Neformal~

.

Užskaitau tekstą, stipru, bet tinka tik vienišiams kurie gali sau leisti daryti ką nori ir gyventi dėl savęs taip "kontroliuodami laiką". Aš auginu du vaikus trečią pasiėmėme globoti, ir esu ne kartą galvojęs apie tiksinčias sekundes ir laiko kontrolę ir ką aš veikiu šiame gyvenime, bei ką norėčiau daryti pamąstymai atsirado perkopus 3 dešimtį, kai prieš vieną gimtadienį pat susimasčiau, o kiek man sueis metų :). Pasiėmiau popieriaus lapą ir pradėjau rašyti savo norus tikslus esamą padėtį, tada susirašiau kas man nepatinka, bet viso šito pabaigoje aš priėjau išvados, kad man patinka, kaip yra dabar ir man patinka senti, patinka važiuoti į darbą, patinka, kad žmona sensta kartu su manimi, patinka, kad aplinkui laksto būrys vaikų, aš neskaičiuoju laiko, nesvarstau ar jį tinkamai išnaudoju aš džiaugiuosi tai ką turiu. Nes galvodamas apie laiką ir kaip tu jį išnaudoji, pradedi tapti egoistu pradedi norėti gyventi sau dėl savęs.

Mintyje turėjau ne darbinius santykius, čia visko pasitaiko, tenka angliškus, rusiškus, net vokiškus žodžius panaudoti kalbantis su kolegomis ar klientais :D Čia turėta mintyje kasdienius pašnekesius, kaip kad minėjo TKD, kai kalbama apie buitinius dalykus. Mane tai tiesiog erzina :rolleyes:

^_^
 
http://i.imgur.com/cENfSBM.jpg

Laiko švaistymas.

Daugelis, jūsų jau išsakytų, posakių erzina, bet tokio, kuris tikrai nuviltų nesu girdėjęs. Labiausiai erzina bukumas ir pochuizmas. Be BMW ant soc. tinklo sienos, be "dirbu sandėlį už 1500 svarų ir man viskas pigu", be "valdžioje visi vagys", be visų marozų pradeda erzinti z karta :D
 
Kuri į kiekvieną savo pasisakymą įkiša kokį nors mandrą anglišką posakį. Nežinau, gal aš senas, bet man toks mandrumas primena sovietinius laikus, kai buvo "garbės reikalas" į savo žodžių litanijas įkišti rusiškų žodžių. Keičiasi laikai, bet mados išlieka :)
 
Tokiam reiškiniui a.a. Vytautas Kernagis buvo parašęs net dainą.

Kartą vienas žmogus paklausė Sokrato:
– Ar žinai, ką apie tave pasakė tavo draugas?
– Palauk, – sustabdė jį Sokratas, – pirmiausia tai, ką nori pasakyti, persijokim per tris sietus.
– Tris sietus?
– Taip, prieš ką nors sakant, reikia persijoti per tris sietus. Pirmas – tiesos sietas. Ar tu įsitikinęs, kad tai tikrai tiesa?
– Ne, aš tik girdėjau taip šnekant.
– Taigi, tu nežinai, tiesa tai ar ne. Tada persijokim per antrąjį, per gerumo sietą. Ar nori pasakyti apie mano draugą kažką gera?
– Ne, priešingai.
– Taigi, – tęsė Sokratas – tu ketini man pasakyti apie jį kažką bloga, nors nė nežinai ar tai tiesa. Išmėginkime dar ir trečiąjį – naudos sietą. Ar man tikrai yra būtina išgirsti tai, ką nori pasakyti?
– Ne, tai nėra būtina.
– Taigi, – apibendrino Sokratas, – tame ką norėjai pasakyti nėra nei tiesos, nei gerumo, nei naudos. Kam tada tai sakyti?

Nebuk apgailetinas, zmogau. Per tokius kompromisininkus darbdaviai ir sika ant galvu pavaldiniams. Nauja karta auga, poziuris keiciasi, bet tu ziuriu puikiai isaukletas pagal sovietmecio vertybes: nuolankumas, paklusnumas, subinlaiziavimas. Pekelk galva auksciau ir nebijok pakovot uz save, nes liudnai baigsi.
 
Kaip as daryciau? Galiu papasakot. Buvo imoneje etatu mazinimas, reikejo pora zmoniu ismest. Priklause visiems po 1-2 menesiu iseitines. Manes ismest negalejo, nes turiu mazameti vaika. Bet as buvau tiek daedes dvirsininka, kad jis pats ravedavo zoles prie vartu, kasdavo sniega ir dirbo kitus pasalinius darbus. As nedarydavau nieko kas man nepriklauso pagal pareigine instrukcija(sakiau, kad tai dirbsiu tik uz papildoma uzmokesti), o kiti darbuotojai man is paskos seke. Virsininkas zutbut sieke itikt aukstesnei valdziai, bet mus niekino. Zinojau, kad jis labai nori manim atsikratyt, siule taip pat "pasieskot kito darbo, jei cia negerai". Todel pasisiuliau savanoriu atleidziamas, bet tik uz 6 menesiu iseitines vietoj 2. Pasispjaude savaite ir sutiko su mano salygomis. Gavau 10,000 lt daugiau nei priklause pagal istatyma.

Sorry bet apgailetina

Čia turbūt vienintelė "journey" tema uždarbyje, kuri neužsibaigė po poros postų ir pirmos nesėkmės. Smagu matyti, kad nenustoji dirbti. Kol vieni dejuoja, kad užsiimi tik šiukšlinimu, bet patys nieko nedaro, tu tuoj turėsi vidutinę algą, kaip pats sakei, per daug nepersidirbdamas :)

Taipogi knygelės neskaičiau. Visos. Ne dėl to, kad tyngėjau, o dėl to, kad beveik nieko neatsimindavau perskaitęs. Visko išmokau sprendžiant KET bilietus. Padariau vieną klaidą.
 
P. s. Labiausiai patikęs klausimas: ^_^
 
http://i.imgur.com/l63M1dh.jpg?1

Tęsiam pasakojimą apie infobalt akademiją:
 
http://s16.postimg.org/5pj4fexxh/Screen_Shot_01_25_16_at_04_34_PM.png
 
2 dalis - getting started with linux.
Paskaitos 9h-13h. Kadangi rugsėjo mėn neįmanoma išsinuomot būsto greit, o stojimo rezultatus gavom rugpjūčio 27 kokią tik, tai 1,5mėn teko kasryt važinėt iš Kauno į Vilnių. Totaliai sekino ir gaišino laiką.
Pirmąją savaitę sėdom prie linuxų. Iš kart supratom visi koks gėris yra windowsai ir nors mums pasakojo, kad linuxai stabiliausia sistema, tai teko suabejoti, nes susidurdavo tai vienas tai kitas su nulūžimais. Pirmą paskaitą kūrėm virtual boxą, na, kad galėtume ant kompų su windowsais paleist linuxą ir jame dirbt, tvarkėmės darbo vietą. Atėję sekančią dieną gavom daryt iš naujo viską, ką darėm pirmą paskaitą, nes teko perrašyt kompams windowsus ar pan., kad pravalayt praeitų metų duomenis... Mokėmės komandų, kad užkurt servus, vietom man buvo tamsus miškas. Pirmadienį pradėjom, tos pačios savaitės penktadienį jau atsiskaitymas... Net negavus savaitgalio pasimokyt, kurio mirtinai reikėjo... Ištempiau 7, kai dauguma įvarė 9-10. Paminėsiu, kad norint užtikrintai gaut praktiką, reikalinga visus 6 IT dalykus baigti su 7+ balais, dar suteikia galimybę 2 perrašymams. Dėstytojas buvo ne iš įmonės, iš profkės, bet žiauriai mldc. Knows what he is doing ir prikolnas. Aišku faktas, kad per 1 sav nifiga nespėjom praeit tiek, kiek reikėjo pagal programą, tai egzas irgi nebuvo sudėtingas...

Daug nekomentuosiu, nuoširdžiai - nematau prasmės. Tiesiog, yra labai geras pasakymas, kurį pamėgink pritaikyt savo perspektyvoje..
 
"People use "follow your dreams" as an excuse to not working hard. As, apparently, following your dreams is nothing, but the hard work and dedication."
 
Esmė, ką supratau perskaitęs, kad tu šiuo metu esi įkalinęs save savotiškoje antipatijoje. Išankstinis nusistatymas, kad nenori mokytis, neduos jokios naudos. Traktuok dabartinę situaciją, kaip iššūkį sau - įrodyk, kad gali pasibaigti. Pamatysi, vėliau savimi didžiuosiesi, kad nemetei.
 
Apie tai, kad kiti sako, jog keliavimas praplečia akiratį - sutinku, tikrai keičiasi suvokimo diapozonas, tačiau, kaip ir kažkas minėjo, privaloma ne vien tik "having time of your live", bet ir kitokio pobūdžio nauda turi būti. Jeigu važiuosi tik tam, kad atitrūkti nuo visko, tai galiausiai grįžęs, pabuvęs mėnesį tame pačiame stagnacijos taške, pulsi į depresiją, nes atsiras mintys, kad gal galėjau ir produktyviau išnaudoti ir t.t. Aišku, kiekvienas žmogus yra skirtingas. Niekada nemėgau lygiuotis į kitus, nes tai jokios prasmės neturi. Būk geriausias, koks gali būti TU, o ne taikyk savo gyvenimą, palei kitų nugyventas vėžes. (Tiesa, man asmeniškai šypsena kaipmat pakyla, kai dalis lietuvaičių tapatina save, kad ir į tą patį Jobs'ą, į jo gyvenimą, požiūrį ir t.t., kai realiai vien tai, kad mes augome visiškai kitoje kultūroje, nei jis, mus totaliai keičia, kaip asmenybes, todėl bet kokie sugretinimai yra beprasmiai)
 
Kadangi jau išsiplėčiau, dar vieną nuoširdų patarimą duosiu. Tokioje savotiškoje stagnacijoje kurį laiką buvau ir aš. Vis dėlto, niekas kitas, kaip tik disciplina, imlumas naujovėms, prisivertimas daryti tai, ko nemėgsti, verčia išsijudinti iš tos komforto zonos ir tuo pačiu keičia požiūrį, kuris bet kokiu atveju natūraliai kinta. Nenori gyventi kaip kiti? Turi padaryti tai, ko kiti nedaro. Jeigu šiuo metu laiką leidi - kai neini į paskaitas - veltui, keisk požiūrį. Laikyk studijas, kaip investiciją, tuo labiau, kad tėvai tikriausiai viską padengia - kas iš to, kad nebūsi finansininku? Aš irgi finansų ekonomiką studijuoju, didelės iniciatyvos ateityje šioje srityje nerodau, bet teigti, kad tokio dalyko mokymasis nesuteikia naudos, kad ir buityje - na, tai būtų absurdiška.
 
Į šią rašliavą gali žiūrėti, kaip nori - kaip į patarimą, kaip į galimybę išsikapstyti, ar kaip motyvą rytoj nueiti į paskaitas. ;)

Mintys labai vaikiškos, nebrandžios. Koks dar verslas? Pirma, tau būtų neprošal išvis suprasti, kas yra darbas, ką reiškia uždirbti pinigus SAVO pastangomis, o paskui jau svaičioti apie romantizuotas keliones "ne į Angliją ir į Novergiją" bei verslus. Pagalvok logiškai, kokį verslą gali sukurti žmogus, neturintis jokio darbo patirties? Beje, tai, kad nelankai paskaitų, apleidai studijas yra labai blogai. Ir ne dėl to, kad nesimokai konkrečios savo specialybės, bet todėl, kad visiškai neugdai valios ir atsakomybės, be kurios tu net ir mažos kavinės versle prapulsi. Siūlau skaityti ne sukramtytas ir masėms pateiktus skaitalus, o rimtą literatūrą, pradėti mokytis, įgauti žinių, arba susirasti, kad ir patį paprasčiausią darbą, kad įgautum daugiau išminties ir brandos, kaip asmenybė. Sėkmės :)

As isvariau i Tailanda kai man buvo 26 metai, as ta sali jau buvau aplankes pries tai todel priezasciu ieskoti ilgai nereikejo.
 
Nusipirkau kuprine, pasidariau viza kurios man uzteks 6-9 men, bilietus pasiemiau is Norwegian, hoteli uzsibookinau 5-6 dienom na ir per Osla isskridau i Tailanda :) Tuo metu ka turejau tai apie 6000lt grynais ir versla kuris man generavo pelna kasdien.
 
Pries tai zinoma daug galvojau kaip kas, kaip as ten vienas issiversiu ir pan., visa tai buvo kvailos mintys ir bereikalingas energijos svaistymas.
 
Nuvarius i vieta is bangkoko skridau tiesiai i phuketa. Phukete pirmas dienas tiesiog relaxinau, tyrinejau aplinka, su motoroleriu skersai isilgai viskaa ismaisiau, is vieno viesbucio varynejau i kita, masazai, moterys na trumpai tariant rojus geriau manau jau nebegali but.
 
Po kazkur menesio phukete supratau, kad relaxint ilgiau nebegaliu reikia susidaryti tiksla, plana ka as veiksiu toliau, na ir siaip phuketas siek tiek nuvargino kadangi isejus i gatve rekia tos masazistes, kad tik ateiciau jas ten ir .... na patys suprantat, buvo perdaug demesio jau ir siaip pasijauciau vienisas (psichologine prasme, norejosi kazko ilgalaikio) o ten po barus su tom vietinem mergom pastoviai duotis noro didelio nebuvo.
 
Toliau nusprendziau, kad Tailandas neapsiriboja vien phuketu ir isvariau i Chiang Mai, ten istiesu galima labiau atsipalaiduoti nes nera viskas taip i turistus orentuota, miestas gan didelis apie 2 mln zmoniu ir veikti tikrai yra ka.
 
Na poto susiradau vietine drauge su kuria esu iki siol na ir viskas judejo pirmyn, ji viska aprode, viska ispasakojo, viskuo rupinosi, jos deka viska pamaciau ir ismokau iki tokio lygio, kad dabar jauciuos jau kaip ir vietinis :)
 
Oras, maistas viskas super, aisku viskas laikui begant pabosta, tad kartais netgi kokia pica man asmeniskai daug geriau negu tas vietiniu maistas :)
 
As istikruju esu labai patenkintas, kad ryzaus tokiam sprendimui nes jeigu ne tikriausiai dabar buciau LT koks marozas su BMW X5 ir lakstes pagal bobu sijonus :D Cia atradau tikra ramybe, daug ka pamaciau ir daug ka supratau apie save.
 
Tailando su Lietuva tikrai nera ko lyginti skirtumai kaip diena ir naktis.
 
Visi mano verslai yra internetiniai verslai, viskas yra imanoma, jeigu uzsibresite tiksla ir tikslingai kiekviena diena link jo eisite 100% ji pasieksite.

Va čia tai aukšto lygio laiko planavimas :D

Versi darbo biržos duris po šių studijų...

Viską teisingai parašei. Tik jeigu bent mintis kyla apie Riomerį, tai nepanašu, kad būtum vienas tų geriausių. Panašių specialistų universitetai prikepė kaip bandelių per paskutinius kelis metus. Tai turbūt net nebesvarbu gerumas, o ar tu sugebėsi reprezentuot darbdaviui savo pranašumus prieš kitus ir ar būsi labai veiklus studijų metu, nes net jeigu ir būsi vienas geriausių studentų, gausi identišką diplomą kaip ir kiti, kurie maždaug visiškai nieko neraukia. Finansai gerai, bet tikrai ne Riomery, visi keikia šitą univerą paskutiniu metu. Verslas - jeigu tu svajoji kurt savo verslą, tai stok į techninę specialybę tos verslo krypties, kurioj verslą nori kurt. Ir ne, geros verslo idėjos kol studijuosi verslą, nesugalvosi greičiausiai. O jeigu darbo skelbimus atsiversi, verslą baigusių tikrai nelabai kam reikia.
 
p.s. Pats baigiau verslą, tik KTU, paskui dar ir magistrą vienos vadybos krypties ir dabar po biški persikvalifikuoju į IT.

TRUMPA ĮŽANGA
 
Už akių užkliuvo dar viena tema ir keli pranešimai apie tai, kad lietuvių kalbos egzaminas su tuo prakeiktu rašiniu - misija neįmanoma. Nors ir yra parašyti keli straipsniai apie tai, kaip (gerai) išlaikyti lietuvių egzaminą, rašant samprotaująmą rašinį, visgi jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir pati - galbūt ir todėl, nes žinau - uždarbis.lt kažkiek prisidėjo prie to, kad vis dėl to išlaikiau tą egzaminą, neperskaičius nė vienos rimtos privalomos knygos (tik apysakas/apsakymus,eilėraščius). Taigi, jei esi būsimas/esamas abiturientas ir nori (gerai) išlaikyti egzaminą bei ruošiesi rašyti sampr. rašinį, perskaityk ar bent akim permesk straipsnį - tikiuosi, bent kažkuo padėsiu. Gero skaitymo!
 
ĮVADAS
 
Visų pirma, manau, reikėtų paminėti - straipsnyje labiau akcentuosiu tai, kokios struktūros reikėtų laikytis rašant rašinį, kaip išvengti stiliaus klaidų bei kaip "sudominti" vertintoją, kad jis nepastebėtų, kad nebuvai pats uoliausias mokinys ir neperskaitei tų 500 puslapių apie kunigo emocinius išgyvenimus ar n+1 knygos apie tai, kaip sunkiai laukuose dirba žmonės, o kaimo gyvenimas - tai ne tik šokiai ir linksmybės. Vėlgi, jei ieškai patarimų kaip konspektuoti knygas ar nori rasti naudingos medžiagos egzaminui, siūlau aplankyti šią temą ir perskaityti visus pranešimus, nes buvę abiturientai nemokamai (čia parduoda) dalinasi savo sukaupta medžiaga. Taip pat perskaityk visą šiątemą, yra keli mano komentarai apie rašinius/pastraipas (oh well, aš ne mokytoja, tik komentavau, kaip, mano manymu, reikėtų rašyti).Tikiuosi, kas nors pravers.
 
(Taip pat noriu pasakyti, kad čia tik MANO patirtis su lietuvių VBE ir MANO nuomonė, kaip efektyviai reikėtų pasiruošti rašiniui (struktūros atžvilgiu). Jei Tave mokytoja moko, kad reikia rašyti kitaip - tai geriau taip ir daryk ir tikėkis, kad rašinio vertintoja, tikrinanti Tavo darbą, yra tokios pat nuomonės, kaip ir Tave mokanti mokytoja.)
 
BENDRAI
 
Jau turbūt žinai, kad lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi. Truputį kvaila, bet ką darysi - turbūt čia tokia mini apsauga, kad neateitum su jau parašytu rašiniu bendra tema ir nepritaikytum jo siauresnei temai.
 
NUO KO PRADĖTI?
 
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes visiems rašinys rašosi skirtingai. Dalinuosi tik tuo, kaip rašau aš pati.
 
Visų pirmą, perskaitau temą ir pasibraukiu 'raktinius' (svarbiausius) žodžius, iškeliu probleminį klausimą. Tada - sugalvoju teiginius. Jei rašysi trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau sugalvoti 4 teiginius ir silpniausią - išbraukti. Sugalvojus teiginius mąstau, kuo galėčiau remtis: autorius, kūrinys, koks kūrinio parašymo kontekstas? Kai visą tai turiu, pradedu rašyti įžangą.
 
Kiti žmonės daro atvirkščiai - pirmą sugalvojo autorius, kūrinius ir tada pagal tai galvoja teiginius - nežinau, čia priklauso kaip kam patinka ir nuo to,kiek kūrinių esi perskaitęs. Esmė ta, kad siūlau nepradėti rašyti įžangos be aiškių teiginių, tada, manau, nebus minties šuolių ir bus aiškesnis/įtaigesnis perėjimas nuo įžangos prie dėstymo.
 
KAIP REIKIA SUPRASTI, KURIS ŽODIS TEMOJE - RAKTINIS?
 
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs tema nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
 
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
 
1) Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį ("Ar", "Kodėl", "Kas", "Ką" ir t.t" ), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis
 
2) Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai "daiktas", žodis atsako į klausimą "kas tai?". Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai. Bėda yra ta, kad dažniausiai temoje yra daugiau nei vienas daiktavardis (pavyzdžiui, praietų metų tema: "Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?" turi net 3 daiktavardžius: "atlaidumas", "žmogaus" ir "bruožas". Mano supratimu, lengviausias būdas atskirti svarbiausią raktinį žodį, tai įsivaizduoti, kaip skambėtų tema, jei to žodžio išvis nėbūtų - tiesiog skaitant temą jį praleisti ir pagalvoti ar būtų apie ką rašyti, jei toks žodis temoje negzistuotų arba jį pakeitus kitu, tema įgautų visai kitą prasmę. Pavyzdžiui "ar kažkas - silpno žmogaus bruožas" (=Ar neatsakomybė - silpno žmogaus bruožas?). Visiškai pakeičia prasmę, tiesa? Jei išimtumėte "bruožas" ar "žmogaus", vistiek rašinyje reikėtų kalbėti apie atlaidumą, bet jei išimi iš temos "atlaidumas" - jau tema visiškai pasikeičia, TODĖL ŠIS ŽODIS IR YRA RAKTINIS .Kai susirasi pagrindinį raktinį žodį, jį galėsi (ir turėsi) panaudoti ĮŽANGOJE - apie tai, truputį vėliau.
 
3) Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiauriną temą: "SKIRTINGOS epochos", "SILPNAS žmogus", "vaizdavimo KAITA", "Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas" ir t.t. Kartais tokio žodžio nėra - tai reiškia, kad gali pats nulemti savo rašinio kryptį arba pati tema jau būna susiaurinta. Pavyzdžiui: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?" - juk nekalbėsi, kad pasauliui nereikia maištininkų, nes jie silpni, arogantiški, nes pati tema tau jau nurodo apie ką reikės kalbėti. Šį raktinį žodį dažniausiai reikia panaudoti paskutiniame įžangos sakinyje - probleminiame klausime, bet apie tai taip pat vėliau straipsnyje.
 
4) Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra "aplinkybių", nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: "šių dienų" ("ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?"), "visą laiką" ("kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką") ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
 
 
STRUKTŪRA
 
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška.
 
Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
 
1. ĮŽANGA
2. DĖSTYMAS - I teiginys,
DĖSTYMAS - II teiginys
DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą)
3. IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
 
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas). Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU:
 
I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt.
II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas)
III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
 
O dabar konkrečiau apie kiekvieną dalį: įžangą, dėstymą ir apibendrinimą....
KAIP RAŠYTI ĮŽANGĄ?
 
Turbūt visiems teko girdėti apie tai, kad darbdavys, pamatęs Tavo CV, jam skiria 30 sekundžių ir iškart nusprendžia: patikai jam ar ne - panašiai yra ir su rašiniu. Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
 
Kaip taip padaryti?
1. Aiški, logiška struktūra
2. ĮDOMUS pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas)
3. Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
 
Kaip atrodo įžangos struktūra?
Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai,kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja (žr. paveikslėlį)
http://i58.tinypic.com/v7gpc1.png
 
Pirmasis sakinys - įvadinis, 'paplaukęs', nieko konkrečiai apie duotą temą nepasako, bet kartu įdomus ir negirdėtas. Ką turiu omeny teigdama 'negirdėtas' - jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema (pavyzdžiui, darbas, vertybės ir t.t) - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį.
Pažįstų daug abiturientų, kurie griebasi šiaudo - temoje suranda raktinį žodį ir pirmąjį sakinį rašo maždaug taip:
"Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, "RAKTINIS ŽODIS" apibūdina kaip ......." - galbūt irgi neblogai taip pradėti darbą, ypač turint omenyje, kad galėsite naudotis žodynais, tik atsargiai, kad nenutiktų kaip čia:). Vėlgi, reikia atminti, kad daug žmonių taip daro, todėl nemaža tikimybė (oh, well, gal ir maža), kad vertintoja perskaitys dvi vienodas rašinio pradžias - gerai, jei Tavo perskaitys pirmą, o jei tavo rašinys bus "antras"? Žinoma, jei NIEKO nesugalvoji, tai pasinaudok tuo žodynu ir parašyk - blogiau nebus, tik svarbu, atrink tinkamą raktinį žodį.
 
Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą).
 
Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema "Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė", reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki "KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?". Jei rašinio temoje jau yra 'susiaurinta',pavyzdžiui, kaip buvo pernai VBE: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?", reikia tema perfomuluoti savais žodžiais. Tarkime, kelti klausimą taip (ar kitaip, svarbu - nenukrypti nuo temos): "Kodėl gyvenimas be maištininkų - tai tik egzistavimas?/ Kuo svarbūs maištininkai šiam pasauliui? ir tt"
 
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad probleminis klausimas - tai "klausimas" kiekvienai dėstymo struktūrai, nes būtent pirmasis visų trijų dėstymo pastraipų teiginys - tai 'atsakymas' į probleminį klausimą. Viskas atrodo maždaug taip:
 
http://i61.tinypic.com/2zxo6ir.png
 
Kad geriau suprastumei įžangos struktūrą, pateikiu kelis savo rašytų įžangų pavyzdžius (žinoma, pavyzdžiai nėra idealūs, bet turbūt aiškiau paaiškins, ką turiu omeny šnekėdama apie įžangos struktūrą). Skirtingomis spalvomis "nuspalvinau" pagal tai, koks sakinys yra koks (žr. aukščiau, kur kalbėjau apie įžangos struktūrą sakiniais:
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
Seniausioje žmonijos knygoje – Biblijoje – teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais – ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo – nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti – turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę?
----------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Sakoma, kad gyvenimas – tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ – perfrazuodama šią mintį galiu teigti – tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
 
KAIP RAŠYTI DĖSTYMĄ?
 
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
 
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
 
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
 
KAIP ATRODO KIEKVIENAS PASTRAIPOS SAKINYS?
TEIGINYS - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą (kaip rodžiau iliustracijoje aukščiau). Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje. Visą "prijungimą"/"sujungimą" (tai, kas būtų po "nes", "o", "kad", "jog") geriau formuluoti kaip samprotavimą - bus aišku, stilistiškai tvarkinga ir gražiai skaitysis.
 
SAMPROTAVIMAS - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Kaip ir minėjau, parašius teiginį, visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjai pasakyti, reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius). Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Žinoma, visuose trijuose dėstymo pastraipose, galbūt, to daryti ir nereikėtų, kad nebūtų "sviestas sviestuotas". Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų. Dabar pagalvojau, kad jei jau siesi su šiomis dienomis, galbūt pirmą sakinį (ar sakiniod dalį, jei rašysi ne vientisinį) reikėtų samprotauti, o kitą sakinį/dalį sieti su šių dienų aktualijomis. PAVYZDŽIUI:
 
Tema: Ar darbas yra svarbus žmogui?
 
Darbas yra viena iš didžiausių vertybių, padedančių žmogui tobulėti (teiginys). Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmuogų puošia" - dirbdamas žmogu stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais išūkiais, priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. (samprotavimas) Deja, bet šių dienų žmogus, darbą suvokia tik kaip pinigų šaltinį ir visiškai pamiršta kitokią jo naudą. (privedimas prie šių dienų)
 
SAKINYS TILTAS - tai sakinys, jungiantis Tavo samprotavimą ir teiginį su argumentu - pasiremimu kūriniu (ar kultūra, Tavo asmenine patirtimi). Jis reikalingas tam, kad nebūtų minties šuolių, viskas skaitytųsi sklandžiai, nebūtų stiliaus klaidos. Pateikiu kelius pavyzdžiuis/šabloną, kaip gali formuluoti savo "sakinį-tiltą":
 
-Apie tokią pat promblemą kalbėjo ir ** amžiaus rašytojas XX (savo) kūrinyje (romane, dramoje, eilėraštyje) "YYY".
 
-Ši problema - tai ne tik šių dienų visuomenės yda, bet ir ** amžiaus žmonių aktualija - ją aptarė ir to meto rašytojas XXX kūrinye "YYY".
 
-TEMOS RAKTINIS ŽODIS buvo plačiai aptarta ir kažkelinto amžiaus rašytojo XXX kūrinyje YYY. (pavyzdžiui: "Socialinės nelygybės tema buvo plačiai aptarta ir XVIII a. rašytojo, Apšvietos epochos atstovo, pirmojo lietuviško grožinio kūrinio autoriaus, Kristijono Donelaičio, peomoje "Metai".)
 
Jei dvi/vieną pastraipą rašysite tokią, kurioje nesiremsite autoriumi, sakinys - tiltas yra vistiek BŪTINAS! Tik siek jį su savo asmenine patirtimi, filmu ar spektakliu.
 
Taip pat, manau, svarbu, kad sakinys - tiltas atskleistų, kad žinai truputį daugiau nei autoriaus amžių, vardą pavardę ir jo kūrinį: galbūt paminėk epochą, literatūrinę srovę/kryptį ("neoromantikas", "realistas" ir t.t.)
 
ARGUMENTAS - tai tavo teiginio pagrindimas, įrodymas, kad Tavo teiginys yra svarus. Čia aš nelabai kuo galiu ir padėti: turi pats būti perskaitęs ir žinoti kūrinius, spektaklius, kino filmus. Svarbiausia - neatpasakoti turinio, o remtis būtent ta vieta, kuri įrodytų Tavo teiginį. Aš pati, kaip ir minėjau, nebuvo pati uoliausia programinių autorių skaitytoja, bet siūlau BŪTINAI perskaityti pagrindines Savickio, Apučio, Biliūno noveles, galbūt dar ką nors trumpo, nes jomis galima remtis beveik betkokia tema (galbūt ne apie tėvynę). Taip pat buvau išmokusi kelias eilėraščių eilutes, nes citavimas - geriausias argumentas ir turinio visiškai neatpasakoji. Jei mokysies citatas, siūlau imti Maironio/Bradžionio eilėraščių apie tėvynę, Marcinkevičiaus "Mažvydo" paskutinės scenos, kur skanduoja "Lie-Tu-Va" pilietiškumo temai, Salomėjos Nėries iš rinkinio "Prie didelio kelio" apie dvasinius išgyvenimus. Vėlgi, svarbu paminėti, kad argumentavime svarbiausias ne pats pasirėmimas, o tavo komentaras, įrodantis, kad būtent tame kūrinyje/filme/socialinėje situacijoje nutiko būtent taip, kaip tu teigi savo teiginyje.
 
KONTEKSTAS - didžiausias dvyliktokų priešas, nes nevisi supranta, kas čia per daiktas. Nereikėtų dėl jo išvis nerimauti, nors jis ir dažnai akcentuojamas, už jį skiria tik trys taškus. Bent vieną tašką, jei paminėi amžių/epochą, kūrinio parašymo aplinkybes - tikrai gausi. Mano supratimu, daugiau taškų gausi tada, kai pritemsi kūrinio parašymo kontekstą prie savo temos, argumentavimo ir samprotavimo. Tarkime, jei rašinys apie žmogaus/tautos nelaisvę, konteksto sakinyje (ar sakiniuose) paminėsi, kad kūrinys buvo būtent sukurtas lietuviško žodžio draudimo metu, Lietuvai būnant carinės Rusijos sudėtyje ir t.t.
 
SAMPROTAVIMAS 2 - aš niekada jo nerašau, nes man visad užtenka žodžių tiek, kiek yra pastraipoje, bet čia turbūt toks kaip mini apibendrinimas, vienas sakinys apie argumentą+temą, greičiausiai.
 
DALINĖ IŠVADA - tai pastraipos mini apibendrinimas, vienas vientisinis sakinys, parodantis, ką norėjai pasakyti visa pastraipa. Dabar jau nepamenu, bet, man rodos, aš tiesiog perfrazuodavau savo teiginį ir jį susiauridnavau. Patariu kiekvieną dalinę išvadą pradėti jungiamaisiais žodeliais "taigi" ar "vadinasi", nes jie parodo, kad apibendrini darbą. Jei rašai trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau, kad labai nesikartotų visur "taigi", rašyti pirmoje pastraipoje "taigi", antroje "vadinasi" ir trečioje - vėl "taigi". Nepamiršk, kad čia įterpinys, todėl skiriamas kableliu.
 
Pridedu kelis savo rašytas pastraipas, kad parodyčiau, kaip visa ši struktūra atrodo "praktikoje". Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tikrai, dėl šios struktūros, nesijaučia didelių minties šuolių. Ir vėl nuspalvinau sakinius taip, kokie, pagal paskirtį, jie yra (raudona - teiginys, žalia - samprotavimas, mėlyna - sakinys tiltas, violetinė - argumentas, bordo - kontekstas, rožinė - dalinė išvada):
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
 
Visų pirma, žmogus, prisidėjęs prie tėvynės kūrimo, labiau ją vertina bei gerbia. Patys brangiausi dalykai asmeniui yra tie, į kurių kūrybos procesą buvo įdėta daugiausia pastangų, darbo bei meilės. Ne veltui yra sakoma – sunaikindamas tai, ką sutvėrei – sunaikinsi dalelę savęs. Prie tėvynės kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo ir žinomas lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius.Poeto eilėraščių lyrinis „aš“ - jausminga asmenybė, išgyvenanti sunkius pokario laikus, tačiau gerbianti ir sauganti brangiausią turtą – tėvynę, kurią pats kūrė. Just. Marcinkevičiaus eilėraštyje „Aš savo širdį pasivaikščioti išleisiu“ lyrinis subjektas prašo: „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Širdis – tai gyvybės pagrindas, todėl ją galima prilyginti gimtajai šaliai – netekę jos, sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, todėl širdį, kaip ir tėvynę, reikia puoselėti. Savo požiūrį apie niekada nenutrūkstanti šalies kūrimą Just. Marcinkevičius išsakė ne tik savo kūryba, bet ir konkrečiais darbais: būdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio nariu, jis ragino Lietuvos žmones ištrūkti iš SSRS gniaužtų ir „kurti bei lipdyti“ Lietuvą tokią, kurioje visiems būtų gerą gyventi. Taigi, žmonės nėra nemirtingi – atsiranda vis naujos kartos, kurios „lipdo“ tėvynę – taip yra išsaugoma pagarbos ir meilės jausmas gimtajam kraštui.
-------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Visų pirma, žmogus, prarasdamas savo artimus, atranda kitus žmones, kurie tampa ne ką mažiau svarbia jų gyvenimo dalimi. Mano nuomone, kiekvienas sutiktas žmogus mūsų gyvenime palieką gan svarbų pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir formuoja vertybių sistemą, moralines nuostatas bei supratimą apie gyvenimo dorybes bei blogybes. Nenuostabu, kad praradus artimą atrodo – praradai ir dalelę savęs, todėl naujų žmonių ar jau pažįstamų asmenų naujų būdo bruožų pažinimas – tai lyg naujas vėjo gūsis žmogaus gyvenime, padedantis pamiršti prarastų žmonių sukeltas nuoskaudas. Apie tai, ką žmogus atranda prarasdamas, rašė ir XIX a., realizmo atstovas, rašytojas Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“. Novelės veikėjas Petras Sabaliūnas, praradęs savo šeimą dėl savanaudiško sūnaus elgesio, sunkiame gyvenimo kelyje atranda tokius žmones kaip kūrinio pasakotojas, kurie net patys savo daug neturėdami, gali pasiūlyti bent „duonos riekę“. J. Biliūno biografija – tai dar vienas pavyzdys, kad žmogus gali atrasti daug net ir tada, kai praranda: negavęs leidimo grįžti mokytis į Tartu universitetą, rašytojas persikėlė į Leipcigą, o vėliau – į Ciurichą, kur ir parašė vieną iš reikšmingiausių savo kūrinių – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Vadinasi, žmogus, prarasdamas artimo palaikymą ir meilę, atranda kitus, kurie mielai ištiesia pagalbos ranka tada, kai jos labiausiai reikia.
 
GALIAUSIAI - KAIP REIKIA PARAŠYTI APIBENDRINIMĄ?
 
Visų pirma, svarbu pasakyti, kad jei įžanga turi būti piltuvėlio formos/struktūros, tai išvada - atvirkščiai, yra "apversto" piltuvėlio formos. Tai reiškia, kad pirmas išvados sakinys siauras, glaudžiai susijęs su tema, o vėlesni sakiniai yra abstraktesniai, labiau apie orą nei apie konkrečią temą.
 
Reikėtų paminėti, kad yra dvi nuomonės, kaip reikėtų parašyti apibendrinimą/pabaigą/išvadą. Aš pamėginsiu trumpai jas apžvelgti, o Tu, žinoma, gali pasiimti tai, kas Tau labiausiai patinka.
 
I VARIANTAS
 
Apibendrinimas, kuriame paminimos ir perfrazuojamos VISOS dalinės išvados. Esmė ta, kad sakoma, kad rašinyje parašytos dalinės išvados PRIVALO būti parašytos ir išvadoje - žinoma, jų perrašyti NEGALIMA, reikia perfrazuoti, parašyti kitais žodžiais.
 
Pavyzdžiui, dalinės išvados buvo tokios:
 
- Taigi, pilietiškas skatinimas, kurio užuomazgų yra XVI a. lietuvių literatūroje, neišsižadėti savosios kalbos, aktualus ir šių dienų žmogui.
 
- Vadinasi, pilietiškumas XVIII a. literatūroje skatina ne tik to meto, bet ir šių laikų žmones neišsižadėti pagrindinių vertybių.
 
- Taigi, meilės tėvynei skatinimas, žmogaus, kaip pilietiškos asmenybės, ugdymas – tai pilietiškumo, sutinkamo XIX – XX a., skiriamieji bruožai
 
O apibendrinimas atrodo taip (raudonai pabraukiau dalines išvadas):
 
Apibendrindama darbą norėčiau remtis Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio aktyvisto, poeto, visuomeninis veikėjo, Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Pilietybė, pilietiškumas nėra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vieną parą“ – pilietiškumo jausmo per dieną žmogui neįdiegsi, tam reikalingas kruopštus ir ilgas procesas. Galbūt dėl šios priežasties šiandienos žmogus, išgyvenantis pilietiškumo savyje nebuvimo krizę, turėtų atsigręžti į įvairių laikmečių lietuvių literatūrą, nes būtent joje gausu įvairių pilietiškumo raiškos pavyzdžių. XVI lietuvių autorių kūriniuose pilietiškumas ragina neišsižadėti gimtosios kalbos, Apšvietos epochoje pilietiškumas pasireiškia kalbant apie vertybes ir socialinę nelygybę, o XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus pradžios literatūroje raginimas mylėti gimtąją šalį atskleidžia pilietiškas idėjas. Juk ne veltui yra sakoma, kad būtent literatūra – tai viena iš svarbiausių mokytojų, nes ji atskleidžia žmonijos paslaptis, buvusias praeityje. Pilietiškumo pagrindų mokydamiesi iš įvairių laikotarpių Lietuvos rašytojų literatūros, mes, šių dienų žmonės, galime būti tikri, kad pilietiškumo pamoką išmoksime teisingai.
 
 
II VARIANTAS:
 
Kiti mokytojai teigia, kad to, ką jau minėjai rašinyje, dar kartą kartoti NEREIKIA! Todėl išvada turi būti tiesiog viso rašinio apibendrinimas, pagrindinės minties suformulavimas, gražus užbaigimas, panaudojant citatą ar patarlę.
 
Aš niekada nerašydavau dalinių išvadų, bet jei reikėtų laikyti VBE iš naujo - galbūt ir rašyčiau, nes man, pavyzdžiui, tai atrodo struktūriškai gal netgi tvarkingiau.
 
Be to, svarbu paminėti, kad kai kurie mokytojai teigia, kad išvadoje reikia būtinai cituoti TĄ PATĮ AUTORIŲ, kuriuo rėmeisi ir įžangoje - vien tam, kad sukurtumei rašinio rėmus. Mano supratimu, tai didžiausia nesąmonė, nes riboja kūrybiškumą, todėl aš NIEKADA to nesilaikiau.
 
Taip pat dalinuosi keliomis mintimis, kaip gali pradėti išvados pradžias:
 
-Apibendrindamas/a norėčiau teigti - ....
-Apibendrindama rašinį derėtų pasakyti, jog...
-Apibendridamas rašinį norėčiau perfrazuoti/remtis tokio ir tokio žmogaus žodžiais/lietuvių liaudies patarle
 
DAR KELI PATARIMAI:
 
- Pirmajame sakinyje, kuriame mini autoriaus vardą ir pavardę, jis turi būti pristatytas pilnai, be sutrumpinimų. Pavyzdžiui, jei kalbi apie Martyną Mažvydą, pirmajame sakinyje jį ir turi pristatyti pilnu vardu bei pavarde, vėlesniuose - gali trumpunti t.y. rašyti M. Mažvydas. Taip pat noriu priminti, kad Justinas Marcinkevičius yra Just. Marcinkevičius sutrumpintai, o ne J. Marcinkevičius (bus didelė klaida, nes J. Marcinkevičius yra visai kitas autorius).
 
- Sakiniuose nevartok 'mes' - atsiranda negražus stilius. Asmenį parodo veiksmažodis, todėl įvardis "mes" yra visiškai nereikalingas ir tik gadina stilių.
 
- Norint, kad pastraipos gražiai jungtųsi tarpusavyje, pastraipų pradžioje rašyk jungiamuosius žodžius/žodžių junginius: "Visų pirma", "Be to", "Taip pat svarbu paminėti, jog", "Vis dėlto" (jei rašai poleminį rašinį (prieštarauji pats sau).
 
- Išsistudijuok ko tavęs reikalauja egzaminas ir kokiais kriterijais rementis būsi vertinamas
 
- Turi dar mėnesį laiko - KLAUSK mokytojos, ko nesupranti, aiškinkis ir domėkis. Kvailų klausimų nebūna, o jei mokytoja ragana ir suraukia veidą, vos tik išgirdus klausimą - mažiau kreipk dėmesį, jos toks darbas, ji turi aiškinti, kad nors ir 10001 kartą. Jei negauni iš mokytojos atsakymo ar vistiek nesupranti - konsultuokis su kita mokytoja ar parašyk draugui, ar man čia, temoje bei asmenine žinute. Padėsiu kuo galėsiu
 
- Jeigu jau žiūrėjai vertinimo kriterijus, tai turbūt pastebėjai, kad būsi vertinamas ne tik už tikslų pasirėmimą kūriniu, bet ir teksto raišką - t.y. stilių, leksiką, sintaksę. Jei nori gauti maximumą (9, berods, taškus) - rašyk įvairias sintaksines struktūras, pamiršk "o", "bet", "kad", "jog" - keisk visą tai į bejungtukius sakinius: brūkšnius, dvitaškius. Parodysi, kad žinai daugiau.
 
- Stenkis, kad visos trys dėstymo pastraipos būtų vienodo dydžio ('ilgio'?), o įžanga praporcinga apibendrinimui/pabaigai (negali būti įžanga 150 žodžių, o pabaiga - vienas sakinys), nes tai irgi bus vertinama.
 
- Jei labai jau sunku prisiminti filmą ar dar ką nors 'lengvesnio' būtent duotąja tema, kuo galėtumei pasiremti
sugalvok filmą/knygą (žinoma, UŽSIENIO RAŠYTOJO ir BŪTINAI ne klasiko) pats ir pritemk prie temos:). Mokytojai ne robotai - visų pasaulio knygų ir filmų nėra perskaitę, todėl būkite orginalūs - aš savo dešimtos klasės rašiniuose prigalvojau mokslinių tyrimų, kad man sklandžiai būtų argumentuojamas rašinys:). Žinoma, čia truputį amoralu ir kiekvieno teisė rinktis, bet kaip ten sako: "Kas nerizikuoja - negeria šampano?". Pažįstu vaikiną, kuris gavo 79 iš LVBE (žinoma, ne iš atnaujinto egzamino) sugalvojęs sau tinkančius kūrinius ir autorius... Tik nepamirškite, kad BŪTINA pasiremti bent vienu kūriniu iš 'skliaustelių' - kitaip tiesiog neišlaikysite egzamino.
 
- NEPAMIRŠKITE paraštėje pažymėti 500 žodžių ribos, nes gramatika (o gal net ir stilius, loginės klaidos - tiksliai jau nebepamenu) bus vertinamos tik iki 500 žodžių. Beje, jei kas jau žiūrėjote vertinimo normas, turbūt matėt, kad už 30 neparašytų žodžių minusuoja 1 tašką, tai skaičiuodami žodžius atkreipkite į tai dėmesį. Sakoma, kad vertintojai skaičiuoja žodžius maždaug taip: suskaičiuoja kiek yra žodžių pirmoje (ar antroje, nes pirma - 'toliau nuo krašto') eilutėje ir padaugina iš esamų eilučių skaičiaus ir taip maždaug žino, kiek yra žodžių.
 
- Prisijunkite į šią dievišką FB grupę, kas dar nesate prisijungę - dvyliktokai dalinasi metodine medžiaga NEMOKAMAI - ar gali būti geriau:). Beje, mačiau, kad kalba ne tik apie LVBE, bet ir apie kitus egzaminus. Nepamiršk, kad visada reikia ne tik imti, bet ir duoti - todėl dalinkis ir pats!
 
Jei dar atsiminsiu, kokių nors paprastų patarimų, padėsančių bent jau iš dalies geriau parašyti tą rašinį, tai papildysiu čia.
 
IR PABAIGAI...
 
Dar kartą norėčiau paminėti, kad aprašiau savo patirtį, todėl viso straipsnio nereikėtų priimti už gryną pinigą - jei matai, kad kažkur nusikalbbu, sakau ne taip, kaip turėtų būti - pakomentuok, aš pataisysiu straipsnį ir taip kartu padėsime pasiruošti šių ir kitų metų abiturientams. Taip pat siūlau šioje (ar kitoje, jūsų sukurtoje) temoje dalintis sava patirtimi (savais rašiniais, pastraipomis, įžvalgomis apie egzaminą ir t.t.), nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Nereikia jaudintis, kad kiekvienas dvyliktokas yra tavo didžiausias konkurentas: egzaminas kriterinis, o šansai, kad stosite į tą pačią specialybę, yra menki.
 
Taip pat noriu palinkėti didžiausios sėkmės laikant VBE ir patariu labai "nesinervinti", jei negausite rezultatų tokių, apie kokius svajojate ar galvosite, kad egzaminą parašėte ne taip gerai, kaip tikėjotės - kalbu iš savo patirties. Viskas, galiausiai, nutinka netgi geriau nei buvo tikimasi.
 
Taigi, sėkmės ir lauksiu temos, kurioje dalinatės puikiais LVBE rezultatais!

Šiandien skaičiau žmonių komentarus Musk`o biografijoje ir visi tie pasiteisinimai man priminė mano pirmąją viešą kalbą sakytą Makedonijoje ES rūmuose, kur buvo susirinkę daugybė žmonių su tikslu išgirsti pasiūlymus iš tarptautinės delegacijos dėl jaunimo užimtumo didinimo ir nedarbo regione.
 
Man pačiam buvo labai keista sužinoti, kad Lietuva nėra skurdžiausia ES valstybė, o minimalus darbo užmokestis nėra pats mažiausias (pvz. Makedonijoje tuo metu buvo 150€/mėn). Visų šalių atstovai siūlė įvairiausias priemones, bet niekas nesiūlė keisti požiūrio.
 
Kalba visada pradedu nuo istorijos, kuri labiausiai mane ikvepia apie paprastą žmogų, kuris:
1. Jis kilo iš paprastos darbininkų šeimos, SSSR laikais.
2. Pirmus savo pinigus uždirbo dar būdamas darželyje, pardavinėdamas tėvui savo rankdarbius.
3. 14 metų jis jau turėjo savo versliuką, kuris generavo didesnį pelną, nei uždirbdavo jo mokytojai.
4. 18 metų jis jau turėjo savo įmonę, kuri užsiėmė Nekilnojamojo turto prekyba ir projektų vystymu.
5. 20 metų uždirbo pirmą milijoną.
6. 23 metų jau turėjo visą įmonių grupę.
7. 24 metų bankrutavo :)
8. Istorija nesibaigė ir 25metų jis vėl įkūrė įmonę.
9. 26 metų vėl bankrutavo :) Neskaitant to, verslo kelionės metu buvo paimtas įkaitu ir per plauką išgyveno.
10. 27 metų sukūrė visiškai kitokią įmonę, kuri tapo pirmuoju verslu, kur pačiam nereikia dirbti.
11. 28 metų sukūrė dar keletą įmonių, investavo į kelis startupus
12. 29 metų pradėjo kurti kitokią švietimo sistemą.
Ši istorija man neleidžia pamiršti, kad neturiu teisės pasiduoti.
 
Siūlau padaryti sau testą, kurį verčiau daryti žmones, tam kad atrastų sėkmės formulę. Testas nėra skirtas tik finansinei sėkmei, tačiau mano pavyzdžiai pagrinde bus iš verslo.
Dabar įsivaizduok, kad esi salėje, kurioje aš prašau pakelti rankas:
1. Kas iš jūsų norėtų būti sėkmingas?
Apsidairyk aplinkui, kiek matai rankų? Beveik visi aplinkiniai pakėlė rankas, nes jie visi nori būti sėkmingi.
2. Kas iš jūsų mano, kad jums pasiseks?
Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jau nebe visi... įdomu, kodėl jie netiki, kad jiems pasiseks?
3. Kas iš jūsų tiki, kad pasieks savo tikslus?
Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jų dar mažiau... kuo konkretesnis klausimas, tuo žmonės mažiau savim pasitiki.
4. Kas iš jūsų kasdien padaro kažką, kad priartėtų prie savo tikslo?
Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jų dar mažiau...
5. Kas iš jūsų turi planą kaip pasiekti savo tikslus?
Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jų dar mažiau... Konkrečiu atveju iš minios liko 3 rankos.
6. Kas iš jūsų turi parašytą planą ant popieriaus/kompiuterio dokumente, kaip pasiekti savo tikslu?
Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jų dar mažiau... Konkrečiu atveju buvo 1 mergina Manuela iš Rumunijos.
 
Man nelabai svarbu, kurioj vietoj pasidavei tu, bet turi išlikti sąžiningas su savimi. Jei tu daugiau laiko praleidi planuodamas, ką veiksi savaitgalį ar ką šiandien apsirengti (merginų atveju), nei planuoji savo gyvenimą, tai tau pats laikas paaukoti vieną vakarą ir parašyti rašinėli, apie tai kur nori būti po 5 metų. Sakydamas kur, turiu galvoje ne stroikes Norvegijoje, kur lengvai uždirbsi 3000€/mėn ir nusipirksi M6 lizingu. Kalbu apie tai, kad pats laikas pamastyti apie savo paskirtį gyvenime, savo vertybes ir pagrindinius norus.
 
Dabar pereikime prie sėkmės formulės:
1. Sėkmės nėra. Kol tu to nesuprasi ir kaltinsi kažkieno gerą sėkmę ar savo blogą sėkmę, dėl rezultato kurį gavai, tol tu nieko nepasieksi.
2. Visi tavo pasiekti rezultatai yra pasėkmės tavo veiksmų. Gali kaltinti sėkmę, kad vakar išmokai 10 klausimų, kurie turėjo būti egzamine, bet nei vieno iš jų nebuvo. Bet gal naudingiau būtų kaltinti save, kad neišmokai kitų 10 klausimų, kurie buvo tavo egzamine?
3. Tu privalai prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, už savo veiksmų padarinius. Mano darbuotojai, užimantys vadovaujančias pareigas pradžioje pykdavo, kad aš kaltinu juos, dėl jų pavaldinių padarytų klaidų. Kol jie tai darė, nė trupučio netobulėjo. Kai išmoko prisiimti atsakomybę, pradėjo tobulėti tiek kaip asmenybės, tiek kaip vadovai.
4. Kaip verslininkas - tu neprivalai žinoti visko (dažnai žmonės sako, kad aš nežinau pakankamai, kad galėčiau pasiekti sėkmę versle). Kaip verslininkas tu turi žinoti po truputi, bet apie viską. Detaliai apie kiekvieną dalyką, turi žinoti tavo darbuotojai – tų sričių specialistai.
5. Reikia nepamiršti, kad pagrindinis resursas – esi tu, tiksliau tavo protas. Jei tu įdarbinsi savo rankas ir kojas, kad jos statytų namą, tu užtruksi kurkas ilgiau, nei įdarbinęs brigada statybininkų, naudodamas savo protą.
6. Reikia žiūrėti tiek į darbą, tiek į verslą, kaip į žaidimą. Jei tau nesiseka žaidime, tai dar ne pasaulio pabaiga. Todėl, reiktų neužsiciklinti ir nebijot pralošti. Iš patirties galiu pasakyt, kad bankrotas dažnai yra geriausia išeitis nesėkmingam verslui. Geriau greičiau, nei vėliau.
7. Betkokiu atveju, jei nori pasiekti finansinę laisvę, darnius santykius šeimoje, gerą fizinę formą ar kitokią sėkmę – būtinas pasiaukojimas. Turi aukoti savo laiką ir energiją, tam, kad pasiektum rezultatą.
 
Dabar kai jau žinai sėkmės formulę:
1. Parašyk ant lapo 3 dalykus, kurių tikrai nori, bet manai, kad nesugebėtum pasiekti.
2. Parašyk ant lapo 3 dalykus, kuriuos padarytum, jei būtum 100% įsitikinęs, kad tau pavyks.
 
Ar tu bandei kažką panašaus? Kodėl manai, kad tau nepavyks? Kokios aplinkybės tau maišo pašalinti priežastį, dėl kurios gali nepavykti? Ar supranti, kad tik tu pats maišai sau pasiekti savo tikslus?(konkrečiu atveju klausimai buvo formuluojami, pagal 3 drąsuolius, kurie nepabijojo viešai atskleisti savo baimes, vienas iš jų 2 dalykus įgyvendino, dar man nespėjus išvažiuot iš Makedonijos. Jei pats nesugalvosi tinkamų klausimų, kad rastum gerą atsakymą, parašyk juos temoje, o radęs laiko pažadu atsakyti).
 
Trumpesnis kelias į sėkmę:
1. Rask žmogų, kuris yra ten kur tu nori būti (yra toks, koks tu nori būti).
2. Kopijuok jį. Daryk viską ką darė jis tik mokykis iš jo klaidų ir būsi dar sėkmingesnis.
 
Kasdien tavo gyvenime pasitaiko galimybės, į kurias tu reaguoji arba ne. Jei reaguoji, tai atsiranda rezultatas, kuris formuoja tavo įsitikinimą. Tai lyg refleksas, kuris susiformuoja ir lieka visam gyvenimui. Sakykim nori pašnekinti žiauriai tau patinkantį priešingos lyties atstovą, ryžtiesi tai padaryti ir tave atstumia- priklausomai nuo tavo požiūrio į situaciją susiformuoja:
a. Neigiamas įsitikinimas, kad tokio grožio būtybė ne tavo lygis ir daugiau gyvenime neisi prie tokio lygio panų/vaikinų.
b. Teigiamas įsitikinimas, kad pakalbinau ir nenumiriau, reiškias galiu pabandyti kitą kartą ir gal net padaryt kažką geriau.
 
Viskas gyvenime priklauso nuo tavo minčių. Kas yra mintys? Tai pastovus klausimų ir atsakymų žaidimas galvoje. Tu užduodi sau nebylų klausimą ir akimirksniu tavo smegenys tau duoda atsakymą. Jei formuluosi klausimą:
Kodėl man gali nepasisekti? Tai gausi krūva atsakymų, kodėl tau gali nepasisekti ir į juos susikoncentruosi.
Kodėl man turi pasisekti? Tai gausi krūva atsakymų, kodėl turi pasisekti.
Todėl pradėk nuo geresnių klausimų uždavimo ir atrasi geresnius atsakymus.
 
O dabar paskirk sau laiko ir nusibraižyk 4-5 stulpelių lentelę, kur bent jau pas mane yra tokios skiltys:
Aš, Šeima, Socialinis statusas, Norai, Tikslai.
Kiekvienoje šių skilčių reiktų parašyti savo pagrindninius norus ir tikslus:
Aš – noriu sverti 85kg, noriu mesti rūkyti ir ka tik sugalvoji dar
Šeima – noriu gražios ir protingos žmonos, noriu 3 vaikų, noriu...
Socialinis statusas – noriu uždirbti 30 000€/mėn pasyvių pajamų, noriu turėt Tesla model S P85D, noriu namo Hawai, noriu...
Norai – paskraidyt su naikintuvu, pralėkt su f1, apkeliaut visas pasaulio šalis...
Tikslai – išeit į pensiją iki 30m (man pensija reiškia x 000€/mėn pasyvių pajamų), pakeist švietimo sistema, pakeist 1 žmogaus gyvenimą, ir t.t.
Tokia lentelę reikia pasidaryti su konkrečiais norais/tikslais ir kuo dažniau ją matyti ir stengtis užbraukti visus tikslus. Pirmą kartą rašydamas savo 5 metų tikslus į lentelę buvau skeptiškas, tačiau kai daugumą jų pasiekiau metų bėgyje, tai tapo įpročiu.
Svarbiausia susirašykite realiai siekiamus tikslus (netinka: noriu permiegot su Pamela Anderson). Jei tikslas didelis reikia jį suskaldyti į daug mažų žingsniukų, kad pastoviai jaustum progresą užbraukdamas darbus ir artėdamas prie didžiojo tikslo. Didžiulio tikslo atveju verta pasidaryt atskirą stulpelį (pvz. Pas mane kiekviena įmonė turi savo stulpelį).
 
Tikiuosi, kad bent vienas žmogus perskaitys iki galo ir atliks užduotį, tiksliau tikiuosi, kad bent vieną gyvenimą pakeis šis mano straipsniukas.
YOU ARE WHAT YOU BELIEVE
 
Lengvai suvokiamas video apie tai (dėkui Yomayo):
http://www.youtube.com/watch?v=QCnfAzAIhVw

Šiaip tokių straipsnių nekomentuoju, bet šitas tikrai gerai parašytas, vien dėl to, kad yra remiamasi savo patirtimi, o ne tik pakartojamos kažkieno kito mintys, didelis + nuo manęs.

Taip, šiandien paliesime vieną iš pačių šlykščiausių temų (bent jau man) – telemarketingą ir pardavimus telefonu. Nėra baisesnio darbo už telemarketingo agento darbą. Lietuvoje tokie darbo skelbimai dar maskuojami kaip “pardavimų vadybininkas” ar net “pardavimų vadovas”.
 
Telemarketingo agento (skambinančio ir siūlančio) darbas yra “aktyvūs pardavimai”. Jeigu tai nėra nurodyta darbo skelbime – galite paskambinti duotu telefono numeriu (jeigu toks yra) ir tiesiog paklausti apie tai. Aktyvūs pardavimai – tai skambučiai pagal pateiktas duomenų bazes (kartais – net atsitiktinių numerių rinkimas) ir bandymas įsiūlyti produktą. Toks darbas pardavimuose kardinaliai skiriasi nuo tokio, kur klientai patys kreipiasi į Jūsų įmonę su užklausomis apie produktus (nors vis tiek reikia mokėti jiems tą produktą parduoti). Tai vadinama – pasyvūs pardavimai. Paaiškinau trumpai, bet, tikiuosi, aiškiai.
 
Na, bet jeigu jau įlipote į tą “aktyvių pardavimų” mėšlą (mano pačio pirmasis darbas gyvenime buvo būtent telemarketinge) – pateiksiu Jums kelis patarimus, kaip atlikti tą darbą efektyviau. Ir nesvarbu, ar dirbate toje srityje, ar tai daro Jūsų samdomi darbuotojai.
 
Požiūris
 
Visu pirma – turi pasikeisti Jūsų požiūris į šį darbą. Tikrai yra žmonės, kurie turi neįtikėtiną komunikabilumą ir gali telefonu parduoti tuščią skardinę nuo Pepsi. Visi kiti – turi į tokį darbą žiūrėti kaip į tobulėjimo ir verslo vystymo galimybę. Esu girdėjęs pasakymų, kad “beveik visi potencialūs klientai patys susisieks su tavimi”. Nesąmonė. Klientai su Jumis susisiekia tada, kai jau esate įsitvirtinę rinkoje, o ne žalias naujokas.
 
Nesistenkite parduoti telefonu!
 
Tai yra pati grubiausia klaida. Jeigu verslo, kuriame dirbate, vadovai galvoja kitaip – parodykite jiems šį straipsnį. Jeigu Jūs turite tokį verslą, kuriame Jūsų darbuotojai skambinėja visiems iš eilės ir siūlo Jūsų produktą (prekę/paslaugą) – dabar pat liepkite jiems sustoti, kol neperskaitysite šio straipsnio iki pabaigos.
 
Pirmasis skambutis turi būti skirtas pristatyti verslą, kurį atstovaujate, potencialiam klientui, kuriam galbūt reikia Jūsų paslaugų. Jeigu Jūs taisote kompiuterius – akivaizdu, kad skambutis tam, kas kompiuterio net neturi, yra tuščias laiko švaistymas. Tik nereikia užpulti manęs (ei, visi turi kompiuterius!) už tokį pavyzdį, nes tai – tik pavyzdys.
 
Taigi – pirmojo skambučio metu “pačiupinėkite” klientą, sužinokite, kas jis, ko jam reikia ir ar galite jam tai pasiūlyti. Užduokite jam klausimus, kurie ateityje padės Jums ir jam.
 
Kas taiso Jūsų kompiuterius? 98% atvejų Jūs gausite atsakymą.
 
Ar esate patenkinti teikiamomis paslaugomis? Vėlgi – pašnekovui atrodo, kad nuoširdžiai domitės jam teikiamomis paslaugomis. Pabandykite išsiaiškinti, kuo klientas nėra patenkintas. Jeigu Jūsų produktas gali išspręsti tą problemą – tai bus Jūsų stiprioji potencialaus pardavimo pusė.
 
Kada galėčiau Jums paskambinti? Nepamirškite, kad Jūsų skambutis gali būti atliktas ne pačiu tinkamiausiu pašnekovui laiku. Pasidomėkite, ar Jūsų pašnekovas gali skirti Jums kelias minutes tam, kad “padėtumėte efektyviau dirbti”.
 
Kada baigsis šiuo metu galiojanti kompiuterių priežiūros sutartis? Labai gali būti, kad tie, kuriems skambinate, jau turi sutartį su kompiuterių ūkį prižiūrinčia įmone. Tačiau tai nereiškia, kad skambutis yra beviltiškas. Kaip jau minėjau aukščiau – sužinokite, su kokiomis problemomis susiduria potencialus klientas, raskite sprendimą jų problemoms ir sužinokite, kada galite tą sprendimą pateikti.
 
Tikrai nereikia laukti, kol klientas “pats Jums paskambins”. Taip nebus. Beveik esu tuo tikras. Jeigu Jūs žinosite, kada baigiasi dabartinės jo sutartys – Jūs drąsiai galite skambinti tam klientui likus maždaug mėnesiui ar porai savaičių iki sutarties galiojimo laiko pabaigos ir pradėti derybas.
 
Paslaptis, kaip parduoti telefonu
 
Ar žinote, kokia yra pagrindinė sėkmingo pardavimo telefonu taisyklė? Kas įtakoja pardavimą? Žmogus. Visame šiame procese svarbiausias yra žmogus, kuris sėdi prie telefono ir bendrauja.
 
Jeigu turite tokius darbuotojus – paklauskite savęs: ar jie turi pakankamai žinių atlikti tai, kas jiems skirta? Kai mes atsiliepiame į skambutį – kiekvieną kartą darome tai kitaip: kai skambina mama – atsiliepiame su meile; kai skambina buhalteris – atsiliepiame nervingai; kai skambina klientas – atsiliepiame paslaugiai ir t. t. Ir kai suskamba telefonas, o ekrane – nežinomas numeris, mes atsiliepiame, paprastai, su savotišku “savisaugos mechanizmu” ir dažnai pamirštame, kad mes – verslininkai. Pamirštame tai ir išgirdę “laba diena, Jums skambina … iš …” dedame ragelį nepagalvoję, kad tas skambutis galėjo padaryti verslą efektyvesniu ar sutaupyti pinigų.
 
Socialiniai tinklai ir telemarketingo skambučiai
 
Apie tokią kombinaciją pagalvoja labai retas verslininkas. Ypač tuo metu, kai jo verslas socialiniuose tinkluose dar tik pradeda savo gyvavimą. O veltui…
 
Žmonės, kurie pirmieji spaudžia LIKE Jūsų verslo puslapyje, dažniausiai yra artimi Jums asmeniškai. Tai – Jūsų giminės, draugai ir panašiai. Jeigu pamatėte, kad Jūsų verslo puslapio fanu tapo Jums asmeniškai nežinomas žmogus – parašykite jam. Paklauskite, kas paskatino jį tai padaryti, kas jį sudomino? Užmegzkite pokalbį, bendraukite. Dabartinė socialinių tinklų raida ir sklaida suteikia Jums tokią galimybę. Pasinaudokite ja. Socialinių tinklų ir bendravimo juose pagalba, galite sužinoti potencialaus kliento telefono numerį ir paskambinti jam. Štai šiuo atveju – Jūsų skambutis nebebus jau toks “šaltas” ir niekam neįdomus.
 
Verslo vystymas skambučių pagalba
 
Turite suprasti, kad aktyvūs pardavimai nėra “šalti skambučiai” (angliškai vadinami cold calls). Tačiau tik tokiu atveju, kai tai daro tinkami žmonės, turintys atitinkamas žinias, reikiamą komunikabilumą ir būtiną produkto ekspertizę. Lietuvoje, deja, telemarketingo/aktyvių pardavimų vadybininkais samdomi žmonės, kurie neturi jokios darbo patirties. Ir kai per dieną jie išgirsta apie 100-140 “neįdomu” ir “eik n*” – tokių žmonių motyvacija dirbti reikiamą darbą greitai kinta.
 
Nesakau, kad nereikia tokio darbo. Sakau, kad jis turi būti atliekamas tinkamai. Žmonės, dirbantys aktyviuose pardavimuose, turi būti apmokomi, treniruojami, motyvuojami ir skatinami. Tada net blogiausi jų rezultatai viršys bet kokius geriausius, kuriuos Jūsų įmonė pasiekdavo anksčiau.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Temos autoriui reiktų įspėjimą dėti, kas už? :D

Da fak is that? :blink:
 
Joa, siais laikais materialus produktas TIKRAI nereikalingas ir nenesa pelno (ironic). Saudo Arabijoj seichai milijardus varto ir policajai eiliniai su Lamborghini vazineja ne del to kad REALIA nafta pumpuoja, o SimCity'je matyt virtualia nafta stumdo :D
 
ES stipriausioje ekonomikoje-Vokietijoje-biudzeto didele dali suformuoja matyt irgi ne realus BMW, VW ir kt. automobiliu koncernai, o Need for Speed'e parduodami automobiliu modeliai?
 
O jei apie Lietuva-turtingiausias LT zmogus-MAXIMA LT ir kt.savininkas-ne realu sviesta/suri/bulves targavoja (juk tai NEPELNINGA anot taves), o Runescape virtualias kovines morkas pardavineja, taip? :lol:
 
Kazkoks kliedesys siais laikais paplites daugumos makaulese apie virtualaus produkto ale pranasuma VS real product. Ir kaip argumenta "didiji" naudoja kokia nors Skype sekmes istorija. Taip, Skype-respectas, bet tai visiskai mazas ir nereiksmingas sudelis (vis dar) palyginus su pvz naftos generuojamomis pajamomis (taigi REAL produktai dar vis laimi ir dar kaip).

Visi, turbūt, atsimenate tą darbo pokalbio momentą, kai Jūsų pasiteiraujama: „ar turite kokių nors klausimų?„. Ir Jūsų atsakymas, dažniausiai, būna „ne, viskas kaip ir aišku„. Ar tikrai?
 
Esu beveik tikras, kad Jus nustebins klausimai, kuriuos turėtumėte (greičiau – net privalėtumėte) užduoti savo potencialiam darbdaviui. Juos reikia užduoti ne tik tam, kad nustebinti Jus kalbinantį žmogų (o tą efektą pasieksite tikrai nesunkiai), tačiau ir tam, kad geriau suprastumėte apie darbo vietą, į kurią pretenduojate eiti dirbti.
 
1. Įsivaizduokime, kad praėjo bandomasis laikotarpis (įprastai – trys mėnesiai) nuo tos dienos, kai pasamdėte naują žmogų į šias pareigas ir tas žmogus jau yra išsprendęs tam tikras Jūsų įmonės problemas. Kokios tai problemos, kurias naujasis Jūsų darbuotojas turi būti išsprendęs, kad būtumėte tikri, jog pasamdėte tinkamą žmogų?
Siūlau pradėti nuo šio klausimo. Atsakymo į jį dėka sužinosite, kokios yra įmonės problemos, kas pas juos yra „skubių darbų sąraše“ ir kam jiems reikalingas naujas darbuotojas. Bus aišku, nuo ko reikėtų pradėti darbus ir tuo pačiu – galite įvertinti savo žinias/patirtį srityje, kurioje įmonė turi sunkumų.
 
2. Ar galėtumėte pasidalinti šios darbo vietos priešistore? Ar tai naujai kuriama pozicija Jūsų įmonėje, ar tiesiog samdomas naujas žmogus į jau esamas pareigas? Jeigu kažkas jau dirbo šioje pozicijoje – kur šis žmogus yra dabar?
 
Šio klausimo darbdaviai nesitiki. Čia panašus klausimas, kaip kad sulaukia kandidatai apie tai, kodėl jie išėjo iš buvusios darbovietės, tik pateiktas atvirkščiai. Jeigu šioje pozicijoje dirbantis žmogus išėjo kitur – tuomet kodėl jis tai padarė? Nepamirškite esminio dalyko – darbo pokalbis yra testas ne tik Jums, ar Jūs esate tinkamas kandidatas, tačiau ir darbdaviui – ar jis yra tinkamas Jums.
 
3. Kokiu būdu vyksta komunikacija įmonėje – elektroniniu paštu, akis į akį, telefonu ar kitais būdais?
 
Tai nėra esminis klausimas, tačiau atsakymas į jį parodys, kiek dėmesio yra skiriama darbuotojams, kokia yra įmonės „hierarchinė struktūra“ ir panašiai.
 
4. Kokiais būdais planuojate vertinti šioje darbo vietoje dirbančio žmogaus darbo rezultatus?
 
Šis klausimas yra labai svarbus. Atsakymas į jį turi parodyti, kaip įmonėje vertinamas darbas ir kokie keliami tikslai darbuotojui, kurių įgyvendinimas parodys jos tinkamumą darbui. Žinoma, pagal atsakymą taip pat galite įvertinti ir savo galimybes – ar realu pasiekti keliamus tikslus.
 
5. Gal galite pasakyti, ar vyks apmokymai, kad „įeiti į situaciją“? Jeigu taip – kaip (kokiu būdu) jie vyksta, kas mane mokytų ir kiek laiko?
 
Po atsakymo į šį klausimą, Jums taps aišku, ar būsite „įmestas į bendrą katilą“ ir jau darykite ką norite, ar, visgi, būsite supažindinti su darbu, jo subtilybėmis ir panašiai. Nenoriu plėstis apie įmones, kurios jokių įvadų neatlieka, tačiau tikiuosi, kad supratote mane.
 
6. Greičiausiai, Jums reikia pateikti aukščiausias pareigas užimantiems žmonėms savo nuomonę ir argumentus apie kandidatą, kuris Jums atrodo tinkamas užimti siūlomas pareigas. Kokie būtų Jūsų pagrindiniai argumentai?
 
Čia galite pajuokauti, kad Jūsų pašnekovas (-ė) gali pasijausti kaip darbo pokalbyje. Na, galų gale – juk tai ir yra darbo pokalbis, ar ne? Iš atsakymo į šį klausimą sužinosite, kokioms kandidato vertybėms įmonėje yra suteikiamas prioritetas.
 
7. Įsivaizduokime, kad Jūsų pasamdytas kandidatas yra tikrai tinkamas, demonstruoja puikius rezultatus ir esate labai juo patenkinti. Kokios yra kandidato karjeros galimybės?
 
Klausimo esmės, manau, aiškinti nereikia.
 
8. Ką norėtumėte pasakyti kandidatui apie savo įmonę? Ką aš, Jūsų manymu, turėčiau žinoti?
 
Sunku prognozuoti atsakymą į šį klausimą, tačiau jeigu Jums pradedama pasakoti apie įmonės pasiekimus – siūlau tyliai ir ramiai ieškoti kito darbo, nes čia svarbiausią vietą užima tikrai ne darbuotojai ir jų gebėjimai spręsti problemas.
 
O kokiais klausimais galite pasidalinti Jūs?