ronner

Pats poluliariausias vaistas nuo peršalimo beveik visais metų laikais buvo ir dabar išlieka - THERAFLU milteliai. Bet paskutiniu metu jo populiarumas dar labiau išaugo. Ar tai tik sutapimas, ar, visdėlto, nemažą įtaką padarė šio vaisto atstovai?
 
 

http://vaistininkouzrasai.lt/wp-content/uploads/1.png 
http://vaistininkouzrasai.lt/wp-content/uploads/2.png


 
 
Klausimas išlieka retorinis...
 
Šaltinis:vaistininkouzrasai.lt/

Jau kuris laikas dirbu prie naujos Uždarbis.lt versijos, kuri bus mobile-first. Tikiuosi paleisti sausio 1 dieną – kartu su euro įvedimu ir prieš pat 11-tąjį gimtadienį. Kadangi IPB varikliukas nebebus naudojamas, jokių pakeitimų dabartiniame – forumo – formate senokai nebedarau.

O adSense tai čia ne prie ko, čia adWords account'o naujo reik.

O adSense tai čia ne prie ko, čia adWords account'o naujo reik.

Aš taves klaidų taisyti neprašiau, jei nori pasisakyti apie PA arba DA - prašom išreikštis savo nuomonę. Jei ta tema nieko nenori pasakyti, labai protingą vaizduoti nebūtina ;)
 
P.S.
 
Jei toks jau lituanistas, savo nicką susitvarkyk, pasivadink kokiu Filipu ar pan.

Aš dažnai nesergu, į vaistus žiūri labai skeptiškai ir kol neprispiria rimtas reikalas - jų negeriu. Išimtis, nuolat kankinantys galvos skausmai, aka migrena, tad čia vienas vaistas mane karts nuo karto gelbsti (neišgėrus pasekmės nekokios: tenka ilgai paklūpėt prieš baltąjį sostą). Tačiau žmona, nuo mūsų pažinties ir draugystės sirgo gana daug, iki nepersikėlėm gyvent ten, kur oras grynesnis.
 
Vilniaus Karoliniškių poliklinika, kurią apipynę nemažai legendų. Didelė valstybinė įstaiga, kuri gripo epidemijos metu išrašo 2-3 receptus savaitei laiko. Prieš ~8 metus pinigine prasme pasveikimas paauglei kainavo ~50-70 Lt. Ir taip kas kartą. Dėl didelių eilių, nelabai kokių, per 60 metų amžiaus, gydytojų pereina mano tuomet būsimoji žmona į privačią (bet su ligonių kasom susirišusią) Karoliniškių šeimos kliniką, kurioje tūnau ir aš nuo pat persikėlimo į Vilnių (2003 m.)
 
Čia dar įdomiau. Susirgus gripu ar kažkuo į tai panašaus, kartu su angina išrašomi 6, o taip - NET ŠEŠI, lapeliai receptų. Skambutis šeimos nariui, kuris yra baigęs mediciną, tik dirba ne šeimos gydytoju, o vaikų psichiatru ar kažkuo į tai panašaus: 1,2,3 vaistai yra maždaug kažkas tokio, kas yra naudinga tai ligai, 4 - skrandžiui skirti, 5 - malšina skausmus įvairius (velniam to reikėjo jei realiai visi kiti vaistai taip pat turi tokį poveikį), 6 - realiai visai ne į temą, nes skirti daugiau cukrinio diabeto kamuojamiems ar širdininkams, seniai buvo, negaliu prisimint. Nustembam, nueinam į vaistinę - 200 Lt. Nafik, sakom, duokit pertusino. Po savaitės vizitas pas gydytoją, kuri sako: "Na va, matot, kaip vaistukai padėjo". Nutylėta buvo, kad iš jos sąrašo pirkom cielą nulį. Paskyrė dar kažką dėl visa ko - suplėšyta buvo akivaizdžiai dar klinikos patalpose, vienas vyras net juoktis pradėjo, nes pačiam jam davė šusnį tokią pat.
 
Persirašom dar kartą į kažkokią privačią, kuri ir pavadinimą keitė (aš pats ten net nebuvau...) Vietoj daugybės vaistų pasiūlo 1 ir pataria liaudies medicinos būdus, kurie slopina ligos simptomus, pačią ligą. Tiesa, viena tos poliklinikos/klinikos (baisiam Trinapolio naujam daugiabuty) gydytoja piršo gana daug vaistų, tačiau tik viena iš sutiktų.
 
Persikraustėm į vienkiemį, dingo visos ligos pamažu. Na, peršalinimas ne liga, bet nemalonu, tačiau neskaitom to. Persikėlėm į kiek civilizuotesnį kaimą palikę tėvų sodybą - kol kas jokių ligų, tik maloni viena - nėštumas. Tačiau kuomet forumuose aidi, kad nėščiosios geria ir vienus, ir kitus vitaminus, ir dar tokius, kurie slopina kitų vitaminų ir vaistų šalutinį poveikį atvėpsta žandikaulis - Ignalinos medikai nesiūlė gerti daugybės vitaminų, pasiūlė keletą variantų, iš kurių reikėjo išsirinkti tokį, kuris labiausiai patinka.
 
Akivaizdu, kad vieni medikai yra puikiai pafinansuojami farmacijos kompanijų, dauguma vaistininkų nutyli, kad vaistai iš esmės vienodi ir nereikia jų visų gerti (o kai kurie ir nelabai žino ar net nesidomi kam tau jų reikia), o medicina klesti.
 
Džiaugiuos, kad gyvenant ne dideliam mieste netenka dažnai sirgti, tačiau susirgus tikrai sunku nepasimest, ypač kai norisi atgaut jėgas ir kuo greičiau grįžt prie darbų, tada visai nemąstai, kad tave šeria tabletėm, nuo kurių tik blogėja imuninė sistema, kenkiama skrandžiui, kuris ir taip parėjęs nuo nesveiko maisto ir prastų mitybos žinių mokyklos laikais... O temos autorius - ŠAUNUOLIS, nes galbūt pažeidžia taisykles, tačiau viešina tai, kas daugumai ir taip aišku, tik ne visuomet pastebima ar tiksliai įsivaizduojama situacija.

Sveiki,
imkit kol galima nemokamą žaidimą
https://www.humblebundle.com/store?utm_source=Social&utm_medium=Link&utm_campaign=Facebook%20Free%20Tropico%203

Programuotojas programuotojui nelygu.
Aš jei įsidarbinčiau PHP programuotoju tai man ir 2k būtų ryškiai per daug, nes pirmais mėnesiais daugiau turėčiau mokytis nei dirbt, įmonė turėtų investuoti į kažkokius tobulinimus, mokymus ar panašaus tipo veiklą, jei norėtų gerų rezultatų. Nebent įmonei tereikia simple sprendimų, o laikas nespaudžia tai tokiai įmonei tinka ir tokie kaip aš, bet ir alga tikrai nebus didesnė nei pora tūkstančių.
 
Kitas atvejis, jei aš ar toks kaip aš užsispiria, metus aktyviai domisi PHP sprendimais, kuria kažką ir bando pritaikyti savo žinias, dalyvauja įvairiuose mokamuose ir nemokamuose kursuose, kitaip tariant, investuoja į save - alga jau gali būti visai kitokia. Pradžioj galbūt 2k, po to darbdavys pamato, kad tu gali daug daugiau padaryti ir duoda sudėtingesnių darbų, galbūt perkelia į kitą darbo vietą, algą kilsteli iki 3-5k. Dar vėliau - ir 10k gali pasiekti, jei dirbama su sudėtingais ir pelningais projektais. Jei dirbsi su labdaros projektais vargiai daug algos gausi, bet gausi nemažai praktikos.
 
Kalbant apie miestus, skirtumas šioje srityje mažai kuo skiriasi. Jei rimta programuotojų komanda dirbs kokiam nors kaime, alga gali būti visiškai tokia pati kaip ir mieste, o pragyvent tam kaime gali būti ir 10x pigiau. Žinoma, Lietuvoje ne lygis kurti įmonę ne didmiestyje (o daugeliu atveju ne Vilniuje), net jei su klientais susitinkama 1-2x per metus.

Aš dažnai nesergu, į vaistus žiūri labai skeptiškai ir kol neprispiria rimtas reikalas - jų negeriu. Išimtis, nuolat kankinantys galvos skausmai, aka migrena, tad čia vienas vaistas mane karts nuo karto gelbsti (neišgėrus pasekmės nekokios: tenka ilgai paklūpėt prieš baltąjį sostą). Tačiau žmona, nuo mūsų pažinties ir draugystės sirgo gana daug, iki nepersikėlėm gyvent ten, kur oras grynesnis.
 
Vilniaus Karoliniškių poliklinika, kurią apipynę nemažai legendų. Didelė valstybinė įstaiga, kuri gripo epidemijos metu išrašo 2-3 receptus savaitei laiko. Prieš ~8 metus pinigine prasme pasveikimas paauglei kainavo ~50-70 Lt. Ir taip kas kartą. Dėl didelių eilių, nelabai kokių, per 60 metų amžiaus, gydytojų pereina mano tuomet būsimoji žmona į privačią (bet su ligonių kasom susirišusią) Karoliniškių šeimos kliniką, kurioje tūnau ir aš nuo pat persikėlimo į Vilnių (2003 m.)
 
Čia dar įdomiau. Susirgus gripu ar kažkuo į tai panašaus, kartu su angina išrašomi 6, o taip - NET ŠEŠI, lapeliai receptų. Skambutis šeimos nariui, kuris yra baigęs mediciną, tik dirba ne šeimos gydytoju, o vaikų psichiatru ar kažkuo į tai panašaus: 1,2,3 vaistai yra maždaug kažkas tokio, kas yra naudinga tai ligai, 4 - skrandžiui skirti, 5 - malšina skausmus įvairius (velniam to reikėjo jei realiai visi kiti vaistai taip pat turi tokį poveikį), 6 - realiai visai ne į temą, nes skirti daugiau cukrinio diabeto kamuojamiems ar širdininkams, seniai buvo, negaliu prisimint. Nustembam, nueinam į vaistinę - 200 Lt. Nafik, sakom, duokit pertusino. Po savaitės vizitas pas gydytoją, kuri sako: "Na va, matot, kaip vaistukai padėjo". Nutylėta buvo, kad iš jos sąrašo pirkom cielą nulį. Paskyrė dar kažką dėl visa ko - suplėšyta buvo akivaizdžiai dar klinikos patalpose, vienas vyras net juoktis pradėjo, nes pačiam jam davė šusnį tokią pat.
 
Persirašom dar kartą į kažkokią privačią, kuri ir pavadinimą keitė (aš pats ten net nebuvau...) Vietoj daugybės vaistų pasiūlo 1 ir pataria liaudies medicinos būdus, kurie slopina ligos simptomus, pačią ligą. Tiesa, viena tos poliklinikos/klinikos (baisiam Trinapolio naujam daugiabuty) gydytoja piršo gana daug vaistų, tačiau tik viena iš sutiktų.
 
Persikraustėm į vienkiemį, dingo visos ligos pamažu. Na, peršalinimas ne liga, bet nemalonu, tačiau neskaitom to. Persikėlėm į kiek civilizuotesnį kaimą palikę tėvų sodybą - kol kas jokių ligų, tik maloni viena - nėštumas. Tačiau kuomet forumuose aidi, kad nėščiosios geria ir vienus, ir kitus vitaminus, ir dar tokius, kurie slopina kitų vitaminų ir vaistų šalutinį poveikį atvėpsta žandikaulis - Ignalinos medikai nesiūlė gerti daugybės vitaminų, pasiūlė keletą variantų, iš kurių reikėjo išsirinkti tokį, kuris labiausiai patinka.
 
Akivaizdu, kad vieni medikai yra puikiai pafinansuojami farmacijos kompanijų, dauguma vaistininkų nutyli, kad vaistai iš esmės vienodi ir nereikia jų visų gerti (o kai kurie ir nelabai žino ar net nesidomi kam tau jų reikia), o medicina klesti.
 
Džiaugiuos, kad gyvenant ne dideliam mieste netenka dažnai sirgti, tačiau susirgus tikrai sunku nepasimest, ypač kai norisi atgaut jėgas ir kuo greičiau grįžt prie darbų, tada visai nemąstai, kad tave šeria tabletėm, nuo kurių tik blogėja imuninė sistema, kenkiama skrandžiui, kuris ir taip parėjęs nuo nesveiko maisto ir prastų mitybos žinių mokyklos laikais... O temos autorius - ŠAUNUOLIS, nes galbūt pažeidžia taisykles, tačiau viešina tai, kas daugumai ir taip aišku, tik ne visuomet pastebima ar tiksliai įsivaizduojama situacija.

Aš dažnai nesergu, į vaistus žiūri labai skeptiškai ir kol neprispiria rimtas reikalas - jų negeriu. Išimtis, nuolat kankinantys galvos skausmai, aka migrena, tad čia vienas vaistas mane karts nuo karto gelbsti (neišgėrus pasekmės nekokios: tenka ilgai paklūpėt prieš baltąjį sostą). Tačiau žmona, nuo mūsų pažinties ir draugystės sirgo gana daug, iki nepersikėlėm gyvent ten, kur oras grynesnis.
 
Vilniaus Karoliniškių poliklinika, kurią apipynę nemažai legendų. Didelė valstybinė įstaiga, kuri gripo epidemijos metu išrašo 2-3 receptus savaitei laiko. Prieš ~8 metus pinigine prasme pasveikimas paauglei kainavo ~50-70 Lt. Ir taip kas kartą. Dėl didelių eilių, nelabai kokių, per 60 metų amžiaus, gydytojų pereina mano tuomet būsimoji žmona į privačią (bet su ligonių kasom susirišusią) Karoliniškių šeimos kliniką, kurioje tūnau ir aš nuo pat persikėlimo į Vilnių (2003 m.)
 
Čia dar įdomiau. Susirgus gripu ar kažkuo į tai panašaus, kartu su angina išrašomi 6, o taip - NET ŠEŠI, lapeliai receptų. Skambutis šeimos nariui, kuris yra baigęs mediciną, tik dirba ne šeimos gydytoju, o vaikų psichiatru ar kažkuo į tai panašaus: 1,2,3 vaistai yra maždaug kažkas tokio, kas yra naudinga tai ligai, 4 - skrandžiui skirti, 5 - malšina skausmus įvairius (velniam to reikėjo jei realiai visi kiti vaistai taip pat turi tokį poveikį), 6 - realiai visai ne į temą, nes skirti daugiau cukrinio diabeto kamuojamiems ar širdininkams, seniai buvo, negaliu prisimint. Nustembam, nueinam į vaistinę - 200 Lt. Nafik, sakom, duokit pertusino. Po savaitės vizitas pas gydytoją, kuri sako: "Na va, matot, kaip vaistukai padėjo". Nutylėta buvo, kad iš jos sąrašo pirkom cielą nulį. Paskyrė dar kažką dėl visa ko - suplėšyta buvo akivaizdžiai dar klinikos patalpose, vienas vyras net juoktis pradėjo, nes pačiam jam davė šusnį tokią pat.
 
Persirašom dar kartą į kažkokią privačią, kuri ir pavadinimą keitė (aš pats ten net nebuvau...) Vietoj daugybės vaistų pasiūlo 1 ir pataria liaudies medicinos būdus, kurie slopina ligos simptomus, pačią ligą. Tiesa, viena tos poliklinikos/klinikos (baisiam Trinapolio naujam daugiabuty) gydytoja piršo gana daug vaistų, tačiau tik viena iš sutiktų.
 
Persikraustėm į vienkiemį, dingo visos ligos pamažu. Na, peršalinimas ne liga, bet nemalonu, tačiau neskaitom to. Persikėlėm į kiek civilizuotesnį kaimą palikę tėvų sodybą - kol kas jokių ligų, tik maloni viena - nėštumas. Tačiau kuomet forumuose aidi, kad nėščiosios geria ir vienus, ir kitus vitaminus, ir dar tokius, kurie slopina kitų vitaminų ir vaistų šalutinį poveikį atvėpsta žandikaulis - Ignalinos medikai nesiūlė gerti daugybės vitaminų, pasiūlė keletą variantų, iš kurių reikėjo išsirinkti tokį, kuris labiausiai patinka.
 
Akivaizdu, kad vieni medikai yra puikiai pafinansuojami farmacijos kompanijų, dauguma vaistininkų nutyli, kad vaistai iš esmės vienodi ir nereikia jų visų gerti (o kai kurie ir nelabai žino ar net nesidomi kam tau jų reikia), o medicina klesti.
 
Džiaugiuos, kad gyvenant ne dideliam mieste netenka dažnai sirgti, tačiau susirgus tikrai sunku nepasimest, ypač kai norisi atgaut jėgas ir kuo greičiau grįžt prie darbų, tada visai nemąstai, kad tave šeria tabletėm, nuo kurių tik blogėja imuninė sistema, kenkiama skrandžiui, kuris ir taip parėjęs nuo nesveiko maisto ir prastų mitybos žinių mokyklos laikais... O temos autorius - ŠAUNUOLIS, nes galbūt pažeidžia taisykles, tačiau viešina tai, kas daugumai ir taip aišku, tik ne visuomet pastebima ar tiksliai įsivaizduojama situacija.

Aš dažnai nesergu, į vaistus žiūri labai skeptiškai ir kol neprispiria rimtas reikalas - jų negeriu. Išimtis, nuolat kankinantys galvos skausmai, aka migrena, tad čia vienas vaistas mane karts nuo karto gelbsti (neišgėrus pasekmės nekokios: tenka ilgai paklūpėt prieš baltąjį sostą). Tačiau žmona, nuo mūsų pažinties ir draugystės sirgo gana daug, iki nepersikėlėm gyvent ten, kur oras grynesnis.
 
Vilniaus Karoliniškių poliklinika, kurią apipynę nemažai legendų. Didelė valstybinė įstaiga, kuri gripo epidemijos metu išrašo 2-3 receptus savaitei laiko. Prieš ~8 metus pinigine prasme pasveikimas paauglei kainavo ~50-70 Lt. Ir taip kas kartą. Dėl didelių eilių, nelabai kokių, per 60 metų amžiaus, gydytojų pereina mano tuomet būsimoji žmona į privačią (bet su ligonių kasom susirišusią) Karoliniškių šeimos kliniką, kurioje tūnau ir aš nuo pat persikėlimo į Vilnių (2003 m.)
 
Čia dar įdomiau. Susirgus gripu ar kažkuo į tai panašaus, kartu su angina išrašomi 6, o taip - NET ŠEŠI, lapeliai receptų. Skambutis šeimos nariui, kuris yra baigęs mediciną, tik dirba ne šeimos gydytoju, o vaikų psichiatru ar kažkuo į tai panašaus: 1,2,3 vaistai yra maždaug kažkas tokio, kas yra naudinga tai ligai, 4 - skrandžiui skirti, 5 - malšina skausmus įvairius (velniam to reikėjo jei realiai visi kiti vaistai taip pat turi tokį poveikį), 6 - realiai visai ne į temą, nes skirti daugiau cukrinio diabeto kamuojamiems ar širdininkams, seniai buvo, negaliu prisimint. Nustembam, nueinam į vaistinę - 200 Lt. Nafik, sakom, duokit pertusino. Po savaitės vizitas pas gydytoją, kuri sako: "Na va, matot, kaip vaistukai padėjo". Nutylėta buvo, kad iš jos sąrašo pirkom cielą nulį. Paskyrė dar kažką dėl visa ko - suplėšyta buvo akivaizdžiai dar klinikos patalpose, vienas vyras net juoktis pradėjo, nes pačiam jam davė šusnį tokią pat.
 
Persirašom dar kartą į kažkokią privačią, kuri ir pavadinimą keitė (aš pats ten net nebuvau...) Vietoj daugybės vaistų pasiūlo 1 ir pataria liaudies medicinos būdus, kurie slopina ligos simptomus, pačią ligą. Tiesa, viena tos poliklinikos/klinikos (baisiam Trinapolio naujam daugiabuty) gydytoja piršo gana daug vaistų, tačiau tik viena iš sutiktų.
 
Persikraustėm į vienkiemį, dingo visos ligos pamažu. Na, peršalinimas ne liga, bet nemalonu, tačiau neskaitom to. Persikėlėm į kiek civilizuotesnį kaimą palikę tėvų sodybą - kol kas jokių ligų, tik maloni viena - nėštumas. Tačiau kuomet forumuose aidi, kad nėščiosios geria ir vienus, ir kitus vitaminus, ir dar tokius, kurie slopina kitų vitaminų ir vaistų šalutinį poveikį atvėpsta žandikaulis - Ignalinos medikai nesiūlė gerti daugybės vitaminų, pasiūlė keletą variantų, iš kurių reikėjo išsirinkti tokį, kuris labiausiai patinka.
 
Akivaizdu, kad vieni medikai yra puikiai pafinansuojami farmacijos kompanijų, dauguma vaistininkų nutyli, kad vaistai iš esmės vienodi ir nereikia jų visų gerti (o kai kurie ir nelabai žino ar net nesidomi kam tau jų reikia), o medicina klesti.
 
Džiaugiuos, kad gyvenant ne dideliam mieste netenka dažnai sirgti, tačiau susirgus tikrai sunku nepasimest, ypač kai norisi atgaut jėgas ir kuo greičiau grįžt prie darbų, tada visai nemąstai, kad tave šeria tabletėm, nuo kurių tik blogėja imuninė sistema, kenkiama skrandžiui, kuris ir taip parėjęs nuo nesveiko maisto ir prastų mitybos žinių mokyklos laikais... O temos autorius - ŠAUNUOLIS, nes galbūt pažeidžia taisykles, tačiau viešina tai, kas daugumai ir taip aišku, tik ne visuomet pastebima ar tiksliai įsivaizduojama situacija.

Aš dažnai nesergu, į vaistus žiūri labai skeptiškai ir kol neprispiria rimtas reikalas - jų negeriu. Išimtis, nuolat kankinantys galvos skausmai, aka migrena, tad čia vienas vaistas mane karts nuo karto gelbsti (neišgėrus pasekmės nekokios: tenka ilgai paklūpėt prieš baltąjį sostą). Tačiau žmona, nuo mūsų pažinties ir draugystės sirgo gana daug, iki nepersikėlėm gyvent ten, kur oras grynesnis.
 
Vilniaus Karoliniškių poliklinika, kurią apipynę nemažai legendų. Didelė valstybinė įstaiga, kuri gripo epidemijos metu išrašo 2-3 receptus savaitei laiko. Prieš ~8 metus pinigine prasme pasveikimas paauglei kainavo ~50-70 Lt. Ir taip kas kartą. Dėl didelių eilių, nelabai kokių, per 60 metų amžiaus, gydytojų pereina mano tuomet būsimoji žmona į privačią (bet su ligonių kasom susirišusią) Karoliniškių šeimos kliniką, kurioje tūnau ir aš nuo pat persikėlimo į Vilnių (2003 m.)
 
Čia dar įdomiau. Susirgus gripu ar kažkuo į tai panašaus, kartu su angina išrašomi 6, o taip - NET ŠEŠI, lapeliai receptų. Skambutis šeimos nariui, kuris yra baigęs mediciną, tik dirba ne šeimos gydytoju, o vaikų psichiatru ar kažkuo į tai panašaus: 1,2,3 vaistai yra maždaug kažkas tokio, kas yra naudinga tai ligai, 4 - skrandžiui skirti, 5 - malšina skausmus įvairius (velniam to reikėjo jei realiai visi kiti vaistai taip pat turi tokį poveikį), 6 - realiai visai ne į temą, nes skirti daugiau cukrinio diabeto kamuojamiems ar širdininkams, seniai buvo, negaliu prisimint. Nustembam, nueinam į vaistinę - 200 Lt. Nafik, sakom, duokit pertusino. Po savaitės vizitas pas gydytoją, kuri sako: "Na va, matot, kaip vaistukai padėjo". Nutylėta buvo, kad iš jos sąrašo pirkom cielą nulį. Paskyrė dar kažką dėl visa ko - suplėšyta buvo akivaizdžiai dar klinikos patalpose, vienas vyras net juoktis pradėjo, nes pačiam jam davė šusnį tokią pat.
 
Persirašom dar kartą į kažkokią privačią, kuri ir pavadinimą keitė (aš pats ten net nebuvau...) Vietoj daugybės vaistų pasiūlo 1 ir pataria liaudies medicinos būdus, kurie slopina ligos simptomus, pačią ligą. Tiesa, viena tos poliklinikos/klinikos (baisiam Trinapolio naujam daugiabuty) gydytoja piršo gana daug vaistų, tačiau tik viena iš sutiktų.
 
Persikraustėm į vienkiemį, dingo visos ligos pamažu. Na, peršalinimas ne liga, bet nemalonu, tačiau neskaitom to. Persikėlėm į kiek civilizuotesnį kaimą palikę tėvų sodybą - kol kas jokių ligų, tik maloni viena - nėštumas. Tačiau kuomet forumuose aidi, kad nėščiosios geria ir vienus, ir kitus vitaminus, ir dar tokius, kurie slopina kitų vitaminų ir vaistų šalutinį poveikį atvėpsta žandikaulis - Ignalinos medikai nesiūlė gerti daugybės vitaminų, pasiūlė keletą variantų, iš kurių reikėjo išsirinkti tokį, kuris labiausiai patinka.
 
Akivaizdu, kad vieni medikai yra puikiai pafinansuojami farmacijos kompanijų, dauguma vaistininkų nutyli, kad vaistai iš esmės vienodi ir nereikia jų visų gerti (o kai kurie ir nelabai žino ar net nesidomi kam tau jų reikia), o medicina klesti.
 
Džiaugiuos, kad gyvenant ne dideliam mieste netenka dažnai sirgti, tačiau susirgus tikrai sunku nepasimest, ypač kai norisi atgaut jėgas ir kuo greičiau grįžt prie darbų, tada visai nemąstai, kad tave šeria tabletėm, nuo kurių tik blogėja imuninė sistema, kenkiama skrandžiui, kuris ir taip parėjęs nuo nesveiko maisto ir prastų mitybos žinių mokyklos laikais... O temos autorius - ŠAUNUOLIS, nes galbūt pažeidžia taisykles, tačiau viešina tai, kas daugumai ir taip aišku, tik ne visuomet pastebima ar tiksliai įsivaizduojama situacija.

Aš dažnai nesergu, į vaistus žiūri labai skeptiškai ir kol neprispiria rimtas reikalas - jų negeriu. Išimtis, nuolat kankinantys galvos skausmai, aka migrena, tad čia vienas vaistas mane karts nuo karto gelbsti (neišgėrus pasekmės nekokios: tenka ilgai paklūpėt prieš baltąjį sostą). Tačiau žmona, nuo mūsų pažinties ir draugystės sirgo gana daug, iki nepersikėlėm gyvent ten, kur oras grynesnis.
 
Vilniaus Karoliniškių poliklinika, kurią apipynę nemažai legendų. Didelė valstybinė įstaiga, kuri gripo epidemijos metu išrašo 2-3 receptus savaitei laiko. Prieš ~8 metus pinigine prasme pasveikimas paauglei kainavo ~50-70 Lt. Ir taip kas kartą. Dėl didelių eilių, nelabai kokių, per 60 metų amžiaus, gydytojų pereina mano tuomet būsimoji žmona į privačią (bet su ligonių kasom susirišusią) Karoliniškių šeimos kliniką, kurioje tūnau ir aš nuo pat persikėlimo į Vilnių (2003 m.)
 
Čia dar įdomiau. Susirgus gripu ar kažkuo į tai panašaus, kartu su angina išrašomi 6, o taip - NET ŠEŠI, lapeliai receptų. Skambutis šeimos nariui, kuris yra baigęs mediciną, tik dirba ne šeimos gydytoju, o vaikų psichiatru ar kažkuo į tai panašaus: 1,2,3 vaistai yra maždaug kažkas tokio, kas yra naudinga tai ligai, 4 - skrandžiui skirti, 5 - malšina skausmus įvairius (velniam to reikėjo jei realiai visi kiti vaistai taip pat turi tokį poveikį), 6 - realiai visai ne į temą, nes skirti daugiau cukrinio diabeto kamuojamiems ar širdininkams, seniai buvo, negaliu prisimint. Nustembam, nueinam į vaistinę - 200 Lt. Nafik, sakom, duokit pertusino. Po savaitės vizitas pas gydytoją, kuri sako: "Na va, matot, kaip vaistukai padėjo". Nutylėta buvo, kad iš jos sąrašo pirkom cielą nulį. Paskyrė dar kažką dėl visa ko - suplėšyta buvo akivaizdžiai dar klinikos patalpose, vienas vyras net juoktis pradėjo, nes pačiam jam davė šusnį tokią pat.
 
Persirašom dar kartą į kažkokią privačią, kuri ir pavadinimą keitė (aš pats ten net nebuvau...) Vietoj daugybės vaistų pasiūlo 1 ir pataria liaudies medicinos būdus, kurie slopina ligos simptomus, pačią ligą. Tiesa, viena tos poliklinikos/klinikos (baisiam Trinapolio naujam daugiabuty) gydytoja piršo gana daug vaistų, tačiau tik viena iš sutiktų.
 
Persikraustėm į vienkiemį, dingo visos ligos pamažu. Na, peršalinimas ne liga, bet nemalonu, tačiau neskaitom to. Persikėlėm į kiek civilizuotesnį kaimą palikę tėvų sodybą - kol kas jokių ligų, tik maloni viena - nėštumas. Tačiau kuomet forumuose aidi, kad nėščiosios geria ir vienus, ir kitus vitaminus, ir dar tokius, kurie slopina kitų vitaminų ir vaistų šalutinį poveikį atvėpsta žandikaulis - Ignalinos medikai nesiūlė gerti daugybės vitaminų, pasiūlė keletą variantų, iš kurių reikėjo išsirinkti tokį, kuris labiausiai patinka.
 
Akivaizdu, kad vieni medikai yra puikiai pafinansuojami farmacijos kompanijų, dauguma vaistininkų nutyli, kad vaistai iš esmės vienodi ir nereikia jų visų gerti (o kai kurie ir nelabai žino ar net nesidomi kam tau jų reikia), o medicina klesti.
 
Džiaugiuos, kad gyvenant ne dideliam mieste netenka dažnai sirgti, tačiau susirgus tikrai sunku nepasimest, ypač kai norisi atgaut jėgas ir kuo greičiau grįžt prie darbų, tada visai nemąstai, kad tave šeria tabletėm, nuo kurių tik blogėja imuninė sistema, kenkiama skrandžiui, kuris ir taip parėjęs nuo nesveiko maisto ir prastų mitybos žinių mokyklos laikais... O temos autorius - ŠAUNUOLIS, nes galbūt pažeidžia taisykles, tačiau viešina tai, kas daugumai ir taip aišku, tik ne visuomet pastebima ar tiksliai įsivaizduojama situacija.

Kaip pasakė vienas a.a. didis žmogus: ” trūksta tikrumo, darbe dažnai karalius yra reitingas ir dėl jo tenka daryti tai, ko nenori…”. Kalbėjo – ar įmanoma tai suderinti, ar reikia kovoti, o gal – pasiduoti? Ir jūs net neįsivaizduojate, koks jis buvo teisus. Pasirodo, ne tik vaistininkai priklausomi nuo reitingų. Daugelis galvoja, kad farmacininkams išaušo aukso amžius. Ir tai yra tik dalis tiesos. Iš tikrųjų gerai prasigyveno tik farmacijos kompanijos. Vaistininkų atlyginimai yra nedideli. Apie juos draudžiama kalbėti, tik nelabai suprantama, kodėl? Gal dėl to, kad jie apgailėtini ir firmai tai garbės nedaro? Tarp “tinklinių” vaistinių jie skiriasi plius minus 200 lt, žinoma, su visom išlygom ir visais kitais įsipareigojimais. Kadangi dažniausiai nustatomas bazinis algos dydis, tai jis, priklausomai nuo išsilavinimo ir pareigų svyruoja nuo 1300 iki 1800 lt popieriuje. Visa kita – reitingai. Ir tada jau viskas priklauso tik nuo asmeninių sugebėjimų. Beveik kiekviena vaistinės prekė įvertinta reitingais. Jei pasiūlysi aukščiausio reitingo prekes, tau prie algos prisidės 10,15cnt. ar visas litas už pakuotę.Yra tokių stebuklingų galių turinčių darbuotojų, kurie sugeba papildomai užsidirbti 400-800 lt. Bet įsivaizduokite, kaip reikia mokėti įtikinti žmogų, kad jam reikia tokio, ir ne kitokio vaisto, ar kremo. O prie jo būtų dar neblogai ir dar šis, ir tas. Taip susidaro visai nemenkas krepšelis: ir pirkėjui, ir pardavėjui. Ne per klaidą vaistininką pavadinau pardavėju. Dažnai ir jūs mus tokiais vadinate. Nes daugelis iš mūsų tokiais ir tapome. Ir ne savo noru. Pagauti sportinio azarto ir dėl ryškiai didėjančios algos, vis labiau tolstame nuo savo tikrojo pašaukimo ir kažkada duotos Hipokrato priesaikos. Nesu Dievas, kad teisčiau. Tiesiog visi susimąstykime, kad kažkada mums visiems gali prireikti profesionalaus patarimo, nebūtinai vaistinėje,ir labai norėtųsi, kad tas patarimas būtų nuoširdus ir tikras. IR NE PAGAL REITINGUS!
 
Pirma dalis

Ne viską iki galo perskaitėte
 
23.20.2. įregistruota ir veikia kaimo vietovėje;

Tarpininkai Lietuvoje (tarp LT verslo ir LT tiekėjų) nelabai paklausu. Žinoma, yra pavyzdžiui, kurie tikrai gerai pakilo, kad ir ta pati AIBĖ veikia panašiu principu - aljansas gauna geras kainas iš tiekėjų, pardavėjai paiso aljanso taisyklių, matyt moka kažkokį mokestį ir turi geras kainas.
 
Su kinais - kita kalba. Ne visi verslininkai turi laiko įgyti bendravimo su tiekėjais Kinijoje ar kitose šalyse patirties, todėl rizika pernelyg didelė. Teiginys, kad tai ne verslininkas, o pensininkas - perlaužtas. Jei verslas gana smulkus, apyvarta sukasi vos apie milijoną, darbuotojų gal tik koks 10, o yra produktų Kinijoje, kurie lyg ir domintų, bet domintų čia ir dabar, o ne po pusmečio ar metų - paprasčiau, pigiau ir saugiau samdyti tarpininkaujančią įmonę, nei siųsti ten savo žmogų ar bandyti derinti nuotoliniu būdu. Be viso to, jei tų prekių vertė koks 50-100 tūkstančių, investicijos apmokant savo žmogų ar patį save gali neatsipirkti, nes, galbūt, tai tik vienkartinis užsakymas ar keli užsakymai iš eilės, o vėliau atrandamas kitas produktas Turkijoje, dar vėliau JAV, po to koks skandinaviškas atradimas ir pan. - tarpininkas čia kur kas patogiau, pigiau ir saugiau.
 
Man tokie tarpininkai, jei jie LEGALIAI vykdo veiklą ir teikia GARANTIJAS nors kokias, atrodo daug geresnis sprendimas nei bandyti kažką galvoti pačiam. Nekalbu apie įmones, kurių apyvarta siekia keliasdešimt ar kelis šimtus milijonų, platūs tinklai ir t.t., kalbu apie smulkesnį verslą, kur net ir keliasdešimt tūkstančių nuostolis jaučiasi labai.
 
Be viso to, tarpininkas, turintis daug klientų, nesunkiai su tiekėjų suderins geresnę kainą, tą įvertins ir jo klientai, ir pajaus pats tarpininkas.
 
Aš palaikau tokią verslo idėją, tačiau ji reikalauja daug investicijų, laiko ir patirties. Gerai prasisukus įmanomos labai didelės pajamos.

Sveiki.
Kilo mintis sukurt gan paprasta puslapį kuriame žmonės galėtu surasti turniku aikšteles. Išvažiave į kitą miestą mokytis, gyventi ar panašiai, labai praverčia. Puslapy žmonės galės papildyti esamu pažymetu vietu informacija, ka apsilanke surastume ten. Taip pat ir pridėti naujų.
Taip pat prašau visų kurie netingi papildyti jums žinomas aikšteles , o jei ju nerandate tiesiog pridėti. ;)
 
http://goo.gl/IwPavI

Marketingas, atliekamas elektroniniu paštu, vis dar yra viena iš efektyviausių pardavimų skatinimo būdų. Neįtikėtina, ar ne? Juk dauguma mūsų, gavę reklaminį el. laišką, tuojau pat puolame spausti “Delete” net jo neperskaitę. Nebent… jis patraukia mūsų akį. Tačiau nereikia pasitikėti tik mano žodžiu – ExactTarget tyrimas parodė, kad net 77% interneto vartotojų pasirenka naujienlaiškius, kaip informacijos gavimo būdą. Reikėtų pabrėžti vieną labai svarbų faktą – naujienlaiškius, kuriuos jie užsisakė patys.
 
Geros kokybės komunikacija ir tinkamas naujienlaiškio turinys gali sukelti reikiamą efektą, kai potencialūs Jūsų klientai laukia naujienlaiškio iš Jūsų. Tad laikykitės savo kavos puodelių tvirčiau! Štai Jums 25 faktai apie naujienlaiškius. Esu beveik tikras, kad didžiosios daugumos jų – nežinojote:
 
1. 44% elektroninio pašto savininkų atliko bent vieną pirkimą internetu, kurį paskatino gautas elektroninis laiškas (naujienlaiškis).
2. 33% elektroninio pašto savininkų atidaro gautą laišką vien remdamiesi laiško tema (subject).
3. Jeigu Jūsų naujienlaiškiai suformuoti teisingai – juos atidarys mažiau nei 30% gavėjų.
4. Jeigu elektroninio laiško temos (subject) pavadinimą sudarys mažiau nei 10 simbolių – greičiausiai, Jūsų laišką atidarys 58% gavėjų.
5. El. laiškai, turintys suasmenintą temą, turi 22.2% didesnę tikimybę būti atidarytais.
6. B2B segmente, el. laiškai, kurių temose nurodyti žodžiai “pinigai”, “apyvarta” ir “pelnas”, turi didžiausią galimybę būti perskaityti.
7. 7 iš 10 žmonių teigia, kad pasinaudojo elektroniniu paštu atsiųstu nuolaidos kodu.
8. 39% reklamos užsakovų neturi menkiausio supratimo apie naujienlaiškių formatavimą mobilioms platformoms.
9. 72% B2B segmento pirkėjų yra linkę pasidalinti naudingu turiniu elektroniniu paštu.
10. 56% verslo teigė, kad planuoja padidinti marketingo elektroniniu paštu kiekį 2013-aisiais metais (atleiskite, naujesnės informacijos neradau).
11. Didžiausią pelningumo-el. laiško naudingumo koeficientą turi naujienlaiškiai, siunčiami pirmadieniais.
12. 27% vartotojų linkę sakyti, kad jų mėgstami verslai turėtų investuoti į didesnį kiekį elektroninių laiškų.
13. 1 iš 2 marketingistų naudoja animuotus “.gif” paveikslėlius savo elektroninių laiškų kampanijose.
14. Maždaug 84% viso el. laiškų kiekio per metus yra spam’as (nepageidaujami laiškai).
15. Daugiau nei pusė verslo pasiekia virš 10% pardavimų naujienlaiškių dėka.
16. El. laiškai, kuriuose yra pasidalijimo gauta informacija socialiniuose tinkluose mygtukai, turi 158% didesnį efektą paspaudimų kiekyje.
17. El. laiškus, gautus į mobiliąsias platformas, atidaro 10% daugiau moterų nei vyrų.
18. Kasmet investicijos į marketingą el. laiškais auga 10%.
19. 40% B2B segmento marketingistų įvertino el. laiškais sugeneruotus potencialius klientus (t.y. pasiektus ir atsiliepusius) kaip “aukštos kokybės“.
 
Daugiau - čia.

Rusijos žaidimų kūrėjai „Flazm“ perkelia savo studiją į Lietuvą, praneša „Investuok Lietuvoje“.
 
Iki šiol smulkius „flash“ žaidimus kūrusi kompanija Vilniuje tobulins pirmąjį stambų savo projektą – strateginį žaidimą asmeniniams kompiuteriams „Train Valley“, kuris netrukus pasirodys virtualioje kompiuterinių žaidimų parduotuvėje „Steam“.
 
Liepos 1 d. įsteigta UAB „Flazm Interactive Entertainment“, vakar dienos duomenimis, turėjo 1 registruotą darbuotoją – generalinį direktorių ir vienintelį akcininką Aleksejų Davidovą. Bendrovės įstatinis kapitalas – 10.000 Lt.
 
„Flazm“ įkūrėjo p. Davidovo teigimu, perkelti studiją iš Rusijos Magnitogorsko miesto į Vilnių paskatino noras nesusidurti su problemomis, su kuriomis „Flazm“ susidūrė Rusijoje: „Apie galimybę perkelti verslą kitur susimąsčiau, kai keletą kartų negalėjau gauti lėšų iš klientų Vakaruose į sąskaitas Rusijos banke. Tarptautiniu mastu veikiantiems žaidimų kūrėjams tai – labai didelė problema.“
 
Anot žaidimų kūrėjo, jo gimtasis miestas – vienas iš Rusijos metalurgijos centrų, todėl „ekologinė situacija jame tikrai nekokia“, be to, „Flazm“ buvo vieninteliai žaidimų kūrėjai visame mieste.
 
„Norėdamas gyvai pabendrauti su kolegomis, turėjau skristi su keliais persėdimais, o tai nepatogu, jei nori būti įvykių sūkuryje, Vilniuje galiu lengviau kvėpuoti visomis prasmėmis: tai – žalias, švarus miestas su laimingais žmonėmis ir daugybe bendraminčių. Čia galiu susitikti su kolegomis net ir netyčia – daugybė jų dirba aplink. Visi mano girdėti pasakojimai apie čia egzistuojantį IT kompetencijų branduolį buvo tiesa“, – „Investuok Lietuvoje“ išplatintame pranešime cituojams p. Davidovas.
 
„Dirbdamas Rusijoje organizuodavau žaidimų kūrimo turnyrus, kūriau podcast transliacijas apie indie žaidimų kūrėjų kompanijas, prisidėdavau prie kitų programuotojams ir žaidimų kūrėjams skirtų renginių organizavimo. Nekantrauju šias veiklas tęsti Vilniuje, kuris, mano manymu, tiesiog idealiai tam tinka, ir neabejoju, kad jau šį rudenį surengsime ką nors įdomaus“, – teigia jis.
 
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, „Flazm“ – jau septintoji IT sektoriaus įmonė, paskelbusi apie savo persikėlimą į Lietuvą per pastarąjį pusmetį. Anksčiau Lietuvoje jau įsikūrė žaidimų kūrėjai „Game Insight“ ir „Charlie Oscar“ ir IT startuoliai „Planner5D“, „4Talk“, „Kula-tech“ bei „Dev2Dev“.
 
Pasak Arvydo Arnašiaus, „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus, pavasarį prasidėjusi IT verslų kėlimosi į Lietuvą banga neslūgsta.
 
„Iš pradžių Lietuva labiausiai domėjosi žaidimų kūrėjai, tačiau šiandien matome, kad iš lūpų į lūpas sklindant žiniai apie sąlygas Lietuvoje, galimybėmis plėtoti verslą čia domisi ir startuoliai bei kiti su IT susiję verslai. Tai leidžia kalbėti apie stiprėjantį kūrybinių IT sprendimų branduolį, kuris naudingas ir vietos verslui: plečiasi programuotojų ir IT verslų bendruomenė, kurioje kyla vis daugiau idėjų ir naujų projektų. Čia kraustosi talentingi ir kūrybingi žmonės, kurie ieško palankesnių sąlygų savo verslui, o Lietuva šiam protų atitekėjimui pasiruošusi – tampame vienu karščiausių kūrybinių IT sprendimų taškų regione“, – sako p. Arnašius.
 
Straipsnis patalpintas čia:
http://vz.lt/article/2014/8/19/lietuva-renkasi-dar-vieni-rusijos-zaidimu-kurejai#ixzz3AqWIYDSo

O man labai patiko tas blogas.
 
Tragiška matyt kaip su purvu malamas itin jauno žmogaus darbas. OK, istorijos mergaitiskos, bet jau dabar atsiskleidžia krūva gerų dalykų:
 
- noras kažkur išdėstyt savo mintis, o tai leidžia jai pažiūrėt į save iš šalies, o tai yra vienas pagrindinių asmeninio tobulėjimo sugebėjimų, kurių labai maža dalis žmonių turi;
- gebėjimas pakankamai rišliai pasakot istorijas, kuriose ne tik atskleidžia kas kaip ir kada įvyko, bet ir bando kapstyt giliau - ką visa tai reiškia. Vėlgi - sugebėjimas, kurio pasigedau tarp kai kurių universiteto studentų;
- atsiskleidžia ir pakankamai intuityvus polinkis marketingui: radau ir postų pavadinimus į temą ir call-to-action mėginimus ir pasalūnišką savireklamą čia forume.
 
Manau, kad iš smėlio dėžės galim lipt tada, kai toj smėlio dėžėj atsibosta.
 
Man lygiai tą patį sakė, kai 8 metų būdamas savo senų žaislų "parduotuvę" kieme atidariau ir visokiais kitokiais lempiniais ekspermentais užsiimdavau. Gerai, kad į visus tokius gyvenimo aiškintojus per daug dėmesio nekreipiau.
 
Kurkit ir darykit, ne tik tu Marsiete, bet ir visi, kas turit kokių nors idėjų. Ir darykit tol, kol tai pradės atsipirkt.

Straipsnis parašytas tam, kad kažkiek pareklamuot savo svetainę ir sukurt jai turinio? Ar tikrai 15 metų dirbančio žmogaus patirtis ir žinios tokios žemos?
 
Kiekvienas dirbantis su kompiuterių gedimais žino, kad skirtinguose kompiuteriuose yra skirtingos problemos.
Kodėl pavadinime Asus, o ne Acer? Acer yra ekonominė/biudžetinė klasė, kur gražūs parametrai, bet nulinė kokybė. Aš dirbau 5x trumpiau, tai yra, 3 metus su kompiuterinės įrangos priežiūra, bet per tą laiką mano rankose dėl gedimų (ne dėl programinių reikalų) pabuvojo labai daug acerių, nors jie ir nebuvo vyraujantys pagal naudojimą (daugiausiai naudotojų turėjo asus'us).
 
Sakai žmonės kalti, kad neprižiūrėjo? Taip, jie kalti, bet paprastas žmogelis, kurio kompiuteris turi garantinį lipduką, neturi net teisės dulkių pravalyt. Tiesa, nebežinau kaip su tais lipdukais iki šiol, lyg ne visi gamintojai lipina. Ir vienas kompiuteris tas dulkes kaip magnetas traukia, o kitam tos dulkės beveik nesikaupia. Vienam atidarei dangtelį ir išvalei (šiuo metu naudoju asus'ą, kuriame dulkės labai lengvai valosi), o kitam krapštyk tas dulkes nors ir su karcher'iu...
 
Taip kad problema yra ne tai, kad žmonės vaikosi brandų, o tai, kad žmonės pasižiūri į parametrus ir užsimerkę perka galingiausią, nors realiai silpnesnis gali būti stipresnis.
 
Ir jei temos autoriui atrodo, kad geriau žiūrėti į didesnius parametrus, tai pasakysiu, kad reikia žiūrėti ne į skaičius, o surinkimo ir detalių kokybę, patogumą, asmeniškai man labai nepatinka kai kurių naujų asus'ų touchpadas, labai nusivyliau ~2012-2013 metų Dell'ų power jungtimi, labiau supavydėjau kolegai jo 2012 metų macbooko touchpadu, teigiamai nuteikė dello xps 17 (2011 ar 2012) JBL kolonėlės, nors ir nuvylė 3,5kg siekiantis svoris. Taigi, kiekvienas renkasi tai, kas jam patinka, kas jam aktualu, nes jei aš daugiau žiūriu filmus ar klausau muzikos man reikia geresnių ausinių, jei aš daug dirbu su tekstu, man reikia patogios klaviatūros, jei aš dažnai naudoju laptopą būdamos lovoj ar sėdėdamas ant sofos, man reikia tinkamo aušinimo, o ar tai asus, dell ar samsung, toshiba - jokio skirtumo, kiekvienas gamintojas turi savo gerų, ir savo prastų modelių.

Sveikas,
 
manau visai neblogai, sėkmė manau priklausytų nuo marketinginės pusės. O čia manau visai neblogai būtų bandyt prasukt ir sužaist su kokteilių receptų puslapiu, video kaip daromi ir t.t. Ir prie to mažą visų reikalingų produktų/įrankių parduotuvę ir su tavo komplektais siūlomais.

Straipsnis parašytas tam, kad kažkiek pareklamuot savo svetainę ir sukurt jai turinio? Ar tikrai 15 metų dirbančio žmogaus patirtis ir žinios tokios žemos?
 
Kiekvienas dirbantis su kompiuterių gedimais žino, kad skirtinguose kompiuteriuose yra skirtingos problemos.
Kodėl pavadinime Asus, o ne Acer? Acer yra ekonominė/biudžetinė klasė, kur gražūs parametrai, bet nulinė kokybė. Aš dirbau 5x trumpiau, tai yra, 3 metus su kompiuterinės įrangos priežiūra, bet per tą laiką mano rankose dėl gedimų (ne dėl programinių reikalų) pabuvojo labai daug acerių, nors jie ir nebuvo vyraujantys pagal naudojimą (daugiausiai naudotojų turėjo asus'us).
 
Sakai žmonės kalti, kad neprižiūrėjo? Taip, jie kalti, bet paprastas žmogelis, kurio kompiuteris turi garantinį lipduką, neturi net teisės dulkių pravalyt. Tiesa, nebežinau kaip su tais lipdukais iki šiol, lyg ne visi gamintojai lipina. Ir vienas kompiuteris tas dulkes kaip magnetas traukia, o kitam tos dulkės beveik nesikaupia. Vienam atidarei dangtelį ir išvalei (šiuo metu naudoju asus'ą, kuriame dulkės labai lengvai valosi), o kitam krapštyk tas dulkes nors ir su karcher'iu...
 
Taip kad problema yra ne tai, kad žmonės vaikosi brandų, o tai, kad žmonės pasižiūri į parametrus ir užsimerkę perka galingiausią, nors realiai silpnesnis gali būti stipresnis.
 
Ir jei temos autoriui atrodo, kad geriau žiūrėti į didesnius parametrus, tai pasakysiu, kad reikia žiūrėti ne į skaičius, o surinkimo ir detalių kokybę, patogumą, asmeniškai man labai nepatinka kai kurių naujų asus'ų touchpadas, labai nusivyliau ~2012-2013 metų Dell'ų power jungtimi, labiau supavydėjau kolegai jo 2012 metų macbooko touchpadu, teigiamai nuteikė dello xps 17 (2011 ar 2012) JBL kolonėlės, nors ir nuvylė 3,5kg siekiantis svoris. Taigi, kiekvienas renkasi tai, kas jam patinka, kas jam aktualu, nes jei aš daugiau žiūriu filmus ar klausau muzikos man reikia geresnių ausinių, jei aš daug dirbu su tekstu, man reikia patogios klaviatūros, jei aš dažnai naudoju laptopą būdamos lovoj ar sėdėdamas ant sofos, man reikia tinkamo aušinimo, o ar tai asus, dell ar samsung, toshiba - jokio skirtumo, kiekvienas gamintojas turi savo gerų, ir savo prastų modelių.

Straipsnis parašytas tam, kad kažkiek pareklamuot savo svetainę ir sukurt jai turinio? Ar tikrai 15 metų dirbančio žmogaus patirtis ir žinios tokios žemos?
 
Kiekvienas dirbantis su kompiuterių gedimais žino, kad skirtinguose kompiuteriuose yra skirtingos problemos.
Kodėl pavadinime Asus, o ne Acer? Acer yra ekonominė/biudžetinė klasė, kur gražūs parametrai, bet nulinė kokybė. Aš dirbau 5x trumpiau, tai yra, 3 metus su kompiuterinės įrangos priežiūra, bet per tą laiką mano rankose dėl gedimų (ne dėl programinių reikalų) pabuvojo labai daug acerių, nors jie ir nebuvo vyraujantys pagal naudojimą (daugiausiai naudotojų turėjo asus'us).
 
Sakai žmonės kalti, kad neprižiūrėjo? Taip, jie kalti, bet paprastas žmogelis, kurio kompiuteris turi garantinį lipduką, neturi net teisės dulkių pravalyt. Tiesa, nebežinau kaip su tais lipdukais iki šiol, lyg ne visi gamintojai lipina. Ir vienas kompiuteris tas dulkes kaip magnetas traukia, o kitam tos dulkės beveik nesikaupia. Vienam atidarei dangtelį ir išvalei (šiuo metu naudoju asus'ą, kuriame dulkės labai lengvai valosi), o kitam krapštyk tas dulkes nors ir su karcher'iu...
 
Taip kad problema yra ne tai, kad žmonės vaikosi brandų, o tai, kad žmonės pasižiūri į parametrus ir užsimerkę perka galingiausią, nors realiai silpnesnis gali būti stipresnis.
 
Ir jei temos autoriui atrodo, kad geriau žiūrėti į didesnius parametrus, tai pasakysiu, kad reikia žiūrėti ne į skaičius, o surinkimo ir detalių kokybę, patogumą, asmeniškai man labai nepatinka kai kurių naujų asus'ų touchpadas, labai nusivyliau ~2012-2013 metų Dell'ų power jungtimi, labiau supavydėjau kolegai jo 2012 metų macbooko touchpadu, teigiamai nuteikė dello xps 17 (2011 ar 2012) JBL kolonėlės, nors ir nuvylė 3,5kg siekiantis svoris. Taigi, kiekvienas renkasi tai, kas jam patinka, kas jam aktualu, nes jei aš daugiau žiūriu filmus ar klausau muzikos man reikia geresnių ausinių, jei aš daug dirbu su tekstu, man reikia patogios klaviatūros, jei aš dažnai naudoju laptopą būdamos lovoj ar sėdėdamas ant sofos, man reikia tinkamo aušinimo, o ar tai asus, dell ar samsung, toshiba - jokio skirtumo, kiekvienas gamintojas turi savo gerų, ir savo prastų modelių.

Straipsnis parašytas tam, kad kažkiek pareklamuot savo svetainę ir sukurt jai turinio? Ar tikrai 15 metų dirbančio žmogaus patirtis ir žinios tokios žemos?
 
Kiekvienas dirbantis su kompiuterių gedimais žino, kad skirtinguose kompiuteriuose yra skirtingos problemos.
Kodėl pavadinime Asus, o ne Acer? Acer yra ekonominė/biudžetinė klasė, kur gražūs parametrai, bet nulinė kokybė. Aš dirbau 5x trumpiau, tai yra, 3 metus su kompiuterinės įrangos priežiūra, bet per tą laiką mano rankose dėl gedimų (ne dėl programinių reikalų) pabuvojo labai daug acerių, nors jie ir nebuvo vyraujantys pagal naudojimą (daugiausiai naudotojų turėjo asus'us).
 
Sakai žmonės kalti, kad neprižiūrėjo? Taip, jie kalti, bet paprastas žmogelis, kurio kompiuteris turi garantinį lipduką, neturi net teisės dulkių pravalyt. Tiesa, nebežinau kaip su tais lipdukais iki šiol, lyg ne visi gamintojai lipina. Ir vienas kompiuteris tas dulkes kaip magnetas traukia, o kitam tos dulkės beveik nesikaupia. Vienam atidarei dangtelį ir išvalei (šiuo metu naudoju asus'ą, kuriame dulkės labai lengvai valosi), o kitam krapštyk tas dulkes nors ir su karcher'iu...
 
Taip kad problema yra ne tai, kad žmonės vaikosi brandų, o tai, kad žmonės pasižiūri į parametrus ir užsimerkę perka galingiausią, nors realiai silpnesnis gali būti stipresnis.
 
Ir jei temos autoriui atrodo, kad geriau žiūrėti į didesnius parametrus, tai pasakysiu, kad reikia žiūrėti ne į skaičius, o surinkimo ir detalių kokybę, patogumą, asmeniškai man labai nepatinka kai kurių naujų asus'ų touchpadas, labai nusivyliau ~2012-2013 metų Dell'ų power jungtimi, labiau supavydėjau kolegai jo 2012 metų macbooko touchpadu, teigiamai nuteikė dello xps 17 (2011 ar 2012) JBL kolonėlės, nors ir nuvylė 3,5kg siekiantis svoris. Taigi, kiekvienas renkasi tai, kas jam patinka, kas jam aktualu, nes jei aš daugiau žiūriu filmus ar klausau muzikos man reikia geresnių ausinių, jei aš daug dirbu su tekstu, man reikia patogios klaviatūros, jei aš dažnai naudoju laptopą būdamos lovoj ar sėdėdamas ant sofos, man reikia tinkamo aušinimo, o ar tai asus, dell ar samsung, toshiba - jokio skirtumo, kiekvienas gamintojas turi savo gerų, ir savo prastų modelių.