Goatard

Nemokamai atlikčiau keletą front-end darbų (jQuery, HTML/CSS). Nepasiimu didelių projektų. Jei yra būtinybė, padaryčiau nedidelį back-end darbą. Rašome tik AŽ!

Apie visokius girdėjau, bet apie tokius, kad neišlaikytų tokių egzaminų tai dar ne :D. Pagal šitą informaciją, tai taip supratau, kad lieki antriems metams mokytis.

Sveiki,
 
prisistatysiu ir trumpai papasakosiu apie save.
Esu Vytas gyvenu nuo mazens Ispanijoje tad iskart uz berastyste atsiprasau.
Cia baigiau ir vidurine ir Universiteta (Informatikos indzinerija) Siuo metu studijuoju magistra ir tuo paciu dirbu.
 
Laisvalaikiu sportuoju arba dalyvauju keliuose grupese kaip savo miesto Google developer group, man tai suteikia daug privilegiju, priejimo prie naujausiu google naujienu ar technologiju. Turime labatorijoje google street view kamera, google glass nors visa tai jau kelis metus. Taipat darome projekta Liquid galaxy tad grupes ikurejas pastoviai palaiko rysi su Google.
 
Pats asmeniskai su dar keliais pazystamais atidarem firma Sport for the world, taciau dar tik jos pradzia tai mazai ka galiu papasakoti. Galite pamatyti musu veikla kolkas tik Facebook puslapyje, neturiu laiko uzsiimti Web puslapiu siuo metu, iki vasaros tureciau uzbaigti, dabar tik wordpress idetas be turinio.
Taipat esu kitoj mieto grupem kur darom Drone renginius, ir turnyrus.
Meginau daryti 3x3 krepsinio lyga, pradzioj kelis turnyrus padariau gan sekmingus bet krepsinio federacija apkarpe sparnus su visokiais gazdinimais, o investuot i tai turedamas mazai pagalbos nesinorejo.
 
Tai tiek apie mane, jei bus kokiu klausimu klauskit. :)
Dar karta atsiprasau berastyste.

Tai jie irgi ne nemokamai suteikiami, plius dar bounty ant savęs užsidėti :D Tai dar galima betinti kurią mėnesio dieną mirsi ir statymus priimti :)
 
Gyvenime mažiau apie tokius dalykus reikia galvoti, tiek finansine, tiek pasaulėžiūros prasmes. Va tada tai ilgai ir smagiai gyvensi :)

Atliktus reprezentatyvų šalies gyventojų nuomonės tyrimą paaiškėjo, kad lietuviams pats geriausias amžius yra 33 metai.
 
http://g4.dcdn.lt/images/pix/520x345/GHYpl6M66qk/festivalis-jaunimas-linksmybes-61658809.jpg
 
Tai skelbia gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“.
 
Lietuvos gyventojų nuomone, gauti pirmąjį darbą žmogus turėtų iki 20 metų, pradėti savarankišką gyvenimą nuo tėvų – būdamas 22, apsidrausti gyvybę – 25, susituokti – 26, susilaukti pirmosios atžalos – 27, įsigyti pirmąjį būstą ir pradėti kaupti lėšas pensijai – 28, pradėti investuoti – 29 metų amžiaus.
 
Įdomu tai, kad šiuo požiūriu vyrų ir moterų nuomonės sutampa.
 
„Nors tuo metu įtampos, atsakomybės ir rūpesčių žmogaus gyvenime tik padaugėja, apklaustųjų nuomone, įžengęs į trisdešimtmetį žmogus turi daugiausia pasitikėjimo savimi, tuo metu jo santykiai ir asmeninis gyvenimas pasiekia piką, jis gali džiaugtis gera sveikata ir fizine būkle, aukščiausiomis, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, pajamomis“, – tyrimo rezultatus apibendrino „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
 
http://valstietis.tv3.lt/var/ezwebin_site/storage/images/pradzia/naujienos/kriminalai-nelaimes/padirbti-eurai-plusta-i-apyvarta/1993025-1-lit-LT/Padirbti-eurai-plusta-i-apyvarta_articlethumb580.gif
 
Pasak jos, karjeros viršūnę Lietuvos gyventojai dažniausiai planuoja pasiekti iki 39-erių, o į pensiją didžioji dalis apklaustųjų norėtų išeiti sulaukę 59 metų.
 
Daugiausiai uždirbantys 30-40 m. žmonės. Vidutiniškai, jų pajamos, apklausos duomenimis, siekia 750 eurų. 680 eurų uždirba 20-30 m. ir 40-50 m. žmonės, o 650 eurų – 50-60 m. žmonės.
 
Didesnės 30-40 m. gyventojų pajamas, anot A. Grabinskės, galima paaiškinti prisitaikymu prie šiuolaikinio verslo poreikių. Šios grupės gyventojai dažniausiai yra įgiję paklausų išsilavinimą, moka kalbų ir yra konkurencingi darbo rinkoje.
 
„Vakarų visuomenėje su amžiumi pajamų kreivė kyla į viršų, nes žmonės padaro karjerą, išplėtoja verslus. Veikiausiai teks palaukti dar dešimtmetį, kol 30-40 m. žmonės taps vyresni ir jau būdami vyresni nei 40-ies uždirbs daugiau nei 20-30 m. žmonės“, - mano A. Grabinskė.
 
Pasak jos, tam, kad žmogus senatvėje jaustųsi finansiškai aprūpintas, savo santaupoms jis turėtų skirti apie 10 proc. savo pajamų nuo 30-ies metų.
 
„Norėdami pasiekti šių tikslų lietuviai jau dabar turėtų susimąstyti, kaip finansiškai pasirengti šiam gyvenimo etapui ir užsitikrinti orų gyvenimą senatvėje“, – komentuoja A. Grabinskė.
Šaltinis: Delfi.lt

Nepritariu:
 
 
O kur tie 10% prapuola jaunesniais metais? Mano vizija: kad vaikai būti mokomi planuoti savo finansus dar būdami mokykloje, o pradėti kaupti/taupyti/investuoti į asmeninį portfelį/pensijų fondus su pirmomis oficialiomis pajamomis, jei jos bent kiek dengia jauno žmogaus poreikius linkmintis ir bazines išgyvenimo sąlygas (maistas, mokesčiai).

O aš pasakysiu taip, kaip sako mano viršininkas (įmonės savininkas kurioje dirbu) - Nepakeičiamų nėra! :) Ir iš patirties galiu pasakyti, kad tai tikslūs žodžiai. Pavyzdį galiu duoti tokį, kad kai įsidarbinau dabartinę darbovietę, buvo žmonių (specialistų) be kurių tiesiog būtų sustoję visi darbai. Tokie specialistai leido sau piktnaudžiauti alkoholiu, nes žinojo, kad jų išmesti iš darbo tiesiog negali, nes nebus kam dirbti. Laikas ėjo, atėjo jaunimas, specialistai apmokė juos, ir ką tu sau manai? Buvo iškeltas ultimatumas seniesiems darbuotojams, net patys specialistai pripažino, kad jie jau nebėra nepakeičiami ir nuopstolio tikrai nepatirs bendrovė jei jie išeis iš darbo. :)
 
Žvelgiant būtent į Top Gear atvejį su Klarksonu, manau, kad laida uždirbanti tokius pinigus, nesunkiai ras pamainą, nors jeigu tai ir atsieis brangiai, bet tikrai kaip sakoma dėl vieno žmogaus netekties bankrotas negresia. :) Bent jau mano tokia nuomone. Žvelgiant iš darbdavio pusės, būtų mano valia, su ta pačia minute išspirčiau darbuotą, kuris nežino savo vietos. :)

Tik pabandykite minutėlei įsivaizduoti, kad Jūsų geriausias darbuotojas, generuojantis Jūsų verslui didžiausias pajamas, padaro ką nors idiotiško kaip kad neseniai padarė Jeremy Clarkson. Ar leistumėte jam likti dirbti pas Jus?
 
Ši dilema (leisti-neleisti) vyko gerą savaitę ir užsienyje buvo viena iš karščiausiai aptarinėjamų temų socialiniuose tinkluose. Žinoma, įvykiai BBC televizijoje palietė ir Lietuvos visuomenės informavimo priemones, kadangi kultine tapusi laida automobilių mėgėjams „Top Gear“ rodoma ir pas mus. Kaip ir dar 169-iose pasaulio šalyse.
Žinia, kad BBC atleido savo „pinigų generavimo mašiną“ sulaukė įvairių reakcijų – buvo palaikančių tokį sprendimą, buvo ir jį smerkiančių. Tačiau šiame straipsnyje noriu panagrinėti ne Jeremy Clarkson ir jo elgesį, o pačią dilemą.
 
Apžvalga
 
Sugrįžkime trylika metų atgal – į 2002-uosius. BBC buvo įtikinta, kad reikia grąžinti „Top Gear“ į eterį ir šiek tiek pakeisti laidos formatą. Televizija su tuo sutiko, o Jeremy Clarkson ir jo komanda, vedini jų prodiuserio Andy Wilman, pavertė televizijos šou kultiniu: „Top Gear“ buvo (oficialiai) rodoma 170 šalių, turi 14,500,000 fanų savo Facebook’o puslapyje (skaičius gali keistis, nes prieš BBC atleidžiant J. Clarkson’ą, jų buvo daugiau kaip 25,000,000), generuodavo apie £150,000,000 pajamas (TV programa, žurnalas, retransliacijos teisės, įvairūs „Top Gear“ prekiniu ženklu pažymėtos prekės) ir „atnešdavo“ daugiau kaip £40,000,000 GBP pelno per metus. Tas pats „Top Gear“ žurnalas, leidžiamas beveik 1,700,000 vienetų tiražu visame pasaulyje, „juokiasi“ iš prognozių apie spaudos leidinių išnykimą (apie tai rašiau praėjusį kartą).
 
Tačiau yra ir kita medalio pusė – J. Clarkson’as yra itin skandalinga asmenybė.
 
Kita medalio pusė
 
Nuo 2008-ųjų, J. Clarkson’as buvo įsivėlęs į daugelį skandalų ir sukėlęs nemažai įtampos dėl savo pareiškimų jautriomis temomis. Kaltinimai buvo patys įvairiausi: rasizmas, smurtas, atvira politikų kritika ir nekorektiškumas, ir taip toliau. Visi įvykiai rodė, kad Jeremy Clarkson yra savotiškas „chuliganas“.
 
2008 m. liepos mėn.
BBC vadovai pareiškė pretenziją, jog J. Clarkson’as už vairo vartoja alkoholį (gėrė džiną su toniku). J. Clarkson’as, savo ruožtu, atsakė, jog filmavimo metu jis važiuoja automobiliu į Šiaurės Ašigalį ir, remiantis GPS, yra „vandenyne“, todėl faktiškai – jis ne „vairuoja“, o „plaukia“.
 
2008 m. lapkričio mėn.
J. Clarkson’as pajuokavo, kalbėdamas su sunkvežimių vairuotojais, klausdamas jų apie tai, kiek jie darbo metu nužudo prostitučių. Skandalas kilo dėl to, kad tuo metu Didžiojoje Britanijoje buvo nuteistas „pakelių maniakas“ Steve Wright, kuris, kaip žinia, buvo sunkvežimio vairuotojas.
 
2009 m. vasario mėn.
Spaudos konferencijos Australijoje metu, žurnalistai paklausė J. Clarkson’o nuomonės apie tuometinį Didžiosios Britanijos Ministrą-Pirmininką Gordoną Brauną (Gordon Brown). Atsakymas buvo trumpas ir, žinoma, sukėlė eilinį skandalą: „tas vienaakis škotų idiotas?„
 
2009 m. spalio mėn.
BBC televizija pradėjo naujų darbuotojų samdymo „kampaniją“, kadangi jai buvo pareikšta lygių teisių kontrolės komiteto pretenzija dėl lygių galimybių pažeidimų. Žinoma, J. Clarkson’as nepraleido progos pasisakyti: „televizija šiuo metu yra apsėsta samdymo manijos ir tam, kad atsverti baltaodžių heteroseksualų skaičių, yra pasirengę samdyti juodaodes lesbietes musulmones„
 
2010 m. liepos mėn.
Kalbėdamas apie dėmesį blaškančius faktorius vairavimo metu, J. Clarkson’as pasakė: „Jei atvirai – burka nieko nepaslepia. Visai neseniai sėdėjau taksi Londono Piccadilly rajone ir per perėją, tuo metu, ėjo moteris, dėvinti burką nuo galvos iki pėdų. Staiga, ji už kažko užkliuvo ir krito aukštelnika, jos burka pakilo ir štai – raudoni stringai ir prisegamos kojinės„
 
2010 m. rugpjūčio mėn.
Kalbėdamas apie kolegos J. May vairuojamą Ferrari F430 Speciale, J. Clarkson’as leptelėjo: „palyginus su naujesniu modeliu, šis atrodo kaip da*nas – tos grotelės priekyje primena niekada nesibaigiančią šypseną. Manau, ji turėtų būti pavadinta Ferrari F430 Specialiai Invalidams„
 
2011 m. vasario mėn.
16-to „Top Gear“ sezono, 2-ame epizode, laidos vedėjai šaipėsi iš Meksikoje gaminamo Mastretta automobilio. J. May pavadino automobilį „Tortilla“ (blynelis, gaminamas Meksikoje) ir visą laidą taip jį vadino, aiškindamas, kad negali atsiminti automobilio pavadinimo. R. Hammond’as pridėjo, kad „automobilis atspindės nacionalines meksikiečių charakteristikas – bus tingus, nerangus, su ūsais, besiramstantis į tvoras, mieguistas ir dėvintis paklodę su skyle kaip apsiaustą„. J. Clarkson’as užbaigė automobilio apžvalgą žodžiais: „automobilis yra š*das ir Meksikos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje vis tiek bus per didelis tinginys, kad pasiskųsti dėl to, ką mes čia pasakėme„
 
2014 m. gegužės mėn.
J. Clarkson’as įsivėlė į labai nemalonų skandalą, kai eteryje „deklamavo eilėraštuką“, kuriame pavartojamas labai rasistinis žodis. Dėl šio įvykio, J. Clarkson’as netgi išleido atskirą video atsiprašymą ir gavo griežtą įspėjimą iš BBC vadovų.
 
https://www.youtube.com/watch?v=HBpnPc2Kec4
 
Kur yra ta „raudona linija“?
 
Kas liečia žiūrovų skaičių, pajamas ir pelną – Jeremy Clarkson’as ir „Top Gear“ komanda maždaug šviesmečiais lenkia kitas TV laidas. Tačiau jie lygiai tais pačiais šviesmečiais lenkia kitas TV laidas ir dėl svarstymų Didžiosios Britanijos žurnalistų etikos komisijoje (Ofcom) skaičiaus. Tokie faktai bet kurį darbdavį pastatytų į labai nepatogią padėtį ir priverstų labai rimtai apsvarstyti savo tolimesnius pasirinkimus.
 
Ar vien tam, kad nenutrūktų finansinė gerovė, galima „užmerkti akis“ į moralės pažeidimus? Įdomus klausimas, ar ne?
 
Pabandykite užduoti sau kitą klausimą: jeigu Jūsų darbuotojas, kuris generuoja Jums pačius didžiausius pinigus, būtų „maištininkas“ – nepildytų klientų aptarnavimo sistemos, ataskaitų, trauktų aukštesnius vadovus per dantį ir elgtųsi kaip nori, tačiau pajamingumu šviesmečiais lenktų bet kurį kitą darbuotoją – ar laikytumėte jį savo versle? Nekreipkite dėmesio į tai, ką padarė J. Clarkson’as. Nekalbėkime dabar apie fizinį smurtą. Ar atleistumėte tokį žmogų?
 
Atsakymą rasti paliksiu Jums. Būkite sąžiningi su savimi.
 
Epilogas
 
Tiek praeityje, tiek šiais laikais – visada yra žmonės, kurie nieko neklauso, tačiau visuomet „parneša pinigus“. Tikrai galima įvardinti ne vieną tokį žmogų – a. a. Steve Jobs (Apple), Mark Zuckerberg (Facebook), Ingvar Kamprad (IKEA), Howard Hughes ir taip toliau.
 
BBC televizija susidūrė su moraline „teisti negalima pasigailėti“ dilema. Nepaisant 1,000,000 parašų, surinktų „Top Gear“ fanų; nepaisant jau daugiau kaip 10,000,000 Facebook fanų praradimo; nepaisant milijonų svarų sterlingų pajamų netekties (nuostolių?) – jie priėmė sprendimą atleisti Jeremy Clarkson’ą. O kaip būtumėte pasielgę Jūs?
 
Laukiu Jūsų nuomonių ir linkiu Jums gero verslo!

O kaip leidimai dėl filmų ? Nesakyk ,kad nori paprastai parsisiųsti iš torrentu ir paleisti :D

Taip, jQuery yra javascript biblioteka. Ne tik efektams, bet apskritai bet kokiam darbui su javascript (pvz., atvaizduoti naują puslapį neperkraunant senojo - AJAX). jQuery labai paprasta išmokti ir didžiausias pliusas - jog veikia daugumoje naršyklių (nėra suderinimo problemų, kaip tuomet, kai pats rašai savo javascript).
 
jQuery naudoja Google, Wordpress ir daug kitų žinomų kompanijų.
 
Pavyzdžiai, ką jQuery leidžia įgyvendinti: http://www.webdesignerwall.com/demo/jquery/

Mano nuomonė galėtum įkurt išorinių baterijų e-shopą, tarkim, kad ir tų iš kiniečių parsiųstų, nes antkainiai kitur tai nu ir n... O tu su mažais antkainiais galėtum neblogai klientų prisiviliot ;) pats kažkada norėjau kelias išorines baterijas perpardavimui užsisakyt, bet db au pinigais nekas... :D

Opencartas, uzmautas kazkoks neaiskus template, kuris iki galo nesutvarkytas, logotipas primena paint pradziamoksli, gamintoju srityje nepasalinti like nuo templato ivairus canon, sony, apple ir pan., vertimas turbūt irgi ne pačio darytas, nenurodyti iki galo kontaktai, nenurodytos taisykles, salygos, tai pries prasant ivertinimo, reiktu bent minimaliai pasistengt visus kampus uzkamsyt, toliau siulau pasidometi seo nuorodomis, kad iejus i produkta adrese rodytu daikto pavadinima, o ne http://poreikis.lt/index.php?route=product/product&path=84_70&product_id=53, nuolaidu kodus issimkit, nes pagal template yra dar priimami, atliekant uzsakyma ir nuspaudus taisykles numeta is vis lauk is uzsakymo lango, prekiu grazinimas - issiverskit grazinimo priezastis iki galo, nes su vertimu sitas punktas neitrauktas, taip pat dovanu kopunu sritis neisversta iki galo, descriptiona svetaines reiktu susiziuret, nes keistai suindeksuota, nezinau ar cia man vienam taip keistai svetaine isdarko, bet po slenkanciu reklamu apacioje kazkur pakibes susisiekimas, tarp prekiu foto dideli tarpai, google+ logotipas niekur nenukreipiantis, siulau pagalvoti apie ilgesnius prekiu aprasymus del google galimos didesnes meiles, auditorija pagal sias prekes turbut irgi numatoma galima moteru, del to reiketu ju pasiteirauti, ar patogu, ar viska randa, ar patogu apsipirkti, ilgas checkoutas(uzsakymo formavimas) truputi erzina, bet pirmi žingsniai geri susipazinti su "sistema"

$sql = "Select * from picture WHERE category = 'animatio' ORDER BY id DESC LIMIT $start, $max";

Škotai yra atksira tauta. Taip kaip lietuviai nenorėjo būti vienoj didelėj SSRS taip ir Škotija nori būti savarankiška ir nepriklausoma.

Esmė kad barakudas galima imti nebent nuomai iki 5 metų, po 5 metų ieškotis kitos naujos nuomai o senąja atiduoti nes jau bus praradus savo didižiają dalį vertės..
Vos ne kaip automobiliai iš salonu.

Ši istorija nėra mano asmeninė patirtis. Tai nėra mano pamąstymai ir negaliu Jums pateikti konkretaus ir patikimo šios istorijos šaltinio. Tačiau tikrai susiduriame visuomenėje su “barakudų” fenomenu (nors aš tai interpretuoju savaip). Ši internete klaidžiojanti istorija – apie merginą, kuri viename verslininkų forume parašė skelbimą, jog ieško turtingo vyro. Atsakymas, kurio ji sulaukė, buvo super efektyvus. Merginos įrašas forume:
 
Ką reikia padaryti, kad ištekėti už turtingo vyro?
 
Būsiu labai atvira dėl to, ką dabar čia parašysiu. Šiais metais man sukaks 25-eri. Esu labai graži, stilinga, turiu puikų skonį. Noriu ištekėti už vyro, kuris uždirba bent $500,000 USD per metus ar daugiau. Galite pasakyti, kad aš esu godi, bet $1,000,000 USD per metus atlyginimas Niujorke yra laikomas vidutiniu. Mano keliami reikalavimai nėra per aukšti. Ar yra kas nors šiame forume, kas uždirba bent $500k per metus? Ar jūs visi esate vedę? Norėjau paklausti vedusių – kur sutikote savo žmonas? Kur man ieškoti turtingo vyro? Tarp tų, su kuriais man teko susitikinėti, buvo uždirbančių $250,000 USD per metus ir niekaip negaliu rasti sau turtingesnio. Kadangi noriu gyventi vakarinėje Niujorko Centrinio Parko dalyje - $250,000 USD per metus atlyginimo tam nepakanka. Esu čia, nes noriu užduoti jums kelis klausimus:
 


 
Kur vieniši, turtingi vyrai paprastai leidžia laiką? (Prašau surašyti barų, restoranų, sporto salių ir kitų vietų pavadinimus ir adresus)
Į kokią amžiaus grupę man geriausiai būtų orientuotis?
Kodėl dauguma turtingų vyrų žmonų atrodo tik vidutiniškai? Esu sutikusi keletą merginų, kurios nei gražios, nei įdomios, tačiau ištekėję už labai turtingų vyrų.
Kaip jūs nusprendžiate, kas gali būti jūsų žmona, o kas – tik drauge/meiluže? (šiuo metu, mano tikslas yra tapti žmona)

 
Mis Gražuolė
 
Ir štai, toliau eina atsakymas:
 
Brangi Miss Gražuole,
 
Skaičiau tavo įrašą su dideliu susidomėjimu. Esu tikras, kad yra nemažai merginų, kurios norėtų žinoti atsakymus į tavo pateiktus klausimus, todėl prašau suteikti man galimybę paanalizuoti tavo situaciją ir atsakyti į tavo klausimus kaip profesionaliam investuotojui. Aš uždirbu daugiau nei $500,000 USD per metus, todėl galime preziumuoti, kad turiu reikiamą “kvalifikaciją” ir tikiuosi, kad supranti, jog nešvaistau nei tavo, nei savo laiko veltui.
 
Žiūrint iš verslo ir investicijų pusės – vesti tave būtų labai blogas sprendimas. Atsakymas yra labai paprastas, tad leisk man tau tai paaiškinti. Jeigu paaiškinti paprastai – tu siūlai elementarų sandorį: Žmogus A suteikia grožį, o Žmogus B už tai moka pinigus. Viskas sąžininga ir suprantama.
 
Tačiau, šiame sandoryje yra viena milžiniška problema. Tavo grožis mažės, o mano pinigai, be labai akivaizdžios priežasties, ne. Greičiausiai – mano pinigai kiekvienais metais tik didės, ko negalime pasakyti apie tavo grožį.
Žiūrint iš ekonomikos pusės – aš esu turtas, kurio vertė tik kils aukštyn, o tu esi turtas, kurio vertė tik kris (nuvertėjantis turtas). Ir tai nėra tiesiog paprastas turto nuvertėjimas, bet eksponentinis nuvertėjimas. Ir jeigu tavo grožis yra vienintelis tavo turtas, kurį tu gali pasiūlyti šiame sandoryje – jo vertė po 10-ies metų bus ženkliai mažesnė, nei yra šiandien.
 
Naudojantis terminais, kuriuos mes naudojame Wall Street’e – kiekvienas sandoris turi savo prekybos poziciją. Susitikinėjimą su tavimi taip pat būtų galima pavadinti tam tikra prekybos pozicija. Jeigu investicijos vertė krenta – mes turimas akcijas parduodame ir nėra protinga laikyti investiciją tose akcijose ilgai. Ta pati taisyklė galioja ir santuokoje su tavimi – galbūt tai skamba ir grubiai, tačiau turtas, kuris yra tik nuvertėjantis, bus skubiai parduotas. Tai yra vienintelis protingas sprendimas.
 
Bet kuris vyras, uždirbantis daugiau kaip $500,000 USD per metus, nėra kvailys. Tokie vyrai su tavimi, galbūt, mielai susitikinėtų, tačiau niekada tavęs nevestų. Mano patarimas Tau būtų toks – nustok ieškoti, kur galėtum sutikti turtingą vyrą ir ištekėti už jo. Geriau siek to, kad tu pati kada nors uždirbtum virš $500,000 USD per metus. Kad tai atsitiktų – yra daug didesni šansai nei kad sutiktum turtingą kvailį. Tikiuosi, kad mano atsakymas tau suprantamas ir padėjo.
 
Pagarbiai,
 
J.P. Morgan & Co. vadovas
 
Kokie šansai, kad J.P. Morgan & Co. vadovas parašė šį atsakymą? Manau, kad visiškai jokių. Tačiau pats atsakymas, jame išdėstyta pozicija ir išaiškinimai – verti aukso vien todėl, kad labai teisingai paaiškina Mis Gražuolei (ir jai prijaučiančioms merginoms), kokia “jos vertė” iš tikrųjų.
 
Nesistenkite ieškoti turtuolių. Kurkite savo vertę ir sutiksite savęs vertą.
 
Straipsnis paimtas iš Verslo Guru portalo.

Priklauso nuo to ar tas pats skaitmuo skaičiuje gali kartotis, ar negali.
 
Jei gali, tada:
50*50*50*50*50 = 312500000 galimybių.
 
Jei negali, tada:
50*49*48*47*46 = 254251200 galimybių.

Galima padaryti apsaugą, kad norintys vežti krovinius turi patvirtinti save su asmens kodu ir pan, tuomet ir vagysčių būtų mažiau.

Šį kartą pašnekėkime apie gydytojus. Kaip ir kiekvienoje profesijoje, yra ir nuoširdžių, ir ieškančių sau naudos. Pasitaikė dirbti vaistinėse ir pačiose poliklinikose, ir šalia jų, todėl tikrai galėjau susidaryti pakankamai išsamų vaizdą apie vykstančius procesus. Nesvarbu, ar vaistinės savininkas yra fizinis asmuo, ar firma, visada vyksta susitarimai su artimiausiai dirbančiais daktarais. Tai vyksta įvairiais būdais. Vienas iš jų - mokestis piniginiais kuponais. Kitas - atsiskaitymas vaistais. Nešneku jau apie įvairias dovanėles įvairių švenčių proga. Tuo suinteresuoti gydytojai siunčia savo pacientus į jų nurodytą vaistinę. O vaistinės ruošia ataskaitas apie gydytojų padarytą pelną jų vaistinei ir jam atsiskaito. Tai nėra pats blogiausias dalykas. Čia nenukenčia niekas: vaistinei gerai, gydytojui - taip pat. Pacientas taip pat nieko nepraranda, nes jis neprivalo eiti ten, kur jam pasakyta. Jo teisė yra rinktis ir jei jis bus protingas, pasikliaus savo nuomone.
 
Blogis slypi tame, kai gydytojo darbui įtaką daro vaistų firmų atstovai. Mainais į jų proteguojamų vaistų rašymą, žadamos kelionės, pamaloninama dovanomis, įvairiais kuponais. Jeigu artėja koks nors šeimos jubiliejus, parūpinama alkoholio ar net visas balius suorganizuojamas. Žinoma, ne už ačiū. Po to reikia atidirbti. Bet tai labai paprasta. Tai ne vagonus naktim iškraudinėt, kad galėtum papildomai užsidirbt. Reikia tik išrašyti daugiau tos firmos vaistų ir viskas bus įvykdyta. Mums, dirbantiems vaistinėje, labai lengva pasakyti, kuris gydytojas kuriai vaistų kompanijai atstovauja. Nieko tokio ypatingo galima būtų ir neįžvelgti, nes kažką išrašyti ligoniui vis tiek reikia.
 
Etiniai dalykai prasideda tada, kai ilgą laiką gydytam pacientui staiga pakeičiami vaistai. Būna trys atvejai. Pirmas, kai iš tikrųjų reikia kažką keisti dėl žmogaus sveikatos. Antra, kai tie vaistai iš tikrųjų lieka tie patys ( chemiškai), o pasikeičia tik firminis pavadinimas, ir, žinoma, gamintojas. Ir trečiu atveju, seniau vartoti vaistai pakeičiami visiškai kitais, kurie skiriasi iš savo cheminiu pavadinimu, ir gamintoju. Pirmu atveju viskas yra teisinga. Antru atveju tampa aišku, kad pas gydytoją apsilankė naujos vaistų firmos atstovas ir pateikė kažkokį ypatingą pasiūlymą. Tada gydytojas tik priklijuoja firminį lapelį su nauju vaisto pavadinimu ant recepto ir pasako, kad pirktų tik šitą, nes jis geresnis. Jei žmogus turi pažįstamų tarp gydytojų ar farmacininkų, jis pasielgs taip, kaip jie patars. Jei ne - jis besąlygiškai klausys gydytojo. Iš patirties galiu pasakyti, kad žmonės labai linkę klausyti daktarų ir primygtinai prašo duoti, kas parašyta, nes jei kitą kartą gydytojas pamatys, kad jis pirko ne tą, kas buvo išrašyta, tai labai barsis ir gali iš viso nerašyti daugiau vaistų. Tai daugiau liečia vyresniąją kartą. Jaunimas tokioms provokacijoms nelabai pasiduoda. Žinoma, pacientas gal labai ir nenukenčia, nes vis tiek gydymas išlieka toks pats, tik skiriasi gamintojas ir vaisto kaina, bet tas nežymus pakeitimas daug pasako apie gydytojo moralę. Trečiu atveju jau yra šiek tiek kitaip: pakeičiama viskas iš esmės. Gerai, jei tai daroma tik dėl ligonio. Nes geram gydytojui kartais tenka ilgą kelią nueiti, kad pritaikyti ligoniui tinkamus vaistus. Ir kol jis jų neatranda, rašo vis naujus derinius. Tai yra labai sveikintina. Tik šiuo atveju paciento kiekvieną mėnesį yra klausiama įvairių dalykų apie savijautą, kad išsiaiškinti, ar padeda esami vaistai, ar vėl reikia kažką bandyti naujo. Vieniems kaip pašalinis poveikis atsiranda kosulys, kitus, pykina, kitiems prasideda alergija. Tokiu atveju ir yra keičiami vaistai. Bet man yra žinoma ne vienas atvejis, kai staiga pakeičiami 3-4 vaistai kitos vienos firmos vaistais, nors žmogus juos puikiai toleravo ir jie jam gerai veikė. Vienas toks žmogelis pats paklausė manęs, kai aš jam sudėjau nematytus vaistus. Sako, ką jūs man čia duodate, aš juk ne tuos vartoju vaistus, duokite ankstesnius. Bet čia jau aš niekuo negaliu jam padėti tik pasiūlyti pačiam pasiaiškinti su gydančiu gydytoju. O kartą paklausiau aš, kodėl pakeisti vaistai ( tokia jau mano profesija, kad turiu domėtis visais įdomiais ar keistais įvykiais).
 
Tai tas ligoniukas ir sako:
-Nesuprantu, taip buvo gerai, kad jau parinkti vaistai tiko, labai gerai veikė, kartu džiaugėmės su daktare, kad pavyko suvaldyti ligą ir ji man sako, kad parašys naujus.
 
O tie nauji yra visi vieno gamintojo. Iš tikrųjų nieko blogo, kad jie vieno gamintojo, gal net ir geriau. Bet keistas kitas dalykas: kad neseniai per vaistines pralėkė atstovė, "paprašė", kad daugiau užsakytume tam tikrų vaistų, nes ji jau apsilankė gydymo įstaigose ir dabar daktarai pradės rašyti šiuos vaistus. Ne kartą buvau liudininkas situacijų, kai pas mane į vaistinę gydytojas iš poliklinikos (nes vaistinė yra tam pačiam pastate) ateina kartu su ligoniu ir su receptais, kuriuose viskas privalo būti parašyta tik tarptautiniais pavadinimais, o ne firminiais ir nurodo man, kokius vaistus aš privalau duoti pacientui. Mat pagal dabar Lietuvoj galiojančius įstatymus dabar griežtai reikalaujama rašyti ne firminiais pavadinimais ir vaistinėj žmogus gali rinktis iš daugelio gamintojų, o kad jis taip nepadarytų, stovi šalia gydytojas, kuris įtikinamai sako, kad turi pirkti šitą, ir tik šitą. Kaip minėjau anksčiau, taip kartoju ir dar kartą, kad ne visi mes esame parsidavę kažkam, bet labai gaila, kad dar daug kur klesti korupcija, materializmas, kyšiai, o moralinės vertybės nyksta.
 
Dar labai gaila, kad ligonis jam rūpimus klausimus kelia ne gydytojo kabinete, o vaistinėje. Kai pasidomiu, kodėl jis viso to nepaklausė gydytojo, dažniausiai išgirstu tokius atsakymus: nenorėjau jo trukdyti, jis labai skubėjo, buvo labai daug žmonių, nenorėjau supykdyti (!). Bet jei tau pačiam nerūpės savo sveikata, tai ji ir niekam nerūpės labiau. Todėl visada aiškinkitės, klauskite savo gydančių gydytojų visko, kas jums rūpi ir kai išeinate iš jo kabineto su receptu ir ant jo priklijuotu firminiu konkrečiu vaisto pavadinimu arba iš viso tik tuo lapeliu, tai nepatingėkite pereiti per kelias vaistines ir sužinoti ne vieno specialisto nuomonės. Gal gausite pigesnį analogą, gal geresnį savo gydančiom savybėm, bent jau galėsite pasirinkti ne iš vieno preparato. O gal jums ir vėl nepasiseks, nes susidursite su nesąžiningu vaistininku:). Todėl ir sakau - išklausykite bent kelių nuomonių.
 
Šaltinis: http://vaistininkouzrasai.lt/

Ką manai apie įgudžių gavimą ir normalaus darbo susiradimą?

Jei kyla klausimas iš ko uždirbsi - atidėk šį verslo planą keletui metų. Kaip suprasi iš ko - tada vėl paskaičiuok ar tikrai verta...dabar šneki apie 20 nuajų automobilių. Tai reiškiasi, kad perkant žemos klasės auto, tarkim KIA tau dabar reikės 20×30 000=600 000lt. Pagal tavo klausimą iš ko uždirbsi, drąsiai galiu teikti, kad tu neturi tokių pinigų net pradėti verslui....
 
Pradėk nuo ko nors paprastesnio, čia auto buvo pats lengviausias paaiškinimas...neskaitant visų licencijų ir t.t.

Iš anksto pasiruošk, kad būsi kone prioritetinis VMI ir panašių institucijų taikinys. :) Tad buhalteriją reikia vesti labai skaidriai. Verslo planą sudarei, pasiskaičiavai? Nes 20 visiškai naujų mašinų nežinau, per kiek laiko tau atsipirks... o kur dar atlyginimai, draudimas, kuras, mokesčiai... dėl kitų įmonių nuvarymo į bankrotą - tai pagalvok, kad jos keršys, skųs VMI, o gal kurie turi ryšių savivaldybėj, tai bus tikrinimai po tikrinimų. Šiaip tai pačiam reiktų turėt pažįstamų valdžioj, kad konkrečiau galėtum žinoti, ar išvis apsimokės taksi verslas tavo mieste - o gal numatyta įvesti reikalavimą, kad mašinos būtų tik KIA, tarkim, dyzelis, o tu prisipirksi MAZDA ir visose įmontuosi dujų įrangą, arba visos mašinos privalo būti įsigytos per savivaldybės viešus pirkimus, o tu pirksi kitu keliu, gal eismas bus labai apribotas, nes statys tramvajaus liniją ar pėsčiųjų zonas įrengs ir t.t.... tai - tik pavyzdžiai, kas gali būti.
Be to, ateina, galimai, rimtas, konkurentas: http://kauno.diena.l...one-uber-648204

Ką manai apie įgudžių gavimą ir normalaus darbo susiradimą?

kaip ir betkokiam kitam darbuotojui, taip ir php programuotojui, atlyginimą dažniausiai moka darbdavys

Efektyvi komunikacija ir teisingas minčių perteikimas susitikus su klientais asmeniškai – kartais būna sunkios užduotys. Tam, kad sandoris įvyktų – reikia ne tik mokėti perteikti informaciją teisingai, tačiau ir “patikti” Jūsų potencialiam klientui ar naujam verslo partneriui. Labai svarbu sudaryti tą “gerą įspūdį” žmonėms, su kuriais turite susitikti, kad Jūs būtumėte išklausyti ir išgirsta tai, ką turite pasakyti. Komunikacija taip pat turi savo strategiją. Galima sukurti teigiamą įspūdį tvirtu rankos paspaudimu ir žvilgsniu į akis, kai susipažįstate su žmonėmis. Tačiau kaip elgtis prieš tai? Ką sako Jūsų kūno kalba žmonėms, kai Jūs įžengiate į kabinetą? Kaip sudaryti tą teigiamą pirmą įspūdį?
 
Prieš kelis metus, Niujorko Universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama Danielos Šiller (Daniela Schiller), atliko neurologinį pirmojo įspūdžio tyrimą. Kol tiriamųjų subjektų smegenys buvo skanuojamos fMRI (funkcinis magnetinio rezonanso tyrimas) įrenginiu, jiems buvo rodomos nepažįstamų žmonių nuotraukos ir pasakomi šeši sakiniai apie kiekvieną iš tų žmonių (tyrimo šaltinis). Remiantis gautais rezultatais, paaiškėjo, jog mums pamačius nepažįstamą žmogų, aktyvuojasi ta smegenų dalis, kuri… priskiria vertę daiktams. Kaip kad pamatę Lamborghini Veneno – mes nusprendžiame, kad tai “brangus automobilis”, taip pat veikia ir mūsų smegenys, kai pamato kitą žmogų. Beje, ši reakcija įvyksta per 100ms laiką – vieną dešimtąją sekundės dalies (šaltinis PDF formatu).
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/03/Lambo-Veneno.png
 
Kadangi dabar jau (moksliškai) išsiaiškinome, jog pirmojo įspūdžio sudarymui turite mažiau kaip sekundę – bandysiu paaiškinti Jums, kaip elgtis per tas 100ms. Juokauju, žinoma. :)
 
Pirmasis patarimas – turite spinduliuoti pasitikėjimu savimi. Ne tik tai transliuoti visiems aplinkui, tačiau tikrai savimi pasitikėti. Jeigu nepasitikite savimi pakankamai – pasitikėkite produktu, kurį neužilgo pristatysite. Jeigu nepasitikite ir produktu – klausimas: ką iš viso veikiate tame susitikime ir kodėl bandote parduoti tai, kuo netikite? Pasitikėjimas savimi suteikia kitiems žmonėms jausmą, kad žinote apie ką kalbate ir esate tos srities ekspertas. Tiesa, geriau tuo ekspertu ne apsimesti, o tikrai žinoti toje srityje viską, ką turėtų žinoti žmogus, einantis į tokius susitikimus.
 
Antrasis patarimas – domėkitės tais, su kuo kalbate. Jeigu susitinkate jų aplinkoje, tokioje kaip darbo kabinetas – atidžiai ir greitai apžvelkite tai, kas supa Jūsų pašnekovą. Tai parodo jo interesus. Pasidomėkite jais ir sužinosite apie savo pašnekovą daugiau nei Google pagalba. Jeigu ant sienų prikabinėta diplomų – nuoširdžiai nusistebėkite ir pasakykite, kad dar niekada nesate matę tiek apdovanojimų/mokslinių pasiekimų pas vieną žmogų. Jeigu matote apdovanojimus už sporto pasiekimus – pasidomėkite, kaip jis juos gavo (“Jūs, turbūt, labai daug pasiekėte šitame sporte?“). Šis veiksmas sukels dvejopą reakciją:
 


 
Jūsų pašnekovas būtinai pasigirs. Tai – neatsiejama dalis to, kodėl jis iš viso tuos pasiekimus taip demonstruoja. Be to – greičiausiai, jau seniai niekas tais pasiekimais nesidomi ir pasigirti nėra kam. O norisi.
Jūs staiga tapsite jo “draugu”. Nes domitės tuo, kas jam malonu ir aktualu. Na, o verslo darymas su draugu – labai lengvas.

 
Trečiasis patarimas – klausinėkite apie jų problemas, stenkitės pažinti jų verslą ir sunkumus. Jūs turite būti tų sunkumų sprendimas (apie tai jau rašiau čia). Tai turite padaryti dar nepradėję pristatinėti savo produkto. Dažnai žmonės baiminasi užduoti klausimus apie “jausmus”. Pavyzdžiui: “kaip jūs jaučiatės dėl savo verslo sumažėjimo?“. Kai kalbama apie jautrius dalykus – reikia labai skirti užuojautą ir supratimą. Pasistenkite suprasti klientus/partnerius tuose momentuose, kuriuose jie patiria sunkumus. Įsijauskite į jų poziciją, kad suprastumėte jų patiriamus iššūkius. Tačiau jokiu būdu nesiimkite užuojautos. Jeigu tai padarysite – Jūsų pašnekovams atrodys, kad statote save aukščiau už juos, o to nemėgsta niekas.
 
Ketvirtasis patarimas – parodykite, kad Jūs galite padėti. Tai jau minėjau pirmadienio straipsnyje. Turite parodyti klientui/partneriui, jog esate susidūrę su tokiomis problemomis ir turite joms efektyvų sprendimą. Pašnekovas turi jausti, kad judviejų verslų partnerystė (galima tai įvardinti ir taip, o ne “jūs – mano klientas, o aš – pardavėjas“) bus jam labai naudinga.
 
Penktasis patarimas – jeigu suprantate, kad susitikimo laikas ribotas ir tikrai neapžvelgsite visko, ką reikėtų apžvelgti – patarčiau didesnę to laiko dalį išnaudoti tam, kad padaryti tą gerą pirmą įspūdį nei pačiam verslui. Po pirmojo susitikimo nusiųskite padėką už Jums skirtą laiką (gink Dieve – ne šablonišką), lengva užuomina pasidalinkite Jums sudarytu įspūdžiu apie tai, ką pastebėjote biure, pridėkite papildomos medžiagos apie verslą ir galimus pasiūlymus, bei pasidomėkite, kada galite susitikti vėl. Esant geram įspūdžiui – klientai/partneriai norės su Jumis susitikti dar ne kartą ir vystyti tolimesnius dalykinius santykius.
 
Pabaigai – pats svarbiausias patarimas: niekada neapsimeskite tuo, kuo nesate. Tai pražudys Jus, Jūsų verslą ir galimybes.
 
Straipsnis paimtas iš Verslo Guru svetainės.