Ar bankiniams pavedimams artėja sunkūs laikai?

Maži

„startupai“ rado būdą, kaip konkuruoti su

dideliais komerciniais bankais – gudrūs

veiklos modeliai jiems tarptautinių pinigų

pervedimų paslaugas leidžia siūlyti daug

pigiau.

„Viso gero, bankai. Jūsų linksmybės

baigėsi“, – savo portale skelbia bendrovė

„TransferWise“, kuri leidžia atlikti

tarptautinius pinigų pervedimus internetu

žymiai pigiau nei tradiciniai bankai ar kitos

pinigų pervedimo paslaugas teikiančios

bendrovės.

Pavyzdžiui, Lietuvoje veikiantys

komerciniai bankai už pervedimus eurais

Europoje taiko 40–60 litų siekiančius

įkainius ir dar tam tikrą dalį nuo

pervedamos sumos už jos konvertavimą į

kitą valiutą. Be to, Lietuvos bankas

praėjusių metų pabaigoje konstatavo, kad

būtent ši veikla pelningiausia šalies

bankams, mat pajamos iš pervedimų

eurais du kartus viršija sąnaudas.

Panaši padėtis ir užsienio valstybių

bankuose. O pinigų per valstybių sienas

keliauja daug. Pasaulio bankas skaičiuoja,

kad per 2011 metus tarptautiniai

pervedimai pasaulyje siekė 483 mlrd. JAV

dolerių (1,23 trln. litų). Nemaža jų dalis –

emigrantų perlaidos. Lietuvos banko

duomenimis per devynis praėjusių metų

mėnesius į Lietuvą vien fiziniai asmenys

pervedė 2,56 mlrd. litų, o iš šalies į užsienį

– 2,04 mlrd. litų.

Šiek tiek pigiau pinigus emigrantams nuo

seno padeda pervesti „Western Union“,

„MoneyGram“, tačiau įvairūs „startupai“

rado galimybę, kaip dar labiau sumažinti

įkainius. Šią verslo galimybę užčiuopia ir

lietuviai – nuo rugsėjo pigiai pinigus

pervesti tarp Jungtinės Karalystės ir

Lietuvos siūlo „TransferGo“, platesniu

mastu – „Mokėjimai.lt“, kurios savininkė

„EVP International“ buvo pirmoji bendrovė

Lietuvoje gavusi elektroninių pinigų

įstaigos licenciją.

Gudrūs modeliai

Kas leidžia tokioms nedidelėms

bendrovėms („TransferGo“) darbuotojų

skaičius nesiekia nei 10) taikyti žymiai

mažesnius komisinius mokesčius už

perlaidas? Gudrus ir itin paprastas

modelis. Kaip „Ekonomika.lt“ aiškino

vienas iš „TransferWise“ įkūrėjų Taavetas

Hinrikus, klientų pinigai šalies ribų

nepalieka. Klientas, norėdamas pervesti

pinigus iš Vilniaus į Londoną (tiesa, šiuo

metu bendrovė litų pervesti neleidžia, bet

žada, kad greitai padėtis pasikeis), įmoka

reikiamą sumą į bendrovės sąskaitą

Vilniuje, o „TransferWise“ gavėjui pinigus

išmoka iš sąskaitos Londone. Siekdama

sumažinti sąnaudas, bendrovė visuomet

bando surasti, ar tuo pat metu nebandoma

pervesti pinigų tarp tų pačių šalių, kitu

atveju pinigus išmoka iš savo sąskaitų.

Panašiu principu veikia ir lietuvių

„TransferGo“. Tai bendrovėms leidžia

išvengti ilgų tarptautinių pervedimų, o

mažesnes sąnaudas perleisti klientui.

Pavyzdžiui, „TransferWise“ pervedimams,

mažesniems nei 200 svarų sterlingų (apie

780 litų), taiko 4,97 svarų sterlingų (apie

19,83 litų) komisinį mokestį, o

„TransferGo“ – 9 litų mokestį už

pervedimą iš Lietuvos ir dar 1,75 proc.

nuo pervedamos sumos už valiutos

keitimo operaciją. „Mokėjimai.lt“ naudoja

kitą – elektroninių pinigų – modelį. Čia

pervedimai eurais ES viduje kainuoja 0,69

lito.

Sparčiai populiarėja

Populiarumu nauji finansų rinkos žaidėjai

skųstis negali. 2011 metais – pirmaisiais

bendrovės veiklos metais – per

„TransferWise“ buvo pervesta 10 mln.

svarų sterlingų (apie 39,9 mln. litų), o

praėjusių metų gruodį suma pasiekė apie

50 mln. svarų sterlingų (apie 199,5 mln.

litų). T. Hinrikus aiškina, kad sumos kas

mėnesį didėja 20–30 procentų. Šiuo metu

bendrovė eurais leidžia keistis tarp

daugiau nei 30 šalių, o populiariausiomis

išskiria Jungtinę Karalystę, Ispaniją,

Prancūziją, Lenkiją.

Savo ruožtu „TransferGo “ generalinis

direktorius Daumantas Dviliniskas

skaičiuoja, kad per juos mažiau nei per

pusmetį pervesta apie 500 tūkst. litų.

Artimiausiu laiku bendrovė žada pasiūlyti

pervedimus visoje Europoje, o

tolimesniuose planuose – JAV rinka. Šiuo

klausimu bendrovei turėtų padėti neseniai

prie jos prisijungęs vienas pirmųjų

„Twitter“ investuotojų Gregas Kiddas, šiuo

metu konsultuojantis JAV sparčiai

populiarėjančią elektroninių mokėjimų

sistemą „Square“. Be to, bendrovė

neseniai sulaukė neskelbiamo dydžio

investicijos iš rizikos kapitalo fondo

„Practica Capital“.

Rizikos faktorius

„Paklauskite jų pačių, – į klausimą, ar

tradiciniai bankai juos jau pripažįsta, kaip

konkurentus, atsakė T. Hinrikus. – Rinkoje

matome milžinišką galimybę. Bankai

pastaruosius 40 metų buvo neinovatyvūs ir

nebankinės bendrovės pradeda siūlyti

finansines paslaugas. Paskutinė jų

inovacija – bankomatas.“

D. Dvilinskas atkreipė dėmesį, kad jie

taikosi į vartotojus, pervedančius mažiau

nei 5 tūkst. litų. Jo nuomone, ši auditorija

didiesiems bankams nėra itin patraukli.

Tiesa, tokie „startupai“ su bankais turi

kovoti ne tik pigesnių paslaugų srityje, bet

ir sugebėti įrodyti, kad kliento patikėti

pinigai niekur nedings – seniai rinkose

įsitvirtinusiems komerciniams bankams tai

padaryti daug lengviau.

Lietuvos banko Riziką ribojančios

priežiūros departamento vyriausioji

specialistė Asta Taukuvienė pastebi, kad

tokių bendrovių ir paslaugų, kaip

„TransferGo“ ar „Mokėjimai.lt“, atsiradimas

susijęs su noru didint konkurenciją

mokėjimo paslaugų srityje, kur jau

anksčiau veikė bankai. Pasak jos, šioms

bendrovėms taikomi beveik tokie pat

reikalavimai, kaip ir tradicinėms finansų

sektoriaus bendrovėms.

FAKTAI: Reikalavimai mokėjimo įstaigai

Mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų

įstaigos iš Lietuvos banko turi gauti

licenciją šiai veiklai vykdyti.

Kaip ir visi mokėjimo paslaugų teikėjai,

pavyzdžiui, bankai, turi laikytis su vartotojų

teisių apsauga susijusių Mokėjimo

įstatymo reikalavimų.

Joms nustatyti nuosavo kapitalo dydžio

reikalavimai. Lėšos gautos iš vartotojų turi

būti atskirtos nuo kitų įstaigos lėšų ir

laikomos kredito įstaigose.

Tokių bendrovių vadovai turi būti

nepriekaištingos reputacijos.

Šaltinis: Ekonomika.lt

Konkurencija vartotojui visada vienareikšmiškai yra naudinga, nes mažina kainas, bet pats pavadinimas gal kiek per skambus. Ne visos įmonės tarpininkauja su užsieniu ir stumdo pinigėlius per sienas. Čia viena. Antra, privatūs asmenys atlieka ne tiek ir daug tų pavedimų. Mokesčiai, vienas kitas pirkimas internetu. Vietiniai pavedimai nėra labai jau brangūs. Juo labiau lietuviai yra konservatyvūs, kol išmoks tokiais tarpininkais naudotis, bankai dar turės laiko permąstyt savo strategiją šiuo klausimu.

Visu pirma cia yra TransferGo piarinis straipsnis, visu antra mokejimai.lt pigiau