yomajo

Sveiki. Šiandien facebooke padalintas video, vakar publikuotas youtube:
 
http://www.youtube.com/watch?v=t3idVo97kII
 
Įsijungus 'captions' padėka išreiškiama p. Šilgaliui. Kaip visada galima sakyti, kad tai eilinė reklama. O gal ne? Betkokiu atveju aš UŽ tokį jaunimo aktyvumą, rikiminės sistemos tobulinimą ir esamos sistemos ydų pabrėžimą.
 
Lauksiu kitų šių žmonių reportažų.
 
P.S. filmuke yra ištrauka iš The Network (1976) - vieno mėgiamiausių filmų apie mass media smegenų plovimą.

Pastaruoju metu dau nesąmonių vykti pradėjo, manau reikalingas toks dalykas kad kai vartotojas perka kažką ar parduoda turi patvirtinti visas savo banko sąskaitas. taip pat kai kreipiasi až būtų geriausiai kad nereiktų tikrinti tapatybės kai užeini į tapatybės tvirtinimą ir pan, paprastą dalyką vartotojas patvirtina pirkimą ir jam automatiškai išmeta banko sąskaitą su kliento duomenimis jei tai patvirtintos kelios sąskaitos tai pasirenka į kurį banką pervesti pinigus, jei ne tuomet tik tą kuri pririšta prie jo vartotojo, nes kartais skiriasi duomenys vartotjų tačiau vieni tvarkingai žiūri į tai ir prekes pristato ir pan o kiti apgauna. Arba apsvarstyti galimybę patvirtinti narystę vartotojo patvirtinimu per tapatybės korteles.
 
Taip pat saugus prisijungimas prisijungimo metu būtų arba išsiunčiama sms žinutė žmogui su patvirtinimo kodu arba google pvz kai generuojamas QR kodas, na arba padaryti pin kodų korteles be kurių neprisijungtum, nes jau pasiteisinimai kad pavagė acc ir ką nors apkneckino nusibodo.

Populiari funkcija, manau, muzikos klausyt, galima buvo pridėt į anketą, prirašiau prie "kita".
Išmaniojo neturiu ir dar kurį laiką neturėsiu, tas operacines sistemas tikrai tokiem kaip aš sunku vertint, supliekiau visiem po 6.

Kodėl per vėlu? http://www.mockus.puslapiai.lt/ perki tą geltoną knygutę, persprendi visus uždavinius ir laisvai išsilaikysi :) reikia dirbti, o sėdėdamas prie pc matematikos tikrai neišmoksi ;)

Savo nelaimei įsigijau projektą kuris talpinamas hostingas.in . Didziausia beda tame, kad pas juos registruotas ir domenas.
 
Taigi neskaitant to, kad jie teigia kad suteikia domeno (dns) valdyma tik turint planą nuo nr2, tai pas mumis tas rimtas planas nestabdyk, kaip ir turetu tureti viska.
 
Ka gi pasijungiam i dns valdymą ir matom direct admin dns valdymo panelę, kuri leidžia valdyti tik subdomenus ir panašiai. Na aš naiviai pagalvojau, kad gal jie čia kažką itin gudraus sukūrę ir leidžia nameservus pasikeisti per šį DNS toolą. Aišku naivi šita viltis buvo.
 
Finale parašau į suportą kodėl nenusikreipia NS ir kaip juos pakeisti, man atsako, kad todėl, kad aš keisdamas ns "sugadinau" juos, nes įrašiau kito hosto NS :) neva DNS valdymas Hostingas.in - tai nereiškia DNS serverių keitimo, kitaip sakant jei jau nusipirkai pas juos domeną, tai pirk ir hostingą :)
Galvoju tiek jau to, ar taip ar taip nesiruošiu aš čia laikyti to domeno ir paklausiu kokiu būdu man persikelti į UAB Interneto Vizija (tam man reikia, kad pakeistų domeno whois į naujojo savininko mano UAB ir suteiktu užsakovo ID, kuriuo galėčiau pasijungti i domreg.lt)
Gaunu stulbinantį atsakymą, kad whois keitimas yra mokamas ir tam, kad pakeisti aš turėčiau metam prasitęst domeną, jau nekalbant apie tai, kad jų registracijos forma yra tik fiziniam asmeniui, o man reikia UAB`ui perkeist ir tam neva man reiktų atsiųsti savo asmens dokumentą)
Neskaitant to, kad atrašinėja nesamones, neatsako į klausimus suformuluotus ir savo sistemoje pažymi klausimą kaip atsakytą, nors atsakymo nepateikia, tai per visos dienos bendravimą sukėlė tik pyktį, o NS taip ir nesugebėjo pakeisti.
 
Svetainėje nėra normalių kontaktų: nei telefono, nei imeilo tik ta susikta forma, kuria atsako kas keleta valandu arba tiesiog pazymi, kad klausimas atsakytas, nors atsakymo nera.
Zmones gelbėkit save ir savo laika.

Radau nuo mokyklos užsilikusį knygos konspektėlį mano darytą :)
 
Tikiuosi, kad kam nors padės! ;)
 
 
Balta Drobule.doc

Aš apie 50-60procentų savo santaupų laikau obligacijų fonde. Rezultatas - už mėnesiuko bus antri metai, šiai dienai - 7,3% prieaugis.
 
Turi/turite (blemba, kaip nemėgstu kai nežinau kaip į kitus priklausytų kreiptis) nustatyti savo rizikos lygį. Tie patys obligacijų fondai (jų virš 10 per visus Lt bankus ir maklerio įmones) investuoja į skirtingo rizikingumo obligacijas. Renkantis fondą taip pat LABAI svarbu lyginti mokesčius imamus, kurių yra pakankamai: saugojimo, administravimo, valdymo, išpirkimo (nebepamenu tiksliai).
 
Visada galima diversifikuot riziką ir portfelį. Rinktis ilgalaikį investavimą į dividendus mokančias įmones Baltijos, užsienio rinkose.
 
Jei pinigų greit nereiks, o norisi uždirbt, tai bent aš dabar mąstau apie investavimą į 3d printing technologija užsiimančias įmones.
 
Pinigus priglaust nori visi, nepagailėkit laiko pagalvot kur juos padėt. ;)

Norečiau pasveikinti su gimtadieniu vieną iš šauniausių šio forumo narių: "Epsaitas"
Vienintelis man žinomas žmogus kuris padėjo kitiems išbristi iš skolų ir ištiesė pagalbos ranką savo noru.
Deja, bet tokių žmonių yra tikrai nedaug, todėl didelė PAGARBA jam.
Linkiu ir kitiem forumo nariams padėti vieni kitiems, nors ir be atlygio. Gyvenam tik kartą, bet geri darbai visada gryš su dideliu kaupu.
http://www.empowernetwork.com/samiam85/files/2012/07/money-cake.jpg

Sveiki,
 
kadangi ilgą laiką anksčiau prekiavau FOREX tai noriu pasidalinti informacija, kaip prekiauti neinvestavus nei cento, tik savo laiką.
 
 
Tie, kurie domėjosi FOREX prekyba, tikriausiai ieškojote brokerių kurie suteikia bonusą prekybai.
 
Vienas iš tokių brokerių yra InstaForex.
 
InstaForex yra viena didžiausių brokerių kompanijų, kiekvieną dieną/savaitę/mėnesį/metų laiką ir t.t. Vyksta konkursai, komandiniai konkursai ir daugelis kitų.
 
 
Einame prie temos, kodėl buvo sukurta būtent tokia – Nemokamas FOREX bonusas.
 
InstaForex norėdama pritraukti daugiau prekiautojų (trader'ių) sukūrė bendruomenę, tai yra forumą, kuriame už KIEKVIENĄ (keletoje temų neapmokestinama) pranešimą yra duodamas nuo 0,05 iki 0,2 USD.
 
 
Jūs pagalvosite nesamonė? Ne, tai yra tikra tiesa, ir šis planas tikrai jiems veikia.
 
Visų pirma, turite atsidaryti savo prekybos sąskaitą. Norint ją atsidaryti, keliaujame šia nuoroda:
 
http://instaforex.com/open_live_account.php
 
Jei nesunku, tapkite mano refferalu:)
 
ID reikia įrašyti formos apačioje, mano ID: 491527
 
DĖMĖSIO, BŪTINA USD SĄSKAITA.
 
Taigi, prekybos sąskaitą jau turime, keliaujame toliau.
 
Kaip užsiregistruoti Forume:
 
Keliaujame: Registracija į forumą
 
Kaip užpildyti formą – manau mokėsite patys.
 
Registravimą turime patvirtinti į elektroninį paštą atėjusiame laiške paspaudus nuorodą.
 
Sveikinu!!!! Pirmas žingsnis padarytas, šiuo metu, Jūs forume galite rašyti, bet kol surinksite 10 post'ų jums tvirtins administratorius. Todėl rašykite +/- į temą, gali būti pasikartojantys atsakymai iš ankstesnių postų.
 
Bonusai išmokami sekantį mėnesi už viso praeito mėnesio surinktą sumą. Kur išmokama? O išmokama ten, kur yra prilinkintas Jūsų acc.
 
Kas 2 mėnesius galima pakeisti prekiautojo paskyrą.
 
Kaip prilinkinti:
 
Prisijunkite prie forumo, viršuje paspauskite ant savo vardo → bonus for post
Pridėkite savo prekiautojo paskyroje gautą numerį.
 
Sveikinu, sėkmingai galite rinkti postus ir taip prekiauti nemokamai forexe:)
 
Taisyklės bei datelesnė informacija apie šį bonusą:
http://forum.mt5.com/showthread.php?499-Bonus-for-posting-regulations
 
Keletas FAQ:
 
Ar aš prekiauju FOREX'e?
Taip, pasyviai.
 
Kokiomis valiutų poromos prekiauju?
Neprekiauju valiutomis, prekiauju akcijomis:) Tai yra pasyvesnė prekyba, kažkada aktyviai prekiavau – bet dabar pakanka ir akcijų:)
 
Ar įmanoma uždirbti?
Taip, uždirbti įmanoma, bet reikia LABAI didelio susikaupimo ir BM (Bankroll management).
Svarbiausia nepasiduoti emocijoms kaip pamatoma 20-50proc ar didesnis pelnas:)
 
Bonusas nuo manęs:
Tie, kurie taps mano referalais suteiksiu 1mėn nemokamą hostingą.

Kadangi vis daugau žmonių pradeda prekiauti Forex, nuspręndžiau pasidalinti savo išmintimi, kuri pravers tikrai ne vienam spekuliantui.
 
Jeigu dar nežinote, reikia pradėti prekiauti tik su tikrais pinigais. Taip daug greičiau išmoksite disciplinos bei užsibrėžto tikslo. Jokiu būdų nenaudokite DEMO (nebent kai skaičiuojate tariamą pelną), tai nepasitikėjimo savimi ženklas.
 
Brokeris
 
1. Geriausias brokeris yra tas, kuris daro konkursus bei duoda bonusus. Nenaudokite jokių FSA, NFA, CFTC ar kitų prižiūrimų brokerių. Jie sugalvos įvairiausių taisyklių, kurios tik sumažins jūsų pelną (pvz.: neduos didelio leverage).
 
2. Jeigu brokeris prašo jūsų paso kopijos. Siųskite jį n* ir ieškokite kito puslapio. Jokiu būdų nesiųskite savo duomenų. Negi norite, kad koks Indas žiūrėtų į jūsų nuotrauką ir ją naudotų netinkamais tikslais (tinka ypač moterims)?
 
3. Pasirinkite kuo didesnį leverage, 1:500 kaip minimum, pageidautina būtų 1:1000. Neklausykite „profesionalų“, jie tik jums nori pakenkti. Su dideliu leverage, jūs daug greičiau uždirbsite ir nusipirksite tą išsvajotąjį automobilį. Kas durnas dabar?
 
Prekyba
 
1. Pirkite kuo daugiau lot‘ų, pageidautina už visus įmanomus pinigus. Kodėl? Skaitykite punktą apie leverage.
 
2. Nenaudokite stop loss‘ų. Įsivaizduokite: perkame 10 lotų, nustatome stop loss 50 pips žemiau. Kaina krenta, pasiekia stop loss ribą, jus pašalina, nukrenta dar 1 pip ir pradeda kilti! Savęs sabotažas.
 
3. Jeigu kaina ir toliau krenta, nesijaudinkite. Pradėkite melstis ir kartoti, kad daugiau taip nedarysite. Kainai pasiekus jūsų norimą tašką ($0.00 loss), uždarykite savo pozicijas ir kartokite tą patį. Didelio kritimo atveju, tiesiog užsidenkite akis ar uždaryte programą.
 
4. Jeigu taip atsitiko, kad praradote pinigus, keikite savo brokerį bei rašykite apie šį scam‘ą visuose forumuose. Kaltas jis, o ne jūs. Susiraskite kitą brokerį ir prekiaukite lygiai taip pat, šį kartą turi pasisekti.
 
5. Indikatorius visada teisus. Nesvarbu, kad kaina krenta kaip kirvis, MACD/RSI pasiekus oversold ribą, pradėkite pirkti. Juk nenorime praleisti šios puikios galimybės, kai kaina pradės kilti.
 
6. Naudokite visus įmanomus indikatorius, net ir tuos, kurių nesuprantate. Geriausias indikatorius tas, kuris turi daugiausiai lempučių bei skleidžia garsus.
 
Idiotas
 
http://www.djixas.com/images/1.gif
 
Profesionalas
 
http://www.djixas.com/images/2.gif
 
BŪTINAI nusiųskite savo grafiko nuotrauką draugams bei giminėms. Pamačius tokią betvarkę, jie galvos, kad jūs esate labai protingas žmogus ir už tau gausite 10 respekto taškų.
 
Atėjus svečiams pas jus į namus, greitai sėskite prie kompiuterio ir apsimeskite, kad žiūrite į visus indikatorius bei kažką suprantate. Kalbėkite su savimi jiems nesuprantamais terminais (pvz.: RSI rodo oversold, leverage yra geras, nors koreliacijos neįžvelgiu). Norėdami atrodyti įtikinamiau, smakrą pasiremkite delnu.
 
Intensyviai sekite tick chart‘ą.
 
Sveikinu, iš savo svečių gavote dar 10 respekto taškų.
 
7. Dažnai keiskite strategijas. Jeigu jūsų naudojama strategija nepasitvirtino per vieną dieną, kuo greičiau ją keiskite kita ir nešvaisytkite savo laiko. Kvaili žmonės vieną strategiją testuos mėnesių mėnesius, kai jūs per tą patį laika jau būsite ištestavę šimtus ir atradę aukso gyslą.
 
8. Gaudykite visus įmanomus trend'us. Jeigu kaina krenta, kuo skubiau parduokite 10 lotų. Yra labai didelė tikimybę, kad kaina ir toliau kris. Juk nenorime praleisi šios puikios progos užsidirbti.
 
9. Jeigu nežinote ką pirkti ar parduoti, tiesiog ieškokite gražiai atrodančių grafikų. Ar pamenate, kai per filmus, psichologas vaikui rodydavo demes ir klausdavo, kokią figūra jis mato? Taip yra ir Forex.
 
Jeigu figūra graži, pirkite, jeigu baisi - parduokite.
 
Pvz.:
 
http://www.djixas.com/images/hns.gif
 
Matome šypsenėlę, reiškia viskas bus gerai ir kaina kils.
 
10. Aklai tikėkite kitų Forex forumo narių pranešimais. Jeigu Jadzė sako, kad reikia pirkti EUR/USD, kuo skubiau taip ir darykite! Meskite visus savo pinigus ten.
 
Valio, intensyvus Forex kursas baigtas. Susitiksime Fiji salose.

Taip. Klausi lyg pirmą kartą tau būtų pavėlavus dienos išmoka.

Nusistumk maximos karuti laukan, su metaliniu pjukliuku nusipjauk grandine, kuri prikabinta prie rakto. (raktas ismusti,prisegti kita karuti.) isdrozinek medzio gabaliuka tokio matmens kokio yra tarpelis rakte. Idejes medzio gabaliuka i tarpeli rakte, uzklijuok lipne juosta, ir raktas nebeuzsifiksuos. Smagaus 1lt ismusinejimu maximos parduotuvese. Galima ir iki parduotuvese, tau rinktis. ;o

Siera Leonėje gyvenantis 15-metis Kelvinas Doe yra savamokslis inžinierius, gebantis iš šiukšlių pagaminti veikiančius elektros generatorius, radijo siųstuvus, baterijas ir kitą techniką.
 
Neveikiančios elektronikos detalių K.Doe randa šiukšlių konteineriuose, o kūrybinių idėjų jam įkvepia poreikiai.
 
„Siera Leonėje elektrą mes turime ne itin dažnai. Šviesos įsižiebia kartą per savaitę, o likusį laiką naktimis būna tamsu. Todėl aš sukūriau baterijas, kad žmonės galėtų uždegti lempas namuose“, – sako jaunuolis.
 
Jis savo reikmėms surinko radijo siųstuvą, kuriuo transliuoja muziką ir praneša naujienas, prisidengdamas slapyvardžiu „DJ Focus“. O ateityje tikisi pagaminti vėjo malūną, kuris gamintų elektros energiją.
 
Šis talentingas jaunuolis buvo pakviestas trijų savaičių stažuotei į Masačusetso technologijos institutą (Kembridžas, JAV). K.Doe buvo jauniausias žmogus, pakviestas į „Viešinčių praktikantų programą“ institute.
 
Siūlome pasižiūrėti reportažą (anglų k.):
 

SALTINIS: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/smile/savamokslis-15-metis-afrikietis-is-siuksliu-konstruoja-baterijas-radijo-siustuvus-ir-kita-technika-652-281642#ixzz2DH50EAZh

Kad jau taip.
Iš kur tie vidutiniai 20% (realiai kas nors įsivaizduojat tokį pagerėjimą?) kuro taupymo, jei net pati oficiali svetainė skaičių nedrįsta teigti? Viliojimas ir tiek :)
 
Tiems, kas tuo susidomės, pagalvokit, ar norit ..š.. pardavinėt savo draugams bei giminėms:
 
http://en.wikipedia.org/wiki/Fuel_Freedom_International
 
The company says that the product was "originally developed by NASA for the 1970s space shuttle program",[2] although no documentary evidence is offered to support this claim.
 
The product is EPA registered per 40 CFR 79.23 - a requirement for all gasoline additives sold in the USA. Registration involves providing a chemical description of the product and certain technical, marketing and health-effects information.[3] The EPA did not test the claims of increased engine power and reduced emissions, and does not endorse, certify or approve the product. The company report attached to the EPA report (EPA Internal identification number 218820001) "provides technical documentation for this product as a lead replacement in gasoline for use in engines susceptible to valve seat recession".
 
A critical appraisal of some test results was conducted by the website www.fuelsaving.info,[7] which notes that the MPG-Caps were originally designed to allow older engines to run on unleaded gas without valve recession and much of the fuel economy data presented is based on older vehicles. The very slight improvement in octane rating claimed might make an engine poorly tuned to the fuel it is run on perform better, especially in older vehicles without engine management computers.
 
Ir taip toliau.
Teigti, kad bus sutaupyti tūkstančiai prisipirkus tablečių, neturint tam įrodymo - apgaudinėjimas.

Kartais naudinga patylėti,kad tave išgirstų. Ir išeiti , kad tave pastebėtų.

Sveikas atvykes bendravardi, kiek sveri ir koks ugis? :D

O čia Tavo straipsnis? Kažkur jau tokį laaabai panašų skaičiau :)
 
O į tema apie gestus ir viską kitą, ką žinau pati:
 
1. Kai žmogus meluoja, jis karts nuo karto su ranka paliečia burną ar veidą (nevalingai)
 
http://www.etiketogidas.lt/wp-content/uploads/2010/11/kuno-kalba-3.jpg
 
Tai yra likę nuo vaikystės, kai dar būdami pypliai meluodami prisidengdavome burną dėl gėdos
http://families.osu.edu/stages-of-life/img/young_girl_hand_over_mouth.jpg
 
Tačiau šis gestas evoliucionuoja - su amžiumi jis darosi vis natūralesnis
 
2.Pamenat tuos laikus, kai mokytojai liepdavo nelaikyti rankų kišenėse? Ir kodėl rankas kišenėse laiko žmonės, kurie drąsiai jaučiasi prieš auditoriją ir gerai išmano savo sritį?
Rankos kišenėje rodo,kad Tu dominuoja aplinkoje. Atkreipkit dėmesį į savo draugų/pažįstamų/kolegų ratą - žmogus,kuris laiko rankas kišenėse va šitaip (žr. paveiksliuką žemiau) TIKRAI jaučiasi geriau esamoje aplinkoje:). Tiesa, šį gestą galima "feikinti", t.y. jei norite, kad žmonės galvotų, kad jūs - dominuojantis galite taip laikyt rankas :). Po kiek laiko, patys nepastebėsite, kaip toks rankų laikymas taps įpročiu.
 
http://www.karenloiswhiteread.co.uk/USERIMAGES/on%20the%20brink%202.jpg
 
3. http://www.vnaccounting.com/images/Potential%20Photos/Smiling%20woman%20with%20crossed%20arms%20uid%201173592.jpg
 
turbūt visi taip darote, tiesa?:) Stenkitės atsikratyti tokio gesto, pamirškite jį - jis rodo, kad jums neįdomu, jūs nenorite girdėti pašnekovo ir priimti jo sakomos informacijos. Nors ir kaip šypsotųsi akys, veido išraiška būtų miela - rankos sako ką kitą.
 
4. Žinote kas išduoda su kuo jūs iš tikrųjų norite bendrauti? Kam skirta jūsų informaciją (verbalinė ir ne verbalinė) - ne akys, ne šypsena ar rankos, o.... kojų pirštai. Atkreipkite dėmesį, kaip jūs bendraujate su žmogumi,kuris jums įdomus - jūsų kojų pirštai visada bus nukreipti į tą žmogų. Įsivaizduokite situaciją - jus gatvėje užkalbina žmogus, tarkime, paklaust kiek valandų, atsakydami jūs atsisukite į jį ar tiesiog pasukate savo galvą?
 
5.http://image.shutterstock.com/display_pic_with_logo/730588/730588,1307004763,252/stock-photo-businessman-standing-by-chair-is-78427054.jpg
 
NIEKADA taip nestovėkite, kaip šnekate prieš auditoriją. Tai yra neužeikite už kėdės, stalo, kadangi bet koks daiktas yra tarp Tavęs ir auditorijos yra kaip siena,trukdanti laisvam bendravimui. Pažiūrėkit S. Jobs'o ar kitų gerai žinomų žmonių pristatymus, kurių tikslas yra daugiau perduoti, ar jie kada nors kalbėjo atsirėmę į kėdę? Greičiausiai ne.
 
6.Gestikuliacija kalbant.
Sakoma, kad geriausia rankas kalbant laikyti vą šitaip :
 
http://3.bp.blogspot.com/_5z0IukTu0q4/Svh8DSH_0wI/AAAAAAAAAlA/87im2O7qxvQ/s640/12.jpg
 
ar šitaip
 
http://wwwdelivery.superstock.com/WI/223/1566/200706/PreviewComp/SuperStock_1566-372904.jpg
 
karts nuo karto su rankomis atliekant kokį nors žodžio pabrėžimą :)
 
7.Jei kas nors iš jūsų dalyvavo raiškiojo skaitymo konkursuose, turbūt atsimenate mokytojų patarimą - "Nežiūrėk į žmonių akis, žiūrėk į vieną tašką sienoje". NEDARYKITE TO, KAIP KALBATE PRIEŠ AUDITORIJĄ. Žmonėms reikia Jūsų žvilgsnio, o ne zombiško žiūrėjimo į vieną tašką. Patariama kalbant prieš auditoriją žmones susiskirstyti į kelias grupes, ir karts nuo karto keist žvilgsnio padėtį - nuo vienos grupės prie kitos. Taip žmones pajaučia, kad "kalbant jiems", o ne "sienai".
 
8.Paprastas patarimas - kalbant su žmogumi žiūrėkite jam į akis, o norėdami nukreipti žvilgsnį į kitą objektą, niekada pirma nežiūrėkite į apačią - tai parodo jūsų baimę ir nedrąsą
 
******
 
Iš mano post'o apie gestus, gavosi vos ne patarimai kaip būti geresniu oratoriumi :) Atsiprašau
 
Bet šiaip, tokie dalykai praverčia. Pavyzdžiui, aš, kaip neturiu ką veikti per pamokas, stebiu mokytojus, kalbančius klasės draugus. Mano verslo ir vadybos mokytoja šnekėdama su klase vieną koją laiko tvirtai ant žemės (pirštai nukreiptį į auditoriją), o kitą koją - ant kulno ir pėda sukinėjasi (kojų pirštai atsukti vis į skirtingą žmogų, sėdinti klasėje). Labai padeda išanalizuoti žmones ir supasti, ko jie nori iš Tavęs :)
 
Žinau dar kelis dalykus, bet gal kada kitą kart paredaguosiu post'ą, nes dabar nebeturiu laiko. Žinoma, jei jums įdomu, nes rašyti sau - aš nenoriu.

Bendrai
Manote, kad pažįstate žmonių, kurie niekuomet jums nepameluotų? Nepameskite galvos. Psichologų nuomone, viskas priklauso nuo situacijos. Ir net pats sąžiningiausias žmogus, pakliuvęs į netikėtas gyvenimo aplinkybes gali…imti ir gražų gražiausiai pameluoti. Yra daug požymių, leidžiančių įžvelgti meluojančiojo ir kalbančiojo tiesą skirtumus, bet nėra nė vieno, kuris leistų be išlygų teigti, jog girdėjome teisybę ar apgaulę.
 
Netiesa matyti veide.
Pravartu žinoti, kad apsimetusieji esą linksmi, šypsosi tik lūpomis, o jų akių išraiška beveik nekinta. Kai juokiamasi nuoširdžiai, šiek tiek patempiami aukštyn apatiniai aidų vokai, todėl akys tarsi sumažėja. Jei akių „dydis" nepakito — juoktasi tik dėl to, kad anekdotą pasakojo šefas, o ne iš sąmojo.Vaizduojantieji nustebusį, įdėmiai žiūri į pašnekovą, išplečia akis. Jie tarsi bando pasakyti: „Neįtikėtina". Tokia nuostaba netikra. Iš tiesų nustebęs žmogus dažniausiai atveria burną.
 
Gyvūnai, o ir žmonės, norėdami ką išgirsti ar stebėdami ką svarbaus, sulaiko kvėpavimą. Jei į mus įdėmiai žvelgiantis žmogus ramiai ir lėtai kvėpuoja, jis mumis nesidomi.
 
Tikri jausmai veide atsispindi anksčiau, nei pasakomi žodžiai. Suvaidintas jausmas pasirodo kartu su žodžiais ar net po jų. Netikra šypsena, kurią regėjo daugelis, - tai pardavėjų šypsena. Kone visi jie pirmiau nužvelgia žmogų, kuriam nori pareikšti simpatiją, o po to nusišypso. Ši šypsena staigiai atsiranda ir staigiai dingsta.
 
Bene patikimiausias melo ženklas — veido asimetrija. Skirtingos žmogaus veido pusės nėra vienodos, tačiau meluojant šis skirtumas dar labiau išryškėja: burna persikreipia, viena akis tampa vos didesnė už kitą, viena veido pusė labiau liūdi, pyksta, džiaugiasi nei kita. Tai akivaizdūs melo požymiai. Deja, jie išsilaiko tik sekundės dalį.
 
Gestai
Kai kurie mūsų gestai — tai turintys aiškią prasmę simboliai. Kiekvienas žino, ką reiškia gūžčiojimas pečiais, linktelėjimas galva ar piršto sukiojimas prie smilkinio.
 
Tokie simboliai visada parodomi sąmoningai ir tikslingai. Jų rodytojas žino, ką daro. Kalbame mes irgi sąmoningai, bet kartais supainiojame žodžius, prasitariame. Panašiai gali nutikti ir su minėtais simboliais. Jei bandymas jį parodyti lieka neužbaigtas, jei, užuot gūžtelėję pečiais, patraukome tik vieną petį, tai gana drąsiai galima teigti, jog šis neužbaigtas simbolis ir parodė tikruosius, bet slepiamus jausmus.
 
Iliustracijos
Kitas gestų tipas — iliustracijos. Pasakodami apie kelio vingį, dažnai ranka žymime zigzagą, norėdami pabrėžti kokį nors žodį, ranka tarsi dedame kirtį. Retai kada kiekvienas gestas sąmoningai kontroliuojamas. Meluojantis žmogus irgi žino, jog visų savo judesių nesugebės sekti ir valdyti. Todėl pasirenka paprastą, bet veiksmingą būdą išvengti neatitikimo tarp kalbos ir gestų. Stengiasi mažiau iliustruoti savo kalbą. Taip pat elgiasi ir nepasitikintis savimi. Jeigu kas kruopščiai apgalvoja žodžius, stengiasi nenukrypti nuo iš anksto parengto, bet dar neišmėginto kalbos plano, menkiau iliustruos savo kalbą. Melagis, iš anksto nepasirengęs netikėtiems klausimams, neturintis melavimo patirties, bijantis demaskavimo, būtinai varžys savo gestus ir mažiau iliustruos jais savo kalbą.
 
Žmonės glosto save, nubraukia nepastebimą dulkę nuo drabužių, kasosi ir daro dar daug judesių, kurie tarsi turėtų užtikrinti fizinį komfortą. Tai manipuliacijos. Jų paskirtis — nuraminti. Nepatyręs melagis nuolat taiso kaklaraištį, paliečia ranka veidą. Visgi šie judesiai nėra patikimas ženklas, leidžiantis spręsti, jog mums sako netiesą. Jie tik patvirtina, kad pašnekovas jaučiasi nepatogiai.
 
http://www.sapnai.net/img/burtai/kuno_kalba_04.jpg Burnos užsidengimo gestas naudojamas visą gyvenimą, tik keičiasi jo pobūdis ir sparta.
Kai meluoja paauglys ar suaugęs žmogus, taip kaip ir penkiamečiai pypliai, prideda http://www.etiketogidas.lt/wp-content/uploads/2010/11/kuno-kalba-1.jpgranką prie burnos, tačiau, kaip minėjau, jau šis gestas įgauna daug subtilesnį pobūdį ir aišku ne toks pastebimas - vietoj staugaus griebimosi sau už burnos, neretai atliekamo abiem rankomis, jis tik vos vos pirštais patrina veidą aplink lūpas ar tiesiog patrina pirštu nosį.Burnos pridengimas ranka yra vienas iš daugelio suaugusio žmogaus gestų ir turi tokią pat prasmę, kaip ir vaikų gestas. Ranka pridengia burną, nykštys prispaustas prie skruosto, o tuo metu smegenys į žmogaus pasamonę siunčia signalus sulaikyti tariamus žodžius. Bet, šį gestą reikia skirti nuo vertinimo gestų. (Apie juos bus aprašyta vėliau) Kai kurie žmonės norėdami užmaskuoti šį gestą, bando apsimestinai sukosėti. Juk, jeigu žmogus kalbėdamas ranka pridengia burną, tai jau automatiškai galima galvoti, kad jis kalba netiesą.
Tačiau jeigu jis šį gestą pavartoja tuo metu, kai jūs kalbate, o jis klauso, tai reiškia, kad jis jaučia ar įtaria, kad jūs meluojate...Kalbančiam prieš auditoriją ar tiesiog skaitančiam paskaitą, labai nemalonu matyti auditoriją, kurioje visi ar dauguma laiko rankas prie burnos. Nedidelėje auditorijoje arba bendraujant akis į akį tokiu atveju paklauskite: "Ar nenorėtute kuris nors pakomentuoti, tai ką aš pasakiau?" Visų pirma, tai leis klausytojams pareikšti savo nuomonę, o jūs galėsite patikslinti savo teiginius ir žinoma atsakyti į klausimus...
http://www.sapnai.net/img/burtai/kuno_kalba_06.jpg Voko trynimas - šis gestas aiškinamas tuo, kad smegenyse kyla noras pasislėpti nuo apgaulės, įtarimo ar melo, su kuriuo žmogus susiduria, arba tiesiog jam nesinori žiūrėti tiesiai į akis žmogui, kuriam sakoma netiesa.
Vyrai paprastai labai energingai trina voką, o jei melas labai rimtas, nugręžia akis į šalį arba žvilgsnį įsmeigia į grindis.
Moterys šį gestą daro labai delikačiai, lengvai pirštu patrindamos po akimis. Mat joms, iš prigimties nebūdingi šiurkštūs judesiai ir žinoma, dar ir dėl to, kad ant vokų gali būti makiažas. Nukreipdamos akis, jos paprastai žiūri į lubas.
 
http://www.sapnai.net/img/burtai/kuno_kalba_07.jpgAusies lietimas
Tai faktiškai yra melo klausytojo bandymas "negirdėti nieko blogo". Šis gestas išreiškia nevalingą rankos judesį "užblokuoti" girdimus žodžius, pridedant plaštaką prie ausies ar kur nors netoli jos. Tai suaugusių subtiliai transformuotas "rankos ant abiejų ausų" gestas, kurį naudoja maži vaikai, norėdami atsiriboti nuo tėvų išsakomų priekaištų. Ausies trynimo gesto variantai yra ausies kaušelio nugarinės pusės trynimas, piršti sukiojimas ausyje į abi puses, ausies spenelio tempimas arba ausies kremzlės užlenkimas, uždengiant ausies dangą.
Pastarasis gestas signalizuoja, kad klausytojas jau pakankamai prisiklausė arba laukia progos pasisakyti pats...
 
Balsas irgi meluoja?
Kartais melą galima atpažinti iš kalbėjimo būdo. Neprityręs melagis gali bandyti „perkalbėti" pašnekovą, neleisdamas jam tarti žodžio, greitai išsakyti savo argumentus, o drauge truputį pakeisti pokalbio temą, nukreipti ją nuo sau nepatogaus klausimo. Taip primityviai meluojančius politikus kone kas savaitę galima išvysti TV ekrane, kai jie, greitai berdami žodžius, trukdo vienas kitam pasisakyti. Įdomiausia, jog šis negudrus melo būdas neblogai veikia.
Meluojantis žmogus kalba šiek tiek kitaip nei sakantis tiesą. Įstabu, jog neretai sumanų melagį išduoda neatsargiai parinkti žodžiai, kalbos klaidos. Psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas rašė, kad kalbos, skaitymo ar rašymo klaidos nėra atsitiktinumas, jos liudija vidinį psichologinį konfliktą. Kai vyras, iš Paryžiaus paskambinęs žmonai, sako: „Mieloji, lėktuvai neskrenda dėl blogo oro. Konferencija užsitęsė. Pas ją ir pernakvosiu", ir toliau aiškina, kad nakvos viešbutyje, žmona turėtų pastebėti ir kalbos klaidą, ir bandymą itin pagrįsti užtrukimą, nurodant net kelias priežastis, kliudančias grįžti.
 
Balsas, jo tembras, žodžių tarimo aiškumas apibūdina kalbėtoją taip pat gerai, kaip ir jo sakomos mintys. Pernelyg ilgos ar dažnos pauzės, žodelyčiai „taip sakant", „hmm", nereikalingas skiemuo „man la-labai patiko" - visa tai melo ar bent abejonės savo žodžiais ženklai.
 
Sunerimę žmonės kalba aukštesniu tembru. Melagis irgi nerimauja. Jis bijo būti demaskuotas. JAV psichologo Paulo Ekmano tyrimai įrodė, jog meluojančiųjų balso tembras aukštėja.

Viskas normalu čia su tomis užduotimis ir "najezdais", psichologiškai tikrina ar įgalūs kareiviai ar lodariai.
 
Nes mūšio metu lieps koks vadukas kalvą šturmuoti - atrodys lygiai tokia pati nesamonė, kaip ir skruzdžių vadavietės ieškoti ir ką tada sakysite, kad gal kokius specialistus išsikvieskime, o patys geriau šiltai ir saugiai ant sofkutės pasėdėkime? ^_^ Reikia į viską žiūrėti globaliai, viskas turi kažkokį pagrindą, kad ir tos pačios saldainių "slėpynės", galvojate, kad jie nežino kur juos slapstote? Čia gi treniruotė, jei paims į nelaisvę kur peilį pabėgimui slėpsite ir iš kur tam paslėpimui įgūdžiai atsiras, a? Toliau dėl miego trūkumo - jis kareivio palydovas, kaip išmoksi neužmigti prie kulkosvaidžio pasaloje? Tualeto valymas - žiūri discipliną, komandinį darbą. Per karą lieps išdarkytus priešo lavonus palaidoti, kad ligos neįsimestų, jau patirtis su šūdu yra, bus lengviau ir su žarnokais :rolleyes:
 
taip, kad čia ne blogumai, o ištisi privalumai, mokė jus išgyvenimo konfortinėmis salygomis.
 
Reikėjo tiesiog priimti žaidimo taisykles ir prisidėti. Tarkim pribėgęs prie to budėtojo raportuotum, kad skruzdžių štabo aptikti nepavyko, žvalgai suimami pasipriešino, teko atidengti ugnį, po aktyvaus susišaudymo, priešas nukautas, dokumentų ir kitų vertingų daiktų neaptikta, priešo tankų ir aviacijos nesimato, kuopa šią naktį gali ramiai miegoti, iš operacijos sugrįžome visi sveiki ir be nuostolių :D

Turėjau nuostatą - Lietuvos kariuomenę minėsiu tik geru žodžiu, tačiau skaitytojos Meilutės komentaras mane tarsi pažadino iš letargo miego. Atgijo prisiminimai, kurie nebuvo itin geri. Taip jau žmogus sukurtas, kad blogus prisiminimus nugramzdintų kažkur giliai, į pasąmonės užkaborius. Taigi, jūsų teismui tai, kas liko už kadro...

Tie blogi instruktoriai


Pradedu nuo didžiausios blogybės - Instruktorių. Mūsų kuopą sudarė šeši skyriai. Šeši žmonės ir vyr. grandis ėmėsi mus mokyti "karinių gyvenimo pagrindų". Aš suprantu, kad taip vadinamas "duchinimas" yra programos dalis, tačiau karts nuo karto mūsų vadai viršydavo savo įgaliojimus, o tada prasidėdavo įvairios nesąmonės, prasilenkiančios su paprasčiausia logika.
 
Man ypač nepatikdavo toks vienas instruktorius, kuriam labai knietėjo pakalbėti. Išrikiuos kuopą antrą valandą nakties ir šnekės gerą pusvalandį. Per naktį keltis tekdavo net keletą kartų. Miego trūkumas garantuotas!
 
Dar būtų visai nieko jeigu šis kalbėtų apie įdomios dalykus, tačiau jo pagrindines temas sudarė žemės ūkis, bei darbas jame. Žmogaus būtą didelio flegmatiko, tad kiekvienas žodis iš jo burnos išsiridendavo tarsi ilgai lauktas vištos kiaušinis.
 
Pasitaikydavo tokių drąsuolių, kurie jį pasiųsdavo ant trijų raidžių. Galite įsivaizduoti komišką vaizdą. Stovi rikiuotė, kurią sudaro 44 asmenys. Jis kalba, o iš rikiuotės sklinda trijų raidžių siuntinukai. Tas instruktorius neturėjo autoriteto, tad niekas į jį nekreipė dėmesio.
 
Paskutinę karinės tarnybos dieną, neapsikentęs, kad mes išvažiuojame, paliepė valyti tualetus. Nežinau kas apdirbo tą tualetą, tačiau sukandę dantis, mes šiaip ne taip juos išvalėme. Tas instruktorius išsišiepęs į mus žiūrėjo kaip mes dirbame. Pripažinsiu, labai nemaloni patirtis. Su tavimi elgiasi tarsi su visišku šūdu.
 
Aprašiau tik vieno instruktoriaus elgesį, tačiau jeigu imtumėm bendrai, išryškėja tos pačios tendencijos - Labai didelis susireikšminimas, nepagarba žemesnio laipsnio asmenimis, etikos normų nebuvimas.
 
Pirmą mėnesį ne vienam kareiviui teko išgirsti įvairių epitetų jo atžvilgiu. Pavyzdžiui, man buvo pasakyta, kad aš esu didelis kaip kaminas, durnas kaip avinas. Mano kolegai visada būdavo primenama tai, kad šis atvažiavęs iš Kuršėnų. Jūs dar prisimenate tą legendinį klausimą - "Kas į Kuršėnus?"
 
Tokie pasišaipymai pasak instruktorių tėra nekalti juokeliai, tačiau man tai pasirodė žemo lygio kolūkiečių elgesys. Ir taip buvo elgiamasi visus tris mėnesius!
 
Nereikėtų kaltinti visų instruktorių. Kariuomenėje pasitaikė ir gerų žmonių, tačiau jų tebuvo tik trisdešimt procentų iš šimto. Dažniausiai mes pakliūdavome būtent į tų blogiukų rankas.
 
Kariuomenėje vyrauja konkurencijos atmosfera. Kiekvienas instruktorius ir žemo lygio vadukas nori įrodyti savo pranašumą. Šioje terpėje ir atsiranda įvairios nesąmonės, ko pasekoje kenčiame mes.
 
Kartais galvodavau kaip elgčiausi sutikęs vieną iš tų blogesnių instruktorių? Stuktelėčiau vieną į galvą, kad šis atsipeikėtų nuo savo galios ar visgi praeičiau pro šalį apsimesdamas, kad jo nepažįstų? Faktas - Jiems būtina kažkaip aplaužyti ragus, nes nuo galios dominavimo vyrams susisuko smegenys!

Kariuomenei ypač būdinga bukumo atsmofera


Dar vienas itin blogas dalykas Lietuvos kariuomenėje - Bukumo atmosfera. Čia ir vėl išlenda noras pasipuikuoti prieš paprastus kareivius. Esi priverstas jaustis tarsi visiškas nulis, statistinis vienetas, kurio nuomonė mažiausiai kam nors rūpi. Su mumis buvo elgiamasi tarsi su didžiausiais bukapročiais.
 
Vieną kartą valgykloje kažkas pasiėmė per daug duonos riekučių. Seržantas labai supyko ir puse valandos mums vedė paskaitą apie duonos ir batono dalybą. Jautėmės tarsi beždžionės, kurioms rodomas bananas. Ir panašių situacijų pasikartodavo ne kartą...
 
Man labiausiai įsiminusi istorija nutiko tada, kai valiau tualetus. Kiekvienas skyrius, kiekvieną vakarą turėdavo valyti kareivines. Taip ugdomas mūsų tvarkos pojūtis ir disciplina. Valiau sau niūniuodamas man patinkančią dainą, kai į prausyklą įėjo tos paros budėtojas. Kažkokiu mistiniu būdu šis pamatė skruzdėlių. Ar galite įsivaizduoti? Antrame aukšte yra skruzdėlių.
 
Šis nieko nelaukęs man paliepė surasti skruzdėlių židinį, o pats išėjo žaisti savo strateginių žaidimų. Sudėjau ir galvojau, kas per velniava? Čia bajeris ar tikra karinė užduotis? Nusprendžiau jo įsakymo neklausyti ir nuėjau prie jo stalo. Sakau jam tai, kad mes ne specialistai, tad tegu paskambina atsakingiems specialistams ir tegu jie tvarkosi su tomis skruzdėmis, bala jų nematė!
 
Jo veidą iškreipė pikta grimasa. Jis man ir sako, kaip tu šunie neklausai mano įsakymų? Greit daryk trisdešimt atsispaudimų. Su panieka veide atsiguliau į atsispaudimų padėtį ir pradėjau daryti atsispaudimus. Skaičiavau taip garsiai, kad kitas kuopos galas girdėjo mano skaičiavimą. Atlikęs bausmę paprašiau leidimo atsistoti. Šis leido, o aš nieko nelaukęs puoliau jo klausti, kokias liguistų fantazijų užduotis mes atliekame? Šimtaprocentinis bukumas. Nieko nepridursi.

Atimtos saldumynų atsargos


Aš niekad nepamiršiu tos dienos, kai iš mūsų buvo atimtos saldumynų atsargos. Pagal vidaus tvarką, jų negalima laikyti kuopoje. Kareiviai irgi žmonės, tad ne paslaptis, kad jie apeidavo šią taisyklę.
 
Vieną dieną buvo atliktos kratos, po kurių visos mūsų saldumynų atsargos atsidūrė koridoriuje. Skyrių vadukai subėgo tarsi būtų akyse neregėję saldumynų. Kiekvienas iš jų grobė tai ką norėjo. Mūsų kuopa tuo metu buvo išrikiuota koridoriuje. Ne koks vaizdas, kai tavo atsargas ima kas netingi. Jeigu tektų paskaičiuoti pagal vidurkį, tai tą dieną daugelis kareivių atsisveikino su trisdešimt litų.
 
Kratos kareivinėse pasitaikydavo ne kartą. Per laiką tampi gudresnis, tad savo gėrybes įsigudrinome slėpti ventiliacijos šachtose, po lova. Šios priemonės pasiteisino, tad mūsų vadams atitekdavo maža dalis gėrybių. Kartais protestuodavome ir ne tik, kad jiems neatiduodavome saldumynų, tačiau juos ir išmesdavome į šiukšlinę. Norėsit - Pasiimsit!
 
Dar daug kas lieka už kadro. Aš papasakojau tik mažą dalį to, kas ten dėjosi. Bus laiko, papasakosiu daugiau. Kaip visada noriu pasaugoti jūsų akis, todėl rašau mažais teksto gabaliukais. Būkit kantrūs, prižadu, kad sulauksite dar daugiau įdomesnių straipsnių iš mano tarnybos. Prisegu tą žadėtą nuotrauką, kurioje bus galima pamatyti karinį treningą. Kažkam berods buvau pažadėjęs parodyti jį.
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių

Į mano uždarbio žinučių gaviklį pradėjo plaukti pavienių asmenų klausimai, kurie dažniausiai prasideda taip. “Labas, ar man verta eiti į Lietuvos kariuomenę?” Nežinau kokią įtaką padarė mano straipsniai jums, tačiau aš nebūsiu ta propagandos mašina, kuri sakys, kad jūs būtinai turėtumėte ten eiti. Kiekvienas mąsto savo galvą, tad iš mano sukurptų straipsnių bandykite susidaryti savo nuomonę. Jūsų teismui atiduodu dar vieną, šviežiai iškeptą, straipsnį apie buitį ir gyvenimą kariuomenėje!

Laisvalaikis prasideda savaitgalį


Kareivis irgi žmogus! Šitą posakį reikėtų užkabinti ant kiekvienų kareivinių durų. Mums nesvetimas skausmas, baimė ir ašaros. Netgi mes turime laisvalaikį ir elementarią buitį. Kad ir kaip mus Rukloje “drožė”, savaitgaliais mūsų laukdavo užtarnautas poilsis.
 
Šeštadienį keldavomės vieną valandą vėliau. Pasigirsdavo komanda “Kuopa kelk”, tačiau skirtingai nei šiokiadieniais, mes čiupdavome ne sportinį kostiumą, bet savo pagalvę ir užklotą. Jau tapo tradicija, kad savaitgaliais vykdavo patalynių purtymas. Dešimt minučių įnirtingai stengdavausi atsikratyti dulkių erkučių.
 
Man ta veikla patiko, kadangi nereikėjo atlikinėti tu įgrisusių mankštos pratimų, o ir kūnas atsigaudavo, bei pailsėdavo. Jeigu civiliai būtų mus matę, ko gero labai kvatotų, nes iš šalies atrodėm labai juokingai. Patalynė ir pagalvė, bei žaliūkas kareivis intensyviai purtantis jas. Ko gero ne kasdien pamatysi tokį vaizdą?
 
Po sėkmingai įvykdytos dulkių erkučių naikinimo operacijos, eidavome praustis. Tam skirdavo gerą pusvalandį. Savaitgalio nuotaiką tvyrodavo ore, kadangi nebūdavo intensyvaus raginimo skubėti. Tada ir barzdą nusiskusdavau be didesnio įpjovų skaičiaus ir dantys labiau blizgėdavo.
 
Valgydavome neskubėdami, su pasimėgavimu. Porcija mažoka - viena lėkštė košės ir puodelis kakavos. Nuo stalo pakildavai ne itin privalgęs, tekdavo tikėtis, kad pietūs atsipirks su kaupu.
 
Nuo devintos iki vienuoliktos valandos tvarkydavome kuopą. Vykdavo intensyvūs valymo darbai. Visa kuopa paskęsdavo putose. Ne veltui toks valymas buvo pramintas “putų švente”. Putoms paruošti reikėjo nei daug, nei mažai, tik vieno kibiro karšto vandens, saujos muilo drožlių, bei keleto gerų rankos pasukimų.
 
Vienas žmogus tarsi sėjos metu ant plytelių berdavo putas, tuo tarpu kitas iš karto imdavosi intensyvaus plytelių trynimo, trečias asmuo viską nusausindavo. Su tokia meile ir atsidavimu valant gaudavosi stulbinamas rezultatas, tarsi iš valiklio reklamos. Plytelės blizgėdavo!
 
Po švaros darbų šiek tiek pasimokydavome. Tos paskaitos būdavo labai paprastos, nors programoje rašydavo, kad jus truks iki vakaro, dažniausiai iki pietų jau būdavome nuveikę didžiuosius dienos darbus. Gavus komanda “laisvalaikis” prasidėdavo tikrasis poilsis.

Poilsis ir truputėlis išorinio pasaulio malonumų


Nuo čia prasideda kitas gyvenimas. Pagaliau gali nusivilkti tą seniai įgrisusi karišką kitelį ir tuos susmirdusius batus. Iš to didelio džiaugsmo nereikėtų pamiršti, kad karinis statutas ir kariškos taisyklės vis dar galioja. Kitelį reikia tvarkingai sulankstyti ir padėti ant lovos. Kariški batai turi būti nešami į džiovyklą. Šiuos darbus reikėtų atlikti kruopščiai, nes kitaip budintis tos dienos kariškis gali sugadinti tavo laisvalaikį.
 
Pagrindiniai laisvalaikio užsiėmimai - knygų skaitymas, televizoriaus žiūrėjimas, naudojimasis telefonu, laišku rašymas, bendravimas su draugais.
 
Televizorių iškarto atmečiau kaip nereikalingą laiko gaišimo priemonę. Man nepatinka tai ką jame rodo, o ypač nervina tos ilgos ir laiką gaišinančios reklamos, tad stengiausi vengti televizijos, nors mano draugai su didžiausiu pasimėgavimu žiūrėjo senus filmus, kuriuos visi jau matėm N-tajį kartą. Taip jau atsitinka, kad nuo bukinančios aplinkos ieškai bet kokio gelbėjimosi rato.
 
Knygų pirmą mėnesį neturėjau, tad teko naudotis telefonu, bei rašyti laiškus. Statute nepasakyta, kad būtina rašyti tik laiškus, aš rašydavau savo dienoraštį. Telefonas pasitaikė išmanusis, todėl didelio vargo neturėjau. Kiekvieną kartą sužinodavau ką nors naujo.
 
Pirmą mėnesį Rukloje gyvenome kaip kalėjime. Tarp tų keturių sienų pasijauti toks izoliuotas, o ir tie laisvalaikio užsiėmimai palaipsniui pabosta. Jauti tokia tuštumą aplink, bei didelį norą ištrūkti namo.
 
Nuo antro mėnesio mus slėgę varžtai po truputį atsileido, tad karts nuo karto mus išleisdavo į lauką. Pagrindiniai lauko užsiėmimai būdavo futbolas arba krepšinis. Prie kliūčių ruožo neprileisdavo, kadangi buvo bijoma, kad mes patirsime traumas. Futbolą ir krepšinį žaisdavome ne tik tam, kad žaistumėme, bet ir varžydavomės iš karinių užduočių. Sakykim laimėjęs skyrius nevalo tą vakarą kuopos. Būdavo įdomu, kadangi varžymasis suteikia visai kitą prasmę.
 
Dažnas kareivis laisvalaikiu pasinaudodavo kariškos ekipuotės tvarkymuisi, galvos skutimui. Šiokiadieniais gali neužtekti laiko, tad savaitgaliais plaudavomės kelnes, marškinėlius, kitelius, batus. Skirtingai nei seržantai, kurie naudojosi skalbimo mašinomis, mes tenkinomės ranku darbu. Nuo ūkiško muilo, man pradėjo lupinėtis oda, tačiau tai buvo tik menka bėda, kurios visiškai nesureikšminau. Iš pradžių galvojau, kad neleisdami naudotis skalbimo mašinomis jie mus žemina, bet pagalvojau, kad gerai darė, kadangi rankomis plauti iš tiesų žymiai geriau!

Bendravimas - Geros tarnybos garantas


Bendravimas karinės tarnybos metu buvo svarbiausias visų Bazinių Karinių Mokymų akcentas. Galėjai atsiriboti nuo grupės žiūrėdamas televizorių, skaitydamas knygą ar tvarkydamasis savo daiktus, tačiau anksčiau ar vėliau tekdavo grįžti į savo kambarį, kuriame tavęs laukdavo apie 7~ žmonės. Kiekviename kambaryje būdavo daugmaž po tiek.
 
Man bendrauti sekėsi gerai. Karinės tarnybos metu teko sutikti įvairių žmonių. Reikia nepamiršti, kad į Ruklą suvažiavo iš visų Lietuvos kampų. Savo kuopoje turėjom net vieną latvį, kuris turėdamas Lietuvos pilietybę įgijo teisę atlikti karinę tarnybą Rukloje.
 
Mano kambaryje esantys žmonės buvo ramūs. Nei labai pasikėlę, nei rodo kokius nors agresijos požymius. Visi buvo lygūs, tačiau kartais išlysdavo kai kurių kolegų noras pasidemonstruoti. Vienas su manim tarnavęs asmuo buvo atvykęs iš Vilniaus. Jo brolis tarnauja patrulių būrį.
 
Ištisas laisvo laiko valandas tekdavo klausyti jo liaupsių savo broliui ir kitos nereikalingos informacijos. Pirmą mėnesį jis dar buvo ramus, tačiau laikui bėgant prasidėdavo ištisos serijos noro pasidemonstruoti. Jis viską žinojo, viską suprato. Bėgdamas imitaciniu mūšio lauku norėdavau trinktelėti jam su buože, nes jis paprasčiausiai užknisdavo. Žinot, devyniais iš dešimties atveju jis susimaudavo. Nuo to didelio rašto, išeidavo iš krašto. Su skyriaus draugais jį praminėme "Nato" kariu.
 
Mūsų tarnybos metu instruktoriai taip pavadino tuos, kurie mistiniu būdų sugebėdavo išeiti iš konteksto ribų. Daryk ką nors ne taip ir tave vadins "Nato" kariu. Susimovei orientacinio žygio metu? Neatlikai užduoties iki galo? Viskas, tu "Nato" karys!
 
Man patiko ši sarkazmo formą. Instruktoriai mus matė kaip nuluptus. Jie suprasdavo kokios nuotaikos vyrauja skyriuose, todėl nieko nėra geriau, kai stovinti kuopai blogiečiai gauna į skudurus. Jaučiausi gerai žinodamas, kad mes turime "stogą" viršuje.
 
Per tris mėnesius, kuriuos praleidau Rukloje, nebuvo didesnių muštynių. Pirmas incidentas kilo pirmą savaitę, kai du kareiviai nepasidalino duonos rieke, o antras incidentas kilo po gero mėnesio, kai du kariai apsimėtė akmenimis, o tada paleido į darbą kumščius. Abiem atvejais viskas baigėsi taikiai.
 
Mums nebuvo prasmės dažnai muštis, kadangi, kad ir kaip vienas kito nekęstumėme, mes buvome komanda. Išeidavome į tuos naktinius žygius su tais pačiais žmonėmis, su kuriais ryte apsižodžiavom. Reikėjo pasitikėti vienas kitu, tad tą ir darėm.
 
Ta trijų mėnesiu buitinė gyvenimo dalis parodė kokie gali būti žmonės. Nebuvo taip, kad visi tiesiog entuziastingai kibtų į valymo ir tvarkymo darbus. Buvo tinginių, kurie vengdavo atsakomybės ir nusiplaudavo nuo bet kokios užduoties, buvo ir tų, kurie uoliai viską darė, tačiau dažniausiai tokiais ir naudodavosi gudresni.
 
Kiekvienas naudojo tą banalų posakį: "Jeigu jis nedaro, nedarysiu ir aš!" Mūsų skyrius dažnai būtent todėl ir susipykdavo vakarais, kai reikėdavo valyti kuopą. Niekas nenorėjo valyti tualetų. Būdavo sunku nuspręsti ir pasiskirstyti užduotis. Komandinis darbas kartais užknisdavo ir viskas ko tą naktį norėdavai - bilieto namo.

Saldumynų troškimas. Karinės tarnybos prasmė.


Tarnaudamas Rukloje pamiršau saldėsius. Nors valgykloje buvo tas užkandžių aparatas, kurį karininkai vadindavo bankomatu, tačiau jo nepakako. Kolegos organizuodavo ištisą kontrabandos tinklą, kurio pagalba mūsų spintelėse atsirasdavo įvairių skanėstų. Valgydavome iki soties ir labai džiaugiamės pergudravę sistemą.
 
Per tuos tris mėnesius viskas spėjo atsibosti. Pamažu viskas tapo monotonija. Tas pats vaizdas per langą, tie patys žmonės, tos pačios užduotis. Stebina tai, kad visi atlaikė be didesnių komplikacijų. Esu girdėjęs ne vieną istoriją, kurioje pasakojama apie tai, kad žmonės tiesiog "nupušo" nuo tokio kariško gyvenimo. Tada dar buvo privalomoji karinė tarnyba.
 
Kai rašau naują straipsnį visada savęs klausiu ar buvo verta? Kam man šito reikėjo? Sunku atsakyti, tačiau žinau, kad kiekvienas dalykas žmogų gyvenime grūdina. Nesvarbu kas tai būtų, darbas užsienyje, savanorystė, kelionės. Mes visi tobulėjame, svarbiausia tai priimti ir judėti į priekį. Visų keliai ankščiau ar vėliau pasieks galutinį tašką, bet kol ta diena neatėjo, tiesiog džiaukitės kelione ir semkite bet kokią patirtį.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Bandymas užmigti miške ir netikėtas instruktoriaus poelgis

Šalta balandžio naktis. Aplink kur be pažvelgtum vien miškai ir pelkės. Nors šalia savęs neturiu termometro, tačiau jaučiu, kad dabar kokie -2 laipsniai šalčio. Gerai, kad mano budėjimo laikas baigėsi, tad nieko nelaukęs nusimetu savo kariškus batus, bei kitelį ir kelnes. Tarsi žuvis įsliuogiu į miegmaišį su pašiltinimu. Jaučiu mane užplūstančia šilumą. Ech, gera žinoti, kad dabar galėsiu miegoti iki paryčių!
 
Miške dislokuota visa kuopa, tad padalinus ir paskaičiavus laiką, kiekvienam kareiviui išeina budėti po gerą pusvalandį. Budi po du karius. Turbūt nėra tokio kario, kuriam patiktų naktį praleisti spaudžiant šaltukui, kai vos už kelių metrų tavęs laukia šiltas guolis. Kareiviai kenčia dantis sukandę. Kai kurie bando šokinėti, kiti trina rankas ir visa tai tam, kad bent kiek sušiltum.
 
Aš tuo tarpu vis labiau grimztų į miego karalystę. Šalia manęs kareiviška kuprinė, kuri naudojama tarsi pagalvė, galvai pasiremti. Po mano nugara tie patys kariški batai, kuriuos bandau išdžiovinti. Rūbus ir kitą šlamštą palikau prie palapinės. Joje ir taip nėra vietos. Ji ankšta. Miegame dviese.
 
Miegmaišyje laikau savo geriausią draugą - automatą. Šis žaisliukas turi būti visada šalia kareivio, nes niekada nežinai, ko galima tikėtis, o ir pačiam ramiau žinanti, kad esi pasiruošęs.
 
Būčiau sau ramiai miegojęs, jei ne tas trakštelėjimas, kuris sukėlė įtarimą. Mano kolega saldžiai miegojo, tad nusprendžiau jo nežadyti. Stipriau suspaudžiau savo automato buožę. Prasisegiau miegmaišį, kad galėčiau laisviau judėti tuo atveju, jei mus užpultų. Labai nustebau, kadangi buvo justi artėjantys žingsniai, tačiau mūsų budintys nieko nedarė, tarsi nieko negirdėtų.
 
Ir staiga kažkas labai stipriai griebė mano automatą, tarsi norėdamas jį atimti. Laikiau savo automatą it vaiką. Darykit, ką norit, bet aš jo nepaleisiu. Šis keista situacija mane suglumino, kadangi užpuoliko veido nebuvo matyti.
 
Ir staiga į danga pakilo raketos. Visa mūsų stovyklavietė nušvito tarsi naujųjų metų naktį. Pasigirdo riksmai. Supratau, kad vyksta kažkas neįprasto. Taip pat pamačiau kas buvo tas šunsnukis, kuris panoro įsigyti mano automatą nemokamai. Tai tebuvo viso labo instruktorius, kuris panoro išbandyti mano budrumą.
 
Deja, nebuvo laiko kalbėti su tuo instruktoriumi. Kuopai buvo duotas įsakymas keisti dislokacijos vietą. Vyko masinis palapinių ardymas ir daiktų pakavimas. Į savo karišką kuprinę mečiau viską bet kaip, kadangi reikėjo labai skubėti. Jau po 5 minučių mūsų būrys paliko tą prakeiktą stovyklavietę.
 
Mes nežygiavome, mes tiesiog bėgom. Niekas nežinojo kur tiksliai mes judam. Aplink tamsu, nors į akį durk. Vienintelis orientyras, kad mes bėgome keliu. Per tą chaosą pamečiau savo komandos draugą. Užmaskuoti veidai nerodė jokių ženklų, tad tiesiog judėjau į priekį tikėdamasis, kad viskas turėtų paaiškėti pasiekus galutinį sustojimo tašką.
 
Netrukus sustojome. Instruktoriai mums pasakė, kad tai tebuvo viso labo mokymų dalis. Mes turime būti pasiruošę ir aš su juo sutinku. Geriau būti pasiruošus netikėtumams, negu būti užkluptiems stovyklose. Aišku, tą naktį budėjusiems kareiviams buvo įsakytą nereaguoti į tą cirką, kurį man iškrėtė instruktorius, tačiau tikrame kare taip nebūtų atsitikę. Mums būtų buvę pranešta.
 
Orientacinis žygis arba 5 valandos klampojimo pelkynuose


Likusią nakties dalį mes saldžiai miegojome. Instruktoriai dar neprarado žmogiškumo, tad jokių netikėtų atakų nebuvo planuota. Ryte turėjo prasidėti kitas žygio etapas - orientacinis žygis.
 
Šių žygių tikslas išmokyti karį gerai orientuotis vietovėje. Jums duodamas žemėlapis ir porininkas. Pirmą ką padarome, tai žemėlapyje nustatome savo buvimo vietą. Instruktorius duoda pirmo taško koordinates. Nusistatai jas žemėlapyje. Jeigu esi labai stropus, gali nustatyti atstumą nuo savo vietos iki pirmo taško. Tada žygiuoji skaičiuodamas savo žingsniu poras. Sakykim 100 metrų yra 60 žingsnių porų. Pasiskirstai kas veda, kas skaičiuoja atstumą. Paprasta, bet labai efektyvu!
 
Pabudau šeštą valandą. Čiupau savo sausą davinį. Jame radau šokolado, riešutų ir specialiai pagamintos duonelės. Sušlamščiau viską tarsi nebūčiau valgęs kelias dienas. Negaišdamas laiko susirinkau savo daiktus. Būnant miške būtina akylai saugoti savo daiktus, nes kitaip jie gali atsidurti pas instruktorių, o tada teks daryti labai daug atsispaudimų norint juos išpirkti.
 
Sustojome ant kelio. Susirikiavome kaip pridera tikriems kareiviams. Gavome koordinates ir pradėjome žygiuoti. Kareivių būrys išsiblaškė po mišką.
 
Kuprinė sunki. Ją teks nešioti dar keturias valandas, tad palinkiu sau stiprybės ir žygiuoju toliau. Su porininku kalbamės apie nereikšmingus dalykus. Čiulba paukščiai. Jaučiu artėjantį pavasarį, o ir saulė vis dažniau palepina.
 
Ir štai pirmas mūsų taškas. Kabo čia pat. Medyje. Rodos eičiau ir ranka pasiekčiau, tik deja viskas ne taip lengva, kaip atrodo. Iki pusės smengu į žemę. Kuprinės svoris mane gramzdina gilyn, tarsi būčiau patekęs į liūną. Kolegos laiku ištiesta ranka mane gelbėja nuo dar baisesnio likimo. Šiaip ne taip išsikabaroju iš purvyno ir tvirčiau suspaudžiu naujų koordinačių lapelį.
 
Patikrinu žemėlapį, o tašką rodo kažkokiame upelyje. Ech, teks ir vėl šlapti. Tokia ta kareivio dalia. Orientaciniai žygiai dažniausiai ir pasibaigdavo būtent visapusiu sušlapimu. Ne kartą teko plotis į purvą su veidu. Atrodydavau kaip Afrikos juodčkis. Būdavo ir juoko ir pykčio, kadangi kol atsikeli, kol susitvarkai reikia kantrybės.
 
Gerai jeigu žygis praeidavo ramiai, bet kartais būdavo, kad tau skirdavo nuobauda ir prie papildomo kuprinės svorio prisidėdavo dar keletą plytų. Instruktoriai už pamestus daiktus miške liepdavo daryti atsispaudimus. Juokinga, jei nebūtų graudu. Pavargęs po nakties pratybų dar minkai papildomus atsispaudimus, nes per savo užmaršumą ir skubėjimą sugebėjai pamesti ginklo dėtuvę ar atotampą.
 
Fizinis skausmas moko karį suprasti, kad už viską reikia būti atsakingam. Jau iki gyvo kaulo įgrisęs, bet teisingas posakis. "Jeigu nedirba galva, dirba raumenys". Paprasta, bet efektyvu.
Dar šis tas


Be orientacijos ir tiesiog paprastų žygių miške dar dalyvavome ir įvairiuose pasalose, bei reiduose. Galėjai pasijusti it šiuolaikinis veiksmo filmų herojus. Aplink sproginėja bombos, skrenda malūnsparniai, girdėti įvairūs riksmai. Chaosas, kurio civiliniame gyvenime nepatarsi.
 
Buvo dienų, kai į mišką ne norėjosi eiti. Atsikeli ryte, o nuotaika prasta ir už lango lyja. Rodos gulėtum kuopoje ir nieko neveiktum, tačiau karinė pareiga išlieka. Susidedi daiktus ir jau stovi koridoriuje laukdamas komandos išžygiuoti.
 
Miško žygiai taip išsekina, kad nebesinori nieko. Grįžti į kuopą. Susitvarkai daiktus. Tada pietūs, o po jų prasideda kita dienos fazė. Paskaitos, kuriose tiesiog miegi. Miškuose mus privesdavo prie mūsų galimybių ribų. Neleisdami miegoti jie ugdė mūsų ištvermę.
 
Pripažinsiu, man miške patiko. Nežinau kaip jūsų gyvenimai, tačiau man trūko to adrenalino, tos dinamikos, kurią civiliniame gyvenime gausi nebent žaisdamas dažasvydį. Aišku ne viskas rožėmis klota, tačiau vertinanti procentine išraiška sakyčiau, kad 70 procentų laiko praleisto miške buvo nauda man.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai

Padėka Uždarbiečiams

Nuoširdžiai dėkoju visiems uždarbio nariams, kurie nepatingėjo perskaityti ir įvertinti mano ankstesnių straipsnių. Man tai labai daug ką reiškia. Gal ir nesu geras rašytojas, tačiau vis dažniau pastebiu, kad man patinka rašyti. Dar geriau yra tada, kai aprašai tokius įvykius, kuriuos teko pačiam patirti. Tekstas patampa gyvas, o ne vien tik sausos informacijos kratinys.

Įžanga


Nuo padėkų pereikime prie darbų. Šiandien ketinu papasakoti apie tai, ką jums gali suteikti kariuomenė. Turbūt girdėjote, kad dažnas vaikinas, grįžęs iš kariuomenės, būna pasikeitęs. Apie šiuos pokyčius ir kalbėsiu savo straipsnyje.
 
Atsiribokime nuo išankstinių nuostatų, kurios teigia, kad kariuomenė ruošia viso labo profesionalius budelius ir nieko daugiau. Aš manau, kad kiekviena terpė suteikia šansą žmogui tobulėti. Kariuomenėje žmogus tobulėja ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Savo pasakojimą pradėsiu nuo fizinio tobulėjimo.
 
Į Ruklą suvažiavo įvairaus amžiaus ir išsilavinimo jaunuoliai. Jie dar nežinojo, kas jų laukė. Ore buvo justi lengvas virpulys. Pakibę tarp civilinio ir karinio gyvenimo, jie laukė. Po biurokratinių procedūrų prasidėjo mūsų transformacija. Nuskustos galvos - tarsi budistų vienuoliai. Įvilkti į karines uniformas jautėmės labai keistai. Tarnyba Lietuvos kariuomenėje prasidėjo!

Atsispaudimai - gera būdas mokyti karius


Baziniuose Kariniuose Mokymuose pagrindinis prioritetas - kario fizinė parengtis. Net 70 procentų programos - įvairūs veiksniai, leidžiantis paruošti fiziškai tvirtą karį.
 
Pripažinsiu, tarnyba kariuomenėje aš nebuvau pasiruošęs. Į sportą labai rimtai nežiūrėjau, tačiau atsidūręs Rukloje supratau, kad sportuoti reikėjo.
 
Dešimt atsispaudimų už tai, kad neatidaviau pagarbos savo seržantui. Dvidešimt atsispaudimų už tai, kad netinkamai paklojau lovą. Dar trisdešimt atsispaudimų, nes šiandien seržanto gimtadienis.
 
Pirmą savaitę sportuodavau dažnai. Ir tai dariau ne tik aš, bet ir didelė dalis mano kolegų. Gal būt jums kyla natūralus klausimas, kodėl tiek daug atsispaudimų?
 
Tai būtina. Karys už klaidas moka savo raumenų sąskaita. Kaip kažkada mūsų seržantas pasakė: "Jeigu nedirba galva, dirba raumenys". Gavęs taip vadinama nuobaudą, karys patampa motyvuotas nesuklysti ir nedaryti tos pačios klaidos antrą kartą.
 
Mano paminėti atsispaudimai tebuvo skatinamoji priemonė. Be to, kiekvieną rytą mums teko atlikti rytinę mankšta + dar dvi valandos papildomo sporto. Per savaitę fiziniai tobulėjimui būdavo skiriama apie penkiolika valandų. Pridėkime papildomas karines užduotis, bei nuobaudas ir gausime nei daug, nei mažai - dvidešimt valandų. Savaitgaliais sportuoti nereikėdavo.
 
Pirmą savaitę mums teko laikyti fizinių normatyvų testą. Tuo pačiu buvo nustatytas kiekvieno kario fizinis pajėgumas. Aš fizinio testo neišlaikiau. Reikėjo padaryti 42 atsispaudimus, 56 atsilenkimus, bei nubėgti 3 kilometrus per 15 minučių. Mano rezultatai buvo prasti. 20 atsispaudimų, 40 atsilenkimų ir atbėgau per 14.02 minučių. Buvau įrašytas į 3 fizinio pajėgumo grupę. Visi "silpnakūniai" pateko būtent ten.

Fiziniai pokyčiai


Ranką prie širdies pridėsiu ir pasakysiu, kad fiziniai pokyčiai buvo juntami jau po savaitės. Nebeskaudėdavo rankų raumenų, kai įpykęs seržantas mus suguldydavo į atsispaudimų padėtį. Galėdavau padaryti daugiau atsispaudimų. Pokyčiai vyko, tereikėjo trupučio kantrybės.
 
Taip jau sutapo, kad prieš miškus mane perrašė į 1 pajėgumo grupę. Kariuomenės metodika dar kartą pasitvirtino. Miškams buvau pasiruošęs.
 
Čia ir vėl prasideda kitas fizinio paruošimo etapas. Per daug nenorėdamas atskleisti visų miško linksmybių, kurias teko patirti, pasakysiu tik tiek, kad miške buvau bemiegių naktų, rastų ir plytų. Su kuprinėmis klampodavome ištisas valandas, ieškodami reikiamo taško žemėlapyje. Buvo sunku, tačiau su kiekvienu nauju mišku būdavo lengviau. kadangi kūnas, patirdamas vis didesnį krūvį - prisitaikydavo.
 
Aš dažnai savęs klausdavau, kam visa tai? Kokių šių veiksmų prasmė? Pajutęs fizinius pokyčius supratau, kad tai buvo būtina. Mes nebūtumėme ištvėrę tu šaltų balandžio naktų.
 
Jau po pirmo mėnesio numečiau net 7 kg. Atrodžiau labai liesas. Sutvirtėjo visi kūno raumenys. Jausdamas sutvirtėjusį kūną aš ir pats pradėjau jaustis labiau pasitikinčiu savimi. Kažkas yra gerai pasakęs: "Stiprus kūnas kuria stiprias mintis".
 
Tie trys mėnesiai, praleisti Rukloje, išėjo man į naudą. Dar ir dabar bėgioju. Įprotis sportuoti neišblėsta, tačiau kartais neišeina pabėgio, nes dirbu. Stengiuosi daug vaikščioti, kadangi tai irgi savotiškas sportas.

Dar šis tas


Tie, kurie ketina eiti į kariuomenę, nebijokite! Net jeigu nesate gerai pasiruošęs fiziškai, kariuomenė taip sudėta, kad iš bet ko padarys karį, svarbiausia norėti ir pasiryžti pokyčiams. Bus sunku, norėsis viską męsti, tačiau parklupę ir vėl stositės naujiems iššūkiams.
 
Apie psichologinį tobulėjimą papasakosiu kitame straipsnyje. Stengiuosi rašyti taip, kad neprailgtų skaitymas. Saugau jūsų akis, nes jūsų dar laukia krūvos naujų straipsnių. Iki greito pasimatymo!
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių

Bent kol kas tai tą tikslą rasti. :unsure: :(

Užauginti protingą vaiką.