Blumbo

vėl su šakėm ant vandens paišai? kažkaip spėjų, kad sugalvojai skaičių ir pasakei, ne? :) iš serijos, jeigu turėčiau visus pasaulio pinigus, tai galėčiau daug ką padaryt... mano siūlymas, jeigu žinai, kad tai veikia, tai tarkim pirk ne BTC, o kokią kitą valiutą, pigesnę(arba mažesnių įmonių akcijų) ir daryk tuos pačius dalykus. Ar vis tiek sakysi, kad čia veikia tik su 100mln investicijom? :)
o šiaip, tai nelabai ir tikiuosi iš tavęs išgirsti kažkokių racionalių paaiškinimų, tai manau ties tuo ir baigsis mūsų diskusija. ;) no offence, bet jeigu jau rašai skaičių, tai ir pagrįsk jį, nes truputi juokingai skamba kitaip ;)

aš tai nesuprantu kodėl tu vis dar ne tas dėdė?(o gal jau esi?) :) jeigu jau taip viskas easy, tai imk paskolas, prisipirk bitcoinu ar šiaip kokių akcijų ir daryk tuos pump n dump? ar čia vėl iš tos serijos "kažkur skaičiau"? ;)

norejau parasyt ilga komentara, apie tai, kad geriausia ir yra pirkt tada, kai visi parduoda ir atvirksciai, apie rizika ir pelna, bet tiesiog gaila laiko ir pastangu kazka tau isaiskint, kai ta turejo padaryti mokykloje.

Gerai, kad veikia ta svetainė, eina visi logai datacentre, daromi backupai spėju, jei ir perves žmogui į bet kokią sąskaitą tai pargrąžins. Veikianti svetainė tik daugiau šansų pasimauti aferistams. Aišku lietuviška policija gerai papurtys turbūt tuos, kurių sąskaitas dėl vaizdo įdės, o jeigu jiems ir puslapį išjungsi tai išvis teisėsauga sakys ką čia aiškintis jeigu puslapio nėra mes ne ekstrasensai.
 
Pabaikit čia vaikiškai važiuoti ant flshs, nes forumo komentarai nėra teismo sprendimas ar tyrimo išvada, ir oficialiame biznyje tik tuo ir galima remtis. Spėju flshs dar pats ip listus analizuoja ir žiūri kur galėjo pasimaut.

Kai kurie komentarai tai iki ašarų prajuokino :D
 
Šiaip ar taip giriu Nerijų už nestandartinį mąstymą. Manau idėja yra išties puiki.
 
Moralumo temos manau daugumai išvis geriau neliest, nes nei vienas žalio (nei kitokios spalvos) supratimo neturit ką kas kada tiesiogiai ar netiesiogiai kokiems nors veiksmams pastūmėję esat.
 
Čia ne milijonus užsidirbt sugalvota, o iškelt problemą į visai kitokį lygmenį. Manau tai yra 100x geresnė mintis nei tie sumauti plakatai vidury kelio "nesižudyk - gyventi jėga *jei turi pinigų" ir panašūs. Kad tokia idėja dėmesio sulauktų - faktas. Nė vienas neliktų abejingas, t.y be nuomonės, vien tema kokio dėmesio susilaukė.
 
Patys savižudybės paketai galėtų būti paruošti su gerų psichologų pagalba, kad dalis tų, kurie būtų apsisprendę iš gyvenimo pasitraukt dar kartą gerai apsvarstytų tą idėją. Nustokit svaikt, kad "skatintų nusižudyt". Kas nori nusižudyt tvarte su gyvuline virve pasikaria (mano senelis). Rožinė virvė su kilpa iš internetinės parduotuvės kažin kokia paskata.
 
Jautri tema, bet idėja kaip problemos iškėlimo, visuomenės dėmesio atkreipimo (ne kaip verslo, po perkūnais) yra tikrai nereali.

Sveiki,
 
šį kartą trumpai žvilgtelkim į tinklinį marketingą ir kas tai per daiktas.
 
Kartas nuo karto forume vis atsiranda koks nors jaunuolis perplautom smegenim siūlantis "dirbti sau" ir turėti savo "nuosavą verslą" ir "pasiekti finansinę nepriklausomybę" ir kalbantis kitokias panašias populistines šūdmalystes.
 
Kas yra tinklinis marketingas?
 
Tai yra paprasčiausias affiliate(partnerių) bizniukas, kuriame jūs parduodate kitiems įvairių įmonių produkciją už tai gaudami procentus nuo tos prekės.
 
Kad būtų kuo mažiau nesupratusių mano minties, leiskit patikslinsiu:
 
Tinklinis marketingas pats savaime yra labai panašus į niekuo dėtą ir kuo puikiausią affiliate verslą. Tačiau jo (Tinklinio Marketingo) ypatinga savybė yra ta, kad jūs čia rekomenduojate savo draugus ir pažįstamus, dėl to jums teks prarast savigarbą ir juos kalbint. O jeigu ne juos, tai kiekvieną naujai sutiktą žmogų ankščiau ar vėliau bandyt užverbuot, nes kitaip nieko neuždirbsi.
 
Ar galima iš to uždirbti?
 
Žinoma galima, tam reikės tik: prarasti savigarbą, nuolat verbuoti savo draugus, kad šie dirbtų jums ir "susikurtų pasyvių pajamų šaltinį" ir įsivaizduoti, kad esate didelės kompanijos "marketingistai".
 
Kokia yra realybė?
 
Būsite plaktukais, pjūklais ir kitokiais įrankiais firmoms uždirbantys pinigus, bet galvosit, kad esat brigados viršininkai ir kuriat savo "pasyvių pajamų šaltinį" bei nuolat vykstate į "verslo susitikimus". Realiai jūs negausit nieko, tol, kol nepadarysit pardavimo - t.y neuždirbsit pinigų pirma kažkam kitam, o tada gausit savo kruopų.
 
Kodėl tai nėra marketingas? (straipsnio esmė)
 
Tai yra viena iš galimų marketingo įrankių, tačiau tai produkto gamintojų marketingo įrankis, ne jūsų. Kiekvienas tuo užsiimantis yra eilinis pardavėjas-kasininkas per laiką kartais pakylantis iki vadybininko. Todėl gražiai prašau jūsų, nustokit teršt marketingo sąvoką su savo "verslo susitkimais" ir "pasyviom pajamom", geriau telefonais fotkinkit jūrą bei saulėlydžius ir vadinkit save profesionaliais fotografais.
 
Kodėl tai prastas biznis?
Todėl, kad jis nėra vertas jūsų laiko (palygint su tuo, ką galit pasiekt). Taip, uždirbti galima, bet galima dolerį per mėnesį ir iš bux'ų susirinkti. Jei jau norit būt pardavėjais-kasininkais ir vadintis marketingistais, užsiimkit perku-parduodu veikla, čia bent
smegenis reikės pajudint, ką laudžiai galėtumėt pasiūlyt ir pelno procentai kiek didesni, beto yra realių šansų, kad verslu taps.
 
Taigi, jei turit savo mėgstamą firmą (ar kelias) ir jos siūlo partnerystės programas, tai užsiminkit to ieškančiam draugui, kad štai, gali išmėgint tokį ir tokį produktą, 10lt papildomų į kišenę dar niekam nepakenkė. Bet jei kišat tas savo nesąmones kiekvienam kaip sena davatka ir galvojat, kad marketingistais esat ir kuriat savo verslą, na... tai laikas sugrįžt į žemę :)
 
O jeigu vistiek labai labai norit užsiimt šituo verslu, tai bent jau įmones susiraskit normalias, kad ir statybų pavyzdžiui, kur uždirbama mėnesio alga nuo vieno parduoto projekto. Bėkit tolyn nuo tos buitinės/kosmetinės smulkmės.
 
Justinas

Sveiki,
 
Pakalbėkim apie idėjas, kurias lietuviai taip mėgsta ir vertina - tame tarpe ir aš pats. Nors apie save šia tema turėčiau kalbėti būtuoju laiku, kadangi kąsnelis patirties atvėrė akis.
 
Kodėl idėjos nieko vertos?
 
Ilgą laiką, kaip daugelis šiame forume, labai norėjau sukurti savo verslą, uždirbti daug pinigų, tad užsiregistravau čia ir pradėjau skaityti... ir perskaitęs begalybes įvairiausių žmonių pranešimų supratau, kad norint tai padaryti, svarbiausia yra "rasti gerą/orginalią/perspektyvią (įterpkit savo žodį) idėją!". Kadangi man su fantazija problemų nėra, tai aš ir pradėjau - įvairiausios idėjos pradėjo pas mane piltis. Tiesą sakant jų pradėjo atsirasti tiek daug, kad net atskirą sąsiuvinį užsivedžiau:
 
http://img38.imageshack.us/img38/996/20120303072531.jpghttp://img849.imageshack.us/img849/5027/20120303072349.jpg
 
Kiek tai tęsėsi? Bent porą metų. Kuo tai baigėsi? Dar didesniu kalnu idėjų, bet nei vienos neįgyvendinau. Bet palikim mane sekundei ir peržvelkim kitus forumo narius, čia "idėjų" irgi, atrodo, netrūksta:
 
Galime pastebėti, kad visur tiesiog sprogsta šitas skambus žodis. Pagrindinės problemos čia atsiskleidžia:

Žmonės apsėsti sugalvoti kokią nors idėją
Mano, kad jų sugalvota idėja iškarto neš nerealius pinigus ir visi bandys ją pavogti
Idėją aprašo vos pora sakinių per daug niekur nesigilindami, nes ji juk pati savaime nereali, visi tie skaičiavimai ir apmąstymai tėra smulkemos
Dauguma galvoja, kad savo idėjai įgyvendint jiems būtinai reikės partnerio. Taip, mintis gera, tačiau ieškodami daro dar vieną klaidą - ieško žmonių "norinčių prisidėt", o taip atsitinka todėl, kad žmonių galinčių prisidėt jie tiesiog tingi ieškot, nes norisi savo idėją įgyvendint greičiau nei kiti, kol niekas bloga akim nenužiūrėjo ir nepavogė.

 
Ką iš to gauname? Užburtą nuolatinį idėjų generavimą ir komentavimą, tačiau vos keli procentai piliečių pereina prie idėjos įgyvendinimo fazės. Taip gaunasi todėl, kad pats idėjų mąstymas ir lyg narkotikas - kai sugalvoji vieną, pabandai į ją pasigilinti, supranti, kad ji ##### ir galvoji antrą, tada pakapstai antrą idėją ir supranti, kad ši taip pat #####, todėl mąstai trečią, o, kad sutaupytum laiko sumąstai dar ir ketvirtą bei penktą, nes jei kuri nors idėja pasirodys vėl nieko verta, turėsi dar dvi likusias.
 
Žodžiu taip ir žaidi mąstydamas vis daugiau ir daugiau idėjų, bet nustoji jas vertint ir bandyt/galvot kaip įgyvendint, todėl tiesiog lieki prie jų generavimo.
 
Kas yra kažko verta?
 
Kas tikrai yra kažko verta, tai darbas ir veiksmai. Jei turit idėjų susijusių su svetainių kūrimu, nustokit malt šūdą ir ieškot suknistų partnerių, sėskit mokytis programuot ir piešt. Gana verkt, kad matematikoj nesat gabūs ir gimėt su abiem kairėm rankom todėl piešt nemokat ar "neturit meninių gebėjimų", todėl jūsų dizainai atrodo lyg iš atsilikėlių mokyklos konkurso. Viskas įmanoma. Jei sugebat valdyt abi rankas ir turit pilnai funkcionuojančią galvą tai tik laiko klausimas, kada abiejų dalykų išmoksit. JEI BANDYSIT.
 
Jei turi idėjų susijusių su pirkimais-pardavimais, tai nustok ieškot tų tobulų prekių (juokingiausia, kad tokios paieškos yra paklaust forume "a kas daba gerai aina?"), o pasitaupykit pinigų - t.y negerkit ir nerūkykit savaitgalį, arba tėvų duodamus "pietų" pinigus taupykit ir ieškokit ką dabar galit nusipirkt gana nebrangiai ir parduot su šiokiu tokiu antkainiu. Esmė nėra iš karto pasidaryt 10 000 per mėnesį, o suprast kaip pirkėjas mąsto, kaip galit gaut geresnes kainas, kaip tinkamai reklamuot savo prekes ir tūkstantį kitų esminių verslo elementų.
 
Jei turit kitokių minčių, ne ieškokit tos savo "tobulosios nušvitimo akimirkos", kada verslo planas tiesiog pats pasirašys ir visi jums neš milijonus, bet imkitės daryti bet ką, kas nors truputėlį suvokimo visoj toj srity atneštų. Ką nors remontuot - išrinkit savo dviratį ir bandykit surinkt, kad neliktų laisvų dalių, vest renginius - suorganizuokit kam nors gimtadienį tokį, kad visas kaimas atsimintų, verst knygas - pasiimkit anglišką knygą patinkančia tema ir išverskit pirmą skyrių.
 
Idėjos dažnai labai gražiai atsisijoja, kai savo fantaziją šiek tiek pagardini realybe. Atsiranda patirtis, naujos idėjos, pažintys, pinigai na ir tada normalus idėjų įgyvendinimas bei pinigai, apie kuriuos visi svajojam.
 
O jei po viso šito jūs vistiek norėsit rasti tuos savo milijonais besišvaistančius investuotojus, juos vistiek turėsit įtikint ne tik idėja, bet ir kodėl būtent TU gali ją įgyvendint. O ją įgyvendinti galėsi tik tūkstantį kartų bandęs ir dar tiek pat suklydęs. Nes tai neišvengiama. Jei nori kažką mokėti, turi turėti daug patirties, o vienintelis kelias jos įgyti - daryti kažką ir mokytis iš savo padarytų klaidų.
 
Galvokit apie mums jau gerai žinomus pavyzdžius, Gates'ą, Jobs'ą - juk tokias kompanijas sukūrė, bet pradžioj Bill'ui forumuose nereikėjo rašinėti, ką kiti mano ir ar įmanoma uždirbti, jei kompiuteris turėtų operacinę sistemą, nei Jobs'as klausė "kur būtų galima realizuot asmeninį kompiuterį"? Jie kūrė, mokėsi ir darė ir ne su "norinčiais prisidėti prie projekto", bet su tais, kurie galėjo ir mokėjo kažką daryti ir tikėjo ta pačia idėja.
 
Ką daryti toliau?
 
Paskaitykit:
Kodėl neverta bijoti, kad kas nors pavogs jūsų idėją. Bei kaip visada šaunų Kerniaus komentarąta pačia tema.
 
Pažiūrėkit:
 
Kaip visad gera Ilja Laurs kalba. Rekomenduoju šitą, nes jis mėgsta save vis kartoti kiekvienam video, o čia dauguma jo idėjų sudėta į vieną. O jei esat tikrai alkani, tai pažiūrėkit dar ir šitą, kuris yra gana panašus į pirmąjį, bet su keletu naujų įžvalgų, bei šitą, mano mėgstamiausią, peržiūrėtą gal 3 kartus.
 
Šitą būtinai - apie verslininkų didžiausias klaidas ir svarbiausias savybes.
 
Mokymuisi:
Programuoti galit pradėti mokytis:
http://www.codecademy.com
http://www.theninjaofweb.com/ - šiek tiek įvairių web develop'inimo pradmenų
http://www.codeschool.com/courses - čia yra tiek mokamų, tiek nemokamų kursų. Jei tikrai norit išmokt programuot, tačiau vis negalit normaliai prisiverst, siūlau nepagailėt šiek tiek pinigėlių. Motyvacija visai kitokia bus, kai žinosit, kad jau susimokėjot.
Įvairių mokamų/nemokamų kursų, kurie padės jums tobulėti galit rasti čia:
http://www.khanacademy.org/
http://www.udemy.com/ - čia vis akcijos programavimo kursam pasitaiko.
 
Jei kas dar nesinaudojat:
laisvą laiką labai verta leisti http://www.ted.com ir http://ecorner.stanford.edu/
 
Jei vistiek nežinot nuo kurio galo pradėt:
http://uzdarbis.lt/t157323/verslo-internete-ideju-schema/
http://uzdarbis.lt/t43883/rimti-darbo-budai-internete/
http://uzdarbis.lt/t149675/investicijos-i-ateiti-it-verslas/
 
Ką turit pridėti?
 
Pabaigai...
 
Niekieno nenorėjau įžeisti šituo pavadinimu, nes forume yra tikrai labai stiprių asmenybių senokai sukūrusių savo verslus ir sėkmingai juos plėtojančių. Čia skirta visiems tiems "idėjų medžiotojams" laukiantiems išganingosios minties. Nes žinau, ką tai reiškia, kadangi pats ten buvau. Taip pat žinau, kad iš to pagyti beveik neįmanoma, tačiau įmanoma su tuo susigyventi ir šio bei to pasiekti. Įmanoma kurti naujas idėjas, tačiau išmokti kartų vieną po kitos jas įgyvendinti. Didžiausias vaistas nuo šitos bjaurasties yra savo idėjos užauginimas ir pavertimas jos sėkmingu verslu.
 
Labai džiaugsiuos, jei bent vieną žmogų tai įkvėps imtis darbo pagaliau
 
Justinas

labai neištobulintas ir "neapšlifuotas" žaidimas. Kai kurie klausimai juokingai lengvi, bet jiems perkaityti ir peržvelgti kartais nelieka laiko. Taip pat atsakius neteisingai negalima pamatyti teisingo varianto. Nepatogi ir nenuosekli svetainės navigacija, reikia prisijunginėti po kelis kartus, ieškoti kur tas žaidimas. Iš esmės kaip pradinis variantas neblogai.

Sveiki visi būsimieji ir esamieji verslininkai!
 
Nežinau ar višiškai aš čia į temą, bet manau, kad galiu pasiūlyti savo pagalbą. :)
Tiesiog, neseniai pradėjau ieškotis kaip lengviau ir pigiau atsidaryti įmonę, ar man ją leis atsidaryti, kokių dokumentų reikės. Galiausiai ką daryti, prabėgus biurokratijos kliūčių ruožą. Na aš kaip ir išsiaiškinau, truko keletą savaičių, nors realiai tas mokymasis truko tikriausiai visą gyvenimą (jeigu nebūčiau susidūręs su tokiais dalykais savo ankstesniame gyvenime, tai nebūčiau įveikęs).
Mano paieškos prasidėjo tikriausiai taip kaip ir visų: googleje. Deja buvau nukreiptas į įmonių kurios teikia "įmonių registravimo paslaugas" kontoras ir tiek (kainos nuo 500 Lt iki 2000 Lt). Realiai, neradau nei vieno valstybės oficialaus puslapio kuriame viskas būtų aiškiai išdėstyta. Nusivyliau, bet nepasidaviau. Ėjau toliau!
Toliau sekė forumai, skelbimų portalai ir vėl ta pati google reklama... :( Belieka atsidusti... Uch... Deja, bet daugelis informacijos buvo pasenę, nebegaliojanti, o ir nei vieno žmogaus kuris galėtų savanoriškai padėti, neradau.
 
Ilga įžanga, bet pasiūlymas labai paprastas. Kviečiu visus susisiekti, kurie ieško patarimo ar menkiausios pagalbos, nežino kaip pildyti dokumentus, ar iš viso kam juos pateikti. Tikrai mielai padėsiu ir tūrėsite 100% veikiančią įmonę. O, svarbiausia, kad noriu padėti savanoriškai (NEMOKAMAI), tad viskas ką sutaupysit bus jūsų verslo pradžiai (tikrai žinau kokie tie pinigai yra svarbūs).
Atsiprašau už gramatines klaidas. :D
Rašykite į PM arba čia tiesiai. Esu Kaunietis, tad labiausiai būsiu naudingas Kaune, bet dau problemų neiškils ir kitiems.

Šaunu, čia visiems tiems Lietuviams, kuriems Kubilius žemiau visko(dėl delfio straipsnių), o užsienį gerbiamas žmogus ir kitos šalį ima pavyzdį, kaip jis susitvarkė su krize :)

A.Kubiliui skirtas Pasaulio lyderio apdovanojimas



Roterdamo Erasmus universiteto Ekonomikos fakulteto asociacija premjerui Andriui Kubiliuisuteikė 2012 m. Pasaulio lyderio apdovanojimą už nuopelnus ekonomikos srityje, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
 

Šis metinis apdovanojimas, anot pranešimo, skiriamas pasaulio lyderiams už ypatingus pasiekimus politikos, ekonomikos ir visuomenės gerovės srityse.




„Jūsų dėka, Ministre Pirmininke, Lietuva pakilo į aukštesnį lygmenį. Jūsų pastangos siekiant atgaivinti Lietuvos ekonomiką ir Jūsų veiksmai švelninant ekonominės krizės padarinius kelia susižavėjimą. Nors Lietuva smarkiai nukentėjo nuo krizės, jos ekonomikos atsigavimas trečiąjį ketvirtį buvo pats sparčiausias Europos Sąjungoje. Daugelį žmonių taip pat labai žavi ir įkvepia Jūsų gilus domėjimasis politikos mokslais, istorija ir žinių ekonomika", – pranešime cituojamas Roterdamo Erasmus universiteto Ekonomikos fakulteto asociacijos laiškas Lietuvos Vyriausybės vadovui.




Pasaulio lyderio apdovanojimą anksčiau yra gavę NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas, Pasaulio prekybos organizacijos vadovas P. Lamy, Švedijos Ministras Pirmininkas F. Reinfeldtas, buvęs Vokietijos kancleris G. Schröderis.




Apdovanojimų ceremonija vyks sausio 31 d. Roterdame, Erasmus universitete. Pasaulio lyderio apdovanojimą Lietuvos Vyriausybės vadovui įteiks buvęs Nyderlandų Karalystės Ministras Pirmininkas Janas Peteris Balkenende.



DELFI primena, jog premjeras savo politikoje pirmiausiai akcentuoja finansinį stabilumą.A. Kubilius pranašauja, kad Lietuva jau šių metų pabaigoje gali atitikti Mastrichto kriterijus.
 
Šaltinis DELFI
 
 
Va jums ir "blogio įsikūnijimas, nuvedęs Lietuvą į krizės dugną".

Aš naudoju panašų metodą. Perskaitau(būtent perskaitau, o ne permetu akimis) ir išanalizuoju visą medžiagą, iškarto bandydamas išsiaiškinti visus neaiškius dalykus - stengiuosi suvokti esmę. Labai nepatartina praleisti informacijos kurios nesupranti iš pirmo karto - po to bus tik sunkiau suvokti komplikuotesnius dalykus. Vadovėlio negalima skaityti kaip kokio romano, vadovėlį reikia nagrinėti.

HaH!!.. "In your face" visokiems iPhone, Android, WIFI, XHTML telefone ir kitoms beprasmėms technologijoms. Aš tai niekad nesupratau, kurio galo vartyti internetą mobiliam telefone, kai gali tą patį daryti savo nešiojamam kompiuteryje, arba dar geriau - stacionariame kompe darbe ar namie. Kokie ##### gali išleisti milijardus pinigų bereikalingom technologijom, kai yra super high-end`inis WAP protokolas... Ir pirštus dar užkočioji, kol visą delfi pravarai. Va čia tai kaifas!!!..
 
</sarcasm>

Aš naudoju panašų metodą. Perskaitau(būtent perskaitau, o ne permetu akimis) ir išanalizuoju visą medžiagą, iškarto bandydamas išsiaiškinti visus neaiškius dalykus - stengiuosi suvokti esmę. Labai nepatartina praleisti informacijos kurios nesupranti iš pirmo karto - po to bus tik sunkiau suvokti komplikuotesnius dalykus. Vadovėlio negalima skaityti kaip kokio romano, vadovėlį reikia nagrinėti.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Iš anksto atsiprašau - neturėjau laiko perskaityti visų 8 puslapių komentarų, tad nepykit, jei kai kur pasikartosiu.
 
Pirmiausia - pagarba temos autoriui už pasidalinimą šia istorija, ir nesavanaudišką norą kažką švelniai stumtelt, kad susimąstytų, atsimerktų, imtų dirbti su savimi.
 
Iš tiesų man labai svetima tai, ką DjiXas daro, ir kaip jis tai daro, bet tai yra visiškai nesvarbu. Kas svarbu - tai, kad kiekvienas turėtų suprasti, jog esame skirtingi - ne tik atrodome kitaip, turime skirtingus pomėgius, tikslus, vertybes, svajones, galų gale - mylime skirtingus žmones. Taigi mano vertybės, svajonės, tikslai - labai kitokie, nei DjiXo, bet aš neturiu jokios teisės teisti, smerkti ir apskritai vertinti jo pasirinkimo, taip pat, kaip niekas negali vertinti maniškio. Čia visai kaip "dėl skonio nesiginčijama", tik dar rimčiau - kas gali už mane nuspręsti, kaip gyventi aš turėčiau? Niekas, mes kiekvienas sprendžiame patys, bent jau, jei esam nebe mažamečiai. :) - tai juk MŪSŲ gyvenimai!
 
Esame labai unikalūs, kiekvienas su savo EGO, kuris formuojasi nuo vaikystės, įtakojamas aplinkos, tėvų, mokytojų, draugų, įvairių situacijų į kurias papuolame, TV ir t.t. - vardint ir vardint. EGO ir aš - nėra tas pats, tai tik maža dalelė manęs, nevisada teisinga, dažnai savanaudiška, suformuota aplinkos, iškreipta, pasipūtusi... Nesakau, kad to reikia atsikratyt, bet reiktų išmokt išgirsti gilesnį save, nei tas "aš pats kiečiausias, manęs įžeidinėt niekas neturi teisės" - tai pernelyg žemiška, neprotinga, žema. Geriau išmokti įsijausti ir į kitus, pažvelgti plačiau, suvokti, kad tavo pasirinkimas - nebūtinai tinka ir kitam, ir nėra tokio dalyko, kaip absoliuti tiesa.
 
Taip pat turim įvairius talentus, pašaukimus, gabumus - vieni esam tiksliukai, kiti - humanitarai, treti - menininkai, būna ir tokių, kurie gabūs kone viskam, arba atvirkščiai - kol kas nerado kam jie gabūs (tačiau tikrai yra kažkam gabūs). :)
 
Kiekvienas turim temperamentą, kuris yra keturių pagrindinių tipų mišinys, ir nelengvai rasit žmogų, kurio mišinio proporcijos sutaptų. Taip pat esam ekstravertai arba intravertai. Turim sudėtingus charakterius, skirtingą kiekį charizmos, esam linkę lyderiauti, arba norim turėti lyderį...
 
Nenoriu labai išsiplėsti, lenkiu prie to, kad kiekvienas esam kitoks, ir negali būti vieno recepto. Net ir milijono receptų būtų per mažai :) Kiekvienas turime rasti SAVO kelią. Ir panašu, kad DjiXas šiuo metu daro tai, ką jis turi daryti - nežinau, ar jo pasirinkimas logiškas, ar intuityvus, ar dar kažkoks - jis jaučia tam aistrą, nemato savęs niekur kitur, ir būtent todėl jis tai daro, ir darys, kad ir ką kiti besakytų. Ta aistra ir jaučiasi, todėl jūs ir lenkiate galvas - prieš jus žmogus, kurio ryžto negali užgesinti praktiškai niekas - tai užburia ir įkvepia. :)
 
Jei esate to priblokšti - tikriausiai patys savo kelio dar neradote, todėl tai ir kelia begalinį susižavėjimą. Jei savo kelią (bent jau šiam gyvenimo etapui) radote - patys elgiatės ne mažiau ryžtingai, tik savose srityse, tikite tuo, ką darote, jaučiatės laimingi, ir tas tekstas buvo tiesiog atvirai išdėstyta kitokia kito žmogaus istorija. Gal net pagalvojote skaitydami - "man pasisekė labiau... esu laimingesnis". Ne? :)
 
Tik nepulkite mėgdžioti, elgtis taip pat, ar net panašiai - DjiXo kelias yra tik jo kelias. O jūs - kiekvienas turite rasti saviškį. Niekada negalima trokšti būti panašiam į kažką, stengtis mėgdžioti kažko, net turėti idealą mano manymu nėra labai gerai - reikia stengtis būti savimi, ieškoti savęs, suprasti save, atrasti save - tik tada galėsite tapti geresni, nei esate. Būdami kažkuo kitu niekada nebūsite geresni - juk jūs apskritai nebūsite savimi, gyvensit kažkieno kito gyvenimą. :)
 
Sėkmės visiems paieškose, ir sveikatos DjiXui! Kelios citatos, kurios, tikiuosi, prasklaidys jaunatviškai-fanatišką susižavėjimą, ir padės suprasti, kad nereikia niekur pult stačia galva - gal tai ne tau ir ne tavo. :)
 
It takes courage to grow up and become who you really are. E.E.Cummings
 
Let the world know you as you are, not as you think you should be, because sooner or later, if you are posing, you will forget the pose, and then where are you? Fanny Brice
 
Be what you are. This is the first step toward becoming better than you are. Julius Charles Hare
 
You were born an original. Don't die a copy. John Mason

DjiXas, istorija, kurios neturėjote žinoti
 
Na ką, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nuspręndžiau pasidalinti ta „žymiaja“ istorija, kurią parašiau dar 2006 metais.
 
Tikriausiai vienintelė priežastis, kodėl ji tapo tokia populiari buvo ta, kad tais laikais uždarbis internete buvo kaip Sovietų Sąjunga... Visi ieškojo greitų būdų užsidirbti, apgaudinėjo vienas kitą ir šiaip, vyravo tamsusis amžius. Spaudinėdavai reklamas už dešimtadalį cento, o sulaukus emailo, kuris siūlo net 1ct, jauteisi kaip aukso ieškotojas atradęs pilną kapą brangenybių .
 
Tekstas yra originalus ir pilnas klaidų, tačiau lai būna jis toks, koks yra. Sentimentai vis dėl to daro savo...
 
Kadangi per sękančius 5-6 metus nutiko daug visokių dalykų, apačioje rasyte ir antrą istorijos dalį, iki pat 2011 12 31. Antrą dalį rašiau sau (kol viską prisimenu), dėl šios priežasties, keletas tik man aktualių detalių buvo iškirpta ar pakeista. Prisipažinsiu, norėjau iškirpti dar didesnę dalį istorijos ir žinau, kad gailėsiuosi kelių čia paviešintų detalių...
 
Internete pradėjau dirbti būdamas 15-16 metų...
 
------------------------------------------------------------------------
------------------------------------------------------------------------
 
Kadangi jau patraukiau jūsų dėmesį...
 
Gavau kelis laiškus su klasimais, kaip aš viską pradėjau ir t.t. Todėl sugalvojau glaustai viską aprašyti...
 
O viskas buvo taip...
 
Pradžia.
 
O viskas buvo taip, seniau brolis bandė kažką dirbti internete su spedia ir kitomis programomis, per metus ~2-3 USD uždirbo, tada jis metė, o po gerų metų nutariau visą tai pabandyti aš, žinoma, buvo daug neigiamų atsiliepimų ir „patarimų“, jog to daryti neverta. Tačiau aš nepasidaviau :-)
Pradėjau googlinti PTR‘ų, principą jau žinojau ir maždaug gaudžiausi, kas, kur, kaip :-)
Pradėjau su tokiais PTR‘ais kaip BankMails, DreamStartMail ir kitais scam‘ais :-) Žinoma, tą sužinojau vėliau, tada atradau #earncash ir kitus IRC kanalus, ten gavau PIRMUOSIUS 10ct į savo e-gold sąskaitą už registraciją, tai buvo kažkas „special“.
 
From: Smile! It increases your face value.
Memo: weather-mails .. buk aktyvus, rink refus
 
Dar iki šiol ieškau, kas man juos siuntė, žinau jog tas žmogus yra uzdarbis.lt, tačiau kas jis, nepamenu.
Bespaudinėdamas ant linkų rasdavau daug naujų, suradau clicking2rewards.com, kadangi e-golde jau turėjau apie du dolerius už registracijas, nusprendžiau pabandyti gauti ref‘u clicking2rewards, nusipirkau reklamos keliuose puslapiuose už 30ct (taip, seniau tokios sumos buvo :-)) ir gavau pirmuosius ref‘us, atrodo apie 15, taip susipažinau su reklamos efektyvumu ir pradėjau eksperimentuoti su įvairiu tekstu ir t.t.
E-Gold History pastbėjau, jog keletą pavedimų iš daug.tik.lt su memo: 5 centai, oho, tu jau turtingas , Sekis likuti )), Imk savo likuti http://web.archive.org/web/20040603191604/http://daug.tik.lt/
 
Lyg mačiau šį žmogų uzdarbis.lt
Na anyways, dirbau, dirbau, vergavau už centus, registravausi, naudojau pinigus reklamai, jau gaudavau bonus už ref‘us :-) Dauguma adminų prašė promotinti jų puslapius, kadangi šiek tiek apie mane jau girdėjo.
Uždirbau apie 20 USD, juos išleidau (net nežinau už ką :-)) naudodamas šį memo:
MP4E Advertising Reseller Affiliate Program Advert
Google radau:
http://64.233.183.104/search?q=cache:89Dw4UrS-qUJ:www.freeadvertisingforum.com/archive/index.php/t-124864.html+egold+529097&hl=en&ct=clnk&cd=1&client=opera
 
Tikriausiai čia buvo HYIP ar kažkas panašaus :-) O gal ir PTR ads.
 
Pirmasis bandymas.
 
Mano svajonė buvo atidaryti savo PTR tinklalapį, turėjau apie 20 dolerių, o viso reikėjo 99.99 + domeno, todėl tariausi su skripto kūrėjų, jog leistu paimti išsimokėtinai :-) VISKAS PAVYKO! Atėjo laikas pirkti domeną, kadangi turėjau gražų paveiksliuką su akimi, sugalvojau PTR pavadinti visiblemails.com :-)...
 
Ah ha! Išsiaiškinau kas man siuntė pirmuosius 10ct :-) NuPagady! Pastebėjau, jog tuo pačių adresu mokėjau jam už domeną :-) Ot NuPagady, gausi lupti už tai, jog žinojai viską, kad aš ieškau, bet tylėjai :-)
 
Laikas pasakoti toliau... Tačiau iškilo problema: iš ko aš mokėsiu? Sugalvojau, jog atidarysiu Ads Only puslapį, visi pradėjo man „patarinėti“ jog neuždirbsiu nieko, nes niekas nenori tik reklamų, aš su jais nesutikau :-) Nutariau suteikti galimybę, 1000 „ads“ pinigų konvertuoti į 10ct, taipogi siūlyti random payout‘us. Pradėjau dėlioti dizainą ir t.t. Po savaitės ar kelių puslapį atidariau, po 2min. nuo atidarymo, gavau 90 užsakymą, žmogus norėjo GOLD membershipo, todėl tai buvo idealu, tuos 90 USD jis siuntė žmogui, iš kurio pirkau script‘ą. Skolų neliko, pradėjo pirkti reklamą visi, membership‘us ir t.t. Pirmasis mano payoutas buvo XDVX :-)
 
Toliau e-gold seka keliasdešimt puslapių payoutų ir pirkimų :-) Verslas klesti, nusipirkau pirmąjį daiktą iš savo pinigų – nuosavą kompiuterį (jį naudoju ligi šiol). Darbo buvo ligi kaklo, tūkstančiai support emailų ir payout request‘ų, nenuostabu, jog didelių PTR webmasteriai ankščiau ar vėliau mirdavo, išprotėdavo arba pasitraukdavo, krūvis milžiniškas, sugalvojau, jog man jau gana, (ypa2 po to, kai kelias dienas nebuvo interneto, o email inbox prisikaupė dešimtys tūkstančių laiškų) išmokėjau likusius payout‘us ir visiblemails.com pardaviau už 120 USD, atsidariau antrą PTR‘ą diamondmails.com, priemiau tik kelias šalis, taip padidinau pardavimus, kadangi pirko reklamą tik search engine‘ams promotinti ir sumažinau krūvį, nuostabi išeitis :-) Sukausi toliau... mokėjau, miegojau, mokėjau, miegojau. Gaudavau keliasdešimt pirkimų į dieną, visi stebėjosi ypač gerais rezultatais, kadangi trindavau visus cheaterius, tikrindavau kiekvieną ip, paspaudimą... Aš žinojau ką darau :-)
 
Pradėjau pats reklamuoti kitų search engine‘us, „susimetėm“ su XDVX, jis tuo taipogi domėjosi, abu individualiai promotinom, viskas buvo puiko apie pusę metų, tačiau man jau pabodo būti tik pavaldiniu, atsidariau IceCubePTR.com (dar vieną PTR), šis nepavyko, buvo skubotas ir neapgalvotas, diamondmails.com pardavimai mažėjo, pinigų šaltinis mažėjo... Reikėjo kažką daryti... Pardaviau DiamondMails.com, IceCubePTR.com ir taupiau pinigus ant savo search engine scripto, sistema kainavo apie 750 USD pradžiai, tėvo atminimui suteikiau pavadinimą # :-)
 
Prasidėjo vargai, mokinausi elgtis su sistema, hostingo sąskaitos augo, gerų partnerių neturėjau, kurie gerai promotintų mano search engine‘ą. Siunčiau pinigus iš mamos sąskaitos, jog sugebėčiau sumokėti už serverį... Suradau kelis gerus provide‘erius (feed‘us), kurių rezultatus naudojau savo paieškos sistemoje. Pradėjo viskas kilti... (tai užtruko apie pusę metų), tačiau man vis dar trūko pinigų, ieškojau daugiau partnerių, pirkau sistemos patobulinimų, žodžių vargau... Tai truko dar pusę metų), o pelno dar nebuvo, kitaip tariant, daugiau nei metus dirbau dykai.
 
Gavau daugiau feed‘ų, kilo ir paspaudimų vertė, nustojau naudoti antrarūšius provider‘ius, išsilaisvinau. Vos ne kaip filme, kai jaūnėlis pakeičia senuosius, o jie priversti naudotis jaunėlio paslaugomis. Taip buvo ir man. Žmonės, kuriu rezultatus aš ankščiau naudojau, pradėjo naudoti maniškius, nes jau turėjau šiokių tokių pažinčių, visi tuo laiku populiarųs search engine‘ai naudojo mano rezultatus :-) Didelis pasiekimas. Viskas buvo puiku, stipresnis (aš) pakeitė silpnuosius ir juos įtaukė į savo verslą (jie pradėjo naudoti mano rezultatus), darbo buvo ypatingai daug, dauguma pabijojo kurti paieškos sistemas, vien dėl to, jog nebūtų nieko spėję, Žodžiu viskas truko dar pusę metų :-) Pasikeitė ir tinklalapis.
 
Lūžis. Nuopolis.
 
Gavau naujų partnerių, kurie siūlė ypatingai gerus rezultatus ir pasiūlymus, pvz.: wehuntitdown.com, gavau dar daugiau paieškų, verslas augo, jau wehuntitdown turėjau apie 3000+ USD, laukiau payout‘o, jog galėčiau išmokėti visiems ir pats pasiimti 20%, tačiau nesulaukiau, buvau apgautas. Kilo panika mano galvoje, ką aš dabar darysiu, ten buvo mano visi pinigai, žmonės pradėjo rašyti šimtus žinučių į dieną, klausdami, kur jų pinigai, paaiškinau jog mane apgavo, jie nebuvo „supratingi“ ir norėjo tik pinigų, paieškų skaičius krito, skolos augo, panika didėjo, ką daryti, ką daryti!? Tokiais atvejais dauguma pasitraukia. Tačiau aš to nedariau, susikaupiau. Pradėjau naudoti senus partnerius ir siūsti likusias paieškas, už paskutinius pinigus išmokėjau ilgiausiai laukusiems, kadangi mano bid’ai (vertę už vieną click’ą aka paspaudimo vertė) krito praradus partnerius žmonės vistiek nesiuntė tiek daug paieškų, kelis mėnesius gyvenau tokioje nežinioje.
 
Seni draugai neišduoda.
 
Įtikinau partnerius, draugus ir toliau man siųsti paieškas, pakilus paieškų skaičiui, gavau pasiūlymų iš kelių kompanijų (feed’ų), jog aš galėčiau naudoti jų rezultatus, viskas buvo puiko, bid’ai kilo, paieškos augo, pelnas didėjo susidomėjusių skaičius, pasiekiau maksimumą, dauguma kitų paieškos sistemų mirę, stambesnės suvalgė mažesnes. Darbo krūviai tapo nežmoniški, nemiegodavau naktimis, o prieš tai jau daugiau nei vienerius metus neturėjau atostogų, ariau kaip jautis, dirbau per šventes, savaitgalius, jokių pramogų. Tapau dirbanti mašina.
 
Didesnis pelnas – didesnė rizika.
 
Ieškojau dar geresnių pasiūlymų savo vartotojams, radau lookquick.com, jie siūlė puikias sąlygas, todėl surizikavau, pirmą mėnesį gavau payout‘ą, siunčiau dar daugiau paieškų, o tada... Jie neišmokėjo (tik vėliau sužinojau, jog jie taip daro visiems), praradau apie 7000 USD, šį kartą nieko nedariau, tapau nejautrus pinigams, nebuvo skirtumo, prarasiu 10 ar 10000 dolerių, pinigus gavau iš senų tiekėjų, todėl išsimokėjau.
 
Vienu žingsniu atgal, dviem į priekį.
 
Užplūdo iframer‘ių banga, šimtai kvailių pradėjo naudot šį triuką ir pašalino paskutines mažas paieškos sistemas iš rinkos, webmaster‘iai nebemokėjo su tuo kovoti, nes aptikti juos buvo sunku, o dauguma manė, (tie patys vilkai) jog tai neįmanoma, tačiau aš sugebėjau :-) O dabar tiesiai į pasakojimą... Kadangi praradau partnerius, kurie siūlė geras sąlygas, šiek tiek krito ir paieškos, tačiau tai man nemaišė, mane stiprino, vėl pradėjo plūsti žmonės, nes įgavau ypatingai aukšą pasitikėjimo lygį (net apgautas aš nepasidaviau). Pelnas siekę aukštumas. Smegenys kunkuliavo, miego trūkumas, visa užimta diena, reikėjo bent 2 dienų pertraukos, taip ir padariau. Sumažinau darbą perpus, už dviejų dienų gavau skambutį, sakmbino partneriai, su kuriais dirbau nuo pat pradžios dėl vadinamo fraud traffic‘o, jie pranešė jog man teiks tik antro lygio rezultatus, kitaip sakant dauguma feed‘o advertiserių nebenori jog aš jiems siūsčiau paieškas Man buvo šokas, štai ką man padarė petrauka! Puoliau į darbus, stengiausi atitaisyti klaidas, juk tai mano darbas! Tačiau jau vėlų... Viskas... Pelnas krito 90%. Išmoku mėnėsio „algas“ ir siunčiu likusius pinigus namo, viskas, perku lėktuvo bilietus ir po 2 metų be atsotogų skrendu atostogauti.
 
Šviežios mintys, naujos idėjos.
 
Atostogaudamas sugalvoju įkurti naują paieškos sistemą su aukščiausiomis technologijomis. Grįžęs puolu dirbti, taip atsiranda kitas mano projektas, (vasaros gale) o toliau... toliau dar tik bus.
 
Pabaiga.
 
Nepaminėjau smulkenų, pvz.: hostingo pardavinėjimo, investavimo į hyip‘us, surf‘us, bandymo atidaryti dar vieną PTR‘ą, kuris žlugo dėl ThePlanet kaltės, seo, dauguma apscaminimų dar didesnėmis sumomis ir t.t. tačiau tai jau kita tema.
Dabar žinote kaip tapau tuo, kuo tapau. Gali būti klaidų. Pasakojimą rašiau gana greitai ir glaustai.
 
Situacija šiuo metu: dirbu savaitgaliais, tačiau tiek, kiek noriu, galiu praktiškai leisti sau tinginiauti, tačiau tai tik per šventes, bet kiekvieną dieną stengiuosi viską suspėti, krūviai nėra tokie dideli, nes daug visko daro mano sistema, tačiau kartais tenka ir kelias paras nemiegoti
 
Papildyta:
 
Pamiršau paminėti, kad turėjau ir dar vieną paieškos sistemą, kuri gyvavo kartu su pirma sistema.
 
http://www.djixas.com/story/p4.png
 
Iš archyvų ištraukti screenshot, gaila, kad pusės paveiksliukų neberodo.
 
http://www.djixas.com/story/visiblemails.png
 
http://www.djixas.com/story/diamondmails.png
 
http://www.djixas.com/story/p2.png
 
http://www.djixas.com/story/p3.png
 
---------------------------------------------------------
---------------------------------------------------------
 
Antra dalis, 2006-2011
 
2006 vasarą grįžau iš atostogų ir puoliau planuoti naująją paieškos sistema. Šį kartą viskas turėjo būti tobula...
 
2006 rugsėjo / spalio mėnesį paleidžiu dar vieną PPC ir išsiunčiu laišką seniesiems savo klientams. Problemų pritraukti žmonių nebuvo,visi senoliai žinojo apie mano naująjį projektą, todėl traffic’as augo sparčiai.
 
http://www.djixas.com/story/m.jpg
 
http://www.djixas.com/story/240-400.jpg
 
http://www.djixas.com/story/300-600.jpg
 
Iš archyvų ištrauktas screenshot. Ignoruojant kelias klaidas bet dingusius paveikslėlius, puslapis daugmaž taip ir atrodė.
 
Nežinau kas čia rašė ir kodėl tokį screenshotą turiu išsisaugojęs, bet toks tekstas pakėlė nuotaiką:
 
http://www.djixas.com/story/p1.jpg
 
Anyway, su nauja paieškos sistema atėjo ir nauja cheater'ių karta. Šį kartą, juos pagauti nebuvo taip paprasta, nes neįsigilinus, traffic'as (lankytojų srautas) atrodė 100% natūralus.
 
Šie žmonės buvo tos srities profesionalai, žaidimai su iframes (kuomet nematomas script'as įdedamas į puslapį ir atėjus lankytojui, jis to nežinodamas paspaudžio ant reklamos) buvo pakeisti sudėtingais algoritmais, kurie sukeldavo didelį galvos skausmą. Toks jau tas darbas...
 
WebMasterio Košmaras
 
Praėjus mažiau nei metams po projekto paleidimo, išaušo dar vienas rytas... Tai buvo 2007 Birželio 09 diena...
 
Įsijungiau kompiuterį ir patebėjau, kad mano tinklalapis nebeveikia. Hmm, kažkas blogai su failų nustatymais. Prisijungiau prie cPanel ir netrukus išvydau klaidą... Parašius support‘ui išgirdau nelabai malonų atsakymą:
 
HDD gedimas, sugadinti duomenys.
 
Nieko tokio, pagalvojau... Juk būtent tam ir pirkau serverius su 2 kietaisiais diskais. Vienas backup‘am laikyti.
 
Tais laikas pats serverių neprižiūrėjau ir į visą valdymą nesigilinau. Paprašiau, kad atstatytų duomenis iš atsarginės kopijos (buvau prašęs, kad jas darytų kiekvieną dieną), tačiau sulaukiau tokio atsakymo:
 
Backup‘ų scriptas buvo netaisyklingai sukonfiguruotas. Pilnos atsarginės kopijos nėra.
 
Mano širdis pradėjo plakti greičiau. Jaučiau didelį adrenalino antplūdį ir nieko su juo negalėjau padaryti... Liko tik paprašyti, kad pabandytų atstatyti prarastus duomenis ir laukti.
 
Po kelių dienų nežinios ir daug išlietų nervų, visi įmanomi duomenys buvo atstatyti. Dėja, to nebuvo gana, mad mano pagrindis projektas vėl veiktų. Griebiausi šiaudo ir paprašiau, kad mirusį HDD atsiųstų paštu. Yra pilna bendrovių, kurios už nekuklią sumą atstato duomenis. Dėl man nežinomų priežasčių, to padaryti jie nesutiko... Laikas bėgo, o mano puslapis ir toliau merdėjo. Pabendravus su advokatais, jie pagaliau atsitokėjo ir sutiko atiduoti kietąjį diską...
 
Praėjus maždaug mėnesiui po visų įvykių, mano puslapis jau veikė. Išsiunčiau žinutes visiems klientams ir pranešiau apie sutvarkytą problemą.
 
Dėja, greitai teko nusiviliti, lankytojų srautas pasieke vos 20% prieš tai buvusių skaičių (ir per 6 mėn. nukrito iki 10%). Kadangi kitos paieškos sistemos gaudavo rezultatus būtent iš manęs, jiems neliko nieko kito kaip naudoti mažiau mokančius partnerius. To pasakejo sumažėjo tiek jų uždarbis, tiek norinčiųjų tą programą naudoti webmasterių skaičius.
 
Aukso amžiaus pabaiga
 
Nors tinklalapis ir nepasiekė buvusio projekto populiarumo, tačiau tikrai buvo ką veikti. Pvz.: iš senų laiku prisimenu štai ką:
 
- Nemiegojimas iki tol, kol prasideda haliucinacijos
- Tokių produktų kaip BSN NO Xplode vartojimas, tik ne sportui, o darbui
 
Krūviai sumažėjo, tačiau to neužteko, nes jokio gyvenimo apart kompiuterio nebuvo. Tiesą sakant, apie tai net negalvojau, kadangi toks gyvenimo būdas man labai patiko.
 
Mažėjant tokių paieškos sistemų populiarumui (kadangi mano paieškos rezultatus naudojo bene visi tokių sistemų sąvininkai, vadinamosios krizės anksčiau nelabai ir jaučiau) ir dar taip nukritusiam lankytojų skaičiui, buvo akivaizdu, kad toks projektas ilgai nesilaikys, reikėjo kažką keisti... Kitaip sakant, pasiekiau dugną, iš kurio išsikapstyti reikėjo laiko bei idėjų. Apsvarsčiau tuo metu „uždarbio rinkoje„ esančias galimybes:
 
PTR mirė, paieškos sistemos (PPC) merdėjo, o HYIP bei AutoSurf, kurie ir taip niekada nedomino, buvo ties išnykimo riba...
 
Naujų uždarbio būdų beieškant
 
Dar dirbant su paieškos sistemomis, po truputi plėtojau savo verslą. Hostingas bei affiliate sale‘s buvo keli iš jų. Aktyviau domėjausi ir SEO, todėl buvo tik laiko klausimas, kada atsistosiu ant kojų.
 
Vienos bemiegės nakties metu, sugalvojau atidaryti blogą, kurį paleidau 2007 m. vasarą. Nors pradžioje uždarbio ir nebuvo (keli doleriai per mėnesį), blog‘o tematika buvo viena iš mano „aistrų“, todėl jį pildyti buvo gana linksma ir dėl pinigų nesiskundžiau.
 
Labai senai (2004), turėjau lietuvišką įvairių pamokų portalą (projektas.talte.net > projektas.ten.lt > pamokos.net, kurį rodė ir tuo metu populiari „NKTV“). Jo dėka išmokau naudotis Photoshop (nes pamokas reikėjo kažkam rašyti), to pasekoje, pradėjau kurti įvairius dizainus, o tas man labai patiko.
 
Kadangi jokių, ypač laiką eikvojančių įsipareigojimų neliko ir spaudimo dirbti taipogi nebuvo, plaukiau pasroviui... Pradėjau aktyviau reikštis forumuose, naudojau IRC ir kitaip švaistyti savo laiką. Žinoma, buvo dienų, kai dirbau nuo ryto iki vakaro, tačiau kovos su vėjo malūnais baigėsi.
 
Paleidau daug mažų projektų, adult, affiliate, forumai, direktorijos ir pan. Toliau mokinausi SEO bei žaidžiau su dizainu.
 
Nors aukso amžius baigėsi, jaučiausi visai gerai. Turėjau laiko nueiti į mokyklą, o to pasekoje susiradau net ir tikrą draugą (10-11 kl.). Keistai skamba, tačiau tokia jau ta realybė.
 
Tik jo dėka, išlindau į šviesą. Per ateinančius metus turėjome nuostabų laiką, atšventėm vaikystę, kurios niekada neturėjau. Atsirado draugės, vakarėliai soduose ir pan. Gal ne veltui sakoma, kad ne piniguose laimė...
 
Dėja, daugumai įstojus į universitetus, po truputi vienas nuo kito atitolome, o gal subrendome... Iš mūsų „gaujos“ likome tik aš bei geriausias draugas. Po kelių dienų mokslų, supratau, kad toks dalykas ne man ir viską mečiau. Ėjau tik į anglų kalbos paskaitas, kurios man labai patiko. Niekada nemėgau tokios švietimo sistemos, buvau įsitikinęs, kad man diplomo neprireiks ir niekam niekada nedirbsiu...
 
Bėgant metams, augo ir žinios. Mano dizainus pradėjo naudoti tokios firmos kaip AMD bei NVIDIA, hosting‘as bei blog‘as populiarėjo, o SEO sekėsi puikiai.
 
Be visa to, susidomėjau ir investicijomis akcijų biržoje, domino greiti pinigai, o akcijos tai ir siūlė. Visiškai nieko apie tai nenutuokiau, todėl pirmau RIMM (Research in Motion), AAPL (Apple) ir GOOG (Google) akcijas. Kodėl? Nes kilo... Dėja, sprogus nekilnojamo turto burbului ir prasidėjus krizei iš mano investiicjų mažai kas ir liko. Nenaudojau nei stop loss, nei take profit, nes gyvenau iliuzijų pasaulyje, kuriame akcijos turejo kilti amžinai...
 
Tuo metu dalyvavau ir SEO konkursuose, nes mėgau konkurenciją, tačiau greitai supratau, kad to man negana. Norėjau karo, todėl sugalvojau pasiimti viena iš pačių populiariausių raktažodžių „buy viagra“ ir kilti į viršų.
 
Po bene pusės metų, mano puslapis jau sedėjo top 3 (yahoo.com paieškos sistemoje), o „viagra“ top 10, jaučiausi SEO dievu, o sukauptas žinias pritaikiau ir kituose puslapiuose...
 
What could possibly go wrong? O buvo 2008...
 
Prasideda
 
Nei iš šio nei iš to pradėjau viduriuoti, atrodo nieko blogo, tačiau tai tesėsi ir tesėsi. Bėgant savaitėms, pajaučiau intensyvius širdies skausmus, pirmą skausmą ignoravau, kadangi buvau plonas ir problemų prieš tai niekada neturėjau, tačiau vieną vakarą kažkas nutiko... Pradėjo suktis galva bei kretė drebulis, teko kviesti greitąją. Jiems atvykus, aš jau kračiausi savo lovoje ir galvojau, kad dar nenoriu mirti. Greitoji mane nuvežė į ligoninę ir padarė įvairius tyrimus, diagnoze: tachikardija dėl kalio trūkumo.
 
Išrašė daug vaistų (~15-20 tablečių per dieną) ir išleido namo. Jaučiausi kaip pensininkas, kadangi tokių kiekių niekada neteko gerti. Sveikata buvo prasta. Pastoviai sukosi galva, jaučiau silpnumą, intensyviai plakė širdis. Dienas leidau lovoje, o vakare sukaupęs paskutines jėgas atnaujindavau blogą, taip jau reikėjo... Dar ne vieną kartą keliavau su greitąją pagalba...
 
Kadangi daktarai tiksliai nežinojo kodėl vis dar tęsiasi viduriavimas (gydė viską, nuo nervinio išsekimo iki neaišku ko), nervavausi, o to pasekoje atsirado ir opa, dar viena problema... Susitarėme su viena gydytoja, kad mane pagultys į ligoninę. Kitą dieną ten nuvykus, jie pasake, kad čia dar nėra ypač problema ir galima gydytis namie (mačiau iš jos pinigų trokštančių akių, kad ji nori kyšio). Kyšių niekada nedaviau ir neduosiu (toks jau esu), išvažiavau namo...
 
Bėgo mėnesiai, o aš vis dar kankinausi, užmiršau ką reiškia būti sveiku žmogumi ir dieną praleisti be problemų. Bene po pusės metų tokio „gyvenimo“ bei dietos opai nuraminti (tik virtas maistas, jokių prieskonių, riebalų ir pan.), problemos po truputi aprimo, o vėliau ir visiškai dingo... Grįžau į gyvenimą...
 
Tais metais beveik nieko naujo nenuveikiau, tačiau džiaugiausi, kad buvau sveikas. Toliau pildžiau blogą, plėtojau kitus puslapius bei ieškojau hostingo klientų. Gyvenimas ėjo savo vaga.
 
Smūgis žemiau juostos
 
Buvo 2009m. vasaros vakaras, sedėjau prie kompiuterio ir žiūrėjau Starcraft Korea finalą. Staiga, pajutau silpnumą ir pagalvojau, kad tuoj nualpsiu... Užplūdo adrenalino banga ir drebulys, jau žinojau, kas manęs laukia...
 
Buvo iškviesta greitoji, ir vėl kračiausi savo lovoje... Ir vėl mane išvežė... Šį kartą kalio trūkumo nebuvo ir visi tyrimai buvo idealūs. Išleido namo...
 
Ir vėl sekė eilė tyrimų, pastovus bendravimas su daktarais bei pasivažinėjimas greitąja. Viskas priėjo iki tokio lygio, kad greitosios personalas jau mane pažinojo. Dėja, niekas nežinojo kas man yra.
 
Buvau apimtas nevilties... Būdavo dienų, kai visą laiką žiūrėdavau į tuščią sieną, kol suskambėdavo priminimas ir ėjau pildytį blog‘ą bei tikrinti el.paštą...
 
Visas gyvenimas tapo tikru pragaru ir tikrai niekam nelinkiu to patirti. Prasidėjo viso kūno skausmai, bėrimai, atsinaujino opa, atsirado temperatūros šuoliai, pykinimas, kraujas iš tokių vietų, kur ten jo neturėtų būti, silpnumas, galvos svaigimas, padidėjusi blužnis, drebulys, tirpdavo visos kūno vietos (nuo nervų) ir pilna kitų simptomų... Svoris nukrito iki 53 kg (man buvo 21-23 metai). Pirma kaltino nervus, tačiau kai po raminamųjų būdavo tas pats, suprato, kai tie ne jų kaltie.
 
Nakties pradėjau bijoti labiau nei velnias kryžiaus. Užmigus prabusdavau nuo konvulsijų, kartais nuo oro trūkumo, nebegalėjau kvepuoti, drebančiom rankom ieškodavau telefono, kad paskambinti kitam kambaryje budinčiai mamai, jog ji atbėgtų ir iškviestų greitąją, ir taip bene kiekviena naktį... Ryte žinojau, kad vakare ir vėl manęs laukia kova, kurią aš turiu tęsti.
 
Nieko labiau nenorėjau, tik gyventi...
 
Vieną vakarą atvažiavo brolis, buvo eilinis vakaras, tačiau man ir vėl pasidarė blogiau, pamenu kai greitajai mane išvežant, jis pagriebė man už rankos, tai buvo vienas iš šilčiausių mano prisiminimų...
 
Gulėjau vieną vakarą lovoje, rytojus buvo svarbi dieną, kadangi turėjau sužinoti kraujo vėžio tyrimo rezultatus... Gulėjau ir galvojau apie savo gyvenimą ir ką darysiu, jeigu rezultatai parodys, kad aš jį turiu. Verkiau, nes galvojau apie ateities planus, planus pakeisti tai, kas mano buvo ir yra labai svarbu... Privalėjau gyventi... Atėjau pasiimti tyrimo rezultatų, man juos padavė ir nieko nepasakė, prašiau, kad perskaitytų, bet pažiūrėjus atsisakė... Nuėjus pas gydytoją paaiškėjo, kad nieko baisaus nerado, todėl nusiraminau... Dėja, tai tik reiškė, kad ir toliau jie nežino, kas man yra. Išrašė dar vaistų...
 
Mačiau, kad šeima ypač nervavosi, todėl turėjau kažką daryti... Per tiek laiko jau supratau, kad šie simptomai nėra mirtini, todėl stengiausi juos nuslėpti taip, kaip galėjau. Apsimečiau, kad man viskas gerai, tapau įtikinamas aktorius tiek šeimai, tiek aplinkiniams. Tik prieš mėnesį (2011 11) šeima sužinojo, kad viską nuo jų slėpiau...
 
2010 sausį pradėjau lankyti sporto klubą. Pradžioje buvo sunku, kadangi jaučiausi prastai, tačiau po truputi viskas pradėjo gerėti. Pats sau susidariau ypač griežtą dietą: jokio cukraus, saldumynų, padažų, rukytų gaminių, picų, alkoholio (kurio ir taip jau nevartojau), čipsų, riebesnės mėsos, jokio kepto maisto ar pusfabrikačių, ypač maži kiekiai druskos. Valgiau tik košes, daržoves, salotas ir vaisius. Mėsą ar žuvį valgiau ne daugiau kaip kartą dienoje, kurią troškinau garuose ar viriau vandenyje.
 
Sportas ir toks gyvenimo būdas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, kurią pradėjau dievinti. Nepirkdavau nieko kas turėjo raidelę E, viską dariausi pats ir labai tuo džiaugiausi.
 
Po truputi atsigavau, nors ir toliau kankino tos pačios problemos (prie kurių jau buvau įpratęs), simptomai nebuvo taip dažnai pasikartojantys ar labai intensyvūs, todėl gyventi buvo galima. Susitikus su draugais ar pažystamais ir toliau vaidinau, visi galvojo, kad man viskas gerai.
 
Meilė iš pirmo žvilgsnio
 
Dar būdamas 16 metų kalbėjau su vienu klientu, kuris užsiminė, kad bandė užsidirbti Forex, tačiau pinigus prarado. Nežinojau, kas yra Forex, tačiau tas žodis man sukėlė įvairiais emocijas, kažkur širdyje žinojau, kad tai yra skirta man... Tuo metu dar dirbau su paieškos sistema, todėl šis pokalbis greitai užsimiršo...
 
Kadangi dažnai gulėdavau lovoje, kildavo visokių minčių ir štai, vieną vakarą (2010 pradžioje) prisiminiau apie Forex... Prisėdau prie kompiuterio ir pradėjau ieškoti informacijos, greitai supratau kas tai yra ir kaip iš to galima uždirbti. Tokie pasakymai kaip: tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje, 90-99 procentai investuotojų ten praranda pinigus ir t.t. mane tik užvedė.
 
Draugai bei šeimos nariai manęs nesuprato. Norėjo, kad aš veikčiau kažką kito, nes investicijos yra labai sudėtingas dalykas. Tačiau aš niekada neklausiau kitų ir paisiau tik savo nuomonės. Ne jie, o aš žinau, kas man geriausia. Kai jie dvejojo mano sugebėjimais, man net nebuvo toptelėjusi mintis, kad man nepasiseks.
 
Laukiau tos dienos, kada galėsiu juos visus pasikviesti į savo iš Forex pinigų pastatyą namą ir paleisti šį video:
 
http://www.youtube.com/watch?v=6tZTojhZJ98
 
Kadangi niekur nedirbau, Forex galėjau studijuoti ir visą dieną. Susiradau pilną resursų (pradėjau nuo Forex lietuviškai YouTube video) ir įdėmiai klausiausi. Nugrimzdau į FX pasaulį ir daugiau apie nieką negalvojau. Ignoravau visus savo simptomus, pradėjau rėkti ant paties savęs (man the fu*k up), nebegalėjau sustoti... Grįžau į savo senąjį „Aš“. Mokymosi ciklas buvo maždaug toks:
 
- Pusryčiai (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją)
- Po jų žiūrėdavau Forex video tol, kol pavargdavau
- „Pertraukos“ metu skaitydavau apie Forex, nes video buvo jau per daug, darydavau taip tol, kol pavargavau. Tada sekė arba daugiau video arba pietūs.
- Sporto klubas
- Prekiavimas tikra sąskaitą (niekada nenaudojau demo)
- Pietūs (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją)
- Prekiavimas Forex
- Mailai, blogo atnaujinimas, hostingo support
- Forex video, audio, tekstas ir taip iki nakties.
 
Taip mokinausi tol, kol baigiau visus atrinktus video kursus (~3 mėn studijų), (knygas skaitau iki šiol). Kai telefonas nebūdavo išjungtas, skambinantieji paklausę „ką veikiu“ visada girdėjo tą patį atsakymą: mokinuosi Forex. Jaučiau nepaprastą malonumą, jeigu sapnuodavau, sapnuodavau grafikus, rytais šokdavau iš lovos ir puldavau studijuoti Forex, sužinojęs kiekvieną naują triuką krykštavau kaip maža mergaitė. Tokias emocijas jaučiu iki šiol.
 
Kadangi vaidinau sveiką žmogų, 2010 balandį sugalvojome aplankyti Amsterdamo Trance Energy šokių festivalį. Nuėjus į pre-party, pradėjo suktis galva ir pajaučiau silpnumą. Stovėjau vietoje vaidindamas, kad šoku, tačiau mintyse norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtūsi. O dar tik buvo pati renginio pradžia. Atsisėdau ant odinio kampo ir žiūrėjau į telefoną, nežinau kiek laiko ten praleidau, tačiau aš buvau ne vienas. Po kelių valandų, draugams renginys atsibodo ir visi nusprendėme važiuoti į viešbutį. Išėjus į lauką, draugas pasakė, kad mano lūpos visos melynos. Dėja, tokių dalykų nuslėpti negalėjau. Nusijuokiau ir visi važiavome išsimiegoti... Kitą dieną sekė pagrindinis vakarėlis, ten jaučiausi lygiai taip pat.
 
Grįžus namo daugiau nieko nenorėjau, kaip tik išsimiegoti, taip ir padariau...
 
Toliau prekiavau Forex ir mokinausi iš savo klaidų. Atėjus gimtadieniui, net nežinojau kiek man metų, pamiršau apie viską, kas nėra Forex.
 
Forex + Dietą + Sportas buvo viskas, ko norėjau. Keldavausi naktimis, jeigu būdavo specialūs seminarai, klausydavausi ir semiausi žinių. Dabar planas buvo toks: uždirbti daug pinigu, kad galėčiau nuskristi į Japoniją ar Švecariją, kur mane ažiūrėtų ir galbūt padėtų diagnozuoti tai, ko negalėjo Lietuvos medikai. Atšventus 2010 Kūčias bei Kalėdas, pradėjau ruoštis vienai svarbiausių savo kelionių...
 
2011 Sausį išskrendu į Londoną, susitinku su savo Forex mentoriumi... Išmokstu daug neįtikėtinų dalykų bei susipažįstu su nuostabiais žmonėms iš viso pasaulio (tarp jų ir vienas Danijos Lietuvis).
 
Mano mentorius (kuris savo vardo nenorėjo minėti (ir jeigu jūs jį atpažinote, būtų šaunu, jeigu taipogi neminėtumėte)), buvo ir yra vienas iš mano įkvepėjų. Tačiau ne todėl, kad turi pinigų ar todėl, kad prekiauja Forex... Ne.
 
Tiesą sakant, jis man primena mane patį. Tai toks žmogus, pas kurį bemiegės naktys yra kasdienybė, kuris jaučia Forex aistrą ir dirbą tiek, kiek gali. Būtent todėl jam ir jaučiu pagarbą, nes tokių žmonių, kurie TIKRAI dirba sutikti daug neteko. Nežmoniška pagarba iš mano pusės. Pralenkti jį yra vienas iš mano tikslų, tik ne todėl, jog noriu pasmaukyti ego, o todėl, kad parodyčiau, koks jis geras mokytojas.
 
Tai žmogus, kuris gerbia savo kūna ir jį prižiūri (buvo linksma sužinoti, kad mūsų dietos bei hobiai yra +- identiški). Jis yra visiškai atsidavęs Forex, nors jam virš 40 metų, jis neturi jokios žmonos ar vaikų, nes visą laiką praleidžia FX. Žinau, kad daugumai tai neatrodo priimtina, tačiau tai yra būtent tai, ko aš noriu.
 
http://www.djixas.com/story/pic.jpg
 
(Mentoriaus nuotrauka iš Olimpinių žaidynių)
 
 
Aplamai, jaučiu pagarbą tokiem žmonėm, kurie atiduoda viską, jog pasiektu savo tikslo. Tokie žmonės kaip Andreas Munzer (nors ir esu prieš steroidų vartojimą), Mentorius ar animacinio serialo personažas Vegeta, yra asmenybės, kurios mane įkvepia. Žmogaus valia yra nuostabus dalykas, kurio dėka mes galime pasiekti viską.
 
http://www.youtube.com/watch?v=3alS4rTR-bQ
 
Paskutinį vakarą Londone pavakarieniavome, pakalbėjome apie mums svarbius dalykus bei atsisveikinom. Ryte palikau viešbutį ir patraukiau link oro uosto... Jaučiausi gerai.
 
Įsėdau į lėktuvą, išsitraukiau Forex užrašus, paleidau Depeche Mode grojaraštį ir pradėjau skaityti... Tada nutiko įsimintiniausias dalykas 2011 metais.
 
Skridau vienas, buvau toli nuo namų... Niekas nežinojo kas man yra, kiti net nežinojo, kad aš kažkuo sergu. Apart Mentoriaus, niekas manimi netikėjo... Bavau pratęs prie negatyvaus aplinkinių mąstymo, dar prieš pradedant dirbti internete. Visi sakė, kad užsidirbti neįmanoma. Tada sake, kad PTR, kuris nemoka tikrų pinigų niekada neuždirbs, PTC miršta, neapsimoka nieko daryti, neįmanoma vienam žmogui užkelti „buy viagra“, kad ir į top 10, tam reikia labai daug investicijų. Forex neapsimoka dirbti, nes tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje ir iš to uždirba tik „išrinktieji“. Per visus tuos metus, Mentorius buvo pirmasis žmogus, kuris manimi patikėjo. Galbūt jis pamatė mano tikrąjį charakterį, suprato, kas aš esu.
 
Per tuos metus nebendravau su niekuo, praradau beveik visus vaikystės draugus, beveik visas santaupas (susprogdinau 7 Forex sąskaitas). Atrodo, kad apart Forex daugiau nieko neturėjau...
 
Beskaitant išgirdau šią dainą ir pajaučiau neapsakomas emocijas...
 

 
Tuo momentu supratau, kad Forex yra tikrieji mano namai... Neberūpėjo man nei pinigai, nei sveikata, nebenorėjau nieko kito, tik prekiauti Forex, jaučiausi vieningas su visata.
 
2011
 
Atvykęs namo ir toliau studijavau Forex, sekėsi puikiai. 2011 pradžioje atidariau privatų investicijų fondą. Ir vėl grįžau į savo ritmą: miegas, dieta, sportas, Forex.
 
10:30 jau gulėdavau lovoje, o 7:30 ryto keldavausi. Taip darau iki šiol, nesvarbu, tai šiokadienis ar Naujieji Metai.
 
Laikui bėgant atradau savo Forex stilių, nebenaudojau nieko (apart pagrindų), ką mane išmokė Mentorius, viską perimė mano paties intuicija bei praktika. Nesidomėjau niekieno metodais, nes tik aš vienas žinojau savo silpnasias ir stipriasias vietas.
Susisiekiau su Mentoriumi ir papasakojau apie savo ateities planus, planus, kurių niekas iki tada nežinojo. Papasakojau, kad Forex kelionę noriu tęsti vienas. Greitai gavau ir tokį palinkėjimą:
 
http://www.djixas.com/story/picccc.jpg
 
Forex sekėsi puikiai, ir toliau bendravau su Mentoriumi, bei dalinausi savo patirtimi. Iš jo tuo metu norėjau tik vieno: daugiau jokių FX patarimų. Jis tokio prašymo metu tik nudžiugo, kadangi skatino individualų mąstymą.
 
Mėtams bėgant, po truputi pradėjau pardavinėti savo senuosius puslapius. Pasilikau tik hostingą, blogą bei didmeninės prekybos įmonę, kurią dabar 24/7 valdė mano geras draugas.
 
Ir vėl atejo mano gimtadienis, ir vėl sužinojau kiek man metų... Jį atšvenčiau valgydamas grikių košę bei gerdamas vandenį. Visas nesveikas maistas bei alkoholis man kėlė didelį šleikštulį.
 
Po gimtadienio supratau, kad reikia susitvarkyti sveikatą, juk kankinausi jau daugiau nei du metus... Pats pradėjau domėtis medicina, ėjau į privačias klinikas pas visus specialistus iš eilės (nuo A iki Z). Pats susigalvodavau kokius tyrimus atlikti, sumokėdavau pinigus ir laukdavau rezultatų. Šiandin darysiu skydiaulkės bei šiuos kraujo tyrimus. Mokėjau ir mokėjau pinigus, tačiau kaip nieko nerado, taip ir nerado. Tai dar buvo tik pati pradžia.
 
Po tiek metų nežinios, mano nervai jau buvo visiškai išderinti, o tiesą sakant, jų ten visai nebuvo. Menkiausia smulkmena man sukeldavo nepaprasta pyktį. Pradėjau gerti raminamuosius, tačiau jie manęs neveikė, reikėjo didinti dozes.
 
Ir toliau tesiau paieškas, nes žinojau, kad ankščiau ar vėliau kažką surasiu. Daktarai visada sakydavo tą patį: tai nervinio pagrindo sutrkimai, tačiau aš jiems aiškindavau, kad tokių problemų turėjau dar prieš tai, kai buvau sugadinęs nervus.
 
Pradėjau važinėti į kitas klinikas, kalėti su pažystamais. Lapkričio mėnesį sekė dar daugiau tyrimų ir staiga, po vieno tyrimo man pasake: radome pakitimų smegenyse, įtariame epilepsiją.
 
Nusiraminau, nes kažką rado, tačiau žinojau, kad toks dalykas nėra labai geras mano ateičiai. Gydytojai siūlė apriboti tuos dalykus, kurie mane nervuodavo, tačiau aš tik nusijuokiau, nes Forex tikrai nebuvo meditacija. Išrašė vaistų, tačiau aš jų negėriau.
 
Grįžau namo, pasileidau Depeche Mode - Home ir priemiau sprendimą, toliau prekiauti Forex ir ieškoti antros nuomonės. Kaip mano Mentorius sakė: galutinis tikslas yra svarbiau už skausmą. Tokiu principu ir gyvenau.
 
Tačiau tai manęs nesustabdė ir aš toliau vaikščiojau pas kitus specialistus. Ir toliau sakė, kad man viskas gerai, tačiau mokėjau pinigus už visus įmanomus tyrimus ir ėjau iki galo, braukydamas savo „check list‘ą“. Lapkričio gale – Gruodžio pradžioje pasidarė šiek tiek blogiau kol galų gale daktarai ir vėl kažką rado, šį kartą tai buvo daug rimčiau...
 
Daktarai man paaiškino, kad reikia daugiau tyrimų, sukvietė visą savo komandą bei puolė tartis. Man buvo uždrausta sportuoti, o to aš labai nenorėjau. Žinojau, kad tai buvo tik laikina... Nutraukus sportą grįžo keli simptomai, o seni paaštrėjo, naktimis tirpdavo visas kūnas, ko labiausiai nemėgau. Priedusulio ir konvulsijų jau buvau pripratęs.
 
Sezono finalas
 
Vieną vakarą vedžiojau šunį... Eidamas miške nukritau, atkirto kojas. Adrenalinas užplūdo mano venas, tačiau aš nieko negalėjau padaryti, išsikviečiau pagalbą... Mano nuvedę namo ir liepė laukti paskirtos datos. Pažiūrėjau į savo kojas, pilvą ir išsigandau. Koja buvo ryškios geltonos spalvos, žinojau kas manęs laukia...
 
Vienas daktarų vizitas sekė kitą, o kalendoriuje pažymėtos dienos parodė, kiek dar tokių vizitų manęs laukia...
 
Po Kalėdų daktarai paskiria chemiją, tačiau aš žinau, kad Naujuosius metus sutiksiu taip pat, kaip ir praeitus: prie kompiuterio ekrano, prekiaujant Forex...
 
Pabaigai
 
Visada girdėdavau tokį pasakymą iš draugų bei artimųjų: sveikata yra svarbiausias turtas, tačiau aš tik juokdavausi, nes jaučiausi nenugalimas ir galvojau, kad man niekada nieko nebus. Galiu pasakyti tik tiek: sveikata tikra yra didžiausias turtas ir aš atiduočiau viską, kad ją galėčiau susigražinti. Mūsų kūnas yra vienintelis dalykas, kurį mes turime. Nesuprantu tų, kurie jo negerbia. Knygos protui, o sportas ir gera mityba - kūnui.
 
Masės žmonių ir toliau valgo šlamštą, rūko, bei geria. Kodėl? Jie žino, kad tokie dalykai sukelia mirtį, tačiau apie mirtį galvoti juk yra per daug baisų, todėl tai yra ignoruojama, o jie toliau daro tą patį.
 
Žinau, kad per tuos metus buvo daug žmonių, kurie galvojo / galvoja, kad esu arogantiškas ar išleptinas, bet tiesa yra kitokia. Tikrai man nulis sveikų, ką jūs apie mane galvojat, bet pabaigai pasakysiu tai, ko daugiau niekada nekartosiu:
 
Niekada nesigyriau savo pasiekimais ar uždarbiu (nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, kuris žinotų apie mano uždirbtus skaičius). Vieninteliai žmonės, kurie žino šia istoriją esate jūs. O žinote tik todėl, nes aš čia galiu išlikti anonimu. Galbūt jūs mane jau žinote, o gal dar tik pažinsite, tačiau jeigu nežinojote iki šiol, taip niekada nežinosite, kad aš galiu būti „tas“ uzdarbis.lt narys, kuris parašė šią istoriją...
 
Geriausias kada gautas uzdarbis.lt komplimentas buvo iš nario Vaidas*, kuris rašė: Vienas iš nedaugėlio kuris iš šio forumo nesiekia jokios finansinės naudos, ir dalina nemokamus patarimus kitiems.
 
Tokie žodžiai man reiškia daug...
 
2006 pirmą dalį rašiau tikrai ne todėl, kad tapčiau metų forumiečių (nors dauguma taip manė). Istoriją rašiau todėl, nes norėjau kažkam išsipasipasakoti, kaip jau minėjau, niekas tokių dalykų nežinojo.
 
Jaučiu didelę nepagarbą tiem žmonėm, kurie pastoviai skundžiasi gyvenimu, nors niekada sunkiai nedirbo, toliau sėdi Facebook, žiuri TV (kurio nebuvau įjungęs jau 3 metai) ir kitaip švaisto laiką. Tik jūs patys esate atsakingi už savo likimą, valdžia jums nėra nieko skolinga. Tokie žmonės nori gauti viską už nieką, bet kai gauna, jiems vis negana ir negana.
 
Ne pirmą ir nepaskutinį kartą sakau:
 
Jeigu tie, kurie verkia dėl blogo gyvenimo ir keikia valdžią per tą laiką paimtu kelias knygas apie politiką ir jas perskaitytų, tai po 5-10 metų galėtų patys ten eiti ir daryti tarką.
 
Bet kadangi geriau nieko neveikti, gerti alų sėdint ant kampo, tai kaip buvo tokia valdžia, taip ir bus.
 
Ir vėl politikai kažką pavogė? Kai tie patys žmonės slepia pajamas ar algą moka vekeliuose. Taip ir nesuprantu, kodėl jie skundžiasi, jeigu patys daro tą patį. Tokie politikai buvo ir bus, nes iš visuomenės jie ir ateina. Kol nepasikeis visuomenė, tol nepasikeis ir valdžia.
 
Kodėl aš ir toliau mokinausi Forex, nors praradinėjau pinigus? Kodėl visada dariau tai, ko kiti nerekomendavo? Nes tik aš esu savo likimo kalvis. Nes aš nebijojau eiti ten, kur niekas nebuvo nuklydęs.
 
Paimkime namo statybą. Jūs nieko apie tai nežinote, tačiau sugalvojote sau pasistatyti namą. Statėte pirmą kartą ir nesugebėjote pakloti net pamatų, pasimokėte iš savo klaidų ir toliau dirbote, kai visi tuo tarpu juokėsi, kai draugai ar šeima siūlė jums eiti pailsėti. Jūs statėte sienas, kurios griuvo, tačiau nepasidavėte... Bėgant metams jūs jau žinote daug dalykų apie namo statybą, įgijote patirties... Po dešimčių bandymų jūs pradėdavote iš naujo, nes savo valios dėka jūs artėjote prie užsibrėžto tikslo.
 
Jūs prisiminėte tuos laikus, kai net nemokėjote pastatyti pamatų ir žnusijuokėte. Žinojote, kad jeigu ir toliau dirbsite bei mokinsitės iš savo klaidų, viską įmanoma pasiekti.
 
Patys pagalvokite, jeigu dirbsite prie vieno dalyko vėl, ir vėl, ir vėl, ar įmanomas toks variantas, kad ankščiau ar vėliau jūs tai išmoksite padaryti? Kaip gyventume dabar, jeigu Edisonas kuriant elektros lemputę būtų pasidavęs po 10, 20 ar 500 kartų? Tik po tūkstančio bandymų jis pasiekė tai ko norėjo, tačiau kaip jis pats pasakė: I have not failed 1,000 times. I have
successfully discovered 1,000 ways to NOT make a light bulb.
 
Valia yra nuostabi dovana, kuria reikia naudotis. Pamenu, kai brolis pasakė, ką man už nugaros kalbėdavo sporto klube esantys žmonės.
 
- Turime naują žvaigždę
- Nesveiki krūviai
- Dar niekada nemačiau, kad kas taip intensyviai sportuotu
 
Visada juokdavausi, kai daug stambesni už mane žmonės, pririję steroidų negalėdavo pakelti tokių krūvių, kai treneris klausdavo, ar aš kažką vartoju... Ne, viska dariau „ant sauso“, skatinamas tik valios ir vidinio troškimo. Kodėl neparodžius ką tu gali? Kodėl nebūti geriausiu savimi? Kodėl negyventi virš šimto metų?
 
http://www.youtube.com/watch?v=yjs_K76NUBc
 
When your mind changes, your body will change.
 
Žinau, kad jūs perskaitysite šią istorija ir greitai viską užmiršite. Tačiau galbūt iš visų tų žmonių bus vienas, vienas žmogus, kurį priversiu susimastyti ir pakeisti savo gyvenimo būdą. Galbūt jis pradės bėgioti rytais, gal mes rūkyti, o gal pagriebs bent vieną knygą (Way of the Peaceful Warrior: A Book That Changes Lives). Kai taip atsitiks, žinosiu, kad aš pasiekiau savo. Tas vienas žmogus yra vienintelė priežastis, dėl kurios aš paviešinau antrąja istorijos dalį...
 
Kalbate apie likimą, sakote kad jums viskas nulemta? Tuoj aš jums pasakysiu apie likimą: valia, o ne likimas skatino mane dirbti dienomis ir naktimis, tik valios dėka aš nepasidaviau ir toliau dariau tai, ką jaučiau širdyje. Ne likimas, o valia mane privertė keltis iš savo lovos ir dirbti agonijoj. Likimas nežino nieko apie pasiaukojimus bei discipliną, kurių dėka aš pasieksiu savo.
 
Dėjau ant likimo.

1 dėžėje 30000 sliekų, per 3 mėn jie pagamina +/-1m3 humuso, ir teisingai viską darant jie praktiškai pasidvigubina, žodžiu po 3 mėn turim 1m3 ne išsijoto, ne išdžiovinto, ne subrandinto humuso ir 60000 sliekų, arba 2 dėžes. Auga jie kaip ant mielių, bet reikia juos prižiūrėt, palaikyt 18-25C temperatūrą, apie 75% drėgnumą, ir laiku pašerti. Šerti reikia kompostu (kuris turi b8t geros kokybės), maišant jį 5-10% skanėstų (obuoliai, morkos, bulvės, popierius(celiuliozė) ir pan.(žodžiu organika). Nuo pavasario persikeliame į fermą (1300m2). Kiek su visais kalbėjom, ir patys skaičiavom - optimalus patalpų plotas - 1000m2, pirmus metus nešildysim, sekančius greičiausiai teks. Iš šildomos 1000m2 - per metus apie 1000t humuso. Mes pradėjom nuo 10 dėžių ir auginom/-am lauke (dabar jie užkonservuoti žiemai), pavasarį pradėsim nuo 20, skaičiuojant gaunasi, kad investicijos(su tom kur investuosim į šiuos metus) atsipirks(bus-0) 2012 rudenį, žodžiu pinigu bus 0, o sliekų turėsim apie 80 dėžių, arba apie 700-800kg grynos sliekų masės, kadangi teorija nuo praktikos skiriasi, tai manau šiuos metus baigsim su -3000 -5000. Tikuos kai ką atsakiau. Klauskit jei kyla klausimų. O čia tikrai nėra nei 1 auginančio?
 
Ir už nesijoto, nedžiovinto, nebrandinto moka 350 uz tona. Čia pirmais metais.. 750 moka už pilnai paruoštą.

Parodyk man tą formulę ir aš pasakysiu, kur padarei klaidą. O klaida manau ganėtinai aiški - praeities įvykius įtrauki į ateities įvykių tikimybės formulę (vėlgi lošėjo agumentas), tačiau praeities įvykiai jau yra 100% (1), nes jie jau įvykę ir ateities tikimybėms nedaro įtakos - juk daugindami iš 1 gausime tą patį skaičių.
 
Kaip matau vis vien atsirado daugybė didžiųjų ruletės ekspertų, sugebėjusių "nugalėti" kazino ir darančių po ~20 litų per dieną jau netgi po porą savaičių..
 
Šį straipsnį parašiau norėdamas informuoti naujokus, kurie galbūt dar nėra susipažinę su ruletės niuansais, pvz. beveik visi ruletėje naujokai sugalvoja dvigubinti statymą pralošus, manydami, kad taip atpirks pralaimėjimą. Keista tai, kad jie mano padarę kažkokį didelį atradimą :), ir žinoma tiems, kurie yra pakankamai supratingi įsiskaityti ir suprasti, kas čia parašyta - galiu pasakyti, kad straipsny praktiškai nė vienos minties nėra mano (aš tik tai savaip pateikiau) - visi šie skaičiavimai jau yra seniai žinomi ir, svarbiausia, įrodyti. Ko nepasakysi apie visas gudruolių pakitusias 'tikimybes', nesiremiančias jokiomis formulėmis, o tik psichologine emocija ir keliais praeities įvykiais iš asmeninės, arba "draugelio" patirties.
 
Na, o tiems, kurie ir toliau bando nugalėti ruletę, net ir žinodami, kad (ir kodėl) tai yra neįmanoma, tačiau tai ignoruojančius: nepykit, bet aš asmeniškai manau, kad dėl savo kvailumo jūs nusipelnėte pralošti visus pinigus, kuriuos atsinešat prie ruletės stalo, ir man dėl to nei šilta, nei šalta. Tik supraskit, kad kai skleidžiate savo neįrodytas sistemas, kažkas gali patikėti jūsų žodžiu ir dėl to vėliau nukentėti.

Pirmas dalykas aš neprognozuoju, nes marketas yra neprognozuojamas. Judės taip kaip jam reikės, nelaikys nei jokie supportai/resistancai ar fibonaciai :)Taip jie tam tikrais atvejais veikia, ypač S/R, bet reikia mokėti juos naudoti. Aš būtent tai ir išnaudoju, kad vieni prognozuoja o kiti tiesiog eina ten kur eina kaina.
 
Antras dalykas, jūsų nubrėžti "trendline" neturi jokios techninės prasmės. Kodėl? Trendline pirmiausia yra reikšminga ir verta atkreipt dėmesį tik tada kai yra bent 3 susijungimo taškai. Jūsų USD/CAD analizėj yra tik 2 taškai, kurie taip pat neturi jokios techninės prasmės vien dėl to, kad ignoruojamos žvakių taip vadinamos "uodegos". Atmink, kad sujungti 2 taškus grafike gali bet kurioje vietoje ir būtent dėl tos priežasties ši analizė yra nieko verta. Na nebent žiūrint iš kitos pusės, kad jūs prognozuojat... Bet tos prognozės turi mažiau šansų nei mesti monetą.
 
Trečias dalykas, nei vienas bucketshopas nėra suinteresuotas sėkminga klientų prekyba, todėl neapgaudinėkit nei savęs nei kitų. Klientai pralošia - jūs uždirbat. Ant jūsų purvo ir nepilu, tik apšviečiu žmones, kurie apie tai nieko nesuvokia.
 
Kol kas tiek, jei pamatysiu, kad klaidinat žmones įsiterpsiu vėl. Ir tai darau ne dėl to, kad pakenkti jums, o vien dėl to, kad gana gyvuot tokiems bucketshopams. :)

Kas klausia,lieka kvailiu penkias minutes, kas neklausia - lieka visam gyvenimui.

Sveiki,
Jau keletą metų aktyviai domiuosi ir dalyvauju įvairiose renginiuose skirtuose besidominčiais startup`ais.
 
Pabandysiu apžvelgti svarbiausius žingsnius, kuriuos reiktų daryti žmogui, turinčiam idėjų ir norinčiam sukurti savo verslą, ar tiesiog norinčiam prisidėti prie kitų kuriamų startup`ų.
 
Kas yra startup?
Tiksliau galima paskaityti wikipedijoje, pavyzdžiui čia:
http://en.wikipedia....Startup_company
Aš tai suprantu kaip kuriamą naują ir pakankamai originalų verslą. T.y. "kebabinės atidarymo" startup`u ko gero nevadinčiau. Pavyzdys: tai galėtų būtu internetinis puslapis, teikiantis naują paslaugą.
 
 
1. Dalyvaukite!. Užsienyje jau senai vyksta daugybę renginių skirtų besidomintiems startup`ais. Lietuvoje jie atsirado prieš maždaug porą metų, tačiau pastaruoju metu jų smarkiai padaugėjo.
 
Lietuvoje, ko gero, pradžią tokiems renginiams padarė Ilja Laurs iš GetJar. GetJar suorganizavo keletą pirmų MobileMonday renginių Lietuvoje. Dabar šis renginys tapo tradiciniu ir organizuojamu keletą kartų per metus. (Kitas renginys greičiausiai bus Kaune). Šis renginys gana oficialus. Pranešėjai žinomi iš anksto. Dažniausiai tai būna įvairių telefonų gamintojų bei tinklų atstovai (Nokia, omnitel...)
Renginys startavęs mažose salėse, su keliomis dešimtimis klausytojų, šiuo metu sutraukia po šimtą ir daugiau dalyvių.
http://mobilemonday.lt
 
Oppencaffeclub
Mažiau oficialus renginys, kuris daugiau skirtas prisistatyti startup`ų kūrėjams ir ieškoti investuotojų ar partnerių.
Nesu tikras ar vis dar organizuojami susitikimai, tačiau versta sekti naujienas.
http://opencoffeeclub.lt/
 
BarCamp
Išsiskiria tuo, jog tai mažiausiai oficialus renginys.
Pranešėjai iš anksto nežinomi. Tiesa Lietuvoje organizuojamuose renginiuose yra keletas "pagrindinių pranešėjų", kurie žinomi iš anksto. Kai šie pranešėjai baigia kalbas, toliau pasisakyti gali kiekvienas norintis.
Yra pageidautina, kad į šį renginį susirinkę žmonės būtų pasirengę kažką papasakoti bei pasidalinti idėjomis, mintimis ar kita įdomia informacija
http://barcamp.lt/
 
StartupWeekend
Startup weekend trunka visą savaitgalį. Šio renginio tikslas suburti žmones į komandas, kurios per savaitgalį dirba kurdami naują startup`ą.
Šio renginio metu dalyviams padeda konsultantai, būna paskirta, vieta kurioje jie gali dirbti....
http://startupweekend.lt/
 
Visi šie renginiai yra nemokami. Tačiau einant į juos reiktų nusiteikti netik pasyviai stebėti, bet ir bendrauti.
 
Turintiems galimybę ir noro keliauti gali aplankyti dar daugiau renginių kaimyninėse valstybėse.
 
Lietuvoje taip pat yra ir kitų įvairių klubų ir judėjimų. Pavyzdžiui "Verslauk", kur dalyviai konsultuojami, o geriausia idėja laimi ir nemažą piniginį prizą.
Tad dalyvauti tikrai yra kur.
 
2. Gera komanda. Labai daug kas priklauso nuo komandos. Norint pasiekti gerų rezultatų vienam to padaryti dažnai yra neįmanoma. O surinkti gerą komandą yra labai sunku.
Lietuvoje jau buvo keletas atvejų kur dėl vidinių nesutarimų projektai "pasidalina" vos tik atsidarius. Šitoje vietoje galbūt padėtų pasirašomos sutartys. Tačiau vėlgi, juk pradžioje svarbiausia dirbti, o ne vaikščioti pas teisininkus. Tad manau reiktų rinktis tuos komandos narius, kuriais tikrai galima pasitikėti 100%.
 
 
3. Siekiantiems ypač aukštų rezultų rekomenduoju peržiūrėti Ilja Laurs kalbą KTU universitete:
(pastaba: naudokite internet explorer, tiksliai nežinau ar nuoroda dar veikia. Nelabai turiu galimybių patikrinti šiuo metu :) )
http://distance.ktu....php?svc=page[]=CourseDescription&id=627&langg=&join=1&paramsback=join.php%3Fsr%3D627
 
4. Konkurentai. Reiktų rimtai apgalvoti prieš pradedant dirbti. Galbūt idėja, kurią ketinate įgyvendinti jau yra veikianti ir gerai žinoma. O pakeisti vartotojų įpročius yra labai sunku.
Pagalvokite ar lengva bus idėją nukopijuoti?
Pavyzdžiui Lietuvoje prieš kokius metus atsiradus vienai "mini aukcionų" svetainei, iš karto jų atsirado bent dešimt. Žinoma kad gan greitai daugelis užsidarė.
Šiuo metu tas pats vyksta su "grupinio apsipirkimo" svetainėmis. (kartu.lt, grupinis.lt. beta.lt....)
 
5. "Go Global". Galima sakyti kad tai buvo vieno iš BarCamp renginių tema. Net keletas pranešėjų pasakojo jog pradėti veiklą Lietuvoje su mintimi vėliau eiti į pasaulį dažniausiai yra klaidingas sprendimas.
Investuotojams idėjos, kurios įgyvendinamos tik Lietuvoje dažniausiai yra neįdomios. O ir pavykus Lietuvoje, nėra jokių garantijų kad taip pat sėkmingai pavyks tai pakartoti užsienyje.
Be to vėliau idėją pritaikant globaliai rinkai tenka nemažai visko perdaryti, tad ir sugaištama daug papildomo laiko.
6.Investavimas. Apie tai labai daug kalbama mano paminėtuose renginiuose. Mano patarimas būtų: jeigu įmanoma verskis be investuotojų kiek galima ilgiau.
Investuotojas yra tarsi dar vienas komandos narys, tad viską reikės derinti su juo, o tam vėlgi reikės paskirti daug laiko. Tad turint investuotojus automatiškai pageidautina ir didinti komandą, nes vienas komandos narys beveik nuolat rašys įvairias ataskaitas investuotojams.
 
Dar nuorodų:
http://startups.lt/
(papildysiu)
 
Nesu geras "rašytojas" tad pirmam kartui užteks tiek. Tikiuosi kad komentaruose ištaisysite mano klaidas ir netikslumus bei pasidalinsite savo patirtimi ir mintimis.

Va čia ir problema, kad čia tavo sugalvota taisyklė, ir nei įstatymo raidė, nei teismų praktika jos nepatvirtina. Ir kiek aš klausiu - na pateik pavyzdžių, o ne tik savo išvedžiojimus, tu vistiek tą patį per tą patį. Jei tau nedaeina, tai aš suradau netgi tiesioginę strendimo citatą, sakančią priešingai:
 
"Atsižvelgiant į tai, jog, kaip jau buvo minėta, Lietuvos teisėje negalima rasti teisės normos, kuri tiesiogiai reguliuotų teisinę apsaugą (inter alia atitinkamų prekių ženklų savininkų) nuo neteisėto ir nesąžiningo prekių ženklo panaudojimo domeno.lt varduose, ir LR Prekių ženklų įstatymas nereglamentuoja tokio pobūdžio santykių, nagrinėjamu atveju be minėtos LR Prekių ženklų įstatymo normos, yra būtina pasitelkti teisės analogiją bei tarptautinę teisę ir praktiką"
 
Štai - juodu ant balto pasakyta, kad vien Prekių ženklų įstatymo, kad panaikinti domeną, nepakanka. Ir teismai taiko reglamentą ne kaip kokią papildomą aplinkybę, šiaip iš neturėjimo ką veikti, bet kaip bylos pagrindą. O ta prekių ženklų nuostata cituojama tik kaip sąlyga reglamento taikymui, nes pats reglamentas numato, kad norint panaikinti, pirmiausia turi būti nustatyta, kad domenas tapatus ar panašus į prekės ženklą. O reglamente būtina sąlyga - nesąžiningumas, ir visose bylose jis ir yra nustatytas.
 
Bet ne, pasakei nesamonę ir dabar daužai galvą į sieną, pritempinėji tam netinkančias normas, iškraipai ir savaip interpretuoji teismų sprendimus, kad vistiek kaip nors tą savo susigalvotą taisyklę pateisinti.
 
Taip kad taisyklė, trumpai tariant, tokia - be nesąžiningumo laimėsi prieš prekės ženklą, o prieš domeną - ne.

Ne paslaptis, kad geros idėjos turėjimas ir sugebėjimas ją įgyvendinti, ar pakankamo biudžeto turėjimas dar negarantuoja, kad darbai bus užbaigti ir projektas išvys dienos šviesą. Ypač tai aktualu tada, kai daugumą darbo atlieki pats. Nuovargis, mažėjanti motyvacija, naujos idėjos, užgožiančios dabartinę - pagrindiniai dalykai, trukdantys susikaupti ties pagrindiniu tikslu. Šiame straipsnyje pabandysiu parašyti keletą patarimų iš savo patirties, tikiuosi jie padės tiek pradedantiesiems tiek jau ir kažko pasiekusiems. Kalbėsiu apie internetinio puslapio - projekto kūrimą, tačiau patarimai gali tikti ir kitoms sritims.
 
Visų pirma, nepradėkite projekto įgyvendinti vos sugalvoję jo idėją. Išvystikite ją, apgalvokite, kokių būtent funkcijų reikės ir kokių ne jūsų puslapiui. Kai idėja tik šauna į galvą, ji atrodo labai gera ir dar nespėjame pradėti analizuoti trūkumų. Gali būti, kad jau pradėjus programuoti puslapį bus susidurta su kokia nors esmine klaida, griaunančia visą idėją, todėl ją reikia gerai apmąstyti. Be to, pradėjus iškart dirbti atsiranda vis naujų ir naujų mini-idėjų/patobulinimų, kurie gadina visą grafiką, kertasi su jau padarytais sprendimais ir t.t. Būtent dėl to visas funkcijas reikia atsakingai suplanuoti iš karto prieš pradedant. Juk mašinos irgi nekuria vietoje, surinkę važiuoklę negalvoja, kur čia dabar užkelti rėmą, o gal dar geriau papildomą baką pridėti, o, dar gi čia galima patobulinti formą rėmo ir t.t. Viskas jau yra brėžiniuose. Tiesa, tikrai nesmerkiu atnaujinimų ir patobulinimų, bet tam yra Versija nr. 2, padedanti išvengti pragaištingo įsisukimo į nebaigtų darbų karusėlę.
Dažnai projektai mišta todėl jog juos norima PERNELYG stipriai išblizginti. Tas blizginimas ir "tobulybės" siekimas tampa savotiška manija. Ir kai pagaliau tas projektas būna išblizgintas paaiškėja jog kažkas jau aplenkė. Kita blogybė jog "blizginant" galima netgi nueiti ne ta linkme, kurios reikia vartotojams.
rufas
 
Toliau reikia apskaičiuoti savo galimybes. Dažnas pradeda savo pirmąjį projektą su nedideliu biudžetu, todėl daugybę darbo atlieka pats. Čia reikia gerai pamatuoti savo gebėjimus - ar tikrai užteks žinių suprogramuoti veikiančią sistemą, ar bus pritaikytas gražus vartotojams (būtent vartotojams, nes pačiam jis gali būti gražesnis dėl kompetencijos stokos toje srityje arba tiesiog todėl, kad ir pelėdai savo vaikai gražesni) dizainas, ar sugebėsi panaudoti teisingą strategiją reklamoje ir t.t.
 
Mini testukas "Ar aš turiu kiaušus projektui sukurti?" (Ar moki galima pakeisti į ar turi žmogų kuris tai galėtų padaryti).

Ar gaudaisi internete ir supranti, koks yra šių dienų vartotojas?
Ar gaudaisi beužkariaujamoje srityje?
Ar moki programuoti?
Ar moki nupaišyti dizainą?
Ar moki jį sukoduoti?
Ar moki suprogramuoti reikiamą sistemą?
Ar sugebėsi prižiūrėti projektą ir prireikus atnaujinti ir taisyti klaidas?
Ar žinai, ką darysi, kai problemos bus per sudėtingos tau? (Netikėta DDOS, persikėlimas į kitą serverį, jo konfigūravimas).
Jei sieki pelno, ar turi aiškią viziją, iš kur jis bus?
Ar turi pakankamai resursų ir idėjų, skirtų projekto reklamai?
Ar tavo biudžetas pakankamas? (Skaityti žemiau).

 
Kaip pastebėjote, galimybių skaičiavimas neužsibaigia ties darbais. Kaip sakoma, devyni darbai vienu metu = nei vieno gerai atlikto. Todėl 9 atvejais iš 10 net ir labiai gabiam visų galų meistrui gali prireikti pagalbos iš šalies - dizainerio, koduotojo ir panašiai. O tai reiškia, kad teks tuštinti kojinę, kurioje guli projekto biudžetas. Būtent dėl šios priežasties reikia gerai susiplanuoti savo finansus. Be būtinų dalykų (domenas, hostingas, programavimas, dizainas, reklama) dar reikia pasilikti ir nenumatytiems atvejams. Be to, nereikia pamiršti, kad puslapis pats savęs neišreklamuos, todėl reikia atriekti gerą pyrago dalį ir reklamai.
 
Kai planai baigti, prasideda sunkūs darbai. Čia pateiksiu keletą patarimų darbo arkliukams, kurie padės ariamą vagą išlaikyti tiesią ir sėkmingai pasiekti lauko galą. Paprasta kaip viens du trys!
 
Viens - susidaryk detalų darbų planą. Planą susidaryk visų darbų iš karto, o ne kiekvieną dieną prieš pradėdamas dirbti - tik taip matysi bendrą pasistūmėjimą į priekį. Kai atlikęs tam tikrą viso darbo dalį turėsi kur padėti varnelę, ne tik nepasimesi darbų tvarkoje, bet ir įgysi pasitikėjimo ir motyvacijos, matydamas savo progresą. Kai darai darbus neorganizuotai, mėtaisi nuo vieno prie kito, pradeda atrodyti, kad niekur nejudi ir su kiekvieno darbo padarymu jų ne mažėja, bet daugėja.
 
Du - sek savo progresą, stebėk, ar padarei tiek, kiek šiandien galėjai, o ne tiek, kiek norėjai. Laiku pagauk save benorintį tinginiauti ir užkirsk tam kelią. Gali naudoti taškų sistemą. Pavyzdys (sakykim, planuoji programavimo darbus):
Komentarų sistema - 5 taškai, like/dislike sistema - 3 taškai, nuotraukų įkėlimo sistema - 7 taškai ir t.t.
Kiekvieną dieną užsibrėži surinkti 15 taškų ir tai stengiesi įgyvendinti.
 
Trys - nepervark. Norint kažko pasiekti dirbant sau, tenka atiduoti tikrai daug energijos, bet jei nuolat kirmysi prie kompiuterio nieko nebematydamas aplinkui, gali prarasti susidomėjimą savo idėja ilgam laikui. Todėl stenkis protingai kombinuoti darbą su laisvu laiku ir pramogomis, padedančiomis atitrūkti nuo savo srities. Ir prisimink, kad atsipalaiduoti sėdint Facebooke, paskui tikrinantis paštą, paskui pažiūrint video ir kartojant viską iš pradžių ne pati geriausia mintis. Be to, toks betikslis klaidžiojimas mažina norą dirbti, todėl geriau išjunk Skype ir pamiršk apie paštą, kol dirbi prie projekto. Taip pat stenkis užkirsti kelią persisotinimui - nors turint naują idėją apie ją neretai mąstai dieną naktį, stenkis atsikratyti tų minčių, nes jos nereikalingos, kai nedirbi, o vargina beveik tiek pat. Taip pat nuovargis mažina atsparumą nuolat atakuojančioms naujoms idėjoms, nebūtinai ir pačioms geriausioms. Actimelis čia nepadės, tad patariu tas idėjas tiesiog užsirašyti ir atsidėti į skrynutę "vėliau...".
 
Kada paleisti projektą į dienos šviesą - štai kur klausimas. Dažnas gali sakyti "dabar" arba "trečiadienį po pietų, kai simpsonus pažiūrėsiu". O teisingas atsakymas - "tada, kai jis pilnai atliks tai, ką ir turi atlikti". Vietoj to, kad pusę dienos kurtum gražų "under construction" puslapį su skaičiuokle iki atidarymo laiko, kurį paskui tikriausiai vis tiek reikės nukelti, nukreipk savo jėgas į pagrindinius darbus ir pasistūmėk dar keliais procentais link pergalės. Atidaryti savo projektą gali tik tada, kai jis bus pratestuotas ir pilnai veiks pagal tavo idėją. Negali būti jokių "čia dar nieko neįkelta, nes puslapis naujas, bet jūs būkit aktyvus ir komentuokit". O paskui pagalvė šlampa nuo ašarų galvojant, kodėl čia visi rėkia ant manęs sakydami, kad projektas nieko nevertas ir antrą kartą nebeateis. Taip tik prarasi motyvaciją dirbti toliau.
 
Kai projektas jau bus išblizgintas ir paleistas, teks gerai padirbėti jį populiarinant. Pagrindinė klaida, kad daugelis čia ir sustoja - padaro projektą, nuperka šiek tiek reklamos ir laukia, iš kurios pusės čia ta laimė ateis. Žvaigžde per dieną netapsi (na, jei neminėsime YouTube), todėl teks sunkiai dirbti, kol projektas įsivažiuos. Neapleisk jo pagrindiniu momentu! Būtent pradžioje reikia aktyviai reklamuotis, palaikyti gyvybę pačioje svetainėje, spręsti iškilusias problemas. populiarindamas vieną iš savo projektų praleidau daugybę laiko, tačiau galų gale jis su kaupu atsipirko. Tiesa, pakenčiamo atsipirkimo teko laukti apie tris mėnesius. Bet dabar to tikrai nesigailiu ir suprantu, kad tada galėjau lengvai sustoti ir prarasti didžiulę galimybę.
 
Ir pabaigai, kai projektas jau bus veikiantis nemažai laiko, gali atsitikti taip, kad jis atsibos. Visiems taip būna - tiesiog tingisi jį prižiūrėti ir dažnai jis pradeda merdėti. Tokiu atveju reikia prisiversti kartas nuo karto atsinaujinti arba pagalvoti, ar nevertėtų priimti papildomų pajėgų - moderatorių, administratorių. Net jei jie ir reikalaus papildomo atlygio, galbūt tai padės gauti didesnes pajamas nei iš stovinčios vietoje svetainės.
 
Sėkmės darbuose! Nesustokite pusiaukelėje, nes galbūt kelias veda į ten, kur net patys nesitikėjote!
Mėlynos vietos - atnaujinimai straipsnyje. Jei turite kokių patarimų iš savo pusės - būtinai pridėsiu ir juos.

Na duosiu konkretų pavyzdį - tarkime užsiimate kažkokių detalių gamyba. Pas jus atvažiuoja vokiečiai į derybas. Jie apie jus nežino nieko, jūsų svetainė neparodo jūsų reputacijos. Klausimas: Kaip keisis vokiečių bendravimas su jumis po jūsų susitikimo? Sakote tai neturi jokios reikšmės? Nemanau :) Taip, šie laikai dinamiški ir vadovų būna visokiu ( kaip jau minėjo dabar ir su džinsais būna). Bet jeigu jūs - kažkokio banko vadovas, tai nemanau, kad leisite sau tokius dalykus. Taip kad įvaizdis turi labai didelį indėlį į tai, kaip jus vertina kiti, o ypatingai, kaip bendrauja. Juk maloniau, kai paskambina ir pasako "Laba diena, norėčiau užsisakyti iš jūsų prekių", nei "Zdarova pacany, yra diela, atsiūskit biški tų savo job*nų prekių".
 
Prieš rašydami gerai pagalvokit, nuo ko prasideda reputacijos kūrimas ;)