Susimasciau, o tu? :)

Nezinau kodel, bet mane tai priverte susimastyti, jeigu adminams netiks, prasau pasalinti tema.

Tėvas ir sūnus

Vieną dieną vyriškis grįžo iš darbo, kaip visad pavargęs, dirglus ir pamatė, kad tarpduryje jo lūkuriuoja penkiametis sūnus.

- Tėti, ar galiu tavęs kai ko paklausti?

- Žinoma, kas nutiko?

- Tėti, o kiek tu uždirbi?

Tėvui tai buvo gana netikėta:

- Tai ne tavo reikalas! – pasipiktino. – Kam tu to klausi?

- Tiesiog šiaip – reikia. Pasakyk prašom, kiek tu uždirbi per valandą?

- Na, bus apie 50. O ką?

- Tėti… – sūnus pasižiūrėjo į jį iš apačios į viršų labai rimtomis akimis. – Tėti, ar tu galėtum man paskolinti 30?

- Tu klausei manęs tik tam, kad duočiau tau pinigų kokiam nors idiotiškam žaislui? – suriko tėvas. – Žygiuok greičiau į savo kambarį ir gulkis miegoti!.. Negalima gi būti tokiu egoistu! Aš dirbu visą dieną, grįžtu nusivaręs nuo kojų, o tu taip begėdiškai elgiesi.

Mažylis tyliai nuėjo į savo kambarį ir užsidarė. Tėvas taip ir liko stovėti tarpduryje niekaip negalėdamas išmesti iš galvos sūnaus prašymo. „Kaip jis drįsta klausti manęs apie atlyginimą, o po to – prašinėti pinigų?“

Praėjo kažkiek laiko. Tėvo širdis atlėgo, ir jis pradėjo svarstyti kiek kitaip: “Gal jam iš tiesų reikia nusipirkti kažką svarbaus. Velniai nematė tų 30, juk jis manęs niekad iki šiol nėra prašęs pinigų.„ Jis užėjo į vaiko kambarį, sūnus jau buvo lovoje.

- Sūneli, tu dar nemiegi? – paklausė.

- Ne, tėti. Tiesiog guliu, – atsakė berniukas.

- Atrodo, buvau šiurkštokas su tavimi,- tarė tėvas. – Man buvo sunki diena ir aš tiesiog nesusivaldžiau. Atleisk man. Štai pinigai, kurių tu prašei.

Berniukas nusišypsojo ir atsisėdo lovoje.

- Oi, tėti, ačiū! – sušuko jis netverdamas džiaugsmu.

Po to jis pasirausė po pagalve ir ištraukė iš ten dar kelis sulamdytus banknotus. Tėvas, pamatęs, kad vaikas jau turi pinigų, vėl įsiuto. Mažylis sudėjo visus pinigus į krūvą, kruopščiai perskaičiavo kupiūras,

ir po to vėl pakėlė akis į tėvą.

- Kam tu prašei pinigų jei tu jų jau turi? – nesusivaldė tėvas.

- Todėl, kad jų turėjau nepakankamai. Tačiau dabar yra tiek, kiek reikia, – atsakė vaikas. – Tėti, čia – lygiai penkiasdešimt. Ar aš galėčiau nusipirkti valandą tavo laiko? Prašau, ateik rytoj iš darbo anksčiau – noriu, kad tu pavakarieniautum kartu su mumis.

Nezinau kodel, bet mane tai priverte susimastyti, jeigu adminams netiks, prasau pasalinti tema.

 

Tėvas ir sūnus

 

Vieną dieną vyriškis grįžo iš darbo, kaip visad pavargęs, dirglus ir pamatė, kad tarpduryje jo lūkuriuoja penkiametis sūnus.

- Tėti, ar galiu tavęs kai ko paklausti?

- Žinoma, kas nutiko?

- Tėti, o kiek tu uždirbi?

Tėvui tai buvo gana netikėta:

- Tai ne tavo reikalas! – pasipiktino. – Kam tu to klausi?

- Tiesiog šiaip – reikia. Pasakyk prašom, kiek tu uždirbi per valandą?

- Na, bus apie 50. O ką?

- Tėti… – sūnus pasižiūrėjo į jį iš apačios į viršų labai rimtomis akimis. – Tėti, ar tu galėtum man paskolinti 30?

- Tu klausei manęs tik tam, kad duočiau tau pinigų kokiam nors idiotiškam žaislui? – suriko tėvas. – Žygiuok greičiau į savo kambarį ir gulkis miegoti!.. Negalima gi būti tokiu egoistu! Aš dirbu visą dieną, grįžtu nusivaręs nuo kojų, o tu taip begėdiškai elgiesi.

Mažylis tyliai nuėjo į savo kambarį ir užsidarė. Tėvas taip ir liko stovėti tarpduryje niekaip negalėdamas išmesti iš galvos sūnaus prašymo. „Kaip jis drįsta klausti manęs apie atlyginimą, o po to – prašinėti pinigų?“

Praėjo kažkiek laiko. Tėvo širdis atlėgo, ir jis pradėjo svarstyti kiek kitaip: “Gal jam iš tiesų reikia nusipirkti kažką svarbaus. Velniai nematė tų 30, juk jis manęs niekad iki šiol nėra prašęs pinigų.„ Jis užėjo į vaiko kambarį, sūnus jau buvo lovoje.

- Sūneli, tu dar nemiegi? – paklausė.

- Ne, tėti. Tiesiog guliu, – atsakė berniukas.

- Atrodo, buvau šiurkštokas su tavimi,- tarė tėvas. – Man buvo sunki diena ir aš tiesiog nesusivaldžiau. Atleisk man. Štai pinigai, kurių tu prašei.

Berniukas nusišypsojo ir atsisėdo lovoje.

- Oi, tėti, ačiū! – sušuko jis netverdamas džiaugsmu.

Po to jis pasirausė po pagalve ir ištraukė iš ten dar kelis sulamdytus banknotus. Tėvas, pamatęs, kad vaikas jau turi pinigų, vėl įsiuto. Mažylis sudėjo visus pinigus į krūvą, kruopščiai perskaičiavo kupiūras,

ir po to vėl pakėlė akis į tėvą.

- Kam tu prašei pinigų jei tu jų jau turi? – nesusivaldė tėvas.

- Todėl, kad jų turėjau nepakankamai. Tačiau dabar yra tiek, kiek reikia, – atsakė vaikas. – Tėti, čia – lygiai penkiasdešimt. Ar aš galėčiau nusipirkti valandą tavo laiko? Prašau, ateik rytoj iš darbo anksčiau – noriu, kad tu pavakarieniautum kartu su mumis.

like`inu sia istorija, susimastyti vercianti, nors vaiku dar neturiu :)

:( tikrai verčianti susimąstyti istorija..

Nu okay, grazi pasaka. Galiu daug tokiu prikurt ir ka cia sedesit visi apsimaste baisingai ir susigraudine? Nu nejuokinkit :) Nu tai ka jau tokio priverte susimastyt? kad seima pirmoje vietoje bla bla bla..? Nu cia visiems tas senai aisku, nereikia tam dar pasakeciu kurti manau. Cia susigraudinot vyrai lyg pamate zmogu be ranku ir koju.

Gražu,gražu,ką jau čia pridursi :)

Nu okay, grazi pasaka. Galiu daug tokiu prikurt ir ka cia sedesit visi apsimaste baisingai ir susigraudine? Nu nejuokinkit :) Nu tai ka jau tokio priverte susimastyt? kad seima pirmoje vietoje bla bla bla..? Nu cia visiems tas senai aisku, nereikia tam dar pasakeciu kurti manau. Cia susigraudinot vyrai lyg pamate zmogu be ranku ir koju.

Pastebėjau, kad tu, kaip koks forumo kenkėjas. :)

Istorija graži, mintis taip pat patiko.

Nu okay, grazi pasaka. Galiu daug tokiu prikurt ir ka cia sedesit visi apsimaste baisingai ir susigraudine? Nu nejuokinkit :) Nu tai ka jau tokio priverte susimastyt? kad seima pirmoje vietoje bla bla bla..? Nu cia visiems tas senai aisku, nereikia tam dar pasakeciu kurti manau. Cia susigraudinot vyrai lyg pamate zmogu be ranku ir koju.

Superdedziu forumas gi turi tureti ir daugiau tokiu istoriju..

Senai skaityta ir apmastyta..

Na zinoma, taip pasakyt ar paskaityt grazu, bet gi gyvename ne zodziais, tad stengiames, kad isvis galetume susitikti, o kartais ir pamirstam, per daug pasineriam i pinigus, bet visvien, ne visi gi gali taip elgtis, kaip nori.. Tad kai kam manau si istorija yra labai skaudi

Nu okay, grazi pasaka. Galiu daug tokiu prikurt ir ka cia sedesit visi apsimaste baisingai ir susigraudine? Nu nejuokinkit :) Nu tai ka jau tokio priverte susimastyt? kad seima pirmoje vietoje bla bla bla..? Nu cia visiems tas senai aisku, nereikia tam dar pasakeciu kurti manau. Cia susigraudinot vyrai lyg pamate zmogu be ranku ir koju.

Paskaityk mintį esančia žemiau.

Jei neturi ko pasakyti- tylėk, jei turi, pasakyk taip, kad tavo žodžiai priverstų mąstyti...Žodis turi būti taupus, mintis- gili. Nuo tuščio plepėjimo dyla laikas ir rambėja smegenys.

Okay. Nieko nesakiau.

Pinigai laimes nenesa, bet geriau verkti naujame ferrari :)

Pinigai laimes nenesa, bet geriau verkti naujame ferrari :)

„Mieliau jau verkčiau „Rolls-Royce“ automobilyje, nei šypsočiausi, važiuodama dviračiu“ - barakudų motina.

Kai Dalai Lamos paklausė, kas jį labiausiai stebina žmonijoje, jis atsakė: "Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Po to jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada jis taip rūpinasi savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas yra tas, kad žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. O tada numiršta taip ir negyvenęs."

Taip, gal ir tiesa, metam mokslus, darbus, džiaugiamės gyvenimu..

Tada tikrai galėsim pamokslaut ar svaisčiot mintis kaip reikia gyvent, prašydami keletos centų

Va zmogus be ranku ir be koju ir graudulio toli grazu nekelia.

http://www.youtube.com/watch?v=snDQe3tWwRQ&feature=related