"Sunkus" zmones

Na zinot buna zmoniu tokiu isterisku, piktu ir pan. su kuriais bendravimas vargina.

Ir yra 2 variantai kol kas kiek zinau kaip su tokiais elgtis:

1. Tiesiog vengt ju - vienas coachas sako - gyvenimas per trumpas, kad turet reikalu su jais.

2. Nekaltint kitu, o prisiimt atsakomybe sau uz tai kaip tu jauties. Ta prasme - zmones daznai buna egoistai, ir i save nepaziuri, o kai kas nors blogai - iesko kaip kita apkaltint. Kaip tu jauties tiesiog priklauso nuo tavo minciu. Pvz. tu sedi kambaryje. Gali gerai jaustis galvodamas apie kazka gero, pvz prisimindamas linsmybes bare. Arba gali jaustis piktas kai prisimeni, kaip tave apgavo kas nors. Tai va tas parodo kad nuo minciu tavo savijauta priklauso.

Jei imam antra varianta, kad nuo minciu priklauso, tai problema matyt yra tame, kad nelengva apie kazka gero galvot, kai koks piktas zmogus tau kazka sako.

Su vienu draugu diskutavau, tai sako - vengt - lengva iseitis, bet jo nuomone geresne yra ismokti panaudoti 2 varianta.

2 variantas ir naudingas tuo, kad gali gauti is to naudos pvz finansines. Pvz koks nors slykstus verslo partneris, bet uztat jis gerai daro versla arba siaip turi lesu investavimui. Kaip pvz Steve Jobsas - jis kiek zinau buvo slykstus zmogus kartu dirbti, bet va sugebejo kazka gero sukurti.

Bet su tuo antru variantu - nezinau ar tikrai imanoma but pilnai laimingu nors ir gerai uzdirbi bet kiekviena diena klausantis pykto zmogaus.

Dėl antro varianto tai kaip sakant: "How low can you go?", t.y. gali net nepajusti kaip greit pradedi parduoti savo savigarbą ar principus. Pirmasis variantas yra naudingesnis bizniui nei antrasis jei kalbama apie finansinę naudą. Laimingas klientas neš tau daugiau lėšų ir generuos mažiau vargo aptarnaujant.

2 punkstas nekorektiškas.

Žmonės gali būti bjaurūs ne tik dėl savo ego. Pavyzdžiui, aš esu labai bjaurus, kai parduotuvėje kokia boba valandą laiko kraunasi pirkinius į maišą, kalbėdama telefonu, tarsi atostogautų, o pardavėja mėto jos prekes ant mano, kuomet aš jau nebepasiekiu jų pasiimti. Ir tai nėra mano kaltė, šiuo atveju mano ego visai ne prie ko.

Nežinau kas čia tokių minčių įpūtė, spėju, kad iš Tedx ar alternatyvių nesąmonių prisiklausytų. Siūlau nebeklausyti to šlamšto, nes ten kalba pop šnekoriai, geriau pradėk domėtis filosofija, kurioje mintys kur kas gilesnės. Nors tavo atveju užtektų paprasčiausią etikos žinyną perskaityti, kad žinotum, kada verta pasitraukti, kada ne.

pradėk domėtis filosofija, kurioje mintys kur kas gilesnės

na universitete buvo filosofija, tai as jos nesupratau :D

ar cia reik pasiieskot kazko kito kas ne universitete buvo

Reiktų išklausyti tuos piktus žmones ir pasistengti suprasti jų požiūrį.... būna, kad po to tie žmonės tampa gerais draugais.

Dėl sunkių žmonių, tai aš irgi turiu šią problemą, nors dabar greičiau esu kitoje barikadų pusėje. Pati esu ta bjaurioji. Labai sunkiai tvarkausi su emocijomis. Žinau, kad kiti nueina į darbus ir "persijungia", o man neišeina. Niekaip nepasimiršta asmeniniai rūpesčiai, stengiuosi būti mandagi, bet aš dirbu grynai vyriškame kolektyve, esu vienintelė moteris, tai, jeigu mato, kad prastai jaučiuosi, dar per dantį patraukia, pradeda savo juokelius mėtyti, nors man ir taip negera būna ir tos replikos dar labiau erzina, paskui išvis nieko nebesinori, eini į darbą kaip zombis. O ignoruoti irgi neišeina, reikia dirbti kartu.

Reiktų išklausyti tuos piktus žmones ir pasistengti suprasti jų požiūrį...

Tam gyvenimas per trumpas ir sveikata per brangi :)