Tw1stex

pas mane darbe tas pats, tik as dirbu statybininku :D

svajokliai svaigalai :) keletas punktu isivaizduojat kad kalbat apie normalu versla.
1. Neuzteks jusu visu gyvenimu kartu sudejus kad paimt tokia valstybe zvelgiant is distribucijos puses.(nebent norit daryt dar viena is 15181651871651561 website kad pasidaryt 4-5tukst doleriu . )
2. net jei parduotumet visus savo ir savo giminaiciu organus neuztektu pinigu net pradziai tokioje rinkoje.
3. Jeigu svajojate apie "organic" augima - siulau paskaityt donaldas ir kiti - toks zurnaliukas vaikams.
Na ir pabaigai - Lietuvoje labai viskas blogai verslo pasaulyje -
Mokesciai mazi, keliai tobuli, infrastuktura tobula, distribucijos problemu nera.
Zinot kur problemos ? Jusyse, tarakonai :)
Jeigu as klystu, tai kodel pilna sekmingu zmoniu... Ogi todel, kad verslas nera pastovi busena, kaip jus isivaizduojat - "Lietuvoje visos rinkos ir geros vietos uzimtos" . Verslas nuolatos keiciasi, jeigu jus nesugebat pamatyt ir isnaudot galimybiu kaip ir sakiau - problemos jusyse ir nesvaikit apie Indija su veiklos pavadinimais :D
Dienos anekdotas - nuo ko pradeti versla ? SUGALVOK PAVADINIMA!!!
 
Peace.
Manau kur nors skelbiu.lt tikrai rastumet tu donaldas ir kiti zurnaliuku. Jums kaip tik.

Nueini auogidas.lt, spaudi dėti skelbimą, viršuj suvedi automobilio nr, turi viską. vualia.

banano

Kartais nėra simpsonų serijos apie tai? :D

Man įdomu kokia tu žole ten pjovei kad tokios mintys.

Labas, ką manai apie batonų kepimo verslą, ar apsimoka?

"Elon Musk Biografija - Ainas.lt"



SpaceX direktorius, Tesla Motors Architektas, SolarCity vadovas ir Paypal įkūrėjas. Elon Musk taip pat suprojektavo įtin didelio greičio transportacijos sistemą žinomą kaip Hyperloop. Elon Musk investuoja į projektus, kurie galimai gali pakeisti mūsū pasaulį.Jis nėra tik verslininkas, taip pat išradėjas ir inžinierius, kuris dalyvauja elektrinių mašinų ir kosmoso laivų kūrime.
 
Elon Musk savo laiką skiria kosmoso projektams ir ekologiniai energijai.Jis žaidžia ne standartinėmis taisyklėmis ir jam tai gerai sekąsi.Išskirtinos Elon Musk asmenybės bruožai yra atkaklumas, kritinis mąstymas, tiksli savo paties analyzė ir sunkus darbas (jis dirba 80-100р per savaitę)
 
Ankstyvoji jaunystė
Elon Reeve Musk gimė 1971 birželio 28 dieną pietų Afrikoje.Jis buvo vyriausias iš trejų vaikų, jo tėvas taip pat gimęs pietų Afrikoje inžinierius Errol Musk ir jo motina kanadietė dietologijos ekspertė Maya Musk. Elon Musk savo vaikystę praleido pietų afrikoje ir sulaukęs dešimties metų gavo savo pirmąjį kompiuterį, Elon Musk iškarto susidomėjo programavimu ir pradėjo jo mokintis savarankiškai. Sulaukęs 12 metų uždirbo 500$ parduodamas žaidimą Blastar (šaudyklę panašią į Space Invaders), kurią sukūrė vienas pats.
 
http://www.ainas.lt/wp-content/uploads/2015/05/elon-musk-biografija.jpgElon Musk vaikystė
 
Biografijos sėkmingų žmonių paprastai susideda iš svarbaus esminio epizodo, po kurio juos lydi į sėkmę. Elon Musk biografijoje mažiausiai yra 2 tokie epizodai. Pirmas kai Elon Musk padarė nuosprendį būdamas tik 17 metų. Kai baigė vidurinę mokyklą, jis nusprendė palikti namus ir be tėvų pagalbos emigruoti į Ameriką, tačiau jam nepavyko tuo met padaryti kaip norejo.
 
1989, Elon Musk apsistojo Kanadoje pas savo mamos gimines.Tūrėdamas Kanados pilietybę Elon Musk nuvyko į Montrealį. Iš pirmo jis dirbo mažai apmokęstinamuose darbuose ir maždaug metus balansavo tarp skurdo ribos. Sulaukęs 19-lykos įžengė Queens Universitetą. 2000 susipažino su savo ateities žmona Justine Musk, kuri vėliau davė gyvybę penkiems jo sūnums: Damian, Griffin, Xavier, Saxon, Kai. Vis dėl to jis išsiskyrė su Justine po aštuonerių metų ir 2010, įvyko antroji santuoka su britų aktore Talulah Riley, su kuria gyveno 4 metus ir išsiskyrė 2014 metais.
 
Elon Musk studijavo Ontario mieste du metus ir tada pagaliau jo svajonė virto realybe - 1992, jis persikraustė į Ameriką. Jisai galėjo emigruoti į Ameriką kai gavo mokslinį fiziko bakalurą iš Pennsylvania Universiteto, tačiau nusprendė pasilikti universitete dar vienerius metus ir gauti mokslinį ekonomikos išsilavinimą.
 
http://www.ainas.lt/wp-content/uploads/2015/05/elon-musk-biografija1.jpg
Elon Musk baigia University of Pennsylvania su moksliniu fizikos ir ekonomikos išsilavinimu
Kai Elon Musk pradėjo kamuoti paaugliška depresija, pradėjo aktyviai skaityti, filosofinę ir religinę literatūrą. Lyg šiol įtin vertingas pamokas išmoko iš knygos: The Hitchhiker's Guide to the Galaxy.
 
Elon Musk išmoko, kad sunkiausias dalykas yra užduoti sau tinkamus klausimus ir nuo dienos kai jis pradėjo daryti tai, visą kitą gaudavosi lengvai. Knygos epizodas kuris privedė jį prie tokios išvados, kur gigantiškas superkompiuteris po keletos milijonų metų gylaus mąstymo apie pagrindinę gyvenimo prasmę atsakė bereikšmiu skaičiu 42.
 


"Kai aš lankiau koledža aš norėjau būtį tų dalykų dalimi kurie gali pakeisti pasaulį"
- Elon Musk
 Elon Musk išsiaškino, kad žmonija turi išplėsti savo sąmonės suvokimą, kad galėtų išmokti klausti tinkamus klausimus; ir jisai surado savo paties klausimą:kokie dąlykai tūrėtų didelę reikšmę žmonijos likimui. Elon Musk nusprendė, kad tai būtų internetas, perėjimas į atnaujinamus energijos šaltinius ir kosmoso kolonizacija.
Jis norėjo prisidėti prie visų trijų, kad galėtų daryti tai jam reikėjo pinigų.
 
Zip2 ir Paypal
 
http://www.ainas.lt/wp-content/uploads/2015/05/elon-musk-biografija2.jpgKimbal Musk, Elon Musk brolis su kuriuo sukūrė Zip21995 vasarą
Elon musk padarė antrą svarbiausią sprendimą savo gyvenimę.Baigęs universitetą perėjo į Stanford Universitetą siekti tolimesnio išsilavinimo ties Fizika, tačiau po dvejų dienų jis palieka universitetą ir kartu su savo broliu Kimbal Musk įkūria savo pirmąją IT kompaniją Zip2. Jis dirbdavo nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro.Gyveno tose pačiose patalpose kur nuomavo ofisą ir , kad galėtų nusiprausti tūrėdavo eiti į persirengimo kambarius vietiniame stadijone. Pasekoje to susitaupė ir tai leido plaukti kompanijai toliau per pačius sunkiausius 2 metus.
 
Tuo momentu, kai internetą aplankė spartus greito augimo periodas ir vystymasis, vis dėl to niekam neaplankė sėkmė iš to.Elon Musk kompanija buvo viena iš pirmųjų padariusių tai, jis sukūrė platformą kur naujienlaiškiai, - taip pat skaitomiausias New York Times - galėtų pasiūlytį savo klientams papildomas paslaugas.
 
1999 populiariausia paieškos sistema AltaVista nusipirko Zip2 už 307 milijonus grynųjų ir 34 milijonus vertybinių popierių. Šis sandoris viršijo rekordą parduodant kompanija grynaisiais. Musk Elon iškarto išleido 20 milijonų prabangiam Maclaren F1 automobiliui ir privačiam lėktuvui.
 
1999 Musk pradėjo dirbti su elektroninių mokėjimų sistemomis kurių populiarumas augo, X.com tapo jo naujuoju verslu. 2000 metais Kovo mėnesį,X.com susijungė su konkurentų kompanija Cofinity kurią įkūrė Peter Thiel ir Max Levchin. Cofinity sukurta programa leidžia sukurti pirmąją skaitmeninę valiutą. 2001, po susijungimo, X.com buvo pervadinta į Paypal ir Elon Musk tampa Paypal pirmininku.
 
http://www.ainas.lt/wp-content/uploads/2015/05/elon-musk-biografija3.jpg
Elon Musk tampa Paypal pirmininku.
Buvo nesutarimų dėl strategijų ir valdymo tarp naujų komandų, bet jie niekada netūrejo efekto kompanijos dinamikai ir augimui. Elon Musk įsitraukė į naujų verslo modelių kūrimą, sėkmingai atliktą marketingo reklamą,kuri privede prie staigaus klientų augimo. 2002, Ebay nupirko Paypal už 1.5 bilijono. Elon Musk gavo $180 milijonų savo dalies iš Paypal ir tūrėjo pakankamai pinigų, kad siekti kitū tikslų: kosmoso inžinerijos ir alternativaus energijos šaltinio. Nuo tada Elon Musk nustojo investuoti į interneto verslą.
 
Tesla Motors
 
2003 metais inžinieriai Martin Eberhad ir Marc Tarpening įsteigė Tesla Motors.Nuo pat pradžių kompanija pozicionavo save kaip pirmąją elektrinių mašinų gamintojų kompaniją ir svajojo išlaisvinti žmoniją nuo degalų naštos. Elon Musk rėmė tokius siekius.
 
Elon Musk prisijungė prie projekto 2004 metais, investuodamas $70 milijonų. Jis tapo vienas iš atsakingų už kompaniją. Elon Musk prisidėjo prie pirmosios elektroninės mašinos dizaino, kuri buvo Tesla Roadster sportinė mašina kurta pagal britų Lotus Elise. Jis reikalavo naudoti anglies pluošto kombinuotus metalus korpuse, kad sumąžintu svori, sukūre baterijos modūlį ir tam tikras dizaino dalis. 2006 metais projektas pateko į laikraščius ir Elon Musk gavo apdovanojimą už Tesla roadster dizainą. Tesla Motors augo ir dabar investu1otojų vis daugėjo, prisijungė ir Google kūrėjai, Larry Page ir Sergey Brin, o investicijos pasiekė virš $100 milijonų.
 


Tesla Motors čia, kad nenustotų kovoti dėl elektrinių mašinų revoliucijos. - Elon Musk.
 Kad ir kaip būtų gaila, kai Tesla Roadster žengė į produkciją 2007 metais, Elon Musk užklupo nesėkmių periodas. keletą kūrimo klaidų privedė prie fakto, kad elektrinės mašinos sukūrimo kaina buvo beveik dvigubai didesnė nei numanoma. Martin Eberhard strategiškai neapskaičiavo, jo Tesla Roadster transmisijos konceptas įrodytas kaip neefektyvus ir mašinos išleidimo data buvo atidėta daugiau negu metam.
 
Per šią krizę, Elon Musk parodė savo kritinius valdymo sugebėjimus, jis atleido kiekvieną kuris stabdė projekto tobūlėjimą, pridedant Eberhard ir kitus prisidėjusius žaidėjus. Po apvąlymo, jis rūpinosi kompanija vienas pats. Eberhard kreipėsi į teismą, kai jis buvo pakeistas į Michael Marks, bet problema buvo išspręsta taikiai ir taip efektyviai, kad jokių konflikto žinių nepasklido į viešūmą. 2007 metų gruodį, Ze'ev Drori buvo paskirtas kaip Ceo ir atsakingas už Tesla Motors. Elon Musk sekėsi žymiai geriau su Ze'ev Drori.
 
Prie krizės ribos, Elon Musk sparčiai ir efektyviai mažino išlaidas, personalą, pareikalavo mažesnių kainų iš detalių tiekėjų ir uždarė keletą ofisų, dėl to Tesla Roadster išvydo pasaulį jau 2008 metais.
 
Jo pačiu sunkiausiu gyvenimo momentu 2008 metais Elon Musk išsiskyrė su savo žmona, kuri teigė, kad jai vyras mažai skiria demėsio ir pasidarė tikras tyronas. Kad išsaugotų Tesla Motors, pasiimė $120 milijonų iš EverDream kompanijos kurios buvo pagrindinis akcininkas. Jis investavo savo paskutinius 20 milijonų į Tesla Motors, pardavė savo mėgstamiausią Mclaren F1 ir pagaliau išsaugojo kompanija nuo bankroto.
 
Netrukus viskas ėjosi lengviau kas buvo ypač išskirtina palyginus su tradicinėms automobilių industrijomis. Vokiečių tarptautinė mašinų gamybos korporacija Daimler investavo 50 milijonų į Tesla Motors ir Amerikos energijos departamentas, kaip novatoriškai transporto kompanijai sumažino palūkanas. Vėliau skeptikai kritikavo valdžia dėl jų nuosprendžio paremti Tesla Motors, kurių produktas buvo koncentruotas įpatingai turtingiems žmonėms.
 


Elektrinė mašina asocijuodavosi su kažkuo lėtu ir gremėzdišku, bet Tesla Motors atveju taip nėra. Tesla elektrinės mašinos yra greitos ir panašių galimybių į prabangiausias sportines mašinas. Tačiau yra planų sukurti labiau paprastesnius ir labiau prieinamus modelius. Tesla Motors inžinieriai taip pat bendradarbiauja su Toyota ir Daimler.
 
Mašinos vadinamos hybridinėmis iš šių išvardintų kompanijų su elektriniu motoru ir vidaus degimo varikliu, naudoja Tesla Motors technologiją. 2007 metais General Motors generalinis direktorius Bob Lutz pavadino Tesla Motors pagrindine priežastimi pradėti kūrimą elektrinės mašinos Chevy Volt.
 Birželio 29 dieną 2010 metais, Tesla Motors pradėjo savo viešą akcijų platinimą. Tai buvo antroji mašinų gamybos kompanija (po Ford) Amerikos istorijoje kuri įvedė viešų akcijų pirkimą. Nepaisant to, kad buvo nepelninga pirmuosius dešimtį metų, buvo patalpinta į NASDAQ už 17$ per akciją ir pritraukė daugiau nei $225 milijonų investicijų. Tai buvo tikrai geriausias laikotarpis įvesti viešąsias akcijas. Vasario 5 2015 viena Tesla Motors bendrovės akcija kainavo $220.99 ir bendras rinkos kapitalas pasiekė $27.44 billion, Elon Musk priklauso 30% Tesla Motors kapitalo.
 
Pagrindinė Tesla Motors finansinės sėkmės priežastis tapo sedanas Tesla Model S, su baterija kuri palaiko komfortinį vairavimą 426km kilometrus. Model S produkcija prasidėjo birželio mėnesį 2012 su pradine kaina $69,900 dolerių ir buvo reitinguota 99 taškais iš 100 pagal vartotojų įvertinimą.
 
Per Modelio S prezentaciją Elon Musk kategoriškai pareiškė, kad per dvidešimt metų, daugiau negu puse pagamintų mašinų bus elektrinės. Jis net buvo pasiruošes lažintis dėl to. Dabar net optimistiškiausi analyzuotojai pareiškia, kad Elon Musk prognozės negali būti realizuotos. Tačiau tai negązdina Tesla Motors įkūrėjo.
 
Elon Musk tiki, kad pasaulis pasidarė priklausomas nuo degalų. Ši priklausomybė veda prie klimato kaitos ir tarptautinės įtampos. Atsisąkymas vidaus degimo variklių ir pakeičiant į elektrinius gali padaryti skirtumą. Todėl Elonui Musk tai nėra paprastas verslas.
 
Elon Musk sudaro sutartį su New York Times redaktoriais dėl Modelio S. Verta pamynėti, kad šių viešų reklamų triukų rezultatas per pirmąjį 2013 metų pusmetį buvo daugiau nei 10,500 Modelio S pardavimų.
 
http://www.ainas.lt/wp-content/uploads/2015/05/elon-musk-biografija4.jpg
Tesla Model S
Spalio 9 dieną 2014 metais Tesla Motors komanda išleido S85D ir P85D Modelius. Tai buvo pirmoji elektrinė mašina su dvigubu varikliu.Model S P85В tūrėjo 691 arklio jėgų variklį ir neitikėtinai greitą išsibegėjimą: 97 kilometrų per valandą greitį po trejų sekundžių. Papildomai yra paruošta įdiegti revoliucinę automatinio vairąvimo sistemą, priekį ir galą matančios kameros, radaras ir 360 laipsnių jutimo davikliai, kurie aktyviai skanuoja aplinkui važiuojantį srautą. Su įjungtą autopilotavimo sistema, Modelis S gali automatiškai keisti juostas, atpažinti ir praleisti pėsčiuosius,išvengti susidūrimų ir net nuskaityti greičio ribojimo ženklus, nustatant ribotą greitį. Naujajam S Modeliui pailgino baterijos trukmę. Kaina prasideda nuo $79,900. 2014 metais vasario mėnesį,Tesla Modelis S, pagal vartotojų atsiliepimus įvertinta, kaip geriausia mašina pasaulyje.
 
Neužilgo bus atskleistas Tesla Modelis X, kuris planuojamas būti išleistas į rinką ankstyvais 2016 metais. Elon Musk planuoja apkloti Ameriką, Europą ir Aziją su Superpakrovimo stotymis. Nuo 2015 metų Vasario 11 dienos, pasaulyje jau buvo 377 superpakrovimo stočių su 2,030 Superpakrovėjų pasaulyje.
 
Solar City
 
SolarCity korporacija yra elektros tiekėjas turintis būstines amerikos miestose: San Mateo, Kalifornijoje. Solarcity įkūrėjai yra du pusbroliai Lyndon ir per Peter Rive. Elon Musk yra kompanijos akcininkas. 2003 metais, investavo $10 milijonų į SolarCity.
 
SolarCity tiekia elektrą namam, verslam ir valdžiai. Kompanija teikia keletą programų namų savininkams: "MyPower" paskolos programa, Solar nuomos ir Solar power mokėjimo sutartis.
 
2008 metais Gegužės mėnesį kompanija sukūrė saulės energijos sistemą bendrovei British Motors ir Ebay, kad aprūpinti serverių būstinę.
 
2015 metais sausio 15 dieną, SolarCity susijungė su Credit Suisse, kad sukurti naują saulės energijos finansavimo įrenginį verta $200 milijonų. Šis kredito įrenginys yra paskirtas kientams investuojantiems į saulės energiją per SolarCity "MyPower" programą. Šis elektros planas leido klientams nusipirkti savo saulės energijos sistemą, kad mokėti mažiau už elektrą.
 
SolarCity kūrimo sąlygos yra ekonomiškai efektyvios, nekenksmingos aplinkai ir visiškai sutampa su Elon Musk principais. Kompanija tiekia saulės energiją superpakrovimo stotims Tesla Motors kompanijai.
 
Lyderiavimas industrijoje neapsaugojo SolarCity nuo kritikos. Kai kurie skeptikai teigė, kad saulės energija niekada nevirs į efektyvaus verslo modelį ir atsižvelgiant į faktą, kad konkūrencija per didelė industrijoje, tai tūrėtų būti sunkus iššūkis palaikyti kompanija pirmaujančiose pozicijose. Vis dėl to 2012 metais gruodžio 10 dieną, nuo tada kai SolarCity įšleido viešąsias akcijas ir akcijų vertė nuo 8$ dolerių 2015 metais pakilo iki 57$ o bendras kapitalas siekė 5 bilijonus. Dabar Elon Musk priklauso 25% procentai SolarCity akcijų.
 
Analitikai teigia, kad jo pasitikėjimas kompanijų perspektyvomis yra pagrindinė jo fenomeninės sėkmės priežastis. Wallstreet bendruomenė net sugalvojo terminą šiam fenomenui: Musk Efektas :)
 
Space X
 
Elon Musk pradėjo galvoti apie kosmoso tyrimui skirtas technologijas.Jis buvo inspiruotas ambicingos idėjos sumąžinti kosmoso transportacijos kainą, kad leisti žmonėms kolonizuotis Marse. Space X įkurtas 2002 ir jo būstinė yra Kalifornijoje, Hawthorne miestelyje.
 
Elon Musk buvo sužavėtas galimybė kolonizuoti Marsą ir sukurti Marso Oazę.Tikslas šio projekto sukurti automatizuotus šiltnamius, kurie ateityje būtų pamatas savarankiškai ekosistemai. Pagrindinė problema buvo milžiniška šiltnamių transportacijos kaina. Elon Musk mąstė apie paleidimo raketų pirkimą iš Rusijos federacijos ir kalbėjo apie tai su Rusijos valdžia, bet nusprendė nedaryti sandorio su jais. Vėliau Elon Musk šovė įdėja sukurti savo paties daugkartinio naudojimo paleidimo raketą ir erdvėlaivius.
 
2006 metų kovo mėnesį Elon Musk investavo daugiau nei $100 milijonų į SpaceX. Paleidimo variklio kaina svyravo nuo $15 milijonų Rusijos federacijoje iki $65 milijonų Amerikoje ir verslininkui tai atrodė per daug. Jis paskaičiavo, kad visos dalys reikalingos sukonstruoti paleidimo varikli yra tik 2% kainos, užkeltos Amerikoje. Šis faktas piktino Elon Musk. Problema kurią jis matė, tai kosmoso industrijos biurokratizacija, žemas konkurencingumas didelių korporacijų ir jų lobizmo pastangas užkirsti kelią atsirasti naujiems rinkos dalyviams.
 


Jei kas nors yra suinteresuotas kosmoso saulės energija, tai
turiu būti aš. - Elon Musk
 Elon Musk buvo įsitikinęs, kad kosmoso variklių kūrimas ir erdvėlaivių paleidimo kaina gali būti sumąžinta dešimteriopai. Iš pradžių jam reikėjo iš naujo perbrėžti pagrindinį kosmoso skrydžių tikslą. Pagrindinė SpaceX misija ne siuntos nugabenimas į orbitą, bet kolonizavimas kitų planetų kaip Marso ir Elon Musk nori tai daryti efektyviai. 2008 metais rugpjūčio mėnesį vienas žmogus investavo stambią sumą ir SpaceX surinko
$50 milijonų.Dabar po visų investicijų Elon Musk priklauso 66% procentai SpaceX akcijų.
 
SpaceX pradėjo dirbti su Falcon 1 paleidimo sistema 2002 metais.Prireikė ketverių metų ir šimtų milijonų investicijų, sukūrimui. per 2006 ir 2015 tokios kompanijos kaip DARPA, NASA.. Buvo suinteresuotos SpaceX projektu ir paleido keletą Falcon 1 testavimo
raketų.
 
2006-2008 pirmieji trys skrydžiai nepavyko. Rūgsėjo 28 dieną 2008 metais per 4 paleidimą Falcon 1 pasiekė orbitą. Nasa susidomėjo pasiekimais ir pasirašė 1.6 bilijonų kontraktą amerikiečių išskraidinimui į orbitą su SpaceX. Spalio mėnesį 2012 metais, SpaceX sukūre keletą rūšių kosmoso variklių: Kestrel, Merlin 1 ir Draco ir be jokios valstybės paramos.
 
Visi lyg šiol Space X pasiekimai yra tik pradžia jo didžiajai svajonei - Marso ekspedicijai. SpaceX yra Marso kolonicacijos raketos kūrime, Taip pat dirba su kitais projektais kurie bus naudojami transportuoti žmones iš žemės į Marsą.
 
Grassphopper ir Falcon 1 yra eksperimentinės paleidimo raketos kurios gali nusileisti vertikaliai. Sausio 10 dieną 2015 metais pirmasis bandymas nusileisti žemėje nepavyko - nusileido per šiurkščiai. Nepaisant to Space X komandai pavyko padaryti sunkesnį manevrą ir nusileisti ant jūros platformos Floridos pakrantėja.
 
Vasario 12, 2015 Falcon 9 sėkmingai transportavo klimato observatorijos satelitą, satelitas buvo sukurtas, kad atpažinti ir informuoti apie saulės elektromagnetinių bangų spinduliavimą.
 
Neitikėtinas Elon Musk gyvenimas yra nuostabus pavyzdys vyruko kuris įgyvendino savo vaikystės svajonę, Marso kolonizacija greitai taps realybe, ačiū už SpaceX išradimus kosmoso industrijoje.
 
Hyperloop
 
Elon Musk yra reiklus perfekcionistas ir išradėjas technologijų industrijoje. Jo išsilavinimas savo srityse, fizikoje ir ekonomikoje leidžia jam matyti tiesą ir atskirti ją nuo spekuliacinių prognozių. Jis mąsto plačiai. Sumanus pavyzdys būtų 5 jo projektas Hyperloop.
 
Rugpjūčio 12, 2013, Elon Musk pasidalino 58 puslapių Hyperlopp prezentacija, kuri atskleidė Hyperloop struktūra ir funkcijas. Hyperloop yra saulės energijos transportacijos sistema, kuri tūrėtų atgabenti žmonės nuo Los Angelo iki San Francisco, per 30 minučių ir įveikti 614 kilometrų distanciją.Hyperloop kuriama remiantis magnetinės levitacijos technologija pritaikyta traukiniams.Elektromagnetinis impulsas ir mažas oro spaudimas leidžia išvystyti didesnį greitį negu bet kuri kita transportacijos priemonė žemėje.
 
Hyperloop bus du kartus greitesnis už lėktuvą ir nebus limituotast bet kokiam grafikui. Elon Musk nori pasidalinti Hyperloop konceptu su Amerikos prezidentu Barack Obama, kaip sukurti šią efektyvią transportavimo priemone artimoje ateityje. Elon Musk mąno, kad Hyperloop gali būti geresnė alternatyva negu valstybės planas pastatyti didelio greitkelio geležinkelį tarp San Francisco ir Los Angelo, kuris kainuos daugiau nei $70 bilijonų. Jo nuomone išleisti tiek daug į tokį lėtą transportacijos metoda yra neteisinga.
 
Hyperloop transportacijos sistemą sudaro plieno vamzdžiai. Tie Vamzdžiai bus sumontuoti ant stulpelių ir kapsulės viduje leis pasiekti 1287 kilometrų per valandą greitį. Hyperloop transportacijos sistema bus padaryta su saulės kolektoriais visame kelyje. SolarCity prisidės prie saulės kolektorių kūrimo.
 
Viena kapsule galės sutalpinti iki 28 keleivių. Pradinis kapsules išsibegėjimas bus panašus į lektuvo. Bus 70 kapsulių tame pačiam maršrute su minimaliu 30 sekundžių laukimo intervalu. Investicijų atsipirkimo laikotarpis 20 metų, jei vieno bilieto kaina 20$ dolerių ir metinis transportuotų keleivių skaičius pasiekia septynis su puse milijono.
 
Pirmoji Hyperloop transportacijos sistema planuota sukurti prie kalifornijos tarpmiestinio greitkelio 5. Elon Musk keleiviam pažada aukštą apsaugą. Projekto inžinieriai jau pastatė apsaugas, kad sumąžinti žemės drebėjimų riziką.
 
Hyperloop bus nuostabus transportacijos būdas didesniem miestam įsikūrusiem toliau nei 1500km kilometų nuo vienas kito.
 
Elon Musk Hyperloop projektą padarė viešai prieinama, leidžiantį kiekvienam patobūlinti esamą versiją. Kaip Elon Musk sakė, jis nebijo ko nors prarasti finansiškai su Hyperloop, tiesiog būtų nuostabu sukurti naują transportacijos būdą.
 


Manau labai svarbu, kai kasnors turi gerą širdį. - Elon Musk
 Sausio 15, 2015 metais Elon Musk per savo kalbą minint Teksaso transporto forumo dešimties 10 metų metines pareiškė, kad pirmoji Hyperloop testąvimo versija bus teksase, o ilgis sieks 8km kilometrus.
 
Vasario 26, 2015, Hyperloop Transportavimo technologijos pasirašė sutartį pradėti pirmosios testavimo trasos kūrimą 2016 metais ir baigti konstrukciją 2019 metais
 
Elon Musk mėgstamų knygų sąrašas
 
Per vieną iš savo interviu Elon Musk pareiškė, kad jis mėgsta
fantastines knygas ir žymių žmonių biografijas:
"Benjamin Franklin: An American Life" by Walter Isaacson, "Tesla: Inventor of the Electrical Age" by B. Carlson, "Structures: Or Why Things Don't Fall Down" by J.E. Gordon .Taip pat dievina Dale Carnegie knygas ir žinoma daugybė inžinerijos, dizaino, verslo ir fizikos.
 
Elon Musk yra 21 amžiaus išradėjas, kuris įgyvendina fantastiškiausias idėjas. Ačiū Elon Musk už jo atkaklumą, sunkų darbą ir žinoma ačiū už jo absoliutų pasitikėjimą savo projektuose. Tikiuosi, kad jūs mėgavotės
tyrinėjant Elon Musk biografiją ir sėkmės istoriją, o ji jus
įkvėpė naujiems atradimams
 
 
Skaityk, tobulėk ir būtinai sugrįžk, įdomiausios pasaulio naujienos ir straipsniai tau - Ainas.lt
--->Spausk ir skaityk daugiau<---
Prašau atsidėkodami paspauskite Facebook like mygtuką,- Ainas.lt puslapyje, kai surinksiu pirmuosius 100 like pasidalinsiu straipsniu apie genijų sukūrusį daugiausiai išradimų.

http://www.ainas.lt/sekmes-istorijos/elon-musk-biografija-sekmes-istorija/

Sveiki,
 
Po truputį artėja vasara, atostogų bei kelionių metas. Beplanuodamas savo sekančią avantiurą bei skaitydamas kitų narių publikacijas apie išvykas, nutariau pasidalinti savo praeitais metais vykusių atostogų ispūdžiais. Teksto bus daug, tačiau tikiuosi, jog viskas susiskaitys labai lengvai ir įdomiai, kadangi kartu su raidėmis bus nemažai ir nuotraukų.
 
Prasidėjo viskas praeitų metų birželį, kai po mokslų baigimo bei metų kasdienio ofisinio darbo, “užrezervavau” dvi savaites atostogų rugpjūčio pabaigai. Tikslas buvo paprastas: nepraleisti tas dvi savaites Lietuvoje.
 
Tą pačią dieną prasitariau geram draugui, kuris studijuoja Londone, jog planuoju keliauti kur nors į vakarus ir iš karto gavau pasiūlymą prisijungti prie jo kelionės į Portugaliją. Užsidegėm noru nuvykti į banglenčių stovyklą (toliau “Surf camp”). Tačiau pradėjus domėtis plačiau kaip ten nuvykti, atmetėm šią kelionę. Draugui iš Londono lėktuvų bilietai kainavo nedaug, tačiau man, kadangi sezonas ir liko kelios savaitės iki skrydžio, kaina buvo arti tūkstančio litų į abi puses. Vėliau dar pati kelionė per visą Portugaliją kainuotu apie 150 eurų į vieną pusę.
 
Todėl sekantis pasiūlymas buvo jau iš mano pusės. Pasiūliau važiuoti į tą patį surf camp’ą, tačiau ne į Portugaliją, o Prancūziją (Moliets miestelis). Viską detaliai aptarėm ir apsisprendėm. 08-23 - 08-31 dienoms užrezervavom ir apmokėjom dvi vietas palapinėje. Viena vieta savaitei kainavo 300 eurų. Įskaičiuota vieta palapinėje, pusryčiai bei vakarienė. Draugas taip pat sumokėjo 100 eurų už 10 ar 15 (neatsimenu) banglentės treniruočių valandų.
 
Kadangi lėktuvai iš Lietuvos į patį Moliets neskrenda, nusipirkau bilietus į Paryžiaus Bovę. Į Prancūziją rugpjūčio 21-ai dienai, į Lietuvą - rugsėjo antrai. Kainavo apie 450 litų.
 
Štai ir atėjo ankstus 21-os dienos rytas, kai atsiduriau oro uoste. Belaukdamas skrydžio susipažinau su dviem merginom, kurios skirdo ten pat. Todėl lėktuvo laukimas neužtruko. Išlipus iš lėktuvo susiduriau su pirma problemėle. Norint nukeliauti autobusu iki pačio Paryžiaus (taip, nesitikėjau, kad nuo oro uosto iki pačio Paryžiaus dar neblogas atstumas), reikėjo nusipirkti bilietą, būtinai su kreditine kortele. Jos neturėjau, tik grynuosius. Todėl paprašiau jaunos lietuvių poros, kad sumokėtų už mane, jiems daviau grynųjų. Lietuviai, žinoma, paėmė poros eurų “komisinį” mokestį : )
 
Įsėdus į autobusą dar kartą sutikau vieną iš lietuvių, su kuria susipažinau dar oro uoste. Nuvažiavom kartu iki Paryžiaus. Ten ją pasitiko jos vaikinas. Kartu nuėjom iki arčiausios metro stotelės, kur naujas draugas man paaiškino kaip nukeliauti iki Paryžiaus centro. Grynųjų vis dar neturėjau, todėl gavau dovanų du eurus. Išsiskyrėm, likau vėl vienas. Ir štai, pirmą kartą gyvai matau traukinį po žeme. Wow. Triukšmas, skersvėjis, kažkuo dažnai smirda. Na tiek to, judam.
 
http://puu.sh/h5seF/4cf653c04c.png
 
Vos įlipus į traukinį ir atsisėdus, sutikau Valdą Adamkų. Pasisveikinti neišdrįsau.
 
http://puu.sh/h5sfA/185b07c16f.png
 
Vos keli sustojimai ir išlipu jau Paryžiaus centre. Nors gal nelabai taktiškai išsireiškiau. Paryžius neturi aiškaus centro. Sakykime, išlipau tarp daugybės žymių objektų ir pastatų.
 
http://puu.sh/h5tuJ/03da351087.png
 
Buvo jau 21-os dienos vidurdienis. Su draugu buvom susitarę, kad susitiksime miestelyje Dax, kuris yra apie 700km nuo Paryžiaus ir 30km nuo Moliets 22-os dienos vakare, kad 23-ią dienos ryte jau būti vietoje. Todėl žinojau, kad pasivaikščiojimui po Paryžių turiu parą (greičiau dieną). Pirmiausia bandžiau pranešti artimiesiems, kad esu jau vietoje. Tačiau ilgai neturėjau galimybės susisiekti su jais. Prancūziškos sim kortelės nemačiau prasmės pirkti, praeiviai kažkodėl labai nenorėjo duoti paskambinti į Lietuvą. Žinoma sakiau, kad sumokėsiu už skambutį. Po kurio laiko užsukau į McDonalds. Ten pagavau nemokamą wi-fi. Iš ten susisiekiau su artimaisiais, draugu bei žmonėmis, su kuriais turėjau susitikti Paryžiuje.
 
http://puu.sh/h5tw7/f36dd3c25c.png
 
Prieš kelionę pirmą kartą teko pasinaudoti portalo Couchsurfing paslaugomis. Ten radau vieną rusą, kuris sutiko man aprodyti Paryžių bei ukrainietį, kuris sutiko mane priimti nakčiai pernakvoti savo bute. Iki susitikimo su rusu liko kelios valandos (kol jis baigs darbą). Todėl kol turėjau nemokamą wi-fi, pasidomėjau ką netoliese galima apžiūrėti ir kur nueiti. Pirmiausia nuėjau prie Noterdamo, vėliau pajudėjau link “Operos” Apple Store, kadangi reikėjo pakrauti telefoną. Pakeliau “apžiūrėjau” Luvrą. Dėja nei Noterdame, nei Luvre viduje nebuvau. Gal laiko pritrūko…
 
http://puu.sh/h5tyI/35d12e3f1f.png
 
Pasikrovus mobilųjį, nuėjau į sutartą vietą, kur ir susitikau su rusu. Aprodė dar kai kurias įdomesnes vietas. Vėliau nuėjom į geležinkelio stotį (norėjom nusipirkti atsigerti). Išeinant iš stoties pasijutau kaip Lietuvoje. Artėjant prie išėjimo pastebėjau kairėje ir dešinėje pusėse stovinčius juodaodžius. Pro juos praėjom ramiai, tačiau jau lauke prie mūsų pribėgo vienas iš jų (jauniausias, kokių 16 metų, visas prasirūkęs) ir pradėjo man kažką piktai aiškinti. Rusas pradėjo jam kažką atsakinėti. Kaip man po to papasakojo, vaikis tiesiog norėjo, kad (ati-)duočiau pinigų.
 
http://puu.sh/h5tzF/a481a475e7.png
 
Po kelių valandų sutikau su ukrainiečiu ir iš karto pajudėjom link jo namų. Pakeliui užsukom į mažą parduotuvėle nusipirkti vakarienei ko nors. Mokėjau žinoma aš. Už arbatos pakelį, sultis, prancūzišką bagetę, mėsos gabalėlius prie jos ir sūrį sumokėjau 17 eurų. Apskritai viskas ten brangu. Tikėjausi kažko panašaus, bet vistiek…
 
http://puu.sh/h5tAH/72a2af3bd6.png
 
Ir štai mes namie. Pavakarieniavom, pabendravom. Kadangi sekančios dienos vakare jau turėjau būti Daxe, reikėjo galvoti kaip ten nukeliauti. Traukinis kainavo nuo šimto eurų. Brangu. Per portalą BlaBlaCar pradėjom ieškoti žmonių, kurie važiuoja pakeliui ir gali pavežti. Po kurio nervingo laiko, radom žmogų. Ukrainietis Prancūzijoje gyvena jau aštuntus metus, todėl vietinę kalbą moką tobulai. Paskambino ir susitarė su vairuotoju. Pastarasis važiavo į kažkokias futbolo varžybas, tiesa iš Versalio. Todėl pernakvojus atsikėlėm, ukrainietis palydėjo mane iki geležinkelio stoties, iš kur aš nukeliavau į Versalį.
 
http://puu.sh/h5tCP/b42dfd90e3.png
 
Ten aš buvau dvi valandos iki susitikimo su vairuotoju. Ant kojos vėl pradėjau jausti nuospaudą, kuri atsirado dar prieš porą savaičių. Vaikščioti vis sunkiau. Dešimt kartų pasitikslinau praeivių ar tinkamoje vietoje laukiu. Jaudinausi, kad niekas neatvažiuos. Neatsimenu, ar turėjau kokių vairuotojo kontaktų.
 
Ir valio, matau pravažiuojančią Audi, kuri sustoja reikiamoje stotelėje. Prieinu, susipažįstu ir pradedam judėti. Kelionė ilga (8val.) ir gana nuobodi, kadangi vaikinas (apie 22 m.) beveik nekalba angliškai.
 
http://puu.sh/h5sgv/5d02956981.png
 
Ir štai pagaliau mes “kažkur” Dax’e. Kelyje pradėjau tiksliau derinti su draugu, kur tinkames. Pranešė, kad lauks McDonaldse. Jis ten neva vienintelis. Bus lengva rasti. Nurodžiau vairuotojui adresą, kuri davė draugas ir nuvežė būtent ten. Atsisveikinom su juo. Beje kelionė kainavo apie 45 eurų.
 
Nuėjau į McDonalds’ą. Draugo žinoma neradau. Bet yra wi-fi. Paskambinau, dar kartą pasitikslinau kur jo ieškoti. Vietiniai pasakė, kad Dax’e McDonalds’ų yra bent trys. Dar po 45min nutarėm susitikti geležinkelio stotyje (ji čia vienintelė). Nuėjau į stotį, laukiu 5min, 10, 20… Pradedu jau nervintis. Miestelis nejaukus, aštunta vakaro, tuoj pradės temsti. Nutariau vėl nueiti iki McDonalds ir paklausti, kur jis. Nuėjus 100 metrų nuo stoties, matau, kad kažkas mojuoja. Draugas. Valio. Nuotaika ženkliai pagerėja. Nueinam užkasti į McDonald’ą, nes… pigu ir wi-fi. Iš ten paskambinam stovyklai. Susitariam, kad mus paims iš stoties ir nuveš iki vietos už 30 eurų. Tinka.
 
Sulaukėm automobilio, nuvažiuojam į mišką, išlipam. Ir… mums pasisekė. Buvo jau apie 10 val. vakaro (penktadienis). Būtent kas penktadienį vyksta didžiausi vakarėliai, kadangi “pamaina” keičiasi. Vieni turistai rytoj išvyksta, kiti atvyksta (čia mes kiek per anksti atvykom). Todėl vos išlipus iš automobilio pasijutom kaip “American Pie” filme. Aplink visur simpatiški žmonės (tiek merginos, tiek vaikinai), daug alaus, riedlentės, beer-pong, garsi muzika, minkštas smėlis. Visi be galo draugiški ir linksmi. Nuvedė mus iki mūsų palapinės, kur jau gulėjo mūsų kaimynas (palapinė trivietė būtent mūsų). Tai buvo šešiolikametis iš Vokietijos. Beje, vidutinis amžius daugmaž kaip mano, apie 22 metų. Jauniausias šešiolikos - vyriausias - keturiasdešimt trijų. Susipažinom ir pradėjom linksmintis. Gal geriausiai atmosferą perkels šie filmukai. Kai kur čia esu ir aš.
 
https://www.youtube.com/watch?v=ivCFb6DzYxg
 
https://www.youtube.com/watch?v=IMMh9ziarGk
 
http://puu.sh/h5shX/49c47dc1dd.png
 
Iš lietuvių buvome tik mes dviese. Visi kiti - ispanai, prancūzai, vokiečiai (jų daugiausia), čekai, lenkai, rusai… Kalbėjome žinoma visi anglų kalba. Kas kaip galėjo… Ir štai atsikėlus šeštadienio ryte nepastebėjome jau nieko iš tų, su kuo bendravom naktį. Vietoj jų matome daug nepažįstamų žmonių, kurie ką tik atvyko ir dar atvyksta. Kasdien turėjome surfinimo pamokų ir šiaip žaidimų. Kartu su mumis miške įsikūrusios ir kitos stovyklos. Kartais varžėmes ir prieš jas.
 
http://puu.sh/h5slN/884cc8a34e.png
 
http://puu.sh/h5smO/f9cf1c3f99.png
 
http://puu.sh/h5snS/886be9636c.png
 
Per savaitę turėjom dvi ekskursijas. Vieną - į Prancūzijos gana prabangų miestelį Biarritz, kitą - į Ispaniją, San Sebastian’ą. Šiame mieste pasitikom labai gražų saulėlydį ir apie pirmą nakties pajudėjom atgal į Moliets. Buvo tikrai daug įspudžių, įvykių, ir pažinčių. Gaila tik dėl to, kad nemokėjau (iki šiol nemoku) plaukioti, todėl negalėjau pasimėgauti banglentėmis. Tik išbandžiau savo jėgas vieną kartą. Nelengva. Baisu.
 
http://puu.sh/h5tDS/bc2c7f850d.png
 
http://puu.sh/h5sjo/420863b54e.png
 
Ir štai atėjo sekantis savaitgalis, kai vėl keičiasi pamaina. Žinoma, kas nori, už papildomą mokestį, lieka. Turėjom išvykti šeštadienį, bet nepavyko. Penktadienio vakare per BlaBlaCar pradėjau ieškoti vairuotojų, kurie važiuoja link Paryžiaus sekančią dieną. Nieko neradau. Radau tik vieną moterį, kuri su vyru važiuoja sekmadienį po pietų. Tiek to, tinka. Kaina apie 50 eurų. Kaip susisiekti su vairuotoja? neaišku.
 
 
 
Iiiilgai ieškojau per visas stovyklas pracūzų, kurie galėtų padėti. Ir po geros valandos radau automobilį su prancūziškais numeriais. Prie jo ilsėjosi jaunuolių kompanija. Pavyko susitarti angliškai. Jie susisiekė su moteriške ir organizavo man vietą automobilyje. Už tai nuoširdžiai padėkojau ir įteikiau lietuvišką šokoladą. Vėliau teko prie jų trumpam grįžti. Klausė, ar neturiu dar šokolado, labai skanus.
 
Ir štai dar kartą pernakvojau palapinėje, papusryčiavau (beje pusryčiai ir dvi nakvynės mums gavosi nemokamai). Greičiausiai organizatoriai (visokie hipiai) nelabai pergyvena dėl to, o gal tiesiog pamiršo. Puiku, nes papildoma nakvynė, jei neklystu, 10-15 eurų.
 
Mane nuvežė reikiamu adresu ir viskas prasidėjo iš naujo. Dvi valandos laukimo, pergyvenimo ar laukiu tinkamoje vietoje, itt. Tik čia situaciją apsunkino tai, kad praeivių beveik nebuvo, o tie kas buvo, angliškai beveik nešnekėjo. Bet štai, atvažiavo reikiamas Renault. Kartu su manim ten pat įsėdo dvi merginos. Viena pusę kelio verkė, kita - juodaodė. Labai nemaloni. Kelionė trūko apie 9 val. Ir pagaliau aš vėl Paryžiaus centre.
 
http://puu.sh/h5t4z/0d4229ad83.png
 
Beveik kiekvieną naktį Moliets’e sėdėjom papludimy, kur vėsoka ir pučia vėjas. Todėl nenuostabu, kad peršalau. Paryžiuje atsiduriau apie 23:30. Nuėjau iki vienos iš kavinių, kad vėl pagauti wi-fi. Kur nakvoti neturėjau, todėl nutariau praleisti naktį gatvėje, vaikštant po naktinį Paryžių. Lyg ir romantiška.
 
Per Maps’us pastebėjau, kad randuosi visai arti Eifelio bokšto. Nutariau ten pirmiausia ir nueiti. Pakeliui teko sutikti nemažai jaunuolių, kuriuos stengdavau apeiti. Ir matyt neveltui. Tik vėliau sužinojau (jau Lietuvoje), kad vaikščiojau gana pavojingame rajone, kur “karaliauja” juodaodžiai. Esu pavargęs, su nuospauda, peršalęs, šiek tiek alkanas… Ir po 30 min. pagaliau matau danguje prožektorių ir už kelių minučių patį Eifelio bokštą. Mačiau jį iš tolo prieš savaitę, bet čia jis arti, naktį, apšviečiamas. Wow. Priėjau arčiau prie jo. Jis milžiniškas. Ten vėl kelis kartus prašė cigaretės. Išgirdus atsakymą “nerūkau”, manęs jau kurį kartą paklausdavo “o gal išgerti ko turi, alaus, ko nors stipresnio?”. Ir tokių “gaujų” buvo visai nemažai aplink bokštą, po juo. Padariau porą nuotraukų ir pajudėjau toliau.
 
http://puu.sh/h5t5F/cf312b1968.png
 
http://puu.sh/h5t6E/e9b5fabf10.png
 
Toliau, reiškia ten, kur kojos eina. Juk turiu dar visą naktį priešaky. Nuėjus 300 metrų nuo Eifelio bokšto prie šiukšliadėžių pastebėjau gaują žiurkių. Vėliau dar nekartą mačiau panašų rėginį. Dar už kelių šimtų metrų pastebėjau gulintį girtą benamį ir šalia stovintį vyriškį, kuris garsiai ant jo rėkė. Nuėjau iki Triumfo arkos, kur nutariau pailsėti.
 
http://puu.sh/h5tFX/b117c05d23.png
 
http://puu.sh/h5t7h/1bb7e8ccc1.png
 
Laikas ėjo labai lėtai. Nuėjau prie eliziejaus laukų. Buvau čia prieš savaitę, ne naktį. Ir dieną jie gražesni. Vaikščiojau kaip įmanoma lėčiau, todėl per visą “alėją” praeidavau per 30 min. Bevaikštant eilinį kartą, į kitą pusę, žmogus sėdintis ant suolelio, paprašė pagalbos. Priėjau. Paklausė kaip praeiti iki Eifelio bokšto. Kadangi pats ką tik ten buvau, paaiškinau, parodžiau telefone žemėlapį. Pabendravom. Tai buvo lenkas, kuris prieš pusmetį paliko šeimą ir turtą ir iškeliavo “bet kur”. Papasakojo kaip išgyvena, ką galvoja apie Prancūziją ir pačius Prancūzus. Palinkėjom vienas kitam gero kelio ir išsiskyrėm. Po keliolikos minučiu, tuose pačiuose eliziejaus laukuose mane pašaukė du jaunuoliai. Neskubant priėjau prie jų. Pokalbis buvo gana keistas ir įtartinas (kaip ir patys jaunuoliai).
 
Jie: Labas, atrodai išsiblaškęs, ar viskas gerai?
Aš: Taip, tiesiog vaikšioju, kvepuoju grynu oru
Jie: Iš kur esi?
Aš: Lietuva, Vilnius
Jie: O, ar gera ten?
Aš: Visai smagu
Jie: Ką gero galima pamatyti?
Aš: Daug ką. Geriau vieną kartą atvykti ir pamatyti. Rekomenduoju
 
Viso pokalbio metu mačiau, kaip bėgioja jų akys ir dažnai pažiūri vienas į kitą. Pajutau kažką nesmagaus ir pasakiau, jog skubu ir atsisveikinau.
 
http://puu.sh/h5tH3/a80b29f663.png
 
Buvo čia apie 3 nakties. Norėjau taip pat įgyvendinti savo “svajonėlę”. Papusryčiauti kaip tikras prancūzas. Paragauti kroasano.
Pajudėjau toliau nuo eliziejaus laukų. Tenka pripažįnti, jog naktinis Paryžius yra gana baugus ir nejaukus miestas. Žmonių (kaip nekeista) vienetai, gatvės tuščios, o seni pastatai yra neapšviečiami, todėl tamsoje atrodo kaip iš siaubo filmų.
 
http://puu.sh/h5t8v/4c59157fa5.png
 
Apie penktą valandą pradėjau domėtis, kur galima papusryčiauti kuo pigiau ir greičiau (buvau jau gerokai išalkęs). Po kurio laiko radau vieną kavinukę, kur labai mandagus ir linksmas vyrukas (greičiausiai savininkas) pasakė, jog atsidaro septintą. Nuėjau ant suolelio ir netyčia užmigau. Atsibudau penkias minutes iki septintos. Greitai nuėjau į tą pačią kavinukę. Buvau ten penkias minutes po septintos ir deja, jau buvo maža eilė. Nepavyko būti pirmu pirkėju. Tiek to, užsisakiau arbatos su bandele ir sultimis. Visiškai nesotu, bet užtat turiu nuotrauką instagramui.
 
http://puu.sh/h5t9x/36d3e715f0.png
 
Vėliau vėl pajudėjau link McDonalds’o, kur manęs laukė tualetas ir nemokamas wi-fi. Ant patogios kėdės užmigau. Atsibudęs vėl nuėjau į Apple Store pasikrauti telefoną. Sekantį rytą turėjau būti autobusų parkinge, iš kur mane nuveš į oro uostą. Galvojau kuo užsiimti. Vėl nuvykau prie Eifelio bokšto, papietavau sumuštiniu su sultimis, dar pasibasčiau po miestą.
 
http://puu.sh/h5tbt/d61f0f5733.png
 
Ir štai pagaliau vakaras. Kur nakvoti aš vis dar neturėjau. Miegojau per paskutines dvi paras porą valandų. Kažkodėl pradėjau nekęsti Paryžiaus. Tapau dar piktesnis ant visko. Nuėjau prie eliziejaus laukų, nes ten yra McDonalds, kuris veikia net iki trečios nakties. Nusipirkau šalia esančioje parduotuvėje keksiukų ir sulčiu. Nuėjau i McD antrą aukštą ir pradėjau vakarieniauti. Vėliau pabandžiau užmigti. Pusvalandžiui užmigti pavyko. Netoliese sėdėjo vyriškis, kuris taip pat kelias valandas sėdėjo, vėliau užmigo.
 
http://puu.sh/h5tco/5a64e33941.png
 
 
Trečią valandą, po uždarymo, nuvykau link parkingo. Ten jau buvo keli baltarusai, kurie keliavo pro Vilnių į Baltarusiją, lenkas, kuris keliavo pro Vilnių į Lenkiją ir benamiai. Dar pasivaikšiojus dvi valandas aplink parkingą grįžau, sulaukiau autobuso ir nuvykau link oro uosto. Skrydis buvo be nuotykių. Namo grįžau pavargęs, bet laimingas ir su kruva atsiminimų.
 
Atsiprašau už klaidas, jei tokias rasite. Nesitikėjau, kad užtruksiu tris valandas. Mielai atsakysiu į Jūsų užduotus klausimus.

Norite – tikėkite, norite – ne, tačiau, kartais, užtenka vieno vienintelio ištarto sakinio, kuris paverstų puikų pokalbį dėl darbo į prarastą. Eilę metų konsultuodamas įvairius verslus, pats dalyvaudamas pokalbiuose su tiesioginiais darbdaviais, personalo atrankos specialistais ir asmeniškai atrinkinėdamas personalą darbui – pasidalinsiu su Jumis kai kuriomis savo įžvalgomis ir patirtimi.
 
Noriu turėti savo verslą
 
Šaunus atsakymas investuotojui, bet ne potencialiam darbdaviui. Jūs tokį sakinį vertinate kaip savo „verslumo“, „sumanumo“ ir kitokio „-umo“ įrodymą, o Jūsų potencialus darbdavys tokį pasisakymą vertina kaip grėsmę savo (atstovaujamam) verslui. Pirmiausia – joks darbdavys tikrai nenori „užsiauginti“ ir „apmokyti“ savo būsimo konkurento. Lojalų darbuotoją – tikrai taip. Žmogų, kuris gali potencialiai sužinoti komercinės veiklos užkulisius, tiekėjų (ar verslo modelio) informaciją ir pats tokiu verslu užsiimti – ne. Ir sakydami, kad „noriu turėti savo verslą“, Jūs parodysite, jog keliate grėsmę.
Kaip man sekasi?
 
Darbdaviai mielai samdo tuos, kurie savimi pasitiki. Šis klausimas, nuskambėjęs iš Jūsų, parodo kiek priešingą dalyką. Netgi nepaisant to, kokia intonacija jį užduosite, ką sakys Jūsų kūno kalba ir panašiai. Kai prašote atsiliepimo darbo pokalbio metu – ne tik atveriate save kritiškai nuomonei ar įvertinimui, tačiau ir parodote save kaip nepasitikintį savimi. Darbdaviui susidaro įspūdis, kad „nejaučiate pokalbio pulso“, kas taip pat nėra gerai.
 
Norėdami parodyti, jog esate savimi užtikrinti – sulaukite pokalbio pabaigos, kai Jūsų paklaus: „ar turite kokių nors klausimų?“. Tuomet – galite paklausti: „atsižvelgiant į tai, kad pokalbis praėjo puikiai – kada galiu pradėti?“ arba „kas sulaiko Jus nuo to, kad pasirašytume darbo sutartį tiesiog dabar?“.
 
„Mykimas“
 
Negalėjimas greitai atsakyti į užduodamus klausimus, pauzes užpildant „mmmmmm“ ar „ėėėėėėėė“ parodo potencialaus kandidato negalėjimą susikoncentruoti ar priimti greitus sprendimus. Šis vertinimo kriterijus dažniau taikomas aukštesnio lygio vadovų atrankose, kur „mykimas“ asocijuojamas su intelekto ar susidomėjimo trūkumu.
 
Pokalbį dėl darbo „valdo“ dvi pusės – vykdantis atranką ir joje dalyvaujantis. Jo metu, vertinamos abi pusės: potencialus darbdavys vertina kandidatą, ar šis bus tinkamas darbui, o kandidatas vertina darbdavį, ar jam tinka pats darbdavys ir jo siūlomos sąlygos. Žiūrint iš psichologijos pusės – tai vis tiek yra „pokalbis tarpo dviejų žmonių“. Juk kalbėdami su draugais ar kibindami merginą klube – Jūs „nemykiate“, teisingai? Ką pagalvotų Jūsų draugai ar ta pati mergina? Kad esate „stabdis“. Lygiai tokią pačią nuomonę gali susidaryti darbdavys.
 
Kuo užsiima Jūsų įmonė?
 
Tai, greičiausiai, yra pats baisiausias klausimas, kokį tik galima užduoti pokalbio metu. Jokiu būdu to nedarykite. Baisiau tikrai nebūna. Galima praktiškai garantuoti, kad darbo negausite (žinoma, nekalbu apie „juodą darbą“). Toks klausimas, nuskambėjęs iš Jūsų lūpų, parodo, kad visiškai nesidomite savo potencialiais darbdaviais, darbo vieta, neatliekate „namų darbų“ ir taip toliau. O visa tai rodo, kad neturite jokio atsakingumo, darbinės etikos, loginio mąstymo ir dar daug kitų, visiškai elementarių dalykų. Labiausiai parodote, kad Jums nereikia darbo.
 
Man reikia uždirbti ne mažiau kaip … EUR
 
Viskas (beveik) gerai, jeigu tai – atsakymas į Jums užduotą klausimą apie Jūsų finansinius lūkesčius. Tačiau jei toks sakinys (ar dar baisesnis – „o kiek čia moka?“) nuskamba dar pokalbio pradžioje – darbo Jūs, greičiausiai, taip pat negausite. Kaip ir į klausimą „o kas Jus motyvuoja labiausiai?“ atsakę „pinigai“. Nebent atlygis yra mokamas tik komisinių pagrindu. Tada – tikrai priims.
 
 
Patikėkite – darbdaviui tikrai nerūpi, ko norite Jūs. Tai Jūsų užduotis – suprasti, ko iš Jūsų nori darbdavys ir suteikti jam tai. Jie ieško darbuotojo, kuris išspręstų tam tikrą problemą. Pateikite jiems sprendimą ir jie Jums sumokės, kiek tik reikia.
 
Kiek laiko truks šitas pokalbis?
 
Kiekvienas žmogus nori būti svarbus. Taip yra pasakęs Dale Carnegie savo knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“. Žmogus, kuris veda darbuotojų atranką, taip pat yra žmogus ir nori būti svarbus. Parodykite jam, kad neteikiate tam jokios svarbos ir Jūs ką tik būsite sugaišę savo (ir jo) laiką.
 
Pabaiga
 
Nepaisant to, kaip gerai eina darbo pokalbis (ar net keli jo etapai) – Jūs vis tiek negalite būti užtikrinti, kad gausite darbą. Net tokie potencialaus darbdavio įspūdžiai apie Jus, kaip kad „labai daug žino“, „turi atsakymus į visus klausimus“, „visi atsiliepia apie jį gerai“ ir panašiai – ne visada yra geri. Kartais, „žinoti viską“ yra daugiau minusas, nei pliusas. Todėl, bet kokius mokymus, seminarus ir konsultacijas, tema „kaip gauti darbą“ aš laikau niekiniais. Nėra vieno, universalaus, visiems tinkamo darbo pokalbio „modelio“. Todėl ir mano patarimai yra daugiau „bendriniai“.
 
O kokia Jūsų patirtis? Kodėl Jūs, Jūsų manymu, negavote vieno ar kito darbo? Ar suprantate, kur suklydote? Pasidalinkite savo patirtimi žemiau.
 
Gero darbo!

Sveiki,
Esu naujas veidas šiame forume, gal reikėtų pradėti nuo to jog patį forumą žinau tikrai ne vienerius ir ne du metus, tiesiog vis nebuvo poreikio, o gal noro prisiregistruoti ir pačiam įsivelti į diskusijas arba naujų temų kurimą, nuolat paskaitydavau man įdomias temas, pasisemdavau patarimų ir įdėjų, tačiau visgi nusprendžiau nebebūti anonimas bei prisijungti prie bendruomenės diskusijų. Jeigu tiksliau tai neradau informacijos mane dominančia tema todėl nusprendžiau pats ją sukurti, na žinoma pirmiausia reikia pristatyti.
 
Taigi, šiuo metu man 21 metai, nuo pat pirmos darbo patirties 18 metų pradėjau nuo vadybininko pareigų (ne atsitiktinai ir pasivadinau taip :lol: ). Daug investuoju į save: Knygomis, seminarais, bei video peržiūromis man aktualiomis temomis. Nemažai sukaupiau žinių ir patirties - klientų aptarnavimo, pardavimų, lyderystės bei verslumo skatinimo srityje. Todėl pradėjau ieškoti alternatyvių pajamų arba kitaip liaudiškai tariant 'dirbti sau' - matyt tai ir paskatino prisijungti prie bendraminčių forumo. Gal aš su kažkuo pasidalinsiu įžvalgomis, patirtimi, nuomone, o gal atvirkščiai sulauksiu tinkamų patarimų, kritikos savo atžvilgiu. Viliuosi jog galbūt pavyks prisijungti prie kokio esamo ar būsimo projekto, arba tiesiog suteikti savo paslaugas klientų aptarnavime, personalo apmokymo šiomis temomis, bei kitais naudingais ištekliais naujai įsikūrusioms įmonėms.
 
Gyvenime domiuosi daug kuo nuo automobilių iki krepšinio, sunku pasakyti kas man būtų neįdomu, todėl noriai skaitau visas diskusijas.
Na, o bendrai tai tikiuosi jog būsiu priimtas kaip rimtas ambicingas žmogus, norintis pasiekti daugiau bei pasidalinti įžvalgomis su kitais nariais.
 
Kad ir kaip norėjau prisistatyme išvengti savireklamos ar kažkokių savo paslaugų teikimo sąrašo, deja nepavyko, visgi forumo tematika tokia, jog be to pilnavertiškai pristatyti tiesiog nepavyktu:
 
Kuo galiu būti naudingas Jums:
-El laiškų klientams atsakinėjime, bendravime su klientais, naujų klientu paiešką esamų išlaikymas, Jūsų įmonės tikslų realizavime bei pardavimų užtikrinime.
- Galimybė konsultuoti jauną personalą apie klientų aptarnavimo standartus, poreikių išsiaiškinimą, tikslų įgyvendinimą...
 
 
Kokia mano patirtis:
- Kelių metų intensyvus darbas su Teliasoneros įmonėmis Omnitel ir Teo groups.
- Didelis kiekis perskaitytų knygų, bei išklausytų seminarų - pritaikytų praktikoje.
- Darbas su mažesniais trumpalaikiais projektais. Draudimo bei žiniasklaidos srityse.
 
Esu dėkingas už skirtą laiką skaitant mano pristatytymą bei tikiuosi jog su laiku susipažinsime geriau :) iki pasimatymo diskusijose.

Man patinka uždarbiečiai tuom, kad visada esame internetinio verslo apsuptyje. Tačiau dažnai pritrūksta žinių ar patarimo, kaip pradėti ir vystyti verslą, kur gauti investicijų ir kaip jų gauti. Taip pat, yra žmonių, kurie dar tik svajoja apie verslą, tačiau niekada nėra jo darę (ir aš toks buvau nesenai, prieš kokius 5 metus, čia, Uždarbyje).
 
Dauguma uždarbiečių turi įvairių patarimų apie minėtus klausimus ir tai, kaip "daryti" verslą, tačiau esu tvirtai įsitikinęs, kad turime daugiausiai mokytis iš geriausiųjų pasaulyje. Marc Andreessen, mano nuomone, yra pats genialiausias internetinio verslo žmogus pasaulyje - interneto Tomas Edisonas. Trumpai apibendrinant jo karjerą:
 
Vienas pirmųjų investuotojų tokiose kompanijose, kaip: Facebook, Twitter, Skype, Airbnb, Github, Pinterest, Stripe ir daug kitų. Dar universitete pradėjęs Nestscape, vėliau už $4.6B pardavė AOL kompanijai. Ir dar daug daug daug kitų stambių sumų.
 
Tai, kaip šitas bičas, taip stipriai varo, nors jam dar tik 43 metai? Kaip jis pastebi galimybę? Kaip vysto idėjas ir kokius metodus naudoja?
 
Ačiū dievui, jis rašė ir rašo blogą, kur visiškai atvirai viską apie tai pasakoja. O visai nesenai, geriausius jo blogo straipsnius sudėjo į knygą, kuri yra nemokama :)
 
Aš nepraleidau galimybės ir keliaudamas iš San Francisko lėktuvu atgal į mūsų Lietuvą, ją visą perskaičiau (kas man yra nebūdinga). Itin įdomi, paprastai skaitoma ir svarbiausia: perskaičius pagaliau supranti, kaip gi turiu vystyti dabartinį savo verslą arba kaip pradėti.
 
Keli klausimai į kuriuos atsakiau perskaitęs jo knygą:
 
1. Kokie yra internetinio verslo vystymo etapai?
2. Kaip pritraukti investicijų iš geriausių pasaulio investuotojų?
3. Kada ieškoti investicijų ir ar apskritai jų reikia?
4. Jei nenori pradėti verslo šiandien, kaip kreipti savo karjerą, kad taptum profesionaliu investuotoju ar verslininku?
5. Kodėl nereikia rašyti didelio verslo plano internetiniams verslams?
6. Kaip samdyti geriausius žmones?
7. Ir daug kitų :)
 
Nuoširdžiai rekomenduoju visiems, kurie daugiau mažiau domisi startupais ir internetiniais verslais. Tai yra neįkainojamos žinios tiesiogiai iš Silicio Slėnio.
 
Knyga, įvairiais formatais (.pdf, .epub, .mobi) rasite čia: http://a16z.com/2015/01/09/pmarca-blog-ebook/
 
Gero likusio sekmadienio ir sėkmės versluose!
 
p.s. Beje, čia jis (kaip tikras Kaunietis, ane?):
 
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/7/75/Marc_Andreessen.jpg
 
p.p.s Aišku, kartais turi atrodyti ir kaip "investuotojas", juk yra vienas geriausių pasauly:
 
http://a16z.files.wordpress.com/2013/12/asset1380302975.jpg

geriau nepluostines kanapes augink,gramas 10eu

čia pasigirti norėjai ar kaip? Nes kažkaip ne apie apsauginius kalbam...

Miegi namie, dirbi namie, visas prekes priimi i namus, o laisvalaikiu kontaktuoji su visu pasauliu... budamas namie. Juk zmonems patinka ir i lauka islist. As, nors ir moku kelias kalbas, ir internete zinau, kaip ir kas veikia, nedaznai apsipirkineju online. Ir tam nera jokios reiksmingos priezasties, tiesiog islendu kazkur: ar tai vietine parduotuve kitapus gatves, ar tai tas pats Kauno akropolis. Savotiska socializacija, kuomet buni tarp kitu zmoniu. Man atrodo, kad ir ateityje isliks savotiska riba tarp interneto ir realaus pasaulio: net jei kazkam ir patogiau sedet namie ir viska gaut i rankas, kazkas to paties feirio eis i uz kilometro esancia parduotuve, nes jam tai savotiskas atsipalaidavimas nuo to, ka jis veike. Na, bet cia tik tokia nuomone. Niekada negalvojau apie tai, ar geriau maxima uz lango, ar maxima internete.

Kerniau, gimei būti oratorium ;) Užuodžiu Tavo charizmą nepaisant kilometrų, skiriančių mus.
 
Sakoma - kad žmogui sektųsi, jis turi nenusižengti gamtos dėsniams, o kad nenusižengtų gamtos dėsniams - jis turi būti vienu metu savanaudiškas, ir padedantis kitiems. Giliau pagalvojus - labai paprasta, juk jeigu neturi siekio, kad būtų geriau tau - tikrai neįdėsi tiek pastangų ir meilės, kiek įdėtum, jeigu būtum tiesiogiai suinteresuotas. O pakeliui padėsi ir kitiems, nebent būtum tikrai tiek unikalus, kad tai kas svarbu tau - nebūtų svarbu niekam kitam...
 
Tęsiant temą apie idėjas - kaip ir visiems, man jos kyla ne tada, kai noriu kad kiltų. Daugiausia idėja žmogui kyla tuomet, kai jis yra labiausiai atsipalaidavęs, todėl jau šioje temoje matom tendenciją - nevienam geriausios mintys kyla tualete - tai nenaujiena, rimtų reklamos agentūrų work shop'uose uždavus šį klausimą populiariausi atsakymai būna tokie: "tualete", "prieš užmiegant"; "rūkant", "vonioje", "geriant kavą" ir pan. :)
 
Tik klausimas turėtų būti ne: "ką turėčiau daryti, kad būčiau kūrybingesnis?", o "koks aš būnu tuomet, kai esu kūrybingiausias, ir kaip tokiu tapti?". Jei suprantate, apie ką aš kalbu. O kalbu apie žmogaus sugebėjimą atsipalaiduoti, sugebėjimą atsikratyti nereikalingų minčių, sugebėjimą valdyti smegenų pusrutulius (nes turime loginį, ir kūrybinį pusrutulį neveltui), bei dar daugiau - sugebėjimą valdyti smegenų veikimo dažnį, ko realiai matyt nevaldome nei vienas - tik kartais instinktyviai tai nutinka, ir tada pasijuntame genijais... Taip, kaip galim per penkias minutes susapnuoti mėnesį - panašiai galėtumėm išmokti ir mąstyti, bet to nevaldom, todėl tik retsykiais nutinka kažkoks nušvitimas, kuris išverčia iš klumpių mus pačius :)
 
Žinot tą fenomeną, kuomet "užkrenta" kažkoks žodis, ar pavardė? Kuo labiau stengiesi jį atsiminti, tuo mažesnė tikimybė, kad prisiminsi. Paprastai prisimeni praėjus dienai ar net kelioms, kai apskritai būni pamiršęs kad apie tai galvojai - lyg niekur nieko atmintis "išspjauna" tą žodį :D Taip yra ir su kūrybingumu - prievarta jo neišgausi, kuo labiau save forsuosi, tuo labiau užsiblokuosi, todėl pirmiausia reikia išmokti atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, klausytis savęs, mažiau save spausti, atsiminti sapnus, užuosti arbatos aromatą ryte, jausti kaip vasario saulutė šildo skruostą, pastebėti zylutės pėdutes sniege...
 
Papildau: nuklydau filosofijon, bet... Tikiu kad egzistuoja informacinis laukas - ne viskas, ką sugalvojame, gimsta tik mūsų galvose - mus stipriai įtakoja aplinkinis pasaulis, ir tam, kad būtumėm maksimaliai kūrybingi - tiesiog turime būti pasaulio dalimi, negalim užsiciklinti ties savimi ir nereaguoti į aplinką - tai būtų kvaila. Kas tas vienas žmogus, prieš visą pasaulį? Ko reikia - išmokti rasti pusiausvyrą, Ying Yang tarp savo poreikių, troškimų, svajonių, ir aplinkos, pasaulio - o ją radus ir viską suderinus - sėkmė neaplenks.

Atsimenu, anksčiau galva būdavo tuščia ir vis bandydavau ką nors išmąstyti, bet net jei kas nors vieną akimirką pasirodydavo super ("O, pagaliau sugalvojau!"), kelias dienas apie tai pamąsčius suvokdavau, jog iš tikrųjų ta idėja ne tokia ir gera.
 
Dabar idėjos gimsta savaime - jų sąrašas jau ilgesnis nei spėsiu kada nors įgyvendinti (užsienyje yra žmonių, kurie tokius savo sąrašus galiausiai paskelbia viešai, galbūt ir pats tai kada nors padarysiu).
 
Galvoju, kas pasikeitė. Labiausiai tai, jog pradėjau daugiau skaityti, daugiau domėtis kitų patirtimi, klausyti kažką sukūrusių žmonių kalbų.
 
Supratau, kad geriausios idėjos kyla ne tuomet, kai stengiesi specialiai jas sugalvoti, o kai eilinę gyvenimo dieną užsiimdamas eiliniais dalykais pastebi tai, ko tau trūksta ir ko dar nėra sukurta.
 
Dažniausiai - jei tau to tikrai reikia pačiam - tikriausiai reikia ir daugeliui kitų žmonių. Tad ko tuomet laukti?
 
Manęs paties nedomina idėjos / kūrimas dalykų, kurie man nereikalingi - vien tam, kad kažkas tuo galbūt naudosis. Žymiai didesnį malonumą jaučiu darydamas tai, kuo pirmiausia naudosiuosi aš pats.
 
Kaip pavyzdį galiu pateikti šį forumą: aš turėjau daugybę klausimų, bet prieš septynerius metus nebuvo vietos internete, kur galėčiau kam nors visus juos užduoti. Tai buvo asmeninis poreikis ir kartu pastebėtas trūkumas, kurį aš galiu pamėginti užpildyti (štai ir idėja!). Kaip laikas parodė, tokio forumo reikėjo ne man vienam.
 
Taigi aš stengčiausi galvoti ne apie tai, ko reikia kitiems, bet apie tai, ko reikia jums patiems.

Kai sugalvojau vieną šaunią idėją socialiniam projektui tai visą istoriją galiu papasakoti :D
Istorija: Vasara. Einu su draugeliu link parduotuvės ir mojuoju draugėm, kurios namo išvarė. Atsisuku jau normaliai eiti ir trenkiuosi į stulpą su galva. Po 5min pradedu blaiviai mąstyti ir prieš akis iškyla mano projekto dizainas ir tekstas, kuriame mano būsimas projektas yra aprašytas.
 
Taip sugalvojau savo idėją? Kokia tavoji? :o

O tu nepagalvojai, kad man taip galėjo tikrai būti? Jokių "+" nerašau, tiesiog tokia situacija buvo, ir aš ją papasakojau... Peace.
(Šitam postui prašau nedėti "+". Ačiū)

Šiandien be kai kurių programų neįsivaizduojame savo gyvenimo. Tačiau dar visai neseniai tai tebuvo pavienių svajotojų idėjos, o jas prisiminus daugeliui gali kilti klausimas, kodėl kažkas apskritai sutiko tai finansuoti, tad manau, jog šis straipsnis įkvėps forumiečius, siekiančius imtis kažko unikalaus.
 
Svetainėje „Quora“ buvo užduotas klausimas: „Kokios yra kvailiausios startuolių idėjos, galiausiai sulaukusios pasisekimo?“ Į jį taikliai – ir šmaikščiai – atsakė Michaelas Wolfe.
 
Daugybės kompanijomis virtusių startuolių pirminės idėjos skamba beprotiškai, naiviai ar tiesiog beprasmiškai. Vis dėlto, neretai būtent jos sulaukia didžiausios sėkmės.
 
Pabandykite atsidurti investuotojo kailyje ir įsivaizduoti, kaip reaguotumėte išgirdę šias idėjas:
 
Pasauliui reikia dar vieno „MySpace“ ar „Friendster“ analogo. Šiek tiek vėluojame, bet dar spėsim į traukinį. Pirmiausia jį padarysime prieinamą keliems tūkstančiams persidirbusių, bendravimo įgūdžių stokojančių studentų. („Facebook“)
 
Sukursime failų dalinimosi ir duomenų sinchronizavimo sprendimą. Rinkoje tokių įrankių jau yra kelios dešimtys, niekas jų nenaudoja, o mūsų konkurentai būtų tokios milžinės, kaip „Microsoft“. Mūsų sprendimas gerai atliks vienintelį dalyką, kurio galimybes išnaudosite tik perkėlę pas mus visą savo turinį. („Dropbox“)
 
Pardavinėsime knygas internetu, nors žmonės vis dar bijo naudoti kreditines korteles internete. Už prekių pristatymą teks sumokėti tiek, kiek žmonės sutaupys pirkdami knygas pas mus. Jie tuo naudosis dėl patogumo, nors užsisakius knygą jos teks laukti ištisą savaitę. („Amazon“)
 
Mes kuriame dar vieną interneto paieškos sistemą, nors daugelis kitų bandymų žlugo – jų buvo atsisakyta, nes tik siurbė pinigus. Pašalinsime visą reklaminį turinį, kad jis netrukdytų žmonėms naudotis mūsų nemokamu įrankiu. („Google“)
 
Mums reikia visiškai naujos operacinės sistemos. Joje neveiks nei viena iš milijonų programų, jau sukurtų „MacOS“, „Windows“ ar „Linux“ platformoms. Mes tvirtinsime visas programas ir imsime už jas mokestį. Ji neturės iškirpimo ir įklijavimo galimybės. („iOS“)
 
Visi nori dėti skelbimus. Leiskime tai daryti nemokamai. Velniop puslapio dizainą. („Craiglist“)
 
Žmonės naudos nesaugius AOL ir „Yahoo“ el. pašto adresus, kad internetu pervestų tikrus pinigus, tarpininkaujant ne bankui, o mielą pavadinimą turinčiam puslapiui, kurį valdo 20-mečiai. („PayPal“)
 
Nuotraukų filtrai! Taip, mes turime visokiausių filtrų! („Instagram“)
 
Ką manote apie profesionalams skirtą socialinį tinklą? Jame registruosis užimti 30–40 metų žmonės ir užsuks čia kartą per penkerius metus, kai ieškos naujo darbo. („LinkedIn“)
 
Pradėkime gaminti elektra varomas mašinas! Keli didieji gamintojai tokias jau turi, bet niekas jų neperka, nes baisingai brangu ir „žaliosios“ technologijos niekam nerūpi. Dabar ekonomikos nuosmukis, todėl patys užsiimsime ne tik gamyba, bet ir prekyba. („Tesla“)
 
Skrendam į kosmosą – jei gali NASA, galime ir mes! Čia ne koks nors raketų mokslas… („SpaceX“)
 
Nors 90 proc. pasaulio kompiuterių turi integruotą nemokamą interneto naršyklę, mes sukursime geresnę. Praktiškai viską atliks vienas žmogus. („Firefox“)
 
Tai bus savotiškas el. pašto, SMS ir RSS mišinys. Tik galimybės gerokai mažesnės. Iš pradžių tuo naudosis tik „gykai“, vėliau prisijungs Britney Spears ir Charlie Sheenas. („Twitter“)
 
Aviacija – jėga! Kurkime avialinijas. Neturėtų būti sunku. Būsime išskirtiniai, nes sukursime juokingą skrydžių saugumo vaizdo įrašą ir nesielgsime kaip šikniai. („Virgin Atlantic“)
 
Žmonės mums atiduos visus savo finansinius duomenis. Mes juos parodysime gražiomis diagramomis ir šriftu. Kad jaustųsi turtingesni, nuspalvinsime žaliai. („Mint“)
 
Mes sukursime neaiškią analitinę programinę įrangą, įsteigsime kompaniją Kalifornijoje, nusamdysime krūvą ką tik koledžą baigusių jaunų inžinierių ir, neturėdami pardavimų vadybininkų, gausime stambius kontraktus su Vašingtone įsikūrusiomis gynybos bei žvalgybos agentūromis. („Palantir“)
 
Programų kūrėjai mokės mėnesinius mokesčius visą gyvenimą tam, kad galėtų kurti nemokamas programas, naudodami kitas nemokamas programas. („GitHub“)
 
Straipsnis paimtas iš technologijos.lt

Birželio pabaiga, sesija artėja į pabaigą. Sesijos pabaigos laukiu labiau nei įprastas studentas - po jos juk išskrendu dviem mėnesiams į Škotiją - gyventi, dirbti, gerai laiką praleisti. Nors pinigai nėra prioritetas numeris vienas - tačiau parsivežti ką nors daugiau nei magnetą su Škotijos vaizdais norėtųsi.
 

 
Pradžia
 
Sesija baigta (nors ir ne itin sėkmingai), šmutkės supakuotos,cigaretės nupirktos, bilietas atspausdintas. Naktinė kelionė Vilnius -Karmėlava, mašina aikštelėje palikta, bagažas priduotas, check-in padarytas, diržai prisegti - kylam! Skridau ramia širdimi - žinojau kad nebūsiu vienas, manęs lauks, mane palaikys. Gal ir visai karališkai, palyginus su kitais tautiečiais, kurie keliauja į Jungtinę Karalystę visiškai vieni, be artimųjų,nežinodami kur gyvens, ir ką dirbs. Aš skrendu pas brolį - nors ir toliau, bet vistiek namai. Dėl manęs jau sutarta darbo vietoje, skambutis dėl National InsuranceNumber interviu padarytas (nors ir ne aš skambinau, bet kam tai rūpi), pasitikimas oro uoste garantuotas. Pagalvoju, kad gal visai neblogai čia man nuskilo - geriau nei arti Lietuvoje kokioje nors kavinėj. Žinoma, draugai, pažįstami - to trūks, bet kas sakė, kad negaliu tokių susirasti ir čia, Edinburge? Iš minčių pažadina stiuardesė - prašo užsisegti saugos diržus, nes beveik pasiekus Edi pateikėme į oro duobes. Krato neblogai, bet užtat tik kelias minutes. To užtenka kad išsibudinčiau, ir pažvelgęs pro iliuminatorių išvysčiau rūke skendintį Forth Bridge - Edinburge esu nebe pirmą kartą, tad suprantu, kad tuoj leisimės. Slėgis po truputį krenta, lėktuvas ruošiasi leistis, bumpt! ir standartiniai keleivių plojimai nusileidus. Niekada nesupratau, kodėl jie ploja. Bet tegu pasidžiaugia- negi gaila man? Tylėdamas, vis dar su ausinukais ausyse pasiimu savo rankinį bagažą, prieš išlipdamas iš pačio lėktuvo tarsteliu trumpą cheers! stiuardesei. Ji man linkteli ir nusišypso Leisdamasis link autobuso, peržvelgiu kontingentą ir net nenustembu - matosi, kad pusė atvyko dirbti juodo darbo. Visai kaip ir aš - tik aš vasarai, ne ilgiau. Tikrai. Autobuso durys užsidaro, važiuojam apie penkias minutes, ir pasiekę kelionės tikslą išlipam. Pasų kontrolė. Laukiau beveik 20 minučių, kol stovėjau pirmas, ir gavau šansą parodyti savo vyšniavą pasą, bei galėjau pasiimti lagaminą. Einu link atvykimo salės. Staiga išsišiepiu iki ausų - daugiau nei po pusės metų pamatau brolį su jo mergina. Stiprus rankos paspaudimas ir broliškas apsikabinimas, ir švelnus pakštelėjimas į žandą nuo sesės. Kas iš to, kad ji man ne giminė? - Man ji jau sesuo, ir taškas. Išėję iš oro uosto iškarto sėdam į 35 autobusą, ir judam į centrą. Kelionė - 45 minutės,per jas spėjam pasikalbėti, pasipasakoti. Atvažiuojame į Princess Street. Kadangi dar nieko nevalgiau, užeinam į McDonals's. Tryse sumokam 12 svarų.Kadangi moku iš lietuviškos kortelės, kaina šiek tiek neramina, bet vėliau priprasiu nebeversti valiutos. Papietavę pasivaikštom po miestą - parodo, kur vyks mano interviu dėl NIN, kartu užeinam į banką,kad atsidaryčiau sąskaitą. Be jos dirbti negalima. Užeinam į LothianBuses -reikia nusipirkti mėnesinį bilietą - palieku 54 svarus. Vėlgi moku lietuviška kortele, tai vėliau žiūrint banko išrašą vėl nejauku darosi. Standartiškai foto gavosi prasta - nedraugauju su fotoaparatais. Negano to, dar klaida pavardėje. Bet čia smulkmena, svarbu galiojantis mėnesinis bilietas. Kadangi jau beveik 13h, Vita išskuba į darbą - dirba vakarinėj pamainoje, nuo 14h iki 22h. Mes su Mariumi grįžtame namo. Diena buvo ilga, bet smagi. Nulūžtu 10h vakaro.
 
 
Interviu, dokumentų pildymas,darbo pradžia.
 
Kitą dieną atsikeliu vienas. Marius dirba nuo 7,30, Vita vėl nuo 14h, todėl dar miega. Kambariokas - nuo 6 ryto. Kambarioko mergina - nuo 8. Tad šeimininkauju virtuvėj pats. Papusryčiavęs pasiimu visus reikalingus dokumentus, ir išvažiuoju į miestą. Pirma - interviu dėl NIN. Nenorėdamas pavėluoti esu 20 minučių anksčiau. Išgeriu kavos, pavartau kažkokį mados žurnalą, ir girdžiu kaip labai netaisyklingai taria mano pavardę - ateinu.Aptarnauja senyvo amžiaus darbuotojas. Įdomus seniokas, mėgsta pajuokauti. Pildydamas anketą seniokas juokais paklausia ar aš tikrai neturiu vaikų. Juokais atsakau, kad mano žiniomis tokių nėra. Abu nusijuokiam. Klausimas dėl orientacijos - vėl juokais klausia ar aš tikrai ne gėjus. Šiek tiek piktokai pasižiūriu, iškart atsiprašo ir nusijuokia. Tik tada supratau, kad jis vėl juokavo. na, nieko. Užpildžius anketą, seniokas pažada, kad per 7-14dienų gausiu laišką su savo NIN ir galėsiu pradėti dirbti. Padėkoju,jis palinki man sėkmės. Išeinu. Toliau bankas. Einu centrine gatve, kol pamatau šviečiančią raudoną Santander'o iškabą. Užpildau dokumentus, nuskenuoja mano IDir teises, pažada per savaitę atsiųsti kortelę ir sąskaitos numerį. Dienos darbai baigti - liko sulaukti trečiadienio - pagaliau interviu į darbą.Antradienio vakare išsiaiškinu kaip reikės važiuoti - kadangi tiek Marius, tiek Vita, tiek kambariokas Egis dirba ten pat - išaiškina greitai - sėdi į 34,važiuoji apie 20 minučių, kol nepamatai fabriko dešinėj pusėj. Simple? Simple. Trečiadienio rytas. Atsikeliu 7, kad nepramigčiau ir nepavėluočiau į interviu,kuris bus 9h. Susitvarkęs viską, 8h laukiu stotelėje. Po kelių minučių atrieda autobusas. Lipu į antrą aukštą, kad nepasimesčiau važiuodamas, ir nenuvažiuočiau per toli. Autobusas važiuoja apie 20 minučių, ir staiga stotelėje sustoja 10-iai minučių. Panikuoju kaip mažas vaikas pametęs tėvus parduotuvėje. Skambinu Mariui, bandau aiškinti kur esu. Jis mano, kad pravažiavau. Susiparinu. Esu velniai žino kur, iki interviu 15 minučių. Išlipu iš autobuso. Sakydamas kokias matau gatves, ir objektus šalimais, meldžiu, kad Marius žinotų kur esu. Jis atsidaręs Google Maps pasako, kad esu netoli darbo,reiks tik porą km nueiti pėsčiomis. Nusiraminu. Pasižiūriu į laikrodį - liko 10minučių ir porą kilometrų. Niekada nebuvau stiprus bėgikas. Pasileidžiu bėgte,vis dar laikydamas telefoną prie ausies. marius diktuoja instrukcijas, kol galop pamatau fabriką. Liko 3 minutės, o aš jau prie vartų. Lenta skelbia, kad esu prie "Burton's Biscuits". Na, spėjau. Marius išeina pasitikti,pakalbam, pasako, kas laukia per interviu manęs. Tiksliau mūsų visų, nes stovime gal 15 žmonių grupė, ir visi skirtingų tautybių, skirtingų rasių. Ateina agentūros atstovė Paulina. Miela lenkaitė. Atsiveda į ofisą, pasako, kad tai pirmoji dalis - Interview. Vėliau bus antroji - Induction. Per interviu duoda tokį lengvą testą, kad būtų gėda jame suklysti (valandų pavertimas AM-PM,paprastoji matematika, teksto suvokimas iš 3 sakinių ir 2 klausimų apie kompaniją) Žodžiu, kaip Marius sakė - testas patikrinti, ar nesi d*bilas. Viską padarau be klaidų. Užpildau sutartį, tačiau sudvejoju dėl NIN ir banko sąskaitos. Jų reikia būtinai, o man dar neatsiuntė jų paštu. Pasakau visa tai Paulinai. Ji liepia nesijudinti - atnešiu vėliau. Atrodo, viskas baigta,užtrukau apie valandą. Paklausia, ar galėsiu ateitį į antrą dalį - Induction -antrai valandai. Sutinku. Po Interview grįžtu namo. Dar turiu laiko, tad pažiūriu filmą. Vėl išvažiuoju iš namų į darbą. Šį kartą be nuotykių. Pasirodo,vyko remonto darbai, ir autobusas kuris važiavo tuo laiku turėjo nusukti kitu keliu. Matau jau SAVO fabriką dešinėj. Išlipu. Nueinu link vartų, vėl mūsų grupelę pasitinka agentūros (Red Rock) atstovas - šį kartą Sebastianas. Irgi lenkas. Nors, visi tame ofise lenkai. Supažindina su saugos instrukcijomis,papasakoja apie darbą, ką darysime. Vėl duoda klausimyną - šį kart žymiai sunkesnį, tačiau tai tik formalumas. Taisydamas darbus pasako, kas ką blogai parašė, kadangi tai tiesiogiai susiję su darbu, ir nedaryti klaidų darbe.Paėmęs mano darbą, pažiūrėjęs į pavardę šypteli: 'Oh, the famous brother!". Kažkaip net gera širdy pasidaro, kad žino mane ir mano brolį.Nusišypsau: "Yap, that's me". Popierizmas baigtas, aprodo fabriką. Dydis - kaip 5 futbolo stadionai į ilgį, ir kokie 3-4 į plotį. Nifiga sebia pastatėlis. Nuo vieno fabriko galo iki kito nuėjome per 10 minučių. Taip, jis TOKIO dydžio. Po Induction grįžtu namo. Beliko sulaukti laiškų dėl NIN ir banko sąskaitos, ir galėsiu dirbti. Penktadienį prabundu nuo skambučio į duris - atvyko paštininkas. Apsidžiaugiu gavęs savo svarbiuosius dokumentus. Iškart viską persiunčiu Mariui, ir jau po poros valandų sulaukiu skambučio iš Sebastiano -klausia, ar galėčiau šiandien 10h vakaro būti darbe? Garsiai pasitikslinu, ir kambariokas pataria - geriau dirbk iš ryto (6-14/day shift) arba po pietų(14-22/back shift) nei naktį (22-6/night shift). Pasakau, kad norėčiau rytinės arba popietinės pamainos. Jis supranta mane, ir siūlo ateiti pirmadienį 7 ryto, kad užpildyčiau visus likusius dokumentus, ir galėčiau pradėti dirbti.Padedu ragelį, ir širdį užplūsta euforija - pagaliau!



 

Darbas
 
Taigi, pirmadienį - į darbą. Jausmai dvejopi – džiaugsmas, kad pagaliau pasiekiau savo tikslą, ir galėsiu leisti uždirbtus pinigus, o ne tuos kuriuos atsivežiau, ir jie po truputį ėjo į pabaigą. Kas šiek tiek neramino?Tai, kad dirbsiu fabrike. Atsiliepimų apie darbą fabrike girdėjęs esu tokių, kad net šiurpas krėtė – nuo nuolatinio nekvietimo į darbą, iki nugaros skausmų,kurie gerai nesibaigia. Tačiau atvažiavau ne tinginiauti. Tad pirmadienį jau esu darbe. Duoda safety boots, ausų kištukus, ir spintelės raktą. Taip pat pasakė mano ID numerį, su kuriuo galėsiu identifikuotis, kad atėjau į darbą. Taigi darbo dienos pradžia paprasta. Ateini į darbą apie 15-20 minučių anksčiau, kad spėtum persirengti, susitvarkyti, ir lygiai 6h dirbtum. Na, kadangi mano pirma diena, tai aš nuo aštuonių. Pirmas dalykas atėjus į darbą – užsidėti tinklelį plaukams – hairnet. (Dirbantys per agentūras skirstomi į baltus ir žalius. Tik pradėję dirbti gauna baltus hairnet'us yra matomi iš toli, kaip naujokai ir nieko nemokantys. Žali – nuolatiniai agentūros darbuotojai, pradirbę daugiau nei mėnesį, ir preziumuojama, kad jie viską moka.Taip pat yra mėlynos, raudonos ir geltonos kepurės. Mėlynieji dirba tiesiogiai įmonei (Burton's Food), raudoni – fire engineers,geltonų matęs tik vieną škotę, kuri pastoviai sėdi valgykloje, tad negaliudaug pasakyti apie tai. Taip pat turint barzdą reik užsidėti snood'ą – daiktą, kuris uždengia barzdą nuo galimo kontakto su produkcija.) Tik tada persirengti, užsidėti darbinius batus, ir pasiimti apsiausta, kuris dengia tavo rūbus – overall'ą. Persirengus, reikia būtinai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas – juk darbas su maistu. Atlikus visas plovimo procedūras, įeini į fabriką. Stovi tokie aparačiukai, į kuriuos suvedus savo ID numerį (mano buvo 159), ir uždėjus ant jo delną, tave identifikuoja (clock-in). Toliau eini prie milžiniškos lentos (labourboard) ir ieškai savo pavardės, ir vietos kurioje dirbsi. Paprastai visi turėdavo nuolatines savo vietas, tačiau kartais išmėtydavo po visą fabriką. Darbo vietos buvo vadinamos plantáis . Maniškis buvo Plant 4. Gaminome Rich Tea sausainius. Kad ir kaip bebūtų keista, visą laiką pradirbau Plant 4, išskyrus tas dienas, kai paprašydavau over-times. Aiškumo dėlei pasakysiu, kad pagrindinės pozicijos būdavo packing ir pickin. Packing'as- stovi prie konvejerio, ir monotoniškai 8h delioji sausainių pakuotes į dėžes. Picking – pačių sausainių rinkimas nuo konvejerio ir dėjimas į pakuotes. Mano plant'as buvo tiek automatizuotas, kad reikėjo tik pakuoti. Mane apmokė vienas lenkas Jacob, kuris buvo vienas maloniausių žmonių sutiktų visam fabrike. Kadangi esu pakankamai imlus naujovėms, greit įkutau, ir antroj dienos pusėj jau sekėsi neblogai. Ikitol, kol pasikeitė pakuotė, ir sausainius reikėjo dėti kitokiu principu. Tadajau sausainiai krito žemėn, nieko nebespėjau ir labai nervavausi, nes darbas buvo komandinis, ir jei vienam nesisekdavo, visos pakuotės krisdavo ant žemės.O sunkiausia vieta – kad konvejeris niekada nesustoja. Tad įsivažiuoti sunku,ir ypač, kai gamintojai keičiasi, ir reikia skirtingai pakuoti. Vienas juokingiausių dalykų – stovim su kolega ir pakuojam Morrison's 400 gr sausainių pakuotesuž 60p, o prieš mus dirbantys pakuoja lygiai tuos pačius sausainius, tik M&S 300gr pakuotes už 2 svarus. Taip išmokau, kad parduotuvėse dažniausiai reikia rinktis pigiausias prekes, nes dažniausiai produktas bus tas pats. Mūsų plant'e dirbome aš, 3 lenkai, 2 škotai, vienas pakistanietis, vienas australas,vienas bulgaras ir rusė. Plantleader'iai ir meneger'iai buvo visi škotai. Juos suprasti būdavo labai sunku, nes ta anglų kalba, kurios moko mokykloje visiškai nepalyginama su tuo, kaip kalba patys anglai. Todėl greit gavau pravardę Mr.America.
 
Darbinės pertraukos, bent mano pamainai būdavo pakankamai paprastos. Kadangi dirbome nuo 6 iki 14, tai turėjo dvi ilgąsias pertraukas, ir dvi trumpąsias. Nuo 7 iki 8 pasikeisdami gaudavome 15min toilet break, nuo 8 iki 10 būdavo tea break, kuris trukdavo pusvalandį,nuo 10 iki 11 dar vienas toilet break, ir paskutinis, ilgasis lunchbreak, kuris irgi trukdavo pusvalandį, trukdavo nuo 11 iki13h. Kadangi keisdavomės keturiese, tai sistema būdavo labai paprasta ir nesudėtinga. Kartais darbo metu grodavo radijas, kuri prablaškydavo rutiną.Artėjant 14 valandai, laukdavome backshift'o kurie turėdavo ateiti preciziškai tiksliai. 13:57 suskambėdavo pirmas skambutis, kuris reikšdavo, kad galima daryti clock-out jei jau yra atėjusi tavo pamaina. Jei ne – lauki antro skambučio kuris nuskamba 14:00. Tada jau nepriklausomai nuo to, ar atėjo tavo pamaina, viską gali mesti, ir eiti namo.





Darbo ypatumai
 

Maistas: valgyti galima buvo arba savo atsineštą maistą, arba pirkti valgykloje. Maistas valgykloje buvo ganėtinai skanus, neskaitant kelių neaiškių produktų kurių skonis šlykštus. Pavalgyti pusryčius ir pietus sočiai buvo galima už 4 svarus. Gaminantis namie išleidi panašiai, bet žinai ką valgai bent. Kolektyvas: jis buvo tikrai labai draugiškas. Su kiekvienų galėdavau pakalbėti apie viską. Su lenkais dažnai kalbėdavom apie panašumus tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir šiaip labai daug bendrų temų rasdavom. Su škotu buvo labai smagu pakalbėti apie futbolą - buvo didelis Edinburgo Hearts fanas, ir labai nekentė V. Romanovo. Paaiškino kuo skiriasi kiltas nuo sijono: "No, it's not a fu*king skirt. If I would be wearing some underwear, it would be a skirt. But now I have my balls swinging in the wind". Galiu pridurti, kad visi buvo draugiški, ir vieni iš kitų visada juokdavomės, ir juokavome tikrai juodai (pakistanietį vadinome fuc*ing terrorist, ir jis nepyko, ir vadino mus visus white as*holes) Asmeniškai pats gavau pravardę Mr. America dėl savo anglų kalbos tarimo. Lenkai: labai draugiški ir mandagūs. Greičiausiai man labai pasisekė, nes kiek teko girdėti, jie buvo vieni normaliausių visame fabrike. Labai smerkė per Lietuvos-Lenkijos rungtynes išsišokusius lenkų sirgalius, ir palaikė mūsiškius. Tikrai buvo apie ką pakalbėti su visais trimis, nes buvo baigę universitetą, bet dėl prastos situacijos Lenkijoje emigravo iš jos. Labai patiko sugebėjimas pasišaipyti iš pačių lenkų Jungtinėje Karalystėje: "I drink a lot, i smoke weed, I work 6 days per week. Because I am Polish. That's why." Britų požiūris į užsienčius: nors užsienčių yra labai daug fabrike, tačiau tai nereiškia, kad jie atima darbo vietas iš pačių škotų. Škotai patys nelabai ištveria tokio sunkaus darbo fabrike. Tačiau nepaisant to, jie labai nemėgsta lenkų. Mane dėl kalbos ir vardo panašumo irgi norėjo priskirti prie lenkų. Kol piktai nepakalbėjau, kad esu lietuvis, tol neatstojo. Buvo atvejis, kai su lenku kalbėjomės prieš darbo pradžią, ir priėjusi plantleader'ė pasakė "Talk your fuc*king Polish at home, lads". Tuomet supratau, kad jiems beveik visi užsieniečiai yra lenkai, ir jie nes nesiaiškins kur ta Lietuva yra. Vardas: Nors esu Dainius, ir kiek prašydavo, visada garsiai ir aiškiai spell'indavau D-A-I-N-I-U-S, jie to nei suprato, ir negalėjo ištarti. Tad britams buvau Danny, rusams - Danil, australui ir pakistaniečiui - Daniel. Kad ir kaip bebūtų keista, bet vieninteliai lenkai bandė ištarti mano vardą teisingai, ir jiems tai pavyko. Darbo laikas.:Būdavo labai sudėtinga, nes sužinodavai ar dirbi tik dieną prieš tai, kokią 16h. Parašydavo SMS kada darbas, ir turėdavai patvirtinti. Kartais būdavo taip, kad patvirtindavai savo pamainą, o atsikėlęs ryte 4:30 rasdavai žinutę, kad tau "day-off". Žinoma, geriau, nei nuvažiavus į fabriką sužinoti, kad jie neturi darbo tau. Ačiū dievui, man taip nepasitaikė. Bet kaip supratau iš kalbų. būdavo neretai taip. Kalbėsena: būdavo labai sunku suprasti tai, ką škotai bando sušvepluoti. Tas pats, kas mūsų kalbą palyginti su kokia žemaičių tarme. Taip pat keistai su valandomis būdavo "half seven" reikšdavo ne 6:30, o 7:30 (half past seven). Kaip ir kodėl jie tą "past" praleisdavo, nesupratau. Bet pasimokiau atėjęs į darbą porą kartų anksčiau.
 
Laisvalaikis
 
Iš pradžių pačiam atrodė, kad laisvo laiko bus labai daug. Darbas baigiasi 14h, namie būdavau apie 15h. Šiek tiek atsipūsdavau, nes 8 valandas praleidus ant kojų skaudėdavo ne tik jas, bet ir nugarą. Pirmomis dienomis labai atsipalaiduoti padėdavo alus - niekada nebūčiau pagalvojęs, kad mažas buteliukas šalto alaus galėjo suteikti tokią palaimą. Tačiau taip nebuvo dažnai - po truputį įsivažiuojant į darbo ritmą, alaus nebereikėdavo. Būdavo, grįžti iš darbo, palendi po dušu, nuo pečių nusiplauni prakaitą ir sausainių kvapą. Tada ką nors pasidarydavau pavalgyti - kadangi maistą gaminomės kartu su broliu ir jo mergina, darydavome pakankamai daug - kad užtektų pavalgyti namie, ir liktų įsidėti į darbą. Pasidaręs valgyti, ir po valgio šiek tiek leidęs maistui susivirškinti eidavau į sporto klubą. Nors, taip būdavo tik pirmomis dienomis. Ėjimo būdavo apie 25 minutės, važiuoti autobusu - apie 10. Sporto klubas patiko - moki 19 svarų per mėnesį, ir vaikštai kada nori (klubas dirbo 24/7). Vienintelis trūkumas (o gal labiau privalumas), kad mokėti reikėdavo per DirectDebit - nebuvo nei man Lietuvoje įprastų administratorių, kurie duodavo raktą nuo rūbinės spintelių, nei rūbinės - nieko. Ateini į sporto klubą, prie apsaugos vartų suvedi savo aštuonženklį PIN kodą, ir patenki į sporto klubą. Įeiti į persirengimo kambarius tas - suvedi kodą, ir tu jau viduj. Reikdavo nešiotis savo spynelę, nes viskuo pasirūpinti turėjai pats - tačiau kaip už 19 svarų per mėnesį buvo tikrai labai neblogai. Sporto klubas pakankamai naujas, modernus - PureGym. Po sporto klubo apie 7 vakaro grįždavau namo. Ir vakaras kaip ir baigtas - kadangi keldavausi apie 4:30, tai norint gerai išsimiegoti tekdavo eiti miegoti 8 vakaro. Nors, kaip Egis sakė - nesvarbu kada eisi miegoti - ar 8, ar 12 vakaro, vistiek neišsimiegosi, ir jausiesi kaip š*das. Ir tai buvo tiesa. Savaitgaliai buvo labai OSOM, nes nereikdavo eiti miegoti su šviesa, o keltis su tamsa. Savaitgalį dažniausiai važiuodavome į miestą, vakarop su lietuviais draugais susirinkdavome pas mus pavakaroti - BBQ, alus, kalijanas, kartais klubai. O tada jau vėl ateina sekmadienio vakaras, ir eini 8 miegoti, nes pirmadienį darban.
 
 

 
 
 
Naktinis gyvenimas
 
Buvau labai dėkingu laiku Edinburge - vasarą. Tuomet, kai jos pabaigoje vyksta didžiausias pasaulyje menų festivalis - Edinburgh Fringe Festival. Būnant Edinburge jo nepamatyti - tas pats kas būnant McDonald's nesuvalgyti mėsainio. Šimtai programų, tūkstančiai pasirodymų, artistai iš įvairių šalių - to niekada nebuvau matęs gyvenime. Centre artistų tiesiogine prasme pilna "ant kiekvieno kampo" - nuo piešėjų rankomis ir stiklu, iki dainininkų, šokėjų, ir magų. Asmeniškai buvo "Katerina Vrana: Feta With The Queen" ir "Chris Cross: Seeing Is Not Believing..." Pirmasis buvo graikės stand-up'as apie kultūrinius, etninius ir kitokius skirtumus tarp šalių - Graikijos ir JK. Buvo pašiepiamas oras, perdėtas mandagumas, pati karalienė, du kranai vonioje, stereotipai - viskas, su kuo susiduria užsieniečiai Jungtinėje Karalystėje. Nors pasirodymo metu salė buvo pilna, ir tą daugumą sudarė britai, visi juokėsi iš to juodo humoro pasirodymo, kuriame britai buvo labai pašiepti. Antrasis pasirodymas buvo mago. Na, formaliai magas. Nelabai jam ten kažkas gavosi, nes atėjo išgėręs, ir kažko apsivartojęs (nors nenustebčiau, jei čia buvo įvaizdžio dalis). Pasirodymas buvo ne tiek žadinantis smalsumą, kiek juokingas - tačiau savo auditoriją atrado. Pasirodymai buvo nemokamai, bet aukos buvo priimamos. Ir tikrai daug kas metė ne tik monetas, bet ir kupiūras. Kalbant apie naktinį gyvenimą ne festivalio metu - buvome lietuvių kokteilių bare "aBSOLUTELY", naktiniuose klubuose "Capital" ir "Silk" lotynų Amerikos šokių klube "El barrio". Kadangi pats esu labiau klubinės muzikos mėgėjas, tad traukdavau į Silk'ą arba Capital'ą. Silk'as patiko tuo, kad gėrimai buvo salyginai nebrangūs (po 1-2 svarus) ir muzika buvo tikrai nebloga. Kas nepatiko - tualetuose esantys juodukai, kurie labai jau kiša savo paslaugas - kvepalai, ledinukai ir etc. Capital'e muzika taip pat nebloga, tačiau jis tolimesniame miesto centro gale, tad kartais vien dėl atstumo ten neidavome. Plius, gėrimų kainos nepalyginamai aukštesnės su Silk'u.
 
Buitis ir kaimynai
 
Gyvenome, kaip jau dažnai įprasta Britanijoje, sublokuotame 2 aukštų namuke. Įėjimu dalinomės su pakankamai jauna veterinare škote. Ji turėjo 2 šunis, kurie labai mėgdavo garsiai paloti. Už sienos - šeima su vaikais kurie labai mėgdavo mušti būgnais. Ačiū Dievui, tėvai būdavo supratingi, ir vaikai pernelyg neįsijausdavo. Kita vertus visi tie žmonės turėjo kaimynus 5 lietuvius, kurie mėgdavo tūsinti ir neatsisakydavo garsios muzikos savaitgaliais. Keletą kartų buvo atėję paprašyti patildyti muziką, nes negalėdavo susikalbėti (kaip supratote, sienos nebuvo pačios storiausios). Kaimynė, su kuria dalinomės ne tik įėjimu, bet ir mažu kiemeliu nebuvo labai supratinga ir išmani, iš kartais šunų ekskrementai kieme pragulėdavo po kelias dienas. Kitas gana erzinantis dalykas - nemokėjimas suprasti, kad mes ne jos tarnai. Kadangi gyvenome kaip ir kartu, tai ir priklausė šiukšlių konteineriai visiems. Ir juos reikėdavo tam tikromis dienomis išstumi į gatvę, kad išvežtu šiukšles (ant durų vidinės pusės buvo kalendoriukas su 4 spalvomis nuspalvintomis dienomis, kad būtų aišku, kurį konteinerį išstumti į gatvę - buitinių atliekų, žaliųjų atliekų, stiklo, arba popieriaus). Tačiau arba ji per daug dažnai susipainiodavo, ir išstumdavo ne tuos konteinerius, ko pasekoje turėdavo su tuo pačiu pilnu konteineriu turėdavome pragyventi dar dvi savaites. Bet kaip sakoma, čia smulkmenos. Kadangi mes dažnai baliavodavome, tai kaip kyšį už garsią muziką nunešdavome keptos lietuviškos mėsos, o ji mainais pasidalindavo pyragu, kurį dažnai kepdavo.Visumoje - kaimynė tikrai gera, ir draugiška - nepalyginsi su niurgzliais kaimynais, kokie yra Lietuvoje.
 
Gyvenamoji vieta, parduotuvės, maistas ir jo kainos.
 
Gyvenome labai patogioje vietoje - centras, universitetas, sporto klubas, parduotuvės - viską pasiekti galima buvo per mažiau nei 15 minučių kelionę autobusu. Artimiausią parduotuvę - babajinę - buvo galima pasiekti per minutę. Tesco - 5 minutės, Lidl - 10. Pigiausia būdavo apsipirkti Lidl'e - savaitei pavalgyti galima buvo nusipirkti už 40-50 svarų 3 asmenims (žalios mėsos, duonos, dažovių, makaronų, vaisių, pieno, sulčių, etc). Tesco maistas buvo brangesnis apie 20%. Tačiau jei reikdavo kokio vieno-kito produkto (pieno, sausų pusryčių, daržovių ar vaisių) eidavome į Tesco. Alaus kaina - vidutiniškai apie 2 svarus už litrą. Mes negerdavome tų pigių lenkiškų alų - rinkdavomės vokišką, belgišką alų. Kitas alkoholis - romo litras apie 17 svarų, degtinės - apie 13. Niekada neprašykite draugų, kurie vyksta į turistinę kelionę po Škotiją nupirkti viskio - geriamo viskio litras kainuoja apie 25 svarus. Kai gyveni ir dirbi ten, tai nėra daug, palyginus su lietuviškomis kainomis. Tačiau vežti lauktuvėms, ypač kai važiuoji su lietuviškais pinigais, tai yra ganėtinai brangu. Kartais, kai labai tingėdavosi daryti valgyti, arba būdavo savaitgalis, ir ruošdavomės į miestą - aplankydavome kebabinę. Netoli namų, skaniai gamina - kaina nuo 5 iki 10 svarų už picą arba kebabą. Picų nepalyginsi su lietuviškomis - skanios, traškios, didelės, ir sočios. Kebabai - tik bandelėje, su daug mėsos, daržovių ir t.t. (tikrai ne tai, ką matome Lietuvoje - nuo tų bent pavalgyti galima, ir žinai, kad tikrai gan sveika). Nerekomenduoju pirkti hotdog'ų nes skaniausia dalis jame turbūt bus bandelė. Dešrelės skonis šlykštus, ir kaip vienas draugas apibūdino - ne dešrelė, o negro p*mp*las. Manau, kad Ernestas (Loganas) ir kiti buvę ten man pritartų. Maistas darbe - ganėtinai skanus - už pusantro svaro galima gauti skanų kepsnį su bulvėmis fri (chips). Sriuba - apie pusė svaro, ir dažniausiai būna trinta. Kiek mačiau darbe, tai visi škotai ją valgo mirkydami duonos gabalą į sriubą, ir valgydami tą šlapią masę. Pusryčiams būdavo arba sausi pusryčiai (nusiperki pakelį dribsnių ir pakelį pieno) arba kažkokia angliškų pusryčių atmaina - į lėkštę įkrauna scrambled eggs, kurie greičiausiai padaryti iš miltelių, pupelių pomidorų padaže (tiksliau pomidorų padažo su pupelėmis) ir labai labai sūraus bekono. Ačiū dievui, kad darbe būdavo vandens fontanai, kurie išgelbėdavo, ir po poros valandų to sūrumo burnoje nebesijausdavo.
 
 

 
 
Oras, žmonės, šalis.
 
Kas labai nustebino, tai oras. Kad ir kaip visi yra įpratę prie lietingosios Škotijos, tačiau pirmą mėnesį kritulių nebuvo visai. Saulė kepino beveik kaip Lietuvoje, +25 pagal Celsijų buvo tikrai. Ta proga buvome ir prie jūros nuvažiavę - ko nedariau Lietuvoje gerus 7 metus, tą Škotijoje padariau per pirmą mėnesį. Paplūdimiai nebuvo patys tvarkingiausi, bet mes juk ne į Turkiją važiavome, tad mums tiko. Vanduo buvo šaltokas ir sūrus (pamiršęs buvau, kad jūra tai ne ežeras), tad pirmas gurkšnis privertė užsikosėti. Labai nustebino pradėjusi trauktis jūra - vėliau iki jos teko neblogai pasivaikščioti. Nors, po teisybei - nuėję gerą puskilometrį neištvėrėm. Vandens tik iki kelių, o dugnas beveik lygus. Tad kaip vaikai atsisėdome, ir sėdėdami pasimaudėme (kad ir kaip juokingai tai atrodė iš šalies). Per tą dieną įdegiau taip, kad oda nuo pečių pradėjo luptis dar tą vakarą. Jausmas nebuvo pats maloniausias, bet viduje džiaugiausi, kad neturėsiu "baltų marškinėlių" įdegio. Kas liečia patį kraštą - reto grožio šalis. Neįsivaizduojat koks malonumas naktį sėdėti virš miesto ir gerti alų, bei grožėtis vakarėjančiu Edinburgu. Kita kalnuotosios šalies pusė - kalnai pačiame mieste. Tad jei reikia kur nors nueiti, beveik visada pasitaikys kalnas arba pakalnė. Ir ne šiaip koks, kurio beveik nesijaučia, o toks, į kurį ir uždusti gali belipdamas. Žmonės labai draugiški, malonus, be kompleksų. Gal tai apsimetinėjimas, bet tai žymiai maloniau nei niurzgliai lietuviai, kuriems viskas netinka, viskuo jie nepatenkinti.
 
 







 
 
Lietuviškas maistas
 
Tik atvažiavus, kas be ko, buvo sunku buvo priprasti prie vietinio maisto - pieno skonis sintetinis, juodos duones nelabai yra, grietinės nerasta. Dėkui Dievui, visai netoli namų buvo lenkiškų maisto prekių parduotuvė. Kad ir kaip netikėtai varškės Lietuvoje ne itin valgęs, pirmas mano produktas nusipirktas lenkinėje buvo varškė su grietine. Prie viso to pridėjus šiek tiek uogienės gavosi visai padorus desertinis patiekalas. Žinoma, pieno produktai lenkiški, bet vis ne skysta britiška grietinėlė, kurią sunku suprasti kaip vartoti. Šiek tiek daugiau pagyvenęs ten, atradau dar vieną parduotuvę - rusiškų, lenkiškų, lietuviškų, gruziniškų prekių asortimentas nebuvo pats didžiausias, bet tai džiugino širdį. Tik užėjęs nusipirkau lietuviškos duonos, riebios lietuviškos grietinės, du indelius lietuviškų rūgštynių ir Vytauto vandens. Žinoma, kainos didelės - už viską palikau beveik 8 svarus, tačiau bent kas nors lietuviško. Išsiviriau skanios rūgštynių sriubos, ir mėgavausi ja beveik 3 dienas. Žinoma, jos kokiam mėnesiui buvau atsivalgęs po to karto, bet tikrai buvo verta. Lietuviškas alus - pusantro svaro už puslitrinį "Švyturio ekstra" pasirodė daugoka, tad nepirkau. Vokiškas "Budweiser" arba olandiškas (berods) "Bavaria" buvo taip pat neblogi. Duona, nors ir su lietuviška etikete, tačiau nebuvo labai lietuviška - kepta lenkų gamykloje Anglijoje. Tačiau geriau nei balta britiška. Už visą tai kokiam Lidl'e bučiau sumokėjęs kokius 4 svarus maximum, tačiau žinot kaip sako - lietuviškas maistas visur geriausias.
 
 
 

 
 
Radiniai
 
Turbūt menka naujiena, kad Anglijoje/Škotijoje gatvėje rasti visai neblogos kokybės daiktą nieko keisto. Na, mes nebuvom išimtis. Kartą einant į visai šalia esančią babajinę užstebėjom kažką labai panašaus į komodą. Kadangi kieme nebuvo nei staliuko, nei kažko panašaus į jį, tai nusprendėm prigriebti jį. Didžiausias bėda - kad ėjau su Jolanta, o komoda buvo gana sunki. Tačiau 100 metrų nuėję per 15 minučių su ta komoda, buvome kieme, ir turėjome improvizuotą stalelį. Kokybė jo nebuvo įspūdinga, bet žinoti kaip sakoma - dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Taip pat anksti ryte eidami į darbą su Mariumi pastebėjome visai neblogos kokybės baltą gražią sofutę. Kadangi jos pasiimti į namus, ir nepavėluoti į darbą neturėjome galimybių, tad nusprendėm grįždami iš darbo ją prigriebti. Deja, grįžtant kažkas mus aplenkė, ir jos jau nebebuvo. O būtų tikusi pas mus.. Dar vienas super radinys - spinta. Ėjom su Egiu į jo universitetą, ir netoli fakulteto pastebėjom į konteinerį atremtą išrinktą spintą. Pagalvoję, kad jos mus reikia, nusprendėm vėliau grįžti. Pasiėmėm Marių, ir pradėjom ją dalimis tempti namo - kaip voverės riešutus. Tuo metu tikrai pasijautė, kad Škotija yra labai kalnuota šalis, ir įprastinis kelias nuo univero iki namų, trukęs 5 minutes dabar virto 15 minučių didelės spintos nešimo į kalną. Na, per 3 valandas susinešėm spintą - su veidrodžiais, durimis, rankenomis ir net varžtais. Kitą dieną ją susirinkome - ir po 2 valandų supratome, kodėl taip keikėmės ją nešdami - prieš mus stovėjo trys spintos, ir mėtėsi pusė ketvirtos. Nifiga sebia. Bet kaip nemokamai, ir neblogos kokybės mums tiko. Taip pat jau be manęs jie yra parsinešę neblogos kokybės stiklinį žurnalinį staliuką, 5 kėdes, didžiulį fotelį, ir medinį stalą, kuris vėliau vėl buvo išneštas prie konteinerio. Ką dar manau verta paminėti - kad britai turi labai keistą požiūrį. kaimynas turi stalą - man irgi jo reikia. Ne tiek kiek reikia, bet nenoriu atsilikti nuo jo. Taip kieme pas mus atsirado beveik 400 svarų kainuojantis stalo ir 4 kėdžių rinkinys, kurį nusipirko kaimynė, matyt, pamačiusi, kad šalia gyvenanti kaimynų šeima irgi turi stalą. Ir visai nesvarbu, kad ji prie to stalo beveik nepraleido laiko, ir juo mėgavomės mes. Tačiau ji jį turėjo, ir jai, tikiuosi, buvo gera dėl to, kad neatsilieka nuo kaimynų.
 
 



Nuotykiai
 
Kaip ir kiekviena kelionė, taip ir iš neapsiėjo be nuotykių. Labiausiai streso ir baimės įvaręs nutikimas buvo, kai brolis ir kambariokas su draugėmis grįžo kelioms savaitėms į Lietuvą, tad likau visame bute vienas. Pasakė, kad nelaikyčiau lango net pridaryto (gyvenome pirmame aukšte) kai esu darbe, ar mieste. Na, pasakė, ir šventa. Kadangi laisva diena, atsikeliu gerokai įdienojus. Sumąstau, kad reikia vykti į miestą. Pasiemu raktus, sėdu į autobusą, ir jau centre. Praleidžiu geras 4 valandas, apsiprekinu neblogai, grįžtu namo su 3 maišais pirkinių. Išlipu iš autobuso, ateinu į kiemą, rakinuosi duris, ir jos nesirakina! Atrodo, kad būtų užstrigusios. Arba, kad iš vidaus užtrenkė. Sunerimstu. Pradeda lynoti. Prisimenu, kaip brolis pasakojo, kad jam irgi taip buvo nutikę - paklibino spyną 15 minučių į visas puses, raktą pasukinėjo, atsirakino ir tiek žinių. Bandau ir aš. Šnipštas. Praeina pusvalandis. Vis dar nieko. Apsidžiaugiu, kad bent į darbą rytoj nereikia - nei drabužių, nei rakto, nei pinigų neturiu, ir stoviu su trimis maišais daiktų. Užpanikavęs skambinu broliui į Lietuvą. Sakau situacija - ramina, sako, viskas ok, man irgi taip yra buvę, pasukiok raktą kaip sakiau. Bandau, vis dar nieko. Galvoju, kad reiktų spynų meistrą išsikviesti. Tada net nupurto - alga tai tik rytoj, o su savimi turiu tik 10 svarų, namie maximum 20 guli. Lietuvišką kortelę, kaip ir visas kitas korteles palikau namie. Ačiū Dievui, kad Wi-Fi iš namų veikia, tad pradedu ieškoti emergency locksmith'o. Randu vieną, skambinu. Sako: šimtas svarų, būnu po pusvalandžio. Primetu, kad nei grynais, nei lietuviškoje kortelėje, kuri guli namie, tiek neturiu. Susirandu dar vieną spynų meistrą netoli namų. GoogleMaps rodo, kad pėstute iki jo 15 minučių. Tačiau ir užsidaro jis už 15 minučių. galvoju, velniop, bėgsiu. Atbėgu per 10. GoogleMaps rodo, kad esu vietoje. Tačiau jokios iškabos, jokio ženklo, kad ten būtų spynų meistras nėra. Girdžiu kaip bažnyčios varpas mušą 6. Panika juoda. Šalia dirba parduotuvėlė. Užeinu pasiklausti, ar žino apie spynų meistrą, dirbantį netoliese. Nieko nežino, čia tokio nėra. Nusprendžiu pasiskambinti duotu numeriu. Deja, skambindamas į Lietuvą išnaudojau visą sąskaitą. Laimei mergina pasiūlo savo telefoną. Skambinu - nekelia. Padėkoju merginai, ir išeinu. Grįžtu namo nosį nukabinęs. Atsisėdu ant laiptų. Pradedu galvoti. Turiu raktus, bet negaliu įeiti į namus. Neturiu pinigų spynų meistrui. Negaliu net paskambinti broliui, nes sąskaita baigėsi, netoliese esanti babajinė kurioje galėčiau papildyti sąskaitą jau nebedirba. Išeidamas užrakinau suknistą langą, tad net per jį įlipti negaliu. Ateina SMS. Kažkodėl nudžiungu. Manau, kad meistras rado praleistą skambutį, parašė žinutę. Perskaitau. Garsiai lenkiškai nusikeikiu - ryt 6h ryto darbe. Te tau, boba, devintinės. Staiga išgirstu lojimą - kaimynės šunis kažko nerimsta. Apsidžiaugiu. Pabeldžiu pas ją. Girdžiu šunis prie durų. Tyla. Pabeldžiu dar kartą. Šunys suloja, bet visa dar tyla. Užmetu akį per langą - mašinos nematyti. Reiškia ir kaimynės nėra. Dar kartą nusikeikiu. Suskamba telefonas - skambina Marius, matyt, pasiteirauti, ar pavyko įeiti. Pakeliu, pasakau, kad nekažką. Pasiūlo parašyti lietuviams draugams, ar priims pernakvoti. Sakau, kad net sąskaitos neturiu. Jis pažada parašyti, gal pavyks ką suveikti. Po 5 minučių perskambina, pasako, kad priims. Atrodo, kad Puntukas nuo akmens nukrito - Lukas gyvena Sighthill'e - 5 minutės pėstute iki darbo. Nuvažiuoju su visais savo daiktais pas jį, pernakvoju ant sofutės, palikęs daiktus pas jį, nueinu į darbą. Atidirbęs pamainą, nieko nevalgęs ir piktas, kad vis dar negaliu įeiti į namus, gaunu sms nuo Mariaus - už valandos namuose bus spynų meistras, kurį atsiuntė agentūra. Ta proga iškart nueisiimu visą algą, pasiemu daiktus, ir skubu namo. Meistras neveluoja, viską sutvarko, ir dar nemokamai. Ar gali būti geriau? Pagaliau pasidedu savo daiktus, atrakinu tą nelemtą langą, kad turėčiau avarinį įėjimą, jeigu ką. Siunčia velniop darbą, kuris ką tik atsiuntė sms, ir kviečia rytoj (šeštadienį) į darbą. Man savaitgalis. Pagaliau.
 
Pabaiga
 
Per du mėnesius uždirbau beveik 1300 svarų, iš kurių beveik 300 išėjo nuomai. Maistui netaupiau (žalią mėsą pirkdavau 3-4 kartus per savaitę, nevengdavau lašišos, vaisių, alaus (kas be ko). Nusipirkau nemažai daiktų, drabužių (į PRIMARK užeidavau tik tokių drabužių, kur kokybė nelabai svarbi (darbinės maikės kojinės ir etc), nes prekindavausi NEXT, H&M ir panašiose parduotuvėse. To pasekoje parsivežiau beveik 300 svarų į Lietuvą.
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas kavinėje
 
Darbas picerijoje
 
Darbas naktiniame klube

Žinoma ne paslaptis. Iš pradžių sudegiau ant paypalo. Anoks čia verslas, bet.. :o Buvo žmogus iš šio forumo, kuris pardavinėjo geru kursu, iš jo ėmiau 4kartus, pasidariau šiek tiek lt, bet 5kartą nusprendžiau laukt, kol $ kursas pakils, galėjau persivest į sąsk ir viskas būtų buvę ok, bet nebespėjau ir iškeltas dispute nunešė beveik 1000$. Bet čia tik pradžia. Po to sekė verslas tinklinio marketingo srityje. Ten tai gera smegenų plovykla. Man taip pat praplovė, o aš būdamas naivus ir nepatyręs patikėjau. Nusipirkau registraciją už 1600Lt, susikūriau web. Iš pradžių buvo nemažai susidomėjusių, bet va kažkaip niekas nepasirašydavo investuot, tada užplaukė krizė ir šiuo metu surast žmogų, kuris investuotų 1600lt nelabai ir yra.. Dar vienas biznelis, tai auto pirkėjų suradimas Lietuvoje. Žodžiu Amerikoje sėdėjo žmogus, kuris turėjo auto firmą.Jis man davė progą padirbėt. Man reikėjo surast žmogų, kuris užmokėtų už auto į priekį, o amerikietis jį nuperka, įmeta į konteinerį ir parsiunčia į LT. Na žodžiu suradau žmogų, tas atsiuntė lt i mano sąsk,o aš amerikiečiui, nes pirkėjo kortelė negalėjo persiųst tokios sumos į JAV. Tuo pačiu pirkėjas manęs paprašė šiek tiek paskolint, nes į auto viską sukišo. Kadangi mačiau, jog pirkėjas tikrai turi LT, sutariau už procentą paskolinti, bet amerikietis bankrutavo, auto nuplaukė, kiek žinau dabar jis paduotas į teismą, taip pat ta skola man dar iki šiol negrąžinta. Po šitų praradimų nusprendžiau, kad reikia pabandyt dar kartą užsidirbt. Susiradau atrodo patikimą Kinijos kompaniją, kuri pardavinėjo tel, susiradau pirkėjus LT. Man tereikėjo atsisiųs tel ir tiek, daugiau pirkimas buvo suderintas. Na ir ką, nuo to laiko nebemėgstu kinų. :) Žinoma pajuokavau, bet kaip supratote, vėl mano "verslas" sudegė. Tikriausiai pastebėjot, kad mano lt išsitaškė net ne verslo kūrimui, o neva greitiems pinigams. Nuo to laiko padariau nemažai išvadų ir į tokius "verslus" nebekišu nosies. Iš pradžių viską labai gerai apsvarstau. Jau daug tinklinio marketingo ryklių lietuvių man siūlė pradėt dirbt su jais ir uždirbt aukso kalnus, bet aš nepasinėriau į jų pasakas, bet iš pradžių išstudijavau tuos verslo planus ir pamačiau, kad jei tai būtų realybė, kompanija turėtų neigiamą balnsą. Na žodžiu daug pasakot, bet esmė ta, kad iš pradžių reikia labai gerai viską apgalvot, kad ir kaip painiai viskas atrodytų. Dar vienas dalykas-google power. Tai nuostabus dalykas. Ir pvz jei būčiau ja pasinaudojęs prieš perkant tel iš Kinijos, bučiau radęs įrašų, kad ta kompanija tik fiktyvį. Nuo tada, iš pradžių viską tikrinu googlėje, tuomet prašau atsiųst patvirtinančius dokumentus, o tik tada galima galvoti apie realų sandėrį su tokiomis kompanijomis.
Va taip praradau savo pradinį kapitalą per savo naivumą ir patirties stoką. Tikrai pradėjau gebėti atskirti melą nuo teisybės ir įvest daugiau saugiklių į pirkimą/pardavimą. Ir dar vienas dalykas, kurį suvokiau yra tai, jog reikia užsiimt apčiuopiamu verslu, o geriausiai kažką gaminti. Kaip jau minėjau turiu įdėjų, kurias tikiuos kadanors pavyks realizuoti :)

Su tokia gramatika - neverta net stoti manau.

Geri pamąstymai ir patarimai. +
Tačiau kas gali sustoti ir atsisakyti savo idėjos, pakalbėjęs su nusimanančiais žmonėmis, jei jis tikrai tiki savo idėja? Ir ar tikrai verta atsisakyti, net jei visi protingi žmonės sako, kad ta - idėja yra kvaila ir įgyvendinti jos neįmanoma arba visiškai neapsimoka? Mokslo ir technikos pasaulyje tyrime daug pavyzdžių, kai išradimai byvo įgyvendinami palydint patyčioms iš garbių protinguolių... o ir verslo pasaulyje... jei tikėjimas savo idėja toks netvirtas, kad gali atsisakyti savo idėjos įgyvendinimo dėl to, kad kiti pasakė, jog tai neįmanoma arba neapsimoka - tai gal iš tiesų jie tau padėjo sutaupyti jėgų ir lėšų, nes galų gale būtum palūžęs...

Pastaruoju metu internete padažnėjo wannabe-verslininkų pranešimų iš serijos "turiu nerealią idėją, ieškau kas prisijungtų prie komandos". Paskutinis pavyzdys - FB grupėje "Lietuvos webo profesionalai" ta tema gavosi kilometrinė diskusija.
 
Noriu pafilosofuoti ta tema ir truputį nuraminti tuos, kas skraido padebesiais ir galvoja kad "vat tuoj sukursiu projektėlį, greitai subėgs lankytojai ir uždirbsiu milijonus".
 
Apskritai į Lietuvą pastaraisiais metais atėjo verslo optimizmo mada - atsirado startuolių, visokių hubų, *camp'ų, o ir tas pats Forum One įgavo pagreitį. Visiems yra rėkiama: ateikite ir darykite verslą, tai yra paprasta, reikia tiesiog [turėti idėja / daug dirbti / geros komandos / pasirinkti nišą / profesionaliai parduoti] - pasirinkite tinkamą variantą. Ir tautiečiai prisiklausė tokių minčių, juk iš tikro pasakoja rimti dėdės, kurie jau sukūrė verslus, kaip čia galima jais netikėti.
 
O bet tačiau. Realus kelias iki bent kažkokios minimalios sėkmės yra daug daug daug (DAUG!) sudėtingesnis, negu pasakojama motyvacijos knygose ir kalbama konferencijose.
 
Sakykime, kad sugalvojote idėją nerealiam verslui, kuris, jūsų galva, turi iššauti ir atnešti jums turtus. Kaip dažniausiai įsivaizduojamas tolimesnis kelias:
- Iš kur nors gaunu pinigų pradžiai - juk mano idėja tokia nereali, visi duos pinigų
- Pasamdau komandą, kuri sukurs afigeną produktą/paslaugą
- Įdedu reklamą į Google/Facebook/Uždarbis arba šiaip į enternetą, dar girdėjau kad pora kilogramų SEO padeda
- Ateis kvadrilijonai lankytojų, kurie norės iš manęs užsisakyti viską ką pasiūlysiu
- Profit
 
Dabar grįžkime prie dažnesnės realybės:
- Vien į idėją niekas investuoti nenori, teks krapštyti pinigus iš savo ar artimųjų kišenės
- Žmonių samdymas irgi nėra lengvas: juk norėsite pigiau, o tada nukentės kokybė, o ir dar pataikysite ant neteisingų žmonių, dėl ko kūrimas užtruks 2x ilgiau ir kainuos 3x brangiau
- Pakeliui dar atsiras tuzinas idėjų, ką pakeisti, patobulinti ar išmesti iš pirminės idėjos - visam tam įgyvendinti vėlgi reikės pinigų
- Pirminė reklama bus brangi ir neduos tinkamo efekto - net jei žmonės ir ateis, tai nereiškia kad pirks
- Sužinosite, kas yra konversija ir kad skaičiai yra žiaurūs, kad kažką perka internete kas šimtasis/tūkstantasis lankytojas
- Blem, kiek pinigų sukišta, o užsidirbti nesigauna... Raukiam.
 
Trumpai tariant - paveiksliukas:
 
http://static6.businessinsider.com/image/4f967b9469bedd6828000031/success-sketch.png
 
- - - - - - -
 
Bet yra ir šviesi medalio pusė. Nesmerkiu žmonių, kurie nori pradėti savo verslą. Tai yra labai labai sveikintina, ir pats nuoširdžiai padedu kam tik galiu, jei kas kreipiasi su įdomiom idėjom. Bet problema yra tame, kad per daug aplinkui matau rožinių akinių. Taigi, ką noriu patarti turintiems nerealią verslo idėją:
 
1. Nusiimkite rožinius akinius, nusileiskite ant žemės, papasakokite savo idėją kažkam patyrusiam, o geriau keliems žmonėms, surinkite kritiką, permąstykite raudoniolika kartų, ar verta pradėti.
 
2. Paklauskite realių potencialių klientų, ar naudosis jūsų paslauga. Gali ir čia atšokti noras, kai suprasite kad kuriate projektą sau ir savo katei.
 
3. Paskaičiuokite realius verslo kūrimo kaštus ir galima pelną. Skaičiai, skaičiai, skaičiai. Aišku, pradžioje juos prognozuoti sunku, bet reikia bent įsivaizduoti, ar kalba eina apie tūkstančius, dešimtis tūkstančių, ar šimtus tūkstančių.
 
4. Sukurkite pirmą produkto versiją kiek įmanoma greičiau. Taip vadinamas MVP skirtas ne garsiai pristatyti save pasauliui - o parodyti realų veikimą pirmiems realiems pirkėjams ir sugeneruoti pirmus realius užsakymus. Jei matote, kad šiame etape kažkas REALIAI susidomi ("realiai" = moka pinigus), tada eikite toliau. Priešingu atveju - galbūt apsimoka sustoti čia.
 
5. O tada jau viskas pagal situaciją - jei šiame etape jaučiate potencialą, tada darykite platesnę versiją, investuokite į reklamą, didesnę komandą ir plėskite akiratį.
 
Štai tiek padrikų minčių. Nieko nenorėjau įžeisti, tiesiog tampu kažkiek alergiškas verslininkų "svajukų dramblionėms", tai tikiuosi šis postas bent kažką privers susimąstyti.