Klinikinės mirtys

Tikit, ar netikit, kad klinikinės mirties metu žmogus pamato pomirtinį gyvenimą? Taip pat, gal kamnors iš čia esančių patiems yra tekę susidurti su šiuo dalyku? :)

Tiems kas tuo domisi link'as apie žmonių pasakojimus patyrusius klinikinę mirtį: http://www.nderf.org/NDERF/NDE_Archives/NDERF_NDEs.htm :)

Visu pirma reiketu klausti ar tikite pomirtini gyvenima.. <_<

Visu pirma reiketu klausti ar tikite pomirtini gyvenima.. <_<

Visiškai jokio skirtumo kas ką tiki, reikėtų klausti ar jis yra.

Aš pavyzdžiui nieko negaliu pasakyt apie pomirtinį gyvenimą. Jei jis yra - sužinosim, jei nėra - nesužinosim.

Religijos klausimu manau didžiausias klausimas yra tai, nuo ko viskas prasidėjo ir ta pati, pati pradžia yra Dievas. Bet gerai tada, iš kur pats Dievas tada atsirado? Juk net pati visata, galaktika, turėjo iš kažkur atsirast. O kas dar už jos slypi? Čia net blogiau už klausimą "Kas pirmas atsirado, višta ar kiaušinis?" :D

Aš pavyzdžiui nieko negaliu pasakyt apie pomirtinį gyvenimą. Jei jis yra - sužinosim, jei nėra - nesužinosim.

 

Religijos klausimu manau didžiausias klausimas yra tai, nuo ko viskas prasidėjo ir ta pati, pati pradžia yra Dievas. Bet gerai tada, iš kur pats Dievas tada atsirado? Juk net pati visata, galaktika, turėjo iš kažkur atsirast. O kas dar už jos slypi? Čia net blogiau už klausimą "Kas pirmas atsirado, višta ar kiaušinis?" :D

"Kas pirmiau atsirado, višta ar kiaušinis?", užtenka paaiškinimui, mokyklinių biologijos, genetikos, mutacijos žinių ir puikus suformuluojamas teorinis atsakymas.

Taip, reiktų siekti pasaulio pažinimo, tačiau visi žmonės skirtingi, vieni nepaklia, nežinojimo jausmo, praranda norą sužinoti ir viską įkūnija, į tai ko negali paneigt, bet kartu ir paaiškint. Šiuo atveju dievo įtraukimas į viską. Žinai kas sukūrė, kas bus kai mirsi, tavim pasirūpins ir viskas, nereikia nieko galvot ir tada gali vaikščiot užsidėjęs "grybo" kepurę ir manyt, jog tavo požiūris į pasaulį yra pats plačiausias iš visų, nes supranti, tai kas nesuprantama... Na čia geriausia su tikinčiu pakalbėt, kad jo filosofiją suprast.

"Kas pirmiau atsirado, višta ar kiaušinis?", užtenka paaiškinimui, mokyklinių biologijos, genetikos, mutacijos žinių ir puikus suformuluojamas teorinis atsakymas.

 

Taip, reiktų siekti pasaulio pažinimo, tačiau visi žmonės skirtingi, vieni nepaklia, nežinojimo jausmo, praranda norą sužinoti ir viską įkūnija, į tai ko negali paneigt, bet kartu ir paaiškint. Šiuo atveju dievo įtraukimas į viską. Žinai kas sukūrė, kas bus kai mirsi, tavim pasirūpins ir viskas, nereikia nieko galvot ir tada gali vaikščiot užsidėjęs "grybo" kepurę ir manyt, jog tavo požiūris į pasaulį yra pats plačiausias iš visų, nes supranti, tai kas nesuprantama... Na čia geriausia su tikinčiu pakalbėt, kad jo filosofiją suprast.

Taip, bet vat būtent tas ir yra, kad ir tų pačių religijų kažkokių daugumos negali paneigt, lygiai taip pat kaip ir įrodyt. Belieka tik pasirinkt kuo tikėt. :)

Kaip manot, po kiek laiko mokslas išsiaiškint, kas nutinka po mirties? :)

Taip, bet vat būtent tas ir yra, kad ir tų pačių religijų kažkokių daugumos negali paneigt, lygiai taip pat kaip ir įrodyt. Belieka tik pasirinkt kuo tikėt. :)

 

Kaip manot, po kiek laiko mokslas išsiaiškint, kas nutinka po mirties? :)

Ta prasme, kam kelt klausimą, aiškinantis, tai kam, net nėra pagrindo aiškint. Tai nieko nesusijęs, nieko nekeičiantis, smegenis plaunantis dalykas :D

Gal pasiaiškinam, iš kur tas gigantiškas teletabis kieme laksto pas mane, bet kai bandau pagaut visad kiaurai rankos praeina.. Kiti sako nemato... kvailiai, nieko nesupranta...

Tas pats lygis :)

Visiškai jokio skirtumo kas ką tiki, reikėtų klausti ar jis yra.

Aha, ir kas i si klausima atsakys ? Nei tu, nei as, nei niekas kitas nesugebes irodyti to egzistencijos, kadangi negalime priimti religiniu paistalu uz tikra piniga. Uzduoti toki klausima butu tolygu klausti kiek sveria visata - lygiai taip pat niekas neatsakys, nes niekas net neisivaizduoja kur yra jos ribos. Na bent jau kolkas.

Galbūt reikėjo man klausimą biški kitaip suformuluot. Ar Jūs tikit, kad mirę nebaigiam savo egzistavimo? Ta prasme tai gali nebūtinai būti, kad Dievą pamatom ir panašiai, o gal tiesiog persikeliam mirę į kažkokį paralelinį pasaulį ar panašiai? Ir jei tikit tai kuom ir kodėl? :) Ir nedarom flame'ų ant kitų ir tiesiog pabendraujam, bei pasakom savo nuomonę, o ne stumiam vieni ant kitų iškart. :)

Galbūt reikėjo man klausimą biški kitaip suformuluot. Ar Jūs tikit, kad mirę nebaigiam savo egzistavimo? Ta prasme tai gali nebūtinai būti, kad Dievą pamatom ir panašiai, o gal tiesiog persikeliam mirę į kažkokį paralelinį pasaulį ar panašiai? Ir jei tikit tai kuom ir kodėl? :) Ir nedarom flame'ų ant kitų ir tiesiog pabendraujam, bei pasakom savo nuomonę, o ne stumiam vieni ant kitų iškart. :)

Kažkuo panašiai esu linkęs tikėti, bet kad yra ten tarkime dievas tai nesamonė, nebent kažkas tai įrodytų faktais.

Galbūt reikėjo man klausimą biški kitaip suformuluot. Ar Jūs tikit, kad mirę nebaigiam savo egzistavimo? Ta prasme tai gali nebūtinai būti, kad Dievą pamatom ir panašiai, o gal tiesiog persikeliam mirę į kažkokį paralelinį pasaulį ar panašiai? Ir jei tikit tai kuom ir kodėl? :) Ir nedarom flame'ų ant kitų ir tiesiog pabendraujam, bei pasakom savo nuomonę, o ne stumiam vieni ant kitų iškart. :)

As manau, ir labai tikiuosi, jog taip ir yra, kad po mirties mes tiesiog ir liekam kunu, gulinciu zemeje ir iranciu. O ta energija, kuri taip sakant "varo" musu organizma pereina i kita busena (energijos tvermes desnis). Nepavadinciau to siela, mano suvokimu tai tiesiog saltinis, kaip kompiuteriui elektra. Ir jokiu pomirtiniu gyvenimu nera.

Aš pavyzdžiui nieko negaliu pasakyt apie pomirtinį gyvenimą. Jei jis yra - sužinosim, jei nėra - nesužinosim.

 

Religijos klausimu manau didžiausias klausimas yra tai, nuo ko viskas prasidėjo ir ta pati, pati pradžia yra Dievas. Bet gerai tada, iš kur pats Dievas tada atsirado? Juk net pati visata, galaktika, turėjo iš kažkur atsirast. O kas dar už jos slypi? Čia net blogiau už klausimą "Kas pirmas atsirado, višta ar kiaušinis?" :D

Jei yra, sužinosi, bet greičiausiai nesužinosi ;D

Jei visatos kilmė domina gali pažiūrėti Lorenso Krauso "Visata iš nieko".

Taip, bet vat būtent tas ir yra, kad ir tų pačių religijų kažkokių daugumos negali paneigt, lygiai taip pat kaip ir įrodyt. Belieka tik pasirinkt kuo tikėt. :)

 

Kaip manot, po kiek laiko mokslas išsiaiškint, kas nutinka po mirties? :)

Negali paneigti, kad aš kiaušinius dedu kai niekas nemato. Galima prigalvoti tūkstančius nesąmonių, kurių negali paneigti ar netgi kurios skamba logiškai. Svarbu ne ko negali paneigti, o ką gali pademonstruoti ar kitaip įrodyti. :)

Aha, ir kas i si klausima atsakys ? Nei tu, nei as, nei niekas kitas nesugebes irodyti to egzistencijos, kadangi negalime priimti religiniu paistalu uz tikra piniga. Uzduoti toki klausima butu tolygu klausti kiek sveria visata - lygiai taip pat niekas neatsakys, nes niekas net neisivaizduoja kur yra jos ribos. Na bent jau kolkas.

Kodėl taip išsyk nesugebės, gal sugebės. Aš neturiu gerų priežasčių manyti, kad toks yra, tad nemanau, kad yra = manau, kad nėra. Jei atsiras gerų priežasčių manyti kad yra, įvertinsim įrodymus ir manysim kitaip.

Kiek sveria visata tiesiog nežinai ir tiek. Faktas, kad kažkiek sveria priklausomai nuo svorio apibrėžimo.

Galbūt reikėjo man klausimą biški kitaip suformuluot. Ar Jūs tikit, kad mirę nebaigiam savo egzistavimo?

Žmogaus sąmonė elektrocheminė reakcija smegenyse, nustoja neuronai judėti, ji dingsta. Kaip ir kompiuteris nustoja elektros gauti ir išsijungia, kur dingsta tavo muzika ? Kompiuteriui galima įdėti naują maitinimo bloką ir atgaminti informaciją, žmogaus taip neišeina atgaminti, bent kol kas. Nėra gerų priežasčių manyti, kad yra kažkoks sekantis gyvenimas. Šiaip priežasčių yra: tu norėtum ir panašiai, bet paleidžiant emocijas ir žiūrint racionaliai ir sąžiningai - greičiausiai nėra. Arba tik aš nežinau, jei kas žino pasidalinkit.

Pritariu outCome, kad nereikia fleiminti, tiesiog dalinamės žiniomis, ir einam kuo arčiau tiesos vietoje bandymo ginti savo poziciją net jei neteisingą.

Žmonės patyrę klinikinę mirti turėtų aplamai nieko nematyti, nes smegenys juk mirusios būna, o jos visus tuos vaizdus ir sukuria.

Žmogaus sąmonė elektrocheminė reakcija smegenyse, nustoja neuronai judėti, ji dingsta. Kaip ir kompiuteris nustoja elektros gauti ir išsijungia, kur dingsta tavo muzika ? Kompiuteriui galima įdėti naują maitinimo bloką ir atgaminti informaciją, žmogaus taip neišeina atgaminti, bent kol kas. Nėra gerų priežasčių manyti, kad yra kažkoks sekantis gyvenimas. Šiaip priežasčių yra: tu norėtum ir panašiai, bet paleidžiant emocijas ir žiūrint racionaliai ir sąžiningai - greičiausiai nėra. Arba tik aš nežinau, jei kas žino pasidalinkit.

Pritariu. Gal mokslininkai dar 100% ir neišsiaiškino, kaip veikia žmogaus smegenys, bet visi sutinka, kad mintys, emocijos, ir t.t. atsiranda smegenyse. Ir tai galima įvairiai paveikti, pvz. tam tikri vaistai veikia žmogaus jausmus, o traumos gali sukelti atminties praradimą. Man sunku įsivaizduoti, kaip į tai "įsipaišo" toji nemirtinga siela.

Jeigu sakysime, kad po mirties kažkokiu stebuklingu būdu išsaugojame sugebėjimą mąstyti, savo atmintį ir jausmus, tai tada kyla klausimas, kaip ir kada tai "nukopijuojama" iš smegenų. Gal mirties momentu? Niekam ne paslaptis, kad senatvėje daugeliui susilpnėja atmintis, intelektas, ypač jei žmogus serga Alzheimerio ar kt. ligomis. Tai nejaugi pomirtiniame gyvenime didžioji dalis populiacijos yra (atleiskite už išsireiškimą) senukai-marazmatikai? Ar visgi siela reguliariai daro smegenų backup'ą ir panaudojama ankstesnė kopija? :lol:

Na, o jeigu laikyti, kad žmogaus intelektas, atmintis, ir jausmai lieka kartu su kūnu pūti žemėje, o pas Dievą iškeliauja tik kažkokia mistinė "energija", tada iš iš to žmogaus perspektyvos nėra jokio skirtumo, ar egzistuoja toji siela, ar ne.

O ka manot apie reinkarnacija?

Mes kai mirstam, is musu iseina ta tariama energija kuri vare musu kuna kuri persikelia kitur i kita butybe, nebutinai zmogu. Yra teke matyti dokumentikos kaip zmones prisimena savo buvusius namus, seima.

Jei yra, sužinosi, bet greičiausiai nesužinosi ;D

 

Jei visatos kilmė domina gali pažiūrėti Lorenso Krauso "Visata iš nieko".

 

 

 

Negali paneigti, kad aš kiaušinius dedu kai niekas nemato. Galima prigalvoti tūkstančius nesąmonių, kurių negali paneigti ar netgi kurios skamba logiškai. Svarbu ne ko negali paneigti, o ką gali pademonstruoti ar kitaip įrodyti. :)

 

 

 

Kodėl taip išsyk nesugebės, gal sugebės. Aš neturiu gerų priežasčių manyti, kad toks yra, tad nemanau, kad yra = manau, kad nėra. Jei atsiras gerų priežasčių manyti kad yra, įvertinsim įrodymus ir manysim kitaip.

 

Kiek sveria visata tiesiog nežinai ir tiek. Faktas, kad kažkiek sveria priklausomai nuo svorio apibrėžimo.

 

 

 

Žmogaus sąmonė elektrocheminė reakcija smegenyse, nustoja neuronai judėti, ji dingsta. Kaip ir kompiuteris nustoja elektros gauti ir išsijungia, kur dingsta tavo muzika ? Kompiuteriui galima įdėti naują maitinimo bloką ir atgaminti informaciją, žmogaus taip neišeina atgaminti, bent kol kas. Nėra gerų priežasčių manyti, kad yra kažkoks sekantis gyvenimas. Šiaip priežasčių yra: tu norėtum ir panašiai, bet paleidžiant emocijas ir žiūrint racionaliai ir sąžiningai - greičiausiai nėra. Arba tik aš nežinau, jei kas žino pasidalinkit.

 

Pritariu outCome, kad nereikia fleiminti, tiesiog dalinamės žiniomis, ir einam kuo arčiau tiesos vietoje bandymo ginti savo poziciją net jei neteisingą.

O tai kaip tada tie vaiduokliai jeigu žmogus be sielos? Asmeniškai aš nesu matęs vaiduoklio, bet kiti sako, kad yra matę ir tipo yra ne vienas namas kuriame vaidenasi, bet aš tuo netikiu.

Aš manau, kad tas pomirtinis gyvenimas susapnuojamas, dėl kokių nors suleistų preaparatų, prieš pabundant. Taip pat tie kurie išoka pro langą, per kelias sekundes jiems praeina gyvenimas, bet daugelis nukrenta su sustojusia širdimi nuo adrenalino, aš manau, tai psichologinis padarinys, nėra nieko nerelaus.

O tai kaip tada tie vaiduokliai jeigu žmogus be sielos? Asmeniškai aš nesu matęs vaiduoklio, bet kiti sako, kad yra matę ir tipo yra ne vienas namas kuriame vaidenasi, bet aš tuo netikiu.

Nesu matęs nei vaiduoklio, nei žmogaus kuris turėtų gerų įrodymų pagrįsti vaiduoklių buvimą.

Man sunku įsivaizduoti, kaip į tai "įsipaišo" toji nemirtinga siela.

Neįsipaišo. Įpaišyta buvo prieš tūkstančius metų kai protėviai lietaus šokius šoko ir dievams avis aukojo. Dabar tai laikosi vien dėl žmonių emocinio prisirišimo, komforto vilties ir pan. Ne visi turi drąsos matyti realybę kokia ji yra, žmonės nori gyventi geresniame pasaulyje, tad susikuria savo fantazijų salelę.

O ka manot apie reinkarnacija?

Mes kai mirstam, is musu iseina ta tariama energija kuri vare musu kuna kuri persikelia kitur i kita butybe, nebutinai zmogu. Yra teke matyti dokumentikos kaip zmones prisimena savo buvusius namus, seima.

Aš irgi daug ką prisiminčiau, kad tik per televizorių parodytų. Žmonės dar ne tokius dalykus daro, kad parodytų. Įsivaizduok savo sąmonę kaip kelis milionus sujungtų baterijų ir tavo sąmonė būtų bendras grandinės srovės stiprumas. Tarkim atjungi baterijas visas vienu metu ir dingsta tas srovės stiprumas kuris buvo tavo sąmonė. Taip pat ir su žmogumi, jei atjungi tarkim smegenis turi tas atskiras dalis, bet neturi sąmonės. Jei atsimeni tikslią tvarką kaip tas milijonas baterijų buvo sujungta, galbūt galėtum tokią pačią srovę atkartoti. Su žmogaus smegenimis tik kintamųjų ne milijonas, o milijardai, todėl žmogus prarastas visam laikui.

Esu skaitęs vieną iš teorijų, kodėl žmonės patyrę klinikinę mirtį pasakoja pabuvoję kažkur kitame pasaulyje, ir aš tuo realiai labiausiai tikiu. Manau, kad pomirtinio gyvenimo nėra. Yra toks narkotikas DMT, jis gaminamas žmogaus smegenyse esančioje kankorėžinėje liaukoje. Šis narkotikas yra pats stipriausias haliucinogeninis preparatas žemėje, kurio didelis kiekis išsiskiria prieš pat mirtį, todėl žmogų sugliučina ir jis kelias minutes būna "kitame pasaulyje". Man atrodo tai pakankamai logiškas paaiškinimas.