Defliacija ar infliacija?

Sveiki, ekonomika sustojo, kaip ir turėtų prasidėti defliacija, nemažai žmonių bijančių antros viruso bangos rudenį, bet JAV, Vokietija ir kt. spausdina trilijonus, tai po kurio laiko ekonomikai atsigavus gali prasidėti ir hyper infliacija. Ką jūs apie tai manote? Kiek kas truks, kaip vystysis? Ką darysite su cashu?

2—3 metus defliacija. Veliau nestipri infliaciji kol viskas neatsistatys.

2—3 metus defliacija. Veliau nestipri infliaciji kol viskas neatsistatys.

Jeigu nesunku paaiskink placiau, nes pagal mane tai bus tik infliacija. Juk visi spausdina pinigus is oro. USA, UK, Spain kiek girdejau planuoja visokius UBI tai manau paspausdins neblogai pinigu.

Man ir atrodo kad tik dar didesne infliacija svieciasi ir tik dar labiau sumazes musu perkamoji galia

Rašoma, kad ir bankai pradeda prašyti didesnių pradinių įnašų už nt paskolas, prognozuodami defliaciją ir turto nuvertėjimą, todėl labai įdomios nuomonės.

Tie pinigai nepades sioje situacijoje. Ant to suzais tik akciju birzos spekuliantai. Paprasti zmones skuba atidaryneti vp saskaitas ir investuoja savo santaupas, manydami kad dugnas pasiektas ir tuoj pasidarys lengvu pinigu, bet manau jie liks be ju. Pamatysime dviguba dugna. T. y. optimistinis ekonomikos augimas pagristas tik gandais ir svajonemis kad tuoj viskas bus ok. Veliau realios situacijos pamatymas, daug didesnis nedarbingumas nei 2007-2008, didelis ilgalaikis kritimas ir stagnacija. Trumpai tiek. Tai tik mano nuomone.

Aš visus pinigus investuoju į savo hobį, numizmatiką ir bonistiką. Tai netik padengia infliaciją, bet ir garantuotas pelnas.

Kas iš to kad prispausdins tų pinigų, juk visi nusėsta akcijų biržoje ir tik vėliau per kažkokius tarpininkus ateina iki įmonių...

Fiziniams asmeniui išvis iš to jokios naudos.. tik nuostolis..

Tai manau kad nesvarbu kur toliau investuoti, bet realiausias dalykas būti cash ir ieškoti kur ir ką galima būtų nupirkti. Tai kad ir tą patį NT. Bent nuoma kad ir bus susitraukusi, kažkiek vistiek generuos pajamų. Gal net galima kažkokį versla nupirkti kuris dabar jau nebeturi galimybės funkcionoti..

Defliacija. Tiek pati krizė, kai žmonės turės mažiau pinigų, tiek žmonių baimė, ar pasikeitęs požiūris į atostogas/laisvalaikį/pirkinius. Tai privers verslus labiau konkuruoti kaina.

Kas iš to kad prispausdins tų pinigų, juk visi nusėsta akcijų biržoje ir tik vėliau per kažkokius tarpininkus ateina iki įmonių...

Fiziniams asmeniui išvis iš to jokios naudos.. tik nuostolis..

 

Tai manau kad nesvarbu kur toliau investuoti, bet realiausias dalykas būti cash ir ieškoti kur ir ką galima būtų nupirkti. Tai kad ir tą patį NT. Bent nuoma kad ir bus susitraukusi, kažkiek vistiek generuos pajamų. Gal net galima kažkokį versla nupirkti kuris dabar jau nebeturi galimybės funkcionoti..

as tik nesuprnatu kodel tada tokie garsus zmones kaip Ray Dalio sako kad infliacija gerai. Labai daug ekonimistu ta sako. Nejau ten visi taip susitare meluoja ar visi ant tiek prasti ekonomistai?

https://www.youtube.com/watch?v=PHe0bXAIuk0

Ir net atrodo kad tame video pvz net logiskai kalba ir taip yra teisinga. Nesuprantu. Jei netingi kas nors - galit pakomentuot, kas tame video yra neteisinga, prasilenkia su logika? Parasykit laika pvz.

as tik nesuprnatu kodel tada tokie garsus zmones kaip Ray Dalio sako kad infliacija gerai. Labai daug ekonimistu ta sako. Nejau ten visi taip susitare meluoja ar visi ant tiek prasti ekonomistai?

 

https://www.youtube.com/watch?v=PHe0bXAIuk0

Ir net atrodo kad tame video pvz net logiskai kalba ir taip yra teisinga. Nesuprantu. Jei netingi kas nors - galit pakomentuot, kas tame video yra neteisinga, prasilenkia su logika? Parasykit laika pvz.

Infliacija skatina ekonomika, kai ji yra nuspejama, nes zmones vercia pirkti ir investuoti, kad pinigai nenuvertetu. Su infliacija esi baudziamas jeigu tiesiog laikai pinigus kiseneje. Kas liecia defliacija, tai as vistiek nesuprantu, ka zmones turi omenyje sakydami, kad vyksta defliacija. Pinigu niekada nemazeja, o tik daugeja, pati ekonomika gali buti defliacijoje, kai ekonominis augimas stovi. Taciau, jeigu kalbame apie pinigine defliacija, tai visos valiutos isskyrus Bitcoin yra infliacines. Pats Bitcoin siai dienai irgi turi infliacija, bet ji mazeja kas keleta metu, tai jis laikomas deflationary.

Infliacija skatina ekonomika, kai ji yra nuspejama, nes zmones vercia pirkti ir investuoti, kad pinigai nenuvertetu. Su infliacija esi baudziamas jeigu tiesiog laikai pinigus kiseneje. Kas liecia defliacija, tai as vistiek nesuprantu, ka zmones turi omenyje sakydami, kad vyksta defliacija. Pinigu niekada nemazeja, o tik daugeja, pati ekonomika gali buti defliacijoje, kai ekonominis augimas stovi.

Infliacija: išleidinėji pinigus dabar, nes prognozuoji, kad vėliau tie patys dalykai kainuos daugiau. Iš to susidaro paklausa, kuri ir daro įtaką kainų kilimui, dėl ko tavo prognozė ir išsipildo.

Defliacija: taupai pinigus, nes prognozuoji, kad vėliau tie patys dalykai kainuos pigiau. Mažėja paklausa, dėl ko ir pardavėjai būna priversti mažinti kainas, todėl tavo prognozė ir išsipildo.

Nei defliacija, nei infliacija iš savęs nėra gerai: defliacija stabdo ekonomiką, hiperinfliacija sukelia chaosą. Tačiau yra tam tikri rėžiai infliacijos/defliacijos ašyje, kurie palaiko ekonomiką stabilią bei sveiką, ir tie rėžiai atitinka kelis procentus infliacijos.

Taciau, jeigu kalbame apie pinigine defliacija, tai visos valiutos isskyrus Bitcoin yra infliacines. Pats Bitcoin siai dienai irgi turi infliacija, bet ji mazeja kas keleta metu, tai jis laikomas deflationary.

Tai gal visos valiutos yra infliacinės dėl to, nes defliacija yra kur kas retesnis reiškinys? Čia kaip sakyt, kad Lietuvoj nebūna sniego, nes va per paskutinius 3 mėnesius nemačiau, kad snigtų… Žinoma, sniegas vasarą yra retas reiškinys, bet palauk šiek tiek laiko, tai pamatysi ir sniegą, ir galimai tą pačią defliaciją.

Beje, Vikipedijoj rašo, kad infliacijos mažėjimas yra vadinamas disinfliacija, o ne defliacija.

Deflation is distinct from disinflation, a slow-down in the inflation rate, i.e. when inflation declines to a lower rate but is still positive.

 

https://en.wikipedia.org/wiki/Deflation

Tai gal visos valiutos yra infliacinės dėl to, nes defliacija yra kur kas retesnis reiškinys? Čia kaip sakyt, kad Lietuvoj nebūna sniego, nes va per paskutinius 3 mėnesius nemačiau, kad snigtų… Žinoma, sniegas vasarą yra retas reiškinys, bet palauk šiek tiek laiko, tai pamatysi ir sniegą, ir galimai tą pačią defliaciją.

Pagal mano supratima, tai inflation yra kai bendras kazko kiekis auga, o deflation kai bendras kiekis mazeja, tai pinigu niekada nemazeja. T.y. kazkiek yra prarandama, gaisruose, pametama ar kitaip sunaikinama, bet tas kiekis niekada nera didesnis nei papildomai isspausdinamu pinigu, kas reiskia kad visuomet vyksta infliacija, paciu valiutu.

Kas liecia Bitcoin, tai turbut teisingiausia butu pavadinti, kad siuo metu jis yra disinfliacinis, bet galiausiai, taps defliaciniu, nes kai bus iskasti visi 20 milijonu, nauju bitcoinu nebeatsiras o egzistuojantys bus negriztamai prarandami, pametami.

Nelabai supratau tavo palyginimo su sniegu, bet manau ekonomika gali augti ir trauktis (infliacija/defliacija), bet paciu valiutu kiekis niekada nemazeja, bent jau kiek man yra zinoma, velgi jeigu klystu pataisyk.

(Aš ne ekonomistas ir galimai ne viskas, kas parašyta žemiau, yra tiesa)

Pagal mano supratima, tai inflation yra kai bendras kazko kiekis auga, o deflation kai bendras kiekis mazeja, tai pinigu niekada nemazeja. T.y. kazkiek yra prarandama, gaisruose, pametama ar kitaip sunaikinama, bet tas kiekis niekada nera didesnis nei papildomai isspausdinamu pinigu, kas reiskia kad visuomet vyksta infliacija, paciu valiutu.

Į pinigus gali žvelgti dviem būdais: paimti visas kupiūras bei monetas ir susumuoti jų nominalus, arba paskaičiuoti, ką už tuos visus pinigus gali nusipirkti. Pirmuoju atveju tu gauni kažkokį skaičiuką, kuris pasako, kiek pinigų buvo prispausdinta. Antruoju atveju tu gauni pinigų vertę daiktų ir paslaugų atžvilgiu.

Pavyzdys: 2003 metais minimali alga Lietuvoj buvo 450 Lt, o 2020 – 607 €. Taigi dabar kas mėnesį visi gauna kur kas didesnius skaičiukus, nei prieš 20 metų. Tačiau labai abejoju, kad dabar žmogus, kuris dirba už minimalų atlyginimą, gali sau leisti keturis kartus daugiau nei žmogus, uždirbęs minimalų atlyginimą 2003 metais.

Pagal Vikipediją, infliaciją/defliacija apibūdina kainų lygio (arba kitaip, pinigų vertės) kitimą:

In economics, inflation is a sustained increase in the general price level of goods and services in an economy over a period of time. <...> The opposite of inflation is deflation, a sustained decrease in the general price level of goods and services. The common measure of inflation is the inflation rate, the annualized percentage change in a general price index, usually the consumer price index, over time.

 

https://en.wikipedia.org/wiki/Inflation

Taigi, visiškai nesvarbu, kiek kokių skaičiukų prispausdinta, jei po metų su X kupiūra galėsi nusipirkti mažiau daiktų ar paslaugų, nei dabar – bus infliacija. Jei daugiau – defliacija. Tiesa, nėra taip, kad šie dalykai tarpusavyje nesusiję: jei kainos pakilo, o su jais kartu ir atlyginimai, galimai reikia prispausdinti daugiau pinigų, kad visiems būtų galima išmokėti tuos atlyginimus. Iš kitos pusės, jei prispausdinsi ir išdalinsi per daug pinigų, pakils prekių paklausa ir dėl to pakils kainos.

Kas liecia Bitcoin, tai turbut teisingiausia butu pavadinti, kad siuo metu jis yra disinfliacinis, bet galiausiai, taps defliaciniu, nes kai bus iskasti visi 20 milijonu, nauju bitcoinu nebeatsiras o egzistuojantys bus negriztamai prarandami, pametami.

Nelabai žinau, ar logiška taikyti Bitcoin'ui infliacijos/defliacijus apibrėžimus, nes infliacija/defliacija nusako kainų kitimą. Jei laikysi Bitcoin'ą kaip valiutą, tai per paskutinius dešimčia metų vyko stipri defliacija: dabar už 1 BTC gali nusipirkti kur kas daugiau prekių/paslaugų, nei pačioje pradžioje (bent jau jei sugebėsi rasti kas priima atsiskaitymus Bitcoin'u ar kas pakeistų juos ir kur kas plačiau naudojamą valiutą). Jei laikysi Bitcoin'ą kaip prekę, tai per paskutinius metus vyko hiperinfliacija. Jei laikysi Bitcoin'ą kaip vertybinius popierius/investiją, tai Bitcoin'o vertė teisiog išaugo.

Nelabai supratau tavo palyginimo su sniegu, bet manau ekonomika gali augti ir trauktis (infliacija/defliacija), bet paciu valiutu kiekis niekada nemazeja, bent jau kiek man yra zinoma, velgi jeigu klystu pataisyk.

Vėlgi, ne valiutos kiekyje esmė, o jos vertėje. O kadangi infliacija yra natūrali ekonomikos būsena, tai ir nuolat tenka padidinti valiutos kiekį: jei per paskutinius 20 metų algos pakilo keturis kartus, o daugiau pinigų neprigaminsi, tai kaip atlyginimus išmokėsi? Anot Vikipedijos, nustojus spausdinti valiutą ekonomikai gręsia defliacija:

Deflation is the natural condition of economies when the supply of money is fixed, or does not grow as quickly as population and the economy. When this happens, the available amount of hard currency per person falls, in effect making money more scarce, and consequently, the purchasing power of each unit of currency increases.

 

https://en.wikipedia.org/wiki/Deflationist

Dėl to pavyzdžio su sniegu, tai matyt apie skirtingus dalykus šnekėjom. Tu, panašu, turėjai omeny, kad nuolat valiutos kiekis didėja (vėlgi, nesu tikras, ar šitam dalykui apibūdinti tinka žodis "infliacija"). Aš turėjau omeny, kad kol ekonomika veikia įprastu rėžimu, tol ir vyksta įprasti ekonominiai dalykai (pavyzdžiui, infliacija yra įprastas dalykas). Kai ateis krizė, tai neaišku, kokių dalykų pamatysim ir kokie dalykai dėsis su valiutom ir ekonomikom.

Deflation is the natural condition of economies when the supply of money is fixed, or does not grow as quickly as population and the economy. When this happens, the available amount of hard currency per person falls, in effect making money more scarce, and consequently, the purchasing power of each unit of currency increases.

tai jei ta populiacija dideja, tegu tie nauju zmones ir dirba del tu pinigu, o ne prispausdinus atimami is tu kurie jau uzsidirbti :)

tada nereiktu gal ir pensiju fondu tiek. Zmones susitaupytu pinigais ir turetu.