Stanley

Kur tas įforminta? Jokios sutarties nėra, tik skolos lapelis. O jei ir būtų sutartis, tai kadangi sakai, kad atsakai už būklę, reiškia privalėsi sutaisyti visus defektus apie kuriuos nepasakei. O jeigu sakai, kad atsakai už kokybę, reiškia duodi garantiją ir privalėsi sutaisyt visus defektus, kurie išlys vėliau.Kokiu būdu darai rezervaciją? Siunti pinigus? Tai kokia prasmė tada važiuoti žiūrėti, jei mašina skaityk jau nupirkta? O jeigu žodžiu, tai pardavėjas tavęs tikrai nelauks jei per tą laiką jam kas nors paduos pinigus, kas tada tokiu atveju moka už kelionę?Ką tikrini mašinoje? Kaip tikrini? Turi dažų storio matuoklį? Kaip išsiaiškini klaidas jei dega check-engine? Ar pažiūri kad atrodo norm ir kuriasi - tai jau ledas?Manai verta pradėti veiklą nuo melo?

Kažkaip sudėtingai ir mįslingai viskas... Kodėl ne normali sutartis, o skolos lapelis? Ar atsakai už automobilio būklę ar atsakai už automobilio patikrinimo kokybę ar išvis už nieką neatsakai? Kaip gali sužinoti automobilio būklę per 15min jo net nežiūrėjęs? Kodėl klientas negali pats išsirinkti skelbimų? Sakai jeigu klientas atsiųs tau skelbimą, tai jis jau bus pasenęs ir mašina bloga, o jei pats tą skelbimą rasi - tai jis jau bus geras? O jeigu pardavėjas nenuleis tų 300€, tai nieko neuždirbsi?
 
P.S. Ir prie ko čia išvis tas žodis spekuliacija?

Kažkaip sudėtingai ir mįslingai viskas... Kodėl ne normali sutartis, o skolos lapelis? Ar atsakai už automobilio būklę ar atsakai už automobilio patikrinimo kokybę ar išvis už nieką neatsakai? Kaip gali sužinoti automobilio būklę per 15min jo net nežiūrėjęs? Kodėl klientas negali pats išsirinkti skelbimų? Sakai jeigu klientas atsiųs tau skelbimą, tai jis jau bus pasenęs ir mašina bloga, o jei pats tą skelbimą rasi - tai jis jau bus geras? O jeigu pardavėjas nenuleis tų 300€, tai nieko neuždirbsi?
 
P.S. Ir prie ko čia išvis tas žodis spekuliacija?

Jei nori pradet ardyt masinas, tai nesiblaskyk su skirtingom markem. Pasirink viena marke, geriausia tavo megstama ir uzsiiminek vien ja. Tada zinosi ivairius niuansus, kas kur tinka, kas kur skiriasi, klientams galesi daugiau paaiskinti. Jei klientas paskambins del vienos masinos, galesi jam parinkt detale nuo visai kitos, jei zinosi kad tinka. Jei issiplesi is kiemo i koki angara, tada jau galesi ir kitas markes prijungt

Kažkaip sudėtingai ir mįslingai viskas... Kodėl ne normali sutartis, o skolos lapelis? Ar atsakai už automobilio būklę ar atsakai už automobilio patikrinimo kokybę ar išvis už nieką neatsakai? Kaip gali sužinoti automobilio būklę per 15min jo net nežiūrėjęs? Kodėl klientas negali pats išsirinkti skelbimų? Sakai jeigu klientas atsiųs tau skelbimą, tai jis jau bus pasenęs ir mašina bloga, o jei pats tą skelbimą rasi - tai jis jau bus geras? O jeigu pardavėjas nenuleis tų 300€, tai nieko neuždirbsi?
 
P.S. Ir prie ko čia išvis tas žodis spekuliacija?

Kažkaip sudėtingai ir mįslingai viskas... Kodėl ne normali sutartis, o skolos lapelis? Ar atsakai už automobilio būklę ar atsakai už automobilio patikrinimo kokybę ar išvis už nieką neatsakai? Kaip gali sužinoti automobilio būklę per 15min jo net nežiūrėjęs? Kodėl klientas negali pats išsirinkti skelbimų? Sakai jeigu klientas atsiųs tau skelbimą, tai jis jau bus pasenęs ir mašina bloga, o jei pats tą skelbimą rasi - tai jis jau bus geras? O jeigu pardavėjas nenuleis tų 300€, tai nieko neuždirbsi?
 
P.S. Ir prie ko čia išvis tas žodis spekuliacija?

Prie oro uosto nesaugomose aikštelėse niekam nerekomenduoju palikt. Pro ten eina visų Vilniaus narkomanų maršrutas į taborą dozės pasiimt. Nepalikčiau ten mašinos net 5min, ką jau kalbėt apie kelias savaites. Geriau palikt kur nors arčiau centro ir autobusu atvažiuot.

Mes kai ieškome žmonių, gauname labai daug CV. Per 2014 Turbūt iš viso gavom apie 1000 - 2000 CV. Bent į trečdalį jų teko užmesti akį.
 
Mano keli patarimai iš praktinės pusės:
 
1. Dėl foto kategoriškai nesutinku. Būtinai pridėkite. Jeigu jau vadovui nepatiksite dėl fizinių bruožų, tai geriau, kad toks vadovas jūsų išvis nepakviestų į darbą.
 
Nuotrauka apie jus perteikia irgi nemažai informacijos. O kuo Jūs daugiau pateiksite informacijos, tuo daugiau šansų užkabinti žmogų.
 
2. Motyvacinis laiškas
 
Pati svarbiausia dalis. Būtinai parašykite, ir atskleiskite save. CV kaip ne kaip visų standartinė, o iš motyvacinės dalies dalies, bent kažką gali spręsti apie kandidatą.
 
3. E-pašto adresas
 
Visiškai nekreipiu dėmesio, bet aišku adresas atsiduodu_nedraugavus_69@ praskaidrintų dieną. Norėtusi ir į pokalbį pakviesti pažiūrėti, kas per žmogus. (bet iš profesinės pusės stengiesi gerbti žmonių laiką ir kviesti tik tuos kurius potencialiai samdytum).
 
3. Idėk darbo į CV rašymą
 
Jei CV pamatau kelias klaidas, arba skurdus saves aprašymas(daug irgi nereikia). Žiūriu labai neigiamai, nes CV rašymas norint įsidarbinti yra pats pirmas Tavo darbas. O jei pirmajį darbą atlikai ant "durniaus", tai matyt panašiai dirbsi ir pas mane.
 
4. Reputacija online
 
Visada pasistengi pabrowsinti, retai kažką randi, bet šiaip dedu pliusą, jeigu kažką surandi apie žmogų iš profesinės pusės.
 
5. Reputacija
 
Iš ankstesnio darbo išeik tvarkingai, be konfliktų, be akių draskymo. Kuo toliau tuo labiau plinta mada paskambinti į ankstesnes darbovietes.
 
Anksčiau, kai gaudavau neigiamą rekomendaciją, galvojau, kad gal žmogus pateko pas prastą darbdavį, bet dabar kažkaip dažnai įsitikinau, kad jei žmogui buvo labai prastai pas ankstesnį darbdavį, tai dažniausiai ir pas mane jam kyla daug visokių problemų.
 
Dar iš reputacijos pusės, jei darbą keisdavote kas 2 mėnesius, tai irgi rodo nekokius signalus.
 
6. Noras dirbti
 
Kai ateinate į pokalbį, ar Jus priima į darbą, supraskite, kad mūsų darbdavių tikslas padaryti Jus kuo sėkmingesniais, kad kurtumėte tiek sau, tiek įmonei pridėtinę vertę. Ir jei pasamdome ne tą žmogų, tai nuostoliai būna žiaurūs.
 
Todėl rinkitės darbą atsakingai, supraskite, kad niekur lengvų darbų nebūna, o jei ir surasite vietą, kur galima lengvai stumti dienas ir iš jūsų mažai reikalauja, tai ilgainiui prarasite įgūdžius ir susivarysite savo karjerą ilgalaikėje perspektyvoje.
 
Tai čia buvo mano patarimai, kaip susirasti neblogą darbą, o jeigu ambicijos pasiekti 10 000 litų. Tuomet paskaitykite mano kitą straipsnį. Neužilgo įmesiu.

Nesutinku su nuotraukos neskelbimo ideja. Na nevisiskai nesutinku, taip, yra isimciu, kada nuotrauka beveik nesvarbi ir ja nebutina skelbti.
 
Bet vis tik, cv turi buti zmogaus nuotrauka ir darbdavys dazniausiai nori pamatyti koks zmogus kandidatuoja. Gal neiskoma modeliu ar labai patraukliu zmoniu, bet bukim realistai, daugiau sansu turi mielas akiai zmogus, jei lyginant tas pacias kvalifikacijas.

Jeigu esate kada nors ieškoję darbo – esate susidūrę su tokia problema. Siuntėte tikrai labai daug savo CV į įvairias įmones, rinkotės, kam siunčiate, manėte, kad esate puikus kandidatas į skelbiamą darbo vietą, tačiau… Jums niekas net nepaskambino ir nepakvietė pokalbiui, kurio metu, esu tikras, „įrodytumėte, koks esate šaunus ir tinkamas“. Kodėl?
 
Pabandysiu paaiškinti, kas yra negerai (greičiausiai) su Jūsų gyvenimo aprašymu:
 
Neišsiskiriantis gyvenimo aprašymas
 
Mielieji žmonės… Na nustokite naudotis Lietuvos Darbo Biržos siūlomais EUROPASS gyvenimo aprašymo šablonais. Tai parodo, kad neturite absoliučiai jokios fantazijos, plaukiate pasroviui ir priklausote avių bandai. Ypač juokingai tokiuose gyvenimo aprašymuose atrodo įrašai apie tai, kaip „puikiai valdau Microsoft Word, PowerPoint, Excel, Outlook ir kitas programas“. Tikrai? Tai kodėl nesusikuri normalaus CV? Tokio, kuris išsiskirtų iš kitų ir būtų patrauklus akiai? Tokio, kuris prikaustytų dėmesį ir priverstų net išsižioti jį pamačius?
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/kieciausias-cv.jpgGyvenimo aprašymas, kuris priverčia aiktelėti


 
Taip, tikrai ne visi esame tokie išradingi (gal – talentingi?), kaip kad aukščiau parodyto dizainerio gyvenimo aprašymo autorius. Tačiau reikia sutikti su manimi – toks gyvenimo aprašymas tikrai patraukia akį, ar ne? Asmeniškai aš, jeigu ieškočiau sau (ar klientams) dizainerio – tokį CV atsiuntusį žmogų samdyčiau iš karto. Be patirties, be išsilavinimo ir be vienos rankos. – jeigu pas žmogų tokia laki fantazija – jis iš viso gali būti be rankų ir kojų, ir tiesiog vadovauti balsu dizainerių komandai.
 
Noriu pasakyti – išsiskirkite iš minios. Arba eikite dirbti į Maximą (IKI, Rimi ir pan.) arba McDonald’s. Ten į CV praktiškai nežiūri.
 
Neteisingas gyvenimo aprašymo formatavimas
 
Labai svarbu gyvenimo aprašyme teisingai pateikti informaciją (jeigu negalite pasidaryti labai jau išskirtinio CV). Štai – „The Ladders“ atlikto tyrimo metu (čia galite parsisiųsti visą tyrimą PDF formatunofollow), buvo nustatyta, kad personalo atrankos specialistai į kandidatų atsiųstus gyvenimo aprašymus žiūri… 6 sekundes! Ir žiūri tik į tam tikras CV vietas. Kokios jos? Tai puikiai iliustruoja Business Insider video įrašas.
 
Jūsų nuotrauka
 
Darbo ieškantys žmonės niekada neturėtų pridėti nuotraukos prie savo gyvenimo aprašymo. Taip, turime labai daug anti-diskriminacinių straipsnių Lietuvoje, tačiau nei viename iš jų nėra parašyta, kad negalima žmogaus diskriminuoti dėl to, kad jis storas/kūdas, spuoguotas, turi didelę nosį ar šiaip yra nepatrauklus.
 
Jeigu siekiate parodyti potencialiam darbdaviui, kad Jūsų žinios yra aukščiau už Jūsų išvaizdą – NIEKADA nesiųskite savo nuotraukos. Nebent ieškote striptizo šokėjos darbo. Tada siųskite.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/wow.jpgNuotrauka, kokios neturėtų būti CV


Kita pastaba: jeigu jau taip norite, kad Jus pamatytų – savo gyvenimo aprašyme pateikite nuorodą į savo LinkedIn profilį, kuriame bus ir Jūsų skaitmeninis atvaizdas. Tiesa – jeigu ten bus „selfie“ arba nuotrauka iš kokio nors vakarėlio (su nukarpytais iš šonų žmonėmis) – apie rimtą darbo vietą galite pamiršti.
 
Motyvacinis laiškas
 
Internete sklando daug nuomonių apie motyvacinio laiško naudą, reikalingumą ir ar jie iš viso yra skaitomi. Galiu į tai atsakyti paprastai – jeigu aš ieškočiau žmogaus į kūrybinį sektorių – darbo skelbime reikalaučiau motyvacinio laiško, nes tuomet matosi tiek rašybos/gramatikos klaidos, tiek minčių dėstymas ir pan. Mano asmenine nuomone – rašykite motyvacinį laišką. Tačiau nedarykite „copy-paste“. Rašykite unikalius tekstus, kurie tikrai išsiskirs iš kitų kandidatų. Stenkitės, kad laiškas nebūtų ilgas, tačiau pabrėžiantis, kodėl Jūsų CV iš viso turėtų būti atidarytas. Parašykite, kodėl esate tinkamiausias tam darbui ir, greičiausiai, Jus pakvies į pokalbį. Arba, bent jau atsidarys Jūsų išskirtinį gyvenimo aprašymą.
 
Nepakankama arba per aukšta kvalifikacija
 
Šia tema galima parašyti atskirą straipsnį. Esu asmeniškai susidūręs (ir ne kartą), kai man pasakoma „atleiskite, tačiau negalime Jums pasiūlyti darbo, nes esate per aukštos kvalifikacijos„. Teko pabūti viename pokalbyje Londone, kur man pasakė tiesiai-šviesiai: „labai atsiprašome, tačiau labai norėjome asmeniškai pamatyti žmogų, kuriam priklauso šis CV“ (ir taip, aš ten buvau primelavęs). Jeigu Jūsų kvalifikacija „netraukia“ iki keliamų reikalavimų – kam siunčiate ten savo CV? Gaištate ne tik savo, tačiau ir personalo atrankos darbuotojų laiką.
 
O su „per aukšta kvalifikacija“ reikalas yra kitoks. Dažnai, girdėdamas tokį išsireiškimą savo atžvilgiu, aš nesuprasdavau, kame reikalas, kodėl kompanija nenori pasisamdyti žmogaus, kuris žino daugiau, nei jiems reikia, o sutinka dirbti už mažiau. Kai buvau jaunas ir kvailas – man tai sukeldavo pasipiktinimą. Dabar – aš tai suprantu. Ir galiu paaiškinti Jums, jeigu nesuprantate.
 
Kompanijos nenori samdyti per aukštą kvalifikaciją turinčio žmogaus, nes:
 


 
jis nebus patenkintas darbu: darbo vietos reikalavimai ir/ar darbo pobūdis neišnaudos to žmogaus žinių ir kvalifikacijos, nevers jo tobulėti, ko pasekoje, tam žmogui taps nuobodu ir… jis ieškos kito darbo;
jis nebus patenkintas atlyginimu: jeigu aukštos kvalifikacijos specialistas sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą – tam yra trys priežastys: 1) jam būtinai reikia bet kokio darbo (pajamų); 2) jis turi papildomas pajamas iš kitos veiklos (ir neskirs viso savo dėmesio jį pasamdžiusiai įmonei); 3) jam labai patinka būtent toks darbas (ir, greičiausiai, jo kvalifikacija yra melaginga). Bet kuriuo atveju – jis nėra tinkamas.
jis toliau ieškos tokio darbo, kuris patenkins aukščiau išvardintus lūkesčius.

 
Štai taip mąsto personalo atrankos žmonės. Ir žinote ką? Jie yra teisūs. Ir jeigu sakote, kad „ne, man ir šitas darbas bus gerai“ – Jūs meluojate patys sau. Arba esate be ambicijų (žr. aukščiau – apie Maximą, IKI, McDonald’s ir t. t.).
 
Idiotiškas el. pašto adresas
 
Šis punktas yra nerealiai juokingas. Tikrai teko matyti itin juokingų el. pašto adresų, iš kurių yra siunčiamas gyvenimo aprašymas. Ir nebūtinai tik el. pašto adresų, tačiau ir su jais atkeliaujančių „vardo, pavardės“: „atsiduodu_nedraugavus_69@…“, „manpxyra@…“, „Pupa Saldžialūpė“ ir panašiai.
 
Dar kai kas – jeigu siunčiate gyvenimo aprašymą dar dirbdami kitoje įmonėje – nenaudokite savo darbinio el. pašto adreso. Ne todėl, kad gautą atsakymą gali pamatyti Jūsų esamas darbdavys, o todėl, kad potencialiam darbdaviui tai atrodo, jog ieškote kito darbo, naudodami paieškai savo esamą darbo laiką paieškoms, o ne darbui, už kurį Jums vis dar mokami pinigai.
 
Sugadinta reputacija internete
 
Ieškokite informacijos apie save internete. Nes taip darys Jūsų potencialus darbdavys. Neigiami straipsniai naujienų portaluose reiškia Jūsų karjeros pabaigą. Štai čia – negaliu pasakyti, ar Maxima ieškos informacijos taip giliai. Gal, visgi, galite dirbti kasoje…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Jei kas norit pradet Gariunuose prekiaut, tai pardavinekit tai, ko neturi kiti pardavejai. Nes kai paskutini karta buvau gariunuose, tai labai nusivyliau. 500 pardaveju ir pas visus visiskai identiskas asortimentas, tik kainos siek tiek skiriasi. Puse dienos pravaiksciojau ir beveik nieko neusipirkau. Tuo tarpu parduotuvese visada randu ka noriu ir panasiom ar net mazesnem kainom. Nematau prasmes is tu gariunu...

Susigalvoju vieną ar kelias šalis kurias norėčiau aplankyt.
Valandų valandas sėdžiu prie kompo ieškodamas įdomių vietų tose šalyse ir pakeliui. Atrenku kas bus įdomu, o dėl ko neverta gaišt laiko.
Viską pažymiu popieriniame žemėlapyje, nusibraižau kuo įdomesnį maršrutą vengdamas autostradų.
Šoku į mašiną ir važiuoju.
 
P.S. Kad ir kiek draugų kviesčiau kartu - beveik visada tenka važiuoti dviese su drauge.

Na taip. Daugeliui nuvažiuot savaitgaliui į Palangą, ištaškyt 2000Lt ir prisigert taip kad net jūros nepamatyt tai viskas normalu, juk visi taip daro. O vat išleist 1000Lt kad pusę Europos pamatyt - čia jau per brangu, iš kur tiek pinigų gausiu...

Na taip. Daugeliui nuvažiuot savaitgaliui į Palangą, ištaškyt 2000Lt ir prisigert taip kad net jūros nepamatyt tai viskas normalu, juk visi taip daro. O vat išleist 1000Lt kad pusę Europos pamatyt - čia jau per brangu, iš kur tiek pinigų gausiu...

Na taip. Daugeliui nuvažiuot savaitgaliui į Palangą, ištaškyt 2000Lt ir prisigert taip kad net jūros nepamatyt tai viskas normalu, juk visi taip daro. O vat išleist 1000Lt kad pusę Europos pamatyt - čia jau per brangu, iš kur tiek pinigų gausiu...

Na taip. Daugeliui nuvažiuot savaitgaliui į Palangą, ištaškyt 2000Lt ir prisigert taip kad net jūros nepamatyt tai viskas normalu, juk visi taip daro. O vat išleist 1000Lt kad pusę Europos pamatyt - čia jau per brangu, iš kur tiek pinigų gausiu...

Kol kils geniali idėja, išnuomok turimą turtą, susikrausi didesnį kapitalą.

Labai palaikau, ir džiaugiuosi, kad lietuviai kuria tokį dalyka, tačiau manau, kad šis pasirinkimas iškart pražudys jus..

Aš tikiu tuo, kad mokytis galima bet kur ir iš bet ko. O geriausia yra mokytis iš labai netikėtų situacijų ir/ar neįprastų žmonių.
 
Skaitant šį straipsnį, Jums reikės išmokti pažiūrėti į viską kiek kitaip, nei esate įpratę. Nereikia reikšti savo nuomonės apie narkotikus, jų žalą ir panašius dalykus. Čia – kalba eina ne apie tai. Todėl sėdėkite, užsičiaupkite ir skaitykite. Galų gale – straipsnis yra apie dvi bet kurio verslo esmines taisykles – paklausą ir pasiūlą.
 
Taigi, ko Jūsų verslas gali išmokti iš narkotikų prekeivio? Visko. Pradedant nuo marketingo, “brendingo” ir baigiant klientų aptarnavimu.
 
Produktas
 
Nesvarbu, ar parduodate juodą heroiną ar baltą kokainą – nėra reikalo pardavinėti, jeigu nežinote, ką parduodate. Turite apie parduodamą produktą žinoti absoliučiai viską. Privalote atsakyti į bet kokį klausimą, pagrįsti, kad Jūsų produktas yra geriausias ir galėti tai įrodyti. Versle, mes tai vadiname “rinkos diferenciatoriais”. Parduodate dėka kokybės? Ar dėka vertės? O gal Jūsų pardavimai sėkmingi tik dėl kainos? Kaip daug žinote apie tai, ką parduodate?
 
Pasitikėjimas
 
Kiekvienas narkotikų pardavėjas turi turėti tam tikras savybes. Kalbu apie savybes, kurios privalomos tokiame “versle”: baimės nebuvimas, tvirtos nuomonės turėjimas ir šiek tiek išprotėjimo. Kaina, kurią narkotikų prekeivis sumoka, kai jį sugauna, yra itin didelė. Tačiau kaina, kai apgaunami konkurentai ar tiekėjai, yra kur kas didesnė. Todėl – reikia būti “kietais”, dedikuotais, užtikrintais savimi (ir produktu). Nepalikti vietos abejonėms, neapsisprendimui ir negalima būti “myžniumi”. Visai kaip verslo pasaulyje. Ar Jūs esate tokie pat bebaimiai ir sprendimus priimate tvirtai?
 
Paklausa
 
Pamatėte paklausą – pateikiate pasiūlą. Taip veikia verslas. Narkotikų prekeiviai elgiasi lygiai taip pat, kaip elgėsi Steve Jobs, kurdamas iPhone telefoną. Vartotojai negalvojo, kad jiems reikia to, kas buvo pasiūlyta. Ar Jums reikėjo iPhone’o 2006-aisiais (primenu, kad pirmasis buvo pristatytas 2007-aisiais)? Nereikėjo, nes tada dar neįsivaizdavote, kad toks produktas (ir jo galimybės) gali iš viso egzistuoti.
 
Narkotikų prekeiviai siūlo produktus, kurie jų klientams yra būtini. Bent jau taip tiems klientams atrodo. Kiek Jūsų klientų taip galvoja apie Jūsų produktą? Ar prie Jūsų prekės ženklo/paslaugos/prekės galima priprasti ir laikyti ją tokia, be kurios neįmanoma?
 
Prieinamumas
 
Itin svarbi verslo taisyklė: kai klientui Jūsų reikia – turite būti prieinami. Jeigu narktoikų prekeivis gali būti pasiekiamas bet kuriuo metu – taip turi veikti ir Jūsų verslas. O Jums net nereikia nesusekamo telefono numerio ar naudotis telefono būdelėmis. Žinoma, nebus taip, kad Jūsų klientą ištiks “lomkės” (šaltkrėtis ir kaulų laužymas dėl narkotikų abstinencijos), bet jeigu produkto (prekės/paslaugos) poreikis yra itin didelis – klientas ieškos, kur (ir kas) tą poreikį (“lomkes”) gali patenkinti. Ar Jūsų verslas prieinamas klientui tada, kai jam to reikia?
 
Procesai
 
Vienas neatsargus žingsnis ir Pablo Escobar’o imperija subyrėjo. Jūs, sąžiningo verslo atstovai, turite daug daugiau laisvės (visais atžvilgiais), tačiau čia vis tiek yra tam tikra pamoka: jeigu Jūsų verslas nėra pastoviai tobulinamas – Jūs paliekate spragas, kuriomis galima pasinaudoti. Ką darote, kad tobulintumėte savo verslą/produktą ir didintumėte efektyvumą?
 
Konkurencija
 
Čia reikia elgtis kiek protingiau, nei tai daro narkotikų prekeiviai. Tikrai nereikia lakstyti su automatais ir šaudyti, ar minuoti konkurentų automobilių. Tačiau tikrai siūlau aiškiai jiems parodyti, kur yra Jūsų teritorija – tebūnie tai kvartalas, miestas ar visa šalis. Dominuokite prieš savo konkurentus paieškos rezultatuose, dominuokite žiniomis, produktais ir kokybe. Šioje pastraipoje pateikiamas klausiamas turėtų skambėti maždaug taip: kai kalbama apie Jūsų verslo sritį – ar žmonės visu pirma pagalvoja apie Jūsų įmonę?
 
Darbuotojai
 
Jūsų darbuotojai yra Jūsų verslo vizitinė kortelė. Ypač tie, kurie tiesiogiai kontaktuoja su klientais. Jus turi supti žmonės, kuriais pasitikite. Galbūt, Jūs neturite tokios charizmos kaip Ilja Laurs ar Antanas Guoga, tačiau tikrai galite išvystyti tokias pat lyderių savybes, kaip kad turi jie. Ar Jūsų darbuotojai sutiktų už Jus “gauti kulką“?
 
Klientai
 
Dešimt procentų Jūsų klientų sukuria 90% Jūsų problemų. Dar viena verslo taisyklė, kurią galite pasižymėti. Tiesiog privalote žinoti, su kuo galite dirbti, o ko geriau vengti. Tikrai įmanoma suteikti nuostabų klientų aptarnavimą žmonėms, su kuriais Jums patinka dirbti, tuo pačiu metu sakant “ne” tiems, ko nenorite matyti savo klientų tarpe. Ar turite pakankamai drąsos, kad pasakyti potencialiam klientui, jog jis Jums nereikalingas?
 
Kartelis
 
Strateginės partnerystės su kitais verslais ir partnerių turėjimas yra labai svarbūs, norint sukurti gerą rekomendacijų tinklą ir pateikti klientui praktiškai viską, ko jam gali prireikti. Jums tikrai reikia žmonių, kurie Jus pamokytų, patartų, atstovautų ir nukreiptų klientus į Jūsų verslą. Lygiai taip pat turite elgtis ir Jūs – kurkite gerų santykių tinklą. Kai pas heroino prekeivį ateina klientas ir sako, kad jam reikia kokaino – prekeivis imasi vieno iš dviejų veiksmų: 1. gauna kokaino ir jį parduoda klientui; arba 2. nukreipia klientą pas “draugą”, kuris prekiauja kokainu. Jeigu manote, kad tokį rekomendacijų tinklą turite ir Jūs – pažiūrėkite, kas jame ir kodėl tie žmonės neduoda Jums klientų?
 
Pirmas kartas – nemokamai
 
Šis punktas yra ne visiems, kadangi tam reikia labai gero produkto. O jeigu jis toks geras – jis pats save parduoda. Turite tiesiog duoti nors šiek tiek jo “paragauti” interesantams ir paversti juos patenkintais klientais. Tada – jie papasakos apie Jūsų produktą savo draugams, kuriems irgi galite duoti “paragauti” (o dažniausiai – to net nereikės dėl rekomendacijos) ir juos taip pat paversti klientais. Kaip leidžiate potencialiems klientams “paragauti” ką reiškia turėti reikalų su Jūsų verslu?
 
Post Scriptum: ”Tik kvailys nešasi peilį į susišaudymą”
 
Turite apsiginkluoti. Ne, ne pistoletais ir automatais… Turite turėti pilną arsenalą marketingo ginkluotės. Ir ją turi sudaryti stambiausio kalibro ginklai, kokius tik leidžia Jūsų biudžetas. Jeigu norite internete ir realiame pasaulyje tapti didesni, galingesni ir įtakingesni, nei Jūsų konkurentai – turite pasirinkti teisingas priemones ir turėti tam tinkamus kovotojus savo pusėje.
 
Jūs turite tai, ko neturi nei vienas narkotikų prekeivis: galimybę atvirai ir agresyviai pristatyti savo produktą rinkoje, viduryje dienos, nuo nieko nesislepiant. Jūs turite galimybę išdidžiai pakabinti iškabą virš įėjimo į Jūsų parduotuvę (tiesa, su savivaldybės leidimu); įrašyti savo tikrąjį vardą vizitinėje kortelėje; skleisti informaciją internete ir visam pasauliui paskelbti, koks kietas yra Jūsų verslas ir jame dirbanti komanda. Klausimas tame, ar darote tai, ar visgi dirbate šėšėlyje?
 
Parašykite man, jeigu Jums reikia realybės ir galimybių dozės. Žinoma, pirma dozė – nemokamai…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Niekada nepatikėsiu tokia nesąmonė. Beveik kiekvieną savaitę važiuoju DE - LT, jeigu autostradom važiuoju 160, paprastais keliais saugiai iki 110, per gyvenvietes nelakstau - vistiek vidutinis važiavimo greitis pagal borto kompą gaunasi 100-110 + minimalūs sustojimai prispilt kuro ir pavalgyt. Jeigu iš tikro tokį laiką pasieki ir dar su minivenu, tai linkiu kad tau kuo greičiau teises atimtu, nes jau atsibodo matyt metalo laužą iš griovių traukiamą...

Bet kur logika? Juk viso marketingo tikslas yra kad būtų parduota kuo daugiau prekių ir visi uždirbtų kuo daugiau pinigų. Per seminarus tik kvaršina galvas apie gerus produktus, žemas kainas, pastovius pirkėjus iš kurių eina pastovus uždarbis, bet realiai pardavimai niekam nerūpi, svarbiausia priviliot kuo daugiau žmonių į tinklą kurie vieną kartą kažką nupirks ir viskas. Dėl to realiai ten niekas ir neuždirba, nors schema tikrai gera.

Aš išvis nesuprantu, kodėl visi aplinkui siūlo tik prisijungti prie MLM, bet niekas nesiūlo įsigyti prekių? Kiek žinau daugelis prekių kokybiškos ir kainos nedidelės, kaikurių visai norėčiau. Bet dabar net neįsivaizduoju kur jas galima būtų nusipirkt. Kokia prasmė iš to viso tinklo, jeigu niekas nieko nepirks, tai tie "verslininkai" nieko ir neuždirbs.

Metalinius prekybinius numerius gali išsiimti kas oficialiai užsiima auto verslu. Gali būti ir įmonė ir IV.
Laikini tranzitiniai kartoniniai (nežinau, gal nuo liepos pirmos irgi metaliniai) skirti laikinai registracijai, su jais bent jau anksčiau galima buvo pasilikti vokiškus dokumentus. Tai tavo mašina gali stovėti tarkim pusė metų neregistruota LT, uždedi raudonus nr, mėnesį pavažinėji, numeriai baigiasi ir toliau mašina stovi. Nemanau, kad tokiems bus kažkokia prievolė kai mašina neturi nei lietuviškų numerių nei techpaso. Anksčiau jiems pasibaigus galėjai imt vėl naujus, kad nuo dabar nebegalima negirdėjau.

Autorizuotuose ir šiaip "blatnuose" servisuose dažniausiai dirba studentai atėję po mokslų. Pradirbę n metų, įgavę praktikos atsidaro savo garažiukus, po to prasiplėtę iki blatno serviso prisiima dirbt studentų ir viskas toliau vyksta ratu.

Dažniausiai Lietuvoj gyvena vienas čiurka su lietuvišku pasu, iš Rusijos atvažiuoja kiti jo draugai čiurkos, perka mašinas, registruoja Lietuvoj ant jo vardo, išveža į Rusiją ir ten važinėja su lietuviškais numeriais. Vien Maskvoj apie 50 000 auto su Lt numeriais.