Bandau rašyti knygą

Sveiki, bandau kažką sukurti, todėl jums noriu parodyti įžangą į savo gal būt būsimą knygą :)

Noriu išgirsti ką apie šią įžangą manot. Ar apsimoka kurti knygą toliau, kaip išlikę gyvena po šio viruso ar idėja nieko verta.

Beje, tai mano pirmasis bandymas rašyti. Nepatingėkit ir paskaitykit :)

 

Buvo graži saulėta Birželio 15 dienos popietė. Danguje nebuvo nė debesėlio, lauke vaikai žaidė ir džiaugėsi pagaliau atėjusiu gražiu vasarišku oru. Su tėvu kaip tik šią popietę baigėme restauruoti mūsų visų metų darbą – 1969 metų Ford mustang automobilį. Kai nusipirkome šią gražuolę ji buvo nevažiuojanti, visa surūdijusi, salonas suplyšęs ir pripažinsiu - ji atrodė tragiškai ir labai abejojau ar mums ją pavyks prikelti naujam gyvenimui. Bet dabar, po beveik metų kruopštaus darbo ji atrodė nepriekaištingai. Juoda matinė spalva ir šviesus odinis salonas šaukte šaukėsi, kad ją kuo greičiau išbandyčiau.

Išvažiavau specialiai į greitkelį, kad galėčiau išmėginti ką šį mažulė gali. Vairuoti ją buvo tikras malonumas. Grįžtant įsijungiau radiją ir tiesiog mėgavausi ramiu važiavimu. Būtent tada pirmą kartą ir išgirdau apie šį virusą pavadintą HN1B5 arba vėliau gavusį pražūtingo viruso vardą. Tuomet tai atrodė visai neaktualu ir nereikšminga man, gyvenančiam toli už tūkstančių kilometrų nuo Ugandos (ten buvo užfiksuota pirmoji šio viruso auka). Buvau dar visai jaunas ir tokie dalykai man visai nerūpėjo. Galvoje man buvo tik merginos, vakarėliai ir automobiliai. Tiesiog mėgavausi jaunatvišku ir lengvabūdišku gyvenimu.

Bet vos po kelių savaičių šis virusas pasiekė ir Denverį dar po kelių dienų gauti pranešimai apie viruso atvejus ir kitose Amerikos valstijose bei Europos didmiesčiuose. Jau tada šis siaubūnas Afrikoje buvo pasiglemžęs dešimčių tūkstančių žmonių gyvybes. Tėvai įtardami, kad tai nieko gero nežada, liepė susikrauti būtiniausius daiktus ir kartu su dar keliais atrimiausiais tėvų draugais išvykome į sodybą, esančią toli nuo miesto.

Virusas plito žaibiškai, dar po keturių savaičių užkrėsta buvo ne tik visa Afrika, bet ir JAV, Europa ir Azija. Informacija apie naujus viruso židinius keitėsi kas valandą. Žmones apėmė masinė isterija. Priešnuodžio rasti šiam vaistui niekaip nepavyko. Vakcinai surasti bendradarbiavo visų pasaulio šalių geriausi mokslininkai, tačiau jų darbas teigiamų rezultatų nedavė. Visos jų vakcinos buvo neveiksmingos. Kilo sumaištis, buvo uždarytos visos valstybinės įstaigos, nebeveikė bankai, parduotuvės. Vyriausybei nebeliko nieko kito, kaip tik paskelbti nepaprastąją padėtį. Šalyje įsisiautėjo plėšikavimai. Žmonių lavonai gulėjo tiesiog gatvėse. Įvesti kariai nieko nebegalėjo padaryti, situacija jau buvo nebevaldoma. Galiausiai Liepos 26 dieną Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas paskelbė paleidžiantis vyriausybę. Kiek teko girdėti panašiai nutiko ir kitose šalyse.

Tėvų planas pasitraukti tolyn nuo miesto nesuveikė. Virusas pasiekė mus ir ten. Iš vienuolikos žmonių apsistojusių sodyboje išgyvenome tik keturi: aš, mano jaunesnioji sesuo Ema ir du dvyniai, brolis ir sesuo, metais už mane jaunesni: septyniolikos Lukas ir Olivija. Likome vieni patys, be suaugusiųjų, manėme, kad atėjo ir mūsų paskutinioji. Tačiau sugebėjome išgyventi. Paskutiniais gautais duomenimis, prieš prarandant ryšį su išoriniu pasauliu buvo manoma, kad iki Rugpjūčio 11 dienos žuvo nuo 280 iki 310 milijonų JAV gyventojų. Išgyventi pavyko tik nedideliai žmonių daliai, kuri dėl kažkokių priežasčių buvo atsparūs šiam siaubingam virusui. Tarp išgyvenusiųjų buvo ir mūsų ketvertas, likęs be tėvų ir neturintis jokio supratimo, kaip reikės išgyventi.

Redagavo Sausio 17, 2015 Knygius

Užkabino.

Gan įdomus siužetas, bet rašymo stilių reiktų paredaguoti, kažkaip sunkiai skaitosi (knygų esu perskaitęs daug).

Kaip ir sakau čia mano pirmas bandymas rašyti. Kas blogai su rašymu, ką reikėtų pakeisti/pataisyti? :)

Mano nuomuone labai greitai siužetas plėtojasi... Stenkis, kuo labiau ištempti pasakojimą, nes gausis knyga 20psl... Jei reikės gali parašyt į pm, norėjau ir aš parašyti knygą, pasidalinsiu keliom idėjom, kurias galėsi įterpti.

Redagavo Sausio 17, 2015 JustinasD

Ši ištrauka yra kaip prologas į knygą. Todėl taip ir gavosi viskas suspausta. Pačioje knygoje turėtų būti rašoma, kaip gyvenama ištuštėjusiame pasaulyje.

that escalated quickly :D

jop kaskaip perdaug greit, kad ir izangai. vos spejo isest i automobili, ziuri kad jau keturiese belike :D

Dėl rašymo stiliaus:

 

http://i.imgur.com/JiFwR1M.jpg

 

Esmė ta,kad per daug vientisinių sakinių, todėl tampa itin nuobuodu skaityti (raudonai juos paryškinau) - bandyk varijuoti ir žaisti su sakinių struktūra. O šiaip didžiausios sėkmės, visada smagu skaityti lietuvių kūrybą

 

Buvo graži saulėta Birželio 15 dienos popietė. Danguje nebuvo nė debesėlio, lauke vaikai žaidė ir džiaugėsi pagaliau atėjusiu gražiu vasarišku oru. Su tėvu kaip tik šią popietę baigėme restauruoti mūsų visų metų darbą – 1969 metų Ford mustang automobilį. Kai nusipirkome šią gražuolę ji buvo nevažiuojanti, visa surūdijusi, salonas suplyšęs ir pripažinsiu - ji atrodė tragiškai ir labai abejojau ar mums ją pavyks prikelti naujam gyvenimui. Bet dabar, po beveik metų kruopštaus darbo ji atrodė nepriekaištingai. Juoda matinė spalva ir šviesus odinis salonas šaukte šaukėsi, kad ją kuo greičiau išbandyčiau.

Išvažiavau specialiai į greitkelį, kad galėčiau išmėginti ką šį mažulė gali. Vairuoti ją buvo tikras malonumas. Grįžtant įsijungiau radiją ir tiesiog mėgavausi ramiu važiavimu. Būtent tada pirmą kartą ir išgirdau apie šį virusą pavadintą HN1B5 arba vėliau gavusį pražūtingo viruso vardą. Tuomet tai atrodė visai neaktualu ir nereikšminga man, gyvenančiam toli už tūkstančių kilometrų nuo Ugandos (ten buvo užfiksuota pirmoji šio viruso auka). Buvau dar visai jaunas ir tokie dalykai man visai nerūpėjo. Galvoje man buvo tik merginos, vakarėliai ir automobiliai. Tiesiog mėgavausi jaunatvišku ir lengvabūdišku gyvenimu.

Bet vos po kelių savaičių šis virusas pasiekė ir Denverį dar po kelių dienų gauti pranešimai apie viruso atvejus ir kitose Amerikos valstijose bei Europos didmiesčiuose. Jau tada šis siaubūnas Afrikoje buvo pasiglemžęs dešimčių tūkstančių žmonių gyvybes. Tėvai įtardami, kad tai nieko gero nežada, liepė susikrauti būtiniausius daiktus ir kartu su dar keliais atrimiausiais tėvų draugais išvykome į sodybą, esančią toli nuo miesto.

Virusas plito žaibiškai, dar po keturių savaičių užkrėsta buvo ne tik visa Afrika, bet ir JAV, Europa ir Azija. Informacija apie naujus viruso židinius keitėsi kas valandą. Žmones apėmė masinė isterija. Priešnuodžio rasti šiam vaistui niekaip nepavyko. Vakcinai surasti bendradarbiavo visų pasaulio šalių geriausi mokslininkai, tačiau jų darbas teigiamų rezultatų nedavė. Visos jų vakcinos buvo neveiksmingos. Kilo sumaištis, buvo uždarytos visos valstybinės įstaigos, nebeveikė bankai, parduotuvės. Vyriausybei nebeliko nieko kito, kaip tik paskelbti nepaprastąją padėtį. Šalyje įsisiautėjo plėšikavimai. Žmonių lavonai gulėjo tiesiog gatvėse. Įvesti kariai nieko nebegalėjo padaryti, situacija jau buvo nebevaldoma. Galiausiai Liepos 26 dieną Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas paskelbė paleidžiantis vyriausybę. Kiek teko girdėti panašiai nutiko ir kitose šalyse.

Tėvų planas pasitraukti tolyn nuo miesto nesuveikė. Virusas pasiekė mus ir ten. Iš vienuolikos žmonių apsistojusių sodyboje išgyvenome tik keturi: aš, mano jaunesnioji sesuo Ema ir du dvyniai, brolis ir sesuo, metais už mane jaunesni: septyniolikos Lukas ir Olivija. Likome vieni patys, be suaugusiųjų, manėme, kad atėjo ir mūsų paskutinioji. Tačiau sugebėjome išgyventi. Paskutiniais gautais duomenimis, prieš prarandant ryšį su išoriniu pasauliu buvo manoma, kad iki Rugpjūčio 11 dienos žuvo nuo 280 iki 310 milijonų JAV gyventojų. Išgyventi pavyko tik nedideliai žmonių daliai, kuri dėl kažkokių priežasčių buvo atsparūs šiam siaubingam virusui. Tarp išgyvenusiųjų buvo ir mūsų ketvertas, likęs be tėvų ir neturintis jokio supratimo, kaip reikės išgyventi.

Sveiki, bandau kažką sukurti, todėl jums noriu parodyti įžangą į savo gal būt būsimą knygą :)

Noriu išgirsti ką apie šią įžangą manot. Ar apsimoka kurti knygą toliau, kaip išlikę gyvena po šio viruso ar idėja nieko verta.

Beje, tai mano pirmasis bandymas rašyti. Nepatingėkit ir paskaitykit :)

 

Buvo graži saulėta Birželio 15 dienos popietė. Danguje nebuvo nė debesėlio, lauke vaikai žaidė ir džiaugėsi pagaliau atėjusiu gražiu vasarišku oru. Su tėvu kaip tik šią popietę baigėme restauruoti mūsų visų metų darbą – 1969 metų Ford mustang automobilį. Kai nusipirkome šią gražuolę ji buvo nevažiuojanti, visa surūdijusi, salonas suplyšęs ir pripažinsiu - ji atrodė tragiškai ir labai abejojau ar mums ją pavyks prikelti naujam gyvenimui. Bet dabar, po beveik metų kruopštaus darbo ji atrodė nepriekaištingai. Juoda matinė spalva ir šviesus odinis salonas šaukte šaukėsi, kad ją kuo greičiau išbandyčiau.

Išvažiavau specialiai į greitkelį, kad galėčiau išmėginti ką šį mažulė gali. Vairuoti ją buvo tikras malonumas. Grįžtant įsijungiau radiją ir tiesiog mėgavausi ramiu važiavimu. Būtent tada pirmą kartą ir išgirdau apie šį virusą pavadintą HN1B5 arba vėliau gavusį pražūtingo viruso vardą. Tuomet tai atrodė visai neaktualu ir nereikšminga man, gyvenančiam toli už tūkstančių kilometrų nuo Ugandos (ten buvo užfiksuota pirmoji šio viruso auka). Buvau dar visai jaunas ir tokie dalykai man visai nerūpėjo. Galvoje man buvo tik merginos, vakarėliai ir automobiliai. Tiesiog mėgavausi jaunatvišku ir lengvabūdišku gyvenimu.

Bet vos po kelių savaičių šis virusas pasiekė ir Denverį dar po kelių dienų gauti pranešimai apie viruso atvejus ir kitose Amerikos valstijose bei Europos didmiesčiuose. Jau tada šis siaubūnas Afrikoje buvo pasiglemžęs dešimčių tūkstančių žmonių gyvybes. Tėvai įtardami, kad tai nieko gero nežada, liepė susikrauti būtiniausius daiktus ir kartu su dar keliais atrimiausiais tėvų draugais išvykome į sodybą, esančią toli nuo miesto.

Virusas plito žaibiškai, dar po keturių savaičių užkrėsta buvo ne tik visa Afrika, bet ir JAV, Europa ir Azija. Informacija apie naujus viruso židinius keitėsi kas valandą. Žmones apėmė masinė isterija. Priešnuodžio rasti šiam vaistui niekaip nepavyko. Vakcinai surasti bendradarbiavo visų pasaulio šalių geriausi mokslininkai, tačiau jų darbas teigiamų rezultatų nedavė. Visos jų vakcinos buvo neveiksmingos. Kilo sumaištis, buvo uždarytos visos valstybinės įstaigos, nebeveikė bankai, parduotuvės. Vyriausybei nebeliko nieko kito, kaip tik paskelbti nepaprastąją padėtį. Šalyje įsisiautėjo plėšikavimai. Žmonių lavonai gulėjo tiesiog gatvėse. Įvesti kariai nieko nebegalėjo padaryti, situacija jau buvo nebevaldoma. Galiausiai Liepos 26 dieną Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas paskelbė paleidžiantis vyriausybę. Kiek teko girdėti panašiai nutiko ir kitose šalyse.

Tėvų planas pasitraukti tolyn nuo miesto nesuveikė. Virusas pasiekė mus ir ten. Iš vienuolikos žmonių apsistojusių sodyboje išgyvenome tik keturi: aš, mano jaunesnioji sesuo Ema ir du dvyniai, brolis ir sesuo, metais už mane jaunesni: septyniolikos Lukas ir Olivija. Likome vieni patys, be suaugusiųjų, manėme, kad atėjo ir mūsų paskutinioji. Tačiau sugebėjome išgyventi. Paskutiniais gautais duomenimis, prieš prarandant ryšį su išoriniu pasauliu buvo manoma, kad iki Rugpjūčio 11 dienos žuvo nuo 280 iki 310 milijonų JAV gyventojų. Išgyventi pavyko tik nedideliai žmonių daliai, kuri dėl kažkokių priežasčių buvo atsparūs šiam siaubingam virusui. Tarp išgyvenusiųjų buvo ir mūsų ketvertas, likęs be tėvų ir neturintis jokio supratimo, kaip reikės išgyventi.

gramatinių klaidų nedarai , o tai jau sveikintina, rašyk , spausdink ir bandyk parduoti o ko tu tikiesi iš mūsų čia? tokiuose dalykuose patarėju nėra , arba tau pasiseks arba ne...

Autoriau o ar tu pats daug knygų skaitai ? Kaip nutarei tapt rašytoju ?

 

Tavo įžanga: "Sveiki, bandau kažką sukurti, todėl jums noriu parodyti įžangą į savo gal būt būsimą knygą :)". Man įžanda pasirodė gana paviršutinišką, iš jos nei intrigos, nei bandymo sudomint nepajutau, todėl iškart atsirado abojėonės dėl tolimesnio siužeto.

 

Sekanti vieta: "Buvo graži saulėta Birželio 15 dienos popietė. Danguje nebuvo nė debesėlio, lauke vaikai žaidė ir džiaugėsi pagaliau atėjusiu gražiu vasarišku oru. Su tėvu kaip tik šią popietę baigėme restauruoti mūsų visų metų darbą – 1969 metų Ford mustang automobilį. Kai nusipirkome šią gražuolę ji buvo nevažiuojanti, visa surūdijusi, salonas suplyšęs ir pripažinsiu - ji atrodė tragiškai ir labai abejojau ar mums ją pavyks prikelti naujam gyvenimui. Bet dabar, po beveik metų kruopštaus darbo ji atrodė nepriekaištingai".

 

Čia turėtų būt perteikt skaitytojui aplinka, emocijos, jausmų sužadinimas. Šita pastraipą buvo labiau pateikta į faktų dėstymą, skaitant nekyla nei minčių, nei sukelia jausmų.

 

Bet visų pirma pastebėjau, kad perėjai tiesiai nuo atmesferos sukūrimo: "Sekanti vieta: "Buvo graži saulėta Birželio 15 dienos popietė. Danguje nebuvo nė debesėlio, lauke vaikai žaidė ir džiaugėsi pagaliau atėjusiu gražiu vasarišku oru. Su tėvu kaip tik šią popietę baigėme restauruoti mūsų visų metų darbą – 1969 metų Ford mustang automobilį."

 

Patarimų deja negaliu duot kaip galima būtų sutvarkyt šią pastraipą, bet tiesiog "Buvo graži saulėta Birželio 15 dienos popietė" ir poto einantis "baigėme restauruoti mūsų visų metų darbą – 1969 metų Ford mustang automobilį." Atrodo kažkaip juokingai. Gal reiktų suderint stilius pvž romantinė/drama, o dabar pagal sakinių logika atrodo nei šis nei tas.

Nu rašymo stilius kaip pradinuko, čia lygiai tas pats: "Šiandien šviečia saulė. Labai gražu. Eisiu pirkti ledų su savo sesute. Mes valgysim skaniai. Vedžiosim šuniuką." :lol:

pagal mane siuzetas banalus. Ale eilinis apie virusa ir post apokalipses isgyvenimo gudrybes vadovelis. Jau tas zanras mirsta, populiarumas nesveikai krenta. Kur parduoti bandysi knyga? Tik kvaili amerikonai skaito tokias nesamones apie virusus, visur kitur tas nera ant tiek populiaru. Pats turiu ideja, reiktu bandyt irgi kazka parasyt, o paskui ieskoti galimybes nufilmuoti seriala, taciau niekaip neprisedu. Seip uz pastangas 10, bet ziurek toliau, uzduok klaisimus: kas tai pirks? kodel tai pirks? (isnagrinek zandro tendencijas, populiaruma). Jeigu tik del saves nori tiesiog pasibandyt pries sugalvojant kazka nerealaus ir nematyto - puiki galimybe patreniruoti smegenys! P.S> geriau ziurek toliau walking dead ar kitokiu filmu/serialu tokio zanro, jeigu tau patinka, ju PILNA! AS legenda su wilu smitu buvo kaip ir pirmasis kokybiskas filmas, po kurio keliu metu begyje nufilmavo kopijoto slamsto apie 5 filmus tikrai. Geriau vaiksciok i mokykla, mylek mergas, su draugais pasitusint nebijok iseiti, vaikyste greit prabegs, o is tokio siuzeto kazin ar praturtesi ;)

Redagavo Sausio 18, 2015 Revolt

Nu rašymo stilius kaip pradinuko, čia lygiai tas pats: "Šiandien šviečia saulė. Labai gražu. Eisiu pirkti ledų su savo sesute. Mes valgysim skaniai. Vedžiosim šuniuką." :lol:

 

Man atrodo, kad tavo komentaras toks pats, kaip ir tavo slapyvardis.

Dėkui visiems už informaciją. Kaip ir sakau tai mano pirmas bandymas rašyti. Todėl ir klausiu, kas ne taip. Dėl vientisinių sakinių: maniau, kad kaip tik reikia trumpesnių sakinių, kartais net specialiai sakinį padalydavau į 2 dalis. kas dėl siužeto, tai viską sugalvojau pakankamai spontaniškai, todėl daug nesitikiu, tiesiog bandau kažką išbandyti naujo, gal tai taps hobiu, ar net uždarbiu. Kažkas sakėt, kad geriau vaikščioti į mokyklą, tai noriu tik pasakyti, kad mokykla jau seniai baigta ir visokių walking dead nežiūriu :)

Dėkoju visiems už bet kokius atsiliepimus ir patarimus, pasistengsiu sutvarkyti šią ištrauką pagal gautus patarimus :)

 

P.S. gal yra ir daugiau savamokslių rašytojų? Jei taip parašykit, pasidalinsim mintim, įžvalgom :))

Dėkui visiems už informaciją. Kaip ir sakau tai mano pirmas bandymas rašyti. Todėl ir klausiu, kas ne taip. Dėl vientisinių sakinių: maniau, kad kaip tik reikia trumpesnių sakinių, kartais net specialiai sakinį padalydavau į 2 dalis. kas dėl siužeto, tai viską sugalvojau pakankamai spontaniškai, todėl daug nesitikiu, tiesiog bandau kažką išbandyti naujo, gal tai taps hobiu, ar net uždarbiu. Kažkas sakėt, kad geriau vaikščioti į mokyklą, tai noriu tik pasakyti, kad mokykla jau seniai baigta ir visokių walking dead nežiūriu :)

Dėkoju visiems už bet kokius atsiliepimus ir patarimus, pasistengsiu sutvarkyti šią ištrauką pagal gautus patarimus :)

 

P.S. gal yra ir daugiau savamokslių rašytojų? Jei taip parašykit, pasidalinsim mintim, įžvalgom :))

jei ieškai bendraminčių,gali čiamėginti prisijungti; čia žmonės dalyvavo NaNoWriMo - per mėnesį bandė parašyti romaną. Deja, neatrodo, jog grupė būtų itin aktyvi.

iš pradžių pagalvojau apie plague inc žaidimą, po to apie daaug filmų su panašiu siužetu (mažai žmonių kurie atsparūs virusui)

bet šiaip tai bet kokia kūryba yra sveikintina, tik idėja galėtų būt originalesnė :)

Jei tik kuri dabar istoriją, tai galėtum padaryt balsavimą, kaip vėliau klostytųsi eiga:

* Išėjo ieškoti išgyvenusiųjų, kad susijungti;

* Nutarė keliauti į netolimai esamą salą;

* Iškeliavo į cheminę laboratoriją ieškoti apsauginių drabužių.

 

Gal sutrauktum daugiau skaitytojų bei gal pačiam būtų įdomiau.

Jei tik kuri dabar istoriją, tai galėtum padaryt balsavimą, kaip vėliau klostytųsi eiga:

* Išėjo ieškoti išgyvenusiųjų, kad susijungti;

* Nutarė keliauti į netolimai esamą salą;

* Iškeliavo į cheminę laboratoriją ieškoti apsauginių drabužių.

 

Gal sutrauktum daugiau skaitytojų bei gal pačiam būtų įdomiau.

 

čia nebloga idėja - tik galbūt nebalsavimas, o kad pats skaitytojas nulemia pabaigą. Nežinau, ar tokių knygų yra ir ar apsimokėtų jas spausdinti (nes, turbūt, gautusi gan nemenka knyga, bet iš kitos pusės, jei

knygos susilaukia susidomėjimo, tai kodėl gi ne), bet turbūt visi esatę matę tą viralinę reklamą su meškinu ir tuo medžiotoju, kurios baigtį nulemia tai, ką žiūrovas pasirenka - panašiai galima daryti ir su knyga (jei ji būtų elektroninė, tai, turbūt, viską būtų galima dar lengviau įgyvendinti) - skaitytojas, beskaitydamas knygą, pasirenka kaip toliau rutuliosis veiksmas. Tarkime, perskaito prologą ir jam yra trys pasirinkimo variantai: išėjo ieškoti išgyvenusiųjų, kad susijungti (verskite 12psl), nutarė keliauti į netolimai esamą salą (73psl), iškeliavo į cheminę labaratoriją (6psl) - kiekvienas situacija vestų dar į kitą situaciją ir t.t. Kai kurie pasirinkimai galėtų nuvesti į vienodas scenas ir galbūt galima taip sukurti pabaigą, kad atitiktų visiems variantams. Svarbiausia čia - kūrybiškumas, nes kaip visi ir minėjo, tokių knygų apie zombius, virusus ir t.t. yra prikurta n+1, todėl reikia ieškoti kitokių, galbūt įdomesnių sprendimų.

 

Mano supratimu, tokią knygą būtų gan įdomu skaityti, nes skaitytojas 'užsikalbliuotų', nes norėtų sužinoti, kas įvyktų, jei būtų pasirenkama kitokia pabaiga. Didžiausias minusas, manau, kad tokios knygos spausdinimo kaštai būtų gan dideli, jei būtų norima papasakoti įdomią, įtraukiančią istoriją; arba reikia itin įtaigiai rašyti, kad net ir kiekviena trumpa (1-2 psl scena) atskleistų nemažai hint'ų. Žinoma, kaip ir minėjau, galbūt tokios knygos ir egzistuoja, bet man pačiai (ne su elektroniniu variantu), dar neteko susidurti.

Puiki idėja, tik kol kas manau sunku ją įgyvendinti :) Rašime esu tik pradedantysis. Beje tokią idėją prieš porą metų buvau sugalvojęs padaryti filmui, kai pats žmogus nusprendžia kokį kelią pasirinkti :))

Grįžtant prie knygos, tai visų pirma reikėtų sugalvoti schemą, kaip viskas vyksta. Realiai dar prieš rašant sugalvoti visą knygos veiksmą, su visais pasirinkimais ir galimomis baigtimis. Ir tai yra velnioniškai didelis darbas, nes realiai ta pačia tema reikia parašyti kelias knygas :)

Bet idėja tikrai užkabino :D

Redagavo Sausio 18, 2015 Knygius

Užkabino! Asmeniškai aš tik tokio panašaus tipo knygas mėgstų, jeigu kursi ir pabaigsi knygą, parašyk AŽ ir tapsiu pirmas tavo pirkėjas :)

Būtinai!:)

Sveiki, gal reikėtų knygos veiksmą perkelti iš JAV į Lietuvą? :)

How about apokalipsės išgyvenimo vadovėlį su gražiais piešinukais? :D

Žiūrint ko tu nori, jei nori užsidirbti iš to pinigų, deja, bet turiu nuliūdinti, daug neuždirbsi. Kaikurie žymūs rašytojai bėdavoja, kad nieko neuždirba. Tai tuo labiau ką gali uždirbt megėjo parašyta knyga. Nebent bus savotiškas fenomenas su daugybe reklamos.

Redagavo Sausio 22, 2015 wault