Pereiti prie turinio

HonestFIRE

Patvirtinti nariai
 Profilis  Nario turinys ir veikla

  • Pranešimai

    249

  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    9

  • Atsiliepimai

    0%

 Turinio tipas 

HonestFIRE Pranešimai

    Gyvenimas už 250e per menesi

    Asmeninis tobulėjimas

    Atrašyta

    Sveiki, yra forumiečių, kurie gyvena panašiomis sąlygomis? Dabar nusimato mažiausiai pusės metų laikotarpis, kai per mėnesį pragyvenimui turėsiu 250 eurų. Čia jau atskaičius nuomą (200e), kurą (50e), ryšio paslaugas ir lizingas (60e), klubo abonementas (30e) ir taupymui turiu atsidėti 100 eurų.

     

    Iš likusių 250e planuoju į 100-150e įtilpti maistui ir likę 100e kitoms išlaidoms (tikiuosi mašina neges

     

    Taigi, kaip jūs už tiek pragyvenate?

     

    Gal šitoj serijojstraipsnių rasi kažką naudingo.

    Kelionės Jordanijoje Gidas

    Kelionės

    Atrašyta

    Paskaičius pasakojimą kažkaip atšoko noras ten keliaut. Labai priminė Tenerifę, kur irgi kiekvienoje įstaigoje stengiasi nuo tavęs nusukt pinigų. Ir Atėnus, kur ant kiekvieno kampo siūlo kažką nusipirkt. Ne tai, kad pinigų gaila, o tiesiog nemalonu, gadina nuotaiką, keliauti juk kaip tik norisi dėl teigiamų emocijų.

     

    Atėnuose neteko susidurti su įkyriais pardavėjais, pasisekė. :)

     

    Daugiausiai pardavėjų Petroje, kitur kaip ir ok, tik visur dėl kainos derėtis tenka. :)

    P2P investavimas ir rizika?

    Kur investuoti?

    Atrašyta

    Dalinuosi postu apie paskolų klubą.

     

    PASKOLŲ KLUBAS – NESPRĘSK APIE KNYGĄ PAGAL VIRŠELĮ

     

    Paskolų klubas yra daugiausiai paskolų išduodanti tarpusavio finansavimo bendrovė Lietuvoje. Gavau pasiūlymą už €40 pasidalinti mintimis apie platformą, tačiau apie ją turiu ganėtinai skeptišką nuomonę, tad trolinti už pinigus atsisakiau. Visgi, norėčiau pasidalinti savo nuomone apie PK.

     

    Geras user experience

    Manau, kad Paskolų Klubo platforma yra puikiai atrodanti. Joje yra daug informacijos apie investicijas. Man patinka platformos siūlomas turimo portfelio filtravimas pagal skirtingus laikotarpius, kada buvo išduota paskola, išskiriamos procesinės palūkanos ir pateikiama konkreti informacija apie kiekvieną vėluojantį skolininką.

     

    Taip pat mintis su minimaliu sąskaitos likučiu yra puiki ir skatinanti investuoti kiek įmanoma pasyviau.

     

    Aktyvi komunikacija

    PK yra aktyviausiai su investuotojais komunikuojanti platforma Lietuvoje. Pateikus užklausą FB ar kitur galima tikėtis greito atsakymo iš įmonės atstovo.

     

    Taip pat įmonė veda nemokamus mokymus investuotojams, kas irgi yra sveikintina, šviečiant mažai finansiškai išprususius lietuvius.

     

    Tačiau yra ir kita medalio pusė – kai yra nemažai problemų, reikia ir daug komunikacijos.

     

    Vėlavimai

    Pagrindinė priežastis, kodėl PK neinvestuoju – dideli vėlavimai. 24% (35% nuo aktyvaus portfelio) C reitingo paskolų, imant nuo viso portfelio vėluoja daugiau nei 60 d. Dabartiniu momentu, kai ekonomika auga, tai yra apgailėtinas rodiklis.

     

    C reitingo vidutinė grąža iki šiol retai, kada viršijo 24%, tad bent jau trumpuoju laikotarpiu šios paskolos neatmuša net infliacijos. Viso portfelio apie 15% paskolų vėluoja virš 60 d., kai vidutinė grąža yra apie 18%.

     

    Užtikrinimo fondas

    Paskolų Klubas taip pat siūlo užtikrinimo fondą. Visada kritiškai žiūriu į buyback ir panašius fondus, dėl ankstesniame straipsnyje išvardintų rizikų.

     

    Šiuo metu užtikrinimo fonde yra €360.000, kurių pusė yra suinvestuota į riboto likvidumo turtą – pačios platformos teikiamas paskolas.

     

    YOU WILL ALL BE JUST FINE

    Platforma ramina investuotojus, kad garantuotų paskolų likutis yra €2.8 milijono eurų, o ateityje gautinas tarpininkavimo mokestis yra €3.6 milijono eurų. Ši vieta man atrodo visiškai nelogiškai. Ekonomikai ženkliai sulėtėjus ir, bent dvigubai išaugus vėluojančių paskolų skaičiui, dvigubai išaugs ir užtikrinimo fondo lėšų poreikis ir perpus sumenktų gautinos pajamos trumpame laikotarpyje. Tai, mano nuomone, mažina pačios platformos tvarumą ir užtikrinimo fondas gali likti tik gražiu pažadu.

     

    Visgi, visų juo besinaudojančių investuotojų labui, tikiuosi, kad fondas išliks visada mokus ir investuotojai nepatirs nuostolių. Manau, kad norint tinkamai diversifikuoti portfelį, vertėtų turėti tik mažą dalį paskolų su UF. Jei naudojatės PK, kokią dalį skolinate su UF?

     

    Taip pat, yra tekę girdėti istorijų, kai paskola su užtikrinimo fondo garantija yra grąžinama anksčiau laiko. Investuotojas dar nėra sumokėjęs visų mokesčių už naudojimąsi užtikrinimo fondu ir už kelių mėnesių pinigų darbą visas palūkanas gauna ne investuotojas, o UF.

     

    BOBUTĖS PASKOLA IR LEGAL BALANCE

    Paskolų klubo vadovai, pagal viešai prienamą informaciją, yra susiję su BnP Finance (buvusia Bobutės Paskola) ir Legal Balance. Kadangi PK veikia nuostolingai, kas galėtų paneigti, jog Bobutės paskola išduoda paskolą, ją PK refinansuoja pigiau, o, negrąžinus jos, išieškojimas vykdomas per Legal Balance?

     

    Peržiūrėjus keletą bylų (ačiū skaitytojui incept0 už pasidalinimą), kuriose Paskolų klubas vykdo paskolų išieškojimą, vienas iš siekiamų išieškoti mokesčių yra administravimo mokestis, kuris šios bylos atveju sudaro 50%. Logiška, kad platforma siekia atgauti išieškojimo kaštus pirmiausia. Visgi, išieškojimo eilėje investuotojai nustumiami po platformos ir išieškojimo bendrovės. Kiek 50% paskolos sumos viršijantis išieškojimo administravimas yra naudingas investuotojams ir moralus kiekvienas sprendžiame savo veiksmais.

     

    Ar investuojate PK? Kokia yra Jūsų patirtis šioje platformoje?

    Kaip išleidžiate savo atlyginimus?

    Asmeninis tobulėjimas

    Atrašyta

    Bet yra kitas ir labai ribotas faktorius kaip LAIKAS. Neturim neriboto termino kad sukurt neribota finansine laisve. Tas kas tave be galo dziugintu dabar, suteiktu nepamirstamu ispudziu, prisiminimu, po desimtmecio ar senatveje gali visiskai nebeteikti dziaugsmo.

     

    Visko atsisakyti būtų nesveika. Tačiau apribojus dalį savo norų, tikrai per mėnesį nėra sunku atsidėti 50 eurų investicijoms.

    P2P investavimas ir rizika?

    Kur investuoti?

    Atrašyta · Redagavo Sim4s

    Aforti Finance nebedengia buyback ir kitų įmokų Mintos, Viventor ir Grupeer.

     

    š***s TAS TAVO BUYBACK

     

    Šiandien BalticMustache forume radau forumiečio T.J. komentarą apie Aforti Finance nebemokamą buyback Mintos platformoje ir negaunamas įmokas iš šios kompanijos skolininkų. Pati Mintos plačiau situacijos nekomentuoja, apart to, kad buvo susitikusi su Aforti Finance. Įdomu, kaip išsispręs ši situacija.

     

    Kas yra Mintos?

    Mintos yra paskolų birža. Greitukai joje ieško pigesnio finansavimo, nei gautų obligacijų rinkoje. Investuotojai gali investuoti mažesnėmis sumomis ir patogiau nei pirkdami obligacijas (by the way, žodis obligacija vien savo pavadinimu atbaido daug investuotojų, nes skamba labai rimtai ).

     

    Kad investuotojai jaustųsi saugesni, greitukų įmonė garantuoja už paskolą „buyback‘u“.

     

    Buyback‘as

    Jei skolininkai vėluoja virš 60 d., greitukas iš investuotojo nuperka paskolą ir sumoka palūkanas už laikotarpį, kol paskola priklausė investuotojui. Iš esmės garantuota antrinė rinka. Garantuota tol, kol viskas veikia gerai.

     

    Kai vakarėlis pasibaigia, ateina metas susišluoti priterštą kambarį. Tačiau draugai, kurie vakar žadėjo, kad padės susitvarkyti namus, dabar geria “Vytautą” ir bando atsigauti. Taip ir su “Aforti Finance” garantija €2.000.000 portfeliui. Kai ateina sunkesni laikai ir išauga nemokių klientų kiekis, buyback’o prireikia iš tiesų, tačiau šiuo atveju jis tebėra vakar pirmąkart sutikto draugo draugo pažadas. Jei įmonė tampa nemoki, nebus iš ko buyback’inti paskolų, tad mainais už tariamai mažesnę riziką prisiimtos mažesnės palūkanos labiausiai buvo naudingos Mintos ir greitukams, kurie uždirbo iš komisinių. O didžiąją rizikos dalį prisiėmė investuotojas tikėdamas, kad investuoja saugiai.

     

    Kita vertus, skolininkas yra tiesiogiai įsipareigojęs investuotojui, tad anksčiau ar vėliau savo darbą išieškant atliks antstoliai. Visgi, palūkanos siūlomos Mintos yra žemesnės nei kitose platformose, tad ir nemokas atmušti bus sunkiau.

     

    Apskritai, buyback’as platformų yra pardavinėjimas kaip apsidraudimo įrankis. Ar pirktumėte savo būsto draudimą iš įmonės, kuri neturi licencijos teikti draudimo, tačiau pardavinėja gražias oro pilis?

     

    Mintos buvo pirma platforma, kuri susisiekė ir siūlė tapti jų affiliate partnerius ir reklamuoti juos bloge. Mintos nesinaudoju dėl to, kad ji iš esmės yra nutolusi nuo tarpusavio skolinimo ir naudotis platformomis, kurios siūlo buyback nesu linkęs (išimtis – Omaraha, siūlanti didžiausią grąžą iš visų mano žinomų platformų). Džiaugiuosi, kad atsisakiau jų pasiūlymo.

     

    Learning points of the story:

     

    Diversifikacija skaido riziką

    Buyback nėra garantuotas, kai apsiniaukia dangus.

    Ką apie buyback manote Jūs? Ar naudojatės Mintos?

    Revolut paleidžia prekybą akcijomis

    Kur investuoti?

    Atrašyta

    Aiskiai pasakyta kad commision free prekyba tik beta laikotarpiu. Poto jau lups piniga is visu.

    Apie 2008 visos namu seimininkes ir taksi vairuotojai buvo NT specialistai ir investuotojai, tai dabar kiekvienas save gerbiantis hipsteris sedi finansinese rinkose ir ruosiasi i pensija iseiti prie 40 metu......

     

    Aš manau, kad yra cool, kai retailas investuoja vardan to, kad senatvėj nereikėtų stipriai skųstis. :)

    P2P investavimas ir rizika?

    Kur investuoti?

    Atrašyta

    Koks adekvatus verslas skolinasi už 20%?

     

    Tas, kuris banke negauna. Smulkus finansuojasi trumpalaikius užsipirkimus.

     

    Dalinuosi straipsniu apie rizikas:

     

    Dažnai tenka skaityti apie fintecho keliamas grėsmes ir dideles rizikas investuojant. Šiandien Investuok žurnale perskaičiau įdomų Tautvydo Marčiulaičio straipsnį apie pinigų skolinimą per fintech įmones. Kartu su straipsnio autoriumi džiaugiuosi fintech plėtra Lietuvoje, kuri atvėrė duris smulkiesiems investuoti ir gerinti savo finansinį raštingumą. Tačiau straipsnyje yra keletas mitų, kurie dažnai atsiranda ir investuotojų pokalbiuose.

     

    Lendy bankrotas

    Pavasario pabaigoje bankrutavo sutelktinio finansavimo platforma Lendy. Kai kuriems investuotojams tai užžiebė geltoną ar raudoną šviesą visai sutelktinio finansavimo rinkai.

     

    Pasigilinus į Lendy situaciją, rizika buvo nesuvaldyta, nes investuotojams užstatas buvo pateikiamas ne pagal paskolos ir turto vertės (LTV), o pagal paskolos ir būsimos turto vertės (kai projektas bus baigtas) santykį. Tad tai buvo investavimas į smėlio pilis.

     

    Dalis P2P kompanijų riziką vertina mažiau atsakingai nei kitos, tad iš šios istorijos galima pasimokyti dviejų dalykų:

     

    Įsigilinti į platformos veiklą ir jos vadovus prieš investuojant

    Išskaidyti investicijas per keletą platformų, kad vienai platformai žlugus kita dalis portfelio sėkmingai veiktų toliau. Dalis S&P500 kompanijų taip pat bankrutuoja, tačiau nereiškia, kad visos didžiausios Amerikos kompanijos yra nevertos dėmesio.

    Mitas #1. Nebankiniai klientai

    Didžioji dalis tarpusavio skolinimo platformų klientų yra nebankiniai klientai. Imant privačius asmenis, dalis klientų yra norintys refinansuoti brangesnes paskolas. Jeigu mano skolininkas mokėjo brangiau ir laiku greitukams, priežasčių kodėl turėtų elgtis kitaip su paskola FinBee, Omaraha ar kitoje platformoje, nematau. Dalis skolininkų bus piktybiniai, paims paskolą ir išvažiuos į Norvegiją už ją atsigerti alaus. Tačiau per daugiau nei tris metus tokie atvejai nenunešė mano portfelio dviženklės grąžos.

     

    Dauguma mano FinBee portfelio yra verslo paskolose. Dalis skolininkų veikiausiai yra ir bankiniai klientai, kuriems reikia greito sprendimo. Dalį savo skolininkų tenka matyti besireklamuojančius per televiziją (VS – Sport), tad džiaugiuosi galėdamas būti jų partneriu.

     

    Situacija su smulkaus verslo finansavimu į priekį pradėjo judėti tik prieš keletą metų, nes bankams neapsimoka finansuoti mažų įmonių dėl savo didelių administracinių kaštų, tad smulkus verslas praeityje buvo apskritai nefinansuotinas.

     

    Įmonei nebetęsiant veiklos ant paskolos kabo asmeninė vadovo garantija, tad iš esmės tai yra trumpalaikė vartojimo paskola žmogui, kuris turi savo verslą, tad realu, kad net ir verslui nepasisekus turimų įgūdžių pakaks susirasti kitą darbą ir gauti pajamas.

     

    Mitas #2. Klientai, neatitinkantys atsakingo skolinimo reikalavimų

    Lietuvoje su šiuo atveju, nemanau, kad yra problemų. Visos platformos yra licencijuotos ir priežiūrimos Lietuvos Banko, tad teikti paskolą, kuri viršytų 40% žmogaus pajamų nėra įmanoma.

     

    Kita situacija yra Čekijoje, kur antstoliai dirba su dauguma mano skolininkų. Kiek žinau, Čekijoje įmoka negali būti didesnė nei 50% žmogaus mėnesio pajamų. Tačiau šio reikalavimo ten veikiantys kreditoriai nesilaiko ir dėl to mano portfelis FinBee.cz yra ryškiai raudonas. Iš šios istorijos galima pasimokyti tų pačių pamokų: diversifikacija ir įsigilinimas į platformą, šalį, kurioje ji veikia.

     

    Mitas #3. Nemokos per krizę 25-40%

    Nebankinių klientų kreditinių kortelių ir vartojimo paskolų nemokos per krizę šoko iki dviženklių skaičių. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad išskaidant paskolas per skirtingus rizikos balus šią riziką suvaldyti būtų lengviau. Pirma pasaulyje P2P platforma ZOPA per 2008 m. krizę generavo teigiamą grąžą investuotojams. Kiek kitų investicijų 2008 m. buvo pelningos ir prieinamos smulkiesiems?

     

    Mitas #4. Geri laikai baigsis ir nesugrįš.

    Šiuo metu lietuviai, to turbūt nesuprasdami, išgyvena aukso amžių. Dėl ekonominių šiltnamio sąlygų uždirbame daugiau nei anksčiau ir galime sau leisti vartoti daugiau.

     

    Aš P2P matau kaip ilgalaikę investiciją ir trumpalaikiai vėlavimai man nėra įdomūs. Algos Lietuvoje šiuo metu yra aukštumose ir, jei tikėtume, kad ES ir Lietuva augs ilgame laikotarpyje, ateityje bus naujos ekonominės aukštumos. Jeigu mano skolininkas Jonas iš Prienų per krizę neteks darbo, turbūt jis pinigus vėl pradės uždirbinėti kito ekonominio pakilimo metu, kai atlyginimai pasieks naujas aukštumas. Jeigu ES ir Lietuva ilgame laikotarpyje stagnuos ir grims į 20 metų truksiančią recesiją, tuomet investuoti šiame regione apskritai nevertėtų.

     

    Mitas #5. Maža (didelė) grąža

    Autorius yra selektyvus rinkdamasis platformas, kurių vėlavimus pateikia. C reitingas Paskolų Klube turi 30,6% vėlavimą, kas yra tragiškas rezultatas. Dėl to šioje platformoje ir neinvestuoju.

     

    FinBee verslo paskolų nemokos yra mažiau nei 2% nuo portfelio, privačių apie 5%, tad rezultatai ženkliai geresni.

     

    Mitas #6. Geresni kitų kredito įmonių svertai ir kontrolės mechanizmai

    Įdomu, ką autorius turėjo omenyje minėdamas geresnius kitų kreditorių svertus? Kiek žinau, kitos kredituojančios įmonės Lietuvoje esant privataus asmens ar įmonės nemokomui nnutraukia paskolos sutartį, kreipiasi į teismą ir, gavę vykdomąjį raštą, išieškojimą vykdo per antstolius. Tą patį atlieka ir platformos.

     

    Jei nemoka įmonė ir ji bankrutuoja, visi kreditoriai stoja į tą pačią eilę, išskyrus hipotekos turėtojus, įmonės darbuotojus ir valstybę. Pinigai iš garantuotojo išieškomi kaip iš privataus asmens.

     

    Galbūt šioje vietoje kažko nežinau, būtų įdomu sužinoti.

     

    Mitas #7. Investuotojai patys turi išsimušinėti skolas

    Įdomu kurioje platformoje tai vyksta? Autorius pateikė pavyzdį apie hipotetinį kotedžų projektą Vilniuje, kuris tapo nemokus ir įkeistas turtas atiteko investuotojams. Standartiškai pardavimo procesą kontroliuoja platforma ir tai vyksta varžytinių būdu, kaip tai daro ir bankai. Galbūt ne taip supratau šį punktą?

     

    Su kokiais mitais apie P2P platformas esate dar susidūrę?

    Studijos Škotijoje

    Studijos ir mokslas

    Atrašyta · Redagavo Sim4s

    Klausimėlis jau studijuojantiems Škotijoje. Jūs gyvenate universitetų bendrabučiuose ar patys nuomojatės būstą? Vienu ir kitu atveju kiek jums tai kainuoja?

     

    Stirlinge bendrabutis kainavo 70/savaitei, bet paskui jį nugriovė ir naują pastatė :)

     

    Manau, kad verta barake gyventi pirmais metais, pajusi vibe univero labiau, greičiau socialinis ratas išaugs :)

     

    Už butą dviese mokėjom po 75/savaitei + sąskaitos.

    Kelionės Jordanijoje Gidas

    Kelionės

    Atrašyta

    South beach foto truko irase.

    Kodel nustebo, kad keturi zmones nusipirko "net" keturias shawarmas?

    Kainu parduotuvese niekur nera, ar daugumoje nera? Supermarketai yra su kainomis?

     

    South beach foto pagrindinė straipsnio foto. :)

     

    Du žmonės pirko keturias shawarmas :) Mažokai žmonės valgo ten, dauguma liekni ir žemi, gal dėl to :)

     

    Yra keletas supermarketų su kainomis, stop & go pavadinimą prisimenu. Dauguma parduotuvių yra smulkių verslininkų, tad jose apie barkodus ir standartines kainas galima tik pasvajoti :)

    Kelionės Jordanijoje Gidas

    Kelionės

    Sukurta

    Sveiki,

     

    dalinuosi posto ištrauka apie keliavimą Jordanijoje.

     

    Pirmąkart keliavau į Artimuosius Rytus. Iki šios kelionės įsivaizdavau, kad pasaulis yra stipriai paveiktas globalizacijos ir supanašėjęs. Suprantu, kad klydau. 🙂 Kartais jaučiausi nesaugiai, nes už kelių metrų vyko muštynės vietiniame kaime, daugumoje parduotuvių prekių kainos nėra žymimos ir yra derybų reikalas, o kad neatrodome kaip vietiniai priminė kad keliolika minučių girdimas pasisveikinimas “Welcome to Jordan”. Kartais atrodė, kad tai yra pirmi žodžiai, kurių vaikai išmokomi angliškai Jordanijoje. 🙂

     

    Viza

    Keliaujant į Jordaniją Lietuvos piliečiams reikalinga viza. Jeigu keliaujate į Petrą, patogiausia įsigyti Jordan Pass (kaina, priklausomai nuo dienų skaičiaus Petroje svyruoja tarp €90 ir €105). Jordan Pass yra įskaičiuotas vizos mokestis €50 ir apsilankymas Petroje (1 diena – €63).

     

     

    Treasury Petroje.

    Transportas

    Kelione Jordanijoje patogiausia nuomotu automobiliu. Viešasis transportas nėra gerai išvystytas – kiek teko domėtis, iš Amano į Petrą kursuoja vienas autobusas per dieną 6.00 ryte.

     

    Automobilio, kaip ir skrydžio ieškojau per SkyScanner. SkyScanner naudoju nuo tada, kai pradėjau keliauti lėktuvais ir niekada nebuvau nusivylęs. Rekomenduoju pasižaisti su destination „Everywhere“, kai galima patikrinti pigiausius skrydžius iš norimo oro uosto pasirinktą dieną ar mėnesį.

     

    Šios kelionės Jordanijoje metu automobilį išsinuomojome per Holiday Autos brokerį iš Thrifty kompanijos. 11 dienų nuoma mums kainavo €288 ir 350 Jordanijos dinarų (JD, 1JD = €1.25) užstatą. Užstatą galima palikti ir debetine kortele, tačiau dėl anksčiau Islandijoje turėtos patirties, nusprendžiau kelionės laikotarpiui įsigyti kreditinę.

     

    KELIONĖS JORDANIJOJE PLANAS

    Kelionės Jordanijoje 1 diena. Amman

    Nusileidome vakare, tad nusprendėme vakarą praleisti ramiai ir automobilį išsinuomoti tik kitą dieną.

     

    Iš Queen Alia oro uosto į miesto centrą ketinome keliauti autobusu. Tačiau vakare jis važiuoja tik kartą per valandą ir važiuojantis už dešimties minučių jau buvo pilnas. Veikiausiai būtume spėję į šį, tačiau už autobuso bilietą kasoje galėjome atsiskaityti tik grynais, tad kol išsigryninome pinigų bankomate vietų jau nebeliko.

     

    BRANGŪS BANKOMATAI ORO UOSTE

    Jei turite galimybę atsivežti šiek tiek grynų dinarų į Jordaniją – cool. Bankomatai oro uoste chargina tarp 3-5 JD už tranzakciją. Pinigų išsigryninimui naudojau Revolut, tad papildomų valiutos keitimo mokesčių išvengti šiuo atveju pavyko. Pigiausias bankomatas, kurį pavyko rasti buvo prie išėjimo iš oro uosto ir kainavo 3 JD.

     

    Susikooperavome su amerikiečio ir latvės pora ir į miestą nuvažiavome taxi. Kelionė kainavo 5 JD žmogui, tad gavosi panaši kaina, jei būtume keliavę autobusu ir sutaupėme laiko. Taip pat gavome kvietimą apsilankyti jų bare Rygoje. 🙂

     

    Amane apsistojome šalia Rainbow Street, gatvės pilnos restoranų. Iš AirBnB hosto sužinojome, kad Jordanijoje vandens iš krano kokybė yra antra blogiausia pasaulyje ir jo negalima gerti.

     

     

    Nusipirkus kelis falafelius už 0.55 JD Al Quds kavinėje pasivaikšiotojome Rainbow Street. Pastebėjau, kad žmonės niekur neskuba ir atrodo draugiški. Lėtai važiuojančiose ir žmonių pilnose mašinose pro pravertus langus garsai skambėjo vietinė muzika. Kas Lietuvoje atrodo lame, kitur gali būti visai kieta.

     

    Kokios Jūsų patirtys šalyje?

    P2P investavimas ir rizika?

    Kur investuoti?

    Atrašyta

    As tai kai investuoju stengiuosi apeiti is tolo paskolas refinansavimui. Siaip dar galvoju gal isbandyti estateguru, bet is kitos baime, kad daugumos Nt projektu bankai nebefinansuoja, o viskas toliau auga, kaip ant mieliu.

     

    Niekas vėluojantiem neskolina. Jei moka laiku brangiau, realu, kad mokės laiku ir pigiau.

×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...