UAB Steigimas

 

Gal įsivaizduojat kiek gali kainuoti toks perleidimas?

Akcijos yra arba parduodamos arba dovanojamos.

Pasirašoma pirkimo pardavimo arba dovanojimo sutartis. Tik jei dovana yra 50000 Lt. vertės ar didesnė turi būti notariškai tvirtinama sutartis.

Pasirašius sutartį įmonės vadovas per 5 d. privalo pateikti registrų centrui akcininkų sąrašą. To sąrašo įregistravimas kainuoja 10 Lt.

Jei yra poreikis, pasiimate naują ESI išrašą. Jo kaina 22 Lt. (el.versijos) arba 32 Lt. (popierinio).

Sveiki, kokį įstaninį kapitalą reikėtų nurodyti steigimo akte, jei steigėjas nori įnešti sumą eurais, tarkim 5000eur. Tokiu atveju steigimo akte rašyti - įstatinis kapitalas lygus 17,250LTL ar 5000EUR? Ar nurodyti 5000EUR (17,250LTL)? Ačiū :)

Sveiki, kokį įstaninį kapitalą reikėtų nurodyti steigimo akte, jei steigėjas nori įnešti sumą eurais, tarkim 5000eur. Tokiu atveju steigimo akte rašyti - įstatinis kapitalas lygus 17,250LTL ar 5000EUR? Ar nurodyti 5000EUR (17,250LTL)? Ačiū :)

Kol kas Lietuvoje pas mus dar oficiali valiuta litas...

Ir ABĮ numato, kad įstatinis kapitalas išreiškiamas litais.

Kol kas Lietuvoje pas mus dar oficiali valiuta litas...

Ir ABĮ numato, kad įstatinis kapitalas išreiškiamas litais.

Ačiū už atsakymą :) Dar vienas klausimėlis, kuris galbūt papildys šį forumą naudinga informaciją - ar įgaliojimas, gautas iš asmens, nesančio ES piliečiu, turi būti patvirtintas apostile? Jei taip, kokiose institucijose gali kilti problemų dėl apostilės nebuvimo?

Ačiū už atsakymą :) Dar vienas klausimėlis, kuris galbūt papildys šį forumą naudinga informaciją - ar įgaliojimas, gautas iš asmens, nesančio ES piliečiu, turi būti patvirtintas apostile? Jei taip, kokiose institucijose gali kilti problemų dėl apostilės nebuvimo?

Viskas priklauso nuo to kam (kokiam tikslui) skirtas įgaliojimas.

http://www.kaunonotaras.lt/lt/notaro-paslaugos/1/103/kas-yra-igaliojimas

http://tm.infolex.lt/?item=taktai_list&aktoid=50801&strnr=2.142

http://tm.infolex.lt/?item=taktai_list&aktoid=50801&strnr=2.137

Viskas priklauso nuo to kam (kokiam tikslui) skirtas įgaliojimas.

 

http://www.kaunonotaras.lt/lt/notaro-paslaugos/1/103/kas-yra-igaliojimas

 

http://tm.infolex.lt/?item=taktai_list&aktoid=50801&strnr=2.142

 

http://tm.infolex.lt/?item=taktai_list&aktoid=50801&strnr=2.137

Įgaliojimas skirtas UAB steigimui, klausimas ar jį reikia tvirtinti papildomai apostile man kilo dėl to, jog įgaliojimas išrašytas ne ES valstybėje ir ne ES piliečio. Įgaliojimas yra išverstas iš užsienio kalbos, patvirtintas notaro Lietuvoje tik neuždėta apostilė iš URM. (nuorodose nėra atualios info šiuo klausimu)

Imones neturiu, bet manau ja reiktu kurti salyje kur mokesciai mazesni,Pvz Estijoje ar Olandijoje, net Lenkijoje manau,geriau negu Lt. ;)

Imones neturiu, bet manau ja reiktu kurti salyje kur mokesciai mazesni,Pvz Estijoje ar Olandijoje, net Lenkijoje manau,geriau negu Lt. ;)

:) O nuorodas gali pateikti, patvirtinančias tai? :) Ar tiesiog parašiai, tik tam, kad parašytum? :)

Įgaliojimas skirtas UAB steigimui, klausimas ar jį reikia tvirtinti papildomai apostile man kilo dėl to, jog įgaliojimas išrašytas ne ES valstybėje ir ne ES piliečio. Įgaliojimas yra išverstas iš užsienio kalbos, patvirtintas notaro Lietuvoje tik neuždėta apostilė iš URM. (nuorodose nėra atualios info šiuo klausimu)

Na matot aš aiškiaregystės dovanos dar neturiu, kad atspėti kokiam tikslui jūsų įgaliojimas skirtas, todėl sudėjau nuorodas apie reikalavimus kuriuos kelia įgaliojimams mūsų lietuviškas CK.

Kitas dalykas Lietuvoje notarinis patvirtinimas yra kur kas aušktesnės galios, nei institucijos patvirtinimas. Nes notariškai patvirtintas dokumentas turi res judicata galią, kuri reiškia įsiteisėjusio teismo sprendimo galią.

Na matot aš aiškiaregystės dovanos dar neturiu, kad atspėti kokiam tikslui jūsų įgaliojimas skirtas, todėl sudėjau nuorodas apie reikalavimus kuriuos kelia įgaliojimams mūsų lietuviškas CK.

 

Kitas dalykas Lietuvoje notarinis patvirtinimas yra kur kas aušktesnės galios, nei institucijos patvirtinimas. Nes notariškai patvirtintas dokumentas turi res judicata galią, kuri reiškia įsiteisėjusio teismo sprendimo galią.

Na, išsiaiškinau bent tiek, jog nešant visus steigimo dokumentus notarui, apostilė ant įgaliojimo iš URM privalo būti. Dar vienas klausimas - ar steigiant UAB būtinas Vienintelio akcininko sprendimas? Ar jį reikia pateikti notarui kartu su visais kitais dokumentais norint įregistruoti UAB?

Noriu savo gamini parduoti Norway, as pasakau kaina 120Lt, ir manes klausia cia su PVM ar be (daug nesijuokit), bet nezinau ka atsakyt? Norway PVMas skiriasi nuo LT PVMo. Gal galetu kas nuosekliai ir aiskiai paaiskinti, kaip yra su tuom PVMu eksportuojant i Norway? Skaitau PVMI 41 straipsni, bet NIEKO nesuprantu... Dekoju is anksto?

Sveiki, nezinau ar cia pataikiau, bet tai susije su UAB. Turiu UAB, UABas PVM moketojas.

Dabar gaminu gamini x, tam gaminiui pagaminti perku medziagas, moku sanaudas, moku uz darba, ir visur ,moku PVM. Sakykime mano gaminio savikaina 100Lt (kad butu lengviau skaiciuoti), noriu nuo medziagos uzdirbti 20%, tai mano gaminio pardavimo kaina 120Lt. Viskas ok, dabar noriu savo gamini parduoti Norway, as pasakau kaina 120Lt, ir manes klausia cia su PVM ar be (daug nesijuokit), bet nezinau ka atsakyt? Norway PVMas skiriasi nuo LT PVMo. Gal galetu kas nuosekliai ir aiskiai paaiskinti, kaip yra su tuom PVMu eksportuojant i Norway? Skaitau PVMI 41 straipsni, bet NIEKO nesuprantu... Dekoju is anksto?

Prekes eksportuojant į Norvegiją taikomas PVM įstatymo 41 str., t.y. taikomas nulinis PVM tarifas. Kadangi jūs nurodėte, kad įmonė yra Lietuvoje PVM mokėtojas, tai gali naudotis šio straipsnio nuoroda.

Taigi prekes parduodant į Norvegiją sąskaita atrodytų taip:

Prekės 120 Lt.

PVM 0 proc. 0 Lt.

Suma su PVM 120 Lt.

Jeigu tas prekes parduotumėte Lietuvoje, tada sąskaita atrodytų šitaip

Prekės 120 Lt.

PVM 21 proc. 25,20 Lt.

Suma su PVM 145,20 Lt.

Tik PASTEBĖJIMAS: jei forminsite pardavimą į Norvegiją, jau pasikonsultuokite su kuo nors ne forume, o akis į akį pas normalų specialistą: kaip apiforminti sąskaitą - faktūrą, nes joje reikia patekti nuorodą į ES direktyvą, kaip išrašyti CMR'ą, muitinės deklaraciją. Nes neturint šių teisingai įformintų dokumentų, mūsų VMI nepripažins nulinio PVM tarifo taikymo. Taip pat šį sandorį turėsite atitinkamai deklaruoti formoje FR0600.

Prekes eksportuojant į Norvegiją taikomas PVM įstatymo 41 str., t.y. taikomas nulinis PVM tarifas. Kadangi jūs nurodėte, kad įmonė yra Lietuvoje PVM mokėtojas, tai gali naudotis šio straipsnio nuoroda.

Taigi prekes parduodant į Norvegiją sąskaita atrodytų taip:

Prekės 120 Lt.

PVM 0 proc. 0 Lt.

Suma su PVM 120 Lt.

 

Jeigu tas prekes parduotumėte Lietuvoje, tada sąskaita atrodytų šitaip

Prekės 120 Lt.

PVM 21 proc. 25,20 Lt.

Suma su PVM 145,20 Lt.

 

Tik PASTEBĖJIMAS: jei forminsite pardavimą į Norvegiją, jau pasikonsultuokite su kuo nors ne forume, o akis į akį pas normalų specialistą: kaip apiforminti sąskaitą - faktūrą, nes joje reikia patekti nuorodą į ES direktyvą, kaip išrašyti CMR'ą, muitinės deklaraciją. Nes neturint šių teisingai įformintų dokumentų, mūsų VMI nepripažins nulinio PVM tarifo taikymo. Taip pat šį sandorį turėsite atitinkamai deklaruoti formoje FR0600.

Aciu uz labai issamu atsakyma:)

Man iškilo vienas klausimas - ar galima įsteigti UAB, kurios įstatuose nurodytas kapitalas 50,000LT, tačiau banko sąskaitoje įnešta tik 10,000LT? Ar tokiu atveju notaras/JAR atsisakytų tvirtinti/registruoti?

Man iškilo vienas klausimas - ar galima įsteigti UAB, kurios įstatuose nurodytas kapitalas 50,000LT, tačiau banko sąskaitoje įnešta tik 10,000LT? Ar tokiu atveju notaras/JAR atsisakytų tvirtinti/registruoti?

Jei tai būtų įmanoma, manai kad žmonės įnešinėtų 10k, o ne 2k kaip tavo pavyzdžiu? Kol nesuformuotas įstatinis kapitalas tikrai įmonės neįregistruosi.

Jei tai būtų įmanoma, manai kad žmonės įnešinėtų 10k, o ne 2k kaip tavo pavyzdžiu? Kol nesuformuotas įstatinis kapitalas tikrai įmonės neįregistruosi.

Na jei įstatinis kapitalas nurodytas kaip 50k, o pradinis įnašas, kuris bus 10k, jis nebus mažesnis nei nurodytas minimalus ABĮ. Beje, ABĮ 8str. 6 dalyje nurodyta, jog "6. Įmokėtų pradinių įnašų suma turi būti ne mažesnė už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą bendrovės minimalų įstatinį kapitalą." Ar toks variantas nėra įmanomas?

Galima numatyti vėlesnius terminus suformuoti likusiai kapitalo daliai.

Taip pat kapitalas gali būti formuojamas ne tik iš piniginių įnašų, bet ir iš turto, tik turtas turi būti įvertintas turto vertintojų, kurie turi teisę tai daryti.

Bendrovės kapitalo formavimas

Bendrovės steigimo atveju kapitalo suformavimas suprantamas kaip įstatymais nustatyto mažiausio įstatinio kapitalo sukaupimas, išleidžiant atitinkamą akcijų skaičių, pasirašant išleidžiamas akcijas ir jas apmokant.

UAB atveju mažiausias įstatinis kapitalas yra 10.000 Lt, o akcinių bendrovių atveju - 150.000 Lt.

Bendrovės įstatinio kapitalo formavimo procesas pradedamas bendrovės steigėjams sudarant steigimo sutartį (tuo atveju, jeigu steigėjas yra vienas asmuo - sudarant steigimo aktą), kurioje, be kita ko, turi būti nurodomas mažiausias steigiamos bendrovės įstatinis kapitalas, išleidžiamų akcijų skaičius, jų nominali vertė, akcijų įsigijimo (emisijos) kaina, kiekvieno steigėjo įsigyjamas akcijų skaičius, akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai.

Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės steigimo atveju steigimo sutartis kartu yra ir akcijų pasirašymo sutartis, t. y. joks atskiras dokumentas dėl išleidžiamų akcijų įsigijimo nėra sudaromas.

Akcijų apmokėjimas suprantamas kaip akcijų emisijos kainos sumokėjimas. Emisijos kaina - tai kaina, už kurią akcijos yra parduodamos ir kuri negali būti mažesnė nei akcijos nominalioji vertė. Steigiamos bendrovės akcijos turi būti visiškai apmokėtos per steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 12 mėn. nuo jo sudarymo dienos.

Įnašai už akcijas

Pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas per steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytą terminą mokami į steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą. Kiekvieno steigėjo pradinis įnašas turi būti mokamas pinigais ir jis turi būti ne mažesnis kaip 1/4 dalis visų jo pasirašytų akcijų emisijos kainos, o visų steigėjų mokamų pradinių įnašų suma UAB atveju turi būti ne mažesnė kaip 10.000 Lt, o AB - ne mažesnė kaip 150.000 Lt. Likusi emisijos kainos dalis už įsigyjamas bendrovės akcijas gali būti apmokama tiek pinigais, tiek nepiniginiu įnašu. Nepiniginiai įnašai gali būti turtas, įskaitant ir turtines teises, esantis civilinės teisės objektu.

Pasirašytos akcijos tretiesiems asmenims gali būti perleidžiamos tik visiškai apmokėtos. Akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų steigimo sutartyje ar steigimo akte nurodytą nepiniginį įnašą bendrovės nuosavybėn.

AB atveju išleidžiamos akcijos viešai gali būti platinamos tik Vertybinių popierių komisijai patvirtinus prospektą, kuriame yra atskleidžiama pagrindinė informacija apie akcinę bendrovę, išleidžiančią vertybinius popierius, ir pačius vertybinius popierius, ir šį prospektą viešai paskelbus nustatyta tvarka.

Plačiau: http://archyvas.vz.lt/news.php?strid=1002&id=255124#ixzz2QkUgXiB9

Galima numatyti vėlesnius terminus suformuoti likusiai kapitalo daliai.

Taip pat kapitalas gali būti formuojamas ne tik iš piniginių įnašų, bet ir iš turto, tik turtas turi būti įvertintas turto vertintojų, kurie turi teisę tai daryti.

 

Bendrovės kapitalo formavimas

 

Bendrovės steigimo atveju kapitalo suformavimas suprantamas kaip įstatymais nustatyto mažiausio įstatinio kapitalo sukaupimas, išleidžiant atitinkamą akcijų skaičių, pasirašant išleidžiamas akcijas ir jas apmokant.

UAB atveju mažiausias įstatinis kapitalas yra 10.000 Lt, o akcinių bendrovių atveju - 150.000 Lt.

Bendrovės įstatinio kapitalo formavimo procesas pradedamas bendrovės steigėjams sudarant steigimo sutartį (tuo atveju, jeigu steigėjas yra vienas asmuo - sudarant steigimo aktą), kurioje, be kita ko, turi būti nurodomas mažiausias steigiamos bendrovės įstatinis kapitalas, išleidžiamų akcijų skaičius, jų nominali vertė, akcijų įsigijimo (emisijos) kaina, kiekvieno steigėjo įsigyjamas akcijų skaičius, akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai.

Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės steigimo atveju steigimo sutartis kartu yra ir akcijų pasirašymo sutartis, t. y. joks atskiras dokumentas dėl išleidžiamų akcijų įsigijimo nėra sudaromas.

Akcijų apmokėjimas suprantamas kaip akcijų emisijos kainos sumokėjimas. Emisijos kaina - tai kaina, už kurią akcijos yra parduodamos ir kuri negali būti mažesnė nei akcijos nominalioji vertė. Steigiamos bendrovės akcijos turi būti visiškai apmokėtos per steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 12 mėn. nuo jo sudarymo dienos.

 

Įnašai už akcijas

 

Pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas per steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytą terminą mokami į steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą. Kiekvieno steigėjo pradinis įnašas turi būti mokamas pinigais ir jis turi būti ne mažesnis kaip 1/4 dalis visų jo pasirašytų akcijų emisijos kainos, o visų steigėjų mokamų pradinių įnašų suma UAB atveju turi būti ne mažesnė kaip 10.000 Lt, o AB - ne mažesnė kaip 150.000 Lt. Likusi emisijos kainos dalis už įsigyjamas bendrovės akcijas gali būti apmokama tiek pinigais, tiek nepiniginiu įnašu. Nepiniginiai įnašai gali būti turtas, įskaitant ir turtines teises, esantis civilinės teisės objektu.

Pasirašytos akcijos tretiesiems asmenims gali būti perleidžiamos tik visiškai apmokėtos. Akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų steigimo sutartyje ar steigimo akte nurodytą nepiniginį įnašą bendrovės nuosavybėn.

AB atveju išleidžiamos akcijos viešai gali būti platinamos tik Vertybinių popierių komisijai patvirtinus prospektą, kuriame yra atskleidžiama pagrindinė informacija apie akcinę bendrovę, išleidžiančią vertybinius popierius, ir pačius vertybinius popierius, ir šį prospektą viešai paskelbus nustatyta tvarka.

 

Plačiau: http://archyvas.vz.lt/news.php?strid=1002&id=255124#ixzz2QkUgXiB9

O kaip pildyti akcininkų sąrašą ties grafa "Informacija apie akcijų apmokėjimą " jei yra apmokėta tik 1/4 dalis? Taip pat, kokios pasekmės neapmokėjus pasirašytų akcijų per 12 mėnesių?

Tai į tą grafą ir įrašote atitinkamas sąlygas.

Pasekmės lygiai tokios pat, kaip bet kurios civilinės sutarties neįvykdžius.

Nuo gegužės 1 pradėkit galvoti kitus pavadinimus, kurie planuoja steigti naujas įmones. Kalbininkai neleis registruoti angliškų ir kitokių pavadinimų...

Na šiek tiek ne taip. Steigiant įmonę bus tikrinamas įmonės atitikimas bendrosioms lietuvių kalbos normoms. Tai atliks Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

O reikalavimai pavadinimams yra nustatyti Civiliniame kodekse (beje jis galioja nuo 2001 m.) ir atskiriame Vyriausybės nutarime (galioja nuo 2004 m., 2013 m. šiek tiek pakoreguotas)

http://www3.lrs.lt/pls/inter/www_tv.show?id=6947,1,30

http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/imoniu-pavadinimai.html

http://vz.lt/article/2012/12/11/pavadinimu-tikrinimas

Tai į tą grafą ir įrašote atitinkamas sąlygas.

 

Pasekmės lygiai tokios pat, kaip bet kurios civilinės sutarties neįvykdžius.

O kokios konkrečiai pasekmės būtų šiuo atveju, t.y. po 12 mėnesių nesumokėjus viso įstatinio kapitalo?

O kokios konkrečiai pasekmės būtų šiuo atveju, t.y. po 12 mėnesių nesumokėjus viso įstatinio kapitalo?

Steigimo sutartis taptų negaliojančia.

Akcijos yra arba parduodamos arba dovanojamos.

Pasirašoma pirkimo pardavimo arba dovanojimo sutartis. Tik jei dovana yra 50000 Lt. vertės ar didesnė turi būti notariškai tvirtinama sutartis.

Pasirašius sutartį įmonės vadovas per 5 d. privalo pateikti registrų centrui akcininkų sąrašą. To sąrašo įregistravimas kainuoja 10 Lt.

 

Jei yra poreikis, pasiimate naują ESI išrašą. Jo kaina 22 Lt. (el.versijos) arba 32 Lt. (popierinio).

Ar pardavejas gali iregistruoti pasikeitimus Registru centre ( pasikeitusi akcininka bei direktoriu) ? Ar tai turi atlikti pirkejas?