HonestFIRE

Ko pyktis? Kur nori - ten investuoji, niekam nieko nereikia įrodinėti.

Avižos su kefyru.

prieš 12 valandų, TEGAS parašė:

paprastai i siu teiginiu kontraklausimus atsakymą sužinai dar per darbo pokalbi, veliau tik kaip sugebi juos igyvendinti/kontroliuoti.

Tekste nemaciau nei vieno patarimo kaip deretis, tiesiog grubu situacijos aprasymas ir get lucky momenta paaiskinant kaip kazkoki super derybu rezultata.. 

nenoriu izeisti, bet arba dirbai ##### kompanijoje, kur aukstesnese pareigose esantis zmogus gauna maziau ir tuo patenkintas (preziumuoju jei tu zinojai kiek kiti gauna algos tai ir jie zinojo). Arba tu siek tiek pagrazini ar overrate save/savo pasiekimus ar kitus sumenkini. 

alga labai maza, as nezinau gal tu ten su mazai hours ir tokiu atlyginimu buvai, bet dirbant uz zemiau minimalios ar siek tiek daugiau nei minimali ir rasyti straipsni apie sekmingas derybas del algos... ?

Meluoti dėl random žmonėm internete nėra prasmės. ? Algą gavau nedidelę, bet iš esmės viskas buvo to keep, nes daugiau mokėti už nieką nereikėjo. Hardest job I have ever enjoyed. ?

Prieš 14 minučių, Tmaster parašė:

"pažadu tau kelti atlyginimą nuo rezultatų" arba "suplanuotas atlyginimo kėlimas x% kasmet"

toks tipinis atsakymas. Ką gali atsakyti į tokį teiginį?

Nebent esi darbdavio bičiulis, tada gali kažką konkrečiau sutarti

"pažadu tau kelti atlyginimą nuo rezultatų" - kada galime peržiūrėti rezultatus?

"suplanuotas atlyginimo kėlimas x% kasmet" - ar atlyginimo pokyčiai priklauso nuo darbo rezultatų?

Prieš valandą, winzip parašė:

Paskaičiau tekstą, kuriame naudos 0... Kalbi apie algos pakėlimą USA, nori kad kalbėtų žmonės kurie dirba LT... Nepalyginimai dalykai ?

Dalis teksto apie USA, kita dalis LT. Manau, kad principai panašūs.

Prieš 46 minutes, Tmaster parašė:

Labai jau asmeniška patirtis, labai retai kada Lietuvoje būna, kad gali susitarti su darbdaviu apie būtent KADA šnekėsi dėl sekančio algos kėlimo. Apie susidraugavimą su darbdaviu išvis patyliu, čia tas galioja nebent kontoroms su 5 darbuotojais. Veiksmas USA, ten visai kita kultūra ir mentalitetas.

Kaip bebūtų - graži pasaka, susiskaitė skaniai

O jei paklausi darbdavio, kada kitą kartą tarsimės dėl atlygio, kaip dažnai darbdavys norės demotyvuoti darbuotoją su atsakymu, kad nežinau ar niekada? ?

Kaip derėtis dėl atlyginimo?

Su derybomis dėl atlygio susiduriame kiekvienas. Per keletą trumpos mano samdomo darbuotojo karjeros metų daugiau ar mažiau sėkmingai pavyko susitarti dėl atlyginimo ir norėčiau pasidalinti patirtimi.

HERE FOR GOOD VIBES

Pirmą samdomą darbą radau Amerikoje vaikų stovykloje. Už du mėnesius gavau $1.600 (lova ir maitinimas įskaičiuoti). Dėl atlygio nesiderėjau, nes tai atrodė kaip labai geras atlygis ir puikus būdas praleisti vasarą kitame žemyne ir išmokti kažką naujo.

Tai buvo kone paskutinis kartas, kai dėl atlygio nesiderėjau.

Kitą vasarą derėjausi dėl didesnio uždarbio, tačiau gavau standartinį $100 priedą. Tačiau nereikėjo mokėti kelių šimtų eurų agentūros mokesčio, tad uždirbau ženkliai daugiau.

NEPATENKINTAS DARBUOTOJAS

Trečiai vasarai Amerikoje gavau standartinį $100 priedą. Manęs tai nesužavėjo. Paminėjau, kad dalyvauju interviu dėl stažuotės kitur ir pasiūlyta alga yra demotyvuojanti. Žinojau, kad turiu gerą santykį su vadovais, darbas nelengvas ir pasakiau, kad tikiuosi bent $2.800 – $3.000 už pora mėnesių.

Jau kitą dieną gavau pasiūlymą viršijantį mano lūkesčius ir priėmiau pasiūlymą dirbti už $3.125. Nuo tos vasaros uždirbdavau daugiau nei aukštesnėse pareigose esantys darbuotojai ir tai nebuvo paskutinis kartas. 

FULL-TIME STAŽUOTOJAS

Savo pirmą corporate darbą įforminome kaip stažuotę, nors turėjau būti apatiniame full – time darbuotojų laiptelyje. Pagal korporacijos taisykles man priklausė €500 ant popieriaus alga, tačiau pavyko susiderėti €750 atlyginimą, kuris ir priklausė pagal apatinę rolę. Taip padariau todėl, kad pagal Erasmus programą, nors ir dirbau Lietuvoje, gavau stipendiją už stažuotę, nes ją atlikau kitoje šalyje, nei studijavau. Dėka Erasmus stipendijos uždirbau daugiau, nei kolegos, esantys pakopa aukščiau. 

PUSIAU – BLEFAS

Po eilinės vasaros Amerikoje ieškojau naujo pajamų šaltinio ir vienu metu kalbėjausi su dviem įmonėmis dėl darbo. Su viena iš jų praėjau tris darbo pokalbius per pora dienų ir kai kalba pasisuko apie atlyginimą per antrą pokalbį pasakiau, kad turiu pasiūlymą iš kitos įmonės, kuris yra 10% didesnis, nei kalbėjome per pirmą pokalbį. Aš labiau norėčiau dirbti Jūsų įmonėje, tad jei prilygintumėte pasiūlymą, dirbsiu Jums.

Pasiūlymo iš tikrųjų neturėjau ir tuo pasakymu visiškai neuždariau durų, jei su pasiūlymu darbdavys nebūtų sutikęs. Tačiau darbdavys sutiko ir sukti galvos neteko.  Manau, kad labai svarbu susiderinti kuo didesnę startinę algą, nes kiekvienas būsimas algos pakėlimas bus didesnis absoliučia prasme.

PARDUODU SAVO SVAJONĘ

Per darbo pokalbį pasakiau, kad vasarą planuoju vykti į Ameriką ir tam neturėtų būti kliūčių. Kai gavau pasiūlymą dirbti Amerikoje šeštąkart, realybė buvo kitokia. Nors gavau savo svajonių pasiūlymą – keliauti su vaikais mėnesį po Vakarų Ameriką top notch vietose su omarų bufetais, tačiau pavyko susitarti su darbdaviu, kad kiek būčiau uždirbęs Amerikoje gausiu pamėnesiui kaip priedą prie algos. Teko atsisakyti savo svajonės vienąkart gyvenime pakeliauti kaip turtuoliau mainais į viltį tokią kelionę užsidirbti pačiam. Gavau kone trečdalio algos pakėlimą ir buvau labai laimingas.

Tiesa, gavau darbdavio pabarimą, kad jis tikisi, jog nepradėsiu bėgioti paskui didesnę karvę. 

PASITIKIU TAVIMI

Laikui bėgant darbdavys tapo draugu ir kiek netikėtai pats pasiūlė papusryčiauti ir pakalbėti dėl atlyginimo. Pasiūlymas buvo kiek netikėtas ir paglostė savimeilę. Dėl atlyginimo nusprendžiau derėtis kitaip nei įprasta – pasakiau, kad pasitikiu tavimi ir padaryk fair pasiūlymą. Kitą dieną buvau įkopijuotas į laišką buhalterei, kuriame sužinojau, kad gavau 15% atlyginimo pakėlimą.

Atidaviau viską į darbdavio rankas, nes gerbiu jį ir nebuvau tikras, kokios yra pasiūlymo ribos. Paslapčia tikėjausi vėl 30% papildomai, tad pasiūlymu likau kiek nusivylęs, tačiau išmokau, kad tartis reikia iškart.

REZULTATAI KALBA PATYS

Keliskart nesusitariau dėl naujo atlyginimo ir beveik du metus dirbau už tą pačią fiksuotą dalį. Per premijas pavyko užsidirbti gerokai daugiau nei įprastai, tad dėl to sukti galvos neteko. Kai premijų dalies nebeliko, du kartus nesėkmingai tariausi dėl atlyginimo ir sužinojau, kad mano darbo rezultatai yra ne tokie geri kaip anksčiau.

Skaičiai nemeluoja, tad sudalyvavau keliuose mokymuose ir įgijau daugiau žinių. Dėka platesnio žinių pagrindo geriau žinau kaip elgtis pardavinėjant ir galiu patarti kitiems kolegoms, jei yra poreikis. Įmonės rezultatai geri ir nuo praeito atlyginimo pakėlimo apyvarta išaugo keliskart. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau vėl tarsimės dėl atlyginimo ir rengiau argumentus, susijusius su rezultatais: keliskart išaugusi apyvarta, konkretūs pavyzdžiai kaip uždirbu pinigus ir, kad man būna liūdna, kai vienas mano darbo diena kartais įmonei atneša keliskart didesnes pajamas nei mano mėnesio alga.

Kai darbdavys paklausė kiek noriu gauti, pasakiau, kad noriu susieti su darbo rezultatais. Kažkur skaičiau, kad nereikia duoti pirmo numerio derybose, tačiau, manau, kad būtų buvę verta šauti savo daugiau mažiau realistišką svajonę. Gavau trečdalio extra padidinimo pasiūlymą, apsidžiaugiau ir, nors skaičius buvo šalia mano svajonės, sutikau su pasiūlymu iškart. Daugiau užsidirbsiu ateityje, dabar jau ir taip uždirbu keliskart daugiau nei prieš kelis metus. Never enough. 

KADA VĖL?

Nesvarbu sėkmingas mėginimas susitarti ar ne, visada tariuosi kada vėl kalbėsime dėl atlygio. Tai nustato aiškias ribas tiek man, tiek darbdaviui ir gavus tikslų atsakymą lengva prieiti prie temos, sakant, kad tarėmės šį balandį susitarti dėl naujo atlygio.

Dažnam versle yra rezultatų variacija ir kai kurie mėnesiai nebūna sėkmingi. Tokiu atveju geriau išlaukti pakilimo savaitės ir mėnesio ir tartis, kai visiems geresnė nuotaika. Kai dėl atlyginimo pakėlimo susitarti nepavyko neblizgėjo arba mano asmeniniai arba įmonės rezultatai, arba buvo daug nežinomybės. Galbūt sutapimas ir tokį atsakymą pritempiau, kad jame būtų daugiau logikos. 

WOLT’Ų PENSIJOS

Pabaigai norėčiau pasidalinti savo nuomone apie šiandien pamatytą plakatą Vinco Kudirkos aikštėje apie tai, kad maisto pristatinėtojai neužsidirba sau pensijos. Nesu tikras, kaip skaičiuojama SoDra pensija už individualios veiklos pajamas, berods kaupiasi taškai kaip ir gaunant DU. Bet kokiu atveju, manau, kad yra naivu tikėtis, kad pensijas vien SoDra pensija bus pakankama pragyventi senoje visuomenėje. Manau, kad pensija yra scam’as ir atgyvena, kuri suteikia iliuziją, kad valstybė turi pilnai išlaikyti savo piliečius, nors tokios galimybės neturi.

Anyway, kaip dėl atlygio tariatės Jūs?

Patiko postas? Daugiau niekur kitur neskelbtų straipsnių gali rasti čia. Prisidėk €2 ar kita suma prie turinio apie asmeninius finansus Lietuvoje.

2021-04-29 22:03, Buhanke parašė:

Labas vakaras,

Sveiki , kol mokausi mokykloje,  nusprendžiau nenaudojamus pinigus kažkur investuoti mid-long term (2-5 metai) kapitalas investicijoms apie 8000-9000€. Norėčiau išgirsti iš patyrusių žmonių , kur galima gilinti savo žinias į investavimą. Internete rasta informacija dažniausiai būną labai panaši ( apie pradmenis ) , tad su tokiom žiniom įvertinti investicija savo galva labai sudėtinga. Gal kas galėtumėt nukreipti kur būtų galima gilinti žnias apie investavimo galimybes/gilesnius pagrindus būčiau labai dėkingas! Kol kas mastau apie krypto , tačiau pastaruoju metu ši rinka atrodo itin nestabili

Rekomenduoju paskaityti keletą knygų apie investavimą (Bogle common sense investing, Kiyosaki turtingo tėčio serija) ir startuoti pamažu. Augant žinioms, minčių veikiausiai bus daugiau nei kapitalo. :)

Valiutos konvertavimo mokestis dar yra. Nebent persvedinėsi iškart doleriais.

Jis irgi įskaičiuotas į neaktyvumo mokestį.

 

swedo fondų fondo 100 rezultatus gali pažiūrėti pats. taip, būti gali visko, bet ilgam periode 10% metinis augimas pakankamai tikėtinas.

 

Egzistuoja 99% tikimybė, kad aktyvus fondas ilgame laikotarpyje neaplenks indekso.

Esu naujokas investavime ir noriu pradėt periodiškai investuoti į fondus nedideles pinigų sumas (100-150 eur kas mėnesį). Neturiu nei laiko, nei per daug kompetencijų, nei skiriamų pinigų (kol kas), kad užsiiminėčiau tuo rimčiau. Ateinančius 5 metus greičiausiai investuojama suma išliks panaši. Taigi klausimas būtų, kur geriausia tai daryti? Man asmeniškai patraukliai atrodo SwedBank fondų fondas 100 ir kiti swedbank fondai - nėra komisinių, bet mokesčiai 1-2% kasmet. Pradžioj tie 2% daug įtakos nedarytų, bet ilgainiui ko gero susidarytų nemenka suma, nes tikslas būtų ilgalaikis investavimas. IBKR pakločiau 10 eur kas mėnesį.. Gal galit pasiūlyt kažkokių alternatyvų žaidžiant mažom sumom? O gal apsimoka į ETF? Ačiū.

https://www.honestfire.lt/geriausias-etf-ir-akciju-brokeris-lietuvoje-2021/

Yra keletas momentu tarp Uber Just Eat.Uber ir panasus - jie ima istaigos meniu, uzsimeta ant virsaus ir dar lupa uz pristatyma. US kartas ir 50% taip uzkeliama kaina, palyginus kiek sumoketum uzsakant tiesiai is takeaway.

Just Eat - tiesiog maisto borkeris nes nepristato nieko. Bet jei gerai pamenu lupa iki 20 ar 25% nuo restorano orderio. Pastebejau kad vietiniai takeaway stipriai investuoja i savo asmeninius appsus ir tinklapius kad apeiti Just Eat. Bent kol kas panasu Just Eat atnesa nemazai pajamu, del vien mineto zmoniu tingumo.

As asmeniskai esu bjaurus - kaininikus pasiziuriui per Just Eat, bet tada pasiskambinu tiesiai - neduodu jiems uzdirb :)

Didesne problema kad nepaisant isausuiu uzsakymu, jie visitek varo i minusa. Kaip ir visi didieji vienaragiai. Viena karta sita visas sitas baigsis. Ir kas nespes laiku pabegti.... :blink:

Jie nevaro į minusą, UK adj. EBITDA 201M eurų ir 41.1% marža. Nuo uber skiriasi tuo, kad jie patys savo išvežiotojų neturi (priklausomai nuo šalies, kai kur mixed), tad ir marža solidi.

Kartą per mėnesį ar du užsisakau Bolt Food‘ą arba Dodo picą į namus. Atrodo, kad Boltas ir Woltas šiuo metu turėtų išgyventi aukso amžių. Tačiau Vakarų Europoje lyderiai kiti – Just Eat takeaway.com. Anksčiau buvau girdėjęs tik apie Just Eat, kai dar studijavau UK, jų paslaugomis naudojausi kartą, kai užsisakėme Munchy Box (riebalais aptekę kebabo ingridientai picos dėžėje, niom niom niom).

Apie Just Eat takeaway.com sužinojau per jau anksčiau minėtą undervaluedshares.com. Tai buvo viena iš įmonių, kurios pavadinimas nebuvo paslėptas tarp mokamų reportų. Galėčiau pirkti įmonę aklai, tačiau kas man iš to? 🙂 Tapau vienu iš 64% upselint‘ų blogo klientų ir susimokėjau metinę €40 narystę, kad gaučiau prieigą prie daugumos straipsnių.

Pirmiausiai pastebėjau ne straipsnius, o jų update‘us, kurie leidžiami kas keletą dienų. Visada mėgau gilesnę man įdomių naujienų analizę, o follow-up‘ai apie tai, kas vyksta po reporto leidžia sekti situaciją realiu laiku.

KOVA SU UBEREATS

Anyway, prieš skaitant reportą maniau, kad man negirdėta takeaway.com įmonė neturi šansų konkuruoti su Bolt Food ar UberEats, nes šios dvi įmonės gali pritraukti naujus klientus sąlyginai lengviau per pavežėjimo programas (iš esmės dėl to Lietuvoje dažniau naudojuosi Bolt Food nei Wolt).

Tačiau sužinojau, kad įmonė jau yra lyderė 13 Vakarų Europos rinkų (tarp jų UK, Vokietija, Ispanija). Artimiausiu metu įmonė stos į kovą su UberEats ir DoorDash Amerikoje, kur įsigijo GrubHub.

Sudėjus visas rinkas potencialus klientų ratas išaugo iki 700 milijonų, iš kurių 10% žmonių naudojasi maisto pristatymu į namus, kurie šiuo metu užsisako vieną kartą per mėnesį. Augant žmonių tingumui ir daugiau millenialsų su telefonais rankose, pasiekus bent 25% klientų ratą (UK dabar yra 25%, Nyderlanduose 33%, USA kolkas vos 9%) ir 2.5 užsakymo per mėnesį (ilgainiui žmonės linkę naudotis paslauga dažniau; aš asmeniškai nesu to pavyzdys, bent jau kolkas), įmonės apyvarta išaugtų 8 kartus.

Takeaway.com yra vieninteliai pelningi tarp didžiųjų maisto pristatytojų. Įmonės pelnas artimiausiu metu turėtų susitraukti, dėl kovos Amerikoje su UberEats ir DoorDash. Įmonė sugebėjo įveikti keliasdešimt konkurentų gimtojoje Olandijoje ir tą patį UberEats Austrijoje. Tai jie padarė turėdami pelningą verslo modelį, kitaip nei investuotojų pinigus deginantys (bent jau kolkas) konkurentai.

FOMO

Pateisinti šį pirkinį galima kaip nori. Matai, ką nori matyti. Kas man labiausiai nepatiko, kad aš sprendimą dėl akcijų įsigijimo priėmiau prieš skaitydamas šį reportą.

Persivedžiau pinigus į brokerio sąskaitą vedamas FOMO ir pervedžiau ne į tą sąskaitą, nes brokeris iš UK persikėlė į Airiją dėl to pinigai bent jau kuriam laikui užšalo kažkur.

Didesnes sumas buvau investavęs į Baltijos rinkos akcijas, tačiau tai dariau pamažu ir jų kaina man nebuvo įdomi, nes per kelis investavimo mėnesius išsividurkina. Dabar prarasti savo šansą greitai praturtėti bijau ir perku, kuo greičiau, nes nenoriu pamatyti, kaip norimos įsigyti akcijos šauna 10% per dieną, kaip nutiko su aukso kasyklos akcijomis.

Man tai primena mąstymą kriptovaliutų bumo metu? Nemainstreaminiai coinai, skubėjimas priimti sprendimus ir po to sekęs nusivylimas. Pažiūrėsime kaip stipriai nusvilsiu šįkart.

P.S. prieš atliekant investicinius sprendimus būtinai patys įsigilinkite į produktą ir jį ištyrinėkite. Šis straipsnis yra tik mano dalinimasis savo patirtimi ir nėra rekomendacija priimti investicinius sprendimus. Aš esu šališkas žmogus ir galiu būti priklausomas nuo gaunamų referal’ų, galiu dirbti rekomenduojamoje įmonėje arba būti jos akcininku. Do your own research.

Pelningumas imones dideja daugiau nei aukso kaina. Bet ne imones/akciju verte.

 

 

Minetu atveju nereiskia, kad imones akcijos dvigubai kils. Ir nereiskia, kad apskritai akciju verte tuos pacius 42 proc kils.

 

Nelabai suprato tas kas ten rase.

O jei įmonė išsimoka dividendus, nėra susijusi įmonės akcijos kaina su dividendų pajamingumu? Didėjant pelningumui atitinkamai ir dividendai/įmonės turtas turėtų didėti.

Manau, kad tie 50 baksų vien dėl bendro išprusimo gerą vertę kuria. VŽ premium du - trys mėnesiai tiek kainuoja.

tiesiog paliksiu tai čia:

Sveikinu aplenkus infliaciją.

Per radia vis girdziu, kad kalba kaip karantinas paveike zmones. Kaip jiems psichologiskai sunku, kaip nieko negali, finansine padetis bloga ir t.t.

 

 

Greitai bus metai nuo pirmo karantino paskelbimo, taigi ka gavot, ka praradot. Tema ne tik apie darba, bet seima, hobiai, laisvalaikis ir viskas kas pasikeite.

Pradėjau ženkliai daugiau mokytis, dirbu iš namų ir visus darbus pasidarau ženkliai greičiau. Tačiau trūksta kelionių, išėjimų į miestą su kolegomis, tad dažnai būna liūdna.

Beklausydamas Financial Independence EU podcasto sužinojau apie undervaluedshares.com puslapį, teikiantį išsamius raportus apie akcijas, kurios yra vertinamos žemiau relios vertės. Kaip visada, užsiexcitinau ir vakar sunkiai užmigau, galvodamas kaip dabar lengvai praturtėsiu. 🙂

Iki šiol mokamą naujienų/informacijos turinį esu pirkęs tik kartą, kai pasinaudojau The Economist ženklia nuolaida pirmiems trims prenumeratos mėnesiams. Covid metu tai buvo puiki alternatyva naujienų portalams, nes ne visos naujienos buvo apie ligas, o dauguma straipsnių pateikė gilią pasaulio įvykių analizę, kurios Lietuvos žiniasklaida pasiūlo labai retai.

Panašiai ir su undervaluedshares.com reportais. Užsiprenumeravau nemokamą naujienlaikraštį. Kas savaitę puslapio autorius Swen pateikia istoriją apie specifinės įmonės situaciją rinkoje. Mane nustebino du dalykai: kaip galima apie įmonę prirašyti 40 lapų reportą ir 2) kaip įdomu tai skaityti. Tokių gilių reportų per metus turėtų būti dešimt, manau, kad lauksiu jų kaip vaikas saldainių. 🙂

AUKSO KASYKLŲ AKCIJOS

Kaip potencialus reklamos partneris gavau paskaityti ir lifetime nariams skirtą straipsnį apie aukso kasyklų verslą. Iki šiol skeptiškai žiūrėjau apie investicijas į auksą, nes jis nekuria jokios vertės ir jo kaina laikosi tik todėl, kad žmonės taip susitarė. Tačiau aukso kasyklos vykdo realią veiklą, kasa auksą ir atradus naujų gręžinių gali tapti tikru lobiu jos akcininkams. 🙂

Iki šiol nebuvau domėjęsis situacija aukso rinkoje, tačiau trumpai apibūdinant ji tokia: didžiosios aukso kasybos bendrovės sėdi ant pinigų maišų ir per ateinančius dvidešimt metų dėl mažėjančių neatrastų aukso išteklių galimybių stipriai konkuruoja dėl smulkesnių rinkos žaidėjų, kurie tuos išteklius turi. Dėka to, laiku įsigijus mažesnio žaidėjų akcijų, investicijos gali sugeneruoti ženklią kapitalo grąžą.

Reporte aptariama įmonė po dviejų metų pradės išgavinėti auksą iš gręžinio Nikaragvoje ir turi potencialo padvigubinti savo turimus aukso resursus dėka naujų tyrinėjimų. Jei taip atsitiks, bendrovės vertė turėtų ženkliai išaugti, nes turimi resursai pasiektų 5M uncijų, o tai jau domina didžiuosius aukso kasėjus. 🙂 Net jei spekuliacija dėl naujų aukso klodų nepasitvirtintų, anot reporto, spekuliacija nėra įskaičiuota į rinkos kainą. We shall find out.

“A hole in the ground with a crook standing next to it.”

Cynics about resource exploration companies

Iki šiol laikiausi nuomonės, kad pinigus verta investuoti į indekso fondus ir lėtai turtėti. Tačiau kodėl nenukreipus dalies investicijų į pavienes akcijas, jei jos turi šansą ženkliai pabrangti, o darbą už mane atlieka man nepažįstamas žmogus, apie kurį išgirdau iš kito nepažįstamo žmogaus internete? 🙂

Ketinu investuoti 49 dolerius per metus į narystę ir lauksiu naujų reportų. Jei auksakasiai ženkliai atsipirks, galbūt prisijungsiu ir prie lifetime narių būrio, tačiau jo kaina atrodo gana ženkli ir šiuo metu prilygsta mano dabartiniam atstatomam akcijų portfeliui. 🙂 Nemanau, kad kiekvieno reporto įmonė mane sudomins, tačiau net ir skaitant nemokamus straipsnius sužinojau naujų dalykų, pavyzdžiui, kad investuojant į aukso kasybos įmones iš esmės investuojama į aukso kainą su svertu. Jei aukso išgavimo savikaina yra €700, o pardavimo kaina nuo €1200 kyla iki €1700, įmonės pelningumas didėja dvigubai, nors aukso kaina pakilo 42%. 🙂

Ar Jums teko naudotis stock-pickerių paslaugomis?

P.S. prieš atliekant investicinius sprendimus būtinai patys įsigilinkite į produktą ir jį ištyrinėkite. Šis straipsnis yra tik mano dalinimasis savo patirtimi ir nėra rekomendacija priimti investicinius sprendimus. Aš esu šališkas žmogus ir galiu būti priklausomas nuo gaunamų referal’ų, galiu dirbti rekomenduojamoje įmonėje arba būti jos akcininku. Do your own research.

Bandžiau investuoti į paskolas, praeitą mėnesį susikūriau paskyras Paskolų klube, Finbee ir Mintos. Kiekvienoje įkėliau po 30 eurų, jie jau automatiškai įsiinvestavo į paskolas.

 

Paskolų klube rodo, kad mano numatoma graža - apie 9 proc. Bet čia jau reiktų laukti, kol tas paskolas skolininkai gražins, kad man pervestų tą gražą?

 

Čia, kaip supratau, greito pelno nebus, nelabai likvidi sritis ir reikia palaukti bent kokius porą metų, taip?

Sveikinu pradėjus investuoti. ;)

Paskolas naudoju nuomojamo NT užsipirkimui.

šiai dienai atrodo vienintelė kažkiek patraukli investicija nuomai pirkti 4k butą ir nuomot vos ne lovomis. Arba perki kokią ten palėpę, rūsį ir sudalini į lovos dydžio "butus" ir paleidi nuomai. Darbo bus DAFIGA bet jei turi daug laisvo laiko tai kodėl ne.

Nuomojant tokio tipo NT tai apsidraudimus pamiršk. Galvoji bus daug adekvačių nuominkų kur nuoma mėnesiui suksis apie 100€?

Sakykim suraitai ten sutartį prabangią, paimi 1mėn depozita nes daugiau niekas nemokės. Po 1mėn nuomininkas sako sorry dar pagyvenu 3sav ir kraustaus kitur, nuomą išskaičiuok iš depozito daugiau nieko nemokėsiu. Ką darysi? Eisi dėl 100€ į teismą?

Grąžą manau bus 1.5-2x didesnė nei 2k standartinio buto bet ir laiko bei nervų reiks 5x daugiau.

Šiaip sėdi ir skaičiuoji, kas gaunasi.

Dabar mačiau ne viena skelbima parduodu naujos staybos buta su nuomininkais, puiki investicija! :D

Pirkau butą su nuomininku, iki tol bute gyvenu du metus - jokių problemų, tiesa nuoma daugiau nei 300, tai publika kitokia.

Kuo ta antrine tokia gera? Juk ten gerus nusimetineja nwbent kam prireike skubiu pinigu, o visa kita niekas neparduos geresnem salygom nei pirmine rinka.

Pavyzdys čia.

Atskirai, + dar ant sutuoktinio galima nurašyt 500€

 

 

 

 

Kaip gaunasi tokia matematika, didžioji dalis savo pinigų įdėta? Kaimynas pardavinėja butą kuri nuomoja. Buto kaina 90k už nuoma prašė 370€ bet nuomininkai neužsibūna.

Jei imt paskola 20 metų su 2,2% palūkanų, 15% pradinis tai dar ir iš savo kišenės reiktų primokėt kad padengti paskolą. Čia neskaičiuojant draudimo, GPM, ateinančio stogo remonto, prastovų, nusidėvėjimo ir dar visokios smulkmės.

Labai jau liūdna grąža kaimyno, aš panašią sumą gaunu už butą, kurį pirkau už 59k. Nuo buto lieka 150 Eur teigiamo srauto per mėnesį, tokio dydžio turėtų būti ir antro buto įmoka, nes jam reikės 25 - 30% pradinio įnašo.

Aš finansavimą imu kuo ilgesniam laikotarpiui, kad būtų kiek įmanoma mažesnė įmoka. Kodėl neišnaudojus žemų palūkanų? Jei jos kils - įmokas savarankiškai galima pasididinti ir mažinti būsimas įmokas.

Ir nepamirškit diversifikuoti!

Akcijų siūlau daugiau turėt nei kad 500€ lengvata naudotis. Nes viską sukišti į nuomą ne pati geriausias mintis. Ypač kai grąža 6% ir mažėja čia spėju VMI mokesčiai dar nepaskaičiuoti. Pirma sukaupčiau gera kapitala likvidesnėse investicijose ir tada skolinčiaus nuomai, nes jei shit hits the fan tai akcijas gali po truputi pardavinėti kad ir dugne kad išgyventi, kad ir tą pačia buto paskolą padengineti kad anstoliai neatimtų. Jei vikas bus NT tai reiks viską parduoti dugne.

Beje kodėl nurašomos paskolų platformos? Grąžą dar vis virš 10% ir taip pat taikoma 500€ lengvata.

Sutinku, akcijos yra nice.

Nuomoj dabar tokia situacija, kad jei bent vienas butas išnuomotas, dengia abiejų įmokas. Turint vieną pajamų šaltinį nerekomenduočiau ir aš užsiskolinti stipriai. :)

Paskolų platformų pirminė rinka man atrodo vidutiniškai šiuo metu, ženkliai geresnę grąžą galima generuoti antrinėje. Pirminės rinkos grąža gana stipriai priartėjo prie akcijų grąžos.

Praeitais metais užšokau ant “jei turi dvi kojas, dvi rankas ir dvi akis – investuok nors ir mažą sumą”.

Praėjus metams, manau, kad investuotojų planktono ženkliai padaugėjo dėka fintech. Manau, kad tai yra puiku. Taigi, nors ir gyvename sveikatos krizės metu, dauguma mūsų, manau, yra turtingesni finansiškai, nei anksčiau. Norėčiau pasidalinti savo mintimis, kur investuoti 2021 metais.

Savišvieta

Jei skaitote šį postą jau esate žingsniu prieky minios. Jūs domitės kaip galima uždirbti daugiau. Tiesa, besidomint veikiausiai pastebėjote, kad pasiūlymai investuoti yra nuobodūs ir kartojasi – viso pasaulio akcijos, tarpusavio skolinimas, nekilnojamas turtas.

Naujų knygų apie investavimą rekomenduoti negaliu, nes mažai, kas nustebins. Tačiau rekomenduoju paskaityti Timothy Ferris “Keturių valandų darbo savaitė” knygą, kurios dėka kardinaliai pasikeitė mano požiūris į darbą. Susidėliojus darbų prioritetus ir skiriant dėmesį, kur uždirbu daugiausiai pinigų – jaučiuosi laimingesnis ir dažnai nejaučiu skubėjimo ir amžino nesuspėjimo atlikti darbų.

Akcijos atrakcijos

€500 kapitalo priaugio per metus yra neapmokestinama, tad būtų nuodėmė nepasinaudoti mokesčių lengvata, kai akcijos taip lengvai pasiekiamos Lietuvoje. Kas mėnesį investuodamas į akcijas sukaupiau pradinį įnašą antram butui įsigyti per devynis mėnesius.

Kaip rodo istorija, kaupimas dideliam pirkiniui, kurį būtinai reikės pirkti už kelių mėnesių pasiteisina ne visada. Tačiau, jei pirkinio įsigijimo laikas nėra apibrėžtas, man tokia rizika yra priimtina ir šiuo atveju uždirbau daugiau, nei praradau pirmąkart.

Butas nuomai

Manau, kad dar labiau nei mokesčių lengvatų nuodėminga neišnaudoti pigių bankų pinigų suteikiamo sverto.

Ieškant nekilnojamo turto man pasiteisino keletas taisyklių: geriausia pirkti jau su nuomininku, ypatingai, jei nuomos pajamingumas sudaro bent 6.5% per 11 mėn., o nuo buto einant iki turistinių miesto atrakcijų nereikėtų įveikti pusmaratonio. 🙂

Šiuo metu esu antro buto pirkimo procese ir jau artimiausiu metu pasidalinsiu daugiau smulkmenų apie tai, ką išsirinkau. Kaskart praeidamas pro naujo vietą kvėpuoju giliau. Tikrai bus įdomu. 🙂

Tarpusavio skolinimas

Čia savo nuomonę turi visi investuotojai. Manau, kad rinka jau nusistovėjo ir neįtikėtinai geros grąžos pirminėje rinkoje neliko niekur. Seni žaidėjai finansuoja paskolas iš automatinio skolinimo, naujiems įlįsti šansų nėra, nes be didelės investuotojų bazės pigiau pasiūlyti finansavimo klientams nėra, o brangiau skolintis niekas nenori.

Manau, kad sutelktiniame finansavime sulauksime naujovių, tokių, kaip InRento. Pats produktas nėra naujas, tačiau licencijuotas LB, tad neturėtų būti scam’as. 🙂 Tačiau 2016 m. 40% kosminių grąžų tikėtis neverta, nebent norite sukti makaulę antrinėje rinkoje.

Praėjus metams geriausias planas – nekeisti nieko ir laikytis ilgalaikio investavimo plano. O kaip elgsitės Jūs?

P.S. prieš atliekant investicinius sprendimus būtinai patys įsigilinkite į produktą ir jį ištyrinėkite. Šis straipsnis yra tik mano dalinimasis savo patirtimi ir nėra rekomendacija priimti investicinius sprendimus. Aš esu šališkas žmogus ir galiu būti priklausomas nuo gaunamų referal’ų, galiu dirbti rekomenduojamoje įmonėje arba būti jos akcininku. Do your own research.