Karolisj17

Sveiki,
 
ir vėl aš čia su savo žaidimais! Šį kartą pristatau nedidelį gamejam projektas per 3 mėnesius virtusį gana neblogai išdirbtu arkadiniu žaidimu. Pirmas, kuriame nėra paršo personažo... kol kas. Išvaizda apgaulingai vaikiška, bet pereit visus 30 lygių (bus daugiau) reikės nevaikiškų nervų, reakcijos ir taiklumo. Yra ir keli nesibaigiantys kliūčių ruožai, bet su tais dar man reikėtų padirbėt. Ir built-in lygių kūrimo sistema, kuri leidžia sukurtus kambarius siųst į internetą ir parsisiųst turint unikalų kodą.
 
Android: https://play.google....snoutup.toaster
iOS; https://itunes.apple...pe/id1187726203
 
http://i.imgur.com/4r77E9Vl.png
 
 
Išbandykit... arba kam jaunesniam pasiūlykit! :) Jei turit
 
Gameplay video tingintiems siųstis:
 

Ieskai visur, kur tik fantazija leidzia. Yra EURES darbo birza, ten buna nemazai skelbimu. O siaip visagalis google. Buvau va nesenei menesiuka i NO isvaziaves. 5 savaites jeigu tiksliai. Pirma karta ten dirbau. Pasiuntinejau CV visur ir keletas atsiliepe, atsiunte kontraktus susipazinimui. Alga statybose dazniausiai 190/h (20,7 euro) pries mokescius. Apgyvendina dazniausiai savo arba isnuomuotose apartamentuose, po 1 kambaryje. Kaina visur apie 1000 kronu uz savaite. Visi manimi susidomeje darbdaviai reikalavo, kad pats atvykciau i darbo vieta, o as visiems atsakiau, kad nevyksiu uz savo lesas. Ir stebuklas, ziuriu jau bilietai emaile imesti, nieko tiksliai net nesusitarus :D Kitiems tik spejau pranest, kad jau isidarbinau. Taigi darbas buvo po 48 h i savaite stabiliai, statybos darbai prekybos centruose. Konkreciai staliaus darbai, bet toki darba norint dirbt reikia ir patirties bent siek tiek turet. Savaitgaliai laisvi, uzteko laiko ir i kalnus pora kartu ilipt ir skumbriu prisigaudyt (labai ant maisto susitaupe). Bilietus atgal irgi nupirko darbdavys. Alga pervede tik kito menesio 20 diena, taigi grizes sedejau siek tiek nezinioje, bet neatrode, kad galetu apgaudimet. Atmetus visas islaidas (kuriu beveik ir nebuvo) liko lygiai 3000 euru. Visai nieko.

Epilogas.
 
Tave sudomino pavadinimas. Tu ieškai vertės. Visi jos ieško, ne visi supranta kur ją rasti. Tu atsiverti straipsnį ir važiuoji žemyn pažiūrėti kokio jis ilgio. Pamatęs, kad skaitymo daugiau nei 5 min, tu arba jau išjungei, arba skaitai pirmąją pastraipą siekdamas įvertinti ar tavo potencialiai investuotas laikas skaitant iki galo atneš pridėtinės vertės. Bent jau aš taip darau...
 
Tikslas siūlų kamuoliuko vidury.
 
Jau keli mėnesiai mane slegia našta, kad reikia parašyti apie pinigus. Galbūt kažkam padėsiu, užvesiu ant kelio, ar duosiu smūgį, kuris bent 1 laipsniu pakeis kursą, kuriuo plaukia tavo kruizas. Bill Gates sakė: „žmonės pervertina ką gali padaryti per metus ir nuvertina tai, ką gali nuveikti per dešimt“. Tad jei šiandien duosiu smūgį, kuris bent kiek pakoreguos tavo kursą, po n metų atvyksi į visai kitą stotelę, ir klausimas ar svarstysi kaip būtų buvę, jei tada būtum daręs kitaip. Tačiau galvoj rodos, kad ant to pačio dažnio gaudau eilę radijo stočių ir jos trukdo viena kitai transliuoti. Ne todėl, kad būtų itin sunku susikaupti, tačiau dėl to, kad temos siaubingai persipina kiekvienam žingsny. Čia lyg ir atsiprašymas už potencialiai nepriimtiną, ribotos struktūros tekstą, artimesnį sąmonės srautui. Bet pabandykim.
 
Keisti pasaulį... Kurį?
 
Visi žiūrim į tą patį pasaulį, bet matom akivaizdžiai skirtingus dalykus. Kodėl taip yra? Selective focus. Nesąmoningai filtruojame - kas mums įdomu ir priimtina , ir tik akies krašteliu kabinam tas temas, kurios mus klibina iš vertybinių rogių. Kodėl žmonės tiki populizmu? Kodėl žmonės užleidžia žmogišką bendravimą technologijoms? Kodėl žmonės nemedituoja? Kodėl tiek žmonių skurde? Kodėl niekas neklausia ar nusistovėjusios tiesios yra iš ties teisingos? Kodėl žmonės žiūri kriminalus? Kodėl vietoje maisto renkasi burgerius? Kodėl žudo save nikotinu ir alkoholiu? Kodėl vakarų demokratija išsigimė į plutokratiją? Kodėl pirma reikia pastatyti atliekų deginimo elektrinę, o tik tada apšiltinti namus ir suprasti, kad nėra kur dėti perteklinės energijos? Kodėl, o kodėl... Dažniausiai užsimerki. Rankos svyra. Vistiek nieko nepakeisi. Klysti. Vanduo pragriaužia akmenį ne dėl savo jėgos, o dėl atkaklumo. Visų pirma pokytį aš matau visai per kitą galą. Ne per push, o per pull strategiją. Svarbu suprasti, kad tavo gyvenimas tuo pačiu metu yra svarbiausias dalykas ir nieko vertas. Tau – tai viskas. Tačiau pasauliui, tuo to ar tu jame ar už jo ribų – nėra skirtumo. Viskas kaip ėjo savo vaga, taip ir eis. Galima bandyti keisti išorinį, o galima žaidimo taisykles viduje, nes ten gyveni aktyviau nei išoriniame, tik gal pats apie tai nesusimąstai. Svarbu suprasti save ir kur stovi savo pasaulyje. Kuo tiki ir kaip tas tikėjimas atrodys papūtus globaliems vėjams?

http://1111now.com/wordpress/wp-content/uploads/2013/02/better-self-better-world.png

Pull – tai ideologija, kuriai nestinga idealizmo; Tobula taika (pradedant su savimi), empatija aplinkai, darni plėtra, kitaip tariant sąlygos, kuriose neįmanoma jausti neapykantos, godumo ar arogancijos. Jei kiekvienas taikytų šią strategiją, nereiktų iš kailio nertis bandant kažką įtakoti išorėje. Išorėje rezultatas būtų kitas be pastangų. Neseniai teko skaityti apie Auroville. Ar žinai kodėl to pilnu masteliu niekada nebus?
 
Kas tu?
 
Tau atrodo, kad tu Andrius, Tomas, Rasa, Greta ar koks bebūtų tavo vardas. Lyg vienas žodis galėtų atrakint tavo individualumą. Aš teigiu, kad mes suknistos kempinės. Keli procentai genetikos, o visa kita tai šeimos įdiegtos programos ir geriausia dalis (nes ją galima sąmoningai keisti) – tavo aplinka. Ne šiaip, kiemas. Ne tai ką pameni, tačiau visi signalai, kurie nors ir nesąmoningai pasiekia smegenis. Kvapas, skonis, pojūtis, rega, klausa. Ko mokaisi, kokią muziką klausai, kaip maitiniesi, kur ir kaip leidi atostogas, kaip suvoki ir kontroliuoji savo emocijas, ką skaitai ir žiūri, koks tavo laisvalaikis, sprendimų sąmoningumas, kokie žmonės tave supa, kodėl. Mane stulbinamai stebina aplinkos įtaka. Kodėl aš apie tai? Nes ilgą laiką nebuvau patenkintas savo rezultatais. Alegoriškai tariant obelį auginau smėlyje ir norėjau valgyti obuolius. Nepaėjo. Tada kaskada gerų resursų (taip vadinu teigiamas įtakas praeityje) atvėrė pažinimą į kitokį mąstymą, pradedi keisti aplinką, persodini obelį ir valgai vaisius. Tai yra pokyčio kelias. Viskas ko reikia – yra noras.
 
Kas esu aš ir ką matau?
 
Save klasifikuoju kaip idealistą, generalistą, nuolatinio mokymosi, libertarianizmo šalininką, psiaudo-filosofą. Turiu teoriją, kad žmogus, kaip svogūnas, turintis daug sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis – skirtingoms gyvenimo situacijoms ir aplinkoms. Vienokie esame tarp draugų, kitokie šeimoje, dar kitokie patys su savim. Ne gana to, rytoj su savimi galime būti visai kitokie, nei vakar. Todėl prieš kelis metus pradėjau aktyviau domėtis neurologija ir filosofija. Abu iš jų atsakinėja į iš esmės tuos pačius, mano galva – svarbiausius klausimus. Kodėl žmogus elgiasi vienaip ar kitaip? Kas jį varo siekti aukštumų darbe, pavogti bokalą bare, kurti šeimą ar patirti agresijos proveržį? Vienas iš jų pasitelkia mokslą, kitas turi savitą, vidinį priėjimą. Taip pat manau, kad pašalinus visus sluoksnius, tokius kaip rasė, tradicijos, nacionalinis identitetas, religija, ir krūva kitų, kurie užaugo kartu su kūnu – esam visiškai vienodi. Kaip kūdikiai. Be išankstinių nuostatų ir socialinio kondicionavimo. Tačiau šios vienovės būtį jaučia retas. Didžiausiu to stabdžiu laikau įsigalėjusį kapitalizmą. Šūvis į tolį. Pabandysiu atvesti grandinę.
 
Kapitalizmas – kūrybinė destrukcija.
 

http://www.iamawake.co/wp-content/uploads/2015/11/capitalism-fish-600x350.jpg

 
Kapitalizmo esmė – maksimizuoti pelną. Beveik be ribojančių sąlygų. Įstatymai lyg ir brėžia ribas savivalei, bet įstatymų vykdymą prižiūri žmonės. O ką turi žmonės? Ydas ir godžias kišenes. Tai ką matom per langą pavadinkim „sistema“ (angl. Establishment). Maždaug „just the way things are“. Gerai, būkim objektyvesni. Taip, kaip autorius mato, subjektyviai. Sistemai ir pelno maksimizavimui yra būtinas vartotojas su išoperuotu kritiniu mąstymu, tačiau ne pakankamai bukas, kad negebėtų dalyvauti darbo rinkoje ar užbaigtų savo mokesčių mokėtojo dalią susinaikinimu. To vykdymą aš matau tiek globalioje arenoje, tiek pas mus. Maistas, kuriame daug tuščių kalorijų, priedų neigiamai veikia mūsų smegenis, sunkiau išlaikyti dėmesį, prastėja atmintis, iš leto, alkoholiui padedant, vystomos lėtinės degeneracinės smegenų ligos. Žiniasklaida, kurioje turinį diktuoja sisteminė įtaka iškraipo faktus ir labai dažnai siekia ne informuoti, o užimti (linksminti) visuomenę. Ką daro laida „farai“? Kokią funkciją atlieka? Kokio įpročio, vertybių neurologinį kanalą pagilina žmonės peržiūrėję tokio tipo laidą? Vienoje studijoje Fox „žinias“ žiūrėję dalyviai buvo mažiau informuoti nei tie, kurie žinių nežiūrėjo išvis. Ten pat ir dar plačiau visuomenei užmetami „sėkmingo“ gyvenimo standartai pagal bukletą, neva nuėjus kryžiaus kelius per tradicinę edukacinę sistemą, įkūrus verslą ar atitarnavus eilę metų samdomame darbe, sukūrus šeimą, turint materialinių niekučių, kuriais galima pablizginti praeiviams galima pajausti išrinktiesiems skirtą laimę vergijoje (proto kalėjimas, nes tikslai buvo suformuoti, o ne iškelti savarankiškai). Religija... O, this is a big one. Atiduok atsakomybę už savo gyvenimo feilus superherojui. Tai dievo valia.
 
Čia galim įjungt rinkų dėsnį. Pasiūlą (sistemos) formuoja paklausa (iš visuomenės). Ar tikrai?
Aš teigiu, kad sistema dirbtinai kuria poreikį centralizuotiems valdymo organams per nuolatinį psichologinį terorą. Šios teroro bangos yra periodiškos. 9/11, Zika, terorizmas, emigrantai. Ir kiekvienos jų funkcija – sustiprinti tikėjimą, kad anarchija (centralizuotų institucijų nebūvimas) tai gauja skustagalvių su beisbolo lazdomis agresyviai artėjančių prie tavo nuosavybės. Jei kyla pagunda ginčytis šioje vietoje, galiu trumpai apginti savo poziciją. “With guns you can kill terrorists, with education you can kill terrorism.” - Malala Yousafzai.

http://i.imgur.com/TUG379V.jpg

N. Chomsky (globalaus lygio Čekuolis, intelektualas, ligvistas, autorius, profesorius), kažkurioje savo konferencijoje man atvėrė akis. Trečias pasaulis šiandien yra trečias tik todėl, kad pirmas pasaulis kolonijų laikais čiulpė iš ten resursus reikalingus auginti ekonomiką namie. Toks dalykas kaip teroristai egzistuoja, tačiau tai pavieniai (daug retesni, nei žiniasklaida teigia) ir jie yra elementaraus pykčio proveržis dėl
. Baimė – labai efektyvi sistemos palaikymo priemonė. Bet kokie visuomeniniai eksperimentai (prostitucijos, narkotikų legalizavimas pradžiai) atrodo radikalūs ir nesąmoningi, nors yra . Čia tik plunksnos. Apie valdžios decentralizavimą išvis niekas niekada nekalba. (apart neseniai nuskambėjusių islandų piratų partijos agitacijos). Nors yra realūs , kaip apginti savo turtą, kontroliuoti nusikalstamas veikas, užtikrinti socialinę apsaugą libertarianistinėje visuomenėje. 
Nors kapitalizmas yra rankinis stabdis idealiai visuomenės santvarkai bent pajudėti iš vietos, jį įvardinau kaip kūrybinę destrukciją, nes būtent jame gimė pramoninė revoliucija, internetas, hacktivizmas, gimsta blockchain, gims AI (stipriausias skaitytas straipsnis šiais metais) ir ką aš pavadinčiau – nereklamine individo laisve. Vienas baisiausių dalykų – tai finansinio turto pasiskirstymas. Tikiu, kad ateina diena, kada žmonija neturės baimės, o pagrindinė veikla bus kūryba.
 
Trumpam idealizmą padėkim į šalį. Gyvenam šiandien ir dabar. Kiekvienas siekiam aukščiausių kokybinių savo gyvenimo parametrų. Tikiuosi aiškinti, kad
nereikia. Tačiau turbūt visi suprantame, kad pinigų stygius (šiandieniniame vakarų pasauly) gali labai apkartinti mūsų kasdieninį gyvenimą. Tad kol kapitalizmo sienoje dar tik atsiranda pirmi įtrūkimai, galima manipuliuoti konjunktūra savo naudai. 
„Tingių pinigų“ paieška. Finansinė autobiografija.
 
Nepamenu, kad vaikystėje kažkas man būtų akcentavęs konservatyvių asmeninių finansų teikiamus privalumus. Kažkaip tai jaučiau ir žinojau pats, o gal tiesiog užteko matyti kaip finansai tvarkomi mano aplinkoje. Manau, jei vaikystėj kas būtų nosį pakišęs po populiariuoju
tai išlaikyčiau jį be problemų. Jei indėlį banke laikysime pinigų rinkos priemone ir viena iš turto alokacijos sričių, tai investuoti savo santaupas pradėjau maždaug 14 metų. O šalia vyko „tingių pinigų“ paieškos eksperimentai. Suminiai eksperimentų kaštai svyravo nuo laiko (be piniginių investicijų) iki maždaug 2000 USD. Grąža – patirtis. Apie 16 gyvenimo metus Runescape platybėse išgirdau, kad egzistuoja toks e-gold. Jau po mėnesio sedėjau bux.lt, uždarbyje ir „darbavausi“ PTC rinkoje. Apie metus tęsęsis laiko švaistymas buvo terminuotas kartu su uždarbio forumo apsišvarinimu nuo neiaškių schemų ir PTC žaidimų. Tada lindau į pokerį (freerolls), lažybas, HYIP, investicines-piramidines platformas (Banner Brokers, Uinvest), kažkur per vidurį šių eksperimentų ties 17 metų jau prekiavau bonusiniais doleriais Forex rinkoje. 
Forex
 
Viena knyga, krūva straipsnių internete ir į grafikus bei pačią rinką greitai pradėjau žiūrėti visai kitaip. Line chart tapo visiškai neinformatyvus. Pasitikėjimas savo jėgom augo kiekvieną kartą kainai paklusus mano nubraižytoms linijoms. Problema glūdėjo kitur. Buvau vaikis su energijos pertekliumi. Veiksmo reikėjo visur. Rinkoje taip pat. Nuobodu buvo savaitgaliais, vėlyvais vakarais, kai biržos užsidarydavo. Volatility dingdavo, dingdavo ir mano entuziazmas. Grįždavau iš mokyklos ir jungdavau terminalą pažiūrėti kuria kryptim įvyko poslinkiai nuo paskutinio prisijungimo. Pabrango euras. Kodėl. Paskaitom specializuotus forex portalus. Akiratis plėtėsi į globalių rinkų stebėjimą, o ne tik buką kainos tampymąsi. Bedegant paskutiniems bonuso centams supratau, emocijų svarbą prekyboje. Man nepatinka būti tik stebėtoju. Noriu dalyvauti rinkoje. Tuomet visai kitaip sugerinėju žinias. Jos nedingsta užmaršty. Aš jas perku. Čia kaip nusipirkti sporto klubo abonementą arba savanoriškai kulniuoti į parką ir kruštis ant lauko treniruoklių. Rezultatą galima generuoti ir ten ir ten, bet pinigų tarpininkavimas geriau motyvuoja. Taigi degino noras visada turėti atvirą poziciją. Ergo blogi įėjimo taškai. Bedeginant antrą bonusinę sąskaitą supratau, kad čia galima uždirbti, tačiau tai ne šiaip sau laisvalaikis. Tai yra darbas. O dar po akim pakliuvo ir savalaikis DjiX‘o pasakojimas, tad terminalą įsijungdavau vis rečiau. Forex rinką stebėjau, joje prekiavau ir mokiausi techninės analizės su pertraukomis apie tris metus. Forex‘e priešingai nei dauguma reklamos aukų nesudeginau nei vieno savo lito/euro.
 
Perėjimas nuo žaidimų prie investavimo
 
Nežinau kada, bet atėjo suvokimas, kad forex rinkoje pradirbti savo sąskaitą yra neįtikėtinai lengva. Ne tik dėl sverto, volatilumo, tačiau dėl fiziologijos. Kaip kūnas reaguoja į besikeičiantį ženklą prie atviros pozicijos. Juk čia lošimas. Tik tiek, kad statymai atliekami finansų sektoriuje. Kad sudegintum portfelį akcijų rinkose reikia vieno iš dviejų:
 


 
Įmonė bankrutuoja;
Force Majeure. Valstybė privatizuoja įmonę, nusavina nuosavybę, kyla karas, bankai uždaro duris, cunamis nuneša visus serverius ir panašios nesąmonės.

Antrasis – už tavo regėjimo ir kontrolės ribų. Vadinasi jei tobulai atliksi namų darbus – būsi garantuotam pliuse. Ergo – kapitalo rinkos.
 
Kapitalo rinka
 
Artėjant 18 gimtadieniui ir siautėjant 2008 pasaulinei krizei dėliojau mintis kur žengti pirmąjį žingsnį finansų rinkose. Tik sulaukęs pilnametystės nuėjau į vieno iš didžiųjų bankų konsultaciją investicijų padalinyje. Pamenu atidų žvilgsnį ir šiandien prisimindamas pokalbį ypač vertinu banko atstovo nuoširdumą ir darbo kokybę nepriklausomai nuo to, su kokiu klientu bendraujama. Išėjau su išsamiu banko siūlomų mutual tipo fondų bukletu, o po savaitės su ~30% santaupų jau turėjau pinigų rinkos fondo vienetų, kuris turėjo galimybes uždirbti ir iš aktyvų kritimo ir augimo. Krizės įkarštyje tai atrodė racionalus sprendimas. Kaip parodė praktika, tuo metu nerti į rizikingiausius aktyvus būtų buvusi pati geriausia strategija, tačiau turint omeny ne tik finansinio raštingumo nebūvimą, tačiau ir praktikos stoką, šią klaidą sau lengvai atleidau. Po metų fondo vienetus pardaviau su simboliniu -1% nuostoliu. Pasaulinės rinkos atsigavinėjo. Keli straipsniai liaupsinę Japonijos akcijų rinką patraukė mano akį. Tuo metu buvau aplinkosaugos ir darnios plėtros šalininkas. Norėjau turėti dalį atsinaujinančių šaltinių rinkoje. Išsirinkau danų VestasWind Systems ir vokiečių CentroSolar. Gėda šiandien pripažinti, kad nei finansinių ataskaitų nebuvau atsivertęs. Investavau techninės analizės, straipsnių ir reputacijos internete principais. Taigi iš trijų aktyvų turėjau pirmą diversifikuotą portfelį, kuriame spėju tuo metu sukosi apie 50% santaupų. Kursus stebėjau akylai. Japonai demonstravo konservatyvų augimą, o atsinaujinančių išteklių rinkoje veikiančios įmonės kurį laiką džiuginusios solidžiu popieriniu pelnu, pradėjo sukti priešinga kryptim. Fiksavau nuostolį ir tik po kelių metų supratau, kas vyko toje rinkoje su feed-in tarifais, ES atsinaujinančių išteklių strategija ir t.t.
 
Baltijos rinka
 
2010 metais atradau ir įdarbinau savo santaupų dalį vietinėje kapitalo rinkoje. Vėliau mano paties nuostabai portfelio susidedančio iš Agrowill ir Ūkio sudarymui išleidau apie 150 Lt. Turbūt nepatiklumas ir praeities klaidos ženkliai apribojo rizikos apetitą. Žiūriu į excel prekybos istoriją ir šypsausi. Agrowill po 8 mėnesių parduotas su pasakišku 215,38% prieaugiu; Ūkio bankas laikytas iki galo po trijų metų virto -100% nuostoliu. Pirkimo strategija? Įėjimo taškai? Pamiršk. Ūkio bankas – nes ten buvo mano investicinė sąskaita, bankai savęs niekada neskriaudžia; Agrowill? Juk visada visiems maisto reikėjo ir reiks, o valdoma žemė visada turės vertės. Teigiama, kad Ūkio banką sulankstė prezidentė, o Agrowill, buvusi ant bankroto ribos sėkmingai restruktūrizavusi skolas ir sužibėjo portfelyje. Nors dauguma vietos investuotojų labai skeptiškai nusiteikę techninės analizės atžvilgiu Baltijoje dėl likvidumo stokos, tačiau niekad nepamiršiu kaip Linas Agro kaina judėjo pleište

http://i.imgur.com/NnwY0IF.jpg

leidusi ne tik fiksuoti laiku konservatyvų pelną, bet ir apsaugojusi portfelį nuo prasidėjusio downtrend. Baltijos rinką seku nuo 2010 pradžios, seku ~40 emitentų kainas beveik kasdien jau eilę metų. Baltijos rinkoje šiuo metu yra apie 60% portfelio. Pats nežinau kodėl pradėjau ne namų rinkoje.
 
Ką po galais aš čia dabar darau?
 
Po metų spėliojimo pagal kitų nuomones forumuose, paties linijas ant grafikų, praeities dividendus, likvidumą rinkoje ir galbūt dar kelis kriterijus supratau, kad stambesnį pinigą įkišti be savarankiško suvokimo apie įmonės vertinimą bus baisu. Pradėjau skaityti finansines įmonių ataskaitas, kurios iš pradžių atrodė nuobodžios ir visai neįdomios. Domėjausi kokie matematiniai modeliai egzistuoja siekiant įvertinti tikrąją įmonės vertę. Apskritai pradėjau skirti sąvokas „kaina“ ir „vertė“. Iki šiol buvę lyg ir ekvivalentūs, biržoje šie apibrėžimai labai dažnai prasilenkia su realybe. Su žiniomis, patirtimi, specifinės žiniasklaidos fonu pradėjo aiškėti kodėl taip būna. Pradėjau pats skaičiuotis populiariausius įmonės finansinės būklės ir vertės nustatymo santykinius rodiklius. Man patiko. Aš, inžineriją studijuojantis čiuvas laisvalaikiu nardau visai kitoje sferoje ir mano žiniomis paremti pinigai daro daugiau pinigų. Žiauriai keistas pasaulis. Pajudėjo tektoninės plokštės. Nusipiešiau viziją. Sudėtinės palūkanos ir panašūs pasvaičiojimai. Portfelio augimas iš pradžių grįstas atidėtomis piniginėmis dovanomis, vasaros darbų santaupomis, vėliau įgavo daugiau stabilumo su „standartiniu 8-17“ darbu.
 
Paradigm shift. O kam tau tie pinigai?
 
Iki ketvirto bakalauro kurso buvau tobula malka.

http://i.imgur.com/DxWS0kG.jpg

Tiksliai žinau žmones, straipsnius, filmus ir youtub‘o resursus, kurių dėka pradėjau save spardyti ir augti už sisteminių parametrų ribų. Buvo pati pradžia, o po bakalauro neturėdamas minčių ką toliau gyvenime veikti garantavau sau dar 2 metus sisteminėje santvarkoje. Tuo metu sutikau žmonių, kurie savo ir taip plonoje piniginėje randa dosnumo ir atjautos nupirkti benamiams duonos ar cigarečių, dalinasi likučiais, gyvena šiandiena, ir nestrateguoja į ateitį. To asmeninis liudijimas šiandien yra viena geriausių pamokų mano gyvenime.
 
Kažkuriais metais, gal 23-aisiais, rišau per daug laiko valgiusius kompiuterinius žaidimus. Griežtai, metams. Netrukus turėjau daryti išimtį šachmatams. Nesu labai geras žaidėjas, tačiau žinau, kad gerokai patobulėjau nuo tada, kai pradėjau live 10-minutinius mačus pliekti. Tai davė labai daug ne tik lentoje, bet ir už jos ribų. Pastebėjau, kad pagerėjo periferinis temų matymas, vertinimas skirtingais pjūviais. Įvykių grandines iš esamų detalių pradėjau ekstrapoliuoti gana tiksliai. O kiekvienos prognozės pasitvirtinimas tik augino pasitikėjimą. Iki tol aklas portfelio auginimo tikslas ir pažintis su visai kitokio mąstymo žmonėmis davė šlapiu skuduru per zūbus ir pastatė portfeliui ir mano santykiui su pinigais egzistencinius klausimus. O kam man jie? Namas? Turiu stogą po galva. Mašina? Turiu savo kibirą. Geresnė? Kad galėčiau kažką nustebinti? Neįdomu; ne aš. Gal sukurti paramos fondą? Ne, dar per jaunas, nežinau kaip tai daroma. Santykis su pinigais totaliai atbuko. Apskritai pradėjau modeliuoti scenarijus kas būtų, jei iš manęs būtų atimta viskas. Ne portfelis. Viskas. Panašiu metu atsirado gilesnis suvokimas apie savo emocijas, kas per žvėris yra ego, ko jis nori ir kaip su juo tvarkytis. Tokie protiniai pratimai ir kritinių klausimų formavimas yra labai sveikas ir išvaduojantis procesas. Pradėjau labai atidžiai sekti kokių žmonių klausau. Ar jie, pasiekę profesinį olimpą ir gavę viešą pripažinimą išsaugojo moralę, ar juos užvaldė godumas? Kas slypi po jų žodžiais? Neįtikimą pagarbą ir dėkingumą už tai, kad savo pamokas perduoda kitiems jaučiu eilei žmonių, kurių niekada nesutiksiu. Jų mokymuose materialus turtas niekada nebus nei siekiamybė, nei poreikis, o greičiau neišvengiamas rezultatas.
 
Pamažu portfelyje esantys atskirų pozicijų popieriniai (nefiksuoti) nuostoliai pradėjo neberūpėti, nebegraužti. Pradėjau šaltai vertinti ar nuostolis atsirado dėl mano kaltės, ar faktorių, kurių įeinant į poziciją numatyti buvo neįmanoma. Jei jo negalėjau numatyti – tai kodėl turėčiau save graužti? Atsirado įėjimo į pozicijas strategija, ko ankščiau tikrai nebuvo. Žinau ko racionaliai laukiu iš pozicijos ir modeliuoju kaip elgsiuosi, jei ji bus -5%, -15%, ar -25% lygiuose. Emocinis pasiruošimas pirkimui vyksta dar analizės metu.
 
Akylesnis skaitytojas galėjo pastebėti, kad liko neatsakytas paragrafo pavadinime iškeltas klausimas. Jis skaitytojui. Atsakymą sau aš turiu. Kitaip nei kritusios moralės atstovai esu įsitikinęs, kad niekada nekalsiu savo laimės kitų sąskaita. Netgi priešingai...
 
Kodėl rytų europiečiai neinvestuoja?
 
Šypsausi. Mūsų regionas istoriškai neblogai išprievartautas. Politinė, socialinė represija giliai įspaudė baimę, nepasitikėjimą į mūsų tėvų kultūrą, gyvenimą. Apgaulė, nepasitikėjimas, nei valdžios organais, nei kaimynais. Akis už akį. Aš 90-ųjų vaikis. Stengiuosi tarp bendraamžių komunikuoti finansinį raštingumą tiek pat kiek ir svarbą domėtis politika ne paskutinius 2 mėnesius iki rinkimų, o nuolat. Ir labai retai susilaukiu susidomėjimo. Galvoju sau: damn it, juk kartos pasikeitė, iš kur tas konservatyvumas, baimė, ar tau nepatinka pinigai? Nepatinka antras pajamų šaltinis, sudėtinių palūkanų teikiami privalumai? Suprantu, kad finansiškai neraštingi tėvai negali mokyti to, ko nemoka, o tada žvilgsnis krypsta į švietimo sistemą. Turėjau mokykloje ekonomikos vieną semestrą, universitete dar vieną. Nežinau ar man vienam – bet iš modulių medžiagos pamenu arti nulio. Kažkas apie pasiūlą ir paklausą, kažkas apie net present value. Kodėl? Ne, dar geresnį klausimą turiu. Kodėl ekonomikos dėstytojai nėra milijonieriai? Juk jie puikiai pažįsta rinkas ir jų dėsnius? Perduoti žinių kapitalą turėtų būti hobis. Tad kodėl mes tokie atitolę nuo finansų? Mane asmeniškai žeidžia skurdo, greitųjų kreditų rinkos egzistavimas (pats faktas, kad yra tam paklausa), ir terminuotų indėlių apimtis, ir bendras neraštingumas finansuose (18psl). Galų gale, jei to neturime, tai negalime vertinti, gerai ar blogai, kad valstybė pasiskolino už neigiamas palūkanas? Geriečiai ar blogiečiai valdžioje pakėlė pensijas? Mūsų investavimas dažniausiai pasibaigia pensijų pakopose (sakot gausit?), o geriausiu atveju – nekilnojamuoju turtu (NT). Tai nėra blogai, tačiau NT trūksta likvidumo, kaip ir visur – egzistuoja ciklai, o norint įeiti į rinką reikia turėti pluoštą stambių kupiūrų arba nemažai skaičiukų el. bankininkystės ekrane.
 
Dar vienas pjūvis. Ypač jaunosios kartos suvokimo į pinigus, finansus formavimui – tai grynieji vs data. Data simboliškai pavadinau bet kokios formos skaitmeninę mainų vienetų vertę. Šiandieniniai vaikai auga aplinkoje, kurioje galima matyti mirštančius grynuosius. Kodėl tai vykdoma atskiras klausimas. Apart technologinio proveržio ir šiaip „user friendly“ atsiskaitymo patirties aš matau dar dvi pilkesnes – individų finansų monitoringas, duomenų kaupimas ir faktas, kad išleisti pinigus skaitmenine forma kur kas lengviau. Vaikai augantys ir augsiantys tarp atsiskaitymų telefonais, NFC, swype, biometriniais būdais praranda pinigų konceptą. Anot
, dėl ko suvokti tai, kaip ribotą išteklį ir konservatyviai su juo elgtis tampa tik sunkiau. 
Investuotojų asociacijos pirmininkas V. Plunksnis neseniai vykusiame seminare puikiai apibendrino minčių seką kodėl jaunimas nesiryžta investuoti. Turiu laisvą 100 €. Investuodamas į biržą galiu per metus gauti tikrai solidžią 10% grąžą. Kas yra 10%? Tai 10€. Mažoka. Geriau pataupysiu stambesnę sumą ir tuomet investuosiu. Studijos, darbas, metai prabėga ir stovi su 10 000 €. Jau pinigai, baisoka tiek investuoti, patirties nėra, čia dabar domėtis viskuo taip iškart. Geriau buitį pasigerinsiu, automobilį jau reikia keisti. Ir taip užsidaro investavimo durys pro jas niekad neįėjus. Galima grįžti į Bill Gates citatą pradžioje. Dabar ji turėtų skambėti jau kiek prasmingiau visame šiame kontekste.
 
Kodėl aš investuoju?
 
Atsakymų turiu daug.
 


 
Man nepatinka priklausomybė ir nelaisvė. Darbas – sąlyginis dalykas. Šiandien yra, žiūrėk rytoj jau nebėr. Dalis darbų dingo su pramonine revoliucija, dalis dingsta dabar, dalis dings per artimiausius dešimtmečius. Esi saugus, jei dirbi labai nišinėse sferose su nišiniais gebėjimais. O jei tavo amatas vairuoti fūrą ar kasininkas, tai tavo vietoje nedelsdamas mokinčiausi kažko, ko negalėtų replikuoti dirbtinis intelektas (jau minėtas straipsnis). Kitaip tariant – investavimas – tai antro pajamų šaltinio kūrimas.
Santaupų apsauga nuo infliacijos (šiai dienai beveik neaktualu);
Tinkama diversifikacija per skirtingas rinkas, valiutas, turto klases apsaugo nuo sisteminių rizikų. Pvz. hipotetinė ir visai reali tavo turto vagystė per centrinio banko sprendimą devalvuoti eurą;
Mane erzina nedirbantys pinigai. Laikrodis, kompiuteris, mašina (nekalbam apie antikvarus, tai atskira tema, kurioj kol kas praktikos ir žinių neturiu) nedirba. Jie atlieka funkciją.
Mane žavi mintis turėti verslo dalį, ir jame aktyviai nedalyvauti. Kai tu miegi, kažkas suka galvą, kaip uždirbti pinigų. Tame tarpe ir tau.
Tai gyvenimo būdas ir augimo kelias. Investavimas kaip veikla – siaubingai plati sritis. Gauni žinių ir naujienų iš labai plataus spektro. Kas vyksta vietinėje rinkoje, užsienyje, biržoje, ekonomikoje, politikoje, kaip sekasi įmonių rezultatams, žaliavų, atlyginimų sąnaudų eilutės, kokios tam tikrų rinkų subtilybės, kokios investicinės galimybės ar idėjos patraukliausios šiandien, ateityje. Kodėl krito ar augo specifinės rinkos, ar jose veikiančių įmonių rezultatai. Keli pavyzdžiai: City Servise išėjo į Lenkijos rinką. Investicija tapo priklausoma nuo EUR/PLN kurso. Esu priverstas jį stebėti, akies krašteliu sekti kokios naujienos stumdo zloto kursą. Kitas – biržoje atėjo naujokas – K2 LT – Kėdainių krematoriumas. Analizuodamas sužinojau apie kremavimo statistiką vakarų Europoje, įmonės veiklos perspektyvas vietinėje rinkoje, pagrindinius konkurentus (užsienyje), paslaugų įkainius, veiklos specifiką, populiacinius Lietuvos rodiklius. Stebėti rinkų reakciją į politinius įvykius, stichines nelaimes, rinkų tarpusavio sąryšius – visai kita sritis, tačiau ne mažiau įdomi. Supranti, kad pinigai kaip vanduo, o rinkos ir turto klasės – kaip indai. Vanduo niekada nebūna ant žemės, tiesiog vyksta pilstymai. Ir jei tavo lašas būna inde į kurį ką tik prasidėjo perpylimas – laukia įdomus metas.
Neatradau geresnio ir nebandžiau specialiai ieškoti emocinės kontrolės testavimų poligono už biržą.
Turbūt apgaudinėčiau save, jei sakyčiau, kad nėra įveltas dopaminas.
Vizija geresniam mano ir aplinkos rytojui.
Kad parodyčiau, jog tai lengviau nei atrodo. Ir bent kiek užbėgčiau gailesčiui dėl praeities sprendimų už akių.

 
Kada pirkti ir ar menu galima vadinti žongliravimą skaičiais?
 
Kartais siekdamas suprasti kažkokį procesą, organizacijos vertybes seku Platono pėdomis ir skaidau „iki sveikų“. Finansų rinkose sveikas – žmonės arba robotai (algoritmai). Algoritmai užtikrina volatilumo triukšmą, žmonės – racionalumo klaidas ir pirkimo galimybes. Nes iš esmės – investuojant tikslas, kaip ir kiekvienuose mainuose, yra nupirkti kokybišką daiktą (aktyvą), kuris rinkoje kainuoja pigiau, nei tikroji jo vertė.

http://blog.elearnmarkets.com/wp-content/uploads/2016/06/Intrinsic-Value-new.png

Priešingai nei parduotuvėje, birža suteikia tokias galimybes gan dažnai.
 
Mėgstu gerėtis fotografija, kinu, skoninga muzika. Ir to žodžio „menas“ nenorėčiau purvinti su dabartine finansų sistema. Bet jei žmogus jauti malonumą spręsdamas uždavinius, analizuodamas aktyvus įvairiais pjūviais, tai gal nieko baisaus šį žodį pasiskolinti?
 
Rasti pigų brangakmenį (nuvertintą rinkoje aktyvą, ypač dabartinėje steroidų pamaitintoje rinkoje) mano nuomone yra menas. Dėl dviejų esminių priežasčių:


 
Brangakmenio ieško kiekvienas;
Žema kaina turi savo priežastis. Greičiau tai ne pirkimui palanki proga, nežinojimas; Nežinojimas virsti žinojimu gali po pirkimo, gali ir niekad.

 
Strategija, aktyvų atrankos kriterijai – individualios ir straipsnio tikslus aplenkiančios temos, tad nuo specifikos susilaikysiu. Mane kabina kiti dalykai. Ir noriu pasidalinti dar keletu epiphanies.
 
Šališkumas (Biases), elgsenos ekonomika.
 
Cognitive biases – yra ištisas sąrašas kognityvinių klaidų ar nuokrypių, kurie trukdo racionaliai įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.

http://i.imgur.com/hFIb2iw.jpg

Vienas įdomiausių dalykų investavime yra iš pradžių savo, o tada ir kitų rinkos dalyvių loginių klaidų indentifikavimas, sprendimų ir situacijos racionalizavimas, lankstymas stengiantis pritempti, iškraipyti, išrinkti duomenis, kurie sutampa su tam tikru tikėjimu ar įsitikinimu. Tai persmelkiančiai įdomūs reiškiniai. Psichologija (o jos pamatu laikau būtent neurobiologiją) ir ekonomika susitinka atskiroje disciplinoje - elgsenos ekonomika. Dan Gilbert - vienas mokslininkų, kuris bado pirštu į eilę mūsų klaidų įvertinant dabartinę, ateities pinigų vertę, instant vs delayed gratification efektų ir kitus įdomius eksperimentus:

https://www.youtube.com/watch?v=c-4flnuxNV4

 
Nauja koordinatė – laikas. Efektyvumo matas.
 
Praeitų metų pabaigoje suvokiau, kad nors naujais savo sprendimais portfelyje tampu vis labiau patenkintas, tačiau nevertinu pinigų laike. T.y. neišnaudoju to, kad fiksavus solidžios, stabilios įmonės poziciją laikinai apsimoka įšokti į sparčiai pardavimus ir sentimentą rinkoje auginančios įmonės traukinį, nes pinigai nors uždirbami ir ten ir ten, sparčiai besivystančioje įmonėje išėjus tinkamu metu galima efektyviau išnaudoti savo kapitalą. Apie laiką šiais metais uždarbyje jau rašau. Visai neseniai pradėjau sekti CAGR atidarytoms pozicijoms ir jau uždarytiems sandoriams. Iš esmės tai grąža per laiko vienetą. Greitis, akceleracija - kažkas panašaus iš kasdieninio pasaulio. Absoliutus prieaugis gali klaidinti. Jei 5 metus atidaryta pozicija sugeneravo 5% pelną, apskaičiuok jos CAGR. Paaiškės, kad džiaugtis erdvės nėra daug.
 
Pažintis su Bitcoin
 

http://d21ii91i3y6o6h.cloudfront.net/gallery_images/from_proof/1478/large/1402686110/bitcoin-logo-sticker.png

Skaitau Medium. Ne viską. Ten 2015 metais pasirodė Mike Hearn straipsnis apie bitcoin‘o galą. Ir su techniniais argumentais kodėl bitcoin vystymuisi iškilo rimtų egzistencinių problemų. Kažkas apie blokų dydį, ženkliai svyruojantį mokestį, dar bala žino ką. Man, žaliam ir nieko nesuprantančiam padarė įspūdį ir žinojau erdvę, kurioj galiu rasti ekspertinių nuomonių šiuo klausimu. Taktiškai pripažinau, kad esu žalias ir prašau patvirtinti arba paneigti Mike Hearn argumentus. Ačiū vyrams, kurie sekančiuose komentaruose tvarkingai, papunkčiui sudaužė tariamus techninius iššūkius į šukes, o mane paliko su iki šiol atminty likusia mintim – Mike Hearn yra bankų konsorciumo atstovas. Ten mano klausimai dėl straipsnio baigės, ir prasidėjo žinių, naujienų blockchain erdvėje sekimas. Per ateinančius metus išbandžiau atsiskaitymus praktiškai, taip pat dalelę portfelio diversifikavau visiškai nesisteminiais vertės vienetais labiau idėjiniais pagrindais nei spekuliaciniais tikslais. Po 10 metų mano turimos kriptovaliutos vertė gali būti artima nuliui, gali kainuoti ir 10 000 €. Abu scenarijai realūs.
 
Reakcija? Galima skirti du dalykus. Tai ką supratau klausydamasis ekspertų ir tai ką patyriau praktiškai. Praktika: Dariau du pavedimus. Vienas jų darytas darbo dieną, darbo valandomis, kitas sekmadienio vakarą. Abu truko iki 10 minučių. Atstumas tarp siuntėjo ir gavėjo technologijai visai nesvarbus. Galėjau paremti Ganoje veikiančią labdaros organizaciją arba nusipirkti kebabą per tą patį laiką. Mokesčiai abiems pavedimams sudarė apie 0,05%. Galėjau pervesti 0,02 € arba 1500 €. Suma taip pat mažai piešia. Žinai kas kiečiausia? Mano duomenys lieka pas mane, savo transakcija bendrauju tiesiogiai su gavėju/siuntėju ir mums nereikia tarpininko. Niekam nereikia atsiskaityti duomenų vagystę. Mes pasitikime matematika. Tai patyręs praktiškai pasijutau tuo, kuo ankščiau niekada nebuvau – early adopter. Kietas jausmas. Nekilo abejonių, kad finansų revoliucija įslinks pas kiekvieną, o tokios nemanevringos industrijos kaip bankai bus suspausti tarp konkurencijos ir reguliavimo. Finansuose ateina labai įdomūs laikai.
 
Teorija: Yra toks kompiuterių inžinierius Andreas Antanopolous. Nepažįstu daug programišių, tačiau, manau, kad retas jų – puikus oratorius. Andreas yra šių dviejų polių ekspertas. Jau kelis metus jo pagrindinis darbas yra pasakoti plačiajai visuomenei apie blockchain plėtrą, aiškėjančius ateities kontūrus, naujausias pritaikymo sritis, iššūkius ir sprendimus. Susipažinimui.

https://www.youtube.com/watch?v=l1si5ZWLgy0&t=1227s

 
Tai ką girdžiu iš jo su pavyzdžiais istorijoje, paaiškinimais ir argumentais iš technologinės pusės, pritaikymo galimybėmis ir atsakymais į kartais tikrai sunkius klausimus kursto mano viltis apie geresnį pasaulį. Be priespaudos, jėgos struktūrų, skylėtos duomenų apsaugos ir svarbiausia – laisve į savo turtą.
 
Kuo dengtas doleris ir euras?
 
Šioj vietoj man reiktų labiau pasikaustyti ekonomikos istorijoj, bet su aukso standartu buvo maždaug taip. Ankščiau doleris buvo padengtas kažkuo. Tas kažkas buvo auksas. T.y. už kiekvieno cirkuliuojančio dolerio stovėjo auksas. Ir nuėjęs į centrinį banką teoriškai galėjai paprašyti, kad tavo dolerį iškeistų į aukso krislelį. Užpuolus didžiajai depresijai, stokojant aukso, esant aukštam nedarbo lygiui ir poreikiui stimuliuoti ekonomiką buvo atsisakyta fiksuoto kurso su auksu ir centriniam Amerikos bankui (FED) buvo atrištos rankos reguliuoti ne tik pinigų kainą (palūkanų normą), tačiau ir pinigų pasiūlą. Kas vyksta, kai didinama produkto pasiūla – kaina krenta. Vyksta infliacija. Viskas ne taip tiesiogiai kaip mikroekonomikoje, nes QE mechanizmas visai kitoks, tačiau esmė ta pati. Iš mūsų vagiami pinigai – mažinant jų vertę. Tačiau jei pinigai niekuo nepadengti, tuomet kas sukuria vertę? Tikėjimas. Tik mes patys suteikiame viskam vertę. Jei rytoj visi pradėtų keistis grūdais, tabaku ar vandeniu – valiutos prarastų savo funkciją ir prasmę.
 
Čia išryškėja bitcoin protokolo privalumas – jis buvo sukurtas atkartoti tauriuosius metalus. Kuo toliau – tuo sunkiau iškasti, aiškus ribotas ir matematiškai aprašytas naujų vienetų paleidimo į rinką algoritmas (suminė pasiūla). Vertė kaip ir bet kur kitur – diktuojama visuotina nuomone, tačiau nėra sisteminės rizikos.
 
Noriu atskirti sąvokas blockchain ir bitcoin.
 
Blockchain
 
Tai atviro kodo technologija, kurios pagrindu veikia bitcoin – virtuali kriptovaliuta – viena iš technologijos pritaikymo galimybių. Bitcoino ateitis gali kadanors baigtis, gal netgi po metų, tačiau yra prielaidų manyti, kad tai, ką atneša pasauliui blockchain bus tiek pat revoliucinga, kiek internetas 90-aisiais.

https://www.youtube.com/watch?v=Pl8OlkkwRpc&

 
Teko girdėti, kad Vikipedijoje vyko korekcinis – ideologinis karas, nes yra žmonių, kurie nori blockchain, tačiau nenori asociacijų su bitcoin. „Blockchain“ straipsnyje žodis „bitcoin“ tai dingdavo, tai atsirasdavo. Įdomu. Saudo Arabija neseniai paskelbė, kad visus dokumentus iki 2020 laikys blokų grandinėje, Estija jau seniai su tuo dirba. Net nei pirmas kriptovaliutos eksperimentas prisvils, esu įsitikinęs, kad esamas FIATvaliutas centriniai bankai vienaip ar kitaip užkelinės ant blockchain bėgių.
 
Jūs suprantate, kad Jūsų sugeneruotas turinys (kad ir mano – šis straipsnis) neša pridėtinę vertę, taip? Facebook‘o rašytojai kala pinigus Markui, aš atiduodu duoklę uždarbiui už senus gerus laikus, todėl nesigraužiu. Tačiau ir socialinių tinklų veikimo principas ydingas. Aš ne tik generuoju turinį, tačiau savo turiniu generuoju ir srautą, kas iš esmės yra pagrindiniai reklamos, o tai reiškia - pinigų varikliai. Niekas nesijaučia apvogtas?
 
Blockchain pagrindu sukurtas jau ir pirmasis socialinis tinklas Steemit. Mano nuostabai Lietuvos žiniasklaidoje dar nebuvo apžvelgtas. Ten vartotojai gauna atlygį už savo turinį. Atlygio dydis priklauso nuo bendruomenės įvertinimų. Huffington Post apie tai plačiau. Žinoma šiandien tai nišinis projektas, kurio pagrindinė varomoji jėga – atlygis už turinį. Kas nebūtinai reiškia kokybę. Tačiau būtų klaida neįsivaizduoti, kad tai negali pasiekti tinklo efekto ir vieną dieną padėti facebook į lentyną šalia myspace.
 
Kuo asmeniškai man patinka blockchain? Savo atvirumu. Korupcija mėgsta šešėlį. Dienos šviesoje „varkės“ daromos tik diktatūroje. Su atviru kodu labai lengvai galima atnešti atsakomybę už viešo pasitikėjimo išdavystę. O tai tam tikra prasme jau būtų sąlygos augti teisingumui.
 
Bitcoin plėtra
 
Pinigai paperka moralę. Retas kuris atsilaiko prieš simbolio galią. Valstybės pažadas mokėti pensijas, bankų pažadas atiduoti tavo pinigus, ir krūva kitų pažadų, kurių tarpinė yra žmogus – yra guminiai pažadai. Viena didžiausių vertybių žmonių santykiuose laikau pasitikėjimą. O jei jis grindžiamas matematika, tai -
, o jo vykdymas grįstas iš anksto žinomomis sąlygomis – programuojamu algoritmu.  
Žiniasklaidoje periodiškai išeina straipsniai kurie teigia, kad bitcoin mirė. Šiaip jau netgi yra archyvas šioms nesąmonėms. Aš žiūriu į faktą – transakcijų kiekį. Jei šis auga – vadinasi tinklas auga.



 
Darydamas prielaidą, kad nuo to momento, kad kompiuteris prijungiamas prie interneto, mano visi duomenys teoriškai prieinami visam internetui, kelis mėnesius domėjausi visų pirma kaip užtikrinti savo kriptovaliutos saugumą. (jei kažkieno pagauti duomenys neaktualūs šiandien, nereiškia, kad nebus auktualūs po 10 metų, kai potencialiai btc kapitalizacija išaugs keliasdešimt kartų). Būkim nuoširdūs. Bitcoin nereikalingas nei man nei tau. Kodėl turėtume gilintis į piniginę, jos saugumą, technologiją, jei mums puikiai tinka eurai? Tačiau pasauly apie 2 milijardai žmonių, kurie neturi priėjimo prie finansinių paslaugų (naujesnio šaltinio po ranka nebuvo), neturi galimybės dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Ekspertai mano, kad bitcoin infrastruktūra pirma atsiras ten. Besivystančiose ekonomikose, kur infliacija suvalgo daugiau už žmones bitcoin jau randa prieglobstį. Venesueloje, Argentinoje, Brazilijoje, kur ekonomika šiais metais išėjo per kaminą pasakoti apie bitcoin reikia mažiau. Jie jau žino. Kinai sėda į bitcoin traukinį dėl vietinės valdžios primetamos kapitalo kontrolės.
 
Žiūrint į inovacijos sklaidos kreivę, manau bitcoin šiandien yra pačioje inovatorių stadijoje.



Todėl paspragint popkornų laiko dar turim. Kol kas matom reklamas, o priešais dar viskas filmas.
 
Didieji duomenys, didysis brolis, didžiosios klaidos
 
Internetas labai greitai įsiveržė į mūsų gyvenimus su visais savo privalumais. Tik tada buvo pradėti kelti klausimai apie privatumą, sistemingą duomenų rinkimą. Jei tema Jums visai nauja, tai trumpam intro:

https://www.youtube.com/watch?v=9CqVYUOjHLw

 
Orwello pranašystės akivaizdžiausiai matomos Amerikoje.
paviešinęs valstybinio masto savo piliečių šnipinėjimą dabar yra apkaltintas išdavyste ir priverstas slapstytis Rusijoje. Toli žiūrėti nereikia, tame pačiame Uždarbyje pamenu temą, kurioje buvo pasakojama Degutienės (tuometinės seimo pirmininkės) istorija, pasiklausomus pokalbius. Užtenka turėti bent kiek galios, įtakos šiam pasauly ir jei tu nepatiksi vienu laipteliu aukščiau esantiems, su tavim susidoroti bus pat paprasta kaip išjungti šį straipsnį. Valdžia yra viena. Ji turi savo tikslus. Bet yra ir privatus sektorius. Google, facebook, youtube. Visi clickai, visi komentarai, laikai, pasidalinimai, naršymo istorija, pažymėjimai kėlionėse (GPS tracking) – tai tavo gyvenimas kažkieno debesyje be tavo leidimo. Lyg ir dzin, pasakytum, tegu turisi. Tačiau prisidengiant technologine pažanga aš manau, kad big data pagalba kuriami produktai yra nukreipti labiau prieš žmogų, nei jam. Kad ir elementarus , ar . Ar kas nors tavęs klausė? Ar turėjo? Aš įsitikinęs, kad taip. 
Futuristai teigia, kad ateityje asmeniniai duomenys bus branginami daug labiau. O kai kurie teigia, kad netgi galėsime atsiskaityti atskleidę dalį savo privačių duomenų. Finansiniai duomenys hackinimą papildžius socialine inžinerija tampa tiek pat atviri kiek ir Hillary Clinton laiškai. Tai tavęs neglumina?
 
Vilties teikia atviro kodo projektai, tokie kaip TAILS, kurie siekia nutraukti duomenų nepageidaujamas keliones po internetą. Bitcoin protokolas suteikia psiaudo anonimiškumą. Tai reiškia, kad jei norėsiu – liksiu anonimiškas. Tam užtikrinti yra netgi atskiri įrankiai. Visi klaidingai įsivaizduoja – kad anonimiškumas, tai iškart nusikalstamumas. Tai yra žinutė, kuri buvo ir bus pumpuojama tų, kurie sieks sustabdyti tinklo plėtrą. Taip. Nusikaltėliai naudoja bitcoin. Jei naudoja ir mašinas internetą, eurus ir ofšorines sąskaitas. Pasakykit ką nors, ko nežinau. Statistika prieštarauja kaltinimams.
 
Pradžia.
 
Mes įpratę vartoti, o ne auginti. Atsakymai dažnai mums duodami kartu su klausimais, belieka priimti sprendimą. Straipsnyje siekiau palikti kuo daugiau erdvės savirefleksijai, diskusijai. Jei ten atsiras Tavo atsakymai, tai bus tikroji straipsnio pridėtinė vertė.
 
Jei straipsnis kažkurioje vietoje Tau suteikė dėkingumą, tai jį išreikšti galima bitcoin adresu:
1Q1zGHoxG6YcL8ut5eTUYaCDGit3FW2Edq
 
 
Atsakomybės apribojimas: Tai nėra patarimas pirkti ar parduoti straipsnyje minimas finansines priemones. Autorius neprisiima atsakomybės už skaitytojo finansinius sprendimus.

I verslas nuo nulio mokymus manau geriausia butu investuoti.

Nu tai stovis geras, reiškia gerai stovi. Jau kaip važiuoja tai čia klausimas... :D

Turek specialybe is saraso ir gausi normalia permanent viza. Cia absoliuciai geriausias variantas. Bet tik ta viza, kur nesi priristas prie konkretaus darbdavio. Viskas kainuos vienam asmeniui apie 3-4 k euro, cia visokie oficialus mokesciai ambasadai, advokatui, notarui. Uztruks nemazai laiko, man rodos virs metu, gal klystu. Specialybe gaut nesudetinga (stalius, suvirintojas, kirpejas, kepejas ir tt, paziurek sarasa), patirti susichimicinsi irgi nesunkiai. Kiti taskai skiriami uz IELTS egzamina, uz amziu. O kai jau gausi, galesi ten dirbt ka nori. Darbuotoju ten reikia VISOKIU, nes nedarbas mazas labai ir visko ten pilna.
Kitas, pigesnis variantas, jei esi nusiteikes studijuot. Gausi diploma ir besimokindamas tikrai suprasi, kaip toliau legaliai pasilikt Australijoj. O jei persigalvosi tiesiog isvaziuosi. Labai neblogas pasirinkimas, jeigu dar nesi uzsiknises studijuot ir normaliai anglu moki.
Na o vest australe vargu ar apsimoka, nebent rasi tikrai to verta ;)

Ka manote apie masini moteru tvirkinima Vokietijoje? Arba tai, kad Svedija pirmauja pagal isprievartavimu skaiciu? As nezinau kas pas vokietukus galvose dedasi, taciau kaip jie tai pakencia? As galiu pakest daug ka: tuos slykscius snukius, pasalpu kaulijima is valstybes, netgi smurta pries vyrus tam tikrais atvejais. Taciau jeigu paliestu mano zmona, dukra, mama, seseri ir as zinociau kas tai padare - padaryciau savo nekonstitucini teisma. Be jokio pagrazinimo sakau.
 
As tai vetinu kaip kuo tikriausia kiausiniu neturejima. Cia jau nebe tolerancija ir ne civilizuota visuomene.

Skaitau visą tai ir negaliu kažko nepasakyti. Kadangi pats esu jaunas žmongus kuris domisi verslu, kuris turės savo verslą ir taip pat studijuoju verslo vadybą.
Šiek tiek apie savo patirtį tarp verslo ir verslo vadybos:
Kaip daugelis gerai išlaikiau egzaminus, jau gimnazijoje žinojau kad studijuosiu verslo vadyba (nes ši sritis - verslas, patikėkite mano pašaukimas).
Įstojau į Klaipėdos valstybinę kolegiją, verslo vadyba. Turėjau nemokamą vietą, buvau seniūnas, bet išėjau, po cementofkes, kažkur po mėnesio ar 2.
Tam buvo kelios priežastys, visų pirma aš studijuodamas tikėjausi, kad šalia manęs grupiokai visi ar bent dalis bus tokie kaip aš, kurie domisi, verslu, bando jį kurti, norėtų pabandyti išvystyti kokią idėja kartu, bet ten tokio nebuvo nei vieno. Taigi nebuvo su kuo rimtai pasišnekėti. Dar nepatiko dėstomi dalykai, dėstytojai, žodžiu gaunama ten patirtis man nepatiko. Iš vienos pusės viskas lyg ir okey - darbo sauga darbe, verslo teisė, mikroekonomika, kūno kultūra, kuri šiėk tiek privertė pasijausti kaip vidurinėje bet man truko tos verslo patirties, suprantu kad studijavau ne ilgai, bet per tą laiką man rodėsi, kad tie destytojai tik dėsto, jie nedaug praktikos turi versle, todėl nelabai turi ir gali man kažką duoti. Gal kiek kėblokai paaiškinau bet žodžiu man ten daug ko trūko. Tuo pat metu kol studijavau, mes su mano geru draugu buvome pradėję savo pirmą legalų verslą. Atidarėme internetinę papuošalų parduotuvę, pirmojo blyno ir nesitikėjime neprisvilusio, be tgaliu pasakyti šiek tiek sekėsi. Tikrai per tuos pusę metų pajutau ką reiškia turėti savo verslą. Pats mokėjau kas mėnesį po 200+ eurų už nuomą internetą ir tt. užsakinėjau prekes, keldavau į parduotuvę, dirbau su facebook reklama, adwods, papildomai rizikavau ir užsiimdavau tam tikra nelegalia veikla, kuri man padėdavo visą tai išlaikyti. Buvo labai smagu. Mano draugas dirbo prie internetinės parduotuvės, jis mokėjo bet specialistas nebuvo, todėl teko nemaloniai jį pašalinti ir visko imtis pačiam, kol uždariau savo veiklą, užsakymų buvo, verslas nebuvo pelningas, nieko stebinančio manau. Aš tiesiog nėriau verslą kad gauti patirties kurios visada norėjau ir užsigrūdinti, išleidau viską. Supratau patirties vertę. Galiausiai aišku uždariau veiklą ir viską brangiai uždariau..
Likusį laiką iki sekančio rudenio dirbau, fainiai buvo turėti daug laisvo laiko, ir šiek tiek pagyventi, patarčiau daug kam baigus 12 varyti metus padirbti kuo įvairesniu darbų, taip paieškant savęs ir tada gryžti įgyti specialybę.
Pirma dirbau auto plovykloje, tiesiog pavarčiau skelbimus, krito į akį šis darbas nes vairuoju pats ir pamaniau kad man patiktų. Labai fainas verslas, šefas po pirmų dviejų savaičių matę manyje iniciatyva ir pasitikėdavo manim labiau, nors ten buvo ir vyresnių žmonių. veždavosi mane rodydavo ką daryti jei truks šlanga, kartui pirkdavom, parodydavo kaip uždėt jei jo nebus. Matė kad esu atsakingas, maloniai bendrauju su klientais. Tikriuasiai todėl nes pats buvau bandęs įkurti verslą, tai gal šiek tiek pakeitė paties požiūrį į papraščiausią darbą. Po mėnesio išėjau, šefui nepatiko, bet aš nenorėjau ten gaišt savo laiką, pamačiau ta verslą išmokau poliruoti daryti cheminį, sužinojau ko reikia atidarant savo plovyklą, ir pasidarė nebeįdomu ten tą patį kasdien daryti. Tuo labiau gaudavau po 15 e uz diena nuo 8 iki 6-8.
Neilgai trukdamas radau kitą darbą, vairuotojas krovėjas, pasakysiu trumpai, nes ten dirbu iki šiol. nes laisvu nuo studijų laiku ir savaitgaliai. Atėjau ten, keičiausi kas 4
dienas su kitu darbuotoju, daug niuansų, bet žodžiu tas darbuotojas išejo, aš likau ten dirbti vienas, ir dirbau daug ir sunkiai, gaudavau po 22e u diena nuo 8 iki 7. Esu ten labai geras darbuotojas, žinau ko tie 2 šefai nori iš manęs ir viską atlieku gerai greitai ir jie lieka patenkinti, o uz diena nuo 6 iki 7 gaudavau 27, veliau pakilo atlyginimas iki 29-33, šį vasaros sezoną, sakė mokės po 40 uz dieną, tikriausiai todėl nes žinau jau viską apie tą verslą ir gali uatlikti bet kurią užduotį viena, be šefų pagalbosm jiems tai žiauriai patinka.
 
Žodžiu grįžau šiais metais į mokslus, šį kartą į lietuvos verslo kolegiją, verslo procesų vadyba, labai gerą mokykla, dėstytojai ne iš lempos - praktikai, verslininkai. Esu patenkintas kiekviena paskaita mokausi dešimtukais, moko mumis tiek teorinių dalykų, tiek už studijos durų vykstančio verlso pasaulio ypatumų. savo mokykloje turime virtualų biurą kuriame dirbsime antrame kurse ir dar daug žiauriai gerų dalykų... Dar tarp studijų dirbu... Kodėl studoijuoju? Nes darbo rinkoje mačiau tokius skelbimus "vadybinkas 800 eur men, būtinas aukštas vadybos išsilavinimas" be jo neįsidarbinsi į normalų darbą. Studijuoju nes nenoriu pahalint krovėju ar auto plovėju. Noriu labiau atsakingo darbo kad ir prie popierių vadovavimo, marketingo. Žinau kad jei ir nepavyks man įkurti verslo galėsiu įsidarbinti perpsektyvioje įmonėje, kad ir teo ir ten siekti karjeros su savo sukaupta patirtimi. Žinau savo trijų metų planą, dirbsiu tarp studijų, studijuosiu, vasarą dirbsiu ten kur man moka 800 e i men, ir taip kol baigsiu studijas ir eisiu dirbti pardavimų vadybininku. Laikau domeną madosmiestas.lt ir spėkit ką aš žadu daryti su vasarą savo uždirbtais pinigais? :D
 
Man verslo vadybos studijos daug duos nes man reikia tu žinių, verslas labai svarbu mano gyvenime.
Jei žadi studijuoti, pasirink patinkančia speialybę, tada gerą mokyklą ir mokytis bus lengvą ir įdomu, o žinias pritaikysi. Jei nežinai ko nori nieko ir nedaryk, kurpinę ant pečių ir į anglus, arba čia padirbk, netikiu kad čia š. Gal norvegija ir gyvena geriau ir ten duagiau užkalsi, bet ten irgi manau yra skurdžių, čai nuo tavęs priklausys ar pasistatysi tą savo namą ir ką garaže laikysi. Nepamiršk kad gal jei ir nori praturtėti tau gali būti tai tiesiog nelemta, ir daryk ką nori nesigaus turėsi butuką, mylimą žmoną vaiką, darba už 1000 eur ir taip gyvendamas privalėsi išmokt džiagtis tuo ka turi, nenusimink ne visiems lemta. karma. Ačiū.

Labai jau ilgai nerašiau straipsnių... Tikrai atsiprašau. Buvau itin užsiėmęs, tačiau dabar, kai turiu šiek tiek laisvesnio laiko - "grįžtu" į rašymo kelią ir pateikiu Jums naują straipsnį
 
Ne vieną kartą esu susidūręs su personalo atranka, kai reikia pasamdyti tinkamiausią žmogų vienai ar kitai darbo vietai užimti. Ir tikrai pakankamai dažnai tenka ieškoti pardavimų vadybininkų. Kaip taisyklė – į šias pareigas kandidatuoja būtent „verslo vadybą ir administravimą“ baigę studentai. Rašau kabutėse ne tik todėl, kad Lietuvoje vos keliose aukštosiose tikri verslininkai turi galimybę dėstyti jaunimui, koks yra tas „tikrasis verslo pasaulis“, bet ir todėl, kad mokymo programos dar nėra pakankamai tobulos.
 
Jeigu studijuojate verslo vadybą – užduokite sau klausimą, ko, iš tikrųjų, Jus moko? Jeigu jau esate baigę šiuos mokslus – galite pabandyti atsiminti, ko Jus mokė ir palyginti su tuo, kaip iš tikro yra. Ar bent jau panašu?
 
Juk mokotės (ar mokėtės) tokių dalykų: kaip vertinti multi-milijonines kompanijas; kaip analizuoti ir optimizuoti gamybinius procesus; kaip, statistinės analizes pagalba, dideliame duomenų sraute identifikuoti reikiamą informaciją; kaip įvertinti naujas geografines rinkas ir galimybes tose rinkose įvairiausiems produktams (nuo dantų krapštukų iki kreditinių kortelių). Ne? Tuomet – iš viso nelabai aišku, ko mokotės. Tačiau, galiu tiksliai identifikuoti, ko tikrai nesimokote. O reikėtų…
 
Kaip tapti lyderiu tiems, kurie nėra Jūsų pavaldiniai
 
Tai – vienas iš didžiausių iššūkių, su kokiais teko susidurti visoje karjeroje. Kaip ir kokiais būdais įtikinti žmones priimti vienus ar kitus sprendimus, kai tie žmonės nėra Jums pavaldūs? Nekalbu apie tai, kaip vadovauti, įsakinėti ar panašiai. Kaip tik – atvirkščiai. Juk tai ir yra pati sunkiausia užduotis – kad ant to pačio „karjeros laiptelio“ stovintys žmonės išklausytų Jūsų argumentų ir patarimų.
 
Kaip pasidalinti nuomone, patirtimi ar istorija taip, kad priversti besiklausančius veikti
 
Patys sėkmingiausi lyderiai moka tai daryti. Jie pasakoja istorijas užlipę ant kokio nors verslo forumo ar konferencijos scenos ir daro tai taip įkvepiančiai, kad norisi tuojau pat pakilti ir veikti. Dažnai, tas noras išgaruoja, kai išeini iš tos konferencijos/forumo, įsėdi į savo 1988 Opel Astrą ir pilnais plaučiais įkvepi praėjusią savaitę kažkur tarp sėdynių įkritusio kebabo gabaliuko kvapą. Tačiau, kai toks lyderis yra darbe – tai tampa visai kitokia istorija. Tuomet – darbas vyksta kaip iš pypkės, visi užsivedę kaip kokiame amerikiečių filme rodoma nevykėlių futbolo komanda, įkvėpta praeityje garsaus, tačiau dabar prasigėrusio trenerio kalbos. Ir, mokydamasis verslo vadybos, tikrai turėtum išmokti, kaip kalbėti, kad įkvėpti kitus žmones veikti.
 
Kaip sukurti ir išlaikyti teigiamą reputaciją
 
Oi, kaip šio dalyko niekas nedėsto… Ir koks jis, iš tikrųjų, yra svarbus! Ypač tokiais laikais, kai esame taip „skaitmenizuoti“. Praktiškai viskas apie visus yra prieinama internete. Dabar, internetas gali tiek padėti sukurti tą teigiamą reputaciją, tiek ją per vieną dieną (ar naktį) sunaikinti. Ir sunaikinimas gali būti negrįžtamas.
 
Žinojimas, kaip sukurti ir išlaikyti savo reputaciją (nebūtinai asmeninę; juk įmonės taip pat turi reputaciją), yra tiek mokslas, tiek ir savotiška meno forma. Ir nors praleidžiate valandų valandas mokydamiesi, kaip apskaičiuoti kažkokios kompanijos vertę – Jūsų niekas nemoko, kad Jūsų pačių vertė – reputacija, yra ne mažiau svarbus dalykas. Gaila, kad niekas nedėsto, kaip kompanijų klientų aptarnavimo skyrius dirba ne tik tam, kad įtikti klientams, tačiau ir tam, kad verslas turėtų gerą reputaciją. Niekas nedėsto, kaip kompanijos, kurių reputacijai buvo suduotas smūgis, po to smūgio taip ir nebeatsigavo.
 
Kaip nenustoti viskuo domėtis ir tobulėti
 
Ateina ta diena, kai gauni savo diplomą ir galvoji, jog Tavo mokymosi procesas pasibaigė. Aš lygiai taip pat galvojau: „kam daugiau mokytis, jeigu jau viską, ko man reikia, išmokau?“. O, Dieve mano, kaip aš klydau…
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/12/mcdonalds-696x948.png

 
Pradėjau savo pirmąjį (nuosavą) verslą ir… Netekau visko. Ne tik į tą verslą investuotų pinigų ir/ar laiko, bet ir pasitikėjimo savimi. Supratau, kad man dar mokytis ir mokytis… Kad reikia pastoviai domėtis viskuo, kas mane supa, skaityti, ieškoti informacijos apie vienus ar kitus dalykus, analizuoti gaunamą informaciją (taip, internetas tikrai nėra toks šaltinis, kuriame galima tikėti absoliučiai viskuo) ir taip toliau. Supratau, kad mokysiuosi visą savo gyvenimą. Žinoma, tai darai tik tuomet, kai nori neatsilikti nuo rinkos, nuo technologijų, nuo bendro civilizacijos progreso. Nes toks atsilikimas labai stipriai įtakoja galimybes darbo rinkoje, o toliau, manau, jau ir tęsti nebereikia.
 
Taip, mokantis verslo vadybą, dėstytojai tikrai galėtų bent jau informuoti, jog diplomu mokymosi procesas nesibaigs. Norintiems kažką pasiekti – mokymasis niekada nesibais. O ir turėtumėte nenorėti nustoti pastoviai tobulėti.
 
Kaip rasti save už darbo ribų
 
Šio dalyko mokausi iki šiol. Dar nemoku palikti darbo – darbe, o pats atsipalaiduoti. Kadangi esu dirbęs su tikrai daugeliu verslo sričių – tempiu tą patirtį su savimi visur, kur tik atsiduriu: užeinu pas ką nors į namus ir tuojau pat pastebiu statybininkų paliktą broką; nueinu į naktinį klubą ir greitai pastebiu, kad barmenai „nusukinėja“ gėrimus nuo klientų, pildami mažiau ir nuo klubo savininkų, pildami tą gėrimą iš savo atsinešto butelio; nueinu į parduotuvę ir matau, kokia yra uždėta pelno marža ant produkto, kurį nori įsigyti mano žmona…
 
Patikėkite – tai nėra geri jausmai. Taip, tikrai džiaugiuosi mokėdamas identifikuoti problemas ir pastoviai tobulėdamas. Tačiau nemokėjimas rasti savęs už darbo ribų tikrai trukdo džiaugtis gyvenimu. Tiesa, neseniai dirbau (neatlygintinai) vaikų krepšinio trenerio padėjėju. Nuostabi patirtis! Šios veiklos metu tiesiog nebuvo prie ko prikibti, tad džiaugdavausi kiekviena minute.
 
Ir Jums siūlau išmokti tai daryti – džiaugtis gyvenimu už darbo ribų. Gaila, kad mokantis verslo vadybos ir mokant už tuos mokslus tūkstančius – taip būtinų dalykų niekas neišmoko…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

5 Things the Media Won't Report About the Refugee Crisis:
 
https://www.youtube.com/watch?v=UkIocH91j0w

Na ka, kiek mėnesių tepraėjo nuo pasienių atidarymo "vargšeliams" ir jau turime didžiausią teroro išpuolį nuo 2004 metų...

Kodėl jau taip sakai, kad greitai?
 
 
O šiaip visur ir visada rasi darbo, jei tik norėsi dirbti. Ir toje Lietuvoje, jei būsi nedurnas tikrai gausi daugiau nei 300 eurų ir čia jei nebūsi tinginys ir durnas gausi ir 1500 ir daugiau svarų.
 
Šiaip tikrai daug kas išsiskiria, ir dauguma įvardija pagrindinę priežastį, kad čia atvykus iš pradžių yra sunku, darbo grafikai ne normalūs, savaitgalių laisvų nerasta, pradedi nesimatyti, namuose tik prasilenki + čia daug pagundų ir daug visokių babajų kurie labai Lietuvaičių nori.
O aš iš vienos Lietuvės, kuri kolegos buvo išvadinta viešuoju toletu. ( nu pasakė taip panašiai: tavo tautietė kaip viešasis toletas, kas nori tas naudojasi) tai ji atsakė, kad visos gražios Lietuvaitės tokios :D

Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo pastebėjimais ir patirtimi kaip sekėsi išvažiuoti į Angliją.
Taigi nuo pat studijų baigimo galvojau ir norėjau pabandyti emigranto duonos, bet vis bijojau, kai norėdavau nerasdavau galimybių, vis atidėliojau, buvo trukdžių, draugė kuri nenorėjo važiuoti, po to šiokia tokia karjera ir jau nebloga alga. Draugė pasikeitė, darbas pasidarė nuobodus, nusprendėm, kad su drauge varysim į Angliją. Radome pasiųlymą draugei į virtuvę indų plauti, ir staigiai per 1 savaitę susiradau mikriuką, susitvarkėme viską ir išvarėme. Pasiūlymas į Londoną, nors aš Londono labai nenorėjau, man per didelis, ir brangus miestas atrodo.
Kelionė:
Važiavome autobusiuku, nes tiesiog lėktuvu negali daiktų imti daug, tai prisikrovemė pradžiai gyvenimo 4 tašes ir išvarėme, kelionė buvo man net smagi, ta para autobusiuke tikrai visai normaliai. Vairuotojas buvo geras, tikrai nebuvo baisu važiuoti, nuvežė nuo durų iki durų. Ir pamatyti per autobusiuko langą gali europos kažkiek.
Darbas:
Nuvykom penktadienio dieną, draugė jau šeštadienį ėjo į darbą. Aš tik nuvykęs sužinojau, kad ir man jau surasta vieta kitame restorane indus plauti. Taigi sekmadienį jau ir aš ėjau į darbą. Draugė nuo pat pradžių gavo normaliai valandų, su normaliu grafiku, aš dirbau tik kada reikia. Važiuoti į darbą man reikėjo puse val, draugei valandą. Draugės alga 7 svarai, mano minimumas 6,5 svaro, pradžiai viskas atrodė normaliai. Draugė turėjo pastovų grafiką, aš buvo savaičių, kada dirbau tik po 15 val per savaitę. Tas labai nervino pradžioje, po to darbe pastebėjo, kad dirbu geriau, pradėjo leisti ne tik indus plauti, pradėjau ir maistą gaminti, atsirado ir valandų daugiau ir po 40 valandų per savaitę ir daugiau, darbe vien lietuviai, lenkai, italai. Aišku virtuvė lenkai-lietuviai, padavėjai italai. Darbas nesunkus, tik tiek kad visada ant kojų stačiomis.
Institucijos:
Reikėjo kuo greičiau susitvarkyti visus popierius: NIN, bankas
Su NIN buvo lengva, aš dar neatvykęs buvau užregistruotas pokalbiui, tai jau kitą savaitę ėjau į pokalbį. Pokalbis nesunkus, bet labai kabliukų ieškojo, kodėl būtent Londonas, kodėl ne Paryžius, klausinėjo ką veikiau Lietuvoje, ir dar daugybės klausimų. Mano anglų kalba labai prasta, bet susikalbėti pavyko. Viskas tvarkoje, išdavė laikiną ir sakė lauk laiško mėnesio laikotarpį.
SU banku sunkiau, visi reikalauja adreso patvritinimo, o aš beveik benamis, tai tokio dalyko niekaip. Šitame forume sužinojau, kad Barclay bankui tinka NIN laiškas, taigi variau į Barclay banką, prieš tai turbūt apėjau 15-20 kart visų kitų bankų padalinius bandydamas laimę su darbdavio laiškais ir NIN laišku, nesėkmingai. Barclay bankas atmetė mano prašymą, turbųt mano turimas adresas pagal NIN buvo prisidirbęs. Su banku vargau 1,5 mėn, kol galų gale su vadovo pagalba atsidariau HSBC banke. Atrodo visus popierius turiu, palengvės.
Problemos:
Kai atėjo laikas mokėti algą, darbe prasidėjo problemos, vadybininkai pradėjo šnekėti, ai dar sąskaitos neturi, kai atsidariau sąskaitą, tai dabar reikia sutvarkyti viską kol valdžia patvirtins, pirma algą gavau po mėnesio 300 svarų į ranką, kad turėčiau tipo už ką gyventi, pradėjo ir valandas nusukinėti, dirbi iki 23,50 uzraso 23,00, pietauti neini, nes darbo daug, pamatai vistiek valandą pietų pertrauką išminusuoja ir panašiai. Pradėjo nervinti, dar pradėjo skaudėti dantį nuėjus pas dantistą sužinojau, kad normalus tvarkymas apie 700-1000 svarų, truputį žiauru. Dėl darbo grafikų skritumų ir problemų išsiskyriau su drauge.
Pokyčiai:
Susiradau kitame name kambarį, išsikrausčiau, apsitvarkiau dantį pigiausiu variantu, tik tam laikui iki kol grišiu į Lietuvą. Pradėjau darbe reikšti pretenzijas ir ieškotis kito darbo, radau kitame restorane runerio darbą, kažkas vidurį tarp padavėjo ir virtuvės pagalbinio darbuotojo. Restoranas prabangus, viskas tvarka, ne taip kaip aname, labai norėjau, ir priėmė. Viskas pasitaisė
Darbas:
Šiaip darbą susirasti Londone tikrai lengva, darbo pasiūlymų daug. Mano anglų kalba labai silpna, bet dirbu kur darbe internacionalinė komanda, esame 3 lietuviai, aš realiai virtuvėje, vienas bare ir viena vadybininkė. Darbą susirasti kaip sakiau lengva, jeigu esi ne durnas, darbe taip pat gali kilti karjeros laiptais net be kalbos. Tik rodykite norą ir stenkitės, tikrai nėra taip, kai dauguma sako, kad Anglija jau atgyvenusi ir čia jau darbo rinka perpildyta, darbų tikrai pilna ir galimybių daug, aišku jei norite lengvų pinigų jų ilgai ir daug nebūna niekur.
Lietuviai:
Lietuviai užsienyje turi labai blogą sindromą – bijoti ir vengti kitų lietuvių. Taip čia daug atbukusių Lietuvių, kurie nieko nenori, tik atidirba statybose ir varo linksmintis ir pirktis savo NIKE ir ADIDAS. Bet tas keistas dalykas, kai iš visų normalesnių Lietuvių girdi, kad noneri dirbti su Lietuviais, nenori su jais bendrauti ir jų sutikti. O pvz darbe italai, prancūzai, lenkai, jie tik ir stengiasi vienas kitam padėti, vienas kitą šalia įkišti ir burtis į grupes ir padėti vieni kitiems, nesuprantu kodėl Lietuviai tokie bjaurūs vieni kitiems.
Išvada:
Anglija dar tikrai nėra pergrūsta, ir čia darbo yra, aišku Londonas brangus miestas, nuoma ir transportas tragiškai brangūs. Bet darbo pilna ir galimybių kosmosas. Ir tikrai nėra taip, kad be Anglų kalbos čia nieko negalima padaryti, aišku siekti karjeros ar kažko geresnio, reikia kalbos, bet čia atvykus ją lengviau mokytis. Aišku depresija, išvykus ir išsispyrus iš komforto zonos vis dar yra, ir kartais nervina, bet po kolkas manau, kad viskas bus gerai, ir džiaugsiuosi šiuo savo sprendimu
Tai tiek iš mano 3 mėnesių Londone pastebėjimų. PYPT kiek daug gavosi rašliavos ir kokia padrika, reiks po kurio laiko iš naujo perskaityti ir pataisyti, kad rišlesnė būtų
P.S. spjaukite į visuas įdarbinimo agentūras Lietuvoje, jos tikrai šaraškinų kontoros, o realiai pagalbos reikia minimaliai, kad galėtum išvykti ir pradėti viską pats 
 
Šiaip papildymui, gal apie uždarbį, kokia ir viso forumo šio tema :)
Tai dabar galiu paskaičiuoti Jums iš savo pusės:
Alga minimali 6,5 svaro, jeigu susitvarkai mokesčių kodą, į ranką lieka apie 6, jeigu ne apie 5,2, bet metų gale susigrąžini.
5,2*40*4,5=940 svarų į ranką.
Jeigu normaliai atvykus galima gauti 7 svarus, geru atveju pasisekus, arba jau paiklus karjeroje 8 svarai į valandą.
Su 1000 svarų į ranką gaunasi:
~500 nuoma, jei nenori gyventi mažame kambariuke ar kažkur toli nuo centro. Aš gyvenu vienas dviviečiame kambaryje, geroje vietoje, kur ir prekybos centras ir stotys pasiekiamos pėsčiomis 1 mylios spinduliu.
~100 svarų transporto bilietas
~100 svarų kitos išlaidos, maistas, apranga, kitkas įvairūs
~300 lieka pramogoms ar taupymui
 
Taigi nežinau kaip kažkas gali skųstis, kad Londone neina pragyventi iš minimumo. Aišku jei nori viską Londone išbandyti, pamatyti ir daug linksmintis, čia tai kainuoja daug :D

https://www.facebook.com/paul.j.watson.71/videos/10153658823671171/

Jei jau 30EUR sumokėjai, tai sumokėk ir tuos kitus 20EUR. Arba pasiųsk ją kur nors ir tegu daro ką nori. Jei ir įmes kur, tai paliksi kaip prikolą, nebent žirgelis mažas, tai nekažką.
Nu bet jau bus gera pamoka nesmaukyti prieš afrikietiškus papus.

Vis dažniau ir dažniau tenka diskutuoti tema, ką jaunui žmogui daryti baigus mokyklą, kai jis nežino ką nori gyvenime veikti toliau. Dauguma sako "ai stosiu betkur, bent tėvai neknis smegenų ir gal pavyks ką atrasti, o diplomas tikrai dar niekam nepakenkė". Tačiau aš manau, kad tai yra totalus, vieno vertingiausio gyvenime laiko, švaistymas ir itin didelė rizika. Rizika kokia klausiate? Prašikti savo 4 metus neįdomiai, nevertingai, neatrandant savęs, be aistros kažkam. Aš galiu būti ir neteisus, bet susidarau tokį įspūdį iš daug aplinkinių istorijų.
 
Todėl, turiu visiems labai vertingą pasiūlymą (aš juo po kolkas nesinaudojau/nesinaudoju, nes žinau ir darau tai, ką gyvenime noriu).
 
Manau, kad baigus mokyklą, save atrasti bei įgauti vertingos patirties bei įdomių potyrių padės keliavimas. Vuolia, jūs galvojate dabar "ką jis šneka, lopas. Gi keliauti kainuoja brangiai, o aš neturiu pakankamai eurų". Bet tai netiesa - tuoj parašysiu, kaip galima pradėti keliauti praktiškai be pinigų.
 
Bet prieš tai, 8 priežastys, kodėl verta pakeliauti po pasaulį bent metus:
 
1. Susirasi naujų draugų;
2. Jie bus kitokie žmonės, negu tu dabar pažįsti;
3. Tai reiškia, kad iš sutiktų žmonių, išmoksi daug. Ir jie nebūtinai bus geri ar blogi žmonės, iš visų galima išmokti daug;
4. Pažinsi kitas kultūras, o tai reiškia - praplėsi savo pasaulėžiūrą, žmogau. Pasaulis taps kažkas daugiau negu Vilnius-Palanga;
5. Ištobulinsi bendravimo su žmonėmis įgūdžius;
6. Išeisi iš komforto zonos X kartų, o už komforto zonos darosi stebuklai;
7. Grįši pasitaisęs morališkai, pasikrovęs motyvacijos ir galbūt atradęs savo pašaukimą (dabar jautiesi suglumęs del egzaminų, ateities, tiesa?)
8. Patirsi begalę naujų potyrių iš kurių išmoksi labai daug;
9. Padirbėsi įvairių darbų ir iš to padarysi daug išvadų;
 
O čia apie ką sakiau - gidas, kaip pradėti keliauti, neturint daug pinigų:
http://www.nomadicmatt.com/travel-blogs/the-ultimate-guide-to-traveling-when-you-have-no-money/
 
Sėkmės!
Būtų įdomu išgirsti jūsų istorijas/mintis/komentatrus, šiuo klausimu :)

Atnaujinau, dabar veiks ant android >= 5. Pilnas pakeitimų sąrašas Google Play. LT kalbos nėra, nes netaikau lietuviams, kadangi jų labai mažai, tai kažin, ar atsipirks sugaištas laikas. O ir anglų kalbos pramokt blogiau nebus :). Eclipse naudoju kol kas.
P.S. jei dar kada crash'ins, tai spauskit 'report'/'pranešti', tada developer'is iškart mato crash'o log'ą ir gali sutvarkyt.

Sveiki, mano vardas Andrius Užkalnis, ir būkite pasveikinti mano reguliarioje nepakantumo pamokėlėje, kur nereikia laukti argumentų, o reikia tylėti ir klausytis, tylėti ir klausytis.
 
Antraštė šį kartą yra angliška, kad jau iš pat pradžių galima būtų pakelti diskusijos temperatūrą ir pakaitinti aistras. Ar kas uždraudė rašyti angliškas antraštes lietuviškiems straipsniams? Niekas neuždraudė. Visi juk supratote, ką norėjau pasakyti.
 
Norėjau pasakyti štai ką: jūs pastebėjote, kaip diskusijos apie darbą, verslą ir inovaciją užsiteršė nuolatiniu BS* srautu apie startapus, venča-kapitalo siurbikus ir čiulpikus, hub‘us, habus, startuolius ir kitokius, reiškia, ekonomikos 3.0 buzz-wordus, nuo kurių kepenyse pradeda dilgčioti visiems normaliems žmonėms.
 
Susidarė pavojinga situacija, Tėvynė pavojuje: hipsterių svajonės apie tai, kaip ant kelių pasidėjus laptopą (arba dar geriau – planšetinį), įsitaisius kur nors hub‘e („kur jauni veiklūs žmonės dalinasi idėjomis“) ar dar geriau kavinėje, galima pasikelti kapitalo iš kokio nors verslumo skatinimo fondo, arba iš dosnaus kapitalisto, kuris, išgirdęs apie parverčiančiai kosminį planą („čia bus kaip tipo naujas Feisbukas, tik viskas bus geriau, ir bus ir like, ir unlike knopkės ir dar galėsim integruoti su bitkoinais“), tuoj pat atsegs kelis milijonus, ir galima bus pirmiausia padaryti meet-up‘us Kalifornijoje ir Tailande ir prisipirkti gedžetų su visais skambučiais ir švilpukais, ir jau tada ne už kalnų bus ir pajamos, kurios prasidės, dar nebaigus deginti investuotųjų pinigų.
 
Paprastesnis verslo modelio paaiškinimas: „padarysim afigieną programėlę kuri leis užsisakinėti kavą Coffee Inn‘e**, ir parduosim Gūglui/Androidui už kelis limonus“.
 
Kur mes šitą viską matėm? Ai, tikrai, jau buvo dot.com burbulas, na, tas kuris 1997-2000, dabar praėjo laiko tarpas, maždaug atitinkantis laikotarpį nuo žmogaus gimimo iki lytinės brandos, ir vėl prašom tos pačios zuikio dainos, tik truputėlį su kitu padažu (dabar tie, kas prikaupė pinigų tradiciniais būdais, taip lengvai jų nemėto tiems, kas nenori gaminti telefonų arba auginti obuolių ir spausti sidro, bet nori, like, būti gudresni).
 
Sakysite, ar tau gaila? Ar ten tavo pinigai? O gal girdėjai apie tokią kompaniją „Apple“? A? Ir tada pagrindinis klausimas – „o girdėjai tokį Ilją Laursą?“. Šia pavarde jie baigia visas diskusijas: nes yra pavyzdys, kaip tas žmogus tai padarė, ir dabar jie padarys viską irgi taip pat. Nes „Yes We Can“, kaip jiems sakė Obama, ir jie patikėjo.
 
Man gaila, nes aš atsakau ne tik už save, bet ir už tuos, kas aplink. Kenksmingos mintys nuodija jaunų žmonių smegenis, ir jie, vietoje to, kad sužinotų reikiamame amžiuje teisingas tiesas apie sunkų darbą, pridėtinės vertės kūrimą, laiko vertę ir neišnaudotų galimybių kainą, vartotojo poreikių tenkinimą ir pirkimo sprendimų skatinimą, prisikemša sau galvas paistalų apie tai, kaip greitai pasikelti milijoną iš oro.
 
Jie patys nenori dirbti samdomo darbo (nes ten viskas nesąmonė ir visi viską daro ne taip, kaip reikėtų), tačiau įsivaizduoja, kad patys nueis ir pasisamdys labai protingų ir labai motyvuotų žmonių, kurie kažkodėl norės dirbti jiems. Net ir be atlyginimo: samdos planai dažniausiai numato nemokamą bandomąjį laikotarpį, „kai pradės eiti rimtos pajamos tai jau tada skolingi neliksim“, arba potencialios įmonės potencialių akcijų siūlymą. Tos įmonės akcijų niekam nereikia: net Darbo Partijos rinkimų pažadai yra perspektyvesnė popieriaus rūšis.
 
Jie prisižiūri internete sėkmės istorijų (na, dažniausiai tris ar keturias), ir supranta, kad visa senojo pasaulio ekonomika yra lochams, nes tikras būdas uždirbti yra, žmogau, padaryti 3.0 ekonomiką, perstumti paradigmą ir pakeisti žaidimo taisykles.
 
Ko jie nesupranta, tai visų pirma to, kad nei Steve Jobs, nei Bill Gates (tiesa, Bill Gates jie vis tiek kažkaip myli ne iki galo, na ne startaperis jis, nors tu ką), nei Mark Zuckerberg, nei Richard Branson niekada nekiūtojo skaitydami motyvacines istorijas apie kitų žmonių sėkmę; jiems niekada nereikėjo verslumo skatinimo fondų, ir užvis mažiausia tikimybė juos sutikti būtų kokiame nors hipsterizuotų jaunuolių degančiomis akimis susibėgime motyvuojančiu pavadinimu „Go Do It Young America“***.
 
Su tuo „verslumo skatinimu“ tai yra tas pats, kaip su „sugrįžimo iš emigracijos“ skatinimu: jei žmogus, kad grįžtų į Lietuvą iš Norvegijos silkių pjaustymo fabriko, turi būti kažkaip paskatinamas, tai jo šimtą metų nereikia mums Lietuvoje, tegul sėdi kur sėdėjęs ir sėkmės jam ten. Talentai būtent todėl ir yra talentai, kad jie ne skatinami, o daužomi per galvą vis tiek pasiekia savo, nes turi daugiau energijos, jėgų ir proto už kitus, ir būtent todėl jie sugeba padaryti konkurentus.
 
Būtent nuo startapų ateina, kaip užkratas, tas infantilus supratimas, kad jei nelabai sekasi, tai reikia, kad truputėlį palengvintų užduotį, ir jau tada įsivažiuosim. Nesąmonė. Jei manai, kad įsteigti įmonę yra labai sunkus dalykas, tai sėkmės tau, kai pamatysi, ką reiškia kovoti su konkurentais arba bandyti paimti pinigus iš klientų, kurie nė trupučio nenori tavo prekių ar paslaugų. Įmonės steigimas, palyginti, yra pasivaikščiojimas parke.
 
O pikčiausias startupų poveikis yra štai koks: jie moko niekinti tradicinę ekonomiką, arba, kaip buvo minėta pirmajame filme Wall Street, fundamentals. Startapininkai nuo jaunų dienų pratinami ignoruoti tai, kas svarbiausia, ir tai, kas bėga ekonomikos gyslomis: pinigus ir skaičius. Jie nemėgsta verslo planų ir Excel‘io lentelėse surašytų projekcijų, nes tai jiems toks XX amžius, kad oi.
 
Kiek pagamini, už kiek, ir už kiek parduodi, ir kiek lieka, ir kiek rinkai tavęs reikia – visi paprasti dalykai, ir ten jau visiškai nesvarbu, ką gaminti ir ką pardavinėti – nors batraiščius, nors gatvių šlavimo paslaugas. Kad tik pinigai byrėtų.
 
Ironiška yra tai, kad visi tie hipsteriukai nepagalvoja, kad jų stabai, pagalvojus, darė labai paprastą verslą. Steve Jobs gamino ir milijonais pardavinėjo telefonus, kur vieneto pelnas yra apie 300 dolerių. Parduodi milijoną telefonų, gauni 300 mln. dolerių pelno. Visa kita – prekės ženklo šlovinimas, pirkėjų lojalumas, operacinės sistemos spalvos – jau tik detalės. Fundamentalus pagrindas yra sugalvoti ir gaminti labai paklausią prekę, labai dideliam skaičiui pirkėjų, su labai didele marža, nes pirkėjui norisi gaminio labiau, nei jam gaila pinigų.
 
Lygiai taip pat ta vieta, kur susibėga startapininkai ir jų programuotojai aptarti verslo planų – Coffee Inn – pasidarė tokia didelė ne todėl, kad ten yra labai revoliucinė idėja. Nieko panašaus. Viskas paprasta, kaip dvylika butelių alaus. Pardavinėti kavą brangiai, pardavinėti daug puodelių, pardavinėti daug puodelių brangios kavos daugelyje kavinių, nuo kiekvieno po litą gryno pelno****, ir štai mėnesio pabaigoje turim labai daug litų.
 
Motyvaciniai plakatai ragina nesiliauti svajojus, tik kažkodėl plakatų skaitytojai retai svajoja apie tai, kaip tapti didžiausiu šalies krabų lazdelių gamintoju: jiems tai neatrodo, kaip pakankama svajonė. Jie nori padaryti dar vieną Instagramą ir parduoti Feisbukui už milijardą dolerių – mūsų atveju tai būtų už keturis milijardus litų*****.
 
Tik jie nenori girdėti, kad Instagramo pavyzdys yra išimtis, o ne taisyklė, ir kad verslo istorija yra nusėta iššvaistytais pinigais, sugaištu laiku ir produktais (dažniausiai programėlėmis, kuri už jus suranda artimiausią burgerinę), kurie atrodė puikūs, bet kurių niekam nereikia, arba bent jau nereikia net už 99 centus.
 
Be abejo, jie visi perskaitys šį tekstą ir tikrai neklausys, numos ranka ir eis daryti savo. Tegu. Nenorit mokytis iš protingesnių, išmokys gyvenimas.
 
Andrius Užkalnis rašo tinklaraštyje Protokolai ir maisto apžvalgų portale Laukinės Žąsys.
 
—
 
* BS angliškai reiškia jaučio mėšlą.
 
** Jei norite juos paerzinti, pasakykite, kad jūs ir taip galite užsisakyti kavą, žodžiu, ir paklauskite, kokią naudą potencialus klientas gaus iš jų programėlė ir kodėl ją turės pirkti. Atsakymas visada toks pat: „su programėle žymiai patogiau“.
 
*** Lygiai taip pat nė vienas normalus fotografas nesėdi online subingavių forumuose ir nediskutuoja apertūrų ir sensoriaus triukšmo, jie važinėja ir fotografuoja. Taip pat normalūs, spausdinami ir paklausūs autoriai nedalyvauja rašytojų klubuose, kur biezdariai galvoja, kad išmoks gerai rašyti, jei sėdės internete ir „keisis idėjomis“.
 
**** Aš nežinau, koks jų pelningumas nuo parduoto vieneto, bet už mažiau tai neapsimokėtų ardytis.
 
***** Aš žinau lito ir dolerio kursą, bet mums Lietuvoje reikėtų vis tiek truputį daugiau, nei originaliame variante, nes ir benzinas brangesnis, ir giminėms reikia padėti.
 
 
Saltinis: http://www.pinigukarta.lt/blog/kolumnistai/startapai-shut-up-ai

"You may not be her first, her last, or her only. She loved before she may love again. But if she loves you now, what else matters? She's not perfect - you aren't either, and the two of you may never be perfect together but if she can make you laugh, cause you to think twice, and admit to being human and making mistakes, hold onto her and give her the most you can. She may not be thinking about you every second of the day, but she will give you a part of her that she knows you can break - her heart. So don't hurt her, don't change her, don't analyze and don't expect more than she can give. Smile when she makes you happy, let her know when she makes you mad, and miss her when she's not there."
- Bob Marley

Verkiau,kad neturiu batų,kol pamačiau,žmogų be kojų.
Persu ismintis

Sveiki, kai kas jau manau suprato, jog dažniausiai lankysiuos būtent Verslo įdėjų skiltyje.
 
Taigi mano verslo sėkmė sakykime kiek kitokia, galbūt tai įstorija ne tiek apie pačią verslo sėkmę kiek apie savo svajonės įgyvendinimą turint tik internetą ir patikimą draugą šalia.
Visada svajojau kurti kažką savo dirbti IT sferoje, tačiau pastangos mokytis programuoti nuėjo veltui, na sakykim išmokau pagrindus, bet pasiekti kažko daugiau pritrūko matematinių žynių, arba trumpiau tariant tai buvo ne man. Buvo bandymai ir piešti dizainus, dėja photoshopas irgi pasirodė ne man... Prisipažinsiu buvo minčių jog man nelemta draugauti su IT ir tiesiog turėčiau užmesti svajonę velniap, kas ir paskatino stot į teisę, kad ir kaip bandžiau save itinkinti jog neesu gimes kurti projektus svajonė pasirodė stipresnė, tiesa per tą laiką uždirbti bandžiau ir spaudinėdamas bux'us ir kitas nesamones.
 
Grįžau prie nulio vėl bandžiau mokytis programuot nors gal sekėsi neblogai akivaizdžiai matėsi, kad tikru profesionalu šioje srityje aš netapsiu. Ir tuomet man už akių užkliuvo itin įdomi specialybė Games designer, hmmm why not, tiesa studijos lietuvoje tokios specialybės nesiūlo, o ir paklausos mūsų rinkoje tokiems darbuotojams nėra, tačiau nusprendžiau pamėginti, tiesa tuo metu mano anglu kalba buvo iš dalies kapota, todėl knygas siunčiau verstas rusu kalba. Studijavau pats skirdamas kas diena po kelias arba net keliolika valandų, sekėsi puikiai, atrodė jog aš gimęs šiam darbui! Knygas skaičiau viena po kitos, sąžiningai atlikinėjau knyguose pateikiamas užduotis, konspektavausi pavyzdžius ir kas svarbiausia man buvo visiškai nusispjauti jog perspektyvų Lietuvoje su šiuo darbu man nėra. Aš mokiausi nes man tai be proto patiko. Su laiku prie šio mokslo prijungiau ir anglų kalbą, kas leido pagaliau skaityti ir angliškas knygas (kurių buvo gerokai daugiau), galu gale nusprendžiau išmėginti laimę ir pamėginti kažkokį žaidimo darbą nusiūsti kompanijai kurioje programuotoju dirbo mano draugas (užsienyje) ir žinot ką man pavyko! nesvarbu jog neturėjau šios specialybės diplomo mano sąžiningas mokymasis diena iš dienos atnšė man daug teorinių i praktiniu žynių.
 
Šiuo metu mes jau su draugu po truputi kuriame nuosavą online žaidimų kompaniją ir sustoti neketiname, dirbam prie pirmo savo projekto kuris yra motyvas tolaiu tęsti tobulėti nes tiek mano tiek bet kurioje kitoje srityje ribų tobulėjimui nėra. Šiuo metu mano algos užtenka pragyventi mažiau nei vidutiniškam lygiui, bet daugiau nei varganai, bet jausmas jaustis nepriklausomu ir dirbti savo mylimą darbą to vertas.
 
Toliau tesiu tobulėjima šioje srityje skaitau ir laukiu naujų knygų, peržiūrių žymiu games designeriu straipsnius, kartais patirtimi pasidalinu ir pats.
 
Ką noriu paskayt draugai, jog įgyvendinti savo svajones yra lengviau negu Jūs manote. beabėjo esu beproto dėkingas geriausiam draugui Aurimui už palaikymą pradžioje bei bendradarbavimą, tačiau visgi "Klausimas nėra kas gali jums padėti, klausimas yra kas gali jūs sustabdyti", o atsakymas labai paprastas niekas negali sustabdyti jūsų nuo jūsų svajonės įgyvendinimo tik jūs patys save....
 
O aš ir toliau keliu kfalifikacija įgaunu patirties bei su laiku tikiuosi jog mūsų kompanija taps naršyklinių, o dar velesniam laikotarpyje ir realių žaidimų lyderė, o aš kaip designeris, pastatysių pirmą rimtą 3D žaidimą lietuvoje.
 
Ačiū už dėmesį tikiuosi nebuvo nuobodu skaityti ir daugelis įpač jaunujų būsimu verslininku supranta, jog kelias į sėkmę yra noras ir nuolatinis savęs tobulinimas toje srityje kurioje jūs norite dirbti. Sėkmės!
 
P.s atleiskite už gramatiką, mažai miegojau, o dabar ankstyvas rytas. :)

Tai mazdaug, pasiziuri futbolo rungtynes, matai, kaip spiriami ivarciai, zinai, kas yra gynejas ir kokios spalvos getru tu noresi, ir jau gali eit i aikstele ir laimet rungtynes? Gali susirast zmoniu ir prasyt ju statyt (finansuot) uz tavo komanda, nes esate mate, kaip kamuolys skrieja i vartu tinkla?
 
Kad pradeti versla sekmingai, manau, reiktu kazka ismanyt. Gerai, jei tai individuali veikla, o tu is odos antkaklius sunims darai. Tu si amata ismanai,tad popierizmas - tik formalumai. O jei tu nori kazko rimto, ar pagalvojai, kaip tai pasiekt? Reikes zmoniu, kurie geri savo srityje? Bet juk komanda gera tiek, kiek silpniausia jos grandis, ar ne? Bet kokiu atveju, versle susiduri su begale problemu, o tu dar ir pradet nezinai kaip. Tai kaip cia bus? Ideju pilna, bet kaip jas igyvendint?
 
http://500.co/startups
 
Va, ziurek, kiek ju daug. O kas dabar? Niekas nesivargins tau visko rodyt uz rankutes nusigriebus vien del to, kad laiko patvirtinti tokie "astraliniai pamastymai, kad galiu but verslininkas". Viena diena tu esi verslininkas, kita - kulturistas ar salsos sokiu cempionas. Cia prisigalvot, kad faina, gali daug, bet klausimas, ar zinai, kodel tau reikia butent kurt versla ? Kodel tu to nori?

Kiekvienas verslas ar projektas negali būti be dviejų dalykų – kokybiško produkto ( turinio) ir gero marketingo. Jei turėsite nekokybiška produktą ir labai gerą marketingą, tai marketingas tik pagreitins Jūsų verslo žlugimą. O jei turėsite labai gerą produktą, bet blogą marketingą, tai Jūsų pelnas toli gražu nebus toks, kokį galėtumėte pasiekti. Tikiuosi jog pirmąjį dalyką turite, todėl judėkime prie marketingo.
 
Marketingas yra viskas, ką jūs darote, kad žmonės sužinotų apie jūsų verslą. Bet koks kontaktas, su bet kuo, bet kur yra marketingo dalis. Marketingas - tai kaip Jūs atsiliepiate į telefonų skambučius, marketingas yra ką google apie jus rašo, marketingas yra netgi ką žmones apie jus kalba, o tuo labiau kaip Jūs kalbate su jais. Visos žinutės, kurios patenka į viešąją erdvę apie jus, visa tai yra marketingas. Be to marketingas nėra viena ar dvi žinutės laikraštyje. Marketingas yra procesas, kuris neturi galo, marketingas yra ratas. Jei jis yra tiesi linija jis veda tiesiai į Jūsų projekto, verslo bankrotą.
 
Partizaninio marketingo pagrindinė idėja yra ta, jog jame nėra svarbiausia pinigai. Svarbiausia laikas, vaizduotė, idėja, energija bei žinios, žinoma jei norėti galite investuoti ir pinigus. Bet partizaninis marketingas gali veikti ir visiškai be jokių finansinių išlaidų. Taip pat partizaninis marketingas skatina Jus bendradarbiauti su savo konkurentais.
 
Svarbiausias partizaninio marketingo dalykas yra marketingo planas, Jums reikia pradėti jį kurti su žinute, kuria skleisite. Svarbiausia Jūsų žinute, turi būti trumpa ir aiški.
" Uždarbis.lt siekime tikslo kartu" paprasta aiški žinutė. Vėliau nurodykite, kur ir kada dėsite reklamą, bei kiek tai kainuos, bei žinoma nepamirškite pasižymėti kiek ji jums atneš pelno.
Niekada nepirkite reklamos metams į priekį geriau nusipirkite dviejuose „projektuose" reklamą ir žiūrėkite, kuris projektas suteiks didesnį pelną Jums. Nebijokite eksperimentuoti iki tol kol surasite geriausia reklamos vietą. Tam ir skirtas marketingo planas, kad sektumėte, kuri reklama jums yra naudinga, o kuri ne.
 
Partizaninis marketingas turi didelį ginklų arsenalą, kurio šiame straipsnyje neaptarinėsiu. Tiesiog pateiksiu kelis pavyzdžius, kurie mane labiausiai sužavėjo.
 
http://www.youtube.com/watch?v=98U2O7cpcNw&feature=related
http://www.smoothharold.com/uploaded_images/ibba-2_25.jpg
 
Kalbant apie internetinių projektų marketingą, siūlyčiau galvoti plačiau, ne vien apsiriboti adwords, backlinkais ir panašiai. O naudoti marketingą ne internete, naudojant ne visai leistinus dalykus. Tai būtų daug labiau naudinga ir pritrauktų žiniasklaidos dėmesį, bei žymiai didesnį pelną, tiesiog pagalvoti kas yra Jūsų tikslinė auditorija ir kokia žinute norite paskleisti, manau tikrai sugalvosite įdomią reklamą.
 
Pabaigai norėčiau pasakyti: Laikas nėra pinigai. Pinigų jus galite uždirbti ir vėliau, o laiko daugiau neturėsite, todėl jį vertinkite labiau.

Vilniaus universiteto studentai, pasirinkę marketingo paskaitas, iš savo dėstytojo el. paštu gavo šiuolaikišką paaiškinimą, kokie yra ir kaip veikia skirtingi marketingo būdai.
 
Nežinau, kas yra šio teksto tikrasis autorius (labai gali būti - vertimas iš užsienio kalbos), bet, manau, kad įdomu / naudinga / linksma paskaityti gali būti visiems :)