Pinigų valdymo klaidos

Sveiki,

Noriu pasidalinti su Jumis, ką tik, savo parašytu tekstu apie pinigų valdymą. Tiksliau apie klaidas, kurias darome.

Galbūt tema tiktų ir Asmeninis tobulėjimas forume, tačiau, manau, čia teisingiau ją talpinti. Jeigu klystu - sakykite, ištrinsiu.

Jeigu turėsite komentarų šiai temai, mielai padiskutuosiu.

--------------------------

Klaidų darymas turi gerą savybę leisti tobulėti. Tačiau tik tuo atveju, jeigu iš klaidų yra mokomasi.

O kuo daugiau darysime klaidų valdydami savo finansus, tuo labiau tarnausime valiutai ir tuo mažiau gausime naudos, kurią pinigai gali suteikti.

Apžvelkime 3, mano manymu, pagrindines klaidas, kurias darome finansų valdyme:

1. Nepakankamas planavimas arba iš viso jo nebuvimas.

Šiuolaikiniame finansų pasaulyje planavimas nėra tik papildoma priemonė valdyti pinigus. Planuoti būtina, kitaip darysite klaidą. Ir nesvarbu kokio dydžio yra Jūsų pajamos. Kuomet neplanuojate ar planuojate per mažai, padidėja tikimybė pritrūkti grynųjų pinigų.

Kuomet pritrunkate pinigų, naudojate santaupas arba skolinatės arba kenčiate finansinį badą iki tol, kol vėl gausite pinigų papildymą. O jeigu taip kiekvieną mėnesį? Suplanavus, ir žinoma, laikantis plano, Jūsų mėnesinis finansinis gyvavimas bus ramus ir užtikrintas, be streso. Ir Jūs miegosite ramiau.

2. Geresnės kainos neieškojimas.

Jeigu Jums reikia kokios nors prekės, tai 95% atvejais, yra daugiau nei vienas pardavėjas tai pačiai prekei. Ir dažnai, tarp pardavėjų, kainos skiriasi, o kuo daugiau pardavėjų tai pačiai prekei, tuo didesnis kainos skirtumas.

Brangiausia, ko gero, bus pas tą pardavėją, kurį lengviausia rasti, kuris greičiausiai apiformins sandorį, kuris gražiausiai pateiks tai, ko norite Jūs, nes jis dalį pinigų investuoja ne tik prekėms įsigyti, bet ir tam, kad Jūs taupytumėte savo laiką ir pasijustumėte didis pirkėjas.

Tačiau yra pardavėjų, kurie mažiau, arba iš viso neskiria lėšų tam, kas nėra prekė. Ir pas juos dažniausiai būna pigiau.

Geresnės kainos paiešką labai supaprastino internetas. Žinoma, norint įsigyti prekę geresne kaina, reikės skirti laiko. Kuo daugiau laiko skirsite, tuo mažiau išleisite. Tik skiriamas laikas turi būti konstruktyvus, nes kitaip gausis, kad išvažiuojate pirkti grietinės ir per 6 miesto parduotuves apvažinėjate ieškodami mažiausios kainos. Tai ne geresnės kainos ieškojimas, o savęs varginimas + bereikalingos transportavimo išlaidos.

3. Nereikalingų prekių / paslaugų įsigijimas.

Šis punktas glaudžiai susijęs su pirmuoju - planavimu.

Pastebėjau tokią tendenciją, kad kuo dažniau lankausi parduotuvėje, tuo daugiau nereikalingų prekių nusiperku. Toks pirkėjų tipas, kaip aš, tikras auksas pardavėjams.

Dar prieš išeinant iš namų į parduotuvę (arba prieš atsidarant el. parduotuvę), turite tiksliai žinoti ko Jums reikia, ir kodėl to reikia. Kitaip galite nusipirkti kefyro, meduolių, ananasų, ausines, loterijos bilietą, džinsus, nors Jums tereikėjo nueiti iki pašto, kad išsiųstumėte laišką.

O blogiausia tai, kad kuo toliau, tuo mažiau, nereikalingų prekių / paslaugų įsigijimas, priklauso nuo pačio pirkėjo.

Šiandieninė reklama, tai ne šiaip reklama, kuri parodo prekę / paslaugą ir jos privalumus. Tai psichologinių sąveikų kratinys skatinantis pirkti.

Pagrindinė reklamos užduotis šiais laikais, manau, yra neparduoti prekę, o priversti vartotoją manyti, kad įsigijus reklamuojamą prekę jis taps energingesnis, patrauklesnis, bus įdomesnis, įgaus pranašumo prieš kitus. Tačiau visa tai lieka tik reklama.

O ką iš tiesų gauna pirkėjas? Dar vieną prekę, be kurios puikiai gali išsiversti + psichologinį nepasitenkinimą, nes negavo tai, ką pasąmonė įžvelgė reklamoje ,,tarp eilučių’’. O nauja reklama užsuka užburtą ratą iš naujo.

Nuo reklamos pabėgti neįmanoma. Ji Jūsų namuose, ji išėjus į lauką, jos pilna filmuose, straipsniuose, etc. Bet ir nereikia nuo jos bėgti. Kuomet įsivesite prekių / paslaugų pirkimo discipliną, reklama taps mažiau įtaigi ir nevaldys Jūsų norų.

Dejavimai apie mažą atlyginimą yra silpnavalių ir tinginių pasiteisinimai. Pajamų dydis neturi jokios įtakos finansų valdyme. Tik finansinė disciplina, planavimas, savęs kontroliavimas, mokymasis iš klaidų, duoda apčiuopiamą naudą piniginėje.

Sėkmės tobulėjant!

sekmes tobulejant ir tau... kazkaip neitin suzavejo ta rasliava :)

sekmes tobulejant ir tau... kazkaip neitin suzavejo ta rasliava :)

Ačiū :)

Man ir taip jau viskas buvo zinoma, ir stengiuos laikytis viso to :)

Man ir taip jau viskas buvo zinoma, ir stengiuos laikytis viso to :)

Taip, nieko kažko naujo, tik svarbu vadovautis sveiku protu :)

Gal dar stengiesi laikytis čia nepaminėtų dalykų? Įdomu būtų sužinoti kokios Tavo nuomone pagrindinės klaidos.

Taip, nieko kažko naujo, tik svarbu vadovautis sveiku protu :)

Gal dar stengiesi laikytis čia nepaminėtų dalykų? Įdomu būtų sužinoti kokios Tavo nuomone pagrindinės klaidos.

1)Visada seku savo finansus.

2)Visada zinau kiek turiu pinigu savo pinigineje, kiek turiu korteleje ir kiek turiu namie grynu.

3)Nesvarbu kiek tureciau pinigu, stengiuos ju visu neisleist. Gaves pinigu didziaja dali atsidedu nenumatytoms islaidoms.

Dažnai būna nenumatytų išlaidų, kad reikia atidėti didžiąją dalį? Siūlyčiau išsigryninti tas nenumatytas išlaidas. Manau nemažą dalį tikrai galima numatyti.

Prajuokino.

Sitas straipnis parodo ubago mentaliteta - viska idemiai taupyk, skaiciuok, ieskok kur pigiau - bet rezultate vistiek liekate be pinigu :D

Nepavydziu tavo zmonai jeigu tokia kada turesi :D

Prajuokino.

Sitas straipnis parodo ubago mentaliteta - viska idemiai taupyk, skaiciuok, ieskok kur pigiau - bet rezultate vistiek liekate be pinigu :D

 

Nepavydziu tavo zmonai jeigu tokia kada turesi :D

Džiugu, kad prajuokino. Bent tiek naudos :) na, jeigu, tamsta, taupysi, skaičiuosi ir ieškosi kur pigiau, o galutiniame rezultate vistiek liksi be pinigų, tai turbūt tada ir parodysi "ubago mentalitetą".. :)

Džiugu, kad prajuokino. Bent tiek naudos :) na, jeigu, tamsta, taupysi, skaičiuosi ir ieškosi kur pigiau, o galutiniame rezultate vistiek liksi be pinigų, tai turbūt tada ir parodysi "ubago mentalitetą".. :)

Nesupratai mano minties, labai jau siauras tavo poziuris.

Nesupratai mano minties, labai jau siauras tavo poziuris.

Tai gal gali išplėtoti savo mintį?

Prajuokino.

Sitas straipnis parodo ubago mentaliteta - viska idemiai taupyk, skaiciuok, ieskok kur pigiau - bet rezultate vistiek liekate be pinigu :D

 

Nepavydziu tavo zmonai jeigu tokia kada turesi :D

Prie ko cia tas ubagas taip ir nesupratau? Jeigu skaiciuoji finansus reiskias esi ubagas? Man tai kaip tik atrodo kad esi protingas.

netaupysi - neturesi

As manau kad biudzeta reikia moketi planuoti, bet ir didelia itaka turi musu mastysena. Jeigu tu visada galvosi sis daiktas ne mano kisenei, as to negaliu sau leisti, man reikia susiverzti finasus si menesi. Tu ir visa likusi laika priklausysi gyventoju klasei kuri dirba kad egzistuotu o ne gyventu. Todel siulau visada siekti savo tikslo, aplinkos ir ieskot budo kaip as galiu padidinti savo kapitala kad galeciau gyvent o ne egzistuoti :) Juk siam amziui mes turim begalybe informacijos kuria nesinaudojam. Tiesiog ijungit savo smegeneles smegeneles ir siekite geriausio :)

visada reikia atideti 30% visos turimos verslo pradžiai sumos, tai bus jusu pagalvė kuri nesekmes atveju jums padės. O visa kita kiškit į verslą jejgu jis turi galios

Prajuokino.

Sitas straipnis parodo ubago mentaliteta - viska idemiai taupyk, skaiciuok, ieskok kur pigiau - bet rezultate vistiek liekate be pinigu :D

 

Nepavydziu tavo zmonai jeigu tokia kada turesi :D

Taupymas ir skaičiavimas yra netgi labai racionalus požiūris į pinigus.

O dėl žmonos, tai aš nepavydžiu tau po kažkiek laiko.....nes jei dabar leidi jai viską, tai turėk omeny, kad žmonų ar draugių apetitas pirkiniams turi polinkį augti, ir gana sparčiai.

Taupymas ir skaičiavimas yra netgi labai racionalus požiūris į pinigus.

 

O dėl žmonos, tai aš nepavydžiu tau po kažkiek laiko.....nes jei dabar leidi jai viską, tai turėk omeny, kad žmonų ar draugių apetitas pirkiniams turi polinkį augti, ir gana sparčiai.

(Antrinu)

“There is no gender difference. Males and females find savers more attractive,” Olson says. Why is that? Because saving involves a lot of self control, the researchers reported. And those who can successfully pull in the reins on their spending are also more likely to be able to restrain themselves from overeating or heavy drinking, the thinking goes. And potential partners also see them as likely to have better work-out habits, a good credit score and a retirement plan.

http://www.marketwatch.com/story/pinching-pennies-makes-you-look-hot-2013-09-04

Netaupiau ir neturiu sutaupes =]

Nes tos sumos kur gaunat algas, nemanau, kad ka galima sutaupyti, o jei ir sutaupai kazkiek, tai ta suma man atrodo bereiksme, zmogaus gywenime, kuri nieko nepakeis.

Turiu tikslus, ten reikia pinigu, po biski ju ir siekiu, suprantu, kad galejau buti daug toliau, nei esu daabar, jei buciau smarkiai taupes, bet koks skirtumas, as ta tiksla pasieksiu per 3metus ar 5metus. Man daug swarbesni kiti dalykai, kur reikia isleisti pinigu.

Ir jei buciau taupes, nebuciau ten kur dabar esu, gal net sito forumo nebuciau rades, ir dar daug daug priezasciu, del kuriu as nesigailiu, kad netaupau. O kitur but ir nenoreciau. =]

Man tai taupimas atrodo nesamone, nu kalbu po mazas sumas. Jei atejai kazkokia riba, kur zinai, kiek pinigu, ir kam tau ju reikia, ir kiek laiko reikia taupyti - labai gerai. Bet taupyti juodai dienai... Ir kiek sutaupot, nemanau, kad cia nors wienas taupytojas sutaupo, kad ir 7k per metus, bet jei toks yra, tai tie 7k litu, man atrodo kaip 00.00 gywenime. O dar warzyti sawe su kazkokiu, menesio islaidu grafiku. Nesuwokiu sito. Tai kam tu dirbi? Kad taupyti?

Ir pwz: kai kasnors, pamato, tarkim koki ruba, "O blem, koks fainas, kaip noreciau, ten dziaugsmas akyse, t.t." pamato kaina, tarkim 400lt, ai ne per brangu. Nueina nusiperka, bet koki daikta, uz 250lt, ir dziaugiasi, kad pigiai apsirenge. Bet as manau, kad jei tu to nori, jis tawe tikrai dziugina, tai ir reikia pirkti. Nes tada del ko jus dirbate, jei gailite sau? Nekalbu, kad jau kanors kita nustebintumete...

Bet esu tikrai sutikes labai taupiu zmoniu. Su wienu teko gywenti, tai zmogus, gailedawo duoti ziebtuweli, kad prisidegti cigarete. Dujos irgi kainuoja. Bet duodawo, tik wisada priekaistu budawo, bet cigarete nusisauti be sansu. Tai kai pagalwojiu, kur kokie zmones atsiduria, del sawo bruozu, kokius zmones sutinka, ir kokias gywenimo dowanas gauna, tai as dziaugiusi, kad nesu ponas taupusis. =]

Perskaičiau,nieko naujo kaip ir nesužinojau.

Bet manau,vien tikrinti kur kas pigiau irgi nėra labai gerai,visgi tavo laikas irgi yra vertas,taip daleiskim gali tą daikta Lietuvoje nusipirkti nors ir imkim pigesnius diaktus tai perki už 70LT,arba gali laukti 3 savaites kol tau atsiūs Kinai preke už 10 dolcu. Kiekvienam yra skirtingai,kas svarbiau laikas ar pingai.

Aš manau, kad pagrindinė pinigų valdymo klaida yra kiaura galva. Racionaliam žmogui nereikia aiškinti, kad jam nebūtinas plaukų džiovintuvas su žybsinčiomis LED lemputėmis arba kad jis neturėtų per mėnesį uždirbdamas 2000 Lt ir neturėdamas santaupų išleisti 2500 Lt.

Tačiau klausimas yra kaip 5000 Lt gaunantys ir paskolų neturintys asmenys sugeba gyventi "nuo algos iki algos"... Tikiu, kad pas kiekvieną žmogų yra savotiška riba, kuri skiria skurdą nuo turto. T.y. dažnas mūsų šiandien savo pasąmonėje yra arba turtingas, arba skurdžius. Kai mes pradedam pasitikėti savo finansine padėtimi, atsipalaiduojam ir perkam visokį šlamštą, nes smegenys sulaukia to "valio, tenkinkim poreikius" momento. Kai mūsų finansinė padėtis mums atrodo prastai, automatiškai įsijungia streso ir taupymo saugiklis "mėšlas, neturėčiau net muilo pirkti". Taip susiformuoja du ekstremalūs poliai: arba maksimalus taupymas, arba maksimalus pinigų taškymas. Kažkodėl man atrodo, kad pas didžiąją daugumą žmonių būtent taip ir yra. O tuomet viskas priklauso nuo valios: ar sugebėsim būdami "turtingi" riboti savo poreikius, kai smegenys sakys "bet gi galim, gi uždirbam", ar ne. Iš patirties galiu pasakyti, kad tai yra sunku, nes ranka pasiekiamus dalykus reikia atitolinti.

Lengva tiems, pas kuriuos poreikiai mažesni - čia joks nuopelnas, čia automatika. Todėl nemėgstu tų, kurie giriasi, kad yra afigieni taupytojai, bet vaikšto suplyšusiom kelnėm, nes jiems vienodai, kaip jie atrodo; arba valgo grikius ir bulves, nes jiems vienodai, ką valgyti.

Išvada: pinigų valdymas iš esmės yra gebėjimas teisingai įvertinti ir prognozuoti savo finansinę padėtį, bet daugiausiai vietos čia užima VALIA. Taigi tai mano nuomone valios reikalas ir daugiau reiktų kalbėti ne apie tai, ko mažiau vartoti, o apie tai, kaip sugebėti tai įgyvendinti. Gal kas turi patarimų? Nes aš noriu pirkti televizorių ir Xbox'ą, nors racionaliau būtų į automobilį dujas įsidėti - ką daryti? Medituoti, galvą į sieną daužyti?