Kaip pradėti savimi pasitikėti?

Turiu problemą, po kelių gyvenimo nesėkmių pradėjau savimi labai nebe pasitikėti. Tiesiog jau pradėjau, ką nors darydamas, visada kelis kartus tikrintis ar nepadariau klaidos, tiesiog pradėjo atrodyti, ką bedaryčiau visur klystu. Kai reikia viešai kalbėti man užspaudžia protą ir viską pamirštu ką norėjau pasakyti. Taip seniau nebūdavo tik dabar viskas atrodo pradėjo nesisekti. Dar grįžęs namo kažkodėl pradedu prisiminti visas dienos klaidas, o jas prisiminus atsimenu ir kitas klaidas dėl kurių jaučiausi labai nesmagiai. Pradėjau tingėti : nebesiruošiu kontroliniams, nebedarau namų darbų... Gal žinot ką daryti, kad viskas grįžtu į savo vėžes?

Kaip galima pasitikėt, jei pats tuo netiki..

Gal ir neverta, kam meluoti sau?

Turiu problemą, po kelių gyvenimo nesėkmių pradėjau savimi labai nebe pasitikėti. Tiesiog jau pradėjau, ką nors darydamas, visada kelis kartus tikrintis ar nepadariau klaidos, tiesiog pradėjo atrodyti, ką bedaryčiau visur klystu. Kai reikia viešai kalbėti man užspaudžia protą ir viską pamirštu ką norėjau pasakyti. Taip seniau nebūdavo tik dabar viskas atrodo pradėjo nesisekti. Dar grįžęs namo kažkodėl pradedu prisiminti visas dienos klaidas, o jas prisiminus atsimenu ir kitas klaidas dėl kurių jaučiausi labai nesmagiai. Pradėjau tingėti : nebesiruošiu kontroliniams, nebedarau namų darbų... Gal žinot ką daryti, kad viskas grįžtu į savo vėžes?

Pasakysiu tik tai, kad man irgi pradedant kanors daryti visad aš taip pat kelis kartus pasitikrinu, ar nepadariau klaidos, o dėl to, kad gryžęs namo prisiminčiau ką blogai padariau, prisiminčiau savo klaidas taip nebūną man. Būtų smagu, jeigu parašytum čia tas savo klaidas,dėl kurių jautiaisi labai nesmagiai. Gal tai ne tau vienam. Bėje tos kelios nesėkmės tavo gyvenime ? Nepaslaptis čia būtų pasakyti ? :)

Nueik pas psichologą, jie padeda išspręsti tokias ir panašias problemas.

Nusipirk alfa vyro mokymus :D o siaip patarciau atsipalaiduoti kadangi kaip supratau dar laankai mokykla. Tai patikek cia tau atostogos db palyginus su tuo kas laukia kai ja baigsi. Arba maziau kreipk demesi ka apie tave mano aplinkiniai.

Jeigu kreipi dėmesį, ką mano aplinkiniai, tai girdėjau apie tokia kaip kalbėjimo baimę, pagooglink yra patarimai kaip įveikti kalbėjimo baimę. ;)

Nu jeigu apie baimes ir dėmesio kreipimas į kitų nuomonę reikia nevengt o stengtis kasdien ten biškį į kokią situaciją įlyst kai nejauku ir taip mažės tas. Pats taip darau, bet blogai, kad ne kas dieną nes užmirštu, o kartais kai ir rūpėt pradeda nuomonė nevisada prisimenu sau pasakyt, kad baik koks skirtumas, visiems neįtiksi o stengtis tai daryt blogai ir reikia stengtis pagerint savijautą. Tiesiog padeda mintis, kad nu koks skirtumas man nerūpi tokioj situacijoj nors taip nėra bent jau prieš tai bet pradeda nerūpėt

Kažkas panašaus ir man buvo, bijau suklysti, bet ar nebus streso padariniai, turiu omeny per daug įtempta dienotvarkė išvedė iš kantrybės? Pradėjau sportuoti, kažkiek to pasitikėjimo savimi vėl atsiranda, siūlau tą patį, bet kuriuo atveju sportas nepakenks.

Sportas tave gelbės ;) Aišku ne kokia salė ar bėgiojimas, o kovų menai (Boksas, kikboksas, kudo, MMA), kur užsigrūdinsi ir nekils abejonių savo jėgomis (ne tik fizinėmis) :)

Maždaug viskas prasidėjo kai perėjau į kitą mokyklą į kurią susirenka miesto patys geriausi mokiniai. Atsimokęs joje metus supratau į kokį šūdą iklimpau. Toje mokykloje mokymasi nepavadinčiau atostogomis. Ten pvz.: lietuvių mokytoja duoda išmokt maždaug 60 skyrybos taisyklių ir po savaitės rašom kontrolinį iš tu taisykių. Ta prasme kokio velnio mokintis tas taisykles, kurių rašydamas nepanaudosi visvien. Kontrolinius arba savarankiškus rašom beveik kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną svajoju kaip pabaigsiu mokyklą ir varysiu kur nors keliauti...

Maždaug viskas prasidėjo kai perėjau į kitą mokyklą į kurią susirenka miesto patys geriausi mokiniai. Atsimokęs joje metus supratau į kokį šūdą iklimpau. Toje mokykloje mokymasi nepavadinčiau atostogomis. Ten pvz.: lietuvių mokytoja duoda išmokt maždaug 60 skyrybos taisyklių ir po savaitės rašom kontrolinį iš tu taisykių. Ta prasme kokio velnio mokintis tas taisykles, kurių rašydamas nepanaudosi visvien. Kontrolinius arba savarankiškus rašom beveik kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną svajoju kaip pabaigsiu mokyklą ir varysiu kur nors keliauti...

Sakiai, jog tau sunku kalbėt viešai, dėl aplinkinių? Kiba ką jie pasakys, jeigu suklysi ir pnš ? Nusteik, lyg tau būtų px visiškai ką pagalvos. Rašiai jog varysi kur nors keliauti, keliaudamas sutiksi juos? jeigu pasidarysi prieš juos gėda? - Ne. Tame ir esmė ir nėr ko bijot.

Tu ryskiai ne klaidu bijei , o ka kiti pagalvos apie tave, tada jautiesi menkesnis uz kitus, pradedi galvoti kaip daryti, kad vel tas neatsitiktu, tada uzvedi mechanizma galvoj, kuris smarkiai uzsiaudrina ir negali jo sustabdyti, taip sukeldamas itampa galvoj ir darydamas dar daugiau klaidu...

Arba bijei ateities, kad ateity darysi toliau klaidas ir busi nevykelis, zodziu is esmes turi pakeisti poziuri i tave supancius zmones, kurie tau dabar kaip autoritetai, pasake, kad tu darai klaidas , dar pasake, kad jos blogai ir tu ju klausai.

O siaip tai reik gilintis i visa situacija kaip kas kur kada, nes kitaip nieko nebus ;D

Maždaug viskas prasidėjo kai perėjau į kitą mokyklą į kurią susirenka miesto patys geriausi mokiniai. Atsimokęs joje metus supratau į kokį šūdą iklimpau. Toje mokykloje mokymasi nepavadinčiau atostogomis. Ten pvz.: lietuvių mokytoja duoda išmokt maždaug 60 skyrybos taisyklių ir po savaitės rašom kontrolinį iš tu taisykių. Ta prasme kokio velnio mokintis tas taisykles, kurių rašydamas nepanaudosi visvien. Kontrolinius arba savarankiškus rašom beveik kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną svajoju kaip pabaigsiu mokyklą ir varysiu kur nors keliauti...

"mokyklą į kurią susirenka miesto patys geriausi mokiniai" Paskaityk dar kartą. Patys geriausi. Ten liurbių neima. Imk tik pačius geriausius. O tu ten JAU esi. Tu esi vienas iš geriausių. Manai, kad daug kas taip sąžiningai gali apie save pasakyti šiame forume? Daug kas taip apie save galvoja, bet tu turi įrodymą - tavo mokykla, kur susirenka tik geriausi.

O žinai, kodėl jie geriausi? O todėl, kad jie nemala š*do. Jie daro visko daugiau, geriau ir greičiau už visus vidutiniokus. Tai tikrai ne atostogos. Tai žinios ir sugebėjimai, kurių tu įgausi daugiau nei kiti. O į darbus, kuriuose moka tokius pinigus, už kuriuos gali atostogauti Maldyvų salose ima būtent tokius.

Taip, kai esi ten, kur yra geriausi, spaudimas būna didelis ir natūralu, kad darai klaidas. Tai normalu, nes tau reikia daryti tai, ko vidutiniokai nedaro. Labai gerai, kad prisimeni klaidas, nes galėsi jų nekartoti. Jei nedarysi klaidų, neišmoksi nieko naujo. Be klaidų gyvena tik vidutiniokai, nes daro tik tai, kas aprašyta knygoje. Kiekviena padaryta, išanalizuota ir suprasta klaida tau suteikia papildomų žinių. Kiekviena klaida tau turėtų būti kaip papildoma motyvacija.

Užsivedžiau čia :) Vienu žodžiu, nustok šnekėt vėjus, susiimk ir tapk geriausiu. Ir nepamiršk, po to, kai tapsi geriausiu, atsiųsti man kelionės į Maldyvus :)

P.S. Niekada nenuvertink lietuvių kalbos.

Visi paauglystėje turi daugiau ar mažiau sunkumų, tad nenukabink nosies. Dauguma dabar tave bando motyvuoti, iš dalies tai gali padėti, tačiau atsimink, jog viskas yra išgyvenama, todėl vėliau galėsi tik nusišypsoti. Vien faktas tas,kad mokaisi kietesnėje mokykloje parodo,jog esi daugiau negu vidutinis mokinys,todėl turi būti imlus/gabus/talentingas. Sugrįš tas pasitikėjimas, tereikia šiek tiek palaukti ir į tai įdėti pastangų.