Įmonių pavadinimus turės palaiminti kalbininkai

Nuo gegužės Lietuvoje taps daug sunkiau registruoti nelietuviškus įmonių pavadinimus. Bijoma, kad tai apsunkins verslo pradžią, be to, įmonėms su svetimšaliams sunkiai ištariamais lietuviškais vardais, pvz., „Šešios žąsys“, gali būti vargo užsienio rinkose. Kalbininkai tokias baimes vadina greičiau provincialumu nei realiu pavojumi.

Įmonių steigėjai nuo gegužės 1 d. atsidurs kalbos prievaizdų valioje: įsigalios Juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimai, kuriais registro tvarkytojas įpareigojamas tikrinti, ar naujai registruojamų įmonių pavadinimai atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

Registro tvarkytojas, gavęs prašymą keisti juridinio asmens pavadinimą ar registruoti steigiamą juridinį asmenį, privalės kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK) konsultacijos. Jei VLKK per 6 darbo valandas praneš registro tvarkytojui, kad pavadinimas neatitinka lietuvių bendrinės kalbos normų, pavadinimas nebus registruojamas.

„Šie pakeitimai reiškia, kad nuo gegužės 1 d. nelietuviškų, tai yra angliškų ir kitokių užsienietiškų, pavadinimų registruoti nebus galima“, – sako Vilija Viešūnaitė, advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ advokatė.

Išimtis bus taikoma tik tuo atveju, jei įmonė yra susijusi su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, o jos pavadinimas sudaromas taip, kad būtų tapatus ar panašus į to užsienio juridinio asmens. Tokiu atveju registrui reikės pateikti užsienio juridinio asmens sutikimą.

Verslininkai piktinasi, kad naujovė apsunkins verslo pradžią Lietuvoje ir nepadės Lietuvai palypėti laipteliu aukštyn pasaulio banko „Doing Business“ reitinge.

Aidas Petrošius, VĮ Registrų centro (RC) atstovas, sako kad įmonių registravimo procesai gali sulėtėti, nes kiekvienai pavadinimą reikės perduoti kalbininkų patikrai, kuriai numatytos kelios valandos.

„Dėsime pastangas, kad verslininkai kaip galima mažiau pajustų naujovės poveikį, bet negalime garantuoti, kad pavadinimo rezervavimo ar naujos įmonės steigimo procesas vyks taip sklandžiai, kaip iki šiol“, – sako jis ir praneša, kad šiuo metu pavadinimas užsisakomas per dieną.

Nuogąstaujama ir dėl to, kad naujovės gali pakišti koją mūsų verslui užsienio rinkose. „Įmonėms, kurios nenori svetur veikti lietuvišku pavadinimu, pvz., UAB „Kava ir meduoliai“, o norėtų tam tikslui turėti anglišką vardą, dėl naujų reikalavimų prisistatyti užsienio rinkose bus sunkiau“, – sako p. Viešūnaitė.

„Maxima“ tiktų, „Omnitel“ – ne

Jūratė Palionytė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja, aiškina, kad pagal Civilinį kodeksą seniai reikalaujama, jog įmonės pavadinimas atitiktų bendrines lietuvių kalbos normas, tiesiog iki šiol Registrų centras nekontroliavo, ar pavadinimai jas išties atitinka, o nuo gegužės jau bus tikrinama.

„Anglų ar kita užsienio kalba sudarytas pavadinimas lietuvių kalbos normų neatitinka“, – sako ji.

Pašnekovė ramina, kad dėl kalbininkų konsultacijos procedūros nepailgės. „Tai trumpas procesas, ekrane paskaitai pavadinimą ir spaudi mygtuką. Dirbs trys žmonės, tikiu, kad su darbu susidorosime, papildomų etatų neprireiks“, – šypsosi ji.

Ponios Palionytės nuomone, nuogąstavimai, esą su lietuviškais vardais bus sunkiau prasimušti užsienio rinkoje, rodo šiokį tokį mūsų verslo provincialumą.

„Pasaulyje yra daug garsių įmonių neangliškais pavadinimais, yra daug skandinaviškų pavadinimų, yra vardų, kuriuos ištarti nelengva, pvz., „Gjensidige“, bet tai netrukdo tiems verslams įsitvirtinti kitų šalių rinkose. Taip, įmonės pavadinimas svarbus, bet dažnai daug svarbesnis yra prekių ženklas. Be to, ir lietuvišką įmonės pavadinimą galima sugalvoti tokį, kuris nebūtų sunkus kitų šalių gyventojams“, – tikina kalbos žinovė.

Beje, kai kuriems iš jau žinomų ir Lietuvoje seniai veikiančių įmonių pavadinimų kalbininkų egzamino po gegužės 1 d. išlaikyti nepavyktų.

Pasak p. Palionytės, štai pavadinimo „Omnitel“ nebūtų galima registruoti, nes jis neturi lietuvių kalbos žodžiams būdingo požymio – galūnės.

„O žodis „Omnitelis“ puikiausiai tinka, nes jis panašus į lietuvišką žodį. Su „Maxima“ yra kitaip: lotyniški pavadinimai yra išimtis – jie leidžiami, nes nekenkia lietuvių kalbai, neišstumia mūsų žodžių. Tai tam tikras istorinis kultūrinis Europos paveldas. Taigi „Maxima“ pavadinimas atitinka teisės aktų reikalavimus“, – vingrybes aiškina pašnekovė ir ragina Kalbos komisijos tinklalapyje pasiieškoti patarimų, kaip susikurti nenusižengiantį kalbos normoms pavadinimą.

VZ.LT Straipsnis

Ką dar sumastys.

nu ir gerai mldc valdzia dar didesne "paslauga" verslo pradinukams padare, dabar dar padauges emigracijos, o per pc vel pasipils stumimas ant valdzios...

Ieškotų būdų kaip pritraukti žmones prie verslo kūrimo, o dabar? Atbaido niekšai..

nu ir gerai mldc valdzia dar didesne "paslauga" verslo pradinukams padare, dabar dar padauges emigracijos, o per pc vel pasipils stumimas ant valdzios...

Dėl kažkokio įmonės pavadinimo žmonės pradės emigruoti? :lol:

Beje, runkelius jau nukasei?

Bet tikrai išradingi kalbininkai, net susapnuot būtų sunku tokią kontrolės vietą. :)

Puiku, bus puiki proga gerai pagalvot plačiau:)

Parodykit man tą žmogų kuris tai sugalvojo :angry:

Atrodo kaip pavėluotas balandžio pirmos pokštas...

„Pasaulyje yra daug garsių įmonių neangliškais pavadinimais, yra daug skandinaviškų pavadinimų, yra vardų, kuriuos ištarti nelengva, pvz., „Gjensidige“, bet tai netrukdo tiems verslams įsitvirtinti kitų šalių rinkose. Taip, įmonės pavadinimas svarbus, bet dažnai daug svarbesnis yra prekių ženklas. Be to, ir lietuvišką įmonės pavadinimą galima sugalvoti tokį, kuris nebūtų sunkus kitų šalių gyventojams“, – tikina kalbos žinovė.

Juokingas argumentas. Visiška nesąmonė. Visiems kas susiję su IT ir ypač Startup'ais tai tikrai trukdys... Kažkokie atsiprašant, kalbajobai, prigalvoja savo nesąmonių, kaip tausoti kalbą, stengtis išsaugoti ją teisingą ir skatinti ją vartoti taisyklingai, bet nepagalvoja, kad tokie būdai tik trukdys Lietuvos verslui. Nepaslaptis, kad Lietuviški verslai dažnai tik apšyla kojas Lietuvoje ir neria į pasaulines rinkas... Ar įsivaizduojat GetJar - Įgauk Jarą???? Nemanau...

Mano nuomone tai kalba turi evoliucionuoti, kartu su visuomene. Jei tie kalbininkai būtu buvę nuo seno, dar dabar kalbėtumėm kaip iš Mažvydo katekizmo.

Patiko vienas komentaras, kuris tikrai taiklus:

o kodel taip akcentuojame ta Lotynu alfabeta ir kultura? Adaptavome ir arabu skaicius, ir kinieciu matematika, ir graiku filsofija, ir indu medicina, ir rusu kultura. O merguzele cia paisto apie lotynu istorini-kulturini pavelda Lietuvai ir Europai. Kodel negrazinus lietuvisko-siaurietisko-rytietisko zenklinio alfabeto Runikos, kuris yra artimesis lietuviskai kulturai?

Ir sau ir kitiems darbo pridare. Geriau nesugalvosi , bet manau dar ne tokiu nesamoniu musu valdzia sugalvos laikui begant.