Stanley

https://www.honestfire.lt/geriausias-etf-ir-akciju-brokeris-lietuvoje-2021/

kaip vykdantis IV ir teikiantis IT paslaugas, tai man visiskai neapsimoka ir tik per ziopla klaida tapau PVM moketoju. daugiau gyvenime nekartociau.

Tada kitas reikalas. Bet vistiek nesuprantu koks tikslas nenurodyt. Aš visada pilnai aprašau ratus - skylės, centrinė skylė, plotis, išnešimas. Kad pirkėjams būtų mažiau klausimų ir žinotų ką perka. O kai sau ieškau ratų tai net neskambinu tokiem skelbimam kur nenurodytos skylės, nes važinėt ir pačiam matuot skyles tik laiko gaišimas. 

kur pirkti, kiekvienas sprendžia pats, visi žinom, kad naudoto auto pirkimas tai loterija, aš ieškojau "gyvos auto", žiūrėjau, ankstesniuose postose aprašytus, aukcionus ir stačiau juose (viskas 1:1 kaip apibūdino Stanley), dairiausi ir LT rinkoj, tik deja, tuo metu nebuvo mane dominančio "gyvo" modelio Lietuvoje, todėl pasinaudojau Stanley paslaugom ir nusipirkau tą ką norėjau, pirkiniui buvau pribrendęs, visdėl to DE rinka beveik 30 kartų didesnė už mūsiškę....
O perkant DE reikia supratimo apie automobilius ir... vokiečių kalbos (turbūt 80-90%, jei nedaugiau, priklausomai nuo regiono), jokiu būdu neagituoju ten pirkti, spręskit patys, dirbkim darbą, kurį geriausiai išmanom, o jei neišmanom arba negalim - mokam pinigus tam kas gali ? 

nesu ekspertas, bet faktas bado akis, palyginus panasius skelbimus lietuvoje ir vokietijoje, pastarojoje automobilis kainuoja brangiau nei identiskas skelbimuose lietuvoj, klausimas kokiu budu perekupas sumazina kaina importaves auto is salies gamintojos?
atsakymas persasi toks, perekupas neperka gyvos auto, o atveza pigu lavona kuri ten gaivinti neapsimoka vietiniam, bile kad pagaminimo metai butu sviezus, parvezes sulipdo is keliu lavonu frankensteina, pakoreguoja rida ir parduoda kaip naturaliai pasidevejusi auto "nebitij/nekrasenij". cia dar ne blogiausias variantas manau, blogiau kai perekupas net nebando suremontuoti o parduoda kaip gera auto uzmaskaves lavono smarve ir priesmirtinius traukulius, bile kad uz turgaus vartu isriedetu sava eiga.

Matosi, kad nesi turėjęs gyvo automobilio, todėl ir nesupranti to. Patariu bent kartą vietoje subyrėjusio lavono nusipirkti gyvą nenuvažinėtą auto, nesvarbu kokį modelį. Nes dabar tau atrodo, kad tie "2000 tūkstančiai eurų" mokami tik už tai, kad mašina turėtų mažiau gedimų, todėl jeigu tu nusiperki lavoną už pusę kainos, jį suremontuoji ir sugebi nuvažiuoti iki taško B be didesnių gedimų, tai jautiesi gudresnis už visus ir sutaupęs "2000 tūkstančius eurų". Deja ne, kaip jau minėjau, svarbu ne tik techninė būklė, o ir bendra būklė, kaip tas automobilis atrodo ir kaip tu jautiesi jį vairuodamas.
Tarkim auto XXX kėbulas bus gamyklinės būklės, tik su kosmetiniais defektais. Auto YYY kėbulas neturės nei vieno įbrėžimo, bet dažytas su brokais, nulipdytas iš špakliaus, kreivais tarpais, gal net virintais slenksčiais ar ketvirčiais. 
XXX važiuoklės valdomumas, stabilumas ir komfortas bus artimi gamykliniam. YYY nebarška, praėjo TA ir gerai. 
XXX salonas turės pagal amžių ir ridą normalių pasidėvėjimo požymių, tačiau bus surinktas gamykloje ir sėdėdamas jame nejausi jokio diskomforto. YYY salonas neturės jokių vizualių defektų, nes buvo dažytas ir surinktas iš kelių, plastikai barška, peleninė nesilaiko, bardačiokas krenta ir pan. 
XXX garso izoliacija bus tokia kaip buvo gamykloje, tik savaime aišku kažkiek sumažėjusi pagal amžių. YYY garso izoliacija bus daug prastesnė dėl kreivo kėbulo, suplyšusių durų gumų, išmestos garso/vibro izoliacijos po remonto ir kreivai sudėto salono. 
XXX variklis dirbs tyliai, maloniai, trauks ir valgys tiek kiek turi iš gamyklos. YYY dirbs garsiau, traukos neturėsi su kuo palyginti, kuro sąnaudas sužinosi tik po kurio laiko. 
XXX turės gamyklinę elektros instaliaciją, nebent kokie parktronikai ar magas bus įdėti. YYY jau tiek bus pridaryta nesąmonių skirtingų miestriukų, sujungta bet kas bet kaip, laidai mėtysis palaidi, atvažiavęs elektrikas tvarkyti gedimo pasakys, kad paprasčiau išrauti tuos voratinklius su šaknim ir sudėt iš naujo nei kad bandyti juos sutvarkyti. 
XXX turės kelis aiškius sutvarkomus gedimus. YYY bus "idealios būklės", nes gedimai bus užmaskuoti arba sutvarkyti kuo pigiau ant pardavimo. 
XXX turės visas veikiančias saugumo sistemas. YYY bus sudėtos airbag imitacijos, išjungtos lemputės ir pan. 
XXX rida bus nepopuliari pagal amžių, bet turės visą krūvą remonto sąskaitų, aptarnavimo lipdukų, senų TA popierių ir pan. YYY turės pačią populiariausią tikrų tikriausią ridą 198k arba 220k (arba mažesnę naujesniems auto) ir turės tik servisų knygutę su tikrai nepadirbtais štampais, daugiau nieko. 

Savaime aišku XXX auto kainuos tiek pat ar brangiau už YYY. Tačiau tokie kaip tu perka tik YYY, nes kokia prasmė mokėti už XXX, kai jis su defektais, kosmetiškai pabraižytas ir dar rida didesnė, tik daunas gali tokį pirkt. Kadaise ir aš taip mąsčiau, negalėjau suprasti kodėl kai kurie žmonės perka ne pačius pigiausius auto rinkoje, kol pats tų auto neparagavau ir nesupratau skirtumo. 
Buvo laikai kai Pasatai B3-B4 buvo ant bangos, juos turėjo beveik visi - aš, giminės, draugai, pažįstami, taksi. Todėl daug skirtingų teko vairuoti ar pravažiuoti keleiviu. Niekad jų nelaikiau automobiliais, nes visi buvo barškantys kledarai be jokio komforto ar malonumo važiuoti. Kol vieną kartą neteko pravažiuoti Vokietijoje su tokiu pačiu passatu. Tai buvo kaip diena ir naktis, važiavo tyliai, maloniai, valgė visus kelio nelygumus, palyginus su lietuviškais tai kaip Lexus LS lyginti su Golfu. Tada supratau, kad modelis visgi labai vykęs, tačiau iki Lietuvos tokie nedavažiuoja. Taip, technika tarnauja, nes paprastai remontuojama, bet visos mašinos esmės nebėra, tai kaip karutis su varikliu, su tuo automobiliu, kuris kadaise išėjo iš gamyklos nebeturi nieko bendro. Čia tik vienas iš atvejų, tokių pavyzdžių galėčiau pasakot ir pasakot. Nors pats jau nesuprantu kam tai rašau ?
 

Tai pasakysiu trumpai - nusipirk pats tą už 2000tūkst brangiau ir suprasi kodėl žmonės už juos moka. 

O dėl LT vs. DE - tu per metus nuperki 2 auto, aš 200, ir dar tiek pat apžiūriu gyvai, bet vistiek tu bandai mane įtikinti, kad aš savo srityje esu neteisus ? 

Matosi, kad nesi turėjęs gyvo automobilio, todėl ir nesupranti to. Patariu bent kartą vietoje subyrėjusio lavono nusipirkti gyvą nenuvažinėtą auto, nesvarbu kokį modelį. Nes dabar tau atrodo, kad tie "2000 tūkstančiai eurų" mokami tik už tai, kad mašina turėtų mažiau gedimų, todėl jeigu tu nusiperki lavoną už pusę kainos, jį suremontuoji ir sugebi nuvažiuoti iki taško B be didesnių gedimų, tai jautiesi gudresnis už visus ir sutaupęs "2000 tūkstančius eurų". Deja ne, kaip jau minėjau, svarbu ne tik techninė būklė, o ir bendra būklė, kaip tas automobilis atrodo ir kaip tu jautiesi jį vairuodamas.
Tarkim auto XXX kėbulas bus gamyklinės būklės, tik su kosmetiniais defektais. Auto YYY kėbulas neturės nei vieno įbrėžimo, bet dažytas su brokais, nulipdytas iš špakliaus, kreivais tarpais, gal net virintais slenksčiais ar ketvirčiais. 
XXX važiuoklės valdomumas, stabilumas ir komfortas bus artimi gamykliniam. YYY nebarška, praėjo TA ir gerai. 
XXX salonas turės pagal amžių ir ridą normalių pasidėvėjimo požymių, tačiau bus surinktas gamykloje ir sėdėdamas jame nejausi jokio diskomforto. YYY salonas neturės jokių vizualių defektų, nes buvo dažytas ir surinktas iš kelių, plastikai barška, peleninė nesilaiko, bardačiokas krenta ir pan. 
XXX garso izoliacija bus tokia kaip buvo gamykloje, tik savaime aišku kažkiek sumažėjusi pagal amžių. YYY garso izoliacija bus daug prastesnė dėl kreivo kėbulo, suplyšusių durų gumų, išmestos garso/vibro izoliacijos po remonto ir kreivai sudėto salono. 
XXX variklis dirbs tyliai, maloniai, trauks ir valgys tiek kiek turi iš gamyklos. YYY dirbs garsiau, traukos neturėsi su kuo palyginti, kuro sąnaudas sužinosi tik po kurio laiko. 
XXX turės gamyklinę elektros instaliaciją, nebent kokie parktronikai ar magas bus įdėti. YYY jau tiek bus pridaryta nesąmonių skirtingų miestriukų, sujungta bet kas bet kaip, laidai mėtysis palaidi, atvažiavęs elektrikas tvarkyti gedimo pasakys, kad paprasčiau išrauti tuos voratinklius su šaknim ir sudėt iš naujo nei kad bandyti juos sutvarkyti. 
XXX turės kelis aiškius sutvarkomus gedimus. YYY bus "idealios būklės", nes gedimai bus užmaskuoti arba sutvarkyti kuo pigiau ant pardavimo. 
XXX turės visas veikiančias saugumo sistemas. YYY bus sudėtos airbag imitacijos, išjungtos lemputės ir pan. 
XXX rida bus nepopuliari pagal amžių, bet turės visą krūvą remonto sąskaitų, aptarnavimo lipdukų, senų TA popierių ir pan. YYY turės pačią populiariausią tikrų tikriausią ridą 198k arba 220k (arba mažesnę naujesniems auto) ir turės tik servisų knygutę su tikrai nepadirbtais štampais, daugiau nieko. 

Savaime aišku XXX auto kainuos tiek pat ar brangiau už YYY. Tačiau tokie kaip tu perka tik YYY, nes kokia prasmė mokėti už XXX, kai jis su defektais, kosmetiškai pabraižytas ir dar rida didesnė, tik daunas gali tokį pirkt. Kadaise ir aš taip mąsčiau, negalėjau suprasti kodėl kai kurie žmonės perka ne pačius pigiausius auto rinkoje, kol pats tų auto neparagavau ir nesupratau skirtumo. 
Buvo laikai kai Pasatai B3-B4 buvo ant bangos, juos turėjo beveik visi - aš, giminės, draugai, pažįstami, taksi. Todėl daug skirtingų teko vairuoti ar pravažiuoti keleiviu. Niekad jų nelaikiau automobiliais, nes visi buvo barškantys kledarai be jokio komforto ar malonumo važiuoti. Kol vieną kartą neteko pravažiuoti Vokietijoje su tokiu pačiu passatu. Tai buvo kaip diena ir naktis, važiavo tyliai, maloniai, valgė visus kelio nelygumus, palyginus su lietuviškais tai kaip Lexus LS lyginti su Golfu. Tada supratau, kad modelis visgi labai vykęs, tačiau iki Lietuvos tokie nedavažiuoja. Taip, technika tarnauja, nes paprastai remontuojama, bet visos mašinos esmės nebėra, tai kaip karutis su varikliu, su tuo automobiliu, kuris kadaise išėjo iš gamyklos nebeturi nieko bendro. Čia tik vienas iš atvejų, tokių pavyzdžių galėčiau pasakot ir pasakot. Nors pats jau nesuprantu kam tai rašau ?
 

Man atrodo reiktų tolerancijos daugiau ir supratimo tokiuose pasisakymuose. Ne visi vienodi, ne visi turi vienodas patirtis, žinias ir pan. Net ir perspektyvos, iš kurių žvelgiama - priešingos: pardavėjas ir pirkėjas. Bet visos nuomonės turėtų būti išsakomos neįžeidžiant vieniems kitų.

Realiai taip, jeigu ekranas turėjo užraktą, tai kokia tikimybė, kad naujas pirkėjas ne hackeris bandys jį nulaužt, kad įlįst ir pažiūrėt foto? Bet koks eilinis vartotojas pakeis ekraną, padarys pats hard reset ir naudosis toliau. Be to, galima stebėti kada ir iš kokio įrenginio buvo prisijungta prie tavo google paskyros, jeigu pamatysi, kad po kurio laiko buvo prisijungta iš to paties telefono, tai galėsi pagrasint naujam pirkėjui ? 
Arba pakeisk ekraną, viską ištrink ir parduok sveiką telefoną, parduosi greičiau ir brangiau nei su defektu. 

Visiškai sutinku, bet perskaityk mano postą dar kartą. Tokios mašinos tik maža dalis rinkos. 

Nesakau, kad Vokietijoje absoliučiai visi automobiliai be išimties yra tvarkingi, o Lietuvoje visi be išimties yra lavonai, bet skirtumas tame, kad Vokietijoje kokie 9 iš 10 parduodamų auto (turiu omeny tik iš tikrų skelbimų, patikimų dylerių, ne kreivomis schemomis parduodamų, skirtų vidinei rinkai) yra tvarkingi, o Lietuvoje 1 iš 10. Aišku tikrai ne visi vokiečiai yra pedantai ir ne visi Vokietijos gyventojai yra vokiečiai, ten tikrai yra neprižiūrėtų lavonų, supuvusių, daužtų ir pan., bet tokie egzemplioriai skelbimų net nepasiekia, parduodami aukcionuose arba dyleriai juos atiduoda pažįstamiems perekupams iš rytų (dalis iš jų lietuviai). Taip ir susidėlioja Europos rinka - tvarkingi auto lieka vakaruose, o pavargę vežami į rytus kaip į sąvartyną. Būna netgi tvarkingi auto su mažom tikrom ridom iš čia važiuoja į vakarus pardavimui. Dėl mašinų su defektais - taip, būna ir tokių, kai mašina sugenda, vokiečių servisas ją apžiūri, surašo kelių tūkstančių eurų sąmatą, tu ją nusiperki, sutvarkai čia už kelis šimtus ir turi vokiškos būklės mašiną už lietuvišką kainą. Sau ir draugams ieškau būtent tokių, tačiau tokie variantai yra maža dalis rinkos. Didžioji dalis auto parvežama su kosminėm ridom, tam labai padeda tai, kad Vokietija, Prancūzija ir Italija neteikia viešai jokios info apie ridas, todėl perekupai gali jas sukioti kiek tik nori. Netgi mašinos iš Danijos ir Švedijos kur kiekvienas gali laisvai pasitikrint ridą - kas trečia yra atsukta. Kitas aspektas kodėl toks skirtumas rinkose - Vokietijoje beveik nėra nelegalių perekupų. Ten automobilius parduoda arba privatūs arba dyleriai. Nesvarbu ar tai maža aikštelė ar autohausas ar atstovybė - bet kokiu atveju tai yra oficiali registruota įmonė, kuri turi reputaciją ir pagal įstatymą atsako už parduodamą auto. Ir čia turiu omeny ne jokias garantijas, turiu omeny tai, kad jis negali paimt ir laisvai išdurt pirkėją, kaip tai daroma Lietuvoj. Pas mus gi tų perekupų ant tiek prisiveisė, kad turbūt kas antras skelbimas kur pažymėta "privatus" iš tikro yra perekupas, istorijų išgirsi kokių tik nori - švogeris paprašė parduot; pirkau žmonai, bet jai nepatiko ir pan. Pažįstu ne vieną perekupą, taip pat pažįstu ne vieną servisą kuris dirba su perekupais, jie tokias makles daro su tom mašinom, kad paprastas žmogus net nepatikėtų, kad tokie dalykai gali vykti realiam gyvenime. 
Žmonės dažnai sako (kaip matom iš šitos temos), kad visur mašinos tokios pat, skirtumo nėra ar LT ar DE, tai yra dviem atvejais: 1. Perekupai nori pateisinti save, kad stumdo tik lavonus; 2. Žmonės nėra išvažiavę iš LT ir mato tik automobilius esančius čia. Jei mašina turi vokiškus dokumentus, tai nereiškia, kad ji yra vokiškos būklės. Tokiems rekomenduočiau nuvažiuoti į Vokietiją, pavaikščioti per autohausus ir apžiūrėti kaip atrodo automobiliai skirti vietinei rinkai. Aišku jeigu sugebi atskirt normalią dėvėtą gamyklinę būklę nuo perekūpo išlaižyto nulipdyto iš šakliaus lavono. 
Lietuvoj pigiausios mašinos Europoje, nors didžioji dalis atvežtos iš vakarų - stebuklai? ? Perekupai užsiima labdara, perka ten brangiau ir parduoda čia pigiau? ? Jeigu norit tuo tikėt - prašom. Kasdien perku mašinas klientams Vokietijoj, kodėl neperku jų pardavimui nors turiu visas galimybes tam? Nes gadintis reputaciją sukiojant ridas ir apgaudinėjant pirkėjus tikrai nenoriu, o nupirkti normalią mašiną už vokišką kainą ir pardavinėti ją čia už lietuvišką jokio biznio nėra. 

Nesakau, kad Vokietijoje absoliučiai visi automobiliai be išimties yra tvarkingi, o Lietuvoje visi be išimties yra lavonai, bet skirtumas tame, kad Vokietijoje kokie 9 iš 10 parduodamų auto (turiu omeny tik iš tikrų skelbimų, patikimų dylerių, ne kreivomis schemomis parduodamų, skirtų vidinei rinkai) yra tvarkingi, o Lietuvoje 1 iš 10. Aišku tikrai ne visi vokiečiai yra pedantai ir ne visi Vokietijos gyventojai yra vokiečiai, ten tikrai yra neprižiūrėtų lavonų, supuvusių, daužtų ir pan., bet tokie egzemplioriai skelbimų net nepasiekia, parduodami aukcionuose arba dyleriai juos atiduoda pažįstamiems perekupams iš rytų (dalis iš jų lietuviai). Taip ir susidėlioja Europos rinka - tvarkingi auto lieka vakaruose, o pavargę vežami į rytus kaip į sąvartyną. Būna netgi tvarkingi auto su mažom tikrom ridom iš čia važiuoja į vakarus pardavimui. Dėl mašinų su defektais - taip, būna ir tokių, kai mašina sugenda, vokiečių servisas ją apžiūri, surašo kelių tūkstančių eurų sąmatą, tu ją nusiperki, sutvarkai čia už kelis šimtus ir turi vokiškos būklės mašiną už lietuvišką kainą. Sau ir draugams ieškau būtent tokių, tačiau tokie variantai yra maža dalis rinkos. Didžioji dalis auto parvežama su kosminėm ridom, tam labai padeda tai, kad Vokietija, Prancūzija ir Italija neteikia viešai jokios info apie ridas, todėl perekupai gali jas sukioti kiek tik nori. Netgi mašinos iš Danijos ir Švedijos kur kiekvienas gali laisvai pasitikrint ridą - kas trečia yra atsukta. Kitas aspektas kodėl toks skirtumas rinkose - Vokietijoje beveik nėra nelegalių perekupų. Ten automobilius parduoda arba privatūs arba dyleriai. Nesvarbu ar tai maža aikštelė ar autohausas ar atstovybė - bet kokiu atveju tai yra oficiali registruota įmonė, kuri turi reputaciją ir pagal įstatymą atsako už parduodamą auto. Ir čia turiu omeny ne jokias garantijas, turiu omeny tai, kad jis negali paimt ir laisvai išdurt pirkėją, kaip tai daroma Lietuvoj. Pas mus gi tų perekupų ant tiek prisiveisė, kad turbūt kas antras skelbimas kur pažymėta "privatus" iš tikro yra perekupas, istorijų išgirsi kokių tik nori - švogeris paprašė parduot; pirkau žmonai, bet jai nepatiko ir pan. Pažįstu ne vieną perekupą, taip pat pažįstu ne vieną servisą kuris dirba su perekupais, jie tokias makles daro su tom mašinom, kad paprastas žmogus net nepatikėtų, kad tokie dalykai gali vykti realiam gyvenime. 
Žmonės dažnai sako (kaip matom iš šitos temos), kad visur mašinos tokios pat, skirtumo nėra ar LT ar DE, tai yra dviem atvejais: 1. Perekupai nori pateisinti save, kad stumdo tik lavonus; 2. Žmonės nėra išvažiavę iš LT ir mato tik automobilius esančius čia. Jei mašina turi vokiškus dokumentus, tai nereiškia, kad ji yra vokiškos būklės. Tokiems rekomenduočiau nuvažiuoti į Vokietiją, pavaikščioti per autohausus ir apžiūrėti kaip atrodo automobiliai skirti vietinei rinkai. Aišku jeigu sugebi atskirt normalią dėvėtą gamyklinę būklę nuo perekūpo išlaižyto nulipdyto iš šakliaus lavono. 
Lietuvoj pigiausios mašinos Europoje, nors didžioji dalis atvežtos iš vakarų - stebuklai? ? Perekupai užsiima labdara, perka ten brangiau ir parduoda čia pigiau? ? Jeigu norit tuo tikėt - prašom. Kasdien perku mašinas klientams Vokietijoj, kodėl neperku jų pardavimui nors turiu visas galimybes tam? Nes gadintis reputaciją sukiojant ridas ir apgaudinėjant pirkėjus tikrai nenoriu, o nupirkti normalią mašiną už vokišką kainą ir pardavinėti ją čia už lietuvišką jokio biznio nėra. 

Visiškai sutinku, bet perskaityk mano postą dar kartą. Tokios mašinos tik maža dalis rinkos. 

Visiškai sutinku, bet perskaityk mano postą dar kartą. Tokios mašinos tik maža dalis rinkos. 

Nesakau, kad Vokietijoje absoliučiai visi automobiliai be išimties yra tvarkingi, o Lietuvoje visi be išimties yra lavonai, bet skirtumas tame, kad Vokietijoje kokie 9 iš 10 parduodamų auto (turiu omeny tik iš tikrų skelbimų, patikimų dylerių, ne kreivomis schemomis parduodamų, skirtų vidinei rinkai) yra tvarkingi, o Lietuvoje 1 iš 10. Aišku tikrai ne visi vokiečiai yra pedantai ir ne visi Vokietijos gyventojai yra vokiečiai, ten tikrai yra neprižiūrėtų lavonų, supuvusių, daužtų ir pan., bet tokie egzemplioriai skelbimų net nepasiekia, parduodami aukcionuose arba dyleriai juos atiduoda pažįstamiems perekupams iš rytų (dalis iš jų lietuviai). Taip ir susidėlioja Europos rinka - tvarkingi auto lieka vakaruose, o pavargę vežami į rytus kaip į sąvartyną. Būna netgi tvarkingi auto su mažom tikrom ridom iš čia važiuoja į vakarus pardavimui. Dėl mašinų su defektais - taip, būna ir tokių, kai mašina sugenda, vokiečių servisas ją apžiūri, surašo kelių tūkstančių eurų sąmatą, tu ją nusiperki, sutvarkai čia už kelis šimtus ir turi vokiškos būklės mašiną už lietuvišką kainą. Sau ir draugams ieškau būtent tokių, tačiau tokie variantai yra maža dalis rinkos. Didžioji dalis auto parvežama su kosminėm ridom, tam labai padeda tai, kad Vokietija, Prancūzija ir Italija neteikia viešai jokios info apie ridas, todėl perekupai gali jas sukioti kiek tik nori. Netgi mašinos iš Danijos ir Švedijos kur kiekvienas gali laisvai pasitikrint ridą - kas trečia yra atsukta. Kitas aspektas kodėl toks skirtumas rinkose - Vokietijoje beveik nėra nelegalių perekupų. Ten automobilius parduoda arba privatūs arba dyleriai. Nesvarbu ar tai maža aikštelė ar autohausas ar atstovybė - bet kokiu atveju tai yra oficiali registruota įmonė, kuri turi reputaciją ir pagal įstatymą atsako už parduodamą auto. Ir čia turiu omeny ne jokias garantijas, turiu omeny tai, kad jis negali paimt ir laisvai išdurt pirkėją, kaip tai daroma Lietuvoj. Pas mus gi tų perekupų ant tiek prisiveisė, kad turbūt kas antras skelbimas kur pažymėta "privatus" iš tikro yra perekupas, istorijų išgirsi kokių tik nori - švogeris paprašė parduot; pirkau žmonai, bet jai nepatiko ir pan. Pažįstu ne vieną perekupą, taip pat pažįstu ne vieną servisą kuris dirba su perekupais, jie tokias makles daro su tom mašinom, kad paprastas žmogus net nepatikėtų, kad tokie dalykai gali vykti realiam gyvenime. 
Žmonės dažnai sako (kaip matom iš šitos temos), kad visur mašinos tokios pat, skirtumo nėra ar LT ar DE, tai yra dviem atvejais: 1. Perekupai nori pateisinti save, kad stumdo tik lavonus; 2. Žmonės nėra išvažiavę iš LT ir mato tik automobilius esančius čia. Jei mašina turi vokiškus dokumentus, tai nereiškia, kad ji yra vokiškos būklės. Tokiems rekomenduočiau nuvažiuoti į Vokietiją, pavaikščioti per autohausus ir apžiūrėti kaip atrodo automobiliai skirti vietinei rinkai. Aišku jeigu sugebi atskirt normalią dėvėtą gamyklinę būklę nuo perekūpo išlaižyto nulipdyto iš šakliaus lavono. 
Lietuvoj pigiausios mašinos Europoje, nors didžioji dalis atvežtos iš vakarų - stebuklai? ? Perekupai užsiima labdara, perka ten brangiau ir parduoda čia pigiau? ? Jeigu norit tuo tikėt - prašom. Kasdien perku mašinas klientams Vokietijoj, kodėl neperku jų pardavimui nors turiu visas galimybes tam? Nes gadintis reputaciją sukiojant ridas ir apgaudinėjant pirkėjus tikrai nenoriu, o nupirkti normalią mašiną už vokišką kainą ir pardavinėti ją čia už lietuvišką jokio biznio nėra. 

Nes tai nėra mano pagrindinė veikla ir iš tuo duonos nevalgau, todėl niekur to nereklamuoju. Nors daug klientų sakė, kad kaina per maža už tokią paslaugą. Dirbu ne tik dėl pinigų, o ir dėl rezultato, o norint rezultato reikia pirkti mašina Vokietijoj, nes čia kiek bežiūri dauguma lavonai.

Pradėkim nuo to, kad 8 mėnesiai yra ilgas laiko tarpas ir jeigu jau iš gamyklos brokuota dėžė nuvažiavo net tiek, tai jokių priekaištų tikrintojui negali būt, atvirkščiai galima pagirti. Jeigu dėžė dirba tvarkingai, tai netgi profesionalus dėžių servisas nepasakys kiek ji važiuos ar kelis mėnesius ar kelis metus, nebent ją išims ir išardys. Net naujos mašinos būna sugenda po pusmečio. 

Ar perspėti klientą dėl probleminės dėžės irgi klausimas. Jeigu jis klausia patarimo, tai aišku reikia. Tačiau jeigu siunčia apžiūrėti konkretų išsirinktą variantą, tai nebūtinai. Anksčiau aš irgi komentuodavau kiekvieną kliento išsirinktą auto, tačiau dabar taip nebedarau, nes supratau, kad kai žmogus nori nusipirkti savo naują auto, apie kurį svajojo ilgą laiką, taupė pinigus jam, jau įsivaizduoja kaip tuoj jame sėdės ir vairuos, o tu keliais sakiniais sudaužai tą jo svajonę, tai jis tiesiog nueis pas konkurentus, kurie pasakys jam "aišku apžiūrėsim, puikus modelis". Kurie modeliai kokiom ligom serga tai nėra kažkokia slapta informacija, pilna straipsnių, youtube apžvalgų, fb komentarų, forumų. Mašina tai ne kojinės, jeigu perki ją, kad važinėt mažiausiai kelis metus, todėl prieš perkant galima skirti bent kelias valandas informacijos rinkimui arba bent jau paklausti specialisto, kad ir to paties tikrintojo. Taip pat reikia turėti omenyje, kad fiziškai neįmanoma visko žinoti apie kiekvieną auto, pvz., aš dirbu su mašinom daugiau nei 10m., kone kasdien čiupinėju skirtingus auto, tačiau iki šiol pasitaiko užsakymų tokių modelių, kurių anksčiau net nebuvau girdėjęs. 

Kad tikrintojas pasakė "rida nesukta", tai rodo, kad jis nepatyręs. Kai kuriems auto galima nustatyti, kad rida buvo sukta, tačiau absoliučiai jokiam auto neįmanoma įrodyti, kad rida yra tikra. Net jeigu yra pilna servisų ir TA istorija - visada yra tikimybė, kad savininkas pats po biškį sukiojo ridą prieš kiekvieną jos fiksavimą arba buvo įsidėjęs ridos blokatorių, kai mašina važiuoja, o rida nesisuka. Net jeigu tu pats pirkai naują auto, tai negali 100% būti tikras, kad ridos neatsuko atstovybėje jeigu auto buvo demonstracinis arba naudojamas darbuotojų. Kai Lietuvoje atstovybės parduoda daužtus auto ir tai slepia, tai ir dėl ridų galima abejoti. 

Reikia atsiminti taisyklę - servisų darbas yra remontuoti mašinas, o ne jas tikrinti prieš pirkimą. Vežti mašiną į bet kurį servisą už kampo, kad pakeltų ant keltuvo - tik laiko gaišimas. Paklibins važiuoklę, ras kokį klibantį šarnyrą už 15€ - negi dabar dėl to nepirksi mašinos? O jeigu išbaladota visa važiuoklė, tai girdėsis važiuojant, be keltuvo. Nebent perki kokį darbinį auto už kelis šimtus €, tai tokia patikra turbūt yra geriausia, nes ten jau dažtumas, rida ir pan. dalykai nebesvarbu, o remontų sąmata tik tam, kad saugiai važiuot (važiuoklė, stabdžiai, skysčių nuotekis, supuvęs dugnas ir pan.) gali viršyt mašinos kainą kelis kartus. Bet jeigu perki normalų auto už kelis ar keliasdešimt k€, tai tikrai ne šarnyrus reikia klibint jam. Sutinku, kad automobilių tikrintojai nėra visų galų profesionalai, variklių meistras patikrins variklį geriau už bet kurį tikrintoją, dėžių meistras geriau patikrins dėžę, kėbulininkas geriau patikrins daužtumą, diagnostas su tos markės įranga už kelis k€ daugiau ką pamatys valdymo blokuose, tačiau norėčiau pažiūrėti kaip realybėje tampytum tą mašiną per skirtingus servisus, kiek už viską sumokėtum ir kaip į tai reaguotų pardavėjas. Jeigu statistiškai to modelio tik 1 iš 5 gera mašina, tai tokiu būdu tikrinti reiktų ne vieną, o penkias ir jos gali būti skirtinguose miestuose. Mašina netampa geresnė nuo to, kad ją kažkas patikrina. Jeigu išlenda defektai - tą variantą atmeti ir ieškai toliau. 
Taip pat yra labai svarbus, kone svarbiausias faktorius - automobilio nusidėvėjimas. Jo neįmanoma nustatyti ar išmatuoti pagal ridą, amžių, pajungus diagnostiką ar kaip nors kitaip. Profesionalus tikrintojas apžiūri mašiną ir savo galvoje, subjektyviai įvertina tą nusidėvėjimą. Joks servisas to nedaro, dauguma netgi nesupranta kas tai tokio. Viena mašina gali būti šviežia, nenuvažinėta, bet turėti kelis techninius defektus, kuriuos galima nebrangiai sutvarkyti ir turėti patikimą mašiną ilgam + tie sutvarkyti defektai bus nauji. Kita mašina gali neturėti nei vieno gedimo šiam momentui, tačiau jau bus nujota, todėl ateityje tik byrės ir byrės. Servisas rekomenduos pirkti tą, kuri be defektų, tikrintojas rekomenduos tą, kuri mažiau nuvažinėta, čia ir yra esminis skirtumas tarp vienų ir kitų.
Apie patikrinimus atstovybėse išvis tyliu, atstovybių darbas tik pardavinėti naujus auto ir aptarnauti garantinius. Viskas. Jie net neremontuoja automobilių - viso sugedusio mazgo pakeitimas nauju tai nėra remontas, todėl ir meistrų ten beveik nėra, pagrinde studentai. Tai apie kokius patikrinimus gali būti kalba. Juolab kai ta patikra pas juos kainuoja 100-300€, tai kai veši ten tikrinti kiekvieną turginį lavoną iš eilės - gali baigtis pinigai mašinos pirkimui. Daužtumo tikrinti nemoka nei vienas servisas apart kėbulininkų - su magnetu pašaudyti tai nėra daužtumo tikrinimas. 
Tam ir yra tikrintojai, nes jie visą tą procesą supaprastina. Nežinau kaip dirba kiti, bet aš visada peržiūriu skelbimą ir daug variantų atmetu net nevažiuojant į vietą. Taip pat nemažai variantų atsimeta paskambinus pardavėjui. Jau šioje vietoje klientas sutaupo daug laiko ir pinigų. Joks servisas neatrinkinės skelbimų, neskambins pardavėjams, netikrins duomenų internete ir pan. Taip pat netikrins dokumentų, nepadės sutvarkyti pirkimo formalumų, kas irgi yra labai svarbu. Taip pat atstovybės ir dauguma servisų ypač didesni nepatars nuoširdžiai ar gera mašina ar ne, jie tiesiog pateikia sąmatą su visom detalėm ką reikia keisti ir žmogus, kuris visiškai žalias automobiliuose vistiek lieka nieko nesupratęs. Arba išsigąsta didelės sąmatos ir nenusiperka galimai vieno gyviausio varianto rinkoje arba nusiperka kokį lavoną suvirintą iš dviejų, nes servisas paklibino šarnyrus ir nieko nerado, o skysčiai neteka, nes variklis ką tik plautas. Nesakau, kad tikrinti servise išvis nereikia. Kai apžiūrėjus automobilį gatvėje visi rasti defektai tenkina klientą, tai visada jam pasiūlau dar pakelti ant keltuvo, kad apžiūrėti iš apačios, taip pat padaryti ratų suvedimą, dėl šventos ramybės. Rinkoje parduodama daug lavonų, kad atpažinti tokį ant gatvės nereikia būti variklių inžinierium. 

Aišku nesakau, kad visi tikrintojai yra geri, juos irgi reikia atsirinkti, kuris patikimas. Yra nemažai tokių, kurie pažiūrėję kelis youtube video, nusipirkę kažkokį matuoklį vaizduoja profesionalus, nors geriau toks tikrintojas nei joks, tačiau visgi geriau rinktis labiau patyrusius. Taip pat šiuo metu vis daugėja tikrintojų, kurie dirba, tiksliau vaizduoja darbą tik dėl hype'o, kad kurti kuo daugiau video ir populiarinti save / savo kanalus. Blogiausia, kad į šią sritį yra įsiveisę parazitų, kurie yra tie patys perekupai ir tiesiog nori iškišti klientams savo/draugų parduodamus auto arba prašo iš pardavėjų pasidalinti pelnu jeigu įtikins pirkėją pirkti auto. 

Mąstymas prasideda ne kai pradedi vogt, o kai pradedi matyt, kad visi vagia. Niekas nesako, kad reikia vogt, nes visi tai daro, bet mane tiesiog užkniso šito forumo davatkų pamokslavimai, kad "Lietuvoj viskas idealu, čia Europa, o ne Rusija, jei matai visus vagiančius reiškia su tavim kažkas ne taip" ir t.t. Ir aš ne apie smulkias darbuotojų vagystes, o apie valdžią, stambųjį verslą ir pan. Ar vogtum patekęs į tą virtuvę? Aišku pasakysi ne, bet duodu 90%, kad vogtum. Dažniausiai net neturėtum pasirinkimo, turėtum arba vogti kartu su visais arba skristum iš savo pareigų. 

Tokviloj kaina didesnė, kiek tiksliai nepamenu, bet tikrai nepigiau nei kviestis tikrintoją. Taip pat reikia turėti omenyje, kad atstovybėse visada eilės kelioms dienoms, o jei tai koks padangų keitimo sezonas, tai ir kelioms savaitėms. Taigi arba lauki kol ateis eilė ir tikiesi, kad tos mašinos niekas kitas nenupirks arba palieki užstatą ir jis nuplaukia jei mašinos būklė nepatiks. 
Kai pardavinėjau savo mašiną pirkėjas ją patikrino atstovybėje, ten nerado nei pusės trūkumų kuriuos jau buvau pasakęs jam, su dažų matuokliu matėsi net nemoka naudotis, akimis irgi, nes nepamatė akivaizdžių kėbulo remonto požymių.
Jeigu taip įsimylėjęs atstovybes, kad nori jiems mokėti kosminius pinigus už nieką - tai prašom, tačiau nereikia jų reklamuoti kaip pačių geriausių servisų, nes taip tikrai nėra. 

Nesakau, kad mašinos išvis negalima tikinti servise ir daryti suvedimo. Galima ir netgi reikia, bet jeigu tikrinsi kiekvieną lavoną iš eilės, tai kainuos labai daug laiko ir pinigų, galiausiai nuleisi rankas ir nupirksi bet ką net netikrinęs. Jau mačiau nei vieną tokį atvejį. Servisas ar atstovybė tikrins kiekvieną atvežtą auto nuo a iki z, net jei ten jau visiški griaučiai net ardymui netinkami. Nežinau kaip dirba kiti tikrintojai, bet aš apėjęs mašiną ir pamatęs, kad ten lavonas toliau nebegaištu laiko su juo, todėl patikra nekainuoja šimto ar daugiau €. Taip taupomas mano ir pardavėjo laikas bei kliento pinigai.

Pradėkim nuo to, kad 8 mėnesiai yra ilgas laiko tarpas ir jeigu jau iš gamyklos brokuota dėžė nuvažiavo net tiek, tai jokių priekaištų tikrintojui negali būt, atvirkščiai galima pagirti. Jeigu dėžė dirba tvarkingai, tai netgi profesionalus dėžių servisas nepasakys kiek ji važiuos ar kelis mėnesius ar kelis metus, nebent ją išims ir išardys. Net naujos mašinos būna sugenda po pusmečio. 

Ar perspėti klientą dėl probleminės dėžės irgi klausimas. Jeigu jis klausia patarimo, tai aišku reikia. Tačiau jeigu siunčia apžiūrėti konkretų išsirinktą variantą, tai nebūtinai. Anksčiau aš irgi komentuodavau kiekvieną kliento išsirinktą auto, tačiau dabar taip nebedarau, nes supratau, kad kai žmogus nori nusipirkti savo naują auto, apie kurį svajojo ilgą laiką, taupė pinigus jam, jau įsivaizduoja kaip tuoj jame sėdės ir vairuos, o tu keliais sakiniais sudaužai tą jo svajonę, tai jis tiesiog nueis pas konkurentus, kurie pasakys jam "aišku apžiūrėsim, puikus modelis". Kurie modeliai kokiom ligom serga tai nėra kažkokia slapta informacija, pilna straipsnių, youtube apžvalgų, fb komentarų, forumų. Mašina tai ne kojinės, jeigu perki ją, kad važinėt mažiausiai kelis metus, todėl prieš perkant galima skirti bent kelias valandas informacijos rinkimui arba bent jau paklausti specialisto, kad ir to paties tikrintojo. Taip pat reikia turėti omenyje, kad fiziškai neįmanoma visko žinoti apie kiekvieną auto, pvz., aš dirbu su mašinom daugiau nei 10m., kone kasdien čiupinėju skirtingus auto, tačiau iki šiol pasitaiko užsakymų tokių modelių, kurių anksčiau net nebuvau girdėjęs. 

Kad tikrintojas pasakė "rida nesukta", tai rodo, kad jis nepatyręs. Kai kuriems auto galima nustatyti, kad rida buvo sukta, tačiau absoliučiai jokiam auto neįmanoma įrodyti, kad rida yra tikra. Net jeigu yra pilna servisų ir TA istorija - visada yra tikimybė, kad savininkas pats po biškį sukiojo ridą prieš kiekvieną jos fiksavimą arba buvo įsidėjęs ridos blokatorių, kai mašina važiuoja, o rida nesisuka. Net jeigu tu pats pirkai naują auto, tai negali 100% būti tikras, kad ridos neatsuko atstovybėje jeigu auto buvo demonstracinis arba naudojamas darbuotojų. Kai Lietuvoje atstovybės parduoda daužtus auto ir tai slepia, tai ir dėl ridų galima abejoti. 

Reikia atsiminti taisyklę - servisų darbas yra remontuoti mašinas, o ne jas tikrinti prieš pirkimą. Vežti mašiną į bet kurį servisą už kampo, kad pakeltų ant keltuvo - tik laiko gaišimas. Paklibins važiuoklę, ras kokį klibantį šarnyrą už 15€ - negi dabar dėl to nepirksi mašinos? O jeigu išbaladota visa važiuoklė, tai girdėsis važiuojant, be keltuvo. Nebent perki kokį darbinį auto už kelis šimtus €, tai tokia patikra turbūt yra geriausia, nes ten jau dažtumas, rida ir pan. dalykai nebesvarbu, o remontų sąmata tik tam, kad saugiai važiuot (važiuoklė, stabdžiai, skysčių nuotekis, supuvęs dugnas ir pan.) gali viršyt mašinos kainą kelis kartus. Bet jeigu perki normalų auto už kelis ar keliasdešimt k€, tai tikrai ne šarnyrus reikia klibint jam. Sutinku, kad automobilių tikrintojai nėra visų galų profesionalai, variklių meistras patikrins variklį geriau už bet kurį tikrintoją, dėžių meistras geriau patikrins dėžę, kėbulininkas geriau patikrins daužtumą, diagnostas su tos markės įranga už kelis k€ daugiau ką pamatys valdymo blokuose, tačiau norėčiau pažiūrėti kaip realybėje tampytum tą mašiną per skirtingus servisus, kiek už viską sumokėtum ir kaip į tai reaguotų pardavėjas. Jeigu statistiškai to modelio tik 1 iš 5 gera mašina, tai tokiu būdu tikrinti reiktų ne vieną, o penkias ir jos gali būti skirtinguose miestuose. Mašina netampa geresnė nuo to, kad ją kažkas patikrina. Jeigu išlenda defektai - tą variantą atmeti ir ieškai toliau. 
Taip pat yra labai svarbus, kone svarbiausias faktorius - automobilio nusidėvėjimas. Jo neįmanoma nustatyti ar išmatuoti pagal ridą, amžių, pajungus diagnostiką ar kaip nors kitaip. Profesionalus tikrintojas apžiūri mašiną ir savo galvoje, subjektyviai įvertina tą nusidėvėjimą. Joks servisas to nedaro, dauguma netgi nesupranta kas tai tokio. Viena mašina gali būti šviežia, nenuvažinėta, bet turėti kelis techninius defektus, kuriuos galima nebrangiai sutvarkyti ir turėti patikimą mašiną ilgam + tie sutvarkyti defektai bus nauji. Kita mašina gali neturėti nei vieno gedimo šiam momentui, tačiau jau bus nujota, todėl ateityje tik byrės ir byrės. Servisas rekomenduos pirkti tą, kuri be defektų, tikrintojas rekomenduos tą, kuri mažiau nuvažinėta, čia ir yra esminis skirtumas tarp vienų ir kitų.
Apie patikrinimus atstovybėse išvis tyliu, atstovybių darbas tik pardavinėti naujus auto ir aptarnauti garantinius. Viskas. Jie net neremontuoja automobilių - viso sugedusio mazgo pakeitimas nauju tai nėra remontas, todėl ir meistrų ten beveik nėra, pagrinde studentai. Tai apie kokius patikrinimus gali būti kalba. Juolab kai ta patikra pas juos kainuoja 100-300€, tai kai veši ten tikrinti kiekvieną turginį lavoną iš eilės - gali baigtis pinigai mašinos pirkimui. Daužtumo tikrinti nemoka nei vienas servisas apart kėbulininkų - su magnetu pašaudyti tai nėra daužtumo tikrinimas. 
Tam ir yra tikrintojai, nes jie visą tą procesą supaprastina. Nežinau kaip dirba kiti, bet aš visada peržiūriu skelbimą ir daug variantų atmetu net nevažiuojant į vietą. Taip pat nemažai variantų atsimeta paskambinus pardavėjui. Jau šioje vietoje klientas sutaupo daug laiko ir pinigų. Joks servisas neatrinkinės skelbimų, neskambins pardavėjams, netikrins duomenų internete ir pan. Taip pat netikrins dokumentų, nepadės sutvarkyti pirkimo formalumų, kas irgi yra labai svarbu. Taip pat atstovybės ir dauguma servisų ypač didesni nepatars nuoširdžiai ar gera mašina ar ne, jie tiesiog pateikia sąmatą su visom detalėm ką reikia keisti ir žmogus, kuris visiškai žalias automobiliuose vistiek lieka nieko nesupratęs. Arba išsigąsta didelės sąmatos ir nenusiperka galimai vieno gyviausio varianto rinkoje arba nusiperka kokį lavoną suvirintą iš dviejų, nes servisas paklibino šarnyrus ir nieko nerado, o skysčiai neteka, nes variklis ką tik plautas. Nesakau, kad tikrinti servise išvis nereikia. Kai apžiūrėjus automobilį gatvėje visi rasti defektai tenkina klientą, tai visada jam pasiūlau dar pakelti ant keltuvo, kad apžiūrėti iš apačios, taip pat padaryti ratų suvedimą, dėl šventos ramybės. Rinkoje parduodama daug lavonų, kad atpažinti tokį ant gatvės nereikia būti variklių inžinierium. 

Aišku nesakau, kad visi tikrintojai yra geri, juos irgi reikia atsirinkti, kuris patikimas. Yra nemažai tokių, kurie pažiūrėję kelis youtube video, nusipirkę kažkokį matuoklį vaizduoja profesionalus, nors geriau toks tikrintojas nei joks, tačiau visgi geriau rinktis labiau patyrusius. Taip pat šiuo metu vis daugėja tikrintojų, kurie dirba, tiksliau vaizduoja darbą tik dėl hype'o, kad kurti kuo daugiau video ir populiarinti save / savo kanalus. Blogiausia, kad į šią sritį yra įsiveisę parazitų, kurie yra tie patys perekupai ir tiesiog nori iškišti klientams savo/draugų parduodamus auto arba prašo iš pardavėjų pasidalinti pelnu jeigu įtikins pirkėją pirkti auto. 

Nuo paieškų pradžios iki nupirkimo praėjo gal 2-3 metai. Bet pradžioje tai nebuvo intensyvios paieškos, labiau rinkos tyrinėjimas, viena kita apžiūra, apart namo paieškos turėjau ir kitų reikalų ir turėjau kur gyventi. Intensyviai pradėjau ieškoti gal nuo 2019m. vidurio, metų gale radau tikrai gerą variantą, bet buvo neaiškumų su dokumentais ir bankais, kiekvienas brokerio atsakymas truko 1-2 sav., bankų taip pat, dėl ko viskas ilgai užtruko ir atėjo 2020 metai, kadangi pas mane IV, tai reikėjo teikti deklaracijas už 2019 metus, bankams nesvarbu, kad preliminarios deklaracijos atsiranda tik kovą. Tai kol viskas vilkinosi - atsirado kitas pirkėjas ir nupirko už grynus. Tada atsirado korona ir viskas užsišaldė ilgesniam laikui, tai paieškas atnaujinau realiai vėl nuo metų vidurio. Tuo metu buvo iškritę labai gerų variantų, bet nei notarai dirbo nei bankai paskolas davė, po to kai pradėjo duoti prašė didelių procentų. Kas tuo metu pirko už grynus - išlošė loterijoje. 

Kriterijai keitėsi labiau ne į mažesnę, o į didesnę pusę, iš pat pradžių kainos kartelė buvo labai žema, galvojau nupirkti kokią lūšną už pigiai ir apsitvarkyti, bet po to supratau, kad tam reikia labai daug investicijų, jeigu namą dalinai apmoka bankas, tai remontams niekas pinigų neduos, reikės viską daryti iš savų, plius reikės išleisti labai daug laiko tam, kas man irgi daug kainuoja. Todėl ieškojau kuo labiau tinkamo gyvenimui ir kaskart kainos kartelė tik kilo. Jeigu iš karto būčiau žiūrėjęs namus didesnėm kainom, tai panašų namą kaip dabar būčiau nupirkęs kokių 20% pigiau, nes per tuos porą metų NT labai pabrango. Kadangi biudžetas nebuvo didelis, tai už tiek pilnai tvarkingo jokių investicijų nereikalaujančio namo aplink Vilnių nusipirkti nebuvo įmanoma, visi turėjo kažkokių trūkumų. Pabaigoje jau buvau išvis praradęs viltį, pradėjau netgi butus žiūrėt, bet kai pamačiau butų kainas tai supratau, kad visgi namas geriau ? 

Ką ir už kiek nupirkau nelabai noriu viešai rašyt ? Pasakysiu tik tai, kad nupirkau namą tame rajone, kur sakiau pirksiu bet kur, tik ne ten ? Namas neidealus, patvarkyti tikrai yra ką, viduj ne paskutinės mados apdaila, bet vistiek tvarkinga, negėda svečius atsivest, vienas iš nedaugelio apžiūrėtų namų kur nereikėjo daryti pilno remonto, galima buvo iš karto atsikraustyt ir jau gyvenant tvarkytis. Beje, nors skelbimas dėtas brokerio, bet realybėje namas atrodė netgi geriau nei skelbime. Bet brokeris vistiek nebuvo sąžiningas, galiausiai pasinaudojęs situacija išdūrė ant kelių šimtų eurų. 

Dėl apžiūrėtų skelbimų, tai dažniausiai nepirkimo priežastis būna namo būklė, kai skelbime atrodo, kad užteks tik tapetus perklijuot, o atvažiavęs pamatai, kad dar ir sena aliumininė el. instaliacija, seni surūdiję vamzdžiai. Sienos suskilinėjusios, lubos drėgnos ir pan., NT perekūpai fotošopina nuotraukas ir maskuoja juose defektus. Juk nedarysi naujos apdailos ant senų komunikacijų, keisi viską, o tada jau iš skelbimo atrodžiusi remonto kaina keli tūkst eurų pavirsta į keliasdešimt tūkst. Čia turiu omeny tik vidaus apdailą, kad galima būtų gyvent, be išorės ir be kiemo darbų. 
Ne vienas namas buvo parduodamas brangiau kaip su pilna apdaila, bet apžiūrėjus gyvai tapo aišku, kad tai perekūpinis variantas - paimta griuvena ir aptvarkyta kuo paprasčiau ir pigiau, kad atrodytų tvarkingai skelbime, realiai buvo išleista keli šimtai € medžiagoms ir keli buteliai vynelio darbininkams. 
Antra dažna priežastis būna, kad namas realybėje daug mažesnis nei foto. Nors neieškojom didelio, bet kai perki namą, o gauni butą su mažais pereinamais kambariais, tai nekažką. Skelbimuose ne visada būna įdėtas išplanavimas. Prieš tai gyvenom 3k name, nzn kiek buvo dokumentuose, bet su rulete pasimatavau gyvenamą plotą, buvo 63kv., taigi mums tiko viskas kas nebuvo mažiau. Tačiau teko apžiūrėti daug namų ape 100kv ar net daugiau, kur realiai viduje buvo gerokai mažiau vietos. 
Sklypo dydis irgi dažnai parodomas neatitinkantis tikrovės, nuotraukose vos ne futbolo stadionas, o realybėje supranti, kad pastatysi tik dvi mašinas. Būna, kad ir foto ir realybėje sklypas erdvus, bet po to pasižiūri per registrų centro žemėlapį ir pamatai, kad tvora pastatyta už sklypo ribų, tai neaišku kada ateis kas nors ir lieps perstatyt tvorą arčiau. 
Trečia priežastis būna netvarkingi dokumentai. Kaip jau minėjau tvora stovi ne ten, namas ant kaimynų žemės, namo kvadratūra dokumentuose daug mažesnė nei reali, namo baigtumas ne 100%. Berods dar buvo kažkokių mistinių bendrasavininkų, jau tiksliai nepamenu visko. 
Žodžiu viskas kaip ir su automobilių skelbimais - niekas neparduoda sąžiningai, visi bando nuslėpti kuo daugiau trūkumų. 
 

Perkant butą notaras privalo viską sutikrinti ir jeigu dokumentai netvarkingi - lieps juos sutvarkyti, o jeigu butas užstatytas, areštuotas ir pan. - tiesiog jo neperrašys. Ir kaip sakė - geriau pačiam rinktis notarą, visgi Lietuvoj gyvenam ? Bet nuo buto apžiūrėjimo iki notaro gali tekti palaukti 1-2sav., kad rezervuoti butą pardavėjas prašys užstato, todėl reikia derėtis dėl mažesnio užstato, nes gali po to jo neatgauti. Ir turi būti normali sutartis, ne šiaip popieriukas. 

Čia yra šiuolaikinė pasaulinė krizė - pinigų visi turi daug, bet neturi kur juos dėt, todėl trūksta resursų ir viskas brangsta. 

Atsakant į temą - 2021 buvo pirmieji metai per paskutinius ~12m. kai niekur nekeliavau (mažiau 1000km net nelaikau kelione). Todėl dabar esu lengvoj depresijoj, jei leistų sąlygos šokčiau kad ir dabar į mašiną ir važiuočiau bet kur toli ? Supratau, kad negaliu be to gyventi. 
Likus kelioms valandoms iki 2021 metų gavau raktus nuo pirmojo nuosavo būsto ? Taig metai prasidėjo kraustymusi, visais metais buvo daug visokių užuolaidų pirkimu, baldų surinkimų, lengvų remontų ir t.t. 
Įžengiau į offroad pasaulį. 
Pradėjau važinėti dviračiu. Tiksliau pradėjau dar 2020, bet 2021 ėmiau važinėti dažniau ir toliau. 
Prisidėjau prie automobilių parodų organizavimo. 

2022 jokių tikslų neužsibrėžiu. Nematau logikos kodėl planai turi būti priklausomi nuo datos. Reikia kažką padaryti - imi ir darai dabar, o ne lauki pirmadienio ar kitų metų ?

Gerą brokerį radai, bet dauguma jų, tik tokie, kuriems rūpi, kad kuo greičiau būtų atliktas sandoris nepriklausomai nuo sąlygų, kad tik gautų savo dalį ir dar įsivertina ne 500, o 1.5k, taip buvo, kai pardavinėjom butą, pirkėjas susirado savo brokerį ir tiesiog už nugaros pastovėjo, nieko išvis nedarė ir gavo 1.5k ?