yomajo

Šiek tiek sugrįžau mintimis į praeitį ir nutariau tais prisiminimais pasidalinti su jumis, mano puslapio skaitytojai.
 
Senais senais laikais, kai dar nebuvo tinklinių vaistinių, joms vadovauti negalėjo žmogus, neturintis farmacinio išsilavinimo. Matyt, geras yra posakis: “kiekvienas tegul dirba darbą, kurį išmano ir moka geriausiai“. Visus reikalus, susijusius su vaistinės darbu, spręsdavo vaistinės vedėjas ar vedėja. Reklamų nebuvo, o ir reklamuoti nebuvo ką – vaistai buvo pigūs, daugelis iš jų buvo deficitiniai, be to, ir reklamos nereikėjo, nes žmonės į vaistines ėjo tik reikalo prispirti, o dabar daugelis eina “dūšios atverti”, pasiguosti, apie politiką ir valdžią pasišnekėti ir, be abejo, reklamuojamų produktų prisipirkti.
 
O kai atėjo nauji, dabartiniai laikai, vaistines užvaldė tie, kurie įžvelgė būsimą pelną. Ir matau, kad jiems neblogai pavyko.
Kokia strategija buvo vykdoma, kai savininkas buvo ne farmacininkas, o ir jo komandą sudarė visokios buvę bankų ir “Senukų” vadybininkės, galite pamatyti, pasižiūrėję į ruoštą reklaminį vaizdo klipą. Ir tai buvo vaistinės reklama!
 
O kai tas projektas su vištomis buvo paleistas į gyvenimą (trumpai priminsiu tiems, kurie nežino apie tą projektą – žmonės, vaistinėje apsipirkę už tam tikrą pinigų sumą, gaudavo kuponus, suteikiančius galimybę pigiai nusipirkti vištų vieno paukštyno parduotuvėse), mes tiek prisiklausėme pasiūlymų, ką dar galėtumėme pridėti į žmonių pirkinių krepšelį. Daugelis kraipė galvas, kaip tokie dalykai įmanomi, mes irgi prastai jautėmės, nes tai nė iš tolo nebuvo panašu į vaistinę, greičiau į eilinį turgų.
 
Bet reikia pasidžiaugti bent tuo, kad farmacijos bendrovėje buvo farmacinės veiklos vadovas, kuris sustabdė dar vieną neprotingą žingsnį. Dėl pinigų ir pelno tiems kūrybiniams darbuotojams visai buvo protas pasimaišęs, nes vadovas pareikalavo nupirkti ir į kiekvieną vaistinę pristatyti po mažą šaldytuvą šaldytoms vištoms laikyti, kad mes, vaistinės darbuotojai galėtume iš karto ir parduoti tas vištas už jų ką tik įsigytus kuponus! Tai kategoriškai uždraudė žmogus, atsakantis už farmacinę veiklą savo licencija. Įsivaizduokite tikrintojų veidus, kai, atidarę šaldytuvą, vaistinėje jie būtų radę šaldytų vištų!
 
Apačioje pateikiamas susirašinėjimas, tarp vadybininkų, tekste redaguotas tik vaistinės pavadinimas:
 
 
Ir dar keli laiškai, kurie skirti mums, vaistininkams. Tikriausiai tam, kad pamokyti, kaip turime dirbti. Matyt tuos laiškus kuria visiški nevykėliai, manantys, kad mes esame tikrai tik eiliniai pardavėjai, neturintys savo nuomonės, didelio krepšio žinių arba marionetės, kurios, patampius už siūlelių daro tai, ko iš jų reikalaujama…
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Tai va, tokia realybė…
 
Dar buvo organizuojamas PRIVALOMAS seminaras, kuris vyko dvi savaitgalio dienas. Jame turėjo sudalyvauti visi darbuotojai. Seminarą vedė iš Latvijos atvykęs lektorius. Jis taip pat mus mokė, kaip turime dirbti, kad kuo daugiau parduotume. Buvom suskirstyti į būrelius ir “žaidėme” pirkėją ir pardavėją. Mus stebėjo iš šono, taisė mūsų klaidas, mokė, kaip turime viską daryti teisingai, paprasčiau sakant, kaip daugiau “prikabinti makaronų ant ausų” pirkėjui. Kai įsivėliau į atvirą diskusiją su tuo lektoriumi ir paklausiau jo, ar jis norėtų, kad jo žmona, atėjusi į vaistinę nusipirkti tik citramono, mano dėka išeitų su pilnu “Maximos” maišu nesąmonių, jis man pasiūlė padiskutuoti po paskaitos. O po paskaitos pasakė, kad jis viską supranta, bet toks yra biznis. Ir dar pridėjo, kad po paskaitų mes pasijusime labai laimingais ir visai kitokiais, pasikeitusiais, su kitu požiūriu. Ir kai baigėsi seminaras, jis manęs paklausė:
 
– Ar gavai naudos, ar lengviau bus dabar dirbti, nes tiek patarimų naudingų gavai?
 
Beliko tik nusišypsoti ir liūdnai pranešti:
 
– Netapau laimingesnis žmogus, paskaitos nepakeitė požiūrio į darbą ir jeigu dirbu 20 metų, tai joks profesorius ar mokslų daktaras nesugebės manęs pakeisti, o jūs iš manęs atėmėte dvi pačias nuostabiausias savaitgalio dienas, o aš jas atėmiau iš savo šeimos ir kito laisvo savaitgalio jau neturėsiu, nes turėsiu dirbti.
 
Taip ir išsiskyrėme su savo mintimis, ir savo tikslais. Negaliu kalbėti už visus savo kolegas, kad paskaitos buvo šlamštas. Manau, kad kažkam tikrai buvo įdomu ir naudinga, bet aš pasijutau kaip sektoj, kai tau kažką bando įteigti ir dar garsiai pakartoti, kad pasižadi nuo šios minutės elgtis tik taip, ir ne kitaip:)
 
Vaistininko užrašai

Kadangi mano šeima susijusi su baldų gamyba, tai galiu pasakyti tik tiek:
 
Standartiniai bei tipiški baldai kainuoja tiek pat visiems. Tai yra - kainos bus juokingos. Paimsiu bet kokią kainą kaip pvz, tai sakykim už dvigulę lovą su čiužiniu - 800€. Žinoma, ji turi patalynės vietą, tačiau yra visada ištiesta ir jos nesulenksi... Minusas, kai turi mažą butą. Tačiau vien ir šiai lovai - pakeisk kokią nors detalę į dar geresnę - kaina kils nežmoniškai... Pavyzdžiui galvugalyje padaryk kokį nors ornamentą - kaina iškart mažiausiai +100€. Ir deja, bet... Tik maža dalis tos kainos atitenka pačiai įmonei. Jeigu įmonėje yra gaminami viduje tokie dalykai - viskas yra gerai, tačiau niekas neįsivertina kiek tos pačios plokštės reikia sunaudoti kažkam atlikti ir kokia jos kaina...
 
Kitas pavyzdys, tai domėjomės tokiu variantu ir iki šiol ieškom tiekėjo, kuris pavyzdžiui už hidraulines stalo kojas ( kad būtų galima reguliuoti aukštį ) nenorėtų 4x daugiau nei stalas su paprastomis kojomis... Taip, gali nusipirkti ir visa kita, bet pas žmones iškart iškyla klausimas - kodėl taip brangiai? Juk kitas toks pat stalas kainuoja 50€, o nuėjęs į Ikea galiu nusipirkti su reguliuojamu aukščiu už 70€.. Tai kas per nesąmonė? Apiplėšti norit ar kaip?!
 
O dabar žiūrint į tą variantą, tai pavyzdžiui lovos, kuri būtų kartu su spinta kaina siektų daug daugiau nei 4000€. Spinta nebūtų didelė ( na ir ne mažiausia ), nes lova užimtų nemažą dalį vietos... O pats mechanizmas būtų gaminamas metalo gamykloje, kurie taip pat nori uždirbti nuo gamybos, todėl vien jo kaina gali būti daugiau nei 1500€ už padoresnį ir tvirtesnį mechanizmą. Bet ir tai - čia ne pabaiga, nes kiekvieno tokio užsakymo surinkimas reikalauja nemažai darbo ir įgūdžių, todėl už centus niekas taip pat nesurinkinės tokio baldo.
 
Na ir pabaigai, tai galiu pasakyti tik tiek, kad Lietuvoje daugėja aplamai žmonių, kurie perka "susirink pats" komplektą :) Jiems ir kaina būna pigesnė nuo 3€ iki keliasdešimt ar net šimtų ( priklauso nuo daikto ) ir vistiek yra gerai.. Nesvarbu, kad dažnas net nesugeba pagal instrukcijas susirinkti tinkamai, tačiau vistiek sutaupė...
 
ps. Kalbu bendrai ne apie tai, kad daro kas ar ne, tačiau apie tai, kad bent jau 70% mūsų tautiečių tokie baldai būtų neįperkami, todėl juos gamina vienetai gamintojų. Visi stengiasi sutaupyti iki nukritimo.. Pačiam teko matyti, kaip žmogus atėjęs į parduotuvę mato, jog kaina jau su akcija ( buvo nubraukta per 20 LT brangesnė kaina ), tačiau vistiek prašo dar nuolaidos, nes jam atrodo, kad tai yra per brangu ( beje, perkant staliuką, kuris gali prasiilginti... ) :)

Šis paveiksliukas, jeigu neklystu, rodo prie kokių naftos kainų buvo sudaryti tų valstybių biudžetai, bet tikrai ne kainos išgavimo savikaina.

Mąsčiau apie tai pats daug kartų. Mane žavi idėja keisti žmogaus gyvenimą į gerą. Bet kol kas neturiu pakankamai tam resursų. Artimiausia ką galiu padaryti - tai skirti savo laiką. Ką planuoju šiais metais pradėti daryti.
 
Grįžtant prie tavo prašymo siūlau kreiptis į socialinės apsaugos darbuotojus, kokią bėdų turgaus redakciją... Jie manau padėtų atrinkti pagalbos prašančias ir jos vertas šeimas.

Sveiki, tikiuosi, kad šis susirašinėjimas nevirs fleimu apie Ugnių :)
 
 
O dėl IdėjosVerslui pasiūlymo, turiu vieną mintį, kurią pats norėjau realizuoti, kol dar buvo galimybės, deja nespėjau.
 
Idėja būtų įkurti nemokamą žmonių švietimo studiją nukreiptą į ŠIUOLAIKINĮ ir siauros specializacijos kompiuterinės grafikos dizainą arba į programavimą.
Pvz. dirbdamas IT sferoje tikrai susidūriau su dideliu 2D-3D dailininkų ir Front-end specialistų trūkumu.
Turbūt labai nesuklysiu pasakęs, kad geras "pieštukas" dabar yra retenybė.
 
Aišku yra kolegijos, univerai, bet ten dėstomi dalykai yra dėl išsilavinimo, o ne dėl pajamų generavimo, o ir dėstoma medžiaga lengvai tariant "pasibaigusio galiojimo".
Ir visa tai tik jauniems žmonėms, kurie dar nelabai suvokia kokią naudą duoda išsilavinimas.
 
Dabartinė bėda ta, kad šiuolaikinės IT įmonės turi uždirbti greitai (čia ir dabar) ir dažniausiai neturi lėšų sponsoriauti gabaus žmogaus išsilavinimo, kol jis subręs ir pradės "dėti auksinius kiaušinius".
 
Taigi, jei yra noro ir galimybių padaryti gerą darbą, siūlyčiau surinkti kelių aktyvių žmonių komandą, kurie organizuotų tokią veiklą.
Gal pavyktų išplėtotų šį projektą iki verto Europinės paramos, o gal ir patys "abiturientai" sutiktų dalį būsimų pajamų paskirti tolimesniam tokio projekto vystymui.
 
Smulkiai į detales nesileisiu, bet manau idėja aiški.

Sveiki.
 
Užsiregistravus į šią svetainę yra siūloma prisistatyti.
Tą ir padarysiu :)
 
Esu Vaidas.
Man 40.
 
Nuo 12 metų maigau kompiuterio klaviatūrą ir laikau save IT specialistu.
Visada patiko programuoti, tik tai niekada nebuvo pagrindinis mano pajamų šaltinis.
Turiu nemažai įdomios patirties kuriant įvairius verslus Lietuvoje.
 
Vieną verslą prieš dešimt metų sėkmingai pardaviau. Pasistačiau namą, likusius pinigus suinvestavau į akcijų rinką.
Anksti išėjau į pensiją ir paskyriau kelis sekančius metus populiaraus žaidimo projektui.
Kai jau atrodė, kad šis naujas projektas taps dar vienu sėkmingai įkurtu verslu, atėjo nuosmukis akcijų rinkoje, o po to sekė skyrybos su žmona.
 
Taigi pusę aktyvų suvalgė ekonominė krizė, kitą pusę palikau buvusiąjai, kad turėtų kur gyventi.
Neilgai trukus žaidimų projektas "užsilenkė" dėl nesuvaldytų rizikų.
Finale esu verslininkas be kapitalo, bet su ambicijomis ir patirtimi.
 
Šiuo metu aktyviai programuoju ASP.NET ir Unity3D aplinkoje, bet esamos specializacijos nepakanka, kad būčiau medžiojamas įdarbinimo agentūrų.
 
Šioje svetainėje tikiuosi rasti bendraminčių, kurie mėgsta plaukti dar neatrastais maršrutais.
 
Jei ieškote draugiško komandos nario savo idėjos įgyvendinimui, parašykite man į PM.
Kartu paieškosim bendrų taškų, o gal ši nauja pažintis išaugs ir į sėkmingą verslą.
 
Ačiū, kad skaitėte

Sveiki, mieli draugai, pažįstami, kolegos ir šiaip prijaučiantys :)
 
Šį kartą - kiek nebūdingas mano prašymas Jums:
 
Esu apstebėjęs ne vieną diskusiją apie neigiamą informaciją viešojoje erdvėje - apie tai, kad net šventiniu periodu, mūsų "visuomenės informavimo priemonės" mirgėjo pranešimais, kaip kažkas kažką nužudė, kaip kažkas kažko bijo ir kaip viskas aplink yra blogai.
 
Blogai yra todėl, kad patys, matyt, nenorime daryti taip, jog būtų geriau. Todėl...
 
Ieškau žmonių, kuriems reikia pagalbos. Galbūt - reikia pagalbos sutvarkant namus, nes patys to padaryti negali. Galbūt - reikia pagalbos, nes žmogus neturi darbo, o yra šeima, kurią maitinti reikia. O galbūt - kaip tik turi du ar tris darbus, tačiau gaunamų pinigų neužtenka tam, kad išmaitinti šeimą. Galbūt - reikia pagalbos sveikatos klausimais. Galbūt - tiesiog reikia su kuo nors pakalbėti.
 
Trumpiau tariant - ieškau žmonių, kurie nusipelno, kad jiems būtų padėta. Žmonių kurie tos pagalbos nusipelnė ir jos negauna.
 
Parašykite man asmeniškai:
 


 
Kam reikia pagalbos (vardą, pavardę, tel nr. adresą ir kitus rekvizitus galėsite parašyti vėliau, kai paprašysiu) ir kokia Jūsų sąsaja su tuo žmogumi?
Kodėl, Jūsų manymu, tam žmogui (ar žmonėms) reikia padėti?
Kokia pagalba yra reikalinga?
Kuo Jūs patys galėtumėte padėti kitiems, visiškai svetimiems žmonėms? Už paprastą, nuoširdų "ačiū".
 

Tai nėra kažkoks komercinis projektas ir panašiai. Atėjo laikas realizuoti save, "įdarbinti" savo galimybes, kontaktus, įtaką (kiek ten jos belikę) ir tiesiog mėgautis gerų darbų vaisiais. Žinoma, galite pasidalinti šiuo pranešimu su savo draugais.

Užmačiau facebook'e parašyta. Nežinau kas autorius:
Mokytoja išsitraukia iš kišenės 20 eurų ir klausia mokinių "Kam reikia šios kupiuros?" Visi mokiniai pakelia rankas. Tada mokytoja paima jį ir sulamdo, net šiek tiek įplėšia ir susuka į mažą kamuoliuką ir vėl paklausia mokinių ar jiems vistiek dar reikia šios kupiūros. Visi pakelia rankas dar kartą. Galiausiai mokytoja numetą sulamdytą kupiūrą ir ją pamindo kojomis sakydama: "Ar jūs visdar norite jos?" Mokiniai ir vėl atsako: "Taip". Tada mokytoja taria: "Tikiuosi, kad šiandien čia jūs išmoksite vieną svarbią jums pamoką. Net kai aš suglamžiau kupiūrą, numečiau ją ant žemės ir sutrypiau, visi norėjote ją turėti, nes jos vertė nepasikeitė, tai visdar buvo ta pati 20 eurų kupiūra... Daug kartų gyvenime jus įžeis, bus žmonių, kurie skaudins, trenks į žemę ir bandys paversti mažu kamuoliuku... Gal jausitės nieko verti, bet visada atsiminkite, kad jūsų vertė NIEKADA nepasikeis tiems, kurie jus myli. Net ir blogiausiais momentais jūsų vertė yra ta pati, nepriklausomai nuo to kokie sulamdyti bebūtumėt..."

Aš pažadu, kad jeigu išmoksi dėti nosines ten kur reikia, aš tau pastatysiu alaus :)

Praitais metais pasižadejau sau, kad mesiu rūkyti, taigi sausio pirmą bus metai kaip nerūkau :)
Artėjančiais metais norečiau pajudinti nuosavo busto įsigijimo klausimą.

Nesu tikras, bet lyg zoome antra sandorio pusė - kompas. T.y. likvidumas visada garantuojamas, priešingai nei realybėje.

„Negaliu sau to leisti“
 
Kiek kartų sau tai sakėte? Draugams? Artimiesiems? Pardavėjams? Taip, tikrai egzistuoja dalykai, kurių mes tikrai negalime sau leisti. Pavyzdžiui – negaliu sau leisti daugiau kaip 500,000 LTL kainuojančio Bentley Continental GT. Arba nuosavo namo už porą milijonų litų. Tačiau man tokių dalykų ir nereikia. Gal… Na, Bentley tai tikrai nereikia. Bet noriu.
 
Tačiau yra du dalykai, į kuriuos galiu ir privalau investuoti – tai į save ir savo verslą.
Prieš eilę metų, kai išėjau iš samdomo darbuotojo pozicijos ir pradėjau savo pirmąjį verslą, aš supratau, kad jeigu aš noriu, jog man pavyktų – aš turiu veikti globaliai, o ne apsiriboti tik vietine rinka. Teisybės dėlei, turiu paminėti, kad man nepasisekė. Kaip ir sekančius kelis kartus. Tačiau, per tas klaidas aš išmokau labai svarbias pamokas apie nuosavą verslą (kuriomis ir dalinuosi savo portale). Ir viena iš pagrindinių tokių pamokų – būtina investuoti į save ir savo verslą. Reikia pačiam tobulėti arba samdyti tam tikros srities profesionalus, kad atliktų užduotis taip, kaip kad jos privalo būti atliktos. Svarbiausia šioje vietoje – mokėti paminti savo kvailą principą „niekas už mane to nepadarys geriau„. Padarys, galiu Jus tuo užtikrinti. Ir po tiek metų, mano vartojamoje kalboje atsirado dar vienas išsireiškimas: „jeigu nebūtų geresnių už mane – būčiau pats geriausias„.
 
Ar galėjau sau leisti investicijas į save ar savo verslą? Absoliučiai ne! Čia kaip tame anekdote: „Orai šnabžda: reikia naujo palto… Atlyginimas atsako: ai, ir taip šilta„.
 
Reikėjo skolintis, naudotis sutaupytais pinigais, prašyti pinigų pas artimuosius ir daryti viską, kad mano versle būtų priimti teisingi sprendimai. Tačiau aš to nedariau. Neinvestavau, nemaldavau, neturėjau santaupų. Ir vaidinau „pasaulio bambą“ – kad viską moku pats, padarysiu pats ir už mane geresnių nėra. O buvo. Ir tai tapo pirmojo mano bankroto priežastimi.
 
Investicija į save ir savo verslą yra būtina. Ir ji tikrai bus protinga, jeigu tik suprasite, ko Jums reikia ir ką norite už tuos pinigus (ir laiką) įsigyti. Jeigu jaučiate, kad nieko nesuprantate SEO srityje, tačiau Jūsų verslas priklauso nuo lankytojų skaičiaus Jūsų interneto svetainėje – investuokite pinigus į SEO specialistus. Jeigu Jūsų verslas priklauso nuo pardavimų – investuokite į gerą pardavimų vadybininką, konferencijas (kurių metu gausite taip reikalingas pažintis), naujas pardavimų technologijas ir panašiai.
 
Ar po to, kai tai supratau ir pradėjau investuoti pinigus į save ir savo verslą, aš atsidūriau ten, kur noriu būti? Ne. Tikrai ne. Tačiau… Esu daug arčiau to, ko noriu (ir kuo noriu būti), nei kad buvau prieš kelis metus. Ir visa tai yra dėka to, kad padariau reikiamas investicijas, kurių negalėjau sau leisti.
 
Kokios tos investicijos? Pabandysiu paaiškinti.
 
Kokia yra samdomo darbuotojo vertė?
 
Visu pirma – pažiūrėkite į tai, kur Jūs esate šiandien. Ar dirbate? Ar darote tai, kas Jums patinka? Ar sukuriate pridėtinę vertę savo (ar kažkieno kito) verslui? Kiek uždirba Jūsų konkurentai? Kiek uždirba žmonės, dirbantys toje pačioje srityje, turintys tokias pačias žinias ir patirtį? Teko matyti kažkokią interneto svetainę, kuri sukurta neva tam, kad pateikti informaciją, kiek uždirba žmonės vienoje ar kitoje pozicijoje, tačiau ji dar tinkamai neveikė. Gal mano skaitytojai komentaruose parašys tos svetainės adresą (jeigu ji veikia) ir galėsite pasinaudoti joje pateikiamais duomenimis.
 
Duosiu Jums vieną pavyzdį: ar bent įsivaizduojate, kiek yra verta „namuose sėdinti mama„? Dauguma tokių moterų galvoja (arba – šalia jų esantys vyrai taip sako), kad jos „nieko nedaro“. Pabandykime paanalizuoti:
 
Pastoviai namuose būnanti moteris, auginanti vaikus, atlieka keletą funkcijų ir užduočių, kurias atlieka ir tam tikrų sričių specialistai, kuriuos galime pasamdyti:
 


 
Darželio auklėtoja
Vadovė
Psichologė
Virėja
Namų tvarkytoja (valymas, skalbimas ir pan.)
Vadybininkė
Sodininkė
Vairuotoja
Auklė

ir taip toliau…
 
Net jeigu moterys atlieka aukščiau išvardintus darbus „tik po kelias valandas per savaitę“ – turite paklausti savęs, kiek kainuotų samdyti tos srities specialistus net ir toms kelioms valandoms, kad atlikti tam tikrus darbus? Asmeniškai man – baisu net ir pagalvoti. Manau, kad mano antroji pusė, jeigu ji neturėtų savo verslo, būtų verta mažiausiai 6-8 tūkstančių litų per mėnesį (bijau gauti per sprandą už tai, kad parašiau taip mažai). O ji man sako, kad „sėdėdama namuose, ji nieko nedaro“.
 
Turite suprasti, kokia yra Jūsų vertė. Turite tinkamai įvertinti savo laiką, žinias, pastangas, patirtį ir panašiai. Turite žinoti, kas vyksta aplink Jus ir ar Jums verta kažką keisti. Galbūt – Jums reikia investuoti į save kelis šimtus litų, tačiau Jūsų, kaip samdomo darbuotojo, vertė pakils tais pačiais keliais šimtais per mėnesį. Investicija bus vienkartinė, o grąža – ilgalaikė.
 
Kokia yra verslo savininko vertė?
 
Jeigu patys esate versle – įprastai viską skaičiuojate (tikiuosi) pagal senai įprastą (ir pasiteisinusią) formulę: viskas dauginama iš trijų:
 
Pirma dalis – Jūsų uždarbis. Nustatykite, kiek norite gauti pinigų „į rankas“, kad Jūsų poreikiai būtų patenkinti. Jeigu esate moteris – prie šio skaičiaus dar pridėkite papildomus 20% ar net 30%, nes moterys, paprastai, yra linkusios save nuvertinti.
Antra dalis – verslo išlaikymo kaštai. Tai – Jūsų biuras, darbuotojai, mokesčiai ir panašiai.
Trečia dalis – investicinė dalis. Tai yra pinigai, kuriuos reikia investuoti į save ar savo verslą: reklama, renginia, mokymai, marketingas, viešieji ryšiai ir panašiai.
 
Investicija ir jos grąža
 
Kaip jau minėjau anksčiau – jeigu esate samdomas darbuotojas, Jums tereikia paanalizuoti rinką ir sužinoti, kokia yra Jūsų pareigybių vertė toje rinkoje. Ar gaunate tai, ką vidutiniškai gauna tokias pačias pareigas užimantys ir tokius pačius darbus atliekantys žmonės? Ar Jums reikia investuoti į save? Ar investicija į save yra to verta? Paskaičiuokite: jeigu kažkokie kursai/mokymai/seminarai kainuoja X sumą – kiek reikia uždirbti, kad investicija atsipirktų? Ar tie kursai/mokymai/seminarai padės Jums gauti didesnį atlyginimą? O gal jie pakels Jūsų produktyvumą ir taip pasididinsite savo priedus ar komisinius? Per kokį laiko tarpą tai galima pasiekti? Terminus skaičiuoti yra privaloma ir būtina!
 
Kaip verslo savininkas, Jūs žiūrite į tai panašiai: kokio dydžio investiciją reikia padaryti? Kiek reikia gauti papildomų klientų ar kiek atlikti papildomų pardavimų, kad investicija atsipirktų? Per kiek laiko tai realu pasiekti? Ar realu tai pasiekti? Ar investicijos atneštas rezultatas bus ilgalaikis? Žiūrėkite į tai realistiškai.
 
Kaip žmogui – ką Jums reikia atlikti ar išmokti, kad pasijaustumėte stipresni, pasitikintys savimi, turintys didesnę savivertę savo ir kitų akyse? Nepaisant to, kas esate gyvenime – jeigu Jūs savęs neįvertinsite pakankamai – niekas kitas to tikrai nepadarys. Galiu drąsiai pasakyti, kad asmeniškai aš – labai jaučiu, kai žmogus pasitiki savimi, kai žino savo vertę, turi tikslus. Su tokiais žmonėmis yra malonu bendrauti, malonu turėti su jais reikalų ir daryti verslą.
 
Niekada negausite daugiau, jeigu nemanote, kad to nusipelnėte. Negalite derėtis dėl didesnio atlyginimo, jeigu nepasitikite savo sugebėjimais ir savimi. Niekada negausite ir geresnio darbo. Žmonės ir toliau Jus stumdys ir duos Jums daryti tai, ką iš tikro turi, tačiau nenori, padaryti patys.
 
Todėl, prieš sakydami sau „aš negaliu sau to leisti„, pažiūrėkite į tai, ką galite dėl savęs padaryti. Ir ką leidžiate sau, nors nereikėtų to daryti? Ar Jums tikrai reikia to medžioklinio peilio, neveikiančio Xbox’o ir naujos odinės striukės, kurią gavote dovanų, tačiau ji Jums per maža? Gal geriau visa tai parduoti ir gautus pinigus investuoti į save ar savo verslą?
 
Jūs esate to verti. Ir Jūs privalote (taip, privalote!) ne tik sau, bet ir likusiam pasauliui pateikti pačią geriausią, naujausią ir moderniausią savo versiją, kokia tik galima tapti. Nes vienintelis dalykas, kuris gali Jus sulaikyti – esate tik Jūs patys.

Konsultuoju asmenis/įmones verslo vystymo klausimais. Šiuo metu, vieno konkretaus kliento neturiu, tad skiriu daugiau laiko rašymui. Ir, žinoma, padedu savo žmonai vystyti jos verslą (grožio industrija).

Jūs turite įregistruoti veiklą:
1. užregistruoti individualią veiklą;
 
arba
 
2. įsteigti įmonę.
 
Nuo šito reikia pradėti.
 
Tada patalpos, jų pritaikymas, įranga, higienos leidimų gavimas.
Tada jau vykdote veiklą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Viskas.

Tevai turi sporto kluba, miestelyje su 20k gyventoju ir dirba be konkurencijos(mieste vieninteliai) tai galiu pasakyt, kad pelnas nera ispudingas 2-4k ziemos sezonu surenka, vasara pelnas sumazeja keliais kartais(sportuojanciu labai mazai). Tai galiu pasakyt, kad nelabai apsimoka ta sporto kluba atsidaryt, nes beveik ta pati galima susirinkt nuomojant patalpas :) Na nebent pats eitum dirbt treneriu, sugebetum pritraukt zmones sportuot ir t.t bet cia jau reik paciam but sporte nemazai pasiekus, kad zmones tavimi pasitiketu.

O svetainės savininko reikalas yra deginti mano procą (per JS/flash reklamas), ar atidarinėti be mano leidimo naujus tabus (pažiūrėčiau kaip reaguotum, jei žiūrėtum per teliką įdomią laidą ir staiga persijungtų kanalas į kokį REN TV)?
Ne, svetainės paskirtis yra tiesiog pateikti pliką tekstą/vaizdus, t.y. html kodą, ir nieko daugiau. Kaip tą html kodą vartotojas panaudoja yra grynai jo reikalas.
 
PS. Jei jau esi 100% prieš adblock, galima apmokestinti svetainės turinį - tada paaiškės ko iš tiesų jis vertas.
Taip pat galima viską pateikti flash formatu, pvz www.bet365.com, tik tada lai nesiskundžia, kad per paieškos sistemas nebus randami puslapiai.

Įsivaizduokite, kad gyvenate pasaulyje, kuriame kiekvieną dieną turite kovoti ir kiekvieną dieną išgyventi. Turite labai ribotus resursus ir laikas yra vienas iš didžiausių Jūsų priešų. Jeigu turite savo verslą – visa tai Jums pasirodys labai „sava ir pažįstama“. Tačiau aš kalbu ne apie verslą, o apie TV ekranuose jau penktąjį sezoną skaičiuojantį „Vaikščiojantys Numirėliai“. Nežinau, ar žiūrite šį apokaliptinį serialą, bet verslą galima puikiai sulyginti su zombėjančiu pasauliu, kuris mus supa.
 
Nors verslui nereikia tiesiogiai susidurti su zombių bandomis, tačiau išlikimo rinkoje problemos (ir jų sprendimo būdai) yra praktiškai tokios pačios.
 
Sukurkite idealią komandą
 
Serialo pagrindinis herojus Rikas sugebėjo surinkti grupę tikrai atsidavusių ir turinčių reikalingus sugebėjimus žmonių, kurie puikiai papildo vienas kitą. Komandoje yra Glenas, kuris puikiai ir labai greitai prisitaiko prie situacijos pokyčių; Mišona, kuri puikiai valdo kataną (japonų kardas) ir yra nepamainomai karinga asmenybė; Derylas, kuris turi unikalius pėdsekio sugebėjimus ir panašiai.
 
Kaip ir „Vaikščiojančiuose Numirėliuose“ – Jūsų versle Jums reikia, kad Jus suptų žmonės, kuriais galite pasitikėti ir kurie kurtų Jūsų verslui pridėtinę vertę savo sugebėjimų dėka. Tam, kad Jūsų verslas augtų – Jums reikia samdyti tam tikrų sričių profesionalus, kurių požiūris į verslą sutampa su Jūsiškiu.
 
Protingai naudokitės ištekliais
 
Ištekliai seriale yra itin riboti. Dauguma vietų, kur būtų galima kažką rasti, jau nusiaubtos, todėl labai svarbu, kas imama (dėl užimamos vietos ir kad neribotų komandos galimybių judėti) ir ar tai yra naudinga visiems. Tam, kad be reikalo nenaudoti šovinių (kurie taip pat yra labai riboti) – komanda, esant galimybei, naudojasi kardais, peiliais, mečetėmis ir kitais ginklais, kurių panaudojimas saugo resursus. Na, ir yra tylus. Kad nepritraukti kitų „nemirėlių“ dėmesio.
 
Versle taip pat yra labai svarbu naudotis turimais resursais protingai. Esu rašęs apie tai anksčiau, kaip jauni verslai sukiša pinigus į marketingines savo verslo priemones (tušinukus, firminius blankus, bukletus, maikutes ir kitas niekines priemones), o pačiam verslui vystyti pinigų nebėra. Visuomet stenkitės protingai optimizuoti savo išlaidas, naudoti pinigus ten, kur jie sukurs kažkokią vertę, o ne bus „išmesti į balą“. Planuokite savo žingsnius.
 
Turėkite planą B
 
Seriale „Vaikščiojantys Numirėliai“, žmonės gyvi lieka tik strategijos dėka. Trečiame ir ketvirtąjame serialo sezonuose, Rikas ir jo komanda randa prieglobstį apleistame federaliniame kalėjime. Naudodamiesi strategija, jie užėmė tam tikras patalpas, teritoriją, buvo saugomi aukštų tvorų, naudojosi apsaugos bokšteliais, grotomis užtvertais įėjimais ir panašiai. Toks planas suteikė visiems galimybes pailsėti, atgauti jėgas ir ramiai planuoti savo tolimesnius veiksmus.
 
Jeigu norite, kad Jūsų verslas vystytųsi ir augtų – Jums reikalinga strategija, reikalingas planas. Ir būtinas planas B. Turite ne tik suprasti savo produktą (prekes/paslaugas), klientus ir konkurentus, tačiau reikia ir nestandartinės mąstysenos marketinge, klientų aptarnavime ir kitose sferose. Tiek mano svetainėje, tiek kitur internete galite rasti tikrai labai daug patarimų, konsultacijų ir seminarų verslo plėtros temomis. Čia, beje, tenka paminėti mano mėgstamą frazę:
 
 
Pasitikėkite savimi
 
Tam, kad išgyventi, serialo herojai turi įveikti įvairiausias užduotis ir įrodyti, jog jie yra tie, kurie „išlieka“.
 
Jeigu norite, kad Jūsų verslas vystytųsi bendroje rinkoje ir galėtų augti, plėstis ir konkuruoti – Jums teks galvoti labai plačiai, turėti praktiškai nerealius planus ir nepasiduoti didiesiems rinkos žaidėjams.
 
 
Šiuolaikinės technologijos leidžia Jums konkuruoti su didžiaisiais verslais. Internete visi lygūs. Niekas netrukdo Jums užsisakyti ir pasigaminti dar įspūdingesnę svetainę, teikti dar geresnį klientų aptarnavimą, kokybiškesnes prekes ar paslaugas. Socialinių tinklų profesionalai gali padėti Jums sukurti tikrai aukšto lygio socialinės reklamos kampanijas; SEO specialistai – padės optimizuoti svetainę ir pakilti į aukščiausias pozicijas ir taip toliau.
 
Nebijokite konkurentų, nepaisykite jų dydžio ar „pajėgumų“. Jie – ne grupė zombių ir tikrai Jūsų nesuės. Save suėsti galite tik Jūs ir Jūsų klaidos.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Dar viena citata, kuri kaip niekad tiks prie zombių filmo: šiuolaikiniame versle, norint išsilaikyti vietoje, reikia labai greitai bėgti į priekį.

Pritariu, straipsniai geri. Bet jie daugiau buvo skirti ne kad uždarbis.lt naudos gautų, o kad reklamuotų savo webą.

Jeigu gerai pamenu nika tai IdejosVerslui :) del idomiu ir naudingu straipsniu kuriuos siuo metu turbut tik jis vienas ir teraso :)

Investuotojai, jūs 15 min ir delfius skaitot? Tai dėl tokių skaitytojų kiti milijonus ir uždirba:) Skaitykit toliau...
O jei kas nori rimtesnės literatūros, lai nepatingi pas mus užsukti.
O jei nerasite ko, rašykite pageidavimus. Išpildysime.

Deja, man dar nepasitaikė :(

Ech, nu prašau : http://www.ipetcompanion.com/ :/

Kadangi informacijos apie moterų madą ir stilių yra nors vežimu vežk, o vyrai yra pakankamai nuskriausti šiuo atžvilgiu (nors gal ir ne, jei jiems tai visai nerūpi), tai nusprendžiau sukurti svetainę, kurioje bent jau šiek tiek apie tai būtų galima pasiskaityti - www.vyrostilius.lt
 
Iš esmės pateikiama basic infomacija apie įvairius vyriško stiliaus aspektus, stiliaus patarimai, prekinių ženklų apžvalga. Vyrams, jei bus noro tobulėti stiliaus, mados ir asmeninės aprangos srityje, manau tikrai pravers. Tikslinė auditorija 25+.
 
Nauji įrašai būna bent kartą per savaitę 7dienį vakare.

Norvegija: (papildau)
Keliai: Pravažiavau beveik visą išilgai nuo Švedijos apačios iki pat viršaus - Nordkapp. Šaudančios policijos neteko matyti. Kelių mokesčių buvau suskaičiavęs, kad gausiu apie 200lt, bet va po 4 mėnesių atėjo laiškas į Lietuvą - 48Lt. Greičio viršijimas netoleruojamas, prieš greičio ribojimą stovi papildomi įspėjamieji ženklai. Baudos didelės - už 1-5km/h viršijimą apie 300Lt. Bet Norvegai turtingi, užmiesty viršija iki 10km/h. Keliai smagūs, jeigu planuojat kelionę ir renkatės automobilį - imkit kuo sportiškesnį. Su dideliu mikštu laivu pavargsit. Keliuose eismo mažai, gal dėl to jie ir beveik neturi autostradų.
Kuras: Nesutinku su minde, Norvegijoj kuras vos ne brangiausias pasaulyje, Europoje tai tikrai, nebent atpigo per kelis mėnesius. Dujom važiuot įmanoma, jeigu pilsitės net jei dar liko pusė bako ir iš anksto žinosit kur randasi dujų degalinės. Antgaliai būna dviejų tipų - kaip pas mus ir olandiškas. Adapteriais pasirūpinkit iš anksto.
 
Suomija: (trumpai)
Keliai: Geri, nemokami, šiaurėje keliai laisvi, bet labai daug tiesiog kelyje vaikštančių ar stovinčių elnių. Pietuose eismas intensyvesnis, suomiai važiuoja įdomiai - kai kelias laisvas lekia kaip bepročiai, bet jeigu važiuoja fūra - keliasdešimt mašinų vilksis paskui nors ir 100km, bet nei vienas neaplenks.
Kuras: Pigesnis nei Norgej. Dujų nėra apskritai.