Rašau knygą

Visų pirma ačiū OutCOME už idėją. Kadangi jis pasitraukė, tai tikiuosi, kad labai nesupyks, kad pasinaudosiu jo sugalvotu temos pavadinimu.

Idėja paklausti žmonių nuomonės IMHO yra tiesiog geniali, kadangi tada savo raštus galima pritaikyti auditorijai geriau. Jeigu matome, kad žmonėms nepatinka, darome pakeitimus ir vėl klausiame ir t.t.

Prisiminiau, kaip grupė U2 darė vieną dainą. Tai užtruko 2 metus. Jie grojo klubuose ir atidžiai sekė publikos reakcijas. Tos vietos, kurios nedavė laukiamų reakcijų, buvo keičiamos, šlifuojamos ir vėl testuojamos nieko neįtariančios auditorijos pagalba. Po 2 metų išėjo kūrinys, kurį jau buvo galima pasiūlyti pirkti (gaila, kad neatsimenu, kaip vadinasi.. :))

Tačiau. Grįžkime prie reikalo. Jau anksčiau esu rašęs, kad ketinu parašyti knygą (ebook) apie tai, kaip efektyviai mokytis kalbų ir pasiūlyti ją suinteresuotai auditorijai:

http://uzdarbis.lt/t172383/kaip-ismokti-anglu-kalbos/

Turiu krūvas juodraščių ir dabar atėjo laikas suteikti jiems kažkokį pavidalą, pašalinti spragas, papildyti ir galiausiai paversti kūriniu, už kurį būtų galima paprašyti pinigų. Jeigu šitas darbas pasiteisins, gausiu pinigų. Jeigu ne, teks dalinti jį dykai ir tada naudos gaus skaitytojai, o aš galbūt turėsiu netiesioginės naudos :)

Kada tai įvyks, sunku prognozuoti, nes turiu ir kitų reikalų, tačiau jau galima laikyti, kad darbas prasidėjo, kadangi noriu čia paskelbti kažką, kas greičiausiai bus panaudota kaip įžanga. Taigi pradedam :)

Aš tikiu, kad kiekvienas gali išmokti kalbų tiek, kiek nori (turiu omeny tikrą norą, pagrįstą motyvacija). Vienintelis apribojimas - kiek žmogus gali skirti laiko mokymuisi.

 

Pora žodžių dėl gabumų kalboms. Paklauskite savo mamos ir greičiausiai išgirsite, kad pradėjote kalbėti būdamas maždaug dvejų metukų. Jeigu mama neprisimena, tuomet paklauskite bet kurios vaikų daktarės - nuo kada vaikai pradeda kalbėti - ir ji greičiausiai Jums pasakys tą patį.

 

Ką tai reiškia? Ogi tą, kad gabumai pirmajai kalbai, vadinasi lygiai taip pat ir kitoms, daugelio žmonių yra daugmaž panašūs ir kad absoliučiai visi žmonės kuo puikiausiai susitvarkė su šia užduotimi (didžioji dauguma - per porą metų).

 

Miltonas Eriksonas (vienas garsiausių psichoterapeutų pasaulyje, naujosios hipnozės tėvas) pradėjo kalbėti, būdamas ketverių, turėjo disleksiją, tačiau tai nesutrukdė jam tapti vienu geriausių kalbėtojų pasaulyje ir būtent kalbėjimu užsidirbti sau duoną. Todėl „negabumą kalboms“ leisiu sau priskirti prie mitų, neturinčių nieko bendra su tikrove.

 

Kitas dalykas, į ką verta atkreipti dėmesį, tai Eriksono mokymosi būdas. Būdamas 17 metų jis turėjo poliomelito priepuolį ir po to negalėjo vaikščioti. Spėkite, kaip gi jis mokėsi vaikščioti antrą kartą. Ėmėsi studijuoti vaikščiojimo knygas? Nusisamdė sertifikuotą vaikščiojimo mokytoją? Klausė patarimo pas daktarus? Ne, ne ir dar kartą ne!!! Jis pradėjo stebėti savo vienerių metukų sesytę ir imituoti jos judesius. Tai yra tai, kas dabar vadinama modeliavimu. Mes pasirinksime būtent šį mokymosi būdą.

 

Kaip gi atsitiko, kad daugelis žmonių įtikėjo, kad išmokti antros kalbos yra labai sunku (tie, kurie užaugo sovietinėje Lietuvoje, dažnai yra įsitikinę, kad išmokti TREČIOS kalbos yra sunku)? Tai yra įdomu. Jie neprisimena jokių sunkumų, mokantis pirmos ar antros (rusų) kalbos, tačiau, kai reikalas paliečia anglų ar kitą kalbą, juos staiga apninka abejonės ir nepasitikėjimas savo jėgomis.

 

Kaip galėjo atsitikti, kad žmonės, laisvai kalbantys dviem kalbom, staiga patikėjo, kad išmokti trečios yra labai sunku arba netgi, kad jie galbūt yra „negabūs kalboms"?

 

Jeigu atkreipsime dėmesį į laiką, kuomet atsirado šis įsitikinimas, tai pamatysime, kad jis atsirado ne kur kitur, o mokykloje. Nė vienas ikimokyklinukas dar nežino apie tokius dalykus, kaip gabumai kalboms. Tačiau visi, kurie yra išėję mažesnius ar didesnius mokslus, yra ne tik kad apie tai girdėję, bet ir patyrę ant savo kailio.

 

Kai Jūs buvote vaikas, Jūs mokėtės be jokių sistemų anei metodikų. Tiesiog stebėjote aplinką, klausėte garsų ir natūraliai išmokote susieti garsus su daiktais, reiškiniais, veiksmais, savybėmis ir pan. Paskui išmokote užduoti klausimus ir tada pradėjote aiškintis: „o kas čia“, „o ką jis daro“, „o kodėl braškės raudonos“, „o ką reiškia „abc“ (xyz)“? Jums nė į galvą nešovė mintis, kad reikėtų sužinoti KODĖL mes sakome „mamOS suknelė“, o ne „mamA suknelė“. Ir Jūs išmokote kuo puikiausiai kalbėti be šios „svarbios“ informacijos.

 

Svarbus niuansas. Jūs aiškinotės dalykus, kurie buvo įdomūs ir aktualūs būtent Jums (o ne kažkokiam sertifikuotam gimtosios kalbos specialistui, manačiam, kad jis geriau žino, kaip reikia mokytis). Klausinėjote Jūs, o ne kažkoks mokytojas dėstė, o paskui tikrino, kaip Jūs išmokote „privalomą“ medžiagą. Jūs išmokote kalbėti be jokių užduočių, be jokių pratybų ir be jokių testų. Ir Jums niekada nerūpėjo, koks yra Jūsų pirmosios kalbos mokėjimo lygis ir kaip tą Jūsų lygį vertina kiti.

 

Tačiau paskui viskas pasikeitė. Mokykloje Jus pradėjo mokyti pagal sistemą. Tuo Jūsų sėkmės istorija ir pasibaigė. Gerai. Čia Jūs tikriausiai norite paklausti, o kaip gi tada sovietiniai vaikai išmoko kalbėti rusiškai, jeigu mokyklinė metodika tokia jau bloga?

 

Jeigu esate vienas iš jų, prisiminkite (jeigu ne – paklauskite tėvų), kas Jūsų (jų) klasėje mokėsi blogiausiai. Tuos, kurie vos ne vos ištempdavo trejetui. Ar jie kalba rusiškai? Ar jie rusiškai kalba BLOGAI? Blogiau už Jus? Ar jie painioja linksnius, gimines, vienaskaitą su daugiskaita? Greičiausiai, kad ne. Jie puikiai kalba rusiškai.

 

Kaip gi galėjo taip atsitikti tuo metu, kai mokytojai jiems rašė dvejetus ir vadino dvejetukininkais? Ko vertas tas mokytojų įvertinimas ir pažymys atestate? Kaip gi tie žmonės išmoko tuo metu, kai visą laiką mokėsi tik blogai arba vos ne vos patenkinamai ir neatlikdavo namų darbų. Juk mums visada sakydavo (sako), kad reikia GERAI mokytis... Tai yra labai įdomu ir man šita patirtis atrodo labai vertinga, kadangi tie, kurie neskyrė laiko gramatikos taisyklių nagrinėjimui ar žodžių kalimui, išmoko rusiškai, galima sakyti taip pat gerai, kaip ir tie, kurie paskyrė tam žymiai daugiau laiko. Galbūt jie rašydami daro milijoną klaidų, bet čia mes kalbame ne apie rašymą, o apie KALBĖJIMĄ.

 

Ir čia anų laikų dvejetukininkai netikėtai tampa čempionais. Jie įveikė antros kalbos barjerą su nepalyginamai mažesnėmis pastangomis ir laiko sąnaudomis negu penketukininkai („moksliukai“), o tai reiškia - GREIČIAU. Tai kas gi liko durniaus vietoje? Gerai jau gerai :). Moksliukai išmoko geriau RAŠYTI rusiškai. Tai ir visas skirtumas. Nebaisiai vertinga pergalė šiais kompiuterių, "emailų" ir "spelingų" laikais.

 

Dabar leiskite paklausti. Ar Jūs norite išmokti kalbėti angliškai greičiau (ir su mažesnėmis pastangomis), ar Jūs norite išmokti rašyti su mažiau klaidų ir paskirti šiam įgūdžiui išlavinti daugiau laiko (ir tuo pačiu nukelti toliau tą dieną, kai pradėsite kalbėti angliškai)?

 

Jeigu Jums svarbesnis antrasis variantas, tai čia aš Jums neturiu kuo padėti. Jums reikalingas profesionalus anglakalbis mokytojas. Lietuvis Jums čia mažai kuo tepadės, nebent jeigu jis būtų 10 metų pragyvenęs Amerikoje arba Anglijoje.

 

Gi jeigu Jūs norite išmokti KALBĖTI greičiau ir su mažesnėmis pastangomis, tai čia yra prasmė atsigręžti į tuos anų laikų „lūzerius“, laisvai kalbančius rusiškai, ir jų atsiprašyti. Jie buvo efektyvesni, kad ir kaip nesmagu būtų tai pripažinti.

 

Vis dėlto savo „role model“ mes pasirinksime ne dvejetukininkus, o tuos, kurie nekreipia dėmesio į kitų vertinimus, tačiau sėkmingai mokosi kalbų, nešaudydami į žvirblius iš patrankų, bet išnaudodami savo laiką racionaliai.

Ko noriu iš forumiečių

Atsiliepimų. Ar tokia pradžia tinka tokio pobūdžio knygai ir ar galima tikėtis, kad skaitytojas norės tęsti skaitymą toliau.

Ką už tai duosiu

Nieko. Tačiau, kai parašysiu, visiems komentavusiems (kurie norės) padovanosiu po vieną knygos kopiją (t.y. atsiųsiu po vieną failą, kas ir bus "knyga"). O tiems, kurie norės uždirbti (tuo atveju, jeigu vis dėlto atsirastų žmonių, norinčių už tai mokėti) paleisiu affiliate programą ir pasiūlysiu 50% kompensaciją.

Kokia man iš to nauda?

Tikiuosi čia susirasti sau pirmuosius skaitytojus. Jeigu jie perskaitys visą knygą, gali būti, kad jie pasakys man savo nuomonę apie tai (tai leistų man knygą paredaguoti reikiama linkme) ir galbūt parekomenduos mano knygą savo pažįstamiems (ne pirkti žinoma ;)), kuriems tai gali būti aktualu.

Ką jau padariau ta linkme

Kaip jau minėjau, turių krūvą užrašų pačiais įvairiausiais pavidalais be to padariau apklausą ir jau žinau, ką žmonėms labiausiai "skauda". Tarpe kitko šios apklausos dalyviai yra iš mano blogų išeinantis trafikas (tas pats, kuris man didina "bounce rate"). Jie nenori skaityti mano blogų, tačiau dalis jų maloniai pasidalina savo patirtimi ir problemomis.

Išsižiojęs žmogus :)

Tik dabar, perskaitęs savo paties straipsnį Kaip išmokti anglų kalbos, pamačiau, kad ketinau padaryti knygą nemokamą :D.

Tai nieko baisaus. Galima bus ją pasiūlyti ir už pinigus, o ką daryti su tais, kurie nenorės pirkti, nuspręsim, kai ateis laikas :).

O kol kas ačiū, kad perskaitėte šią žinutę ir laukiu pastabų. Kreipiuosi į skaitytoją "Jūs", kadangi man pasirodė, kad lietuviams nelabai patinka, kai juos tujina nepažįstami žmonės, bet palaukim, ką parodys apklausa. Taigi, ką manote apie šitą įžangą? Ar numestumėte knygą į šalį net nedaskaitę iki įžangos pabaigos, ar vis dėlto norėtumėte sužinoti, kas bus rašoma toliau?

Įžanga man labai patiko, įtraukianti ir pakankamai išsami bet ne per daug užsitęsianti. Labai gera mintis - panaudoti palyginimo metodą įžangai: papasakoti kaip visi mokosi knygas ir kaip tu ketini juos mokyti. Manau labai gerai, čia išryškinti skirtumą ir išvardinti savo knygos privalumus. Taip pat labai nebloga mintis iš anksto skaitytojui parodyti, ko jis gali tikėtis. Gaila, kad Outcome taip greitai atsisakė idėjos. Idėja vis dėlto sveikintina. :)

Apskritai antrą kartą perskaitęs susidariau įspūdį, kad esi labai neblogai pasiruošęs tam knygos rašymui. :)

Tai kad panašios tematikos kygu anglų kalba yra internetas užgrūstas, su daug geresniais pasiūlymais ir idėjomis.Lietuvių kalba,taip pat yra tokių knygų.Jei tikiesi parašyti geriau nei kiti tada pirmyn.

Ir man įdomu..kiek kalbų pats moki? Man daug įdomiau poligloto knygą tokia tematika skaityti negu žmogaus kuris moka vos tris kalbas geriausiu atveju.Kodėl turėčiau rinktis būtent tavo knygą? Atsakyk į šitą klausymą.

Šeip linkiu didžiausios sekmės jei rimtai apsiimsi rašyti knygą šia tema.

Kadangi pats anglu kalba moku gan normaliai, bent jau man taip atrodo tai pati knyga manes nedomina, as turbut buciau pasirenges sumoket ne uz pacia knyga o uz pati rezultata ka pavyko pasiekt kuriant pacia knyga ir ja parduodant :) kiek visa tai uztruko, kiek tai kainavo, kokiu investiciju bei skil'u prireike ir t..t

Tai kad panašios tematikos kygu anglų kalba yra internetas užgrūstas, su daug geresniais pasiūlymais ir idėjomis.Lietuvių kalba,taip pat yra tokių knygų.Jei tikiesi parašyti geriau nei kiti tada pirmyn.

Ir man įdomu..kiek kalbų pats moki? Man daug įdomiau poligloto knygą tokia tematika skaityti negu žmogaus kuris moka vos tris kalbas geriausiu atveju.Kodėl turėčiau rinktis būtent tavo knygą? Atsakyk į šitą klausymą.

Jeigu tu kalbi trim kalbom, tai tau mano knyga nereikalinga. Nors ir žinau žmogų, laisvai kalbantį trim kalbom, kuris vertina mano pasiūlymus.

Kad yra gerų angliškų ir netgi rusiškų knygų, žinau. Bėda ta, kad, kiek pastebėjau, dauguma žmonių negali skaityti angliškai. Apie 70% mano blogų skaitytojų savo žinias vertina kaip Beginner 1 arba visai jų neturi (maždaug po lygiai). Ką skaityti rusiškai - dauguma nežino. O absoliuti dauguma - nenori NIEKO skaityti, kadangi nori kuo greičiau išmokti :)

Kiek kalbų moku? Seniau mokėjau dvi. Kai pramokau angliškai, man pradėjo rodytis, kad jau beveik nemoku rusiškai, o dabar kartais atrodo, kad ir lietuviškai jau nebemoku :D Mat, norėdamas kuo tiksliau išreikšti savo mintis, naudoju daug svetimybių - tiesiog nenoriu sau sukti galvos, kaip tai pasakyti lietuviškai, be to daugelis lietuviškų naujadarų man nepatinka, o ir lietuviški atitikmenys dažnai praranda atspalvį ir neperteikia minties tiksliai. Dėl to ir susidariau įspūdį, kad pradedu nebemokėti lietuvių kalbos. Bet elementariose situacijose susikalbu :)

Savo prenumeratoriams iš puslapio http://www.anglukalbospamokos.com/kaip-ismokti-anglu-kalbos.html nemokamai siunčiu tris knygas iš eilės. Rusišką, anglišką ir dar vieną anglišką, kur 43 poliglotai dalinasi savo patirtimi. Būtent šitų tautiečiai ir nemėgsta labiausiai.

Laišką, kurio tema "43 poliglotu rekomendacijos vienoje knygoje. NEMOKAMAI!" atidaro tik 25% gavėjų, kai tuo metu rusišką - net 72%! Čia net nepasakyta, kad knyga angliška! Lietuviams nereikia poliglotų. Kaip kažkada rašė Žemaitė ("Marti") "man nereik cackų pacackų, man reik tokios pat purvabridės, kaip ir aš pati". Čia taip Vingienė atsiliepė apie Driežų Katrę, kuri buvo tvarkinga mergina. Sakyčiau labai toks tipiškas vidutinio lietuvio mentalitetas :)

Todėl nusprendžiau parašyti kažką, ką galėtų suprasti žmogus, nenorintis/negalintis skaityti kitom kalbom, kadangi pradėti mokytis, nieko neperskaičius, yra tas pats, kaip plaukti per jūrą be kompaso. Žmonės tik praranda savo pinigus įvairiuose kursuose, o naudos - lygiai nulis. Turiu pakankamai daug skaičių, vienas iš kurių rodo („Baltijos tyrimai“), kad tik 3% Lietuvos žmonių gerai kalba angliškai, taigi jiems literatūra jau nereikalinga, o likusiems ji paprasčiausiai neįkandama.

Kadangi pats anglu kalba moku gan normaliai, bent jau man taip atrodo tai pati knyga manes nedomina, as turbut buciau pasirenges sumoket ne uz pacia knyga o uz pati rezultata ka pavyko pasiekt kuriant pacia knyga ir ja parduodant :) kiek visa tai uztruko, kiek tai kainavo, kokiu investiciju bei skil'u prireike ir t..t

Tai kainuos tiek, kiek išdeginsiu elektros, o investicijos - tai mano laikas, kuris bus nenorėčiau rayti "sugaištas", bet gal geriau būtų "investuotas", bet tai - laikas parodys. Skil'ai - tai mano perskaitytos knygos, peržiūrėti poliglotų video ir perklausyti podcast'ai plius asmeninė patirtis. Tai dariau todėl, kad man pačiam tai buvo aktualu, o dabar darau dėl to, kad jau užsiėmiau su anglų kalba ir noriu šitą reikalą pakelti į naują lygmenį.

Bet kuriuo atveju duosiu žinoti, kaip viskas seksis ir kai ateis laikas, pasiūlysiu paskaityti ir/arba prisijungti prie affiliatų, jeigu matysi prasmę tuo užsiimti. Bet kol kas tai - tik rožinės svajonės. Reikia dirbti. Dar reikia užbaigti vieną online kursą ir padaryti kitą, taigi artimiausiu metu dar nieko ypatingo neįvyks, bet stengsiuosi reguliariai parašyti bent po vieną skyrių arba atsėdėti prie to kad ir po 1 val. per dieną, nes matau, kad be griežtos disciplinos nieko čia nebus :)

Ačiū už išsamu atsakymą.Supratau mintį :) Sekmės tau rašant.

Manau norint sudomint mokomąja knyga reikia banaliai pradėti nuo aprašymo apie save - kas toks esi, ką išmokai, kaip išmokai ir ko žadi išmokyti kitus:) tai pirmi dalykai, kurie kabina... galbūt nekiekvieną, bet daugelį :)

O šiaip sveikintinos visos idėjos ir bandymai, bent jau realūs bandymai kažką daryti - o ne vien apmąstymai:)

Kai reikės knygą maketuoti - gali pabandyti susisiekti su manimi:)

Sėkmės!

Manau norint sudomint mokomąja knyga reikia banaliai pradėti nuo aprašymo apie save - kas toks esi, ką išmokai, kaip išmokai ir ko žadi išmokyti kitus:) tai pirmi dalykai, kurie kabina... galbūt nekiekvieną, bet daugelį :)

 

O šiaip sveikintinos visos idėjos ir bandymai, bent jau realūs bandymai kažką daryti - o ne vien apmąstymai:)

 

Kai reikės knygą maketuoti - gali pabandyti susisiekti su manimi:)

 

Sėkmės!

Dėkui už pasiūlymą. Savo istoriją galvoju įdėti po šitos įžangos, nes pirmiausia norėčiau išklaidyti žalingus įsitikinimus ir suteikti vilties. T.y. žmonės yra jau pamiršę, kad jie kažkada buvo sėkmingi ir viskas, ką jie prisimena dabar - tai kad mokytis naujos kalbos yra labai sunku. Pats taip kažkada maniau ir kai atėjo laikas atsisakyti netikusių mokymosi būdų, kankinausi dar du mėnesius, nors jau buvau perskaitęs vieną gerą knygą ir žinojau, kad švaistau savo laiką nesąmonėms. Dviejų mėnesių prireikė, kad pakeisti seną mokymosi būdą! O laikiau save pakankamai progresyviu mokiniu :)

Keisti senus įsitikinimus labai sunku, todėl ir nusprendžiau pradėti ne nuo savęs, o nuo vilties, nes mano istorijos juk jie gali ir nedaskaityti, o jeigu pavyks suteikti viltį, tai gal skaitys ir toliau ;)

Bet viskas dar gali pasikeisti. Gal ir savo istoriją įdėsiu pirmiau. Dabar reikia surašyti visą kontentą, kad būtų ką kilnoti :).

Kaikuriuos žodžius apkeitus vietomis, sakiniai galėtų skambėti gerokai natūraliau. Pavyzdžiui:

Aš tikiu, kad kiekvienas gali išmokti kalbų tiek, kiek nori (turiu omeny tikrą norą, pagrįstą motyvacija). Vienintelis apribojimas - kiek žmogus gali skirti laiko mokymuisi.

į

Aš tikiu, kad kiekvienas gali išmokti tiek kalbų, kiek nori (turiu omeny tikrą norą, pagrįstą motyvacija). Vienintelis apribojimas - kiek žmogus gali skirti laiko mokymuisi.

arba

Aš tikiu, kad kiekvienas gali išmokti tiek, kiek nori kalbų (turiu omeny tikrą norą, pagrįstą motyvacija). Vienintelis apribojimas - kiek žmogus gali skirti laiko mokymuisi.

Tokie paprasti dalykai padeda lengviau suprasti autoriaus dėstomas mintis, o ir knyga skaitosi paprasčiau.

O šiaip, gan įdomi(ir nematyta) teorija mane įtraukė paskaityti iki galo. Stilius įdomus, bet mažokai faktų. Pavyzdžiui tas, kad „...greičiausiai Jums pasakys...“ nepriverčia skaitytojo patikėti. Tuo tarpu pašalinus žodį „greičiausiai“ visas sakinys pavirsta puikiu faktu.

Gyvenimo istorijos knygą pagyvina, bet mano manymu, tas istorijas reikėtų rašyti savo, o ne kažko kito, nes tu niekaip negalėtum perteikti to, kaip tuo metu jautėsi tos istorijos herojus, rašytojas(vertėjo atveju tai atleistina) tada gaunasi tiesiog pašalinis įvykių stebėtojas. Tai tiek.

Kaikuriuos žodžius apkeitus vietomis, sakiniai galėtų skambėti gerokai natūraliau.

Ačiū už pastabas. Taip iš tikrųjų geriau. Pakeisiu.

Temos autoriui pritariu, kad dauguma literatūrų būna neįkandama visiem. Laukiu naujienų ir linkiu sėkmės. :rolleyes:

Kaip sekasi rašyti knygą? :rolleyes:

Stovi vietoj. Užsirašinėju idėjas ant špargalkų, ką ir seniau dariau, bet susisteminti vis neprisėdu. Iš tikrųjų tai man trūksta slapto ingrediento - kažko, kas paskatintų žmones veikti, kadangi dabar matau pagal savo analizes, kad absoliučiai daugumai žmonių vis dar sunku patikėti, kad kalbos mokymasis gali būti toks neskausmingas. Atsiliepia karti mokyklinė patirtis ir peržengti per ją yra labai nepaprasta.

Viena LingQ studentė (miride) parašė ten savo sėkmės istoriją. Ten yra tokie žodžiai:

Aš moku labai gerai dvi kalbas - rusų ir vokiečių. Rusų išmokau nepatebimai, kaip ir visi tarybiniai vaikai, o vokiečių mokiausi be proto ilgai. Mokykloje, universitete, kursuose, galų gale baigiau dviejų metų perkvalifikavimo kursus (mokiausi kiekvieną dieną po 5 val. kursuose ir dar darydavau kelias valandas namų darbus namie). Vokiškai laisvai kalbėti pradėjau po metų mokymosi kursuose.

 

Kai prireikė anglų kalbos, tiesiog ilgai bijojau vėl pradėti mokytis, prisimindama vokiečių kalbos mokymosi patirtį.

Matai? Žmogus laisvai kalba trim kalbom ir vistiek bijo - tai yra vadinamoji "mokyklinė anglų trauma". Kaip ją gydyti - žinau, bet kaip žmones įtikinti, kad tai yra pagydoma - ne.

Štai kur man reikalingas slaptas ingredientas :)