Kaip gyventi tam tikrame amžiuje yra normalu?

Žinau ,kad tai labai subjektyvu, bet artėjant 25 gimtadieniui, susimąsčiau, kaip iki tol gyvenau? Ko pasiekiau, ką padariau...

Iškilo dilema- Ar tai, palyginus su kitais,yra daug o gal per mažai? Dirbu "ant savęs" todėl uždarbis nėra pastovus (neslėpsiu 700-1100eur), neturiu savo automobilio (nėra butinybės), neturiu savo nuosavo buto (nomuojuosi), turiu draugę su kuria jau 5 metai kartu. Stengiuosi kiekvieną dieną kažko išmokti, 2 metus gilinuosi į asmeninį tobulėjimą, savo norus, savo vietą šiame pasaulyje. Bet ar to užtenka 25-mečiui? Gal ko nepadariau, kad esu ten kur esu?

Žinau, kad dauguma mano metų žmonių nėra atradę savęs, neturi antros pusės ar gerai apmokamo darbo. Taip pat žinau jog tikrai daug 25-mečių Lietuvoje, uždirba daugiau nei aš, gyveną gyvenimą pilnavertiškesnį nei mano. Bet gal tai mažuma? Gal man džiaugtis savo pasiekimais, o ne galvoti ,kad esu luzeris ir galėjau per tiek laiko pasiekti daugiau?

Padiskutuokime, kaip gyventi normalu tam tikrame amžiuje?

Pvz vaikui iki 18 metų gyventi su tėvais (iš tėvų) yra normalu. Normalu dar neturėti pastovaus darbo, niekas jo ir neverčia eiti dirbti.

Įstojus į universitetą, tėvai ir visuomenė tikisi kad jaunuolis 18-24 jau pajėgs save išlaikyti, nebereiks jo remti, jis turės darbą ir t.t

O toliau? Pasimečiau tam tarpe tarp savo amžiaus ir 30-ies , nes pvz jau 30 metų žinau ,kad jei neturėsiu savo nuosavo buto/namo , automobilio busiu liūzeris, nes dauguma žmonių tokio amžiaus jau tai turi... Bet čia vėl iškyla egzistencinis klausimas. Ar man reikia to? Ar turiu būti kaip dauguma, gal svajoti ne apie nuosavą namą o daugiau?

Straipsnis ta tema

Į savo "egzistencinį" klausimą gali atsakyt ir pats :D ar ne ?

Į savo "egzistencinį" klausimą gali atsakyt ir pats :D ar ne ?

Na taip , tik aš pats turėčiau žinoti ko noriu , bet gal šito klausimo per daug. Labiau norėčiau sužinoti , ne tiek ,kad savo bet kitų nuomonę, kokie "gyvenimo pasiekimai" tam tikrame amžiuje yra normalu :)

svarbiausia būti laimingu, o ne lygiuotis į kitus , bet cia tik mano asmenine nuomone

Tuoj tave vietiniai biznieriai užsipuls, kad svarbiausia yra verslas ir bapkės, o laimę galima nusipirkti.

Esu labai panasaus amziaus, panasiai uzdirbu ir t.t., gal nuskambes labai banaliai, bet as siuo metu stengiuosi kiek imanoma labiau dziaugtis paprastu ir nerupestingu gyvenimu - stegiuosi kuo daugiau keliauti, susirasti nauju hobiu (BUTINAI!) ir jais uzsiimti. Susirask nauju draugu, bendraminciu, nes veliau ju bus susirasti vis sunkiau ir sunkiau :) :) gal skamba kaip banalybiu banalybe, bet bent jau as stengiuosi taip nekoncentruoti demesio i pinigus. Nepagailek vieno ar kito simto euro nuostabiai kelionei ar naujam hobiui, nauja patirtis ar igudziai suteiks daug malonumo, o tie keli simtai euru po 10 metu atrodys lyg centai. Taip kad live free and enjoy your life, kol dar neesi susituokes, neturi vaiku, nespaudzia busto paskola ir negenda naujai lizinguojamas automobilis :D megaukis vienu nerupestingiausiu savo gyvenimo tarpsniu!! :)

Esu labai panasaus amziaus, panasiai uzdirbu ir t.t., gal nuskambes labai banaliai, bet as siuo metu stengiuosi kiek imanoma labiau dziaugtis paprastu ir nerupestingu gyvenimu - stegiuosi kuo daugiau keliauti, susirasti nauju hobiu (BUTINAI!) ir jais uzsiimti. Susirask nauju draugu, bendraminciu, nes veliau ju bus susirasti vis sunkiau ir sunkiau :) :) gal skamba kaip banalybiu banalybe, bet bent jau as stengiuosi taip nekoncentruoti demesio i pinigus. Nepagailek vieno ar kito simto euro nuostabiai kelionei ar naujam hobiui, nauja patirtis ar igudziai suteiks daug malonumo, o tie keli simtai euru po 10 metu atrodys lyg centai. Taip kad live free and enjoy your life, kol dar neesi susituokes, neturi vaiku, nespaudzia busto paskola ir negenda naujai lizinguojamas automobilis :D megaukis vienu nerupestingiausiu savo gyvenimo tarpsniu!! :)

+++

Aš visiškai priešingai nusprendęs daryti. Iki 35-40m. kol protas imliausiai veikia ir sveikatos problemų bei įsipareigojimų mažiausia - work hard, o svajonė iki to laiko susikurt komfortišką gyvenimą ir nedirbt pilnu etatu vieno darbo, t.y. laikui bėgant tempai lėtėja ir daugiau laiko galima skirti hobiams, kelionėms.

Ar jums geriau dabar į Turkiją už 250eurų nuskrist ar investuot tuos 250 eurų į verslą arba daugiau dirbt ir po 5-10 metų skristi į Australiją savaitei?

Aš visiškai priešingai nusprendęs daryti. Iki 35-40m. kol protas imliausiai veikia ir sveikatos problemų bei įsipareigojimų mažiausia - work hard, o svajonė iki to laiko susikurt komfortišką gyvenimą ir nedirbt pilnu etatu vieno darbo, t.y. laikui bėgant tempai lėtėja ir daugiau laiko galima skirti hobiams, kelionėms.

 

Ar jums geriau dabar į Turkiją už 250eurų nuskrist ar investuot tuos 250 eurų į verslą arba daugiau dirbt ir po 5-10 metų skristi į Australiją savaitei?

O jeigu nedagyvensi iki 35? Zinok visko atsitinka, galima ir susirgt ir t.t. zmones poto gailisi kad pardave savo gyvenima darbui.. :)

Kas būtų, jeigu būtų? Tai kam dar gyvent, jeigu visko bijai?

Aš ir dabar keliauju ir pramgauju daugiau nei vidutinis asmuo, bet tokie mano prioritetai.

Kas būtų, jeigu būtų? Tai kam dar gyvent, jeigu visko bijai?

 

Aš ir dabar keliauju ir pramgauju daugiau nei vidutinis asmuo, bet tokie mano prioritetai.

Matai as pats kaip ir tu sakai labai daug dirbu(60-70h per savaite), nes turiu issikeles keleta tikslu kuriuos noriu pasiekt per du metus. Bet kartais pagalvoju ar tikrai taip tureciau dayti.. Kai matau kaikuriuos zmones kurie gyvena sia diena, ir jie 100 kartu laimingesni nei as... Todel ir sakau ar nereiktu gyvent taip kad veliau pvz susirgus nesikrimstum kad nieko nespejai?

Na tu dirbi kaip amerikietis, tai ir tikslai turbūt atitinkami. Aišku, jeigu efektyviai naudoji Pareto dėsnį.

Aš dirbu kas man patinka ir nevienoj sritį + asmeniniai projektai, tai man tos dienos neprailgsta ir nesikankinu.

Pasverk ar tau verta tiek dirbti ir ar tas rezultatas suteiks ilgalaikę naudą. Jeigu dirbi dėl naujo BMW, tai neverta.

Dirbk, gyvenk, pramogauk kaip nori pats, o ne lygiuokis į kitus ;)

Šiaip visai įdomų klausimą iškelei. Tiesą sakant, ir pats dažnai kažką panašaus pagalvoju. Neprieštarausiu tiems, kurie sako, kad nereikia lygiuotis į kitus ir reikia tik savęs žiūrėti, kad tik pats būtum laimingas, tačiau man asmeniškai aplinka tikrai daro įtaką: padeda geriau ir objektyviau įsivertinti pasiekimus, patį save, motyvuoja kažko pasiekti daugiau, taip pat, neneigsiu, ir paglosto savimeilę tam tikrais atvejais. Manau, tai visiškai normalu ir turiu įtarimą, kad ir tie, kurie sako "live your life be free" ir pan., tikriausiai ir patys nėra kvaili ir apsidairo bei mato, kas vyksta aplink juos ir kartais save palygina su kitais - juk tai visiškai normalu.

Kalbant konkrečiai apie pasiekimus ir gyvenimo padėtį tam tikrame amžiuje, tai pamenu, kai buvau vaikas, galvojau, kad maždaug tokiam amžiuje, kokiam esu dabar (24 m.) jau turėsiu žmoną, namą ir nuliovą mašiną, nes mokslai sekėsi gerai, viskas buvo liuks, atrodo - gyvenimas bus rožėmis klotas. Po to su amžiumi supratau, kad nebus viskas taip paprasta ir viskam, ką norėsiu pasiekti, reikės įdėti pastangų. Ir šiai dienai kyla klausimas, ar pakankamai tų pastangų įdedu, gal turėčiau jų įdėti daugiau, nes turiu daugiau potencialo, nei kad jo išnaudoju. O galbūt viskas yra gerai ir šiai dienai gyvenu tiesiog pagal savo galimybes ir ko esu vertas.

Manau, kad nėra ir nebus standarto, pagal kurį būtų galima save pasimatuoti ir nustatyti, ar esi prie tų a la "geresnių" ar "prastesnių". Aišku, yra tam tikra statistika ir pasigilinus tikriausiai pavyktų rasti info, kiek tam tikrame amžiuje žmonės vidutiniškai būna sukaupę kapitalo, kokiame amžiuje sukuria šeimą, susilaukia vaikų ir t.t. ir tokiu būdu būtų galima bandyti save įvertinti, BET galbūt galima pažiūrėti paprasčiau - jei apskritai kyla tokie klausimai (čia taikau tiek sau, tiek ir temos autoriui), tai tikriausiai nesijauti šimtu procentu šiai dienai pasiekęs, ką gali ir dar yra vietos tobulėjimui bei augimui.

Priminė filmą Fight Club :D

“You are not your job, you're not how much money you have in the bank. You are not the car you drive. You're not the contents of your wallet. You are not your ######ing khakis. You are all singing, all dancing crap of the world.”

― Chuck Palahniuk, Fight Club

Priminė filmą Fight Club :D

Palahniuk.. Genijus :)

Self-improvement is masturbation, self-destruction is the answer

Įdomus straipsnis. Verčia apmastyt prioritetus. Bet kuriuo atveju, tikslai gyvenime yra gerai, svarbu, kad jų besiekdamas nepamirštum apsižvalgyt aplinkui ir karts nuo karto pasimėgaut tuo kas supa aplinkui.

Atsakymas temos autoriui: Tu gyveni geriau negu kokie 90% visos planetos 20-30m. amžiaus žmonių. Todėl tikrai neturi dėl ko liūdėt ar graužtis. Tačiau niekas nesako čia ir sustot, visada tobulėti yra gerai.

Atsakymas tolimesnei diskusijai: Aš gyvenu 50/50. Tai yra pusę savęs, savo laiko ir savo pinigų skiriu šeimai, uždarbiui ir investavimui į ateitį, o kitą pusę skiriu tam, kad džiaugtis gyvenimui dabar - kelionės, hobiai, tūsai ir t.t. Stebiu kitus žmones, bet ne tam, kad juos kopijuoti, o tam, kad pasimokyti iš jų klaidų. Tie, kurie gyvena tik šia diena, nei kiek negalvoja apie ateitį, po to graudžiai verkia kai ta ateitis ateina. Tada klimpsta į skolas, prasigeria ir t.t. Čia jau jokio gyvenimo džiaugsmo nebėra.

O tie kurie tik dirba ir taupo, nemato gyvenimo, gal ir turi didesnį būstą, naujesnę brangesnę mašiną, bet jie nežino kas yra laimė. Išgerti alaus savaitgalį jiems jau yra didžiausia pramoga. Nes mūsų visuomenėje dar yra išlikęs tas tarybinis mąstymas, kad arti kaip arkliui yra gerai.

O tie kas sako, kad reikia dabar pilnai pasinerti į darbą, o kai sueis 35-40 pradėt gyvent - pagalvokit kokie bus jūsų interesai tame amžiuje? Ar bent turėsit draugų su kuriais galėsit smagintis? Ar bent sveikata leis?

Gyventi reikia dabar, o ne kada nors.

žiūrint kas yra normalu

o tas pasakymas:

Padiskutuokime, kaip gyventi normalu tam tikrame amžiuje?

tai tik rodo, kad jau brėži ribas. Aš nežinau ar galima gyventi normaliai esant ribose.

Kiekviename amžiuje galima gyventi normaliai, manau tereikia atrasti savyje vidinę ramybę, pusiausvyrą.

Jei per kiekvieną gimtadienį kils egzistenciniai klausimai tai tikrai laimės neatrasi.

Gal nepades ir negalvosi apie sia minti, bet pries kelias dienas man leptelejo "esame human beings, not human doings"