Pestininkas

Sveiki visi. Kaip matau jau prasidėjo paraiškų pildymas į universitetus/kolegijas. Noriu truputį jum papasakoti apie finansavimą, kaip jį dar galima gauti ir neįstojus į norimos specialybės finansuojamą vietą. Iš patirties sakau: neskubėkite! Ne veltui visi universitetai turi antrą turą ir papildomą stojimą. Taigi, jei pirmu turu nepavyko pakliūti į valstybės finansuojamą vietą ten kur norėjote bandykite per papildoma stojimą, nes ženkliai sumažėja stojamasis balas. Blogiausiu atveju vistiek įstosite ten kur norite mokamoje vietoje per papildoma stojimą.
 
Dabar papasakosiu savo istorija. Nežinojau kur stoti, bet norėjau kažko su matematika. Pirmu numeriu rašiau Finansų ir draudimo matematika Vilniaus Universitete. Stojamasis balas, kiek pamenu, buvo 19,54 (į VF). Mano balas buvo 19,12. Papuoliau į šios specialybės VNF vietą ir tiesiog susitaikiau su tuo. Va čia buvo didžiausia klaida, per kurią mano šeimai teko išleist nemenką pinigų sumą. Tada dar to nežinojau, bet per papildomą stojimą į šios specialybės VF vietą priiminėjo žmones su ~17 stojamuoju balu. Taigi patariu jum ir vėl – neskubėkite važiuoti pasirašinėt sutarčių.
 
Dar kita istorija, kaip buvo mano kursiokui. Jis irgi rašė šią specialybę, bet nepapuolė į VF. Tuomet įstojo į Mykolo Riomerio Universitetą. Pasimokė ten mėnesį – nepatiko. Sugalvojo perstoti. Po mėnesio atėjo į VU studijų skyriu ir pasakė, kad nori studijuot čia. Be problemų jį priemė ir dar suteikė finansavimą.
 
Taigi moralas tame: neskubėkite važiuoti pasirašinėti sutarčių patekę į VNF vietą, nepamirškite, kad ne visi gave kvietimus į VF vietą toje specialybėje važiuoja pasirašyt sutarčių, laisvų vietų lieką ir universitetai yra suinteresuoti surinkti pilną kursą studentų, nes už tai jie vistiek gauna pinigus, nesvarbu ar į VF ar į VNF įstoji.
 
Tai tiek, tik norėjau pasidalinti :) sekmės!

Pradžios žodis


Prieš pradėdamas rašyti šį straipsnį aš daug mąsčiau. Galvoje kniždėte knibždėjo klausimų, kurie man nedavė ramybės. Tema, kurią pasirinkau - mano įspūdžiai Lietuvos kariuomenėje. Rodos asmeninis tobulėjimas ir kariuomenė tai du skirtingi dalykai. Tobulėdamas asmeniškai tu stengiesi kelti kartelę sau, tačiau kariuomenėje rodos tave kaip tik bando sunaikinti kaip asmenybę. Ir visgi, tie trys mėnesiai, kuriuos praleidau kariuomenėje man buvo naudinga ir įdomi patirtis. Nebenorėjau tylėti, kadangi labai niežtėjo nagai papasakoti šiuos įspūdžius jums. Pristatau pirmąjį straipsnį - pirmoji savaitė Rukloje.

Kaip viskas prasidėjo?


Artėjo gruodis, tas pirmas žiemos mėnuo, kurio visi mes taip laukiame. Aplink buvo justi išankstinės kalėdų nuotaikos, tačiau mano galvoje ir gyvenime vyravo sumaištis. Nebuvau patenkintas savo studijoms, todėl jas mečiau. Buvo sunku, kadangi ne kiekvienas gali ryžtis tokiems drastiškiems sprendimams.
 
Mano akys užkliuvo už reklaminio stendo, kuriame buvo pavaizduotas Lietuvos karys. Tas dviejų žodžių šūkis “Išmok Nugalėti” pakeitė viską. Mano pasąmonėje tarsi kažkas sprogo. Supratau, kad reikia stoti į Lietuvos kariuomenę! Tuo metu galvojau, kad tai vienintelis geresnis sprendimas mano situacijoje.
 
Gruodį praleidau namuose, o tada nusprendžiau veikti. Apsilankiau Klaipėdos kariniame poskyryje. Gavau visą reikiamą informaciją. Beliko nuvažiuoti į KMEK (Karinė Medicinos Ekspertizės Komisija), bei praeiti sveikatos patikrinimą. Viską atlikęs gavau informacinį lapelį, kuriame buvo surašytas būtinas daiktų sąrašas tarnybai.

Atvykimas į Ruklą


Kovo penktą dieną jau buvau Rukloje. Išlipę iš užsakyto autobuso, pajudėjome į salę, kurioje reikėjo atlikti biurokratinius formalumus. Aplink buvo justi šurmulys. Visi nekantravo. Net nežinojau ko tikėtis. Ir štai, buvo įsakyta susirikiuoti lauke ir judėti link savo kareivinių. Žygiuodamas koja kojon suabejojau savo sprendimu tarnauti Lietuvai, tačiau keisti ką nors jau buvo per vėlu, didysis žaidimas prasidėjo!
 
Tik užlipome į antrą aukštą, ir prasidėjo. Intensyvus šaukimas ir pikti raginimai skubėti, tarsi šunis. Po kuopą nebegalėjome vaikščioti, mes turėjome bėgioti. Keista tvarka tariau sau, bet žvelgiant iš gilesnės perspektyvos, bėgioti sveika, tad bėgau kiek įkabindamas, žinodamas, kad tai tik žaidimas. Atvykęs į Lietuvos kariuomenę įteigiau sau, kad visa ta tvarka, visa ta disciplina tėra žaidimas. Jeigu žaisi pagal taisykles - laimėsi!
 

Didysis žaidimas


Per pirmą savaitę mes nuveikėme labai daug. Civiliniame gyvenime tu laiko taip neįvertini, kaip tai darai kariuomenėje. Prisimenu save, besidžiaugianti penkių minučių ramybę, kur nors pasislėpus ir budriai belaukiant komandos “Kuopa Rikiuok”.
 
Mūsų naują gyvenimą Rukloje įtvirtino griežta dienotvarkė. Keliamės anksti, šeštą valandą. Vyksta mankšta, kuri pažadina mūsų organizmą, bei paruošia kūną naujai dienai. Po to vyksta pasiruošimas pusryčiams, vėliavimos pakėlimo ceremonija, o tada iki pietų vyksta teorinės ir praktinės paskaitos. Tada kartojame valgymo procedūra, tada vėl paskaitos iki vakarienės.
 
Po to organizuojamas kareivių laisvalaikis. Apie tokį dalyką pirmą savaitę pamirškite. Iki išnaktų teko mokytis žygiuoti, bei kartoti Lietuvos himną. Visą savaitę buvome ant kojų.
 
Iš seržanto posakių aš supratau, kad esu bevertis šudžius, kuris turėtų džiaugtis, kad jo nesumušė, kaip tai buvo daroma sovietų laikais. Buvo primenama, kad mums būtina atsisveikinti su civiliniu gyvenimu, bei pamiršti, kas mes buvome. Kai kuriems to jau buvo per daug, todėl jie nusprendė pasitraukti.
(Naujokams suteikiamas šansas per savaitę apsispręsti ar jie nori tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar ne).
 
Tas nuolatinis ir pastovus spaudimas davė savų vaisių. Per pirmą savaitę iš kurso pasitraukė net 22 asmenys, kai iš pradžių buvo 66 asmenys. Ta visa aplinka tikrai vargino, aš vis dar prisimenu kaip eidavau į tualetą ir labai, labai skubėdavau. Kartais atlikdamai širdžiai mielą ir gamtai naudingą reikalą aš neramiai laukdavau tos komandos “Kuopą Rikiuok”.
 
Žinot, ši komanda labai nervina. Sakykim tvarkomės savo spintelę ar kambarį ir staiga nuskamba stebuklingas šaukinys, meti viską ir leki rikiuotis, nes kitaip žinai kas tavęs laukia. Jeigu kareiviai vėluoja, jiems gresia papildomos fizinės bausmės - atsispaudimai. Papildomas sportas, kuris pasak seržantų mums tik į naudą.
 
Pirmą savaitę atlikome fizinių normatyvų testą, puse kolegų nebuvo fiziškai pasiruošę. Patekau į trečią pajėgumo grupę, kurioje surenkami patys silpniausi. Iki kariuomenės nelabai sportuodavau, bet patekęs čia buvau priverstas tai daryti kiekvieną dieną. Po mėnesio galėjau justi pokyčius, tačiau apie tai kitame straipsnyje.

Dar šis tas


Kariuomenės buitis yra tiesą sakant nuostabi. Sutvarkytos kareivinės. Skanus maistas. Dušas. Sporto salė. Turime visko, ko gali prireikti tūlam kareiviui. Nežinau kaip kitiems kareiviams, tačiau mane kamavo tokia tuštuma. Lyg ir atrodo, kad viskas ten gerai, tačiau trūksta tos kultūros, tų naujienų, televizoriaus ir knygų. Viso šito tiesiog nėra. Iš mūsų atima viską ir tarsi atjungia nuo išorinio pasaulio.
 
Vienintelis šiaudas - bendravimas tarpusavyje. Kurse pasitaikė visokių žmonių. Visgi 44 asmenys, tad nenuostabu, kad tarnyba vyko tarp įvairių charakterių žmonių. Gal tai ir yra tas tobulėjimas, kada tu sugebi bendrauti su įvairaus plauko žmonėmis? Kartais tekdavo būti poroje kaip tik su savo aršiausiu priešu ir visgi kažkaip sugebėdavome laviruoti.

Pabaigos žodis


Norėjau išsamiai aprašyti pirmąją savaitę, bet turbūt pastebėjote, kad mano tekstas išsidraikė. Nieko baisaus, aš dar pilnas įspūdžiu, todėl svarstau kaip būtų geriau? Rašyti čia ir daryti straipsnių seriją ar atsirastų tokių, kurie skaitytų blogą? Nežinau kas šiuo metu žmonėms įdomu, tačiau būtų smagu sulaukti kokių pastabų ta linkme.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Man Kindle 4 taip pat pasirodė optimaliausias variantas, kai rinkausi.
 
Turiu jį jau gerą mėnesį ir naudojuosi po kelias valandas kasdien. Neturiu jokių nusiskundimų ir tikrai rekomenduoju. Ekranas pakankamo dydžio, kad galėtum laikyti vienoje rankoje; gali keisti šrifto dydį, jei nori daugiau teksto vienoje eilutėje; pats el. rašalas mano akims malonumas, o viskas skaitosi greičiau nei vartant paprastos knygos puslapius. Iš tikrųjų gavus Kindle tiesiog atsirado noras skaityti kasdien, ko anksčiau man nebuvo, – per pirmą mėnesį su juo jau perskaičiau daugiau knygų nei per visus praėjusius metus.
 
PDF ir DOC formatai per (mano turimą) Kindle atrodo nekaip, bet yra nemokamos programos, kurios bet kokią PDF knygą (ar net interneto puslapį) gali konvertuoti į Kindle mėgstamą MOBI formatą, – ne vieną ilgą PDF, prie kurio nesinorėjo varginti akių skaitant kompiuterio ekrane, perskaičiau persikėlęs į savo Kindle.

Visai geras sprendimas, žmonės sugebėdavo orientuotis ir be street view. Visų gatvių nufotografavimas ir viešas priėjimas yra valstybės saugumo klausimas, kurį reikia rimtai apsvarstyti prieš leidžiant viską nufotografuoti. Nematau čia nieko blogo, kad nesutiko, bet kada galima persigalvoti jeigu atsiras svarių argumentų už, o greitai sutikus persigalvoti neišeina.

nezinau ar pataikiau i reikiama forumo skilti taciau, siandien fizikos destytojas per paskutine paskaita perskaite si teksta, man jis patiko ir nusprendziau kad noriu ir su jumis pasidalinti:
 
Kavos puodelių filosofija
Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo ant stalo stiklainį ir pridėjo į jį didelių akmenų. Po to klausia studentų - ar stiklainis pilnas? Šie patvirtino. Tada profesorius išsiėmė iš krepšio skardinę nuo kavos, pilną smulkių akmenėlių ir supylė juos į stiklainį. Akmenukai gražiai užpildė tarpus tarp didelių akmenų. Profesorius vėl paklausė studentų ar stiklainis pilnas ir šie juokdamiesi jam pritarė.
 
Tada profesorius išsitraukė iš kišenės maišelį smėlio ir supylė jį į stiklainį. Smėlio kruopelės subiro į pačius mažiausius plyšelius tarp akmenų visiškai užpildydamas stiklainį. Ir vėl profesorius paklausė studentų ar dabar stiklainis pilnas. Ir šie vėl atsakė - taip.
 
Tada profesorius paėmė nuo stalo du puodelius kavos ir supylė juos į stiklainį. Kava subėgo ir susigėrė. Studentai nusijuokė.
 
-Taigi, - tarė profesorius, dabar įsivaizduokite, kad šis stiklainis yra jūsų gyvenimas. Didieji akmenys simbolizuoja svarbiausius jūsų gyvenimo dalykus: šeimą, vaikus, draugus, mylimąjį, sveikatą. Net jei visa kita dingtų, jie vis tiek liktų jums svarbūs ir suteiktų jūsų gyvenimui prasmę.
 
Smulkūs akmenėliai yra antraeiliai, mažiau svarbūs dalykai: darbas automobilis, butas, studijos. Smėlis simbolizuoja visai nesvarbius, nereikšmingus dalykus, netgi lėkštus dalykus. Ir jeigu jūs iš pradžių pilsite smėlį, tai jame neliks vietos nei dideliems akmenims, nei smulkiems akmenėliams.
 
Skirkite daugiau dėmesio svarbiems dalykams. Raskite laiko savo vaikams, mylimajam. Rūpinkitės savo sveikata. Liks pakankamai laiko darbui ir namų ruošai, ir vakarėliams, ir kitiems dalykams...
 
Rūpinkitės pirmiausia didžiausiais akmenimis, nes tik jie yra tikrai vertingi, nusistatykite teisingus prioritetus, o visa kita - tai tik smėlis.
 
Vienas iš studentų pakėlė ranką ir paklausė, ką reiškia tie du puodeliai kavos. Profesorius nusišypsojo ir atsakė:
 
Džiaugiuosi, kad paklausėte. Tai reiškia, kad NESVARBU KOKS PILNAS JŪSŲ GYVENIMAS BŪTU, PORAI PUODELIŲ KAVOS SU GERAIS DRAUGAIS VISUOMET TURĖTŲ ATSIRASTI LAIKO.
 
taigi noreciau pasakyti kad pinigai tai nera viskas, tai nera reiksmingiausias dalykas del ko zmogus gyvena, todel noreciau palinketi siekti pinigu neaukojant svarbiausiu dalyku, dekui uz demesi :)

hah, geriausia politika dabar - neturėti iš vis jokio turinio
 
pvz paieska "make money online" pirmas rezultatas neturi absoliuciai jokio turinio.. tuscias lapas. Google mano kad cia yra pats tobuliausias seo optimizacijos pavyzdys :)
 
 
http://www.darbasinternete.com/photos/google1.jpg
 
http://www.darbasinternete.com/photos/google2.jpg

Sekdamas Autokilled pavyzdžiu, noriu papasakot apie šią specialybę iš savo daržo :))
 
Baigdinėju jau antrą kursą..
 
Ši specialybė jauna, kolkas yra tik trys laidos.. Aš papuoliau į antrą, bet dažniausia kas metus vis po vieną-du dalykus keičiasi..
 
Trukmė: 3,5 metų.
 
Bendrai apie specialybę:
Baigęs informacinių technologijų studijų programą ir gavęs informatikos bakalauro laipsnį turės galimybę tęsti studijas magistrantūroje tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslo institucijose.
 
Baigęs informacinių technologijų studijų programą absolventas galės sėkmingai dirbti bet kurioje įmonėje kaip programinės įrangos ir kompiuterinės technikos priežiūros specialistas ir (arba) informacines sistemas kuriančioje įmonėje. kuriamos
 
Pirmas semestras:
Diskrečioji matematika
Filosofijos įvadas
IT pagrindai
Įvadas į kompiuterių architektūrą
Matematika informatikams
Programavimo pagrindai
Užsienio kalba (anglų)
 
Kaip matote, daug bendrų dalykų.. Šis semestras man buvo vienas sunkiausių, galbūt dėl to, kad buvau pirmakursis, bet galbūt ir dėl dalykų..
 
Matematika informatikams ir anglų trunka tris semestrus (pirmus du gauni įskaitas, trečiame egzaminas).
 
Matematika informatikams niekada nebuvau išlaikęs iš pirmo karto, teko ir kartot kursą.. Bet nėra ten taip baisu, kaip gali atrodyti.. Tiesiog matematikos turėjau 5etą, o išlaikiau ~23 valstybinio.. O su anglų kalba irgi niekada per daug nebendravau..
 
Paskaitų lankymas neprivalomas, dažnai galima ir neiti, užtenka namie pasiskaityti konspektus..
 
Sunkiausias dalykas kompiuterių architektūra, pas gerb. Mitašiūną :) Sėkmės dėka, gavau penkis :D
 
Kas dėl programavimo, šiame semestre jis pats lengviausias, su C++.. Dėstytojas super! Labai daug programuot neišmokau, bet pagrindus davė kažkokius.. O į programavimą aš ir nesu linkęs :)
 
Antras semestras:
 
Duomenų struktūros
Finansai ir apskaita
Informacijos saugumas
Matematika informatikams
Objektinis programavimas
Užsienio kalba (anglų
Virtualizacijos pagrindai
 
Kaip ir pirmame, taip ir šitame buvo problemos su anglų ir matke.. Nėra lengvas dalykas ir duomenų struktūros, tačiau tikrai įdomesnis nei matkė :))
 
Įdomiausias dalykas šiame semestre buvo virtualizacijos pagrindai, nemažai išmokau, daug sužinojau naujų dalykų..
 
Objektinis programavimas buvo su JAVA, man po šio kurso tai pati bjauriausia programavimo kalba.. Labai atkratė norą domėtis ją toliau.. Penketui išspaudžiau ir buvau laimingas, bet gana sunkoka.. Čia jau reikėjo rimtai paprogramuot kiekvienas pratybas.
 
Trečias semestras:
 
Duomenų bazių valdymo sistemos
Matematika informatikams
Matematinė statistika
Programų sistemų inžinerija
Psichologijos įvadas
UNIX operacinės sistemos
Užsienio kalba (anglų)
 
Tai labai sunkus semestras, nes iš visų dalykų egzaminai (ne taip kaip pirmuose dviejuose, kad anglų ir matkė įskaitos)..
 
Labai nepatiko matematinė statistika, nes turbūt dėl dėstytojo.. Toks sovietinių pažiūrų :)) Bet dalykas nėra sunkus, daug skaičiavimo ir darbo reik įdėt..
 
Duomenų bazės viena iš naudingiausių paskaitų šį semestrą, išmokau rašyt užklausas, kurt lentelės ir pan..
 
Programuot beveik nereikėjo šį semestrą, bet man nebuvo programų sistemų indžinerijos, tai nieko negaliu pasakyt apie šį dalyką :blink:
 
Ketvirtas semestras:
 
Kompiuterių tinklai
Moderniosios informacinės technologijos
Operacinės sistemos
Tinklų saugumas
Žmogaus ir kompiuterio sąveika
blokas: pasirenkamieji dalyka
AIX operacinės sistemos
Programavimas Windows API
Skaitiniai metodai
blokas: laisvieji dalykai
 
Pats įdomiausias ir naudingiausias semestras!!
 
Šį semestrą pradėjau džiauktis savo studijomis.. Nebebuvo jokių nespecialybinių dalykų, kurie nervuotų ir atmuštų norą eit į paskaitas.. Išmokau dirbt su CodeIgniteriu, daug sužinojau apie tinklus ir jų saugumą..
 
Sunkiausias dalykas operacinės sistemos.. Va čia reikia parašyti multiprograminę OS... Labai daug kodo eilučių, sunku ir pan.. Didžiausias klaustukas dėl šio dalyko ar išlaikysiu..
 
Vienintelis neaiškus dalykas kas čia yra, tai Žmogaus ir kompiuterio sąveika.. Turbūt ir dėstytojas nelabai suprato, kam ir ką čia dėsto... Kaip pvž., tai per pratybas vieną kart reikėjo žiūrėt į ekraną, nežiūrėt į klaviatūrą ir spausdint padrikas raides..
 
Kitų semestrų dar neturėjau, nekažką ir pasakyt galiu, bet atrodo bus įdomu :)
 
Įstojimo galimybės:
 
Aš kai stojau, mano balas buvo vos 13,5~, bet įstojau laisvai, liktais mažiausias VF žmogus įstojo su ~11 su biškiu :) tačiau praitais metais, man rodos pirmakursių mažiausias ~15 balas VF.. Neįsivaizduoju kaip bus šiais metais..
 
Žmonių pas mus įstojo ~60, dabar liko ~40.. Iškrist įmanoma tik tada, jei nelankai ir neatsiskaitinėji darbų..
 
Reziume:
 
IT - puiki programa žmonėms, kurie nelabai nori gilintis į programavimą, tačiau patinka darbas su PC.. Nėra jokių laborinių, kursinių ir panašiai.. Studijų programa trumpesnė, patobulinti savo žinias galima.. Pervargti nepavyks, nes tiesiog jei viską laiku atsiskaitinėsi, turėsi tikrai daug laiko..
 
Dėstytojai supratingi, kai aš užsiimu pigiais skrydžiais ir kiekvieną semestrą keliauju bent po kartą, man universitetas jokių problemų nesudaro.. Galiu keliauti betkada, nes žinau, kad pavyks susitarti su dėstytojais, kad atsiskaitysiu vėliau :)
 
Jei kilo kokių klausimų, klauskit :)

Kadangi baigiau tą pačią specialybę tik dar kitu, nepakeistu pavadinimu (anksčiau vadinosi Programavimas kompiuteriams, bet dalykai visi tie patys) tai pateikiu trumpą dalykų aprašymą su savo nuomone. Tikiuosi temos autorius nesupyks. :)
 
Pirmas semestras
 
Profesinė anglų kalba
Dalykas labai nesunkus, nes dauguma ir taip moka visus kompiuterinius terminus angliškai, turbūt dar geriau nei lietuviškai. Buvo sudaryta atskira grupė tų, kuriems anglų kalba mokykloje buvo antra.
 
Specialybės kalba
Turbūt nuobodžiausias dalykas per studijų metus. :D Praktiškai tas pats kas būdavo kalbos kultūra mokykloje: moko monitorių vadinti vaizduokliu ir panašias nesąmones. Gauti įskaitą nėra sunku.
 
Matematika
Šiaip buvo labai lengva. Tik didžioji dauguma įstojusių matematikoje visiškai nesigaudė (ir visiškai, turiu omenį, kad tikrai visiškai, t.y. buvo tokių, kad net trupmenų sudėti nemokėjo :D), dėl to iš šio dalyko buvo daugiausiai skolų. Labai patiko, kad visus, kurie turėjo vidurkį 8 ar didesnį atleido nuo egzamino.
 
Operacinės sistemos
Teoriją dėsto vienas geresnių dėstytojų. Tikrai labai įdomiai. Per kolius jokiu būdu nenusirašinėti! Man pačiai dalykas nebuvo prie širdies, nes tiesiog tai ne mano sritis. Per praktiką mokino elgtis su linuxais. Deja tai atrodė visiškai nereikalinga ir apsoliučiai neįdomu, todėl praktikos paskaitų nelankiau, dėl ko vėliau teko gailėtis, nes dirbant tos žinios buvo labai reikalingos, tad teko mokintis savarankiškai.
 
Struktūrinis programavimas
Specialybinis dalykas tad paskaitas patariu lankyti ir ypač daryti visas praktikos užduotis patiems, o ne imti padarytas iš kitų, ką dauguma sėkmingai darydavo. Moko programuoti su C, pradedama nuo pačių pagrindų.
 
Informacinės technologijos
Moko naudotis MS Word ir MS Excel. Buvo labai lengva, nes viską ir taip puikiai mokėjau. 90% studentų išvedė dešimtukus. Dėstytojas yra katedros vedėjas ir tikrai vienas ryškiausių viso kurso dėstytojų. Toks labai savotiškas. Jei teks susidurti suprasit ką turiu omenį. :D Nuoširdus patarimas: jokiu būdu nesipykit su juo, stenkitės gerai sutarti, nes patikėkit jis tikrai atsimins. Atsimins ir kituose semestruose, kuo puikiausiai atsimins ir per diplomų gynimus, kuriuose, rašant įvertinimą jis turės labai svarią balso teisę. Jeigu jis jus mėgs, turėsite labai labai didelį pliusą, jeigu ne tai... :D
 
Informacinių technologijų praktika
Kūrėm žaidimus su Exceliu, labai patiko man!
 
2 semestras
 
Aplinkos ir žmonių sauga
Yra taip kaip ir skamba - neįdomu. :D
 
Tikimybių teorija ir matematinė statistika
Vėl matematika, vėl pakankamai lengva. Tiesa, jau šis tas sunkesnio nei pirmam semestre.
 
Algoritmai ir duomenų struktūros
Tęsiamas C mokymas. Vėl patartina lankyti paskaitas ir rpaktikos darbus atlikinėti sąžiningai. Iš šio dalyko buvo kursinis darbas, reikėjo suprogramuoti kažkokį žaidimą ar programėlę (pasirinktinai).
 
Diskrečioji matematika
Ir vėl ir vėl matematika. Ir vėl ir vėl skolos. :D
 
Kompiuterinė grafika
Moko dirbti Autocad'u. Buvo tikrai įdomu ir naudinga (bent man).
 
Struktūrinio programavimo praktika
Praktikos metu, jei gerai pamenu, ir darėm aukščiau minėta kursinį darbą.
 
Trečias semestras:
 
Skaitiniai ir optimizavimo metodai
Dar kartą matematika. Dėstytoja griežta ir reikli. Dalykas pakankamai sudėtingas.
 
Kompiuteriai ir jų tinklai
Atmintį išlikęs tik vienas dalykas: prieš egzaminą dėstytojas visiems davė galimą egzamino pavvyzdį. O egzamino metu vienai grupei davė lygiai tą patį pavyzdį, o kitai: visai naują varijantą...
 
Informacijos sistemos
Tiesą sakant nebeprisimenu apie ką čia buvo. :D
 
Taikomoji fizika
Moko tą patį, ką mokė mokykloje. Bent jau A lygyje. Tai nieko naujo ir nesužinojau. Labarotoriniai darbai buvo pakankamai įdomūs, visokie bandymukai buvo. :)
 
Objektinis programavimas
Moko programuoti su Delphi ir iš šio dalko būna kursinis darbas.
 
Apskaitos pagrindai
Moko dirbti su apskaitos programa "Stekas". Iš esmės, visai naudinga, iš kitos pusės labai nuobodu. Iš trečios pusės - jei nelankysi paskaitų - turėsi bėdų gaunant įskaitą, nes dėstytoja buvo pakankamai griežta.
 
Objektinio programavimo praktika
Dephi praktika.
 
Ketvirtas semestras
 
Sociologija
Man šio dalyko nebuvo, tai negaliu komentuoti.
 
Teisė
Labai patariu lankyti šias paskaitas, nes žinios įgytos jų metu bus tikrai labai naudingos! Iš tikro tai buvo pati naudingiausia paskaita iš gyvenimiškosios pusės. Dėstė darbo teisę - jūsų, kaip darbuotojų teisės, šeimos teisė, įvairūs turto dalijimosi po mirties, po skyrybų atvejai, vartotojų teisės ir t.t. Dėstytoja pati yra teisėja, tai paskaitos buvo įdomios su puikiais pavyzdžiais, būdavo galima gauti teisinių patarimų, pasikonsultuoti.
 
Duomenų bazės
Mokė apie duomenų bazes. :D
 
Atviroji programinė įranga
Dėstytojas toks biškį trenktas buvo. Per teoriją taip ir nesupratau ką ten dėstė, o per praktiką supažindino su Python programavimo kalba.
 
Interneto svetainių projektavimas ir kūrimas
Moko tą, ką ir sako pavadinimas: HTML, PHP. Dėstytojas jaunas, paskaitos įdomios. Yra kursinis darbas, reikia sukurti puslapiuką.
 
Informacijos saugumas
Šio dalyko mums nebuvo.
 
Duomenų bazių praktika
Reikėjo suprojektuoti kažkokią (pasirinktą) duomenų bazę, įvarios schemos, lentelės, SQL kodas.
 
Po dviejų kursų bus galima rinktis tolimesnę studijų kryptį (šaką): Duomenų bazių sistemos arba Internetinės technologijos. Aš rinkausi pastąrajį. Smulkiai neberašysiu, bet papildomai mokė java programavimo kalbos, taip pat su Flashu, ActionScript'u. Vieną dalyką noriu išskirti:
 
Projektų rengimas ir valdymas
Turbūt daugiausiai nervų visiems suėdęs dalykas. :D Dėsto prodekanė. Visas paskaitas būtina lankyti, nes kitaip galite turėti didelių bėdų. Šiaip pasakydavo įdomių ir naudingų dalykų apie diplominį darbą, jo gynimą. Per praktiką mokė dirbti su MS Project programa, patariu išmokti, nes to reikės diplominio darbo ataskaitoje.
 
Taip pat bus profesinė praktika - ją atliksite pasirinktoje įmonėję. Patariu rinktis atidžiai, susirasti vietą, kur nortumėte dirbti. Galbūt keliems iš kurso katedros vedėjas pats pasiūlys praktikos vietą. Jei jums pasiūlė galite teisėtai jaustis protingi. :D Tie, kurie nesusiras kur atlikti praktikos, dirbs (šūdmaliaus) seime.
 
Ir žinoma trečio kurso pabaigoj bus baigiamoji praktika, tas pats, kas profesinė, tik trunka ilgiau. Vietos ieškotės patys, į seimą jau nieko nebegrūda. :D
 
Irrrr žinoma diplominis darbas. :D Bus kažkokie ataskaitos taškai, per kuriuos turėsite atnešti peržiūrai nustatytą darbo programinę dalį ir nustatytą ataskaitos dalį. Iš esmės, beveik visada 80proc žmonių daro kažkokius web puslapius (nes tai paprasčiausia). Daugelis baigiamuosius darbus pradeda profesinės praktikos metu t.y. daro kažką tai įmonei, kurioje atlieka praktiką. Taip ir patariu daryti, jei darysite kažką iš lempos (patys sugalvoję, sau), bus sunkoka apsiginti nuo bjaurių klausimų. Yra du gynimo etapai: gynimas katedroje ir viešas gynimas. Gynimas katedroje tai neturiu kito žodžiu kaip žiauru. Iš tiesų labai piktai ir piktavališkai suvartinėja ir tyčiojasi iš visko. Bet jei praeinate gynimą katedroje, jau alite atsipūsti, nes tas viešas gynimas tai kaip ir nieko nebereiškia. Jame dalyvauja dėstytojai iš kitų mokslo įstaigų, bet iš esmės tik šiek tiek paklausinėja, tikrai nieko baisaus.
 
Reziumė: iš virš 70 įstojusių žmonių diplomą gavo apie 20. Ne todėl, kad per sunku, o todėl, kad patys to nenorėjo, tingėjo ir pan.
 
P.S. dar nepaminėjau kūno kultūros, ji būna iki trečio kurso. :D Tai buvo mano mėgstamiausia paskaita. :D Rudenį bėgdavom maratoniukus aplink Nerį, maratoną VPU stadijone, žaisdavom krepšinį, merginom yra įrengta sporto salytė su treniruokliais.

Pilnai pritariu jaunimo idėjai. Pradėti siūlyčiau nuo pasidomėjimo, kas yra valstybės skola, obligacijos, kaip tai veikia, kodėl visos išsivysčiusios laisvos rinkos valstybės skolinasi (jei ne išorėje, tai viduje), kokią tai duoda naudą/žalą, taip pat, kaip Leader minėjo, būtų naudinga suprasti, kas yra pinigai (M0,M1,M2,MZM).
 
Tada galėsit galvot apie protestus ir akcijas (jei dar noro liks). Kitu atveju tai tebūtų eilinis kvailas protestas prieš nežinią ką, nežinia kodėl ir neaišku su kokiu tikslu.

Na negaliu sakyti, kad aš jau moku anglų kalbą (Dar daug tobulėti), nes jos pilnai nemoka, net patys amerikiečiai ar britai, tačiau temą reikejo kažkaip pavadinti :)
 
Mokindamasis anglų mokykloje nuo 4 iki 12 klasės išmokau tikrai nedaug, palyginus kiek išmokau per dvejus metus. Viskas prasidėjo kai spręsdamas gramatikos knygelę supratau, kad taisyklių tikrai per daug, kad jas būtų galima įsiminti sąmoningai ir jų nepamiršti. Vien su artikeliu "a" taisyklių ir išimcių buvo gal 3 lapai. O kur dar kitos, rimtesnės taisyklės :) Benaršydamas internete atradau super entuziazmu trykštantį žmogų Aj Hoge, kuris mane užvedė ant teisingo mokymosi kelio (jo pamokas klausau iki dabar) Pirmiausia susipažinau su pagrindinėmis 7 taisyklėmis:
1. Mokytis ne pavienius žodžius, o iškart frazes (Pats kartais nesilaikau šios taisyklės)
2. Jokiu būdų nesimokinti gramatikos
3. Mokintis kalbos su ausimis, ne akimis (Pati svarbiausia)
4. Mokintis giliai (daug pakartojimų, kad smegenys įsisavintų gramatines struktūras ir taisyklingą tarimą)
5. Mokintis gramatikos jos nesimokinant, pasąmoningai.
6. Mokintis is realios medžiagos, o ne iš mokyklinių vadovelių audio diskų surežisuotų dialogų.
7. Klausyti ir atsakinėti, (cia kalbama apie jo sistemos mini story pasakojimus, o visą kitą medžiagą galima tiesiog klausyti ir kartoti).
Na ir pradėjau klausyti jo effortless english pamokų. Kiekvieną pomokos mini story pasakojimą po 30 ir daugiau kartų. Į dieną klausydavau po 5-8 valandas. Stengiausi klausytis visada kai tam atsirasdavo proga.Mokinausi giliai, kurdamas anglų kalbos neuronų tinklą smegenyse. Per maždaug 6 mėnesius perklausiau visą kursą. Po kurso angliškai supratau žymiai geriau ir kalbėt pasidarė žymiai lengviau, pagerėjo tarimas, nereikėjo net galvoti kalbant(nevisada :D ). Žinoma man tai buvo tik pradžia todėl nusprendžiau mokintis kitą jo komplektą Power English. Jį perklausiau per 5 mėnesius. Jame ne tik pramokau dar geriau kalbos, bet ir daugiau kalbos mokymosi įpatumų, daugiau faktorių apie kuriuos mokykloje net neužsiminama. Klausiau taipogi po 30 ir daugiau kartų. Kalba buvu kartu su manimi :) Buvo, kad net sapnus pradėjau sapnuoti angliškus. Prie to pačio pradėjau skaityti knygas, bet nesunkiai suprantamas (bent 90-98%) tokias, kad joms nereikėtų nuolatinio žiūrėjimo į žodyną. Palaipsniui didinat jų sunkumo lygį. Bent jau man suprantant kokius 95-98% suprasti likusius nežinomus žodžius yra labai lengva iš konteksto, o kadangi tas žodis dažniausiai knygoje yra pavartojamas ne vieną kartą jis įsimenamas ivairiose situacijos, todėl jo reikšmė tampa aiški ir unikali. Šiek tiek sumažinau klausymo laiką ir padidinau skaitymą. Maždaug 60% klausymo laiko ir 40% skaitymo. Nors daug kas rekomenduoja 80/20. Bent jau man toks būdas pasirodė labai veiksmingas. Iš klausymo į pasamonę įstrigo gramatinės struktūros, teisingas tarimas, pagerėjo šnekamosios kalbos supratimas. Skaitant lavėjo rašytinė anglų kalba, taipogi išmokau daug žodžių, jų net nesimokindamas. Perskaičiau beveik visas Roald Dahl knygeles, beveik visą "Goosebumps" knygų seriją "Hardy Boys" seriją, keletą "Nancy Drew" knygelių. Ir dar daug kitų. Kuo daugiau skaitai, tuo daugiau supranti :) Tikrai smagus jausmas. Jūs galite skaityti kokias norite, savo noru, svarbu, kad suprastumėte didžiąją dalį pasakojimo, o ne, kad kas antrą žodį verstumėt su žodynu, nes taip nieko gero nebus.
 
Kadangi truputį pradėjo erzinti ta monotonija klausant vien Aj hoge pamokų norėjau kažko paįvairinimui, todėl pradėjau klausytis ivairių podcastų, audio knygų, angliškos radijos, supratau ne viska, bet ir nemažai.
 
Vėliau pradėjau karpyti serialus į 2-3 minucių audio failus (Kodėl serialus? Todėl, kad kaip vienas šio forumo narys Akagintaras yra sakęs, kad ten nuolatos mala liežuviais. Geriausias pavyzdys manau friends serialas) taipogi lygiom su audio failais dalimis susikarpiau ir titrus. Stengdavausi išsiversti nežinomus žodžius, porą kartų perskaityti tekstą, o poto jau klausytis klausytis ir klausytis. Kol visa kalba jau pasilikdavo giliai smegenyse :).
 
Dar pridėjau ir žiūrėjimą, peržiūrėjau:
14 sezonų South Park
6 sezonus Spongebob Squarepants
7 sezonus Family Guy
20 sezonų Simpsonų
5 sezonus Futurama
ir 156 Twilight zone serialo serijas.
 
Žiūrėjimas davė ir malonumą ir pasąmoningai mokė kalbos :) Kartais žiūri, žiūri ir į galvą šauna tokia mintis oba aš čia viską suprantu, keista, o seniau buvo tikrai nepyragai :)
 
Taigi per šį laiką supratau, koks neveiksmingas mokyklinis mokinimasis yra, jis yra toks paviršutiniškas ir beprasmis. Ištikro mokyklos mokina ne kalbos, o taisyklių. Kam mums tos taisyklės kai nemokame kalbos? Ar mes būdami maži vaikai mokėjom labai gerai lietuviškas taisykles? Ne. Ar mokėjom kalbėti lietuviškai? Taip. Išvados kalba pačios už save :) Išmokom kalbėti klausydami aplinkinio pasaulio, o ne zūbrindami gramatines knygeles. Taip pat galim išmokti ir kitų kalbų. Klausyti klausyti ir klausyti. Mes tas taisykles mokame geriau už pačius amerikiečius, tačiau kalbėti nepavyksta taip pats rišliai kaip jiems :) Aišku nieko tokio pasižiūrėti į taisykles, tik nereikėtų joms skirti daug laiko ir analizuoti jas. Ir svarbiausia klausytis kalbos kaip dainos. Klausai, tačiau gi dainos nesistengi išmokti atmintinai, o po daug kartų jos perklausymo ji skamba galvoje :)

We love our fans and to show how much we'll be giving you £5 to redeem on eBay.co.uk. The promotion will start 23:59:59 GMT tonight and will end at 23:59:59 GMT 8th March. We only have 50,000 vouchers to give away so make sure you get yours while you can! Click here for the Terms and Conditions. What will you use your voucher for?
 
Placiau apie tai,ebay facebook puslapyje.
 
http://www.facebook.com/eBay.co.uk

Nenoriu būti, tas piktas senis, bet atrodo, kad teks tokiu būti. Esu skaitęs Kernegio tą knygą. Kyla dvejopi jausmai, iš dalies ten yra naudingos informacijos, bet ji kažkokia lėkšta. Patampti tokiu robotu, visus išklausančių, be emocijų, visų draugas. Taip gi nebūna realiame gyvenime. Visi turim pliusų, minusų ir ne visada gera nuotaika ar geranoriškas nusiteikimas. O toje knygoje vien tik ir šnekama, kaip įsigyti draugus. Klausimas kokius draugus įsigysi? Būsi tas, kuris ieškos naudingų pažinčių, ar tau reiks tikrų draugų? Karjeristų knyga ko gero. Kad ir kaip bebūtų, gerai, kai kuriems patiko :)

Todėl kad nereiktų dotuoti to žmogaus kuris serga, paprastai tariant, kad galėtų jį atgal paleisti į darbo rinką generuoti mokesčius? :)

Sveiki!
 
Po ilgokos pertraukos vis dėlto paleidau zondą GLORY II. Ir šį kartą visiškai sėkmingai. :) Kadangi prašėt projektą pakartot, aš prašau Jūsų įvertinti. :) Tinklapį ką tik atnaujinau, įkėliau detalų aprašymą su nuotraukomis. Tikiuosi, patiks. :)
 
http://www.glory.lt
 
http://www.glory.lt/_images/rezultatai/15_m.jpg

Sveiki,
 
Norėčiau pristatyti ką tik atsidariusį tinklapį, kuriame aprašau patį įdomiausią kada nors mano darytą projektą.
 
Būtų tikrai įdomu sužinoti Jūsų nuomonę apie tinklapį, tinklapio idėją, patį projektą.
 
http://www.glory.lt - Lietuva iš paukščio skrydžio!

Pasipūtimas, manymas jog esi geresnis už kitus, kartojimas, jog esi "laiptu aukščiau" - NEREIŠKIA, kad toks ir esi. Sakyčiau reiškia kaip tik atvirkščiai - kad esi už daugelį blogesnis, nes nevertini, negerbi kitų žmonių, esi garbėtroška ir egocentrikas, materialistas, pilnas tuštybės - tai nėra teigiami asmenybės bruožai. Jei nepakeisi požiūrio - neabejoju, kad gyvenimas privers pakeist.
 
Dvasingas žmogus (o tik tokį galima būtų pavadint esantį laipteliu aukščiau už mus visus, jei apskritai galima taip sakyti) NIEKADA nesipūs ir nesikels aukščiau už kitus, gerbs ir priims visus, nes kiekvienas yra nuostabus savaip. Kad ir ko būtum pasiekęs (nesigilinu perdedi ar neperdedi) - man nublanksta tie pasiekimai dėl tokio požiūrio į save ir kitus. Aš žmonėmis tikiu, o ne karjerizmu ir arogancija.

Esu Justas, man 19 metų. Trumpai papasakosiu savo požiūrį į gyvenimą, kuris man padėjo pasiekti tikrai daug, nepaisant mano amžiaus ir kitų galimybių. Noriu tiesiog pasidalinti tuo su jumis. Galbūt kažkam tai suteiks didelės motyvacijos. Tikiuosi... Visi pesimistai, tikintys, kad judėjimas prieš visuomenės standartus yra blogis, verskite kitą puslapį.
 
 
ĮVADAS
Mano sritis yra kompiuteriai. Galbūt galėčiau tai vadinti ir IT, tačiau nesispecializuoju labai plačiai. Kompiuteriais pradėjau domėtis 11 metų. Pirmieji žingsniai buvo žaidimai. Esu laimingas, kad tai truko neilgai. Pažaidęs gerą pusmetį ir sulaukęs 12 metų išgirdau šią frazę: "užaugęs galėtum dirbti kompiuterių administratoriumi" (tuo metu padėjau sutvarkyti kažkokią problemą). Nuo to laiko ši frazė mane užkabino ir lig šiol ji gyvena mano širdyje. Būdamas 13 metų pradėjau rimtai žvelgti į kompiuteris ir skyriau jiems daug praktikos. Pirmosios svetainės, pirmieji programavimo darbai, pirmieji remonto darbai. 15 metų jau orientavausi šioje srityje, sekiau pasaulio naujienas, pradėjau teikti NEMOKAMAS svetainių kūrimo/administravimo paslaugas (kurios man tikrai padėjo tobulėti), taip pat pradėjau teikti kompiuterių remonto paslaugas pažįstamiems žmonėms (nelegaliai, nes tai man tada nebuvo svarbiausia). 17 metų padėjau tašką vaikiškose istorijose ir su giminaičio pagalba įkūrėme bendrovę (tai buvo 18-ojo gimtadienio dovana). Pagrindinė specializacija: kompiuterių remontas mūsų mieste. Praėjus pusantrų metų mes stipriai išsiplėtėme ir savo paslaugas teikiame Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose, o dukterinius partnerius, kurie plėtoja mūsų projektus, turime 18 pasaulio šalių. Taip pat papildėme savo teikiamų paslaugų asortimentą programavimo paslaugomis, verslo konsultacijomis, tekstų vertimu ir kita.
 
 
PRINCIPAI, APLINKOS DĖSNIŲ NEPAISYMAS BEI NEAPSAKOMAS UŽSISPYRIMAS IR MOTYVACIJA
Tai, ką aprašiau įvade, tėra paprastas ir nedetalus "history".
Kompiuterius aš myliu. Tai gali nuskambėti klaikiai, tačiau taip nėra. Ateitį su kompiuteriais pasirinkau todėl, kad aš su jais užaugau ir jie man "įėjo" į kraują. Domėjimasis, bandymas atrasti kažką naujo, problemų sprendimas - šie dalykai neleidžia stovėti vietoje ir verčia nuolat tobulėti.
Iki kokių 16 metų visada sulaukdavau priekaištų, kad neva per daug laiko praleidžiu prie kompiuterio. Sulaukdavau pasiūlymų išeiti į lauką, išgerti alaus, kažkur išvykti. Esu laimingas, nes to atsisakiau. Lauke būdavau tik vasaros vakarais, kuomet jusdavau labai gryną orą ir pasisemdavau ramybės bei įkvėpimo. Išvykų taip pat vengdavau, nes kelionės man nebuvo prie širdies. Pasilepindavau tik išvykomis prie jūros keletą kartų per metus. Apie "draugus", kurie būtų padarę daugiau žalos nei naudos, net nekalbu. Net bjauru klausytis iš 15-18mečių tokius žodžius: "einam gerti", "statai" ir pan. Nors draugų rate ne visi buvo tokie. Tiesiog vengdavau plataus komunikavimo, nes tai saldžių vaisių neduodavo. Neužkibau už alkoholio, cigarečių, narkotikų lyno ir tuo džiaugiuosi. Kad ir koks savanaudis atrodyčiau, tačiau dabar džiaugiuosi, kad esu vienu laipteliu aukščiau už tuos, kurie pasirinko kelią su sidro buteliu rankoje. Na, o tų žmonių, kurie eina pagal "visuomenės standartus" nesuprantu ir negerbiu.
Savo kelyje atradau daug principų. Daugelis žmonių mano, kad principai yra blogai. Paprieštarausiu. Mano asmeniniai principai ir nusistatymas, kategoriškumas, pasikėlimas bei užsispyrimas leido man išlaikyti pusiausvyrą sunkiausiais periodais. Pateiksiu vieną pavyzdį. Turiu įgimtą nusistatymą prieš kaip sakoma "tūsus". Mano aplinkoje dauguma "tūsinasi", į savo verpetą bandė įtraukti ir mane. Iškėlęs galvą rodžiau, jog man tai yra tiesiogine prasme nusispjauti. Suprantu, kad reti "tūsai" nėra blogai, bet kalbu apie "tūsus" keletą kartų per savaitę. Gaila man tokių žmonių - tai amplitudė žemyn. Turiu savotišką relakso būdą: tai gaivus oras, pasivaikščiojimai, džiazo koncertai, operos teatrai, restoranai, meditacinė joga. Galų gale - taurelė vyno rankoje vasaros naktį stovint lauke ir žvelgiant į žvaigždėtą dangų.
Atsiribojęs nuo visuomenės ir pasinėręs į darbus prie kompiuterio jausdavau ne tik malonumą, bet ir neapsakomą norą tapti kažkuo "tuo", į "ką" žmonės galėtų žiūrėti ne kaip į eilinį tipą, o kaip į garbingą žmogų. Dabar aš toks esu. Pastebimas gatvėje, žinomas (nors supratau, kad man nepriimtina savybė), ir svarbiausia - gerbiamas. Nieko nėra malonesnio negu išgirsti šiuos žodžius parduotuvėje: "ponas, gal rašom sąskaitą su nuolaidėle? :)" arba turėti savų žmonių ratą, kurie pagalbos kreipiasi į mane, nes žino, kad aš tai galiu. O galiu todėl, nes aš tai įrodžiau nesišvaistydamas gatvėje, o dirbdamas ir mokydamasis.
 
 
MYLĖK SAVO SRITĮ IR JI MYLĖS TAVE
Dauguma žmonių pasirenka profesiją tokią, kad ji suteiktų jiems daug pinigų. Šiame punkte žmonės "susimėto". Rinktis profesiją pagal išskaičiavimą arba pagal: "Petras, Jonas, Antanas ir dar 40 žmonių pasirinko buhalterio darbą, tiks ir man" yra tiesiog KVAILA. Esu be galo dėkingas savo giminaičiui Tadui D., kuris padovanojo man kompiuterį, ir tik to žmogaus dėka dabar esu tuo, kuo esu.
Grįžtant prie temos, šioje dalyje norėjau pasakyti, kad svarbu yra IEŠKOTI savo srities, o ne SPĖLIOTI. Kadangi pats užkibau ties kompiuteriais būdamas būdamas paaugliu, tai suprantu, kad tas laikotarpis man padėjo "prisitaikyti" prie kompiuterių ir juos pamilti. Svarbu yra gerbti ir mylėti savo sritį. Tik tokiu atveju visada būsi skaidrios nuotaikos, nebus vidury darbo jokių "WTF, kas čia per š..." ir svarbiausia, būsi tikras savo srities specialistas - ne tu ieškosi žmonių, o jie ieškos tavęs.
 
 
SAVI NIUANSAI
Visada buvau tokios nuomonės, kad turiu pažinti savo sritį taip gerai, kaip pažįstu savo penkis pirštus (nors tiesą sakant jų pavadinimų nežinau). To pasekoje "dėjau" ant švietimo sistemos, mokykloje pradėjau mokytis minimaliai. Visą save atidaviau savo sričiai. Kas mėnesį pirkdavau naujų knygų, jas skaitydavau, konspektuodavau, analizuodavau. Net nepastebėjau, kaip į mano galvą be jokių mokymosi atmintinai įaugo keli šimtai sąvokų (nuo kas yra kompiuteris iki kas yra 2x AES). Prie mokymosi medžiagos sėdėdavau net laisvesnių pamokų metu. Tuo esu laimingas - prizinės vietos įvairiuose konkursuose, laimėtas microsoft konkursas (atvėręs daug galimybių įsidarbinti kompiuterių srityje), bendradarbiavimas su apple mokymosi tikslais. Mokydamasis mokykloje pagal standartinę švietimo sistemą to tikrai nebūčiau pasiekęs, TIKRAI.
Dabar esu dvyliktokas, besiruošiantis egzaminams (pagrinde tik matematikos ir lietuvių k.), nes informatikai ruoštis nereikia (tiesiog suprantu šį dalyką labai gerai). Kokia paseka to, kad nesimokiau anksčiau? Jokia. Prastesni pažymiai - ne kelio pabaiga. Ruošiuosi egzaminams su tam tikrų žmonių pagalba turbūt dar geriau, negu kad būčiau kažką išmokęs seniau, o dabar viską atkartojęs. Sutaupiau ir laiko ir nervų.
Tiesa, mokykloje vis tik problemų turiu. Keista yra tai, kad jos susijusios ne su mokslu, o labiau su elgesiu. Kadangi turiu įmonę, tuo pačiu turiu begalę svarbių reikalų. Per pamoką vidutiniškai sulaukiu 5 skambučių į kiekvieną telefoną (jų yra 3), į dalį tenka atsiliepti. Kreivi mokytojų žvilgsniai - tikrai erzina. Na bet jau pripratę visi, nes supranta, kad tai kuo užsiimu nėra kažkokios paistalynės ir kai kurie netgi rodo pagarbą tam - leidžia nelankyti pamokų ir pan.
 
 
IŠ DABARTIES
Gyvenimo ramstis - rimtumas ir susikaupimas. Susidariau naują įvaizdį - solidų ir išdidų. Dabartis nepalyginama su praeitimi. Dabar tenka daug keliauti, o prie kompiuterio sėdėti - minimaliai. Tiesa, mokymąsi (iš knygų) palaikau ir dabar. Kodėl nepalaikyti, jeigu man tai patinka? Per mėnesį tenka sudalyvauti ~5 konferencijose. Vasarą praktiškai vienos kelionės po užsienį. Esu vidutinės klasės fizinio pasirengimo žmogus. Nesportuoju štanginėse (nors seniau tai dariau, kol pasikeitė norai), neužsiiminėju komandiniu sportu (nepatinka). Retu metu kartas nuo karto palakstau su krepšinio kamuoliu - susirenkame nevykėliai, nemokantys žaisti krepšinio ir bandome kažką "išplėšti".
Savotiškas mano sportas yra meditacija. Tai vidinės ramybės ir stiprumo palaikymas. Meditacija yra gyvybiškai svarbi, be jos nebūčiau toks aktyvus ir neturėčiau tiek daug fizinių ir protinių jėgų. Į meditaciją integruoju vakarinius pasivaikščiojimus lauke (deja, bet ne kiekvieną vakarą pavyksta tą padaryti). Na, o finišas yra mityba. Jau antrą mėnesį vartoju lengvą maistą (pagrinde salotos su tunu, retkarčiais jautiena, vištiena). Kaip gėrimą impregnuoju arbatą bei mineralinį vandenį. Ramunėlių arba melisos arbatos puodelis prieš miegą yra NUOSTABU. Kam tokia mityba? Tai vėlgi mano principas. Toks maistas yra labai sveikas, jame gausu vitaminų, kurie labai padeda tokiu įtemptu gyvenimo ritmu. Beje, arbata didina darbingumą.
 
 
SAVI ATRADIMAI
Norint kažko pasiekti reikia pilnai pažinti save. Darbo efektyvumui atradau savo laiką. Daugiausia jėgų turiu bei didžiausią kiekį darbų galiu atlikti nuo ~12h dienos iki ~19h vakaro.
Nepaminėjau, esu ankstyvas paukštis. 5h ryto - jau būnu atsikėlęs. Jeigu tai įprasta diena, iki mokyklos 3h laiko - atlieku daug darbų, tačiau gaila, bet ne visu pajėgumu. Miegoti tenka eiti anksti - dažniausiai 23h jau miegu. Toks kasdieninis balansas yra gerai, o jeigu išsibalansuoju kokį kartą - pasekmės būna: mieguistumas ir ne nuotaika visą dieną. Taigi, pakartosiu, kad geras gyvenimo būdas - yra NUOSTABU.
Dar vienas atradimas - savęs išnaudojimo galimybės. Čia norėčiau įterpti citatą: "Vieninteliai apribojimai yra tie, kuriuos nusistatome sau patys - Robin Sharma". Plėčiau savo žinių profilį savarankiškai. Užsienio kalbų pagrindus išmokau mokykloje, tęsiau - savarankiškai. Dalį dalykų, kurių neišmokau mokykloje išmokau savarankiškai. Bendravimo etiketą bei viską, kas man tikrai pravertė išmokau savarankiškai, nes to mokykloje niekada nemokė ir vargu ar kada mokys. Didžiąją dalį dalykų savų gyvenime atlieku savarankiškai. Nuo to jaučiuosi tik geriau. Savarankiškumas išugdė mane tokį, koks esu. Galbūt vieniems atrodau kvailas, o kitiems keistas, tretiems protingas, o ketvirtiems įdomus, tačiau svarbiausia yra pasitikėjimas savimi.
 
 
TIKRASIS VEIDAS
Iš perskaityto teksto galėjote suprasti, kad esu pasikėlęs. Taip, aš toks esu. Pasikėlimas man suteikia jėgų ir stiprybės, ištvermės. Tačiau skirtingai nei daugelis kitų išdidžių žmonių, visada padedu žmonėms kurie turi bėdų. Tuo pačiu šiek tiek pasireklamuosiu. Jeigu kas nors turite asmeninių problemų (psichologinės problemos, pinigų trūkumas ar kitos bėdos), rašykite. Tiems, kam tikrai sunki situacija, galiu įdarbinti lengvam darbui. Tiems kam trūksta pinigų, galiu paskolinti jų (xxxLT) be jokių procentų. Na, o jei yra psichologinių problemų, drąsiai galite kreiptis. Psichologiją išmanau, nes mano gyvenimas šiek tiek susijęs su psichologinėmis problemomis ir padėsiu kiek galėsiu.
 
 
 
 
Taigi, kiekvienas iš mūsų gali pasiekti tiek, kiek pats to nori. Nekreipkite dėmesio į visuomenės standartus, stereotipus. Kurkite juos patys! Neklausykite aplinkinių žmonių, kurie nori jus matyti tokiais ar anokiais - tik jūs patys žinote, kuo norite būti. Ribų nėra. Visas ribas užsibrėžiame patys. Nors yra sakoma: "mokytis ar kažką daryti niekada nevėlu", aš pakoreguosiu ir pataisysiu: "mokytis niekada nevėlu, tačiau kuo anksčiau pradėsi ir atrasi savyje tai, ko tau reikia, tuo bus geriau". Laužykime standartus, nebūkime vientisa masė.
 
Apie save, kaip teksto autorių, nelabai noriu šnekėti, nes tai ką parašiau yra mano asmeninis gyvenimas, todėl nelabai noriu identifikuotis.
 
Ačiū už skaitymą, labai viliuosi, kad ką nors iš jūsų šis tekstas bent maža dalele motyvuos. Nepykite už stiliaus klaidas, kurių šiame tekste daug - tekstą rašiau dvi valandas ir labai nebeturiu noro šiuo metu jį koreguoti. Su laiku jį ištaisysiu. Na ir galiausiai būčiau dėkingas, kad kritikos būtų kuo mažiau. Tai ką parašiau yra mano asmeninis gyvenimas, už kurį esu atsakingas aš pats. Kiekvienas mes esame savo likimo kalvis.
 
Baisiausias netikėjimas yra netikėjimas savimi - T. Karlailis

Sveiki,
Iki vasario mėnesio galima registruotis online studijoms Stanford Universitete:
http://www.hci-class.org/
 
Apačioje yra visi dalykai, kuriuos galima studijuoti.
Pats užsiregistravau į du dalykus, galėsiu palyginti Lietuvos universiteto studijas su vieno geriausio Universiteto :)

Negaliu pasakyti, kad esu keliavęs daug, tačiau turiu keletą pastebėjimų. Atkreipkite dėmesį, kad aš neretai keliauju tranzuodamas, tad kraštutinumai ir įvairios situacijos kiek skiriasi nuo deginimosi pliaže.
 
Keliaujant kartu:
+ Yra palaikymas. Nesvarbu, kas nutiks, bet kažkas šalia padės Tau išsikapstyt iš bėdos.
+ Keliaujant komfortiškai (laiko leidimas prie baseino/viešbutyje), kompanijoje smagiau.
+ Galima pasiskirstyti daiktus (pvz. vienas pasiima palapinę, kitas - dujinę viryklę, žemėlapius).
+/- (kaip pažiūrėsi) Praleisi laiką su Tau rūpinčia kompanija, tačiau tą patį gali padaryti ir Lietuvoje, būti su artimais žmonėmis tikrai nereikia prabangos.
- Galimi nesutarimai. Nenuostabu, kad ilgesnėje kelionėje, o ypač po bemiegės nakties, žmonės būna pikti, alkani ir niūrūs. Norisi ramybės, o ne visada jos gausi.
- Reikia derinti kelionės planus. Kadangi aš toks laisvai mąstantis kelionės planavimo atžvilgiu (jei nenori - nereikia, jei gaunu pasiūlymą - neatsisakau).
- Kelionių partneriai gali įvaryti beviltiško streso. Iš mūsų 4 žmonių ekipažo vienintelis aš turėjau dujinę viryklę, kurią sugebėjau kelionės metu sugadinti. Situacija komiška: viena mergina nerimauja, kad neturėsim karšto maisto bent keletą dienų, jos draugas bando sutaisyti sriegį, dar vienas draugas valgo sumuštinius bei agurkėlius, o aš, stovėdamas šalia bažnyčios, vos ne juokiuosi. Galų gale, chebra sugebėjo uždegti dujų balioną, kurį po to teko gesinti. Man.
 
Keliaujant vienam:
+ Geriau pažinsi šalį. Nebus šalia žmogaus, kuriuo turi rūpintis ir apie jį galvoti. Eini, darai, džiaugiesi.
+ Žmonės linkę padėti vienišiems keliautojams. Galima sakyti, kad vyrauja kiek kitoks požiūris į solo keliautojus, ypač į tuos, kurie nebijo išlįsti iš komforto zonos.
+ Nereikės taikytis. Pvz. iškeliavęs vienas žadėjau, kad vienoje kelionėje užtruksiu apie dvi savaites. Planai pasikeitė - grįžau po keturių dienų. Kelionę sutrumpinęs įvykis daug ką pakeitė, ir gavau tik dar daugiau naudos. Kai stovi šlapias, ant tavęs lyja ir neturi stogo virš galvos nakčiai, tuomet mąstymas tikrai pasikeičia. Duočiau daug šansų, kad jei taip būtų nutikę keliaujant su kažkuo, būtų tekę namo grįžti autobusu.
+ Man patinka keliauti vienam. Aš dažnai prieš kelionę išsikeliu moralinius tikslus, o keliaudamas vienas galiu laisvai planuoti dienotvarkę ir sėkmingai įvykdyti tai, ką sumąsčiau.
+ Daugiau nuotykių, potyrių.
- Gali būti nuobodu. Kalbėtis su saule (tiesiogine to žodžio prasme, būnant blaiviame stovyje) galbūt atrodo keista, bet užtat labai gerai pralinksmina ir išblaško vienatvę.
 
 
Aš kažkada juokavau, jog „nėra bepročio, kuris su manimi važiuotų“. Jei atsirado, kurie keliautų su manimi, jie nebuvo bepročiai. Matyt, dauguma mano siūlytų idėjų skambėjo kaip pokštas.
Taigi, reikia atrasti tinkamą kelionės partnerį, ir galbūt tuomet nebekils klausimo, keliauti vienam ar kartu.
 
Beje, paskutinės dvi mano skaitytos knygos: „An idiot abroad“ (The Travel Diares of Karl Pilkington) ir „Round Ireland with a Fridge“ (Tony Hawks). Du skirtingi variantai: Karlo kelionėms vadovavo kūrybinė grupė, o tuo tarpu Tony keliavo vienas, ir kasdien sutikdavo vis naujų žmonių. Gana tipiškos situacijos, tad jei įdomu, verta šias knygas perskaityti. Yra serialas „An Idiot Abroad“ (serialas kurtas kelionės metu, o Karl tiesiog aprašinėjo savo įspūdžius), o pagal „Round Ireland with a Fridge“ yra sukurtas filmas, kurį kaip tik žiūriu. Tiesa, knyga išliks knyga.

Sveiki,
 
Kaip jau tampa tradicija, kiekvienais metais sveikiname savo klientus su Kalėdomis ir paruošiame filmuką :)
 
Šių metų filmukas:
 

 
 
:)

Kai tą vakarą grįžau namo, žmona jau ruošė vakarienę. Paėmiau ją už rankos ir ištariau: „noriu tau kai ką pasakyti“. Ji atsisėdo ir tyliai pradėjo valgyti. Jos akyse vėl pasirodė liūdesys.
Pajutau, kad man sunku praverti burną. Bet prisiverčiau pasakyti, apie ką tiek laiko galvojau. “Aš noriu skirtis”… - ramiu balsu pradėjau pokalbį.
Neatrodė, kad ją būtų suerzinę šie mano žodžiai. Ji tik švelniai paklausė: „Kodėl?“
Aš nieko neatsakiau. Ji įsiuto. Mesdama šakutę žemėn, sušuko man: “Tu ne vyras!“. Tą vakarą mes daugiau nesikalbėjom. Ji verkė, įsikniaubus į pagalvę. Žinau, ji bandė suprast, kas nutiko mūsų santuokai. Bet vargu ar aš galėjau rasti tinkamą atsakymą. Aš tiesiog pamilau Rasą. O jos nebemylėjau. Aš tejaučiau jai gailestį.
Slegiamas kaltės jausmo, paruošiau skyrybų dokumentus, kuriuose sutikau, kad jai liktų mūsų namas ir automobilis, bei 30% mano įmonės akcijų. Vos pažvelgus į popierius, ji suplėšė juos į skutelius. Moteris, kuri su manim praleido 10 savo gyvenimo metų, man tapo svetima. Man buvo gaila jos, jos išsvaistyto laiko su manimi, bet aš negalėjau atsisakyti to, ką taip nuoširdžiai pažadėjau Rasai. Galiausiai ji garsiai pravirko, kas man nebuvo netikėta. Buvau tam pasiruošęs. Tiesą sakant, jai pravirkus man net palengvėjo. Mintys apie skyrybas, jau kelias savaites apnikusios mane, pagaliau įgavo tvirtą ir aiškų pavidalą.
Sekančią dieną grįžau namo labai vėlai. Pasilenkusi prie stalo, ji kažką rašė. Net nevakarieniavęs kritau į lovą ir užmigau akimirksniu. Buvau maloniai pavargęs nuo pilnos įspūdžių dienos su Rasa.
Kai prabudau, ji teberašė. Man nerūpėjo, ką ji rašo, tad apsiverčiau ant kito šono ir vėl nugrimzdau į miegus.
Ryte ji pristatė savo skyrybų sąlygas: ji nenori nieko iš manęs, ji tenori apie skyrybas būti įspėta prieš mėnesį. Ji prašė tą mėnesį abiems kiek įmanoma pasistengti gyventi kaip anksčiau. Ji nurodė paprastutę priežastį, kodėl ji to prašo: mūsų sūnus laiko egzaminus, ir ji nenori, kad mūsų griūvanti santuoka paveiktų jo mokslus.
Aš su viskuo sutikau. Bet ji norėjo kai ko daugiau. Ji paprašė manęs priminti, kaip aš ją nešiau ant rankų mūsų vestuvių dieną.
Ji prašė, kad visą mėnesį kiekvieną dieną išneščiau ją ant rankų iš miegamojo iki lauko durų... Maniau ji eina iš proto. Tačiau, nenorėdamas bereikalingų pykčių, sutikau su jos keistu prašymu.
Kai papasakojau Rasai apie savo žmonos skyrybų sąlygas, ji garsiai nusijuokė. „Koks absurdas! Kokių triukų ji beprigalvotų, jai teks susitaikyti su skyrybomis“, - su neslepiama panieka balse pasakė ji.
Aš su žmona neturėjau jokio kūno kontakto nuo to laiko, kai supratau, jog noriu su ja skirtis. Taigi, kai pirmą dieną paėmiau ją ant rankų, abu jautėmės nepatogiai. Sūnus, kaip tik tuo metu išėjęs į koridorių, net suplojo rankomis: “tėvelis neša mamytę!” Jo žodžiai suspaudė man širdį. Nuo miegamojo iki svetainės, nuo svetainės iki lauko durų – visus 10 metrų - nešiau ją savo glėby. Ji užsimerkė ir švelniai paprašė “nesakyk sūnui apie skyrybas”. Aš linktelėjau galvą. Tie jos žodžiai mane kažkuo nuliūdino. Prie lauko durų pastačiau ją ant žemės. Ji nuėjo į autobusų stotelę, laukti autobuso į darbą. Aš sėdau į automobilį ir tylėdamas išvažiavau savo įmonės link.
Antrą dieną viskas vyko sklandžiau. Ji prisiglaudė man prie krūtinės. Užuodžiau jos kvepalus, sklindančius nuo jos palaidinės. Staiga aš suvokiau, kad šia moterimi aš nesirūpinau ilgą laiką… Pastebėjau, kad ji nebėra jauna. Jos veide buvo atsiradę raukšlių, jos plaukai ėmę žilti! Ji atidavė visą save mūsų santuokai. Kokią minutę aš svarsčiau, ką aš padariau su ja.
Ketvirtą dieną, kai paėmiau ją į rankas, pajutau, kad grįžta artumo jausmas. Tai buvo moteris, kuri atidavė 10 gražiausių savo gyvenimo metų man.
Per sekančias dvi dienas pastebėjau, kad artumo jausmas auga. Nesakiau to Rasai. Į savaitės pabaigą pastebėjau, kad tapo lengviau ją nešti. Turbūt kasdieninės treniruotės nenuėjo perniek.
Vieną rytą ji niekaip negalėjo išsirinkti ką rengtis. Ji išsimatavo gana nemažai suknelių, bet niekaip nerado tinkamos. Ji atsiduso: “visos mano suknelės išaugo”. Aš staiga pastebėjau, kad ji tiek suplonėjo, jog tai ir buvo ta priežastis, dėl kurios tapo taip lengva ją nešti.
Ir staiga man toptelėjo galvon.... ji palaidojo tiek daug skausmo ir kartėlio savo širdyje. Nesąmoningai aš pasilenkiau ir paliečiau jos galvą.
Tuo metu į kambarį įėjo mūsų sūnus, tardamas: “tėveli, laikas nešti mamytę“. Matyti, kaip jo tėtis kas rytą neša mamą savo rankose, tapo svarbi jo gyvenimo dalis. Mano žmona pamojo jam ranka, kad šis prieitų arčiau, ir stipriai jį apsikabino. Aš nusisukau į šalį, nes bijojau persigalvoti paskutinę minutę. Tuomet paėmiau ją ant rankų, išeidamas iš miegamojo, pereidamas svetainę ir prieškambarį. Jos ranka apsivyjo mano kaklą švelniai ir paprastai. Aš tvirtai ją laikiau svao glėbyje – lygiai taip, kaip mūsų vestuvių dieną.
Mane liūdino tai, kad ji taip sulieknėjo. Paskutinę dieną, laikydamas ją savo rankose, sunkiai žengiau į priekį. Sūnus išėjo į mokyklą. Stipriai ją glausdamas, pasakiau: “aš nepastebėjau, kad mūsų gyvenime taip trūko artumo“.
Nuvažiavau į darbą... skubiai iššokau iš mašinos, palikdamas ją neužrakintą. Bijojau, kad bet koks delsimas nepriverstų manęs persigalvoti. Greitai užlipau laiptais į viršų, kur manęs jau laukė Rasa. “Atleisk Rasa, bet aš nebenoriu skirtis“ – ištariau jai.
Ji pažvelgė į mane su nuostaba. „Ar tu karščiuoji?“ – ištarė ji, bandydama paliesti mano kaktą. Aš patraukiau jos ranką. „Atleisk Rasa, bet aš nusprendžiau nesiskirt. Mano vedybinis gyvenimas buvo nuobodus greičiausiai todėl, kad mes su žmona nesugebėjome įvertinti mūsų kasdieninių gyvenimo detalių, bet ne todėl, kad mes nustojome vienas kitą mylėti. Regis tik dabar supratau, kad kai mūsų vedybų dieną įnešiau žmoną į mūsų namus, aš įsipareigojau ją saugoti, kol mirtis mus išskirs”.
Staiga Rasa tarum pabudo iš miego. Stipriai pliaukštelėjo man per veidą, trinktelėjo durimis ir pravirko. Aš jau leidausi laiptais žemyn ir skubėjau link automobilio.
Pakeliui sustojau prie gėlių parduotuvės. Užsakiau gražią gėlių puokštę savo žmonai. Pardavėja paklausė, ar nenorėčiau ko nors užrašyti ant atvirutės. Nusišypsojau ir užrašiau “aš nešiosiu tave ant rankų kiekvieną rytą, kol mirtis mus išskirs”.
Tą vakarą grįžau namo su gėlių puokšte rankose ir šypsena veide. Greitai užlipau laiptais į viršų… mano žmona gulėjo lovoje nebegyva.
Mano žmona kovojo su vėžiu mėnesių mėnesius, o aš buvau toks užsiėmęs su Rasa, kad to net nepastebėjau. Gydymas buvo neefektyvus, ir ji suprato, kad vilties išgyventi nebėra... Norėdama apsaugoti mūsų sūnų nuo neigiamų išgyvenimų dėl mūsų skyrybų, ji paprašė palaukti tą vieną mėnesį…
 
Dabar – bent jau sūnaus akyse – aš vis dar mylintis vyras…
_______________
 
Mažos smulkmenos mūsų gyvenimuose ir daro mus laimingus. Mes išeikvojame daug laiko siekdami didelių namų, gražių automobilių ir didelės sąskaitos banke. Šie dalykai sukuria sąlygas būti laimingiems, bet patys savaime neatneša mums laimės. Todėl raskime laiko būti savo sutuoktinio draugu, ir darykime tuos mažus malonius dalykus, kurie daro mus artimais vienas kitam. Būkit laimingi santuokoje!
 
Jeigu su niekuo nepasidalinsite šios istorijos, jums tikrai nieko nenutiks.
Tačiau jei pasidalinsit, galbūt kažkam išgelbėsit santuoką.
 
 
Taigi brangieji.. :) Didziausios gyvenimo krizes nutinka tiem zmonem, kurie pasiduoda, nesuprasdami, kaip arti sekmes jie buvo. Tegul si istorija mums primena, kad reikia vertinti tai ka turime, kol to nepraradome. Laimingos jums santuokos, melieji.

Man irgi apgailėtinai atrodo toks gyvenimo būdas, tai ką, aš turiu it subinę suraukęs tylėti? :huh: Juk tema tam ir buvo sukurta, kad apie tokius bomžus pasikeisti nuomonėmis.
 
 
Beje, pats ne ką protingesnis atrodai pravardžiuodamas „marozais“, visus tuos kurie nepriima bomžystės kaip sveiko gyvenimo būdo.

Čia pankų, o ne lietuvių kultūra, troli. :)
 
O šiaip tai bomžai ir tiek, kiekvienas žmogus apsimyžusiuose bomžuose gali atrasti ką nors įdomaus ir originalaus. :rolleyes:

Čia pankų, o ne lietuvių kultūra, troli. :)
 
O šiaip tai bomžai ir tiek, kiekvienas žmogus apsimyžusiuose bomžuose gali atrasti ką nors įdomaus ir originalaus. :rolleyes:

Žinot kodėl uzdarbis.lt žlunga? Todėl, kad bobučių forumas daros! Nu kas per nesąmonės. Kai dėjot indėlį, taigi aiškiai sakė, kad jūsų indėlis bus apdraustas, tuo labiau visuose naujienų portaluose buvo rašyta, kad visi indėliai iki €100 000 yra 100% apdrausti. Taip pat kodėl turėtų būti neįmanoma išsigryninti pinigų ar indėlių? Bankrutuoja SNORAS? Iš kur jūs traukiat tokias nesąmones. Savininkas banko keičiasi ir tiek. Kam tie visi sadomazochistiniai panikos skleidimai reikalingi?