Auditorijos baime

Taigi... Turiu tokią DIDELĘ problemą.. Auditorijos baimę.. Man 15 metų ir kai reikia sakyt ka nors prie lentos prieš visą klasę mano balsas ima drebėti, rankos taip pat, veidas raudonas, visas kaistu, pradedu manyt, kad mano rankos atrodo kvailai bandau jomis ką nors laikyti pvz. Popieriaus lapą, jei neturiu ką, tai išvis tragedija, begalvodamas apie rankas pamirštu ką norėjau pasakyt ir t.t.

Gal kas esat su tokia bėda susidurę? Kokie patarimai? :/

Eik pas psichologą!

patirtis, patirtis ir dar kart patirtis.

Kuo daugiau tai darysi, tuo lengviau bus.

Bendrauk su žmonėm...

nu ko čia bijot? :DD prisimink kad visi prie tos lentos ar dar kur atrodo taip pat, ir tau tie žmonės atrodo juokingai ar dar kaip? tai va, tu jiems atrodai taip pat, kaip ir jie tau, taigi nėra čia ko bijot :D

http://surfingbeans.com/wp-content/uploads/2010/01/Cool-Dog-Hey-Cool-story-bro41.jpg

Ką tu tuom norėjai pasakyti?

Esu girdejes, kad reiktu isivaizduot, kad visi zmones nuogi. Paciam nei isivaizduoti neteko, nei turiu tokia baime, tik patariu..

O kaip reguoja klasiokai į tokią tavo baimę? :)

manau kaip jaunimas reguoja, pradeda juoktis ? :?

Taigi... Turiu tokią DIDELĘ problemą.. Auditorijos baimę.. Man 15 metų ir kai reikia sakyt ka nors prie lentos prieš visą klasę mano balsas ima drebėti, rankos taip pat, veidas raudonas, visas kaistu, pradedu manyt, kad mano rankos atrodo kvailai bandau jomis ką nors laikyti pvz. Popieriaus lapą, jei neturiu ką, tai išvis tragedija, begalvodamas apie rankas pamirštu ką norėjau pasakyt ir t.t.

Gal kas esat su tokia bėda susidurę? Kokie patarimai? :/

O vaikine :D as raudonuodavau, iki pat dvyliktos klases. ir burna dziuna ir panasiai. Ir dabar taip kartais nutinka bet reciau ir reciau. Pradejus studijuoti kazkaip visos tos baimes isgaravo. Nezinau ar nauji zmones kuriu man nuomone nerupi ar kas bet zodziu pasitaise reikalai. Tiesa vis dar jauciu baime snekant su "uošviu" :D Svarbiausia kad zinai savo problema ir nori su ja kovot :). Taigi yra daugybe populiariu patarimu, kaip kad isivaizduoti auditorijoje sedincius zmones nuogus.(man tai nepadedavo) arba isgerti simta gramu :DD (jokiu budu neskatinu girtaut). Bet svarbiausia suprast kad nera cia ko bijot.

Isivaizduok situacija kai tu buni auditorijoje. Juk atsakineja dar kiti 20 tavo grupioku taciau nepaminejai kad vieno rankos atrodo kvailai o kito kojos kreivos. (o is ju bent 80 procentu tikrai panikuoja dėl tų paciu dalyku). Taigi turetum suprast kad tu ne kitoks ir kiti zmones(su isimtimis) nepriekabiauja prie bet kokio menkniekio, o greiciau galvoja kaip bus baisu kai jiems reikes sneketi pries auditorija ir taves daznai net negirdi ir nemato :D

nu prirasiau daug tikiuos bent kiek tave inspiruos. O drovumas manau palaipsniui pranyks, sekmes.

Ką tu tuom norėjai pasakyti?

Norejo "+" Susirinkti. :)

Pažįstamas dalykas... Su tuo susiduria dauguma jaunuolių, o vėliau ir suaugusiųjų... Tačiau ši problema tikrai yra išsprendžiama... Visų pirma prieš eidamas kalbėti turėtum nusiraminti savyje ir nusiteikti, jog tikrai niekas tavęs nesuvalgys jai ką ir suklysi...Svarbiausia susikaupk mąstyk apie tai ką nori pasakyti ir giliai bei lėtai kvėpuok. Kai jau išeisi prieš klasę labai giliai įkvėpk ir šnekėk tada tikrai balsas nedrebės B-) Dar stenkis žiūrėti visiems virš galvų.

Taigi... Turiu tokią DIDELĘ problemą.. Auditorijos baimę.. Man 15 metų ir kai reikia sakyt ka nors prie lentos prieš visą klasę mano balsas ima drebėti, rankos taip pat, veidas raudonas, visas kaistu, pradedu manyt, kad mano rankos atrodo kvailai bandau jomis ką nors laikyti pvz. Popieriaus lapą, jei neturiu ką, tai išvis tragedija, begalvodamas apie rankas pamirštu ką norėjau pasakyt ir t.t.

Gal kas esat su tokia bėda susidurę? Kokie patarimai? :/

Taip man irgi budavo kaip pradejau eiti y nauja mokykla, jau 5 metus eini y tapacia mokykla ir balsas kartais dar irgi stringa, bet nedrebu jau nors. Bandyk judeti kaip pasakoji, susikaupk ir ysijausk apie ka sneki ir pasakok su kokiais judiaisiais. Nezinau, man tai padeda. Pajudu pavaikstau ir normlaiai viskas buna. :)

Nu ačiū kas padeda, reiks bandyt kovot, o trolliai, eikit trollint kitur :D

Stenkis galvot apie tai ka kalbi. Negalvok apie rankas. Ir neziurek kitiem zmoniem i veidus. Ziurek taip, kad jie galvotu, kad ziuri i juos bet ju nematyk. Man lengviau kai nematau veidu.

Susikoncentruok į konkretų dalyką - jei tavęs mokytoja/-as prašo išspręsti lygtį, tai galvok kaip ją spręsi, o ne apie tai, kad tave kiti narsto po kaulelį. Kai galva pilna pašalinių minčių, tada pradedi strigti. Ir tokiu atveju klasiokai tikrai atkreips dėmesį. P.s. Sakyk ką pats tikrai galvoji, o ne ką kiti tavo manymu norėtų išgirsti. Tai irgi trukdo.

Heh...žinok turėjau labai panašią problemą. Vos tik reikėdavo išeiti prieš nejučiomis auditoriją pradėdavo drebėti kojos , pradėdavau trinti rankas, raudonuoti. Manau tai įvyksta dėl to, kad tu bijai sulaukti blogą klasės draugų arba auditorijos įvertinimą , manai , kad būsi pašieptas...

Ką siūlyčiau daryti tokioje situacijoje.

1. Labai svarbu yra nusistatymas. Jei prieš kalbą sugebi tinkamai nusistatyti, manau, viskas praeina labai gerai. Prieš kalbą vis pakartok sau, kad kitiems yra taip pat arba net dar baisiau nei tau ir ,kad ir jiems teks eiti prieš auditoriją. Taip pat patarčiau tau mintyse sau kartoti, kad tau vyskas pavyks puikiai. Svarbiausia - nusistatymas!

2. Taip pat labai svarbu yra kuo daugiau būti tokiose situacijose. Asmeniškai, labai džiaugiuosi, kad turiu anglų kalbos mokytoją, kuri musų klasės mokinius vis verčia pasakati dialogus, tekstus angliškai. Taip kalbėdamas jau porą metų visiškai atsikračiau visų scenos baimių.

Sekmės.

Man si problema irgi egzistavo. Bet dabar kai einu pries klase, tai tuomet uzsidedu po*uisto "kauke",man visi buna nesvarbus, tada pasidaro svabu tik atsakinejimas. Pabandyk sita buda :) Sekmes iveikti savo fobija! B-)