Isyankar

Manau, tikėjimas reikalingas kiekvienam žmogui, tačiau tikėti į Dievą ir į religiją - skirtingi dalykai. Aš tikiu Dievu. Ne tuo seneliu, sėdinčiu ant debesėlio, kaip piešia biblija - greičiau kaip kažkokia aukštesne, galinga jėga. Kas liečia religijas... galvoju, jog nė viena iš jų nėra kažkuo geresnė ar blogesnė už kitas: krikščionybė nėra geresnė už islamą, islamas nėra geresnis už budizmą ir pan. Kiekvienoje religijoje, iš tiesų, kalbama apie tą patį: atjautą, gerumą, meilę artimui, atleidimą, pagalbą kitam, empatiją. Gaila tik tai, jog per įvairius fanatikus, siauraus požiūrio dvasininkus ir panašius asmenis, šios tiesos yra iškreipiamos, skleidžiama daug dezinformacijos, priešiškumo, nesantaikos. Būtent iš to, manau, ir ateina žmogaus pasimetimas, Dievo supratimas tik kaip konkrečios religijos "atstovų" įvaizdis. Žinau, kad bažnyčia yra labai purvina institucija, kurioje klesti korupcija, veidmainystė, daug mėšlo kišama žmonėms į galvas, kurie su Dievu neturi nieko bendro, tačiau bažnyčia - ne Dievas. Nusikaltėliai, nedori dvasininkai - taip pat ne Dievas. Dievo buvimą jaučiu ten, kur yra šviesūs, empatiški žmonės. Aišku, kitam įrodinėt, primesti savo nuomonės negalima, argumentuoti Dievo buvimą irgi sunku - tiesiog jauti tai arba ne. Kiekvienam savo.

Padaryk mane savosios ramybės pasiuntiniu ir leisk man nešti meilę, kur siaučia neapykanta: santaiką, kur vyrauja barniai: vienybę, kur yra skilimas: tikėjimą, kur kankina abejonės: tiesą, kur viešpatauja klaida: viltį, kur braunasi nusiminimas: džiaugsmą, kur slegia liūdesys: šviesą, kur užgulusios tamsybės. – padaryk, kad trokščiau kitus paguosti, o ne pats būti guodžiamas: kitus suprasti, o ne pats būti suprastas; kitus mylėti, o ne pats būti mylimas, nes kas duoda – gauna, kas atleidžia, tam atleidžiama, kas miršta, tas atgimsta amžinai gyventi

Padaryk mane savosios ramybės pasiuntiniu ir leisk man nešti meilę, kur siaučia neapykanta: santaiką, kur vyrauja barniai: vienybę, kur yra skilimas: tikėjimą, kur kankina abejonės: tiesą, kur viešpatauja klaida: viltį, kur braunasi nusiminimas: džiaugsmą, kur slegia liūdesys: šviesą, kur užgulusios tamsybės. – padaryk, kad trokščiau kitus paguosti, o ne pats būti guodžiamas: kitus suprasti, o ne pats būti suprastas; kitus mylėti, o ne pats būti mylimas, nes kas duoda – gauna, kas atleidžia, tam atleidžiama, kas miršta, tas atgimsta amžinai gyventi

Tikros palaimos niekas dar nerado:
Aistra nuo įpratimo greit atšąla,
O užgaidoms beprotiškoms nėr galo.
Duok saulę zmogui,jis ilgesis ledo...
 
(J.V.Gėtė)

Jei problemą galima išspręsti pinigais, tuomet tai nėra problema.
Žydų išmintis

Palaimintas yra tas, kuris nesitiki nieko, nes jis niekada niekuo nenusivils

Susirask amerikietę žmoną :D

Susirask amerikietę žmoną :D

Klysti žmogiška, atleisti dieviška.
 
Kai man buvo penki metai mama nuolat sakydavo, kad gyvenime svarbiausia – laimė. Kai pradėjau lankyti mokyklą, manęs paklausė kuo norėčiau būti užaugęs. Aš parašiau – „laimingas“. Jie man sakė, kad aš nesupratau užduoties, o aš pasakiau, kad jie nesupranta gyvenimo. (Džonas Lenonas)

Klysti žmogiška, atleisti dieviška.
 
Kai man buvo penki metai mama nuolat sakydavo, kad gyvenime svarbiausia – laimė. Kai pradėjau lankyti mokyklą, manęs paklausė kuo norėčiau būti užaugęs. Aš parašiau – „laimingas“. Jie man sakė, kad aš nesupratau užduoties, o aš pasakiau, kad jie nesupranta gyvenimo. (Džonas Lenonas)

Net kalbos nemoki, o kalbi apie tai, kaip kursi verslą ir tau ispanai dirbs... kaip tu nemokėdamas kalbos įteisinsi savo veiklą? Ar bent kiek esi susipažinęs su popierizmo tvarkymu Ispanijoje? Spėju, kad ne. Pradėk nuo kalbos, o tada jau kažką mąstyk apie darbo galimybes, nes nudegsi labai stipriai.

Priežastis paprasta - alkoholis man nėra skanus, tai kodėl jį turėčiau gerti? Dėl ko? Atsipalaidavimo? Sugebu atsipalaiduoti ir be jo. Man nereikia gerti "ant drąsos", kad būčiau linksma, sugebėčiau bendrauti ar šokti, bet kaip ir daugeliui lietuvių tau, matyt, šventė be alkoholio - ne šventė ar ne? :) Mano tėvai negeriantys, vyras negeriantis, jo tėvai, seneliai abstinentai. Na ir nesijaučia labai nuskriausti ar prarandantys gyvenimo džiaugsmą. Sutinku, kad mūsų šventės gal ir nėra tipinės lietuvių skoniui, kai kurie išviso akis išpūtę žiūri: "o tai ką jūs per naujus negeriat??? o tai ką veikiat?" :D Lygiai taip pat galėčiau pasakyti dešimt metų gyvenu nevalgydama krevečių, nes man jos neskanios, bet aišku tu gali išvedžioti, kad priežastis ta, jog "noriu pasirodyti GERESNĖ už kitus", todėl jų nevalgau. Aš nenurodinėju kitiems kaip gyventi, atėjusi į kito žmogaus šventę jį gerbiu ir neprimetu savo idėjų, neaiškinu, jog "žinai, gal tu švęsk savo balių be alko, nes aš taip švenčiu", bet suprantu toks gyvenimo būdas nėra nei populiarus, nei suprantamas daugumai, todėl nesistebiu ir tam tikra tavo išreikšta panieka.

Priežastis paprasta - alkoholis man nėra skanus, tai kodėl jį turėčiau gerti? Dėl ko? Atsipalaidavimo? Sugebu atsipalaiduoti ir be jo. Man nereikia gerti "ant drąsos", kad būčiau linksma, sugebėčiau bendrauti ar šokti, bet kaip ir daugeliui lietuvių tau, matyt, šventė be alkoholio - ne šventė ar ne? :) Mano tėvai negeriantys, vyras negeriantis, jo tėvai, seneliai abstinentai. Na ir nesijaučia labai nuskriausti ar prarandantys gyvenimo džiaugsmą. Sutinku, kad mūsų šventės gal ir nėra tipinės lietuvių skoniui, kai kurie išviso akis išpūtę žiūri: "o tai ką jūs per naujus negeriat??? o tai ką veikiat?" :D Lygiai taip pat galėčiau pasakyti dešimt metų gyvenu nevalgydama krevečių, nes man jos neskanios, bet aišku tu gali išvedžioti, kad priežastis ta, jog "noriu pasirodyti GERESNĖ už kitus", todėl jų nevalgau. Aš nenurodinėju kitiems kaip gyventi, atėjusi į kito žmogaus šventę jį gerbiu ir neprimetu savo idėjų, neaiškinu, jog "žinai, gal tu švęsk savo balių be alko, nes aš taip švenčiu", bet suprantu toks gyvenimo būdas nėra nei populiarus, nei suprantamas daugumai, todėl nesistebiu ir tam tikra tavo išreikšta panieka.

Negeriu alkoholio apie 10 metų, pakeičiau į vandenį :D Kas dieną po du litrus :huh:

Aš už - kraštutiniu atveju. Nė viena aborto nesidaro iš neturėjimo ką veikti, tai jau pati paskutinė išeitis (na gal pasitaiko tokių bepročių, kurioms abortas tas pats, kaip apsilankymas pas odontologą, bet tai jau išimtis). Taip pat manau, jog niekas neturi teisės smerkti, moralizuoti ir primesti savo "teisingo gyvenimo taisyklių", nes ne tam pamokslautojui teks tą vaiką auginti. Kitas dalykas toks, kad neužtenka vaiką pagimdyti, reikia jį ir užauginti, o jeigu pvz kokia asociali paauglė pati augusi girtaujančioje, smurtaujančioje šeimoje, nieko šviesaus gyvenime nemačius, į mokslus irgi nelabai kreipusi dėmesio, pagimdo vaikutį nuo tokio pačio protelio bachūrėlio, iš greitmo kaimo, tai koks likimas to vaiko laukia? Lygiai toks pat, kaip ir motinos. O tokių situacijų Lietuvoje tūkstančiai. Taip ir gaunasi užburtas ratas. Gerai, jei pasitaiko tokių, kurie ištrūksta iš tos asocialios aplinkos, bet vėlgi tokių mažuma. Be to, pasaulis toli gražu nėra tobulas, daug visokios neteisybės, blogumų, jeigu visi turėtų idealias sąlygas, idealius gyvenimus, tai nebūtų nei abortų, nei žmogžudysčių - nieko. Na, bet yra kaip yra. Žinoma, aš esu tik už laimingus tėvus, laimingus vaikučius, gimstančius šeimoje, kurioje yra laukiami ir mylimu :)

Aš po klausymo irgi rašysiu writing'ą. Tik gal dar į juodraštį iš pradžių, nes mažu reading'e kokią gerą frazę rasiu :)

Man juokingiausia, kai kiti žemės pardavimą supranta kaip PAVOGIMĄ. Toks jausmas, kad kažkas į smilkinį įstatys šautuvą ir vers parduot tam vokiečiui, danui, švedui ar dar kam. Nu tai parduok lietuviui už 5 kartus mažesnę sumą, jeigu jau taip "patriotiniai" jausmai viršų ima :D

Klysti žmogiška, atleisti dieviška.
 
Kai man buvo penki metai mama nuolat sakydavo, kad gyvenime svarbiausia – laimė. Kai pradėjau lankyti mokyklą, manęs paklausė kuo norėčiau būti užaugęs. Aš parašiau – „laimingas“. Jie man sakė, kad aš nesupratau užduoties, o aš pasakiau, kad jie nesupranta gyvenimo. (Džonas Lenonas)

Man juokingiausia, kai kiti žemės pardavimą supranta kaip PAVOGIMĄ. Toks jausmas, kad kažkas į smilkinį įstatys šautuvą ir vers parduot tam vokiečiui, danui, švedui ar dar kam. Nu tai parduok lietuviui už 5 kartus mažesnę sumą, jeigu jau taip "patriotiniai" jausmai viršų ima :D

19 val. – 10,92% rinkėjų
 
Referendumas neįvyko rekordiniu neaktyvumu.

Garsiausiai rėkiantys apie "žemės pavogimą" ir "neleiskim užsieniečiams sunaikinti Lietuvos", patys dažniausiai neturi nė hektaro žemės lopinėlio ir su tuo mažiausiai susiję :D

Man rodos maišote puses. Šis referendumas toli gražu ne Lietuvos gerovei skirtas. Apskritai, tie referendumai yra nesąmonė. Pasaulis bukėja, kuo toliau tuo mažiau savo galva mąstančių žmonių. O su šiuo referendumu dar norima sumažinti bukapročių skaičių, kurie gali nuspręsti visos šalies likimą? Kam tai naudinga? Net ir visiškai glušam aišku. Kam vargintis ir verbuoti daugiau žmonių, jei galima mažiau?
 
 
Dėl žemių pardavimų užsieniečiams, bile tik perka ir atsiveža savo pinigus į šalį. Kas geriau? Užsienietis kaimynas ar Bronius su alaus bambaliu? Kuris gyvena iš valstybės, o kuris valstybei moka mokesčius? O jei žiūrint į tolimą perspektyvą, ar tai Lietuvos, ar tai Ispanijos žemės - nebebus skirtumo. Globalizacija vyksta nesustabdomai.
 
 
Į referendumą neisiu ir tikiuosi, kad nesusirinks reikiamas skaičius, kad jis įvyktų.

Klysti žmogiška, atleisti dieviška.
 
Kai man buvo penki metai mama nuolat sakydavo, kad gyvenime svarbiausia – laimė. Kai pradėjau lankyti mokyklą, manęs paklausė kuo norėčiau būti užaugęs. Aš parašiau – „laimingas“. Jie man sakė, kad aš nesupratau užduoties, o aš pasakiau, kad jie nesupranta gyvenimo. (Džonas Lenonas)

Garsiausiai rėkiantys apie "žemės pavogimą" ir "neleiskim užsieniečiams sunaikinti Lietuvos", patys dažniausiai neturi nė hektaro žemės lopinėlio ir su tuo mažiausiai susiję :D

Garsiausiai rėkiantys apie "žemės pavogimą" ir "neleiskim užsieniečiams sunaikinti Lietuvos", patys dažniausiai neturi nė hektaro žemės lopinėlio ir su tuo mažiausiai susiję :D