodyti, bet jeigu prašoma energingo ir jaunatviško ženklo – ji netinka.
8. Pradinių versijų siuntimas klientui, derinimas, korekcijos, pardavimas.
 
Sėkmės!
© twea. 2010
 
P.S. tai mano nuomone ir patirtimi paremtas straipsnis, kitas dizaineris gali turėti savo pastabų, naudingų patarimų, todėl papildymai yra laukiami ir sveikintini. :)

Nu jo... Panelė labai geros nuomonės apie save, nors pati net nemoka parašyt daugelio lietuviškų žodžių be gramatinių klaidų. Klausia nuomonės, o po to visus, kurie mano kitaip nei ji - iškritikuoja. Panašu į eilinį interneto trolį. Tikiuosi taip ir yra, nes jei ne - liūdna.

Nu jo... Panelė labai geros nuomonės apie save, nors pati net nemoka parašyt daugelio lietuviškų žodžių be gramatinių klaidų. Klausia nuomonės, o po to visus, kurie mano kitaip nei ji - iškritikuoja. Panašu į eilinį interneto trolį. Tikiuosi taip ir yra, nes jei ne - liūdna.

Nu jo... Panelė labai geros nuomonės apie save, nors pati net nemoka parašyt daugelio lietuviškų žodžių be gramatinių klaidų. Klausia nuomonės, o po to visus, kurie mano kitaip nei ji - iškritikuoja. Panašu į eilinį interneto trolį. Tikiuosi taip ir yra, nes jei ne - liūdna.

Nu jo... Panelė labai geros nuomonės apie save, nors pati net nemoka parašyt daugelio lietuviškų žodžių be gramatinių klaidų. Klausia nuomonės, o po to visus, kurie mano kitaip nei ji - iškritikuoja. Panašu į eilinį interneto trolį. Tikiuosi taip ir yra, nes jei ne - liūdna.

Čia bus viso labo mano subjektyvi nuomonė. Man atrodo jos ir klausei :) Na ir - ji bus gan kategoriška, nes kitaip ji išvis nebūtų nuomonė, o būtų nieko nesakantis pliurzalėlis, bet čia aš taip galvoju :)
 
Gerai būtų, deja neretai duodama kaip tik - tai kas visai nereikalinga. Net dieninėse studijose žmonės pasigenda reikalingų žinių, o apie ištęstines - gali tik spėlioti kas kokiam dėstytojui "susišvies", ir ar nebus taip, kad mokysiesi visiškai nereikalingus dalykus, o apie aktualius nei nesužinosi.
 
Ar neprasilenkia su logika šios mintys? Nenoriu brūžinti suolų - bet noriu kuo greičiau pradėti rimtai žiūrėti į gyvenimą, užsidirbti savų pinigų? Daugiau laiko sau? Ir toks pats diplomas kaip dieninukų?
Jei nenori investuoti į ateitį, bet nori rimto gyvenimo, su darbu, pinigais, laisvu laiku - iš kur visa tai atsiras? Nemanau, kad pasaulis veikia tokiu būdu - jis veikia labiau tokiu: kiek įdedi pastangų - maždaug tiek pat gali tikėtis rezultato. Ir tai neiškart, pradžioj reikia daug daug pastangų, o tik gerokai vėliau viskas pamažu pradeda "atsipirkt". Vėliau tos proporcijos keičiasi, bet iki to reikia užaugt. O dabar - panašu, kad tikiesi sutaupyti visko: laiko, energijos, pastangų, bet visiškai nieko neprarasti - tai man atrodo neįmanoma.
 
Nežinau kaip geriau paaiškinti, bet - tarkime kalbam ne apie kažkokias studijas, o būtent apie mokymąsi groti gitara.
Tarkime aš lankau dienines gitaros paskaitas, groju gamas, skaitau natas, mokausi muzikos teorijos, solfedžio ir kas ten tik susiję - ir groju, bei gilinuosi į visa tai 4 metus, ar kiek priklauso, beveik kiekvieną dieną - tiek paskaitose, tiek po jų, nes nuolat užduodami namų darbai.
Mano draugė nusprendžia išmokt grot gitara neakivaizdiniu būdu: grubiai tariant - paprašo dėstytojų greitų tutorialų, atsispausdina kelių gabalų tab'us, visko iš to, ką mokausi aš - po trupinėlį, ir eina atsiskaityti. Ji groja kelias savaites per metus - prieš sesiją, kai laikas prispaudžia.
 
Klausimas - ar tikrai manai, kad aš ir draugė būsime vienodo lygio?
Kitas klausimas - koks Tavo tikslas? Įgyti žinių, tapti profesionale, ar kuo greičiau pabaigti studijas?
 
Kiek neakivaizdininkų pažinojau - beveik visi ėjo studijuoti taip tik todėl, kad neturi laiko, bet reikia diplomo, ir tikrai visi sakė, kad nespėjo žmoniškai įsigilinti į nei vieną dėstomą dalyką - daugelis net gailėjosi, kad norėjo išmokti geriau, bet negalėjo - tiesiog ne tokios studijos. Visi taip pat sakė, kad juos daug lengviau praleidžia, nei dieninių studijų studentus - tai ir pati paminėjai, ir tai akivaizdžiai iliustruoja studijų kokybę vienoje ir kitoje studijų formoje. Manai apie tai nežinos darbdaviai (čia apie vienodus "popieriukus")?
 
Asmeniškai nesuprantu tokio studijavimo, jei nėra ypatingų aplinkybių - pavyzdžiui: esi pagyvenęs žmogus, kurio karjerai trukdo laipsnio nebuvimas, nors turi gerą darbą; arba - visiškai neturi artimųjų palaikymo, nors esi gabus - turi ieškoti darbo visai dienai, nespėji lankyti paskaitų; arba - čia jau antras/kažkelintas tavo diplomas, kurio kažkodėl norisi/reikia, bet jis nėra pagrindinis.
 
Linkiu sėkmės, bet siūlau gerai pagalvoti apie šį sprendimą. Nesakau, kad neįmanoma studijuoti neakivaizdžiai - tiesiog, kaip jau sakiau - tikslai ir aplinkybės daug ką lemia. Girdėti argumentai man neatrodo svarūs, stebuklai iš oro nevyksta - sutaupiusi studijų laiką vėliau gali prarasti dar gerokai daugiau, ieškodama rimto, gerai apmokamo darbo.

Štai Mariaus pacituoti tamstos postai:
Pirmas postas
Antras postas
Kaip matom - pranešimai vieši, jokio pažeidimo nėra.

Kerniau, gimei būti oratorium ;) Užuodžiu Tavo charizmą nepaisant kilometrų, skiriančių mus.
 
Sakoma - kad žmogui sektųsi, jis turi nenusižengti gamtos dėsniams, o kad nenusižengtų gamtos dėsniams - jis turi būti vienu metu savanaudiškas, ir padedantis kitiems. Giliau pagalvojus - labai paprasta, juk jeigu neturi siekio, kad būtų geriau tau - tikrai neįdėsi tiek pastangų ir meilės, kiek įdėtum, jeigu būtum tiesiogiai suinteresuotas. O pakeliui padėsi ir kitiems, nebent būtum tikrai tiek unikalus, kad tai kas svarbu tau - nebūtų svarbu niekam kitam...
 
Tęsiant temą apie idėjas - kaip ir visiems, man jos kyla ne tada, kai noriu kad kiltų. Daugiausia idėja žmogui kyla tuomet, kai jis yra labiausiai atsipalaidavęs, todėl jau šioje temoje matom tendenciją - nevienam geriausios mintys kyla tualete - tai nenaujiena, rimtų reklamos agentūrų work shop'uose uždavus šį klausimą populiariausi atsakymai būna tokie: "tualete", "prieš užmiegant"; "rūkant", "vonioje", "geriant kavą" ir pan. :)
 
Tik klausimas turėtų būti ne: "ką turėčiau daryti, kad būčiau kūrybingesnis?", o "koks aš būnu tuomet, kai esu kūrybingiausias, ir kaip tokiu tapti?". Jei suprantate, apie ką aš kalbu. O kalbu apie žmogaus sugebėjimą atsipalaiduoti, sugebėjimą atsikratyti nereikalingų minčių, sugebėjimą valdyti smegenų pusrutulius (nes turime loginį, ir kūrybinį pusrutulį neveltui), bei dar daugiau - sugebėjimą valdyti smegenų veikimo dažnį, ko realiai matyt nevaldome nei vienas - tik kartais instinktyviai tai nutinka, ir tada pasijuntame genijais... Taip, kaip galim per penkias minutes susapnuoti mėnesį - panašiai galėtumėm išmokti ir mąstyti, bet to nevaldom, todėl tik retsykiais nutinka kažkoks nušvitimas, kuris išverčia iš klumpių mus pačius :)
 
Žinot tą fenomeną, kuomet "užkrenta" kažkoks žodis, ar pavardė? Kuo labiau stengiesi jį atsiminti, tuo mažesnė tikimybė, kad prisiminsi. Paprastai prisimeni praėjus dienai ar net kelioms, kai apskritai būni pamiršęs kad apie tai galvojai - lyg niekur nieko atmintis "išspjauna" tą žodį :D Taip yra ir su kūrybingumu - prievarta jo neišgausi, kuo labiau save forsuosi, tuo labiau užsiblokuosi, todėl pirmiausia reikia išmokti atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, klausytis savęs, mažiau save spausti, atsiminti sapnus, užuosti arbatos aromatą ryte, jausti kaip vasario saulutė šildo skruostą, pastebėti zylutės pėdutes sniege...
 
Papildau: nuklydau filosofijon, bet... Tikiu kad egzistuoja informacinis laukas - ne viskas, ką sugalvojame, gimsta tik mūsų galvose - mus stipriai įtakoja aplinkinis pasaulis, ir tam, kad būtumėm maksimaliai kūrybingi - tiesiog turime būti pasaulio dalimi, negalim užsiciklinti ties savimi ir nereaguoti į aplinką - tai būtų kvaila. Kas tas vienas žmogus, prieš visą pasaulį? Ko reikia - išmokti rasti pusiausvyrą, Ying Yang tarp savo poreikių, troškimų, svajonių, ir aplinkos, pasaulio - o ją radus ir viską suderinus - sėkmė neaplenks.

Grįšiu ir įkišiu ir aš savo trigrąšį į šią temą.
 
Nors per patį konkursą labai stipriai kritikavau jį, tačiau po jau nebebuvo noro lįsti ir sakyti kažką nes jau prieš tai patyriau, kad tiesiog beprasmiška būtų.
 
Jeigu grįžtumėt atgal ir permestumėt šią temą nuo pat pradžių, tai pamatytumėt mūsų su rolkaxx komentarus, kaip mes buvom labai stipriai susikibę dėl jo vykdomos strategijos potencialo.
 
Jau šio konkurso pradžioje minėjau, kad kas liečia SEO, tai yra trumpasis ir ilgasis laikotarpiai (plačiau apie tai štai šiame pranešime). Trumpasis laikotarpis gali tęstis nuo 1 savaitės iki 3-4 mėnesių (tam tikrais atvejais šis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 6 mėnesių), tuo tarpu ilgasis laikotarpis tęsiasi maždaug nuo 3-4 iki 12 mėnesių.
 
Kokie yra skirtumai trumpojo ir ilgojo laikotarpio? Jei jūsų tikslas yra iškelti svetainę trumpalaikiam laikotaropiui, tai galit bandyti naudoti visokius black-hat, grey-hat ir pan metodus ir jei tuo laikotarpiu nebus kokių nors didesnių updeitų, jums visai gali gana neblogai pasisekti ir galbūt įdėtas laikas bei išlaidos visai atsipirks.
Bet esmė, kad ilgajame laikotarpyje dažniausiai viskas susidėlioja į vietas ir jei buvo naudojamos kokios nors blogos technologijos (ypač tokios, kokias rolkaxx naudojo šiame konkurse) Google jas vis tiek pagauna. Asmeninė patirtis.
 
Aišku, šis konkursas tęsėsi gana neilgai (čia yra pati pirmoji šio konkurso klaida) ir čia dabar bandyti kažką įrodinėti jau gana sudėtinga yra. Ypač kai rolkaxx iš kart po konkurso suskubo pašalinti svetainę ir uždėti tam domenui redirect'ą.
 
Bet yra vienas niuansėlis iš ankstesnių mūsų pokalbių:
 
 
 
 
Šio konkurso metu rolkaxx išdavė dar vieną savo įmonės projektą, ties kuriuo buvo dirbama. Jis pats šioje temoje nuorodos neskelbė, tačiau, kadangi aš pats turėjau vieną projektą, ties kuriuo dirbau anksčiau pagal raktažodį "SEO paslaugos", tai jį susekti tikrai nebuvo visiškai sudėtinga. Tai buvo IT įmonės kurioje jis dirba reprezentacinė svetainė. Buvau šia nuorodą patalpinęs netgi ir šioje temoje, tačiau rolkaxx PM žinute paprašė, kad ištrinčiau nuorodą, todėl ją vėliau pašalinau. Visgi, ltknygos domeną jis būtent į tą pačią svetainę ir nukreipė, tad šiuo metu tai jau yra vieša paslaptis :)
 
Dabar grįžtam prie esmės - aukščiau esančiose iškarpose paryškinau keletą raktažodžių su kuriais rolkaxx bandė reitinguoti savo įmonės tinklalapį, naudodamas lygiai tokius pačius metodus, kokie buvo naudojami šiame konkurse. Turiu pasakyti, kad jam tuo metu, kai parašė šiuos postus, tas tikrai labai neblogai sekėsi - pagal raktažodį "kontekstinės reklamos tinklas" jis buvo TOP 1 pozicijoje, pagal "SEO paslaugos", jei gerai atsimenu, vienu momentu netgi iki TOP 3 buvo pakilęs.
 
Kokie rezultatai dabar?
Pagal abu šiuo raktažodžius jo įmonės tinklalapis yra išmestas į 3 puslapį.
 
Aš asmeniškai su tinklalapiu, su kuriuo teko dirbti pagal raktažodį "SEO paslaugos" nebedirbu jau maždaug pusę metų. Bet jis vis tiek labai stabiliai laikosi TOP 10 ir net po paskutinių updeitų jis niekur nedingo iš ten.
 
Nežinau, šios forumo bendruomenės problema yra galbūt menkas supratimas, kad SEO tai yra ne tik tam tikrų TOP pozicijų pasiekimas, bet ir gebėjimas jas išlaikyti ilgesnį laikotarpį, darbas su paieškų sistemų CTR, tikslinės auditorijos pritraukimu, srauto maksimizavimo galimybių paieška, UX, bei svarbiausia paieškos sistemų lankytojų srauto gebėjimu konvertuoti į klientus ar pirkėjus (CRO). Šis konkursas labai aiškiai parodė, kad visų šių aspektų aktualumo, didžioji dalis forumo bendruomenės "SEO specialistų" dar visiškai nesupranta.
Tai tiesiog yra mano ideaologija, kuria aš vadovaujuosi ir man labai drąsko akis tokie konkursai, kur sudarytos visos reikalingos sąlygos jį laimėti spameriams. Pagal mano supratimą "SEO spameris" galintis šiek tiek paspaminti ir pasiekti kažkokių trumpalaikių rezultatų negali vadintis "SEO ekspertu", nes jis tiesiog ir liks "SEO spameris". Kaip jau minėjau - SEO tai nėra tiesog tuščias tam tikrų TOP pozicijų pasiekimas. Išmokit tai pagaliau.

Šaunūs patarimai, sutinku praktiškai su viskuo, jei laikome pavyzdį reliatyviu - ne visiems netalentingiems sekasi, o talentingiems - nesiseka. :)
 
Man užkliuvo vieta, kurią pacitavau. Pati, būdama laisvai samdoma dizainere jau ne vienerius metus, pastebėjau, kad visada būti pasiekiama - ne išeitis. Bent jau - ne mano atveju. Kažkada būtent taip, kaip rašai ir elgiausi - vos gaunu e-meilą - puolu dirbt, nesvarbu ar šeštadienis, ar vienuolikta valanda vakaro - maniau kad tai sustiprins pasitikėjimą manimi, kad taip elgtis teisinga ir profesionalu. Anaiptol - užsakovui tai dažnai nėra mirtinai būtina, o kitą dieną, parašius kitam užsakovui, nebegalėsiu pasakyti kad esu neišsimiegojusi, nes vakar naktį dirbau iki trečios valandos su kitu klientu - teisintis juk negalima. :)
Reikia protingai apskaičiuoti savo darbo grafiką, pasiliekant laiko poilsiui, ir tas grafikas turi būti gana griežtas, keičiamas tik esant neišvengiamai būtinybei, papildomam užmokesčiui. Pavyzdžiui aš nedirbu savaitgaliais, o paprastomis dienomis dirbu iki tam tikros valandos. Mano klientai žino mano darbo grafiką, ir gerbia mano teisę į poilsį - neturiu jokių problemų, kiek žinau visi patenkinti. Žinoma, tai nėra visiškai absoliutu, kartais sutinku imtis degančio projekto, ir dirbu ties juo savaitę po 16 valandų per dieną - bet tai jau priklauso nuo atskiro susitarimo. Kartais užsisėdžiu prie kompiuterio ilgiau - tuomet neignoruoju "per vėlai" parašiusio kliento - jei darbelis nedidelis - atlieku, jei didesnis - parašau kada galėsiu atlikti, pasiteirauju ar tinka mano terminas.
 
Reziumė - manau būtina turėti konkretų darbo grafiką (bent jau tiems freelanceriams, kurie turi darbų pastoviai), kitaip nebepavyks visko sukontroliuoti, atsiras ir tokių klientų kurie tiesiog užlips ant galvos - pamatę kad esi pasiekiamas kiaurą parą, išsisemsi, prarasi motyvaciją, nuvilsi kitus klientus (kurie be viso kito galbūt būtų buvę geresni, nes gerbė Tavo laiką nuo pat pradžių). :)
 
Žinoma tai, kad dizaineris turi darbo grafiką nereiškia kad jis gali būti nepareigingas. Pati laikausi principo - padaryti viską, kad kiekvienas darbas būtų atliktas kiek įmanoma geriau, ir kiek įmanoma greičiau. Laikytis žodžio privaloma visuomet, o jei dėl kažkokiu force major'ų neįmanoma - reikia nedelsiant informuoti apie tai klientą, kaip dealeris rašė, pasiūlant sprendimą.
 
Dar vienas dalykėlis - taip, kiekvienas klientas yra svarbus, bet kiekvieno užsakymo neaprėpsi. Reikia mokėti rinktis, ir ne tik pagal užsakymo dydį, projekto kainą, termino ilgumą - dar ir pagal patį klientą. Esu turėjusi užsakovą, kuris mokėdavo nedaug, bet nuolat reikalaudavo kad viską mesčiau, spausdavo, terorizavo visomis prasmėmis. Maniau - pakentėsiu šiek tiek, jis pradės mokėti geriau, būsim susidirbę... Kur tau :)
 
Džiaugiuosi, kad dabar dirbu su žmonėmis, kurie moka maloniai bendrauti, gerbia mane, stengiasi derinti laiką iš anksto, įvertindami faktą, kad galiu turėti ir kitų užsakymų, ir apskritai - ne patys spręsdami kiek laiko užtruks sukurti vieną ar kitą darbą, bet tardamiesi kiek laiko tam dizainui atlikti reikės. Žodžiu manau kad dirbti su žmonėmis kurie vargina tiek protiškai, tiek fiziškai - neverta. Net jei jie moka neblogai (nors kiek man teko sutikti - būtent tokie ir nemoka daug).
 
Yra daugybė fainų žmonių, su kuriais dirbt bus vienas malonumas, tiesiog jų niekada nesutiksi, o jei ir sutiksi - atsisakysi jų užsakymo, jei ant galvos turėsi vieną ar kelis klientus-teroristus, su besikartojančiomis frazėmis: "tu dabar prie kompiuterio? Man reikia už valandos čia tokio logotipo, padaryk. Ir būtų gerai kad padarytum vardan ateities mūsų bendradarbiavimo - nemokamai... Na gerai, šimtą litų sumokėsiu".
 
Pabaigai pridurti galėčiau tiek, kad viskas susiveda į vieną vienintelę tiesą - Tau turi patikti tai, kuo užsiimi. Tada Tu dirbsi "kaip sau" ir darbai bus kokybiški, tada neatidėliosi, nes dirbsi su malonumu, užsidegęs, tada - pastoviai tobulėsi, augsi, būsi kasdien profesionalesnis ir t.t. Raskite mėgstamą darbą, ir nei vienos dienos nebereikės dirbti - gaila nepamenu kieno ši citata, bet ji tobula.

Jei pavogei vieną kartą kažką - tai gali ir toliau vogt? Manyčiau kad ne, juolab kad jei vagystės prieitų iki teismų - už kiekvieną baustų atskirai. :rolleyes:
 
Faktiškai yra, kaip Arnas jau minėjo - mokami ir nemokami resursai.
Nemokami dar skirstosi į tuos, kuriuos leidžiama naudoti tik nekomerciniams tikslams (savo tinklalaraščio dizainui, fotomanipuliacijai, kurią darai pasipraktikavimui ar pan.), tačiau komerciniams neleidžiama - parduoti darbo, kurį kurdamas panaudojai resursą negali, negana to - negali naudoti net ir savo tinklalapyje ar tinklaraštyje, jei šis yra komercinio pobūdžio. Čia atsiranda slidumai, kuriuos ne iki galo išmanau, bet tarkime mano asmeninis tinklaraštis, kaip suprantu yra nekomercinis tol, kol aš iš jo neužsidirbu pinigų, vadinasi vos įdėsiu vieną reklaminį skydelį - jau nebegaliu naudoti nekomercinių resursų. Ar ne?
 
Kitas dalykas - kai kurie resursų autoriai nurodo ir daugiau sąlygų - vieni prašo kad susisiektum ir paklaustum ar gali naudoti elementą, kiti - kad praneštum kur panaudojai ir t.t. Kiekvienu atveju reikia skaityti licensiją.
 
Geriausia mano supratimu dizaineriui pačiam fotografuoti, ir naudoti kiek įmanoma dažniau savo medžiagą. Jeigu nesi tikras dėl resurso panaudojimo - visada susisiek su jo autorium, paprastai jie labai geranoriški, ir viską išsiaiškinsit. Dar galima pirkti resursus, tada būsi tikras kad juos naudoti gali kaip nori - tačiau paprastai jie nepigūs - tarkim iStock'e yra ir tokių nuotraukų, kurių viena gali kainuoti 50 dolerių... Aišku yra ir pigesnių, Shutterstock'as skaitosi pigesnis fotobankas.
 
Aš naudoju svetimus resursus komerciniams darbams minimaliai. Praktiškai viską nusipiešiu pati, o kai reikia fotografijų - perkam iš fotobankų, kartais užsakovas turi kažką savo. Fotomanipuliacijoms perkam visas nuotraukas, kurias naudojam. Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę, ir jeigu fotomanipuliacijoje ketina panaudoti kažkokį nereikšmingą fotografijos elementą - teoriškai gali paimt, atsisiųst nekomerciniams tikslams skirtą fotografiją ir išsikirpt iš jos, tikėdamasis kad niekas nesužinos. Tačiau realiai tai yra autorinių teisių pažeidimas.
 
Reklamos agentūros neretai turi nusipirkusios fotografijų ir vektorių katalogus, taip pat aktyviai naudojasi fotobankų paslaugomis, kartais turi ir savo fotografus su fotostudija, kad galėtų nusifotografuoti kažką patys, arba prireikus samdo fotografą iš šalies.
 
Tik naujokėliai ima bet ką iš google vaizdų ir naudoja savo darbuose - jie paprastai dar nežino kas yra autorinės teisės, ir kaip galima stipriai nusvilti nagus, be to - kol nieko gero nesukuria patys, nesupranta kad reikia gerbti kito kūrybą...
Be to - įpratę naudoti ant lėkštutės patiektais stock'ais jie sunkiai išmoksta piešti, generuoti idėjas - nedaug tobulėja. Tuo tarpu kai pieši pats - kaskart laviniesi, ir kaupi savo asmeninius resursus, ilgainiui turėsi visą kolekciją įvairios grafikos. Kai ko žinoma antrą kartą naudoti nebegalėsi dėl to, kad turtines teises pardavei kartu su darbu, bet tau bus juoko darbas nusipiešt dar vieną panašų objektą, kai būsi pripiešęs ne vieną šimtą įvairių darbų :) Practice makes perfect, kaip sakoma ;)

Jei pavogei vieną kartą kažką - tai gali ir toliau vogt? Manyčiau kad ne, juolab kad jei vagystės prieitų iki teismų - už kiekvieną baustų atskirai. :rolleyes:
 
Faktiškai yra, kaip Arnas jau minėjo - mokami ir nemokami resursai.
Nemokami dar skirstosi į tuos, kuriuos leidžiama naudoti tik nekomerciniams tikslams (savo tinklalaraščio dizainui, fotomanipuliacijai, kurią darai pasipraktikavimui ar pan.), tačiau komerciniams neleidžiama - parduoti darbo, kurį kurdamas panaudojai resursą negali, negana to - negali naudoti net ir savo tinklalapyje ar tinklaraštyje, jei šis yra komercinio pobūdžio. Čia atsiranda slidumai, kuriuos ne iki galo išmanau, bet tarkime mano asmeninis tinklaraštis, kaip suprantu yra nekomercinis tol, kol aš iš jo neužsidirbu pinigų, vadinasi vos įdėsiu vieną reklaminį skydelį - jau nebegaliu naudoti nekomercinių resursų. Ar ne?
 
Kitas dalykas - kai kurie resursų autoriai nurodo ir daugiau sąlygų - vieni prašo kad susisiektum ir paklaustum ar gali naudoti elementą, kiti - kad praneštum kur panaudojai ir t.t. Kiekvienu atveju reikia skaityti licensiją.
 
Geriausia mano supratimu dizaineriui pačiam fotografuoti, ir naudoti kiek įmanoma dažniau savo medžiagą. Jeigu nesi tikras dėl resurso panaudojimo - visada susisiek su jo autorium, paprastai jie labai geranoriški, ir viską išsiaiškinsit. Dar galima pirkti resursus, tada būsi tikras kad juos naudoti gali kaip nori - tačiau paprastai jie nepigūs - tarkim iStock'e yra ir tokių nuotraukų, kurių viena gali kainuoti 50 dolerių... Aišku yra ir pigesnių, Shutterstock'as skaitosi pigesnis fotobankas.
 
Aš naudoju svetimus resursus komerciniams darbams minimaliai. Praktiškai viską nusipiešiu pati, o kai reikia fotografijų - perkam iš fotobankų, kartais užsakovas turi kažką savo. Fotomanipuliacijoms perkam visas nuotraukas, kurias naudojam. Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę, ir jeigu fotomanipuliacijoje ketina panaudoti kažkokį nereikšmingą fotografijos elementą - teoriškai gali paimt, atsisiųst nekomerciniams tikslams skirtą fotografiją ir išsikirpt iš jos, tikėdamasis kad niekas nesužinos. Tačiau realiai tai yra autorinių teisių pažeidimas.
 
Reklamos agentūros neretai turi nusipirkusios fotografijų ir vektorių katalogus, taip pat aktyviai naudojasi fotobankų paslaugomis, kartais turi ir savo fotografus su fotostudija, kad galėtų nusifotografuoti kažką patys, arba prireikus samdo fotografą iš šalies.
 
Tik naujokėliai ima bet ką iš google vaizdų ir naudoja savo darbuose - jie paprastai dar nežino kas yra autorinės teisės, ir kaip galima stipriai nusvilti nagus, be to - kol nieko gero nesukuria patys, nesupranta kad reikia gerbti kito kūrybą...
Be to - įpratę naudoti ant lėkštutės patiektais stock'ais jie sunkiai išmoksta piešti, generuoti idėjas - nedaug tobulėja. Tuo tarpu kai pieši pats - kaskart laviniesi, ir kaupi savo asmeninius resursus, ilgainiui turėsi visą kolekciją įvairios grafikos. Kai ko žinoma antrą kartą naudoti nebegalėsi dėl to, kad turtines teises pardavei kartu su darbu, bet tau bus juoko darbas nusipiešt dar vieną panašų objektą, kai būsi pripiešęs ne vieną šimtą įvairių darbų :) Practice makes perfect, kaip sakoma ;)

Turbūt daugelis čia esančių žmonių labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, todėl turėti sveikas akis yra labai svarbu – kitaip nukentės ir darbo produktyvumas, juk dirbti su paraudusiomis, ašarojančiomis akimis tikrai nemalonu...
 
Straipsnis skirtas ne tik silpnaregiams – keturi iš penkių skyrių tinka visiems, net turintiems puikias akis - tai tiesiog bendri patarimai kaip palaikyti sveikas akis, neleisti joms pervargti, kokių vitaminų ir maisto papildų galima profilaktiškai vartoti akių stiprinimui.
 
Tik penktas skyrius skirtas regos problemų jau turintiems – tačiau gali būti įdomus ir puikiai matantiems žmonėms – penktas skyrius apie tai, kaip atsiranda regos sutrikimai, kas juos sukelia, ir kaip su jais kovoti – kaip atstatyti regėjimą ar bent jį pagerinti.
 
Turbūt esate girdėję, kad rega būna ne tik 100%, bet ir 200% ar net 500% - kai žmogus mato visą lentelę pas okulistą iš gerokai didesnio atstumo nei įprasta. Tad turbūt kiekvienas turi erdvės akių stiprinimui – net jei dabar mato puikiai kaip žmogus, jis gali matyti puikiai kaip erelis B-)
 
1. Geras apšvietimas.
Tai labai svarbu, ir nors visi apie tai žinome, ne visada pasirūpiname. Akims nėra sveika, jei kambarys skendi prieblandoje, o pats sėdi įbedęs žvilgsnį į monitorių (ar televizorių). Stalinė lempa ir bent nedidelė lempelė bendram kambario apšvietimui tikrai nepakenks - nebus didelio kontrasto po to, kai nuo ryškiai šviečiančio monitoriaus nusisuksite kad pasižiūrėtumėte ką ten kampe išdarinėja katė. Keli patarimai apie teisingą apšvietimą darbo vietoje, (ištrauka iš Valstybinės Darbo inspekcijos parengtos Darbo saugos):
 
Plačiau apie ergonomišką darbo vietą skaitykite čia:
Darbas prie kompiuterio. Darbo sauga ir sveikata.
 
2. Pertraukėlės – duokit akims pailsėti.
Pagal higienos normą, dirbant 8 val. per dieną, po vienos darbo valandos turi būti daromos 5 (10) min. pertraukos, o dirbant 12 val. per dieną, pradedant devinta darbo valanda - 15 min. pertraukos.Pertraukų metu ir po darbo rekomenduojama atlikti akių ir fizinius pratimus. 10-15 minučių skirdami arbatos ar kavos puodelio išsivirimui, persimetimui keliais žodžiais su kolegomis tikrai nenukentėsite, o akys per tą laiką spės pailsėti.
 
Kitas pertraukėlės variantas: 10x10x10 taisyklė - kas 10 minučių darbo 10 sekundžių pažiūrėkit į objektą, nutolusį ne mažiau kaip 10 metrų.
 
3. Pratimai akims.
Pratimai atliekami sėdint, galvą laikant tiesiai. Kiekvienas pratimas kartojamas 4–5 kartus.
 
Pirmas variantas
1. Plačiai atmerkite akis ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. Užmerkite akis, stipriai įtempkite akių raumenis. Po to atsipalaiduokite.
2. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į dešinę. Po to nukreipkite žvilgsnį į kairę.
3. Užmerkite dešinę akį ir plačiai atmerkite kairę. Ir priešingai.
4. Iškelkite rodomąjį pirštą tiesiai prieš nosį ir nukreipkite žvilgsnį į jį. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
5. Suraukite kaktą, žiūrėkite piktai. Po to užmerkite akis ir atsipalaiduokite.
 
Antras variantas
1. Neįtempdami akių raumenų užsimerkite. Po to plačiai atsimerkite ir nukreipkite žvilgsnį į tolį.
2. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
3. Nepasukdami galvos lėtai atlikite akimis sukamuosius judesius: į viršų – į dešinę – į apačią – į kairę ir pakartokite į priešingą pusę. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
4. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į viršų, po to tiesiai. Analogiškai: į apačią ir tiesiai, į dešinę ir tiesiai, į kairę ir tiesiai.
 
Trečias variantas
1. Galvą laikykite tiesiai neįtempdami akių raumenų pamirksėkite.
2. Nepasukdami galvos, užsimerkite ir pasukite akis pažiūrėkite į dešinę, po to į kairę ir tiesiai. Pakelkite akis į viršų, nuleiskite žemyn ir pažiūrėkite tiesiai.
3. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką, po to į tolį.
4. Vidutiniu tempu atlikite 3–4 sukamuosius akių judesius į dešinę, po to į kairę, atpalaidavę akių raumenis nukreipkite žvilgsnį į tolį.
 
(Dėkojame http://imunitetas.lt/ už leidimą pacituoti akių pratimus iš jų puslapio)
 
4. Vitaminai ir mikroelementai akims (morkos, mėlynės ir kita)
Svarbiausi vitaminai akims: A, C ir E. Šių vitaminų galima rasti įvairiuose vaisiuose, daržovėse.
 
Neseniai nustatyta, kad akių sveikatai svarbūs ir karotinoidai liuteinas ir zeaksantinas. Jie taip pat randami daržovėse ir vaisiuose. Akių sveikatai svarbūs ir mikroelementai selenas, cinkas bei varis.
 
Vaistinėse galima rasti daugybės rūšių vitaminų ir mikroelementų akims, pasikonsultuokite su vaistininke.
Neblogas straipsnelis: kaip išsirinkti vitaminus akims
 
5. Akių gerinimo programos silpnaregiams. Akiniai mūsų priešas, o ne padėjėjas.
Silpnaregiai dažniausiai susitaiko su mintimi, kad gyventi teks su akiniais (ar kontaktiniais lęšiais). Gal ir teks, bet ar atsisakytumėte galimybės pagerinti akis? Nors puse dioptrijos? Žinoma stebuklų nebūna, todėl reikalingas ne tik noras, bet ir valia, o akių gerinimo programų egzistuoja, ir net ne viena.
 
Žmogaus akis turi 6 raumenis. Trumparegystė, toliaregystė, žvairumas, astigmatizmas – problemos, kylančios iš to, kad tam tikri raumenys nusilpsta, ir akies obuolys neįgauna reikalingos formos. Trumparegių akys visada yra pailgos formos – išsitempusios į priekį, todėl jie mato iš arti, bet nemato iš toli. Tam kad matytum iš toli turi atpalaiduoti raumenis, ir leisti akies obuoliui grįžti į apvalią padėtį. Tuo tarpu toliaregių bėda atvirkštinė – jų akys visada apvalios formos, ir jiems reikia išlavinti raumenis kurie ištempia akis į priekį, kad galėtų matyti iš arti.
 
Akiniai ir kontaktiniai lęšiai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – užsidėjęs akinius žmogus užfiksuoja savo akį tokioje formoje, kokioje ji yra, ir nebelavina akies raumenų visai, tokiu būdu ilgainiui regėjimas prastėja, akių raumenys silpsta vis labiau. Apie tai labai gerai paaiškino profesorius Vladimir Ždanov (Жданов) šiame video klipe (rusų kalba), remdamasis Beitso metodu:
 
Vladimir Ždanov (Жданов)
Pratimai akims video (pagal Beitso metodą) rusų kalba
Rekomenduoju pažiūrėti suprantantiems rusiškai – labai konkrečiai paaiškina silpnaregiškumo problemą, ir ką daro akiniai (kodėl jie nepadeda, o kenkia).
 
Mirzakarimas Norbekovas "Kvailio patirtis arba kelias į praregėjimą. Kaip atsikratyti akinių"
 
Šis autorius aprašė alternatyvią gydymo sistemą, kurią tarptautinė nepriklausomų ekspertų asociacija 1998 m. iš visų žinomų sistemų pripažino esant efektyviausia.
 
Yra net keli šios knygos leidimai, išleido leidykla Alma Littera, knygos kaina ~30LTL. Autorius yra psichologijos daktaras, pedagogikos daktaras, medicinos filosofijos daktaras, profesorius, be to karate kyokushin 3 dano ir sam cion do devintojo dano sporto meistras.
Šis žmogus kartais važinėja po Europą ir rengia seminarus – nemėgstantiems skaityti verta pasidomėti jais. O čia galite paskaityti atsiliepimų apie knygą:
atsiliepimai
 
Norbekovo video klipas rusų kalba:
Pratimai akims
 
William Horates Bates "Beitso metodas regėjimui pagerinti be akinių", Narbuto leidykla, 1996 Šiauliai. Šiuo metodu remiasi prof. Vladimiras Ždanovas, nuoroda į jo video klipą pateikiau aukščiau.
 
S. M. Beresford, D. W. Muris, M. J. Allen, F. A. Young "Kaip gerinti regėjimą be akinių ir kontaktinių lęšių". Knygą išleido leidykla Alma littera.
 
Šioje, kaip ir M.Norbekovo knygoje, pateikiami praktiniai patarimai, pratimai akių gerinimui.
Plačiau apie knygos turinį
 
6. Pabaiga
Jeigu turite daugiau patarimų, ar žinote autorių, kurių nepaminėjau, ir kurie yra parašę efektyvių akių gerinimo programų - būtinai parašykite. Nesu nei akių gydytoja, nei apskritai medikė, aprašiau tai ką perskaičiau, radau, sužinojau pati, tikiuosi kad bent dalis patarimų bus naudingi, o gal kažkas pasiryš ir išbandys akių atstatymo programą - būtų labai įdomu išgirsti tikrų atsiliepimų kaip tai veikia - iš laimingo žmogaus kuriam jau nebereikia akinių.
Skeptikus taip pat suprantu, bet prašau gerbti kitų žmonių nuomonę, ir neteigti nieko kategoriškai, kol bent nepažiūrėjote Ždanovo video klipo (manau jis labiausiai tinka skeptikams, kadangi ten nerasite jokių filosofijų - tik logiški faktai, anatomija - jokių pasakų).
 
Ačiū už dėmesį, tikiuosi straipsnio ilgis neatbaidys visų - glausčiau nesugebėjau - viskas atrodė svarbu, nieko nesinorėjo išmesti... :rolleyes:
 
© twea.2010

Lygiai taip pat manau ir aš. Mene taip jau yra - jei nori užsidirbti - kartais tenka kažką aukoti. Yra vienetai, kurie Lietuvoj vien iš tapybos puikiausiai pragyvena - bet daugelis ieško nišų, kur galėtų kažkiek pasiaukodami "parduoti savo sugebėjimus", kad likusį laiką galėtų veikti tai, ką dievina.
Esu nežmoniška optimistė, bet pati "prasibroviau" iki to lygmens, kur man smagu, taip pat - per juodą, nemėgstamą darbą, kurį dirbdama galvojau: "čia tam, kad galėčiau būti tuo, kuo noriu būti". Buvo verta ;)
 
Bet kokiu atveju - sėkmės! Ir, manau, niekada nereikia daryti to, ko nekenti. Jei nekenti fotografuoti daiktų, gal patiks fotografuoti žmones? Ar gyvūnus? Tai tiesiog lengviau parduoti. :) Šunų fotosesija... Mmmm, pati norėčiau - ir paniurkai, ir pafotografuoji :D

Turbūt daugelis čia esančių žmonių labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, todėl turėti sveikas akis yra labai svarbu – kitaip nukentės ir darbo produktyvumas, juk dirbti su paraudusiomis, ašarojančiomis akimis tikrai nemalonu...
 
Straipsnis skirtas ne tik silpnaregiams – keturi iš penkių skyrių tinka visiems, net turintiems puikias akis - tai tiesiog bendri patarimai kaip palaikyti sveikas akis, neleisti joms pervargti, kokių vitaminų ir maisto papildų galima profilaktiškai vartoti akių stiprinimui.
 
Tik penktas skyrius skirtas regos problemų jau turintiems – tačiau gali būti įdomus ir puikiai matantiems žmonėms – penktas skyrius apie tai, kaip atsiranda regos sutrikimai, kas juos sukelia, ir kaip su jais kovoti – kaip atstatyti regėjimą ar bent jį pagerinti.
 
Turbūt esate girdėję, kad rega būna ne tik 100%, bet ir 200% ar net 500% - kai žmogus mato visą lentelę pas okulistą iš gerokai didesnio atstumo nei įprasta. Tad turbūt kiekvienas turi erdvės akių stiprinimui – net jei dabar mato puikiai kaip žmogus, jis gali matyti puikiai kaip erelis B-)
 
1. Geras apšvietimas.
Tai labai svarbu, ir nors visi apie tai žinome, ne visada pasirūpiname. Akims nėra sveika, jei kambarys skendi prieblandoje, o pats sėdi įbedęs žvilgsnį į monitorių (ar televizorių). Stalinė lempa ir bent nedidelė lempelė bendram kambario apšvietimui tikrai nepakenks - nebus didelio kontrasto po to, kai nuo ryškiai šviečiančio monitoriaus nusisuksite kad pasižiūrėtumėte ką ten kampe išdarinėja katė. Keli patarimai apie teisingą apšvietimą darbo vietoje, (ištrauka iš Valstybinės Darbo inspekcijos parengtos Darbo saugos):
 
Plačiau apie ergonomišką darbo vietą skaitykite čia:
Darbas prie kompiuterio. Darbo sauga ir sveikata.
 
2. Pertraukėlės – duokit akims pailsėti.
Pagal higienos normą, dirbant 8 val. per dieną, po vienos darbo valandos turi būti daromos 5 (10) min. pertraukos, o dirbant 12 val. per dieną, pradedant devinta darbo valanda - 15 min. pertraukos.Pertraukų metu ir po darbo rekomenduojama atlikti akių ir fizinius pratimus. 10-15 minučių skirdami arbatos ar kavos puodelio išsivirimui, persimetimui keliais žodžiais su kolegomis tikrai nenukentėsite, o akys per tą laiką spės pailsėti.
 
Kitas pertraukėlės variantas: 10x10x10 taisyklė - kas 10 minučių darbo 10 sekundžių pažiūrėkit į objektą, nutolusį ne mažiau kaip 10 metrų.
 
3. Pratimai akims.
Pratimai atliekami sėdint, galvą laikant tiesiai. Kiekvienas pratimas kartojamas 4–5 kartus.
 
Pirmas variantas
1. Plačiai atmerkite akis ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. Užmerkite akis, stipriai įtempkite akių raumenis. Po to atsipalaiduokite.
2. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į dešinę. Po to nukreipkite žvilgsnį į kairę.
3. Užmerkite dešinę akį ir plačiai atmerkite kairę. Ir priešingai.
4. Iškelkite rodomąjį pirštą tiesiai prieš nosį ir nukreipkite žvilgsnį į jį. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
5. Suraukite kaktą, žiūrėkite piktai. Po to užmerkite akis ir atsipalaiduokite.
 
Antras variantas
1. Neįtempdami akių raumenų užsimerkite. Po to plačiai atsimerkite ir nukreipkite žvilgsnį į tolį.
2. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
3. Nepasukdami galvos lėtai atlikite akimis sukamuosius judesius: į viršų – į dešinę – į apačią – į kairę ir pakartokite į priešingą pusę. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
4. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į viršų, po to tiesiai. Analogiškai: į apačią ir tiesiai, į dešinę ir tiesiai, į kairę ir tiesiai.
 
Trečias variantas
1. Galvą laikykite tiesiai neįtempdami akių raumenų pamirksėkite.
2. Nepasukdami galvos, užsimerkite ir pasukite akis pažiūrėkite į dešinę, po to į kairę ir tiesiai. Pakelkite akis į viršų, nuleiskite žemyn ir pažiūrėkite tiesiai.
3. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką, po to į tolį.
4. Vidutiniu tempu atlikite 3–4 sukamuosius akių judesius į dešinę, po to į kairę, atpalaidavę akių raumenis nukreipkite žvilgsnį į tolį.
 
(Dėkojame http://imunitetas.lt/ už leidimą pacituoti akių pratimus iš jų puslapio)
 
4. Vitaminai ir mikroelementai akims (morkos, mėlynės ir kita)
Svarbiausi vitaminai akims: A, C ir E. Šių vitaminų galima rasti įvairiuose vaisiuose, daržovėse.
 
Neseniai nustatyta, kad akių sveikatai svarbūs ir karotinoidai liuteinas ir zeaksantinas. Jie taip pat randami daržovėse ir vaisiuose. Akių sveikatai svarbūs ir mikroelementai selenas, cinkas bei varis.
 
Vaistinėse galima rasti daugybės rūšių vitaminų ir mikroelementų akims, pasikonsultuokite su vaistininke.
Neblogas straipsnelis: kaip išsirinkti vitaminus akims
 
5. Akių gerinimo programos silpnaregiams. Akiniai mūsų priešas, o ne padėjėjas.
Silpnaregiai dažniausiai susitaiko su mintimi, kad gyventi teks su akiniais (ar kontaktiniais lęšiais). Gal ir teks, bet ar atsisakytumėte galimybės pagerinti akis? Nors puse dioptrijos? Žinoma stebuklų nebūna, todėl reikalingas ne tik noras, bet ir valia, o akių gerinimo programų egzistuoja, ir net ne viena.
 
Žmogaus akis turi 6 raumenis. Trumparegystė, toliaregystė, žvairumas, astigmatizmas – problemos, kylančios iš to, kad tam tikri raumenys nusilpsta, ir akies obuolys neįgauna reikalingos formos. Trumparegių akys visada yra pailgos formos – išsitempusios į priekį, todėl jie mato iš arti, bet nemato iš toli. Tam kad matytum iš toli turi atpalaiduoti raumenis, ir leisti akies obuoliui grįžti į apvalią padėtį. Tuo tarpu toliaregių bėda atvirkštinė – jų akys visada apvalios formos, ir jiems reikia išlavinti raumenis kurie ištempia akis į priekį, kad galėtų matyti iš arti.
 
Akiniai ir kontaktiniai lęšiai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – užsidėjęs akinius žmogus užfiksuoja savo akį tokioje formoje, kokioje ji yra, ir nebelavina akies raumenų visai, tokiu būdu ilgainiui regėjimas prastėja, akių raumenys silpsta vis labiau. Apie tai labai gerai paaiškino profesorius Vladimir Ždanov (Жданов) šiame video klipe (rusų kalba), remdamasis Beitso metodu:
 
Vladimir Ždanov (Жданов)
Pratimai akims video (pagal Beitso metodą) rusų kalba
Rekomenduoju pažiūrėti suprantantiems rusiškai – labai konkrečiai paaiškina silpnaregiškumo problemą, ir ką daro akiniai (kodėl jie nepadeda, o kenkia).
 
Mirzakarimas Norbekovas "Kvailio patirtis arba kelias į praregėjimą. Kaip atsikratyti akinių"
 
Šis autorius aprašė alternatyvią gydymo sistemą, kurią tarptautinė nepriklausomų ekspertų asociacija 1998 m. iš visų žinomų sistemų pripažino esant efektyviausia.
 
Yra net keli šios knygos leidimai, išleido leidykla Alma Littera, knygos kaina ~30LTL. Autorius yra psichologijos daktaras, pedagogikos daktaras, medicinos filosofijos daktaras, profesorius, be to karate kyokushin 3 dano ir sam cion do devintojo dano sporto meistras.
Šis žmogus kartais važinėja po Europą ir rengia seminarus – nemėgstantiems skaityti verta pasidomėti jais. O čia galite paskaityti atsiliepimų apie knygą:
atsiliepimai
 
Norbekovo video klipas rusų kalba:
Pratimai akims
 
William Horates Bates "Beitso metodas regėjimui pagerinti be akinių", Narbuto leidykla, 1996 Šiauliai. Šiuo metodu remiasi prof. Vladimiras Ždanovas, nuoroda į jo video klipą pateikiau aukščiau.
 
S. M. Beresford, D. W. Muris, M. J. Allen, F. A. Young "Kaip gerinti regėjimą be akinių ir kontaktinių lęšių". Knygą išleido leidykla Alma littera.
 
Šioje, kaip ir M.Norbekovo knygoje, pateikiami praktiniai patarimai, pratimai akių gerinimui.
Plačiau apie knygos turinį
 
6. Pabaiga
Jeigu turite daugiau patarimų, ar žinote autorių, kurių nepaminėjau, ir kurie yra parašę efektyvių akių gerinimo programų - būtinai parašykite. Nesu nei akių gydytoja, nei apskritai medikė, aprašiau tai ką perskaičiau, radau, sužinojau pati, tikiuosi kad bent dalis patarimų bus naudingi, o gal kažkas pasiryš ir išbandys akių atstatymo programą - būtų labai įdomu išgirsti tikrų atsiliepimų kaip tai veikia - iš laimingo žmogaus kuriam jau nebereikia akinių.
Skeptikus taip pat suprantu, bet prašau gerbti kitų žmonių nuomonę, ir neteigti nieko kategoriškai, kol bent nepažiūrėjote Ždanovo video klipo (manau jis labiausiai tinka skeptikams, kadangi ten nerasite jokių filosofijų - tik logiški faktai, anatomija - jokių pasakų).
 
Ačiū už dėmesį, tikiuosi straipsnio ilgis neatbaidys visų - glausčiau nesugebėjau - viskas atrodė svarbu, nieko nesinorėjo išmesti... :rolleyes:
 
© twea.2010

Kas yra logotipas, koks jis turi būti?
Logotipas – svarbiausias bet kurios įmonės firminis elementas. Tai įmonės veidas ir simbolis, perteiktas grafiškai.
 
Nereikia manyti kad logotipas – viso labo nedidelis paveikslėlis, kadangi geras logotipas yra kur kas daugiau nei tiesiog iliustracija. Geras logotipas yra konceptualus, stilizuotas, išmąstytas, originalus, įsimintinas, įskaitomas, turintis teisingą emocinį krūvį ir t.t.
 
Profesionalaus logotipo kūrimo procesas turi panašumų su šiuo kinų anekdotu:
„Dailininkai, europietis ir kinas, gavo užduotį - per tris dienas nupiešti antį. Europietis nuėjo prie ežero ir dvi dienas piešė vienos anties eskizus, kol pagaliau trečią dieną nutapė detalų jos portretą. Kinas pusantros dienos sėdėjo ant suolelio prie ežero ir stebėjo jame plaukiojančias antis. Po to jis sugrįžo į studiją ir per likusį laiką nutapė savo paveikslą, kuriame pavaizdavo tai, kaip jis pajautė visų stebėtų ančių „chi" energiją.”
Taip yra todėl, kad geras logotipas pirmiausia turi būti išmąstytas, tik po to – sukurtas.
 
Klausimai, kurių negalima neužduoti klientui
Dizaineris, imdamasis kurti naują įmonės veidą – jos firmos stilių, pirmiausia užduos užsakovui klausimų, kurie padės suprasti:
- kas yra įmonė,
- kokios yra jos klientų tikslinės grupės,
- kaip įmonė nori save pozicionuoti,
- kokia savybė ar emocija yra svarbiausia ir t.t.
Logotipas gali būti solidus arba jaunatviškas, simbolizuojantis stabilumą, patikimumą, arba inovatyvumą, veržlumą, konservatyvus arba šiuolaikiškas – ir tai tik keletas pavyzdžių.
 
Dar apie gerą ir blogą logotipus
Be abejo, labai svarbus dalykas yra originalumas. Kaip žmogus pasijunta nejaukiai, susitikęs lygiai taip pat apsirengusį kitą žmogų – taip tik dar stipriau nejaukiai galima pasijusti atradus, kad tokių logotipų koks puikuojasi ant jūsų vizitinių kortelių – yra daugybė. Geras logotipas – unikalus logotipas – atspindintis būtent Jūsų įmonės vertybes, stiprybes ir stilių.
 
Egzistuoja daugybė niuansų, kurie labai svarbūs logotipo kūrimo procese, nes sukuria emocinį krūvį, nuotaiką, kurie vienodai veikia žmones visame pasaulyje. Logotipas gali būti „griūnantis, krentantis, nestabilus“ – jeigu jo kompozicinis sprendimas neteisingas, o tai, savaime suprantama, kels neigiamas emocijas, nors paprastas žmogus negalės pasakyti kodėl taip yra. Būtent todėl logotipą turėtų kurti profesionalas, gerai išmanantis kompoziciją ir logotipų kūrimo meną.
 
Spalvos yra dar vienas, bet ne mažiau svarbus dalykas. Kiekviena spalva turi savo prasmę, kuri gali skirtis skirtingose šalyse. Geras dizaineris išmano spalvotyrą, žino kurios spalvos tarpusavyje dera, o kurios – nedera, bei žino tų spalvų simboliką ir prasmę. Jeigu jums reikalingas jaunatviškas, veržlus ir inovatyvus logotipas – geras dizaineris niekada nepasiūlys jo mėlynos ar violetinės spalvos – nes jų reikšmė priešinga – stabilumas, pasitikėjimas, ištikimybė, saugumas, dvasingumas.
 
Visas logotipas – šriftas, grafinis ženklas, kompozicija, spalva – turi būti sustyguota ir suderinta. Jokių atsitiktinumų, kaip „mėgstamiausia mano spalva oranžinė“ profesionaliame logotipe nebus – viskas prasminga ir logiška, o kartu – kūrybinga ir originalu.
 
Taigi kuriant logotipą svarbiausias vertinimo kriterijus negali būti laikas. Svarbiau yra dizainerio „know how“, jo kūrybiškumas, sugebėjimas įsiklausyti, analizuoti ir galiausiai – jo gebėjimas naudotis dizainerio įrankiais – pradedant pieštuku, ir baigiant kompiuterinėmis programomis.
 
Kaip aš kuriu logotipą
Po to, kai jau išsiaiškinu kaip įmonė nori save pozicionuoti, kokiai tikslinei grupei taikomas ženklas, kokį emocinį krūvį jis turi sukelti:
 
1. Atlieku „analogų analizę“ – apžiūriu panašia veikla užsiimančių įmonių logotipus, analizuoju – kurie vykę, kurie – nevykę ir kodėl jie tokie.
2. Kai analogų labai daug, visų apžiūrėti nebūtina, svarbu susidaryti įspūdį apie įmonės konkurentus.
3. Sekantis etapas – idėjos generavimas. Kokia forma, gyvūnas, objektas tinkamiausiai atspindėtų šios įmonės veiklą, tikslus?
4. Kartais 3 punkto nereikia, nes klientas labai konkrečiai pasako, kad nori matyti logotipe, pavyzdžiui, dramblį. Apžiūriu dramblio nuotraukas, piešinius – kartais internete, rečiau – knygose.
5. Objekto stilizacija – kartais tiesiog eskizuoju ant popieriaus lapo, kartais – iškart kompiuteryje. Dramblys neturi būti pernelyg detalus ir smulkus, tačiau turi atspindėti pagrindines dramblio savybes, kad vis dar būtų dramblys. Straublys svarbiau už kojas. Be to – dramblys drambliui nelygus, pagal įmonės aprašymą bei tikslinę grupę tai gali būti solidus, rimtas dramblys, arba mažas linksmas animacinis drambliukas.
6. Pasirinktos stilizacijos (dažniausiai kelių) tobulinimas, šrifto derinimas.
7. Spalvų įvedimas – nepamirštam spalvotyros ir įmonės aprašymo! Mėlyna gali gražiai atrodyti, bet jeigu prašoma energingo ir jaunatviško ženklo – ji netinka.
8. Pradinių versijų siuntimas klientui, derinimas, korekcijos, pardavimas.
 
Sėkmės!
© twea. 2010
 
P.S. tai mano nuomone ir patirtimi paremtas straipsnis, kitas dizaineris gali turėti savo pastabų, naudingų patarimų, todėl papildymai yra laukiami ir sveikintini. :)

šaunuolis, Nano, padirbėjai :)
taip pat dėkui už įvertinimą ;)

Kerniau, gimei būti oratorium ;) Užuodžiu Tavo charizmą nepaisant kilometrų, skiriančių mus.
 
Sakoma - kad žmogui sektųsi, jis turi nenusižengti gamtos dėsniams, o kad nenusižengtų gamtos dėsniams - jis turi būti vienu metu savanaudiškas, ir padedantis kitiems. Giliau pagalvojus - labai paprasta, juk jeigu neturi siekio, kad būtų geriau tau - tikrai neįdėsi tiek pastangų ir meilės, kiek įdėtum, jeigu būtum tiesiogiai suinteresuotas. O pakeliui padėsi ir kitiems, nebent būtum tikrai tiek unikalus, kad tai kas svarbu tau - nebūtų svarbu niekam kitam...
 
Tęsiant temą apie idėjas - kaip ir visiems, man jos kyla ne tada, kai noriu kad kiltų. Daugiausia idėja žmogui kyla tuomet, kai jis yra labiausiai atsipalaidavęs, todėl jau šioje temoje matom tendenciją - nevienam geriausios mintys kyla tualete - tai nenaujiena, rimtų reklamos agentūrų work shop'uose uždavus šį klausimą populiariausi atsakymai būna tokie: "tualete", "prieš užmiegant"; "rūkant", "vonioje", "geriant kavą" ir pan. :)
 
Tik klausimas turėtų būti ne: "ką turėčiau daryti, kad būčiau kūrybingesnis?", o "koks aš būnu tuomet, kai esu kūrybingiausias, ir kaip tokiu tapti?". Jei suprantate, apie ką aš kalbu. O kalbu apie žmogaus sugebėjimą atsipalaiduoti, sugebėjimą atsikratyti nereikalingų minčių, sugebėjimą valdyti smegenų pusrutulius (nes turime loginį, ir kūrybinį pusrutulį neveltui), bei dar daugiau - sugebėjimą valdyti smegenų veikimo dažnį, ko realiai matyt nevaldome nei vienas - tik kartais instinktyviai tai nutinka, ir tada pasijuntame genijais... Taip, kaip galim per penkias minutes susapnuoti mėnesį - panašiai galėtumėm išmokti ir mąstyti, bet to nevaldom, todėl tik retsykiais nutinka kažkoks nušvitimas, kuris išverčia iš klumpių mus pačius :)
 
Žinot tą fenomeną, kuomet "užkrenta" kažkoks žodis, ar pavardė? Kuo labiau stengiesi jį atsiminti, tuo mažesnė tikimybė, kad prisiminsi. Paprastai prisimeni praėjus dienai ar net kelioms, kai apskritai būni pamiršęs kad apie tai galvojai - lyg niekur nieko atmintis "išspjauna" tą žodį :D Taip yra ir su kūrybingumu - prievarta jo neišgausi, kuo labiau save forsuosi, tuo labiau užsiblokuosi, todėl pirmiausia reikia išmokti atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, klausytis savęs, mažiau save spausti, atsiminti sapnus, užuosti arbatos aromatą ryte, jausti kaip vasario saulutė šildo skruostą, pastebėti zylutės pėdutes sniege...
 
Papildau: nuklydau filosofijon, bet... Tikiu kad egzistuoja informacinis laukas - ne viskas, ką sugalvojame, gimsta tik mūsų galvose - mus stipriai įtakoja aplinkinis pasaulis, ir tam, kad būtumėm maksimaliai kūrybingi - tiesiog turime būti pasaulio dalimi, negalim užsiciklinti ties savimi ir nereaguoti į aplinką - tai būtų kvaila. Kas tas vienas žmogus, prieš visą pasaulį? Ko reikia - išmokti rasti pusiausvyrą, Ying Yang tarp savo poreikių, troškimų, svajonių, ir aplinkos, pasaulio - o ją radus ir viską suderinus - sėkmė neaplenks.

Jei pavogei vieną kartą kažką - tai gali ir toliau vogt? Manyčiau kad ne, juolab kad jei vagystės prieitų iki teismų - už kiekvieną baustų atskirai. :rolleyes:
 
Faktiškai yra, kaip Arnas jau minėjo - mokami ir nemokami resursai.
Nemokami dar skirstosi į tuos, kuriuos leidžiama naudoti tik nekomerciniams tikslams (savo tinklalaraščio dizainui, fotomanipuliacijai, kurią darai pasipraktikavimui ar pan.), tačiau komerciniams neleidžiama - parduoti darbo, kurį kurdamas panaudojai resursą negali, negana to - negali naudoti net ir savo tinklalapyje ar tinklaraštyje, jei šis yra komercinio pobūdžio. Čia atsiranda slidumai, kuriuos ne iki galo išmanau, bet tarkime mano asmeninis tinklaraštis, kaip suprantu yra nekomercinis tol, kol aš iš jo neužsidirbu pinigų, vadinasi vos įdėsiu vieną reklaminį skydelį - jau nebegaliu naudoti nekomercinių resursų. Ar ne?
 
Kitas dalykas - kai kurie resursų autoriai nurodo ir daugiau sąlygų - vieni prašo kad susisiektum ir paklaustum ar gali naudoti elementą, kiti - kad praneštum kur panaudojai ir t.t. Kiekvienu atveju reikia skaityti licensiją.
 
Geriausia mano supratimu dizaineriui pačiam fotografuoti, ir naudoti kiek įmanoma dažniau savo medžiagą. Jeigu nesi tikras dėl resurso panaudojimo - visada susisiek su jo autorium, paprastai jie labai geranoriški, ir viską išsiaiškinsit. Dar galima pirkti resursus, tada būsi tikras kad juos naudoti gali kaip nori - tačiau paprastai jie nepigūs - tarkim iStock'e yra ir tokių nuotraukų, kurių viena gali kainuoti 50 dolerių... Aišku yra ir pigesnių, Shutterstock'as skaitosi pigesnis fotobankas.
 
Aš naudoju svetimus resursus komerciniams darbams minimaliai. Praktiškai viską nusipiešiu pati, o kai reikia fotografijų - perkam iš fotobankų, kartais užsakovas turi kažką savo. Fotomanipuliacijoms perkam visas nuotraukas, kurias naudojam. Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę, ir jeigu fotomanipuliacijoje ketina panaudoti kažkokį nereikšmingą fotografijos elementą - teoriškai gali paimt, atsisiųst nekomerciniams tikslams skirtą fotografiją ir išsikirpt iš jos, tikėdamasis kad niekas nesužinos. Tačiau realiai tai yra autorinių teisių pažeidimas.
 
Reklamos agentūros neretai turi nusipirkusios fotografijų ir vektorių katalogus, taip pat aktyviai naudojasi fotobankų paslaugomis, kartais turi ir savo fotografus su fotostudija, kad galėtų nusifotografuoti kažką patys, arba prireikus samdo fotografą iš šalies.
 
Tik naujokėliai ima bet ką iš google vaizdų ir naudoja savo darbuose - jie paprastai dar nežino kas yra autorinės teisės, ir kaip galima stipriai nusvilti nagus, be to - kol nieko gero nesukuria patys, nesupranta kad reikia gerbti kito kūrybą...
Be to - įpratę naudoti ant lėkštutės patiektais stock'ais jie sunkiai išmoksta piešti, generuoti idėjas - nedaug tobulėja. Tuo tarpu kai pieši pats - kaskart laviniesi, ir kaupi savo asmeninius resursus, ilgainiui turėsi visą kolekciją įvairios grafikos. Kai ko žinoma antrą kartą naudoti nebegalėsi dėl to, kad turtines teises pardavei kartu su darbu, bet tau bus juoko darbas nusipiešt dar vieną panašų objektą, kai būsi pripiešęs ne vieną šimtą įvairių darbų :) Practice makes perfect, kaip sakoma ;)

Sutartį pasirašyt arba avansą imti

O kiek išleidžia būsto nuomai, maistui, transportui? UK galima uždirbt gerokai daugiau nei pas mus, bet ten ir pragyvenimo lygis visai kitas. Turiu pažįstamą kuris prasisuko ten (bičas, beje, su aukštuoju ir darbo patirtim Lietuvoje - išvyko ten), tai porą metų gyveno skvote, kitaip nieko nebūtų sutaupęs ir tikrai nebūtų sugebėjęs išsinuomot buto ir normaliai maitintis (ne vien makaronais, batonu ir alum).
4000 Lt šiais laikais nėr daug Lietuvoj, o UK išvis mažai, nebent irgi gyvena skvote, arba giminės remia nerealiai, na gal nuomojantis būstą keturiese). Pasidomėk kiek kainuoja metro bilietai, būsto nuoma (be to ten atstumai nežmoniški, gali rasti nebaisiai brangiai, bet po tris valandas kiekvieną rytą-vakarą iki darbo važiuosi metro).
 
Jei jau tokia situacija - tai eik į statybas Lietuvoj po vidurinės, pradžioj pagalbiniu palakstysi, vėliau prasimuši - gausi 2000-4000 Lt priklausomai nuo darbo pobūdžio, firmos ir gabumų - ir nereiks jokių fabrikų UK. ten 2000 Lt ir daugiau už bet kokį kampą, du šimtai km nuo centro, su tarakonais ir blakėm sumokėsi - kad turėtum kur grįžt pamiegot.. :)
 
Nesvaikit taip nerealiai, į situaciją neįsigilinę - ir nenudegsit :) Juolab kad pilna tų lietuvių, tiek UK tiek ir kitur, kurie niekaip ir nesusirado darbo - nes kalbos nemoka pakankamai gerai, nes pažįstamų neturi, nes šiaip - nepakankamai charizmatiški asmenybės ir niekas jų nenori, nes pilna visokių azijatų ir juodaodžių, kurie neretai dar apsukresni ir mažiau pinigo nori. Ir galiausiai - pirmiausia vis tiek ima savą žmogų, kaip ir pas mus - visi širdyje šiek tiek nacionalistai, ir jei ateisi tu, truputį šveplas anglų kalboj, bet su diplomu, patirtim ir visom gerom savybėm, ir ateis eilinis liolikas britas - 85% kad paims tą britą, nes jis - savas.
 
Aš apskritai neigiamai nusiteikusi tokiems - "dzin tie mokslai, geriau dirbsiu fizinį darbą be diplomų". Sulauksi taip ardamas maksimum 30, na - 40. Visas reumatinis iki to laiko, arba koks nors šizofrenikas (jei konvejerinis darbas fabrike). Galų gale ir moka jaunam-stipriam - daugiau, o kam rūpės kad tu statybose jau 20 metų dirbi, bet raumenys atrofuojasi ir jėgos nebėr? O tada ką? Inžinierium būt irgi negali - kvalifikacijos trūksta. Be to ir algos niekas kelt nenorės, kels minimaliai. O jei dar kokia trauma, ypač užsienyje, kur dažnas nelegaliai dirba kad tik daugiau gautų - išvis šakės. Žodžiu karjeros nepadarysi, beveik garantuotai, dabar atrodo labai didelius pinigus uždirbsi - bet tie pinigai ir liks beveik tokie patys visą gyvenimą, tik va - poreikiai augs - norėsis gero buto, naujos mašinos. Tik vienetai taip prasisuka ir susikrauna turtus, o kiti būna tiesiog seni nukaršę darbininkai - nelaimingi, be sveikatos ir neturtingi.
 
Lenk medį kol jaunas.

Kaip ir pernai, taip ir šiais metais visų pirmiausia balsą atiduodu Mykolui. Tai žmogus, be kurio indėlio, šiandien neįsivaizduoju šios bendruomenės. Nuo metų pradžios iki dabar šis vartotojas atliko beveik 9000 moderavimo veiksmų, jau net nekalbant apie daugybę pagalbinių / konsultacinių pranešimų ar atsakymų forumo pagalbos centre. Tai daugiausiai „juodojo“ darbo (sugrįžusių narių šalinimas, nusikaltimų schemų tyrinėjimas ir t.t.), kurio nemato dauguma forumo vartotojų, atliekantis administratorius. Mano akimis būtų nesąžininga, jeigu Mykolas netaptų Metų forumiečiu.
 
Taip pat gal dar išskirčiau Simoną, kuris ne veltui šiemet papildė VIP narių gretas bei Silkę, kuris atmintyje man įstrigęs kaip puikus savo srities specialistas, bet svarbiausia – neatsisakantis savo patirtimi pasidalinti ir su kitais forumiečiais.