Per tokius dalbajobus ir neimanoma normaliu akviju daryt. "Abu prigriebiau". Todel ir baige akcija vos pradeje. Jau nekalbant apie tuos kurie n+1 anketu prisikure, kodu prisirinko ir dabar prades pardavinet. Malaciai...
Rašau šią trumpą pamokėlę, nes jau gavau 5 užklausas su klausimu, kaip dabar patikrinti, kiek raktažodis sulaukia paieškų? Tikiuosi informacija bus naudinga visiems.
Nuo rugpjūčio 27 dienos Google oficialiai pakeitė mūsų senai naudotą ir mėgtą "Google Keyword Tool" į "Google Keyword Planner".
Kaip naudotis Google Keyword Planner? Pirmas žingsnis: einame adresu nurodytu žemiau: http://adwords.google.com/keywordplanner
Antras žingsnis: Prisijungiame prie savo Adwords arba Google vartotojo. Trečias žingsnis: Pasirenkame antrąjį variantą ("Gauti raktinių žodžių sąrašo paieškos apimtį arba sugrupuoti juos į skelbimų grupes"), taip kaip parodyta pavyzdyje.:
Ketvirtas žingsnis: Pateikiu pavyzdį su komentarais, kaip reikia supildyti atsidariusę formą. Greičiausiai esminis momentas tas, tai kad raktažodžius reikia įvesti laužtiniuose skliaustuose "[" ir "]". Pavyzdys, kaip reikia įrašyti raktažodžius yra paveikslėlyje žemiau:
Penktas žingsnis: Spaudžiame mygtuką "Gauti paieškos apimtį", o persikrovus puslapiui spaudžiame "Raktinių žodžių idėjos"
Šeštas žingsnis: Žiūrime rezultatus ir svarstome, ar verta darytis SEO :)
Prisimenate norejau suorganizuoti seo konkursa? bet kazkuris is nariu sake, kad jis pats viska suorganizuos ir labai viskas liuks bus. Ar as praleidau ta konkursa ar jo nebuvo? Jeigu dar iki siol nebuvo , tai uz toki neatsakinguma reiktu imtis priemoniu. Papildymas : pridejau dar viena klausima. Ir dar dvi apklausos Kas paspaudzia, kad dalyvautu parasykite kokia nisa ar keywordsa noretumet. Labai laukiamos nuomones ir pasiulymai.
Geria degtinę zuikis, vilkas, ir vėžlys. Nu ir baigiasi jiems ta degtinė, duoda vėžliui pinigų, ir liepia parnešti dar degtinės. Nu ir laukia valandą, laukia dvi, tris. Zuikis prabyla :
- Nu bl*, pasiuntėm vėžlį degtinės, dabar lauksim savaitę.
Sedi Raudonkepuraite ant kelmelio nuliudus, pro sali eina meska. Pamate Raudonkepuraite nuliudusia ir klausia: Ei Raudonkepuraite, ko cia liudi? Raudonkepuraite atsako:...Kaip gi cia neliudesi... visos panos jau turi apzelusius kusius, o as dar ne... Pagailo meskai Raudonkepuraites, tai ji nusiplese savo uodega ir pridejo Raudonkepuraitei..nuo tada meskos be uodegu. Skrenda gandras ir mato vel Raudonkepuraite sedi liudna, nusileidzia ir klausia: Ei Raudonkepuraite, ko cia liudi? Raudonkepuraite atsako:Ko cia neliudesi, visos panos jau kaltos, o as vis dar cielk*te... Pagailo gandrui Raudonkepuraites, tai paeme ir pradure snapu jai pyz*a... Nuo tada gandru snapai raudoni... Eina Raudonkepuraite palei upe ir verkia. Priplaukia zuvis ir klausia: Ei raudonkepuraite, ko cia liudi?Raudonkepuraite atsako: Ko cia neliudesi, visos panos jau patyrusios orgazma, o as dar ne.! Pagailo zuvelei jos, isoko i pyzda, pasimakalavo ir issoko lauk. Nuo tada neaisku, ar pyz*a smirdi zuvimi, ar zuvys pyz*a..
Pasižiūrėjau, kad kai kurie forumo nariai šioje kategorijoje nustato sau tam tikrus iššūkius ir bando juos įgyvendinti. Štai Promise bando per mėnesį uždirbti 1500 litų, rašo, kaip jam sekasi... Įdomu paskaityti, ir kažkur giliai kirba mintis, kaip pas tikrą lietuvį - "kad tau, rupūžioke, nepasisektų..." ;) Bet garsai šauki ant viso forumo - "Šaunuolis, taip ir toliau varyk!" Labai jaudina, tiesa?..
Noriu ir aš pabandyti kažką panašaus. Imkime mėnesį nuo rugpjūčio 1 dienos iki rugpjūčio 31. Tai 31 diena. Pakankamai didelis laiko tarpas, kad užkariautume pasaulį. Bet ką čia per jį nuveikus? Numesti po 1 kg svorio? Na jau ne, aš ne koks idiotas, savęs žaloti nesiruošiu, juk čia forume aiškiai parašyta "Asmeninis TOBULĖJIMAS" o ne "Asmens kankinimas" ;) Hmmm. Ką aš moku geriausiai? Rašyti! Tada reikia suorganizuoti savotišką iššūkį sau - parašysiu po 1 naudingą straipsnį pradedantiesiems ir pažengusiems verslininkams per dieną!
Geras iššūkis? Sąlygos? Straipsnis turi būti naudingas. Toks, kad jį perskaitę žmonės turėtų stimulo kažką naujo pabandyti, arba bent jau susimąstytų, ką gali padaryti geriau ar bent kitaip savo versle. Straipsnis publikuojamas vis skirtingame bloge ar puslapyje. Nesvarbu, ar daug lankytojų tenai, ar mažai - tai labai reliatyvūs dalykai, nes gavęs gerą atgarsį socialiniuose tinkluose, jis gali sugeneruoti tūkstantinius srautus. Jei norite, kad parašyčiau straipsnį būtent jūsų puslapiui, duokite žinoti - su mielu noru tai padarysiu. Straipsnyje neįkyriai pareklamuosiu savo verslą - Rasytojas.lt. Tai nepriklauso nuo temos ar auditorijos. Straipsnio apimtis - 1 Word puslapis arba 350 žodžių. Čia mažiausias. Aišku, kad rašysiu ilgesnius :)
Gal dar kokių sąlygų reiktų?
Ir iš viso, ar verta man tokį iššūkį kelti? Gal per lengvas? Ką manote?
Pradėčiau nuo rugpjūčio 1 dienos. Straipsnių nuorodas dėčiau čia, kad visi galėtumėte įvertinti. Jei perskaitę straipsnį matysite, kad jis naudingas, paspausite + po kiekvienu patikusiu postu. Taip žinosiu, kad bent kažkam jis buvo naudingas. Jei nenaudingas, maloniai paprašysiu patylėti, kad tie, kuriems jis naudingas netyčia nuomonės nepakeistų ;)
Po aršių diskusijų, konstruktyvių pasiūlymų ir vaikiškų najiezdų, pradedu publikuoti straipsnius:
rugpjūčio 1: Nusibodo Wordpress.com? 5 naujausios bloginimo platformos rugpjūčio 2: Atsiliepimų apie paslaugas galia rugpjūčio 3: Nemokami ir naudingi SEO įrankiai rugpjūčio 4: Meta Aprašymas - Reikia? Nereikia? rugpjūčio 5: Pasvarstymai. Kopijuokime sėkmingus startapus rugpjūčio 6: Patarimai verslui: 21. Nuorodų katalogai rugpjūčio 7: Pasvarstymai apie SEO ir rašytojų verslą Lietuvoje rugpjūčio 8: Naudingas įrankis kelių WP blogų savininkams ManageWP rugpjūčio 9: SEO eksperimentas - kitoks nuorodų katalogas rugpjūčio 10: Konkrečios temos įmonės naujienoms ir straipsniams rugpjūčio 11: 5 patarimai puslapių savininkams, kaip sutvarkyti savo svetainės tekstus rugpjūčio 12: Facebooko paveikslėlių dydžiai jūsų puslapiui rugpjūčio 13: TOP…4 (?) lietuviškos blogofermos rugpjūčio 14: Komerciniai pasiūlymai internete su Smore.com rugpjūčio 15: Darbas namuose – privalumai ir trūkumai rugpjūčio 16: Kas yra aukštos kokybės nuorodų katalogai rugpjūčio 17: Mano verslo istorija – Rašytojas.lt rugpjūčio 18: Facebook puslapio informacija rugpjūčio 19: Darbuotojų motyvacijos strategija Lietuvoje rugpjūčio 20: 10 įkvepiančių filmų apie verslą ir verslo pradžią rugpjūčio 21: SEO blogis rugpjūčio 22: Straipsnių katalogų temos
Marux rimtas vyras, forume jau senai sedi, Seo nusimano ir turi savo pasiekimus.O jus kentai tik uzsiregistravot nieko dar nepasieke tik kitus kritikuojat. Ir tik nepskit proto,kad as jusu nepazistu nes normalus prie kitu nesikabineja o tyliai daro savo darbus ir juda i prieki.
Senai ką berašiau, visi su tuo konkursu pakvaišę tiesiog, tai sugalvojau ir aš įnešti kažkiek naudos, laimėti kažko nesitikiu, nors tas medinis 100 dolerių vilioja :)
Trumpai apie ką aš Surašysiu papunkčiui savo sukauptas žinias apie Facebook fanus (savo asmeninius ir klientų), jų manieras, kaip jie reaguoja į pokyčius ir pan. Dėl konfidencialumo, pateiksiu skaičius tik savo fanų puslapių, o klientų paliksiu kaip XX - XXX simbolika. Tikiuosi nerašysiu perdaug, tai visiems sutaupysiu laiko, trumpai ir aiškiai parašęs.
EdgeRank algoritmas EdgeRank algoritmą naudoja Facebook (toliau - FB) atfiltruoti naujienas kurios yra svarbios žmogui sekančiam tam tikrą puslapį. Po 2010 metų vykusios f8 konferencijos įsigaliojus šiam algoriktui, puslapiai pradėjo rodyti apie 20 procentų savo naujienų žmonėms. Kodėl? Nes pateikiama puslapio medžiaga buvo laikoma niekine, nors ne bereikalo. Dabar visokie "Noriu, bet neturiu su kuo" fanų puslapiai (ne ta kvaila grupė) prašo žmonių juos rodyti naujienu sraute per nustatymus tai leidžiant. Nors jei to nebūtų daroma, tas 0 vertas turinys nepamatytu nė vieno iš mūsų.
Plačiau apie veikimą - What is EdgeRank?
Nerašynėk dažnai...atsibosi Pirma daroma klaida susijusi su rašymu yra per daug ir per dažnai viskas kišama fanui. Vieni tai daro nes galvoja, kad taip jie dalinsis ir atsiras naujų fanu, kiti mėgina rasti aukso vidurį kada reikia rašyti naujienas, kad žmonės matytu. Antru atvėju, sutinku, eksperimentuoti reikia, bet tam FB pristatė įrankį(aprašau jį žemiau). Su apibrėžimu atisbosi turiu omenyje ne fanus, o FB algoritmą kuris tiesiog menkins parašomą informaciją kol jos visai niekas nebematys. Galėsite, kas ir savo nuogo nuotraukas dėti, ir kol kas nepasidalins to, niekas nematys daugiau.
Einame į savo fanų puslapį -> Admin panel (jei nesimato - spaudžiame "Show"), ir jame bus Insights (http://imgur.com/5djGtyy kas nesupranta apie ką aš). Jame einame į Posts -> When Your Fans Are Online ir apačioje ties Times matome, kiek žmonių ir kada matė mano pranešimą.
P.S. Norint matyti tokią statistiką reikia būti parašysius pranešimą, bent kartą nuo 2013 04 mėnesio.
Žmonių įtraukimas, arba kaip gauti dėmesio Žmonių įtraukimas yra būtinas EdgeRank kėlimui, dabar neberandu League of legends seniau rašydavo "If Ashe could shot anyone, I will wish she show _____". Ir prisijungia visi su savo norais, dalinasi su kitais, like'ina kitų žinutes ir taip kelia jus aukščiau. Žinoma, reikia ir pačiam prisijungti į diskusiją, bendrauti su fanais, atsakinėti į jų klausimus komentaruose ir rodyti savo susidomėjimą.
Asmeninis patarimas, naujienas dėkite su paveikslėliais arba filmukais (vine arba youtube), pastebėjimas pakyla ženkliai.
Nusileidžiame, ir paprašome pagalbos... Kartais tenka ir nusileisti, paprašyti, kad fanai pasikeistu rodymo nustatymus ir jus matyti visada. Kaip pvz. atsimenu Juodo Humoro puslapį, ne kartą jis yra "Report'ed" todėl jo EdgeRank niekinis, ir fanai norėdami matyti naujausią turinį turi daryti taip: http://i.imgur.com/APvCOUU.png Kaip tai perteiksite ir nuteikiste savo fanus priklauso tik nuo Jūsų. P.S. Tai tinka labiau dažnų naujienų fanų puslapiams, verslo puslapiai dėl to nerimauti neturi.
Promote your post...what na? Gal tai ir atrodo brangu, bet gerai iškeltas pranešimas gali atnešti daug daugiau fanų už tuos 5-60+ dolerių negu, bet kokia reklamos kompanija per FB Ads. http://i.imgur.com/mzMJ9xh.png Tinkamai suvedus visus taikinius, parašomas apytikslis fanų pasiekimas yra ganėtinai tikslus. O su naujuoju FB dizainu, sunku nepamatyti tokių reklamų. (Kaip tyčia neturiu šiuo metu pvz., kai atrasiu įmesiu nuotrauką)
Smagūs paveikslėliai, video ir kitas... Visi mėgsta smagias nuotraukas, ar smagų video (nekalbu apie russian car crash fails...). Karts nuo karto galima ir Jums taip su fanais pabendrauti, gal gražus užrašas ant pateikiamos nuotraukos su Jūsų ar firmos idėja. Smagus video su užrašu "O ką Jums tai primena?" Citatos ir panašūs dalykai, kurie sujudina fanus bendrauti, dalintis, prisiminti ir komentuoti. Patinka, dalintis ir komentarai = didesnis % EdgeRank'e.
Trumpos žinutės Aš esu tinginys kai reikia skaityti litanijas iš vieno ar kito brando, kai nuėmė limitą tekstui, visi pradėjo rašyti poemas. Būkim realistai tinginių kaip aš daug ir grįžęs iš darbo nenoriu aš tų litanijų skaityti, geriau va Petras įmetė video kur katinas šoka pagal dubstep. Reikia rašyti trumpas ir aiškias žinutes, plius paveiksėlį arba video pridėti. Paveikslėlis ir trumpa tekstas suveiks daug geriau negu ilga sausa litanija. Twitter turi limitą 160 simbolių, na kagi tada FB limitas žinutei turėtų būti 320 simbolių. Kuo trumpiau, tuo geriau.
Pasidalinate video kuriame kalbama apie naują žaidimą, taip ir rašote "Žaidimo apžvalga" viskas, reikia tos žaidimo info niekam, pamatau ilgą teksta automatiškai nebenoriu žiūrėti.
Targeting'as...muhahahahah Asmeniškai turbūt smagiausia funkcija visame FB fanų puslapių tinkle, kas nežino kas tai, mažas paveikslėlis: http://i.imgur.com/P5uvx7b.png Ką tai reiškia, mes turime galimybę rašyti žmonių grupei kurią išsirenkame patys, pvz.: Labai mielo šūniuko reklamą rodysime tik moterims nuo 16 iki 36 metų kurios kalba tik lietuviškai. Ir mano pranešimą matyti turėtų (priklauso nuo EdgeRank) 8'563 moterys. Turi rimtą pasiūlymą savo aprduotuvėje tikriems vyrams, Alaus batas tik 35.99 Lt, na tai ko lauki, skelbk reklamą tik vyrams.
Dideli brandai kaip Coca-Cola, Fanta ir t.t. jau senai naudoja targeting'ą jie per dieną parašo po vieną naujieną atrodo, bet per visas šalis.
Hashtag's...#YOLO (laikinai man neberodo nė vieno #hashtag...) Priminė kolega per skype, hastag (#) naudoti reiktu ne visur, bet kaip pvz.: "Šiandien #samsung produktams #nuolaida iki 20 procentų" - mes paimame du hastag's samsung ir nuolaida, žmonės paspaudę ant hastag'ų šių bet kur kitur matys Jūsų žinutę taip pat, o jei ko išmokome, kad paveikslėlis duoda labai daug naudos. Kaip atrodo hastag's langas - https://www.facebook.com/hashtag/sale Puiki proga griebti šią funkciją už ragų :)
Pabaiga?.. Kokios sėkmės fanų psulapį turite/turėsite, priklauso tik nuo Jūsų, ar tai bus el. parduotuvės fanų puslapis, ar tai kuponų puslapis kuris per dieną viską tik spamina ir kas 10 žinutė pamato žmonės. Kaip kilsite čia jau Jūsų reikalas, aš pateikia kas jau yra ir ką galima dar padaryti norint pasiekti trupučio daugiau.
Svarbu ne kiekybė, o kokybė. Pardavimų nepadidinsite turėdami 15'000 fanų kurie net nemato naujienų Jūsų.
Turi klausimą? Kažkas neaišku? Pirmyn, klausk, mėginsiu atsakyti
P.S. Klaidų tikiu daug, aš rašau tai ką galvoju būtent tą akimirką, lituanistai - nepeikit, o į AŽ klaidas surašykite, bent naudos bus (: P.S.S. Su FB dirbu tik kai klientams reikia, taip pat ir su SEO - visas mano darbas yra susijęs tik su el. komercija, kitų projektų nedarau, tai ką parašiau taikoma mano fanų puslapiams (for fun) ir klientų puslapiams (pirkimai = pinigai).
tai nesuprantu, tu piešei pačią ikoną ar ne? nes nemanau, kad tu. O tiesą sakant, manau tik pažaidei su efektais ir tiek, kas nesiskaito logotipo kūrimu...
Didžiosios Britanijos sostinėje tapo įmanoma apmokėti pirkinius ar puodelį kavos pasinaudojus savo nuotrauka - pardavėjui nufotografavus pirkėją išmaniuoju telefonu. Naujuoju mokėjimo būdu nuo šiol šalyje gali naudotis elektroninės mokėjimo sistemos „PayPal" sąskaitas turintys žmonės. Apie tai praneša BBC.
Norėdamas susimokėti klientas leidžia pardavėjui save nufotografuoti, o nuotrauka internetu siunčiama į specialų duomenų apdorojimo centrą. Patikrinus nuotrauką ir sutikrinus duomenis po kelių sekundžių nuo asmens sąskaitos nuskaitoma reikalinga pinigų suma.
„Šiuo metu naujausia technologija yra bandoma viename iš judriausių Londono rajonų - Ričmonde, - pranešė BBC radijo stotis. Besinaudojantys paslauga vartotojai labai patenkinti naujove, nes nebereikia nešiotis pinigų ar plastikinės banko kortelės. Be to, veido niekada atsitiktinai nepamirši namie - jis visada su tavimi".
http://www.lrytas.lt...o-nuotrauka.htm
Kaip manot, kaip dvyniams reiktų naudotis tokia paslauga? :D
vakar baigęs dienos darbus ir pamatęs, koks puikus sekmadienio vakaras už lango, nusprendžiau, jog gera mintis būtų išeiti pasivaikščioti į miestą. Vasaros atostogų metu dauguma mano pažįstamų / draugų yra sugrįžę į gimtuosius Šiaulius ar kitus miestus, o pats sostinėje esu naujokas ir beveik neturiu pažįstamų vietinių gyventojų. Pagalvojau, gal ne man vienam tokia situacija susiklostė. Jeigu ne, tai tokiais atvejais nebloga mintis būtų surengti Uždarbis.lt MINI susitikimus. Tai būtų ne tik puikus laisvo laiko praleidimas, bet ir galimybė artimiau susipažinti su tais, kurių pranešimus forume skaitai kiekvieną dieną.
Šaunus straipsnis, tikrai didelė pagarba Giedriui, jog nelieka abejingas pilietiškumui ir įdeda tiek daug darbo šviesdamas internetinę visuomenę.
Manau, kad dauguma uždarbiečių ir taip +- suvokia tavo aprašytus dalykus ir tikrai ne didžioji dalis balsavo už DP, LSDP ir pan.
Pagrindinė problema -- kokiu būdu ir kada tas naivus pensininkas ir kiti nesusipratėliai, kurie atidavė savo balsus už DP, LSD ir t.t., pradės skaityt tokius straipsnius ir bent jau vietoj Vakaro Žinių prenumeruos žurnalą Valstybė (?)...
Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
---
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
Kas, kam ir kokią košę virė
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?
galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera; dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą; vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:
2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina; kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje; kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu; kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.
Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:
2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį; ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.
Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
Tai kaip ten su ta emigracija?
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
Keli štrichai pabaigai
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.
Bugeriz sureagavo į Marius Uzdarbis.lt verslininkai