Stanley

Pastebėjau, kad Lietuvoj daug žmonių, kurie neranda savęs, neapsisprendžia kokiam darbui yra gabūs ir kiek yra verti. Vieni su išsilavinimu ir patirtim sėdi metų metus už tą patį minimalų atlyginimą ir bijo kažką keisti. Kiti nieko nemoka, patirties neturi, bet sėdi ant sofos, nieko nedaro ir laukia kol jiems kas nors ant lėkštutės atneš darbą už 2000€, nes pigiau dirbt neapsimoka. Ir vieni ir kiti skundžiasi, kaip Lietuvoje yra blogai, nėra darbo, mažos algos, darbdaviai išnaudoja ir t.t. Kai dabar pats atsidūriau darbdavių pusėje, tai pradėjau puikiai juos suprasti. Surasti gerą darbuotoją yra labai sunku ir atima begales laiko. Skambina visokie, sako "ką tik profkę baigiau, nieko dar neišmanau, kalbų nemoku, bet 1500€ mažiausiai turiu uždirbt" arba "20 metų su mašinom dirbu, viską žinau, viską išmanau", o kai paklausi elementaraus klausimo apie variklio veikimo principą, tai tik akis išpučia ir sako "nežinau, bet čia galima išmokt greitai"...

Matai, ne visi yra verslūs ir moka/gali/nori ieškoti papildomo uždarbio. Neretai kokiam draugui pasiūlai prasukti kokią "varkę" ir užsidirbti kelių dienų algą, kur jam net savo pinigais rizikuoti nereiktų, tiesiog įdėti kažkiek darbo ir laiko. O jis atsisako ir vietoje to eina arti viršvalandžius už centus. Tiesiog taip jau yra - dalis žmonių yra darbininkai, kita dalis yra verslininkai arba amatininkai (dirbantys ant savęs). Todėl jeigu nemoki užsidirbti - mokykis taupyti.

Pragyvenimo lygis ir turimų pinigų kiekis priklauso ne tik nuo algos bet ir nuo išlaidų. Turiu daug pažįstamų, kurių pajamos yra gerokai didesnės už mano, tačiau jie gyvena žymiai prasčiau, nes tiesiog nemoka kontroliuoti savo išlaidų. Nieko nesakau apie brangius pirkinius jeigu juose yra prasmė. Nusipirkti brangesnį galingesnį telefoną keliems metams nieko blogo nėra (jeigu neperki kas tris mėnesius išėjusio naujausio modelio). Pasitaupyti ir nusipirkti brangesnę mašiną apie kurią seniai svajojai yra sveikintina, juk dėl svajonių ir gyvenam. Tačiau yra daug kitų išlaidų kurios visiškai nereikalingos arba neatitinka gaunamų pajamų. Pvz., aš nusiperku megztinį už 15€, o draugas, kuris uždirba mažiau nusiperka už 200€. Abu megztiniai atrodo panašiai. Tai kokia prasmė permokėt ir po to skųstis, kad pinigai baigėsi? Nes brand'as ir naujausia kolekcija? Arba nueiti į klubą ir per vakarą ištaškyti 300€ gėrimams? Čia tik keli pavyzdžiai. O šiaip, didžiausios išlaidos yra smulkios išlaidos. Pvz., kasdien gerti kavą degalinėse po kelis kartus. Tarkim kava kainuoja 1,5€, po du puodukus per dieną - per metus gaunasi išmesti 1000€ tik kažkokiam menkniekiui. O ką jau kalbėti apie cigaretes. Tokių žmonių dažniausi pasisakymai būna "nieko čia nepritaupysi", "nuo poros € nenubednėsi" ir t.t. Vos gauna algą iškart pasijaučia karaliais ir taško pinigus į kairę į dešinę, po to tris savaites sėdi basi ir laukia sekančios algos. Ir taip daro ne vienetai, o didelė dalis lietuvių.

O aš galiu drąsiai prisipažinti, kad nemoku taupyti ir kai kurių narių pasisakymuose įžvelgiu save. Viskas iš tiesų skamba gražiai: planuok savo finansus, kontroliuok/stebėk išlaidas, neišlaidauk nesąmonėms, dalį pinigų investuok ir t.t. Kalbėdamas apie save, galiu pasakyti, kad nesiskundžiu uždarbiu, atrodo, skaičiai tikrai neprasti, tačiau niekaip nesugebu sukontroliuoti kvailų išlaidų, kurios dažniausiai padaromos tiesiog maisto prekių parduotuvėje, nes jaučiu, kad per savaitę vien paprasčiausiam maistui išleidžiu tikrai daugiau, nei turėčiau/galėčiau išleisti. Į kvailas išlaidas taip pat įeina nors ir reti, tačiau apsilankymai klube, kažkur mieste, kavinėse (kad ir tiesiog papietauti) kur tikrai galiu išleisti sąlyginiai nemažą sumą, nors tai visiškai nebuvo būtina ir neatnešė nei superinio džiaugsmo, nei naudos. Kita blogybė, kurią jaučiu, kad turiu - pataupymas ten, kur nereikėtų. Ne vieną kartą esu save užgaudęs, kad pataupau pirkdamas kažkokį daiktą, dėl kurio po to tenka nusivilti ir vis tiek pirkti brangesnį ir kokybiškesnį (čia labai tinka pasakymas "skūpus moka du kartus"). Šiaip niekada neteko gyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo ir jaučiu, kad išleidžiu mažiau nei uždirbu (nors to konkrečiais skaičiais neseku), tačiau suprantu, kad sukontroliavęs savo išlaidas galėčiau paspartinti taupymą didesnio tikslo link. Taigi, viską kaip ir suvokiu, suprantu, bet imtis konkrečių veiksmų (t.y. atsisakyti kvailų išlaidų, kontroliuoti išlaidas ir pan.) - nepavyksta arba pavyksta tik labai iš dalies.
Reziumuojant noriu pasakyti, kad visi tie patarimai ir pamąstymai, atsiradę šioje temoje, yra daugmaž teisingi ir naudingi, bet esu beveik įsitikinęs, kad nei rašydami ir patarinėdami čia, nei sakydami tai į akis, nepakeisite nemokančių taupyti žmonių mąstymo. Matyt, turi kažkas viduje persiversti ir ateiti tas "vidinis apšvietimas", kad būtų kažkokių ryškesnių pokyčių žmogaus finansiniame gyvenime. :) O kai kuriems tas "apšvitimas" tikriausiai taip ir neateis...

Matai, ne visi yra verslūs ir moka/gali/nori ieškoti papildomo uždarbio. Neretai kokiam draugui pasiūlai prasukti kokią "varkę" ir užsidirbti kelių dienų algą, kur jam net savo pinigais rizikuoti nereiktų, tiesiog įdėti kažkiek darbo ir laiko. O jis atsisako ir vietoje to eina arti viršvalandžius už centus. Tiesiog taip jau yra - dalis žmonių yra darbininkai, kita dalis yra verslininkai arba amatininkai (dirbantys ant savęs). Todėl jeigu nemoki užsidirbti - mokykis taupyti.

Matai, ne visi yra verslūs ir moka/gali/nori ieškoti papildomo uždarbio. Neretai kokiam draugui pasiūlai prasukti kokią "varkę" ir užsidirbti kelių dienų algą, kur jam net savo pinigais rizikuoti nereiktų, tiesiog įdėti kažkiek darbo ir laiko. O jis atsisako ir vietoje to eina arti viršvalandžius už centus. Tiesiog taip jau yra - dalis žmonių yra darbininkai, kita dalis yra verslininkai arba amatininkai (dirbantys ant savęs). Todėl jeigu nemoki užsidirbti - mokykis taupyti.

Ateini susimokėt už degalus, o tau operatorė iš karto pradeda siūlyt "gal kavos?", "gal spurgos?", "gal šokoladuko?", "gal dešrainio?" - tai ir yra marketingas. Net jei nieko nesako, vistiek visur kabo plakatai, pasiūlymai, akcijos - tai irgi marketingas. Bet niekas čia neprisipažins, kad pasidavė jam. Jeigu taip mėgsti kavą, tai pasiimk su savim termosą iš namų, kainuos daug pigiau. Tą kavą paėmiau tik kaip vieną iš šimto pavyzdžių apie smulkias nereikalingas išlaidas. Niekas nesako kišti pinigus į kojines, taupyti ant visko, niekur iš namų neeiti, nieko nepirkti, kaip tai priimta pas tarybinio mąstymo žmones. Reikia gyventi pilnavertišką gyvenimą, bet tam reikia mokėti paskirstyti prioritetus. Jeigu neuždirbi tiek, kad galėtum viską sau leisti, tada reiktų atsisakyti nereikalingų išlaidų, kad galėtum įpirkti tai, ko tau reikia ir ko tu nori labiausiai. Aš pvz galiu sumokėti 1000€ daugiau už geresnę mašiną ir man nebus nei cento negaila, nes ta mašina man patiks ir džiaugsiuos ją vairuodamas, bet parduotuvėj sumokėti už dešrą 20ct daugiau nei ji verta man yra per brangu, nes aš laimingesnis nepatapsiu dėl to, kad permokėjau 20ct :)

Pastebėjau, kad Lietuvoj daug žmonių, kurie neranda savęs, neapsisprendžia kokiam darbui yra gabūs ir kiek yra verti. Vieni su išsilavinimu ir patirtim sėdi metų metus už tą patį minimalų atlyginimą ir bijo kažką keisti. Kiti nieko nemoka, patirties neturi, bet sėdi ant sofos, nieko nedaro ir laukia kol jiems kas nors ant lėkštutės atneš darbą už 2000€, nes pigiau dirbt neapsimoka. Ir vieni ir kiti skundžiasi, kaip Lietuvoje yra blogai, nėra darbo, mažos algos, darbdaviai išnaudoja ir t.t. Kai dabar pats atsidūriau darbdavių pusėje, tai pradėjau puikiai juos suprasti. Surasti gerą darbuotoją yra labai sunku ir atima begales laiko. Skambina visokie, sako "ką tik profkę baigiau, nieko dar neišmanau, kalbų nemoku, bet 1500€ mažiausiai turiu uždirbt" arba "20 metų su mašinom dirbu, viską žinau, viską išmanau", o kai paklausi elementaraus klausimo apie variklio veikimo principą, tai tik akis išpučia ir sako "nežinau, bet čia galima išmokt greitai"...

Ateini susimokėt už degalus, o tau operatorė iš karto pradeda siūlyt "gal kavos?", "gal spurgos?", "gal šokoladuko?", "gal dešrainio?" - tai ir yra marketingas. Net jei nieko nesako, vistiek visur kabo plakatai, pasiūlymai, akcijos - tai irgi marketingas. Bet niekas čia neprisipažins, kad pasidavė jam. Jeigu taip mėgsti kavą, tai pasiimk su savim termosą iš namų, kainuos daug pigiau. Tą kavą paėmiau tik kaip vieną iš šimto pavyzdžių apie smulkias nereikalingas išlaidas. Niekas nesako kišti pinigus į kojines, taupyti ant visko, niekur iš namų neeiti, nieko nepirkti, kaip tai priimta pas tarybinio mąstymo žmones. Reikia gyventi pilnavertišką gyvenimą, bet tam reikia mokėti paskirstyti prioritetus. Jeigu neuždirbi tiek, kad galėtum viską sau leisti, tada reiktų atsisakyti nereikalingų išlaidų, kad galėtum įpirkti tai, ko tau reikia ir ko tu nori labiausiai. Aš pvz galiu sumokėti 1000€ daugiau už geresnę mašiną ir man nebus nei cento negaila, nes ta mašina man patiks ir džiaugsiuos ją vairuodamas, bet parduotuvėj sumokėti už dešrą 20ct daugiau nei ji verta man yra per brangu, nes aš laimingesnis nepatapsiu dėl to, kad permokėjau 20ct :)

Pragyvenimo lygis ir turimų pinigų kiekis priklauso ne tik nuo algos bet ir nuo išlaidų. Turiu daug pažįstamų, kurių pajamos yra gerokai didesnės už mano, tačiau jie gyvena žymiai prasčiau, nes tiesiog nemoka kontroliuoti savo išlaidų. Nieko nesakau apie brangius pirkinius jeigu juose yra prasmė. Nusipirkti brangesnį galingesnį telefoną keliems metams nieko blogo nėra (jeigu neperki kas tris mėnesius išėjusio naujausio modelio). Pasitaupyti ir nusipirkti brangesnę mašiną apie kurią seniai svajojai yra sveikintina, juk dėl svajonių ir gyvenam. Tačiau yra daug kitų išlaidų kurios visiškai nereikalingos arba neatitinka gaunamų pajamų. Pvz., aš nusiperku megztinį už 15€, o draugas, kuris uždirba mažiau nusiperka už 200€. Abu megztiniai atrodo panašiai. Tai kokia prasmė permokėt ir po to skųstis, kad pinigai baigėsi? Nes brand'as ir naujausia kolekcija? Arba nueiti į klubą ir per vakarą ištaškyti 300€ gėrimams? Čia tik keli pavyzdžiai. O šiaip, didžiausios išlaidos yra smulkios išlaidos. Pvz., kasdien gerti kavą degalinėse po kelis kartus. Tarkim kava kainuoja 1,5€, po du puodukus per dieną - per metus gaunasi išmesti 1000€ tik kažkokiam menkniekiui. O ką jau kalbėti apie cigaretes. Tokių žmonių dažniausi pasisakymai būna "nieko čia nepritaupysi", "nuo poros € nenubednėsi" ir t.t. Vos gauna algą iškart pasijaučia karaliais ir taško pinigus į kairę į dešinę, po to tris savaites sėdi basi ir laukia sekančios algos. Ir taip daro ne vienetai, o didelė dalis lietuvių.

Pragyvenimo lygis ir turimų pinigų kiekis priklauso ne tik nuo algos bet ir nuo išlaidų. Turiu daug pažįstamų, kurių pajamos yra gerokai didesnės už mano, tačiau jie gyvena žymiai prasčiau, nes tiesiog nemoka kontroliuoti savo išlaidų. Nieko nesakau apie brangius pirkinius jeigu juose yra prasmė. Nusipirkti brangesnį galingesnį telefoną keliems metams nieko blogo nėra (jeigu neperki kas tris mėnesius išėjusio naujausio modelio). Pasitaupyti ir nusipirkti brangesnę mašiną apie kurią seniai svajojai yra sveikintina, juk dėl svajonių ir gyvenam. Tačiau yra daug kitų išlaidų kurios visiškai nereikalingos arba neatitinka gaunamų pajamų. Pvz., aš nusiperku megztinį už 15€, o draugas, kuris uždirba mažiau nusiperka už 200€. Abu megztiniai atrodo panašiai. Tai kokia prasmė permokėt ir po to skųstis, kad pinigai baigėsi? Nes brand'as ir naujausia kolekcija? Arba nueiti į klubą ir per vakarą ištaškyti 300€ gėrimams? Čia tik keli pavyzdžiai. O šiaip, didžiausios išlaidos yra smulkios išlaidos. Pvz., kasdien gerti kavą degalinėse po kelis kartus. Tarkim kava kainuoja 1,5€, po du puodukus per dieną - per metus gaunasi išmesti 1000€ tik kažkokiam menkniekiui. O ką jau kalbėti apie cigaretes. Tokių žmonių dažniausi pasisakymai būna "nieko čia nepritaupysi", "nuo poros € nenubednėsi" ir t.t. Vos gauna algą iškart pasijaučia karaliais ir taško pinigus į kairę į dešinę, po to tris savaites sėdi basi ir laukia sekančios algos. Ir taip daro ne vienetai, o didelė dalis lietuvių.

Pragyvenimo lygis ir turimų pinigų kiekis priklauso ne tik nuo algos bet ir nuo išlaidų. Turiu daug pažįstamų, kurių pajamos yra gerokai didesnės už mano, tačiau jie gyvena žymiai prasčiau, nes tiesiog nemoka kontroliuoti savo išlaidų. Nieko nesakau apie brangius pirkinius jeigu juose yra prasmė. Nusipirkti brangesnį galingesnį telefoną keliems metams nieko blogo nėra (jeigu neperki kas tris mėnesius išėjusio naujausio modelio). Pasitaupyti ir nusipirkti brangesnę mašiną apie kurią seniai svajojai yra sveikintina, juk dėl svajonių ir gyvenam. Tačiau yra daug kitų išlaidų kurios visiškai nereikalingos arba neatitinka gaunamų pajamų. Pvz., aš nusiperku megztinį už 15€, o draugas, kuris uždirba mažiau nusiperka už 200€. Abu megztiniai atrodo panašiai. Tai kokia prasmė permokėt ir po to skųstis, kad pinigai baigėsi? Nes brand'as ir naujausia kolekcija? Arba nueiti į klubą ir per vakarą ištaškyti 300€ gėrimams? Čia tik keli pavyzdžiai. O šiaip, didžiausios išlaidos yra smulkios išlaidos. Pvz., kasdien gerti kavą degalinėse po kelis kartus. Tarkim kava kainuoja 1,5€, po du puodukus per dieną - per metus gaunasi išmesti 1000€ tik kažkokiam menkniekiui. O ką jau kalbėti apie cigaretes. Tokių žmonių dažniausi pasisakymai būna "nieko čia nepritaupysi", "nuo poros € nenubednėsi" ir t.t. Vos gauna algą iškart pasijaučia karaliais ir taško pinigus į kairę į dešinę, po to tris savaites sėdi basi ir laukia sekančios algos. Ir taip daro ne vienetai, o didelė dalis lietuvių.

Pastebėjau, kad Lietuvoj daug žmonių, kurie neranda savęs, neapsisprendžia kokiam darbui yra gabūs ir kiek yra verti. Vieni su išsilavinimu ir patirtim sėdi metų metus už tą patį minimalų atlyginimą ir bijo kažką keisti. Kiti nieko nemoka, patirties neturi, bet sėdi ant sofos, nieko nedaro ir laukia kol jiems kas nors ant lėkštutės atneš darbą už 2000€, nes pigiau dirbt neapsimoka. Ir vieni ir kiti skundžiasi, kaip Lietuvoje yra blogai, nėra darbo, mažos algos, darbdaviai išnaudoja ir t.t. Kai dabar pats atsidūriau darbdavių pusėje, tai pradėjau puikiai juos suprasti. Surasti gerą darbuotoją yra labai sunku ir atima begales laiko. Skambina visokie, sako "ką tik profkę baigiau, nieko dar neišmanau, kalbų nemoku, bet 1500€ mažiausiai turiu uždirbt" arba "20 metų su mašinom dirbu, viską žinau, viską išmanau", o kai paklausi elementaraus klausimo apie variklio veikimo principą, tai tik akis išpučia ir sako "nežinau, bet čia galima išmokt greitai"...

Puikūs ellypse, Fakktas ir kai kurių kitų pasisakymai. O šiaip, šitie punktai turėtų padėti laimingiau gyventi.
 
1. Išsikraustot iš Vilniaus, jei jums ten nemiela gyventi, nuoma brangi ir pan.
2. Būtinai rašykit ir analizuokit savo pajamas/išlaidas. Tikrai pamatysit, kad galite sutaupyti labai daug.
3. Pagalvokit ar jums tikrai reikia naujausių telefonų, rūbų ir pan., ar tai tėra sušiktas noras pasirodyti prieš aplinkinius?
4. Susitaupykit bent tiek, kad be jokių pajamų galėtumėt pragyventi bent 3 mėnesius (rekomenduočiau 6, ar daugiau). Tuomet galėsit laisviau bendrauti su darbdaviu, ar drąsiau rizikuoti investuodami.
5. Jei darbas nepatinka, einat lauk ir nebegaištat savo brangaus laiko.
6. Darykit tai ką mokat geriausia, tai ką mėgstat ir nuolat tobulėkit. Jei darbdavys neįvertins, jau būsit atradę galymybių, kaip išgyventi pačiam.
7. Išvykit lauk iš savęs pavydą.

Na jūs pavarot. Senam golfui žiūrėt ar kapotas nedažytas čia jau žiauru. Net apynaujoms auto vokiečių autohausai kapotus perdažinėja, kad nebūtų nuskilimų nuo akmenukų, o čia norit seną mašiną nedažytą rast. Žiūri ar nebuvo stipriai daužtas, ar nėra špakliaus kilogramų ar niekas neišpuvę - tiek to tikrinimo ir reikia.

Už 1000 eur Lietuvoje galima tikrai neblogai pragyventi. Taip - nevažinėsi nauju automobiliu iš salono, nekeliausi kelis kartus per metus į kanarus, bet oriai tikrai gali pragyventi. O jeigu dar šeimoje abu uždirba po 1000 eur. Jeigu tų 1000 eur neužtenka, gal tiesiog reikėtų peržiūrėti savo poreikius. O jei uždirbi 2000 eur, tai manau normalu, kad kyla poreikiai ir jau tas 1000 eur atrodo juokinga suma.
 
Pats gyvenu vienas Vilniuje, buto paskola ~220 eur, komunaliniai, automobilio išlaikymas, kuras, etc, maistas.... Visoms būtinosioms išlaidoms apie 500-600 eur mėn. Likę 400-500 eur lieka nenumatytoms išlaidoms, pramogoms ir iš tos sumos dar lieka pasitaupymui, kad galėtum drąsiai pakeliauti ir turėtum santaupų.

Gyvenu Klaipedoje, nuomos kainos pakilo, zinoma ne kaip Vilniuje, bet siuo metu tikrai neapsimoka nuomoti, geriau bankui moketi paskola, kai kuriais atvejais net pigiau siuo metu. Kaip minejau gaunu apie 1200e plius is pardavimu ir t.t. 100-600e, galiu sau leisti ir keliones i siltus krastus ir masina geresne tureti, ir valgyti tai ka noriu o ne tai kas akcija. Zinoma dirbu, ne po 8h, bet jau toks gyvenimas, zinau kad Uz LT ribu gauciau daugiau (esu buves ir dirbes keliose salyse) bet ten ir isleisciau daugiau, kolkas man cia gerai, aisku kaip tikras Lietuvis norisi geriau, bet ir nesedziu vietoje, ziuriu ir darau kad butu geriau.

Man tai irgi keista - visi vos baigę universitetus ir padirbę metus jau nori turėti nuosavą butą/namą, apynaujį automobilį ir uždirbti bent 1500€ per mėn (ir dar jaustis per mažai įvertintais).
"Tas 1000€" - jei abu po tūkstantį uždirbą šeimoj (ai, nors dabar tokių šeimų mažai - kiekvienas sau, kad tik naudos kuo daugiau išpešt), tai viena alga pragyvenimui kita būstui taupyt/paskolai. Ai nors irgi dabar ne taip... Gi reikia naujausio aifono, firminių rubų, prabangių papuošalų, paošti prabangiausiuose klubuose, premium ar limuzino klasės automobilio (lavono, nes pigiausią pirko ir dar derėjosi ilgai) su kuriuo per metus 10k tepravažiuoji ir tai tik mieste daugiausia - juk prestižas viskas. Po to išsikelt vestuves už buto kainą, paskui išsiskirt, teliką per pusę pjaunant, ir prašant buto šeimininko gražiuoju nutraukt nuomos sutartį, nes nei vienas nenori pasilikti tokiam dideliam bute gyvent...

Tai va tam golfukui greitai 20 metu bus, techniskai kad vaziuoja reikia dziaugtis o ne ieskot kaip naujos ir kad nebutu dazyta tokiu metu :D

Koks skirtumas ar pigiau ar brangiau? Jeigu žmogus pažada atlikti darbą kokybiškai ir tam tikru laiku, tai koks skirtumas už kokią kainą jis tai daro? Jis turi atlikti tai ką prižadėjo. Jeigu būtų pasakęs "už xx pinigų atliksiu prastai ir ilgiau, o už xxx pinigų atliksiu gerai ir greičiau", žmogus pasirinktų pigiau ir po to skųstųsi - tada būtų kitas reikalas.

Koks skirtumas ar pigiau ar brangiau? Jeigu žmogus pažada atlikti darbą kokybiškai ir tam tikru laiku, tai koks skirtumas už kokią kainą jis tai daro? Jis turi atlikti tai ką prižadėjo. Jeigu būtų pasakęs "už xx pinigų atliksiu prastai ir ilgiau, o už xxx pinigų atliksiu gerai ir greičiau", žmogus pasirinktų pigiau ir po to skųstųsi - tada būtų kitas reikalas.

Parduodu BMW e60, 3.0d. tamsiai melynas (ne ta sliksti sviesi melyna)
M paket, shadowline, Juoda oda, M vairas, r17 ratai su gerom zieminem padangom, facelift lempos gale, led apsvietimas, dynamic xenon, aktyvus vairas.
Katik pakeisti dirzai, sutvarkyta vaziuokle.
 
Minusai:
Reikia susireguliuoti bagazines dangcio tarpus.
Yra maza rudele ant dureliu apacioje (visu dazyti nereikes, padarys suvedima, jei nepasakyciau atvaziave jos nerastumet:)) 40-50e
Pakeisti variklio pagalve (uzgesinant sudreba) detale 40-60e + 20-30darbas
Neveikia parktronikai
 
KAINA 6000e, galutine ir nederinama.
Investavus 200e turit visiskai pilnai tvarkinga automobili, o skelbimuose tokie eina nuo 7000e.
 
Kodel parduodu taip? Nes pas dazytoja eile 2 savaites, jei neparduosiu pats sutvarkysiu ir desiu i skelbima uz gerokai brangiau.
Variklio pagalves pats nekeisciau (sudrebejimas nera baisus), bet surasiau saziningai visus minusus.
 
foto kol kas neturiu, esant susidomejimui padarysiu.
 

Na pavyzdziui nexus 5x fotikas pagal daugeli apzvalgu lenkia ar bent neatsilieka nuo sg6 fotiko. O kaina dvigubai mazesne.
Manau visiems aisku, kad 100 eur tel nesieks 600eur tel lygio, bet kad absoliuti dauguma eiliniu naudotoju nezinodamas paeme nexus ir sg6 net nesuprastu, kuris is ju "geresnis" telefonas, neskaitant galbut kokybiskesnes apdailos ar pan. Apie tai ir eina kalba, kad zmones perka del "sustrumo", o ne del to, kad jiem to reikia. Sakykim koki jis ten skirtuma pajus naudodamas sg6 vietoj nexus 5x? Absoliuti dauguma nieko nepajus, bet kaina dviguba. Tai ne del marketingo tipo perka?

Kai pažiūri iš šono, tai ir juokinga ir graudu... Perkat tuos išreklamuotus brand'inius telefonus su pigiausiom medžiagom už kosminę kainą, dar prisiperkat visokių nereikalingų priedų (dėklų, plėvelių, krovimo stotelių ir t.t.), būtinai originalių, dar papildomai susimokat už visokius draudimus, pratęstas garantijas, lizingo palūkanas ir t.t. O telefoną naudojat tik paskambint, parašyt, ir į feisbuką užeiti. Realiai viskas tik tam, kad nesijausti prastesniu už kitus. Kai visi draugai ar klasiokai jau turi paskutinį aifoną ar samsungą, o tu dar ne, tai jautiesi atsilikęs. Bravo, gamintojų marketingas pasiekė savo. O kai kas nors nutinka, tai jau būna negarantinis atvejis arba nedraudiminis įvykis. Ir tai ne todėl, kad jiem gaila sutaisyt jūsų telefoną. Jo netaiso todėl, kad žino, kad vistiek nueisit ir nusipirksit vėl naują brandą. Juk nusipirkti pigų analogą kuris atitiktų jūsų poreikius - nelygis. Skupus moka du kartus, kvailas moka tris kartus, o lopas moka visada...

Kai pažiūri iš šono, tai ir juokinga ir graudu... Perkat tuos išreklamuotus brand'inius telefonus su pigiausiom medžiagom už kosminę kainą, dar prisiperkat visokių nereikalingų priedų (dėklų, plėvelių, krovimo stotelių ir t.t.), būtinai originalių, dar papildomai susimokat už visokius draudimus, pratęstas garantijas, lizingo palūkanas ir t.t. O telefoną naudojat tik paskambint, parašyt, ir į feisbuką užeiti. Realiai viskas tik tam, kad nesijausti prastesniu už kitus. Kai visi draugai ar klasiokai jau turi paskutinį aifoną ar samsungą, o tu dar ne, tai jautiesi atsilikęs. Bravo, gamintojų marketingas pasiekė savo. O kai kas nors nutinka, tai jau būna negarantinis atvejis arba nedraudiminis įvykis. Ir tai ne todėl, kad jiem gaila sutaisyt jūsų telefoną. Jo netaiso todėl, kad žino, kad vistiek nueisit ir nusipirksit vėl naują brandą. Juk nusipirkti pigų analogą kuris atitiktų jūsų poreikius - nelygis. Skupus moka du kartus, kvailas moka tris kartus, o lopas moka visada...