Issilavinimas

Sveiki pagal statistikas Lietuvoje turime daugiausiai jaunuoliu stojanciu į aukštąsias mokyklas bet klausimas kodėl tada turime kasmet 60-80% žmonių kurie baigia studijas ir eina dirbti ne pagal specialybe arba važiuoja į užsienį dirbti nekvalifikuotus darbus kaip manote kokia pagrindinė problema yra? Silpna mokslo kokybė? Stoja jaunimas į neperspektyvus profesijas? Ar kas jūsų manymu?

Sveiki pagal statistikas Lietuvoje turime daugiausiai jaunuoliu stojanciu į aukštąsias mokyklas bet klausimas kodėl tada turime kasmet 60-80% žmonių kurie baigia studijas ir eina dirbti ne pagal specialybe arba važiuoja į užsienį dirbti nekvalifikuotus darbus kaip manote kokia pagrindinė problema yra? Silpna mokslo kokybė? Stoja jaunimas į neperspektyvus profesijas? Ar kas jūsų manymu?

jei galvoje nėra košės, tada joks popierius tau nepadės

Jei ziuret pagal tai ka pats parasiai tai faktas, kad kuo daugiau stoja, tuo daugiau ir dirba ne pagal spec. Tiesiog nera tiek darbo vietu.

Nezinau kaip dabar, bet mano laikais su stojimais buvo taip, kad priraso 8 mokymo programas, nors geriausiu atveju traukia kazkuri 1-2. O istoja belekur ir mokosi.

Tevai spaudzia, bendraamziu rate visi stoja ir tokia uzburta karusele.

Pats buvau parases ir gaves pasiulyma i tokia specialybe kurios darbo vietu mano mieste buvo 3, tai tikimybe rasti veliau darba buvo nuline. Tai ir nejau mokytis pagal ta programa.

Mano pusesere ten pat istojo ir baige, ne dirbo pagal spec nei kiek.

Manau jeigu specialybe nera ekstremali ar is STEM field studijuoti tikrai nelabai verta kazka. Tokios specialybes kaip verslo vadyba ir panasus bullshit yra totalus laiko svaistymas.

Manau jeigu specialybe nera ekstremali ar is STEM field studijuoti tikrai nelabai verta kazka. Tokios specialybes kaip verslo vadyba ir panasus bullshit yra totalus laiko svaistymas.

Pritariu. :)

As norejau stoti i uni vien del pazinciu, bet taip ir nestojau. Visko galima ismokti daug greiciau savarankiskai/susiradus mentoriu ir turint labai gera disciplina.

Galbut ateiti dar kazka ir pasibaigsiu, noris to popieriaus vistiek. :)

Priezastis manau labai paprasta - nezinojimas ko nori. Stoja belekur, paskui baigia, kad baigt, taip nieko ir neismoke.

Kokia problema, kad stoja nezinodami ko nori?

Realiai nebent gap year kazkiek padetu, nebe tie laikai, kai nusipirkai liustra ir vaikams perleisi, nuomone, ekonomika, galimybes, zinios kinta, kartu su tuo ir dominanti veikla

Tai tas 'popieriuko gaimas', istiek smegeneles sujudina, nera gi taip, kad tik studijuoji ir iskrenta tie metai is gyvenimo, gali kazkuo uzsiimti ar dirbti,o keisti sriti irgi nera sudetinga, bet labai neiprasta ar netycia bus papildomu moduliu, tai ir atgraso

Todel, kad kai tau 18 metu, tu dazniausiai dar nezinai kas tu nori buti.

Kiek kalbu su pazistamai dauguma sako taip ir dabar visai kitur stotu.

Isskyrus kur buna spwcifines profesijo ir jau vaikas budamas zinai, kad noti buti kokiu gydytoju

Kokia problema, kad stoja nezinodami ko nori?

Realiai nebent gap year kazkiek padetu, nebe tie laikai, kai nusipirkai liustra ir vaikams perleisi, nuomone, ekonomika, galimybes, zinios kinta, kartu su tuo ir dominanti veikla

 

Tai tas 'popieriuko gaimas', istiek smegeneles sujudina, nera gi taip, kad tik studijuoji ir iskrenta tie metai is gyvenimo, gali kazkuo uzsiimti ar dirbti,o keisti sriti irgi nera sudetinga, bet labai neiprasta ar netycia bus papildomu moduliu, tai ir atgraso

Va butent. Mano nuomone tiesiog pasirinkti aukso viduri reiketu tarp ko sirdis geidzia ir kas pritaikoma praktikoje. Kazkas panasaus i draudimo polisa. Kai bus jau aisku ko reikia ir kas pagelbetu - bus galima ateityje magistra pasidaryti ar is naujo bakalaura.

As bakalaura uzsidirbau tik stuktelejus 40-meciui :)

jo svarbeuse givenimo mokikla ira.

Aukstasis issilavinimas, net tik paruosia specialista, bet ugdo zmogu kaip asmenybe ir paruosia ji gyvenimui, deja su aukstuoju (kad ir koks jis bebutu, kad ir ta vadyba) ir be aukstojo mokslo, zmones skiriasi akivaizdziai - savo bendravimu, pasauleziura, supratimu ir svarbiausia elementariu problemu sprendimu. Zemiausia visuomenes sluoksni sudaro visi su viduriniu isilavinimu, su aukstuoju - vidurinioji ir aukstesnioji klase. Ir koks skirtumas kad Albinas UKuose pakele melijonus baiges dvi klases ir nemokadmas rasyti, sekmes istoriju buna ir tai nera taisykle, bet akivaizdu kad didzioji populiacijos dalis taip isidelioja.

jo svarbeuse givenimo mokikla ira.

 

Aukstasis issilavinimas, net tik paruosia specialista, bet ugdo zmogu kaip asmenybe ir paruosia ji gyvenimui, deja su aukstuoju (kad ir koks jis bebutu, kad ir ta vadyba) ir be aukstojo mokslo, zmones skiriasi akivaizdziai - savo bendravimu, pasauleziura, supratimu ir svarbiausia elementariu problemu sprendimu. Zemiausia visuomenes sluoksni sudaro visi su viduriniu isilavinimu, su aukstuoju - vidurinioji ir aukstesnioji klase. Ir koks skirtumas kad Albinas UKuose pakele melijonus baiges dvi klases ir nemokadmas rasyti, sekmes istoriju buna ir tai nera taisykle, bet akivaizdu kad didzioji populiacijos dalis taip isidelioja.

Na net nezinau kuriai kategorijai tave reiktu priskirti, nes gramatiniu klaidu tikrai apstu tavo komentare. As nekalbu apie lietuviskus zenklus.

Aukstesnysis issilavinimas nera blogis, tik reikia labai pasverti butent ka mokaisi, kokiomis salygomis ir kodel. Tarkim, jeigu studijuosi uzsienyje, tai galiu beveik garantuoti, kad nesvarbu ka studijuosi, kaip zmogus tikrai patobulesi, jeigu ne pacioje profesijoje, bet toje uzsienio kalboje, ir gebejime spresti problemas isejus is komforto zonos. Aisku, ta pacia patirti gali gauti nebutinai universitete, jeigu renkiesi tarp 20-30k paskolos studijoms. Mano galva didziausias blogis yra socialiniai mokslai, nes dauguma juos renkasi kaip lengva buda gauti aukstojo issilavinimo statusa.

Nezinau kokia padetis yra lietuvoje, bet visi tie kurie noredavo to aukstojo issilavinimo statuso sulysdavo i Riomeri arba i pedagogini, kur zmones su 4% istorijos valstybinio egzamino rezultatais, sekmingai istodavo ir budavo ruosiami tapti istorijos mokytojais.

Mano nuomone, gali buti buduliu tiek su aukstuoju issilavinimu, tiek be jo. Ir aisku vice versa.

Nereikia maišyti išsilavinimo su žmogišku išprusimu. Esu sutikęs žmonių, nuo kurių tiesiog norisi bėgti neatsisukant ir jie baigę aukštąjį mokslą (ar net kelis?!). Jeigu smegenys vietoj, nesinori gyvenime monotonijos, esi protingas ir švietiesi - nepražūsi. Visi savaip įtikėję, bet man nieko nesako tos klišės ,,čia nėra perspektyvos", ,,tą patį galiu išmokti ir savarankiškai". Kiekviena studijų programa naudinga, sužinosi daugiau, bent jau tikrai ne mažiau, pažintys, komandinis darbas, komunikacija, nu all in all blogiau nebus.

Jaunimas pas mus suspaustas, visiems aiškinama po mokyklos susirasti gerą profesiją su geru atlyginimu. Parodykit man tokią :) Visur turėsi dirbti, tobulėti savarankiškai ir verstis per galvą, jeigu norėsi daugiau nei eilinis, paprastas dirbantis žmogus.

Na net nezinau kuriai kategorijai tave reiktu priskirti, nes gramatiniu klaidu tikrai apstu tavo komentare. As nekalbu apie lietuviskus zenklus.

 

Aukstesnysis issilavinimas nera blogis, tik reikia labai pasverti butent ka mokaisi, kokiomis salygomis ir kodel. Tarkim, jeigu studijuosi uzsienyje, tai galiu beveik garantuoti, kad nesvarbu ka studijuosi, kaip zmogus tikrai patobulesi, jeigu ne pacioje profesijoje, bet toje uzsienio kalboje, ir gebejime spresti problemas isejus is komforto zonos. Aisku, ta pacia patirti gali gauti nebutinai universitete, jeigu renkiesi tarp 20-30k paskolos studijoms. Mano galva didziausias blogis yra socialiniai mokslai, nes dauguma juos renkasi kaip lengva buda gauti aukstojo issilavinimo statusa.

 

Nezinau kokia padetis yra lietuvoje, bet visi tie kurie noredavo to aukstojo issilavinimo statuso sulysdavo i Riomeri arba i pedagogini, kur zmones su 4% istorijos valstybinio egzamino rezultatais, sekmingai istodavo ir budavo ruosiami tapti istorijos mokytojais.

 

Mano nuomone, gali buti buduliu tiek su aukstuoju issilavinimu, tiek be jo. Ir aisku vice versa.

as is vergu kastos