sha-512

Isivaizduok, kad tai verslo susitikimas, o ne pjanke

Susitinkame tikrai ne prisigerti. Savaitgalį laiką leisti reikia su šeima. Kas norės tikrai problemų nesukels data.

Karočia. Tai gausim alaus in3,14st su žymiais žmonėm ar ne?

Pasipiršiu merginai. Bet jeigu sutiks, paliksiu prie altoriaus
 
Skamba panašiai. Nafig taip daryti?

Paantrinsiu pasisakiusiems dėl apsisprendimo keliauti. Pats pažįstu žmonių kurie dalyvauja vien dėl to, kad galima. Jei gailite kelių eurų nuotraukai, turbūt gailėsite ir bilietams bei gyvenimo pradžiai, tai nebūkite kenkėjai ir palikite dalyvavimą pasiryžusiems :)
 
 
 
 
 

o ką darysi, jei laimėsi, ir nesuprasi pusės dokumentų, kuriuos supildyt reiks? oro uoste kai išėjimą reiks rast - rasi?

Visų žaidžiančių prašyčiau du kart apmastyti, ar tikrai ketinate važiuoti. Negadinkite šansų kitiems, jeigu jos nepanaudosite.

tai, kad puse tų puslapių kurti dar 2000, tai nieko naujo, kad nulaužia.

o kaip pamėgint? gavai pakvietimą į linux node?

Ant Rasberry Pi4 nieks nemėginot paleist?

Ne, visos vietos uzimtos jau, nebevark

na jai tikrai ismokes, tai simtus vps paleisiu ir milijonus versiu :)

Labai įkvepiančios ir be galo vertingos įžvalgos. Tai bus be ne pats įdomiausias ir naudingiausias post'as, kurį perskaičiau šiais metais. Didelis Ačiū autoriui!

Sveiki,
 
Pakalbėkim apie idėjas, kurias lietuviai taip mėgsta ir vertina - tame tarpe ir aš pats. Nors apie save šia tema turėčiau kalbėti būtuoju laiku, kadangi kąsnelis patirties atvėrė akis.
 
Kodėl idėjos nieko vertos?
 
Ilgą laiką, kaip daugelis šiame forume, labai norėjau sukurti savo verslą, uždirbti daug pinigų, tad užsiregistravau čia ir pradėjau skaityti... ir perskaitęs begalybes įvairiausių žmonių pranešimų supratau, kad norint tai padaryti, svarbiausia yra "rasti gerą/orginalią/perspektyvią (įterpkit savo žodį) idėją!". Kadangi man su fantazija problemų nėra, tai aš ir pradėjau - įvairiausios idėjos pradėjo pas mane piltis. Tiesą sakant jų pradėjo atsirasti tiek daug, kad net atskirą sąsiuvinį užsivedžiau:
 
http://img38.imageshack.us/img38/996/20120303072531.jpghttp://img849.imageshack.us/img849/5027/20120303072349.jpg
 
Kiek tai tęsėsi? Bent porą metų. Kuo tai baigėsi? Dar didesniu kalnu idėjų, bet nei vienos neįgyvendinau. Bet palikim mane sekundei ir peržvelkim kitus forumo narius, čia "idėjų" irgi, atrodo, netrūksta:
 
Galime pastebėti, kad visur tiesiog sprogsta šitas skambus žodis. Pagrindinės problemos čia atsiskleidžia:

Žmonės apsėsti sugalvoti kokią nors idėją
Mano, kad jų sugalvota idėja iškarto neš nerealius pinigus ir visi bandys ją pavogti
Idėją aprašo vos pora sakinių per daug niekur nesigilindami, nes ji juk pati savaime nereali, visi tie skaičiavimai ir apmąstymai tėra smulkemos
Dauguma galvoja, kad savo idėjai įgyvendint jiems būtinai reikės partnerio. Taip, mintis gera, tačiau ieškodami daro dar vieną klaidą - ieško žmonių "norinčių prisidėt", o taip atsitinka todėl, kad žmonių galinčių prisidėt jie tiesiog tingi ieškot, nes norisi savo idėją įgyvendint greičiau nei kiti, kol niekas bloga akim nenužiūrėjo ir nepavogė.

 
Ką iš to gauname? Užburtą nuolatinį idėjų generavimą ir komentavimą, tačiau vos keli procentai piliečių pereina prie idėjos įgyvendinimo fazės. Taip gaunasi todėl, kad pats idėjų mąstymas ir lyg narkotikas - kai sugalvoji vieną, pabandai į ją pasigilinti, supranti, kad ji ##### ir galvoji antrą, tada pakapstai antrą idėją ir supranti, kad ši taip pat #####, todėl mąstai trečią, o, kad sutaupytum laiko sumąstai dar ir ketvirtą bei penktą, nes jei kuri nors idėja pasirodys vėl nieko verta, turėsi dar dvi likusias.
 
Žodžiu taip ir žaidi mąstydamas vis daugiau ir daugiau idėjų, bet nustoji jas vertint ir bandyt/galvot kaip įgyvendint, todėl tiesiog lieki prie jų generavimo.
 
Kas yra kažko verta?
 
Kas tikrai yra kažko verta, tai darbas ir veiksmai. Jei turit idėjų susijusių su svetainių kūrimu, nustokit malt šūdą ir ieškot suknistų partnerių, sėskit mokytis programuot ir piešt. Gana verkt, kad matematikoj nesat gabūs ir gimėt su abiem kairėm rankom todėl piešt nemokat ar "neturit meninių gebėjimų", todėl jūsų dizainai atrodo lyg iš atsilikėlių mokyklos konkurso. Viskas įmanoma. Jei sugebat valdyt abi rankas ir turit pilnai funkcionuojančią galvą tai tik laiko klausimas, kada abiejų dalykų išmoksit. JEI BANDYSIT.
 
Jei turi idėjų susijusių su pirkimais-pardavimais, tai nustok ieškot tų tobulų prekių (juokingiausia, kad tokios paieškos yra paklaust forume "a kas daba gerai aina?"), o pasitaupykit pinigų - t.y negerkit ir nerūkykit savaitgalį, arba tėvų duodamus "pietų" pinigus taupykit ir ieškokit ką dabar galit nusipirkt gana nebrangiai ir parduot su šiokiu tokiu antkainiu. Esmė nėra iš karto pasidaryt 10 000 per mėnesį, o suprast kaip pirkėjas mąsto, kaip galit gaut geresnes kainas, kaip tinkamai reklamuot savo prekes ir tūkstantį kitų esminių verslo elementų.
 
Jei turit kitokių minčių, ne ieškokit tos savo "tobulosios nušvitimo akimirkos", kada verslo planas tiesiog pats pasirašys ir visi jums neš milijonus, bet imkitės daryti bet ką, kas nors truputėlį suvokimo visoj toj srity atneštų. Ką nors remontuot - išrinkit savo dviratį ir bandykit surinkt, kad neliktų laisvų dalių, vest renginius - suorganizuokit kam nors gimtadienį tokį, kad visas kaimas atsimintų, verst knygas - pasiimkit anglišką knygą patinkančia tema ir išverskit pirmą skyrių.
 
Idėjos dažnai labai gražiai atsisijoja, kai savo fantaziją šiek tiek pagardini realybe. Atsiranda patirtis, naujos idėjos, pažintys, pinigai na ir tada normalus idėjų įgyvendinimas bei pinigai, apie kuriuos visi svajojam.
 
O jei po viso šito jūs vistiek norėsit rasti tuos savo milijonais besišvaistančius investuotojus, juos vistiek turėsit įtikint ne tik idėja, bet ir kodėl būtent TU gali ją įgyvendint. O ją įgyvendinti galėsi tik tūkstantį kartų bandęs ir dar tiek pat suklydęs. Nes tai neišvengiama. Jei nori kažką mokėti, turi turėti daug patirties, o vienintelis kelias jos įgyti - daryti kažką ir mokytis iš savo padarytų klaidų.
 
Galvokit apie mums jau gerai žinomus pavyzdžius, Gates'ą, Jobs'ą - juk tokias kompanijas sukūrė, bet pradžioj Bill'ui forumuose nereikėjo rašinėti, ką kiti mano ir ar įmanoma uždirbti, jei kompiuteris turėtų operacinę sistemą, nei Jobs'as klausė "kur būtų galima realizuot asmeninį kompiuterį"? Jie kūrė, mokėsi ir darė ir ne su "norinčiais prisidėti prie projekto", bet su tais, kurie galėjo ir mokėjo kažką daryti ir tikėjo ta pačia idėja.
 
Ką daryti toliau?
 
Paskaitykit:
Kodėl neverta bijoti, kad kas nors pavogs jūsų idėją. Bei kaip visada šaunų Kerniaus komentarąta pačia tema.
 
Pažiūrėkit:
 
Kaip visad gera Ilja Laurs kalba. Rekomenduoju šitą, nes jis mėgsta save vis kartoti kiekvienam video, o čia dauguma jo idėjų sudėta į vieną. O jei esat tikrai alkani, tai pažiūrėkit dar ir šitą, kuris yra gana panašus į pirmąjį, bet su keletu naujų įžvalgų, bei šitą, mano mėgstamiausią, peržiūrėtą gal 3 kartus.
 
Šitą būtinai - apie verslininkų didžiausias klaidas ir svarbiausias savybes.
 
Mokymuisi:
Programuoti galit pradėti mokytis:
http://www.codecademy.com
http://www.theninjaofweb.com/ - šiek tiek įvairių web develop'inimo pradmenų
http://www.codeschool.com/courses - čia yra tiek mokamų, tiek nemokamų kursų. Jei tikrai norit išmokt programuot, tačiau vis negalit normaliai prisiverst, siūlau nepagailėt šiek tiek pinigėlių. Motyvacija visai kitokia bus, kai žinosit, kad jau susimokėjot.
Įvairių mokamų/nemokamų kursų, kurie padės jums tobulėti galit rasti čia:
http://www.khanacademy.org/
http://www.udemy.com/ - čia vis akcijos programavimo kursam pasitaiko.
 
Jei kas dar nesinaudojat:
laisvą laiką labai verta leisti http://www.ted.com ir http://ecorner.stanford.edu/
 
Jei vistiek nežinot nuo kurio galo pradėt:
http://uzdarbis.lt/t157323/verslo-internete-ideju-schema/
http://uzdarbis.lt/t43883/rimti-darbo-budai-internete/
http://uzdarbis.lt/t149675/investicijos-i-ateiti-it-verslas/
 
Ką turit pridėti?
 
Pabaigai...
 
Niekieno nenorėjau įžeisti šituo pavadinimu, nes forume yra tikrai labai stiprių asmenybių senokai sukūrusių savo verslus ir sėkmingai juos plėtojančių. Čia skirta visiems tiems "idėjų medžiotojams" laukiantiems išganingosios minties. Nes žinau, ką tai reiškia, kadangi pats ten buvau. Taip pat žinau, kad iš to pagyti beveik neįmanoma, tačiau įmanoma su tuo susigyventi ir šio bei to pasiekti. Įmanoma kurti naujas idėjas, tačiau išmokti kartų vieną po kitos jas įgyvendinti. Didžiausias vaistas nuo šitos bjaurasties yra savo idėjos užauginimas ir pavertimas jos sėkmingu verslu.
 
Labai džiaugsiuos, jei bent vieną žmogų tai įkvėps imtis darbo pagaliau
 
Justinas

Didelis pliusas - straipsnis tikrai saunus. Naujokai, patarciau paskaityti ji pora kartu.

USA gyvenau 15 metu ir dirbau:
 
indu ploveju, pagalbiniu fabrike, ledu pardaveju, picu isveziotoju, geliu isveziotoju, padaveju, plyteliu klojeju, pagalbiniu statybose, vireju restorane, langu istiklintoju, elektriku, ukvedziu viesbutyje, vairuotoju (pasirode, kad prostitutes reikejo veziot), IT saugumo specialistu

Danija, lebara. 15euru. 100gb / 100valandu, 5gb uzsienyje, tuo paciu skambinti visoje europoje ieina i tuos pacius 100 valandu. 3000sms. Nori pasakyti cia brangu?

Aš tam tikrai nepritariu. Tikrai yra žmonių, kurie kalba mažai, ir kuriem pinigai svarbūs. Faktiškai kiek pastebiu, beveik jokie paaugliai telefonu nebeskambina ir SMS neberašo. Visi naudoja Messenger, Instagram, SnapChat, paprasti SMS ar pokalbiai jau praktiškai atgyvena, vyresni net žmonės ir tie pereina, daugiausia prie Facebook. Tas naikinimas iš dalies ir yra susijęs su tuo, kad žmonės mažiau kalba, tai galima padaryt visiem neribotą, uždėt didesnę kainą, vis vien daugiau iškalbės gal keli procentai.
Dėl HIP tai man atrodo dar eina užsisakyt SMS? HIP numeriu 1500? Negaliu patikrint, LABAS neturiu, bet HIP puslapis dar yra

Sedėjau tuolete ir sugalvojau sukurti puslapį apie Wordpress :))

Kai sugalvojau vieną šaunią idėją socialiniam projektui tai visą istoriją galiu papasakoti :D
Istorija: Vasara. Einu su draugeliu link parduotuvės ir mojuoju draugėm, kurios namo išvarė. Atsisuku jau normaliai eiti ir trenkiuosi į stulpą su galva. Po 5min pradedu blaiviai mąstyti ir prieš akis iškyla mano projekto dizainas ir tekstas, kuriame mano būsimas projektas yra aprašytas.
 
Taip sugalvojau savo idėją? Kokia tavoji? :o

pavėlavai jau minimum 2 metais :)

1. Su lt elektros kainom maininti išvis neapsimoka, nes yra šalys kur elektra kainuoja kelis kart pigiau...
2. BTC niekas su GPU nemainina.

Fiat valiutos niekuo nepadengtos, vertės jos neturi.

Tai turbut as irgi laimejau 2002, kaip ir rasiau neatsimenu tikslei, reiskia pirma karta patekau i USA 2001 metais,
taigi mano istorija:
 
2000 pradziu pradzia.
 
Buvau pirmo kurso KTU studentas, ir kadangi norejau gerai viska ismokti pirma kursa mokiaus antrus metus su savo vienu
draugu, pavadinkim ji Egiu, kuris irgi antrus metus pirma kursa mokes kaip ir as :) nuejau i pasaulio lietuviu centra
Kaune prie fontano, ten buvo kompanija kuri organizuodavo work and travel i amerika. Tikriausia ir dabar organizuoja.
Tuo metu buvo sunkus laikai vizu atzvilgiu, Lietuva dar nebuvo nei ES nei NATO nare ir gauti viza i Amerika buvo kazkas
tokio. Man pasake, kad tu tik 1 kursa mokais ir gauti J1 viza i Amerika tau mazai sansu, sako geriau pasimokyk dar viena
kursa ir tada ateik kitais metais. As kiek laiko pasvarstes taip ir padariau, o mano draugelis nesvarste daug ir vistiek
tvarkesi popierius vizai ir paskui su juo kartu i ambasada vaziavom akmenu gatvej, tik jis su dokumentu paketu, o as be.
Atsimenu kai laukiau jo prie slaudbaumo, iseina visas raudonas, nu nu ar gavai? gavau atsako Egis ramiu tonu. As mintyse
wtf, galejau ir as tvarkytis popierius. Na bet nieko.
 
2001 pirmas kartas amerikoj
 
As jau antram kurse, siaip ne taip, vel atejau i ta pacia kompanija, pradejau tvarkytis popierius is naujo, gavau J1
viza. Mano darbas buvo $6 miestuke, kuris vadinas Panama City Beach, Floridoje:
 
https://www.google.mk/maps/place/Panama+City+Beach,+FL,+USA/@29.4209228,-85.6070464,8z/data=!4m5!3m4
!1s0x88938c6ac73a8595:0xd221b1d83d0cc52c!8m2!3d30.1765914!4d-85.8054879?hl=en
 
Isskridau is Vilniaus i NYC, kisenej 300 doleriu. Is NYC autobusu 25 valandas iki to miestuko. Sitas skrydis buvo man
pirmas gyvenime, ir kas buvo labai keista, kad pasake reikia i oro uosta atvaziuoti ne maziau kaip 3 valandas pries
isskridima. As priprates buvau, kad i autobusa ar traukini atvaziuoji 10 min pries isvaziavima, ir tuo metu tikrai labai
keista buvo, ko taip anksti belstis i ta oro uosta? nes minties nebuvo, kad bus kazkokie patikrinimai, kazkokios
eiles...
 
Taigi nusileidziu NYC, islendu is oro uosto i gatve, o ten judesys, masinu milijonas, zmoniu milijardas, visi kazkur
bega, skuba, buvo didelis kontrastas palyginus su Lietuva. Mums buvo paskirtas susitikimas su organizatoriais ir
rezervuota viena naktis studentu bendrabutyje pernakvot. Per susitikima susipazinau dar su 3 lietuviais kurie vaziavo i
ta pati miestuka, tik pas kitus darbdavius. Tai buvo 2 vaikinai, abu mokes KKI, ir viena mergina. Ta vakara pabendravom
turputi ir nuejom i savo kambarius miegot, mano kambarys buvo 3 lovu, bet miegojau as vienas. Nueinu prie lango,
atidarau langa, o ten uz 0.5 metro raudonu plytu siena, istiesiu ranka ir palieciu kita nama... iskisu galva per langa,
paziuriu i kaire, i desine.. o ten dumai kazkokie ruksta abejose pusese is zemes... nieko sau galvoju, viskas taip kaip
filmuose :D mes visi 4 kita diena isejom is barako, ir isejom i gatve, tais laikais smartfonu dar nebuvo, ir vienas is
musu is kazkur zemelapi buvo istraukes, ziurejom ziurejom i ta zemelapi ir nei vienam neaisku, kur ta autobusu stotis ir
kaip iki jos dasikasti :) tai ka vaziuojam su taksi? nu okei vaziuojam su taksi, sustabdem geltona taksi, visi 4 sulipom
i ta taksi, plius dar visi cemodanai i bagazine, kurie vos tilpo. Vaziuoti buvo visai netoli, gal 20 minuciu, ir kaip
dabar atsimenu taxi skaitliukas rodo 15 doleriu ir 15 centu, visi 4 susimetem, ir lygiai centas i centa padavem
taksistui. Isedom i autika ir 25 valandas vaziavom, autikas didelis ir sustodavo kas 3-4 valandas kokioj benzo kolonkej,
visi isbega nusipirkti maisto ir i tualeta. Buvo labai salta autobuse, nes kondicionierius veike nesustodamas. Jau
privazinejam prie savo miesto, ir gatves pilnos palmiu, mes ziurim per langus didelem akim. Atvaziuojam iki galines
stoteles, ir mes visi susiguze, labai salta, atsidaro durys ir as iseinu i lauka, ir nuo iprocio Lietuvoj pasiruosiu,
kad lauke bus dar salciau, bet cia tokia karscio banga i veida...buvo birzelio pradzia ir buvo labai karsta. Is stoties
is karto nuvarau pas savo darbdavi, kuris man parodo kur as gyvensiu, nuveda mane i kazkoki moteli, kur vienam kambary
po 3 dviaukstes lovas ir po 6 zmones. Prie iejimo sutinku viena mergina, su kuria gyvendamas Jonavoj draugavau, ir po
issiskyrimo nemaciau keleta metu. Labas, labas, ka tu cia veiki? Tai turbut ta pati kaip ir tu :) atvaziavau dirbti,
mkay... mazas pasaulis. Nusimetes savo smutkes kambaryje, nusileidziu pas darbdavi i ofisa, o ten tokia moteris sako
man, zinai tu pavargai kol atskridai, pailsek pora savaiciu, paskui galesi dirbti. Pasirodo, kad tuo metu, birzelio
pradzioj priguzejo labai daug studentu vienu metu, ir paprasciausia neuztenka visiem darbo pas juos. Su savo draugeliais
isejom i gatve ir pradejom vaiksciot po gatves ir galvot kaip cia greiciau pradet dirbti, vienu paklausem ka daryti,
kitu paklausem. Vienas sako durnas, eini i bele kokia parde ar restorana ir sakai, kad nori dirbti ir viskas, o jei dar
uzrasas kaba prie duru "help wanted" tai isvis lengva rasti darba. As galvoju sau, nu negali buti viskas taip lengvai,
na bet nieko isejau i gatve ir is pradziu nedrasiai, bet paskui vis drasiau ir drasiau pradejau eiti i bele kokia
parduotuve/restorana ir klausti ar neturi man darbo. Viskas buvo mazdaug taip, pasiemi kokia gatve ir ten pilna
parduotuviu, parduotuveliu, kepykleliu ir panasiu, per visus prasieini ir visur atejes sakai noriu dirbi, sako ka nori
dirbti? sakau bet ka kas yra. Ir taip bevaiksciodamas uzejau i kazkoki vidutinio dydzio fabrika, kuris spausdino uzrasus
ant maikuciu, kepuriu. Su savininku pakalbejau 10 min, sako ateik rytoj i darba, dirbsi pagalbiniu. Grizau i savo
moteli, sakau tai moteriskei as pas jus nedirbsiu, radau kita darba, ta sako, kadangi nedirbsi tai ir gyventi pas mus
negali, rytoj ryte turi issikraustyt. Susitikau su tais vaikinais su kuriais atvaziavau, tie irgi be darbo, sakau as jau
turiu darba, papasakojau kas kaip, tie sako negali buti. Sakau gali gali :) su jais dar viena rata praejom per miesta,
jie irgi susirado darbus. Sakau einam 3se issinuomosim kanors ir gyvensim kartu. Nu okei, issinuomavom paluzusi
treileri, bet uztat per gatve nuo darbu ir labai pigiai :) man buvo i darba nueiti 3 min, praktiskai pereiti gatve ir as
darbe. Buvo viena dvigule lova, ir viena viengule. Pradejau dirbti fabrike ir vakarais po darbo ieskoti dar vieno darbo,
mokejo $6.25 per valanda minus mokesciai. Susiradau dar viena darba vakarais pardavineti ledus prie iejimo i walmart
parduotuve, po kiek laiko susiradau 3cia darba savaitgaliais atrakcionu parke. Per savaite iseidavo 100 valandu darbo, o
savaitej iskaitant naktis yra 168 valandos :) Mano draugai su kuriais gyvenom treileryje nusprende isvaziuot i kita
miesta pas kazkokius pazistamus, ka jie ir padare, susirinko manatkes ir as likau vienas treileryje gyventi. Darbuose
taip pervargdavau, kad per pietu pertrauka kuri buvo 1 valanda, pareidavau greitai namo, pavalgydavau kas yra per 3 min,
ir uzsistates zadintuva spedavau pamiegot 45 minutes, po to atgal i gamykla. Gyvenau kuri laika vienas, bet moket
reikejo tai uz visa treileri, nusprendziau ieskotis kur kitur gyventi, kad butu pigiau. Susipazinau su kitais
lietuviais, ir issinuomavom 3 kambariu buta per gatve nuo vandenyno 9 zmones. Buvo 6 paneles ir 3 bachurai, kiekvienam
po 2 vienu zodziu :) ko dar noret is gyvenimo? Veliau viena is ju tapo mano zmona, na bet apie viska is pradziu :) 2
merginos is Latvijos, 2 merginos is Lietuvos, 1 is Rusijos, vardu Liuda ir dar 1 is kazkur, neatsimenu jau. Mes vaikinai
buvom 2 is Lietuvos ir vienas rusas is Maskvos. Mes visi dirbom kaip isproteje, tik ruselis taske babkes i kaire ir i
desine, ir vis skambindavo tevui i Maska, kad dar atsiustu :) Gerai atsimenu, kai jau buvom isikele i buta, jau buvom
7iese, ir draugelis sako, va dar 2 lietuves atvaziuoja, gyvens su mumis. Atvaziavo tos 2 lietuves, ir as pamaciau ja
pirma karta... auksta, liekna, 100% mano tuometinio skonio :) Labas, as Alanas, labas as Natalija (tikras vardas ir
pavarde, redakcijai zinomi :) gyvenom visi kartu labai linksmai, nors visi daug dirbo, bet iseidavo pasitusinti namie
arba nueiti vakare prie okeano, net ir nakti budavo silta, galedavai su maikute vaiksciot. Pastatui priklause baseinas,
i kuri taip pat kartas nuo karto nueidavom. Isigijom dviracius ir i darba vazinejom su dviraciais. beveik visos merginos
dirbo kambarinemis, ir pastoviai prinesdavo namo visokio maisto, alaus, kartais net sampano, neatidarytuose buteliuose.
Tai buvo is saldytuvu hoteliuose, ten produktus palikdavo zmones. Maistas praktiskai nieko nekainavo mums, o kiekvienam
zmogui nuoma iseidavo $25 per savaite su viskuo. Natalija taip pat dirbo kambarine, ir dazniausia jau budavo namie kai
as grizdavau is darbo. Vienas i kita ziuredavom paslapcia ir mergdavom aki, bet kaip nieko nesigauna taip nieko
nesigauna, ji turejo vaikina Lietuvoje, kuris jos lauke, apie kuri as nieko nezinojau.... vasara kaip ir praleke,
sezonas miestuke baiginejos, darbu labai sumazejo, pradejau dirbti daug maziau nei po 100 valandu per savaite ir naujo
darbo arba antro darbo jau nebuvo imanoma susirasti. Paskambinau Egiui, kuris jau antra vasaara buvo amerikoj ir
paklausiau, gal pas ji yra koks darbas? arba kur gyvent? sako darba gali rasti, tik sunku bus rasti, o gyventi pas mus
gali musu barake studentu. As pradejau svarstyti, vaziuoti? nevaziuoti? Nutariau isvaziuoti, pamatyti daugiau amerikos,
bet is tikro pagrindine priezastis buvo ta, kad nebegalejau daugiau tverti tos valahitos su Natalija, kuri ryte
apkabina, o vakare atstumia. Kita diena, ryte atsikeliau, susirinkau smutkes ir paprasiau Natalijos, kad palydetu iki
autobusu stoties, isvaziavom su dviraciais ir vaziuodami visa kelia tylejome. Ir sugebek tu man taip, kad pakeliui buvo
gulintis policininkas, ir as per ji vaziuodamas sugebejau nusiversto nuo dviracio, ir ne juokais nusiversti, o taip
persiversti 3 kartus ore kaip ninze ir nusileisti ant asfalto and desines alkunes, ranka istino, ir sustingo 90 laipsniu
kampu per alkune, galejau ja pajudinti 5 laipsnius i viena puse ir 5 i kita. Atsisveikinome ir as isedau i autobusa,
isvaziavau i Cape Cod, kuris yra prie Bostono:
 
https://www.google.mk/maps/place/Cape+Cod/@41.7988246,-70.5882966,9z/data=!4m5!3m4!1s0x89fb15440149e94d:
0x1f9c0efa001cb20b!8m2!3d41.6687897!4d-70.2962408?hl=en
 
vaziavau 32 valandas, su kruva sustojimu ir persedimu. Egis pasitiko stoteleje ir nuvaziaom i studentu baraka. Jo
darbdavys turejo restorana, ir nupirko 1 auksto pastata salia restorano, kur apgyvendino visus savo samdomus
studentus, buvo 5-6 kambariai, kiekviename po 3 zmones. Lovos kaina savaitei buvo 84 doleriai barake buvo ivairus
ivairiausi studentai, lietuviai, bulgarai, vengrai, lenkai. Jei tai atvaziuoja, tai isvaziuoja. Su vis dar skaudancia
ranka susiradau darba motelyje ukvedziu, darbas buvo priziureti moteli ir tai lemputes pakeisti, tai augala israuti,
tai siuksles isvezti, tai rankena prisukti, motelyje buvo 3 pastatai, ir dar gal kokie 5 mazi namukai motelis pagal
moteliu dydi buvo toks nelabai didelis, gal 30 kambariu, bet aplinkui savo teritorija, ir darbdavys viena diena man
dave masina, reikejo ten kazka pervesti is vienos vieots i kita vazineju as su ta masina pirmyn atgal, radija ijungta,
ir tuo metu as angliskai blogai kalbejau, kanors suprasti ka ten marmaliuoja per radija isvis sunku buvo, supratau tik
kazka terror, teroristai ir t.t. vienu zodziu nieko as nesupratau, kad tai buvo rugsejo 11 ivykiai niu jorke. Atbega
savininkas motelio pas mane, sako zinai tie 2 pastatai yra niu jorke? Sakau nea, nezinau apie jokius pastatus, nu sako
nesvarbu, tai va jie nugriuvo. griztu vakare namo, visi vien tik ir kalba apie rugsejo 11 ivykius, visi kanalai per
telika rodo viena ir ta pati, kaip nugriuvo, kaip lektuvai ir taip toliau. Pagyvenau Cape Code apie menesi, beveik
kasdiena vazinejau i biblioteka panarsyt interneta ir susirasinet su Natalija emeilais :) Isskridau i Lietuva is NY,
ir atskridau be nuotykiu.
 
Ir stai, as susitikau su Egiu Kaune laisves alejoje, ir nuejome pasikeisti jav dolerius i litus, tada kursas buvo 4:1.
Ieinam i keitykla, ir ka jus sau manote? Eileje stovi mano Natalija! kuri irgi pries kelias dienas atskrido i Lietuva
ir atejo pasikeisti dolerius i litus, As ja apkabinau, o ji vel salta kaip ledas, nors susirasinejom labai siltais
emeilais visa menesi... o salta ji buvo, nes jos vaikinas lauke jos lauke, apie kuri vel gi, as nieko nezinojau.
 
po poros dienu susirasem emeilais, apsikeitem telefonais ir pradejom susitikineti.
 
2002 atgal i Cape Cod
 
dirbdamas hotelyje labai stengiaus, planavau grizti i Cape Cod. Motelio savininkas gerai pazinojo restorano savininka,
kuriame dirbo Egis, uztare uz mane zodi ir jis padare man H2B viza, pakviete mane pas ji dirbti restorane vireju.
Natalija tu metu susitvarke dokumentus ir gavo J1 viza antra karta. Kartu mes isskridome i Bostona ir nuvaziavom gyventi
i Cape Cod. per pazistamu pazistamus susipazinom su viena moterim kur gyveno viena dideliame name, ji mums isnuomavo
kambari. pas mane buvo 2 darbai, vienas restorane vireju, antras - tam paciam motelyje ukvedziu Natalija irgi dirbo per
2-3 darbus visa laika. viena diena paskambinau i Lietuva ir mano mociute sako, tau cia atejo kazkoks didelis laiskas,
atrodo kaip is amerikos. Mano sirdis nusirito i kulnus... sakau atplesk ir paskaityk kas ten parasyta, ji atplese ir
perskaite pirma zodi - congratulations! Tai buvo pasveikinimo laiskas, kad as laimejau zalios kortos loterijoje, man
pasiseke is 3 karto. Mano draugai tuo metu ruosesi skristi i Lietuva atsivezti savo vaika, paprasiau ju kad atveztu man
ta laiska. Ji atveze, ten buvo isdestyta, kad mol buvot atrinkti zaliai kortai ir sekantys zingsniai ka daryt. Tada pas
mane buvo tik 2 variantai, arba tvarkytis popierius ir gauti zalia korta vienam, arba tuoktis su Natalija ir gauti
zalias kortas kartu ir gyventi kartu. Po keliu dienu apmastymu nuvaziavau i juvelyrikos parduotuve ir isrinkau
suzadetuviu zieda, vaziuoju namo ir keliai linksta, blogos mintys kankina, kaip ten ka reikes pasipirsti, ka sakyt ir
kuo daugiau galvoju apie tai tuo baisiau daros :) nusprendziau, kad kai grisiu namo is karto eisiu pas Natalija, ir
nesvarbu ka ji daro ir kur, is karto nueisiu pas ja ir pasipirsiu. Griztu namo, o Natalija virtuveje.... plauna
indus.... as tiesiausiu keliu atejau prie jos, padejau dezute su ziedu ant stalo salia jos, atidariau ja ir pasakiau be
jokiu uzuolanku: Noriu, kad butum mano zmona. ji sustojo, padejo nedaplautus indus atgal i kriaukle, nusiplove rankas ir
nuejo atsisedo prie televizoriaus. As atejau paskui ja sakau, koks tavo atsakymas? sako gerai, sutinku :) issiaiskinome
ka reikia padaryt, kad susituokt ir po keliu dienu susituokeme be dideliu ceremoniju. Santuoka pagrinde buvo tam, kad
dokumentus kartu priduot ir, kad abu gautume zalias kortas. Ryte i vestuves, vakare i darba :) Ta vasara taip ir
pragyvenome Cape Code be didesniu ivykiu, apart vestuviu.
 
2003 bilietas i viena puse
 
susitvarkem visus dokumentus, atsventem vestuves su visom baltom suknelem ir t.t. Lietuvoje :) gavom zalias kortas JAV
ambasadoj Varsuvoje. Nusipirkome bilietus i viena puse i Bostona. Atskridom i Bostona su dideliais geltonais vokais,
kuriuose zalios kortos dokumentai. Oro uoste mus nuvede i atskira kambari, kur nueme pirstu antspaudus ir idejo stampus,
kad galetume dirbti kol dar negavome paciu zaliu kortu. Pas mane 50 doleriu kisenej, ir pas zmona 50 doleriu kisenej,
per abu - lygiai simtukas :) Vel atsikrausteme pas ta pacia moteri i ta pati kambari ir jame apsigyvenome, kambari ji
mums dave i skola, pazadejom kai tik uzsidirbsim, kad atiduosim sutarta suma. Pirma diena nuvaziavom i parduotuve,
nusipirkom maisto produktu, ir is 100 doleriu liko 30 per abu. Masinos nera, darbo nera, uztat yra stiprus stimulas imti
ir dirbti. Pradejom dirbti ivairius darbus, is pradziu as isidarbinau vienam supermarkete, darbas buvo nesunkus, reikejo
is saugyklu atvezti maisto produktus ir juos graziai sudelioti i lentynas, suzymeti ant visu ju kainas. viena maza
problema buvo ta, kad tas supermarketas buvo uz 10km nuo mano namu. Ejau i darba pesciom kelias dienas ir pirmyn ir
atgal, po keliu dienu is kazkur istraukiau dvirati, ir vazinejau i darba dviraciu. praejo gal kelios savaites, ir
atsiunte musu zalias kortas pastu, paprasciausia imete i pasto deze lauke ir tiek. Mes jas gave kraipem galva, kaip
galima toki aukso vertes dokumenta issiusti paprastu pastu, nei registruotu nei ka? buvo keista.
 
Veliau as isidarbinau elektriku, pagal specialybe is KTU mano bakalauras buvo mechatronika, praktiskai kaip elektrikas
:) uzdarbis buvo $14 per valanda, kas tuo metu man atrode kosminiai pinigai, pirma savaite buvo labai intensyvi, buvo
daug darbo, pradirbau 40 valandu savaite plius dar apie 20 valandu virsvalandziu. O visi virsvalandziai 1.5x tarifu.
Pirma ceki gavau $750 uz savaite ir maniau, kad tuoj akys iskris is akiduobiu vien beziurint i mano grazuoli ceki :) ir
siai dienai 750 doleriu visai neblogai eiliniam amerikieciui, o tada kai benzinas buvo $1.5 uz galona - tai isvis
kosmosas. Kelias savaites dirbome salose, kurios salia cape cod, bet i jas nera tilto. Gali arba laivu atplaukti, arba
lektuviuku atskristi. Musu bosas, pasieme savo didele masina, sukrove ten visus irankius ir medziagas ir isvaziavo i
laiva, su laivu perplauke i sala. O mes, 3 darbuotojai kiekviena ryta vaziuodavom i maza oro uosta salia, ir su mazu 10
vieciu lektuveliu nuskrisdavom i ta sala, visa diena dirbdavom ir vakare parskrisdavom namo. tai buvo labai brangi sala,
ir buvo pigiau skraidyt, nei kad ten ten apsigyvent ir gyventi kol vyko darbai. Prikolas buvo tame, kad kai ateini
skristi tai taves klausia kiek tu sveri, nes reikia lektuva subalansuoti daug maz kad butu po ligiai svorio abejose
lektuvo pusese :)
 
Situacija su musu namo savininke pasikeite, ji susirado vyra ir paprase, kad mes issikraustytume. Issikraustem i
Natalijos darbdavio gyvenama plota, ten gyveno hotelio darbuotojai. Buvo nemazas namas per 2 aukstus. Mes apsigyvenom
kambaryje dviese, plius dar viena rusaite. Viena diena dirbome lauke, tieseme elektros kabelius, as buvau su sortais, ir
"susipazinau" su augalu, vadinamu poison ivy, nieuzlys prasidejo nuo koju ir isplito per visa kuna, kaip tai atrodo,
galima paziuret cia:
 
https://www.google.com/search?newwindow=1&tbm=isch&q=poison+ivy+rash&chips=q:poison+ivy+rash,g_3:posion+ivy&sa=X&ved=
0ahUKEwj12MW0u-3WAhVnDcAKHRouBpMQ4lYILCgA&biw=1527&bih=842&dpr=2.2
 
per pora savaiciu issigydziau, ir jau labaiiii idemiai landziojau po krumus kai reikedavo :) nusipirkom masina, Honda
Accord, sena sena, bet vaziuojanti :) kaina $200 doleriu, su ja nuvaziuodavom kur toleliau apsidairyt. Vasara pasibaige
ir oras truputi atveso, mano Natalija kuda ir jai visur visada salta, ji pradejo mane ikalbinet kad persikrausytume kur
i siltesnia vieta. Pasidejom JAV zemelapi ant stalo pradejom ziuret, kur cia butu galima persikraustyt gyventi?
Pradejome svarstyti tarp San Diego ir tarp Miami. Niekaip negalejome apsispresti kur vaziuot. Miami pliusas buvo tas,
kad ten persikrauste musu bendra pazistama Liuda, su kuria gyvenome kartu Panama City Beach. susidejom visus skudurus i
masina ir isvaziavom, masina uz tokia kaina aisku buvo su skylem ir vos vaziuojanti, stabde 1 ratas kai is 3 karto
uzpompuoji, bet vistiek vaziuojanti masina :) jau isvazinejam is Cape Codo, ir jau pakeliui, bet vis dar nezinom kur
vaziuojam. Pasiemem moneta ir ismetem i ora, atverciu ja ant delo - iskrito San Diego. Mes vaziuojam i San Diego.
Vaziavom neskubedami, pasibimbinedami, tai ten uzsukam tai ten, pinigu buvom jau uzsidirbe, ne tai kad kalnus, bet biski
buvo. Kas antra nakti nakvodavom masinoj o ne viesbutyje, kad butu pigiau.
 
Iki San Diego vaziavom 2 savaites, pakeliui aplankem Las Vegas, didyji kanjona, meteorito krateri Arizonoje. Atvaziavom,
vaikstom po miesta ir kazkaip baltu zmoniu nera, nei vieno. Susizvalgem vienas i kita, ir? Ka darom? gal velniop tas San
Diego? vaziuojam kur toliau? ok nuejom atgal i masina ir isvaziavom. Paskambinom draugam i i Lietuva, buvo vienas
draugelis kuris gyveno Kalifornijoj, as jo klausiu, kur baltu zmoniu yra Kalifornijoj? sako vaziuok i siaure, ten
daugiau baltu zmoniu. vaziavom i siaure ir apsistojom miestuke pavadinimu Napa Valley, tai yra vyno sostine Amerikoje.
Pagyvenom 2 savaites ten ir mums nepatiko, kad nuobodu, ir negalejom darbu rasti. Paskambinom Liudai i Miami, Liuda sako
joo... atvaziuokit, as turiu jums laisva kambari, galesim kartu gyventi.
 
2003 Hola Miami!
 
Kas per Hola? Hola ispaniskai - labas, sveikas. Ispanu kalba Miami dominuojanti, angliskai ne per daugiausia kas kalba.
is Kalifornijos i Miami atvaziavom labai greitai, per 2 su biskiu dienos, nes baiginejos pinigai kuriuos uzdirbom per
vasara. Apsistojom pas Liuda, kuri gyveno 2 kambariu bute, ji dirbo barmene salia esanciame restorane. Su Natalija
pradejom ieskot darbu, is pradziu ieskojau pagal specialybe susirasti darba, bet niekaip nesiseke, po ilgu ieskojimu
nusprendziau eiti dirbti bele ka, nes jau isvis 2 doleriai buvo like. As isidarbinau hostu restorane, tipo ateina zmones
valgyt, tu jiems duodi meniu ir nuvedi prie stalo pasodini, o Natalija isidarbino padaveja kitam restorane. Liudos
nuomos sutartis po keliu menesiu pasibaige ir mes issikraustem i kita kompleksa gyventi jau 2, mazo butuko kaina buvo
600 usd per men. Po 1 metu issikrustem is to butuko ir persikraustem arciau Miami centro, salia rusu rajono. Dirbom
visokius meslinus mazai apmokamus darbus, as vis stengiaus susirasti darba pagal lietuviska diploma, po 2 metu paiesku
priejau isvados, kad lietuviska diploma galima susukti i trubele, ir patys zinot kur sukisti... Nusprendem eiti mokytis
i univera, as istojau i http://www.fiu.edu/ univera, o Natalija i kita. Abu isivertinom lietuviskus bakalaurus, abieju
uzskaite ir abu istojom i magistraturas, tik aisku i skirtingas programas ir i skirtingus universitetus. Abu pasiemem
paskolas mokslams, man magistraturos diplomas atsiejo $30k, Natalijai panasiai. Mano specialybe - Master of Science,
Management Information Systems.
 
2007 naujas puslapis
 
2007 ruduo, as vel vienas. Po 2000 dienu ir naktu (6 metai), issiskyriau su Natalija, kur ji dabar ir ka ji veikia is
tikro ir nezinau.... Atsiemu diploma is univero, su visom ceremonijom, ir vaziuoju namo.... ir sirdyje taip bloga,
jauciuos toks vienisas, is tikro ir esu vienas svetimoje salyje... tuo metu dirbau vairuotoju kol mokiaus ir veziojau
geles po visa Miami.. ratais... Po diplomo gavimo, as pradejau inetnsyviai ieskoti darbo pagal specialybe, mano
darbdavys kuriam as vezioju geles tai supranta ir mane atleidzia is darbo. Man ir taip bloga sirdyje del skirybu su
Natalija... o cia dar is darbo atleidzia.
 
As uzsidarau savo bute, ir 1 menesi praktiskai niekur neiseinu. Visa menesi geriau kaip nesveikas, kiekviena diena
girtas iki zemes graybymo. Kyla mintys mesti viska ir vaziuot atgal i Lietuva. Vejus jas salin.... Be jokiu abejoniu -
pats sunkiausias menuo mano gyvenime.
 
2007 Nauji Horizontai
 
Kiek galima? Uztenka gerti, ir kazkaip stebuklingai atsiverciau i nauja gyvenima. Pradejau intensyviai ieskoti darbo
Miami ir aplink, problema Miami tame, kad technologiniu kompaniju yra labai mazai, ir kompiuterastui kaip man darbu irgi
labai mazai. As nenuleidziu ranku ir is visu jegu siuntineju resume kur tik galiu, klausineju draugu kur rasti darba ir
niekaip neiseina. Ispleciu savo paieskos rata iki visos Floridos valstijos, praeina dar vienas menesis ir nieko.
Ispleciu savo paieskos rata per visa Amerika, nors taip nenoriu isvaziuoti is Miami . Nenoriu visai nenoriu. Po keliu
savaiciu gaunu darbo pasiulyma Baltimoreje, siuloma alga 65k metams. Atsiuntia oficialu darbo pasiulyma su antspaudais
ir parasais pastu greituoju pastu per nakti. Atbulomis as pradedu rinkti savo daigtus, ir man taip neisnori niekur
vaziuoti, na bet ka padarysi, Miami sedet be darbo as amzinai taip pat negaliu. Tuo metu gyvenau su kambarioku, su juo
atsisveikinau, palikau jam raktus, isedau i savo masina ir isvaziuoju i siaure is pacio ryto. Pakeliui apie 100km nuo
savo namu uzsuku pas drauga isgret kavos atsisveikinimui.
 
Skambutis! skambutis i mano telefona, dar vienas darbdavys man pradeda pasakoti apie darba i kuri as issiunciau resume,
as jam sakau, kad jau viskas as turiu darbo pasiulyma Baltimoreje, ir as jau pakeliui ir as pas ji neateisiu i joki
pokalbi, ir kad man jau bloga nuo tu visu pokalbiu per paskutinius 3 menesius. Turiu priminti, kad i kvalifikuota darba
isidarbinti uztrunka daug laiko, nes nori su visais pakalbeti, o kandidatu gali but 10 ar daugiau, paskui apsvarstyti
kas kur ir kuriam duoti pasiulyma darbo. As jam sakau gerai, atvaziuosiu i pokalbi ir jus man turit pasakyt jei priemat
mane i darba ta pacia diena iki 4 dienos. issitraukiau is masinos lagamina, is lagamino kostiumines kelnes ir
marskinius. Apsirengiau, pasiemiau darbo pasiulyma ir nuvaziavau i pokalbi. Prasidejo interviu, as issitraukiau darbo
pasiulyma ir padejau ji ant stalo, sakau va mano darbo pasiulymas ir jei jus man darbo siandiena nepasiulot as
isvaziuoju. pokalbis truko apie 1 valanda, po kurio atsisveikinom, ir as isvaziavau atgal pas savo drauga. Sedim ziurim
telika, geriam kava, o as laukiu skambucio. Ir vel skabmutis! paskambino sako tu man tinki, mes tau duodam oficialu
darbo pasiulyma, na ir tada prasidejo derybos, as norejau issidereti, kad prie algos ir automobili pridetu. Derejomes 2
valandas, bet automobilio neissiderejau :( anyways, sutikau su alga 52k metams. Kai kuriems gali pasirodyt, kad 52k yra
daug maziau nei 65k, bet 52k Miami yra praktiskai tas pats kaip 65k Baltimoreje, del to kad baltimoreje viskas daug
brangiau nei Miami, o be to ir oras sux, na ir pagrindine priezastis, kad as labai nenorejau isvazineti is Miami.
Paskambinau savo kambariokui, tas sako nu kaip kelione? kur jau esi? sakau as netoli nuo taves 100km kazkur, atvaziuoju
atgal :D atvaziavau atgal i savo namus ta pati vakara, is kuriu ryte isvaziavau su viskam. Vel susinesiojau visa slamsta
is masinos namo, tas jau buvo spejes mano kambari uzimti, zaraza...
 
pradirbau tame darbe 6 menesius, ir buvo visai neblogai, man patiko. Kompanija buvo maza, mes buvom apie 10 darbuotoju.
Jie neislose vieno didelio tenderio, ir viena ryta atejus i darba, mane bosas pasikviete ir sako, sorry tu atleistas. Ne
del to, kad blogai dirbi, bet paprasciausia mes tau neturim darbo, mes tau sumokesim uz 2 savaites i prieki, bet tu gali
neiti i darba jei nenori. taigi atvaziavau ryte 9 ryto i darba, o ta pacia diena as jau sedejau namie per pietus ir
krapsciau galva ka cia toliau daryt. Bosas man parase rekomendacini laiska, kad mol geras darbuotojas ir taip toliau.
Tai buvo berods pirmadienis, pradejau guglint interneta ir radau viena savo srities asociacija, na tipo specialistai
susirenka paziuret prezentacija, po to visi eina i bara, kala alu ir aptarineja reikalus, kur beje ir vyksta visas
biznis. Ta diena buvo bicelis is kompanijos Terremark, kuris pristatinejo prezentacija apie kazkokias naujas IT
technologijas, ir vienu momentu leptelejo, kad va mes atidarinejam nauja skyriu ir ieskome 6 nauju specialistu.
Terremark - tai duomenu centras, kurio plotas 70k m2, tai milziniskas pastatas, 6 aukstu, kuriame yra praktiskai visos
pasaulio technologijos kokias tik galima sugalvoti. va kaip jis atrodo:
 
https://www.google.com/search?newwindow=1&tbm=isch&source=hp&biw=1527&bih=842&q=terremark+data+center+miami&oq=terremark
+data+&gs_l=img.3.0.0l2j0i24k1l3.280621.282509.0.283410.15.14.0.0.0.0.201.1351.5j5j1.11.0....0...1.1.64.img..4.11.1348..
.0i30k1.0.rma0D1xqpq8
 
gerai, kad buvau su savim pasiemes savo resume, tai po presentacijos pagavau ji vos ne uz gerkles, sakau labas, va mano
resume, jis perziurejo per 5 sekundes, sako ok, parasyk man emaila, ir dave man savo biznio kortele. Grizes namo is
karto parasiau emaila, po keliu dienu perskambino, sako atvaziuok pas mus pakalbesim. Atvaziavau, pasitiko mane dviese,
aprode teritorija, prisedom pakalbet, paskutinis klausimas buvo, tai kiek tu nori algos? sakau, ka as zinau, 60k metams
man uzteks, jie susizvalge vienas i kita. Sako mes pakalbesim tarpusavyje ir perskambinsim. Praejo kelios dienos,
paskambino, sako mes tave priemam i darba, i kad tu nepabegtum labai greitai mes tau mokesim 75k. as buvau biski soke,
bet negi atsisakysi nuo didesnes algos? Sitoj kompanijoj pradirbau 4 metus, vienu metu dirbau naktines pamainas, 4
dienas dirbi naktimis po 12 valandu, paskui 3 laisvos, man visai patiko. Tuo metu as gyvenau 75km nuo savo darbo ir buvo
toloka vazinet, bet kadangi buvo nakties pamainos, ir vaziuot reikejo per autostrada atvaziuodavau gan greitai be jokiu
kamsciu. rekordas nuo namu iki darbo - 25 min. Paskui perejau i kita skyriu, ir darbas buvo grynai 9-5 monday to friday,
darbo tai budavo tai ne, bangomis, arba uzsikases arba isvis nieko neveiki savaiciu savaitem, o kartais ir menesiais.
mazdaug atvaziuoji i darba, paziuri jutuba su ausinem, pasirasineji su mergom per interneta ir mini namo, vsio darbas
padarytas :) 1 diena per savaite leido dirbti is namu. po keturiu metu sitam darbe pradejau ieskot kito darbo, nes
Terremarkas visai nenorejo kelti algos, per metus pakeldavo 2-3 procentus, o tai vos padengia infliacija. Isejau is
Terremarko kai vel per tuos kontuperastu meetingus susipazinau su vienu biceliu is didelio banko. Atvaziavau pas i ji
pokalbi, darbo pokalbis buvo su 5 zmonem vienu metu, tik spek atsisaudyt :) dave darbo pasiulyma daug didesnei algai,
taigi perejau dirbti i banka. Nuo pirmu dienu mane uzkniso tas darbas, visur pilna indu, kurie dirbti nenori, ir nemoka,
daro viska kaip papuola, ir mano bosas buvo indas, ir mano boso bosas irgi indas. po mazdaug vieno menesio tame darbe
budavo atsikeli ir sprendi dilema, vaziuot i darba ar gal jau nevaziuot? gal paskimbin ir pasakyt, kad jau vsio daugiau
neisiu i sita meslina darba? taip tesesi gan ilgai, ir mazdaug po 6 menesiu neistveriau, budamas ofise parasiau emaila
savo komandai ir bosui, kad mol aciu kad priemet, bet mum ne pakeliui, susirinkau manatkes, susidejau viska i kuprine ir
paspaudziau "send". ant stalo palikau darbuotojo kortele ir isejau is savo ofiso per duris, i kolidoriu, mano bosas
stovi savo kabinete tarpduryje, as jam parodziau ciau ciau su rankyte, jis tik nusisypsojo ir nieko nespejo pasakyt, as
neriau per duris ir i masina. atsidariau visus langus ir ijungiau muzona ant viso garso ir vaziavau namo. Atrode, lyg
buciau grandines nuo peciu nusimetes, buvau pats laimingiausias zmogus visame Miami ta diena. sekancius pora metu dirbau
su savo asmenine kompanija, samdziau zmones kai reikejo. Po kazkur 2 metu vel nusprendziau, kad gal reikia vel eiti i
corporate bulshit darba, pradejau neskubedamas ziurinetis kazkoki nauja darba. Ir kaip jus manote, kur as suradau
reikiamus kontaktus? aisku kad tuose paciuose kontuperastu susitikimuose, vienas bicelis, kuri as jau zinojau, ir su
kuriuo anksciau buvo interviu i kita pozicija, kuri buvo panasi i tai ka as moku, bet truputi skirtinga. Tada jis man
pasake, kad nepriims manes i darba. Tuomet kai sake, kad nepriims manes i darba man sake, jei as tik tureciau laisva
vieta tokiam darbui, kuriame tu specas, priimciau tave is karto, bet tada jis neturejo laisvos pozicijos. Ji netycia
sutikau tame meetinge, sakau ieskau darbo, o tai sako good news, tuoj as perkalbesiu su savo bosu ir padarysim tau
interviu telefonu, nes jo bosas buvo Bostone ofise, o jis pats Miami ofise. Po keliu dienu as jau turejau darbo
pasiulyma dar didesnei algai nei kad banke.
 
2015 Kur as gyvenu?
 
Sitam darbe as jau beveik 5 metai, is pradziu vazinejau i ofisa, pirmus 2 metus mazdaug. Paskui viena tilta pradejo
remontuoti Miami per kuri man reikejo i darba vazinet, ir bosas sako, tu padirbk is namu biski, kol ta tilta
suremontuos, o kai pabaigs remonta turesi vel vazinet i ofisa. as sakau nu mkkay, ka jau su tavim. Sitas "laikinai" jau
tesias kazkur 3 metus ir tai yra didziausias pliusas sitame darbe, realiai man reikia laptopo ir interneto, ir galiu
dirbti is bet kurios pasaulio vietos. Kaip pavyzdi pateiksiu, kad per paskutinius 3 menesius dirbau is Ukrainos,
Chicagos, Miami, Lenkijos, Belgijos, Prancuzijos, Maltos, o dabar esu Makedonijoj. Sekmadieni lektuvas i Vengrija, ir
biski veliau i Kieva. Siu metu kaip ir Kieve gyvenu, gavau Ukrainietiska zalia korta - leidima gyventi ir dirbti salyje.
Kai kurie man sako, kad as nuo proto nusokes, kodel tu negyveni Amerikej? o kam man toj Amerikej gyventi? man labiau
patinka gyventi pigiose salyse su amerikietiska alga :)
 
Ka buciau dares kitaip, jei buciau vel jaunas ir vel buciau katik atskrides i USA?
 
Iskarto buciau ejes i univera mokytis, Lietuvos bakalauras + USA univero magistratura man labai pagelbejo mano
karjeroje. Be to daugiau demesio buciau skyres snekamosios anglu kalbos mokymuisi. As kaip kontuperastas nuo vaikystes
neblogai mokejau skaityti ir rasyti angliskai, bet buvo problematiska susisneket su zmonem.
 
tai va tokia trumpa mano istorija, jau pirstus skauda :)

Tai turbut as irgi laimejau 2002, kaip ir rasiau neatsimenu tikslei, reiskia pirma karta patekau i USA 2001 metais,
taigi mano istorija:
 
2000 pradziu pradzia.
 
Buvau pirmo kurso KTU studentas, ir kadangi norejau gerai viska ismokti pirma kursa mokiaus antrus metus su savo vienu
draugu, pavadinkim ji Egiu, kuris irgi antrus metus pirma kursa mokes kaip ir as :) nuejau i pasaulio lietuviu centra
Kaune prie fontano, ten buvo kompanija kuri organizuodavo work and travel i amerika. Tikriausia ir dabar organizuoja.
Tuo metu buvo sunkus laikai vizu atzvilgiu, Lietuva dar nebuvo nei ES nei NATO nare ir gauti viza i Amerika buvo kazkas
tokio. Man pasake, kad tu tik 1 kursa mokais ir gauti J1 viza i Amerika tau mazai sansu, sako geriau pasimokyk dar viena
kursa ir tada ateik kitais metais. As kiek laiko pasvarstes taip ir padariau, o mano draugelis nesvarste daug ir vistiek
tvarkesi popierius vizai ir paskui su juo kartu i ambasada vaziavom akmenu gatvej, tik jis su dokumentu paketu, o as be.
Atsimenu kai laukiau jo prie slaudbaumo, iseina visas raudonas, nu nu ar gavai? gavau atsako Egis ramiu tonu. As mintyse
wtf, galejau ir as tvarkytis popierius. Na bet nieko.
 
2001 pirmas kartas amerikoj
 
As jau antram kurse, siaip ne taip, vel atejau i ta pacia kompanija, pradejau tvarkytis popierius is naujo, gavau J1
viza. Mano darbas buvo $6 miestuke, kuris vadinas Panama City Beach, Floridoje:
 
https://www.google.mk/maps/place/Panama+City+Beach,+FL,+USA/@29.4209228,-85.6070464,8z/data=!4m5!3m4
!1s0x88938c6ac73a8595:0xd221b1d83d0cc52c!8m2!3d30.1765914!4d-85.8054879?hl=en
 
Isskridau is Vilniaus i NYC, kisenej 300 doleriu. Is NYC autobusu 25 valandas iki to miestuko. Sitas skrydis buvo man
pirmas gyvenime, ir kas buvo labai keista, kad pasake reikia i oro uosta atvaziuoti ne maziau kaip 3 valandas pries
isskridima. As priprates buvau, kad i autobusa ar traukini atvaziuoji 10 min pries isvaziavima, ir tuo metu tikrai labai
keista buvo, ko taip anksti belstis i ta oro uosta? nes minties nebuvo, kad bus kazkokie patikrinimai, kazkokios
eiles...
 
Taigi nusileidziu NYC, islendu is oro uosto i gatve, o ten judesys, masinu milijonas, zmoniu milijardas, visi kazkur
bega, skuba, buvo didelis kontrastas palyginus su Lietuva. Mums buvo paskirtas susitikimas su organizatoriais ir
rezervuota viena naktis studentu bendrabutyje pernakvot. Per susitikima susipazinau dar su 3 lietuviais kurie vaziavo i
ta pati miestuka, tik pas kitus darbdavius. Tai buvo 2 vaikinai, abu mokes KKI, ir viena mergina. Ta vakara pabendravom
turputi ir nuejom i savo kambarius miegot, mano kambarys buvo 3 lovu, bet miegojau as vienas. Nueinu prie lango,
atidarau langa, o ten uz 0.5 metro raudonu plytu siena, istiesiu ranka ir palieciu kita nama... iskisu galva per langa,
paziuriu i kaire, i desine.. o ten dumai kazkokie ruksta abejose pusese is zemes... nieko sau galvoju, viskas taip kaip
filmuose :D mes visi 4 kita diena isejom is barako, ir isejom i gatve, tais laikais smartfonu dar nebuvo, ir vienas is
musu is kazkur zemelapi buvo istraukes, ziurejom ziurejom i ta zemelapi ir nei vienam neaisku, kur ta autobusu stotis ir
kaip iki jos dasikasti :) tai ka vaziuojam su taksi? nu okei vaziuojam su taksi, sustabdem geltona taksi, visi 4 sulipom
i ta taksi, plius dar visi cemodanai i bagazine, kurie vos tilpo. Vaziuoti buvo visai netoli, gal 20 minuciu, ir kaip
dabar atsimenu taxi skaitliukas rodo 15 doleriu ir 15 centu, visi 4 susimetem, ir lygiai centas i centa padavem
taksistui. Isedom i autika ir 25 valandas vaziavom, autikas didelis ir sustodavo kas 3-4 valandas kokioj benzo kolonkej,
visi isbega nusipirkti maisto ir i tualeta. Buvo labai salta autobuse, nes kondicionierius veike nesustodamas. Jau
privazinejam prie savo miesto, ir gatves pilnos palmiu, mes ziurim per langus didelem akim. Atvaziuojam iki galines
stoteles, ir mes visi susiguze, labai salta, atsidaro durys ir as iseinu i lauka, ir nuo iprocio Lietuvoj pasiruosiu,
kad lauke bus dar salciau, bet cia tokia karscio banga i veida...buvo birzelio pradzia ir buvo labai karsta. Is stoties
is karto nuvarau pas savo darbdavi, kuris man parodo kur as gyvensiu, nuveda mane i kazkoki moteli, kur vienam kambary
po 3 dviaukstes lovas ir po 6 zmones. Prie iejimo sutinku viena mergina, su kuria gyvendamas Jonavoj draugavau, ir po
issiskyrimo nemaciau keleta metu. Labas, labas, ka tu cia veiki? Tai turbut ta pati kaip ir tu :) atvaziavau dirbti,
mkay... mazas pasaulis. Nusimetes savo smutkes kambaryje, nusileidziu pas darbdavi i ofisa, o ten tokia moteris sako
man, zinai tu pavargai kol atskridai, pailsek pora savaiciu, paskui galesi dirbti. Pasirodo, kad tuo metu, birzelio
pradzioj priguzejo labai daug studentu vienu metu, ir paprasciausia neuztenka visiem darbo pas juos. Su savo draugeliais
isejom i gatve ir pradejom vaiksciot po gatves ir galvot kaip cia greiciau pradet dirbti, vienu paklausem ka daryti,
kitu paklausem. Vienas sako durnas, eini i bele kokia parde ar restorana ir sakai, kad nori dirbti ir viskas, o jei dar
uzrasas kaba prie duru "help wanted" tai isvis lengva rasti darba. As galvoju sau, nu negali buti viskas taip lengvai,
na bet nieko isejau i gatve ir is pradziu nedrasiai, bet paskui vis drasiau ir drasiau pradejau eiti i bele kokia
parduotuve/restorana ir klausti ar neturi man darbo. Viskas buvo mazdaug taip, pasiemi kokia gatve ir ten pilna
parduotuviu, parduotuveliu, kepykleliu ir panasiu, per visus prasieini ir visur atejes sakai noriu dirbi, sako ka nori
dirbti? sakau bet ka kas yra. Ir taip bevaiksciodamas uzejau i kazkoki vidutinio dydzio fabrika, kuris spausdino uzrasus
ant maikuciu, kepuriu. Su savininku pakalbejau 10 min, sako ateik rytoj i darba, dirbsi pagalbiniu. Grizau i savo
moteli, sakau tai moteriskei as pas jus nedirbsiu, radau kita darba, ta sako, kadangi nedirbsi tai ir gyventi pas mus
negali, rytoj ryte turi issikraustyt. Susitikau su tais vaikinais su kuriais atvaziavau, tie irgi be darbo, sakau as jau
turiu darba, papasakojau kas kaip, tie sako negali buti. Sakau gali gali :) su jais dar viena rata praejom per miesta,
jie irgi susirado darbus. Sakau einam 3se issinuomosim kanors ir gyvensim kartu. Nu okei, issinuomavom paluzusi
treileri, bet uztat per gatve nuo darbu ir labai pigiai :) man buvo i darba nueiti 3 min, praktiskai pereiti gatve ir as
darbe. Buvo viena dvigule lova, ir viena viengule. Pradejau dirbti fabrike ir vakarais po darbo ieskoti dar vieno darbo,
mokejo $6.25 per valanda minus mokesciai. Susiradau dar viena darba vakarais pardavineti ledus prie iejimo i walmart
parduotuve, po kiek laiko susiradau 3cia darba savaitgaliais atrakcionu parke. Per savaite iseidavo 100 valandu darbo, o
savaitej iskaitant naktis yra 168 valandos :) Mano draugai su kuriais gyvenom treileryje nusprende isvaziuot i kita
miesta pas kazkokius pazistamus, ka jie ir padare, susirinko manatkes ir as likau vienas treileryje gyventi. Darbuose
taip pervargdavau, kad per pietu pertrauka kuri buvo 1 valanda, pareidavau greitai namo, pavalgydavau kas yra per 3 min,
ir uzsistates zadintuva spedavau pamiegot 45 minutes, po to atgal i gamykla. Gyvenau kuri laika vienas, bet moket
reikejo tai uz visa treileri, nusprendziau ieskotis kur kitur gyventi, kad butu pigiau. Susipazinau su kitais
lietuviais, ir issinuomavom 3 kambariu buta per gatve nuo vandenyno 9 zmones. Buvo 6 paneles ir 3 bachurai, kiekvienam
po 2 vienu zodziu :) ko dar noret is gyvenimo? Veliau viena is ju tapo mano zmona, na bet apie viska is pradziu :) 2
merginos is Latvijos, 2 merginos is Lietuvos, 1 is Rusijos, vardu Liuda ir dar 1 is kazkur, neatsimenu jau. Mes vaikinai
buvom 2 is Lietuvos ir vienas rusas is Maskvos. Mes visi dirbom kaip isproteje, tik ruselis taske babkes i kaire ir i
desine, ir vis skambindavo tevui i Maska, kad dar atsiustu :) Gerai atsimenu, kai jau buvom isikele i buta, jau buvom
7iese, ir draugelis sako, va dar 2 lietuves atvaziuoja, gyvens su mumis. Atvaziavo tos 2 lietuves, ir as pamaciau ja
pirma karta... auksta, liekna, 100% mano tuometinio skonio :) Labas, as Alanas, labas as Natalija (tikras vardas ir
pavarde, redakcijai zinomi :) gyvenom visi kartu labai linksmai, nors visi daug dirbo, bet iseidavo pasitusinti namie
arba nueiti vakare prie okeano, net ir nakti budavo silta, galedavai su maikute vaiksciot. Pastatui priklause baseinas,
i kuri taip pat kartas nuo karto nueidavom. Isigijom dviracius ir i darba vazinejom su dviraciais. beveik visos merginos
dirbo kambarinemis, ir pastoviai prinesdavo namo visokio maisto, alaus, kartais net sampano, neatidarytuose buteliuose.
Tai buvo is saldytuvu hoteliuose, ten produktus palikdavo zmones. Maistas praktiskai nieko nekainavo mums, o kiekvienam
zmogui nuoma iseidavo $25 per savaite su viskuo. Natalija taip pat dirbo kambarine, ir dazniausia jau budavo namie kai
as grizdavau is darbo. Vienas i kita ziuredavom paslapcia ir mergdavom aki, bet kaip nieko nesigauna taip nieko
nesigauna, ji turejo vaikina Lietuvoje, kuris jos lauke, apie kuri as nieko nezinojau.... vasara kaip ir praleke,
sezonas miestuke baiginejos, darbu labai sumazejo, pradejau dirbti daug maziau nei po 100 valandu per savaite ir naujo
darbo arba antro darbo jau nebuvo imanoma susirasti. Paskambinau Egiui, kuris jau antra vasaara buvo amerikoj ir
paklausiau, gal pas ji yra koks darbas? arba kur gyvent? sako darba gali rasti, tik sunku bus rasti, o gyventi pas mus
gali musu barake studentu. As pradejau svarstyti, vaziuoti? nevaziuoti? Nutariau isvaziuoti, pamatyti daugiau amerikos,
bet is tikro pagrindine priezastis buvo ta, kad nebegalejau daugiau tverti tos valahitos su Natalija, kuri ryte
apkabina, o vakare atstumia. Kita diena, ryte atsikeliau, susirinkau smutkes ir paprasiau Natalijos, kad palydetu iki
autobusu stoties, isvaziavom su dviraciais ir vaziuodami visa kelia tylejome. Ir sugebek tu man taip, kad pakeliui buvo
gulintis policininkas, ir as per ji vaziuodamas sugebejau nusiversto nuo dviracio, ir ne juokais nusiversti, o taip
persiversti 3 kartus ore kaip ninze ir nusileisti ant asfalto and desines alkunes, ranka istino, ir sustingo 90 laipsniu
kampu per alkune, galejau ja pajudinti 5 laipsnius i viena puse ir 5 i kita. Atsisveikinome ir as isedau i autobusa,
isvaziavau i Cape Cod, kuris yra prie Bostono:
 
https://www.google.mk/maps/place/Cape+Cod/@41.7988246,-70.5882966,9z/data=!4m5!3m4!1s0x89fb15440149e94d:
0x1f9c0efa001cb20b!8m2!3d41.6687897!4d-70.2962408?hl=en
 
vaziavau 32 valandas, su kruva sustojimu ir persedimu. Egis pasitiko stoteleje ir nuvaziaom i studentu baraka. Jo
darbdavys turejo restorana, ir nupirko 1 auksto pastata salia restorano, kur apgyvendino visus savo samdomus
studentus, buvo 5-6 kambariai, kiekviename po 3 zmones. Lovos kaina savaitei buvo 84 doleriai barake buvo ivairus
ivairiausi studentai, lietuviai, bulgarai, vengrai, lenkai. Jei tai atvaziuoja, tai isvaziuoja. Su vis dar skaudancia
ranka susiradau darba motelyje ukvedziu, darbas buvo priziureti moteli ir tai lemputes pakeisti, tai augala israuti,
tai siuksles isvezti, tai rankena prisukti, motelyje buvo 3 pastatai, ir dar gal kokie 5 mazi namukai motelis pagal
moteliu dydi buvo toks nelabai didelis, gal 30 kambariu, bet aplinkui savo teritorija, ir darbdavys viena diena man
dave masina, reikejo ten kazka pervesti is vienos vieots i kita vazineju as su ta masina pirmyn atgal, radija ijungta,
ir tuo metu as angliskai blogai kalbejau, kanors suprasti ka ten marmaliuoja per radija isvis sunku buvo, supratau tik
kazka terror, teroristai ir t.t. vienu zodziu nieko as nesupratau, kad tai buvo rugsejo 11 ivykiai niu jorke. Atbega
savininkas motelio pas mane, sako zinai tie 2 pastatai yra niu jorke? Sakau nea, nezinau apie jokius pastatus, nu sako
nesvarbu, tai va jie nugriuvo. griztu vakare namo, visi vien tik ir kalba apie rugsejo 11 ivykius, visi kanalai per
telika rodo viena ir ta pati, kaip nugriuvo, kaip lektuvai ir taip toliau. Pagyvenau Cape Code apie menesi, beveik
kasdiena vazinejau i biblioteka panarsyt interneta ir susirasinet su Natalija emeilais :) Isskridau i Lietuva is NY,
ir atskridau be nuotykiu.
 
Ir stai, as susitikau su Egiu Kaune laisves alejoje, ir nuejome pasikeisti jav dolerius i litus, tada kursas buvo 4:1.
Ieinam i keitykla, ir ka jus sau manote? Eileje stovi mano Natalija! kuri irgi pries kelias dienas atskrido i Lietuva
ir atejo pasikeisti dolerius i litus, As ja apkabinau, o ji vel salta kaip ledas, nors susirasinejom labai siltais
emeilais visa menesi... o salta ji buvo, nes jos vaikinas lauke jos lauke, apie kuri vel gi, as nieko nezinojau.
 
po poros dienu susirasem emeilais, apsikeitem telefonais ir pradejom susitikineti.
 
2002 atgal i Cape Cod
 
dirbdamas hotelyje labai stengiaus, planavau grizti i Cape Cod. Motelio savininkas gerai pazinojo restorano savininka,
kuriame dirbo Egis, uztare uz mane zodi ir jis padare man H2B viza, pakviete mane pas ji dirbti restorane vireju.
Natalija tu metu susitvarke dokumentus ir gavo J1 viza antra karta. Kartu mes isskridome i Bostona ir nuvaziavom gyventi
i Cape Cod. per pazistamu pazistamus susipazinom su viena moterim kur gyveno viena dideliame name, ji mums isnuomavo
kambari. pas mane buvo 2 darbai, vienas restorane vireju, antras - tam paciam motelyje ukvedziu Natalija irgi dirbo per
2-3 darbus visa laika. viena diena paskambinau i Lietuva ir mano mociute sako, tau cia atejo kazkoks didelis laiskas,
atrodo kaip is amerikos. Mano sirdis nusirito i kulnus... sakau atplesk ir paskaityk kas ten parasyta, ji atplese ir
perskaite pirma zodi - congratulations! Tai buvo pasveikinimo laiskas, kad as laimejau zalios kortos loterijoje, man
pasiseke is 3 karto. Mano draugai tuo metu ruosesi skristi i Lietuva atsivezti savo vaika, paprasiau ju kad atveztu man
ta laiska. Ji atveze, ten buvo isdestyta, kad mol buvot atrinkti zaliai kortai ir sekantys zingsniai ka daryt. Tada pas
mane buvo tik 2 variantai, arba tvarkytis popierius ir gauti zalia korta vienam, arba tuoktis su Natalija ir gauti
zalias kortas kartu ir gyventi kartu. Po keliu dienu apmastymu nuvaziavau i juvelyrikos parduotuve ir isrinkau
suzadetuviu zieda, vaziuoju namo ir keliai linksta, blogos mintys kankina, kaip ten ka reikes pasipirsti, ka sakyt ir
kuo daugiau galvoju apie tai tuo baisiau daros :) nusprendziau, kad kai grisiu namo is karto eisiu pas Natalija, ir
nesvarbu ka ji daro ir kur, is karto nueisiu pas ja ir pasipirsiu. Griztu namo, o Natalija virtuveje.... plauna
indus.... as tiesiausiu keliu atejau prie jos, padejau dezute su ziedu ant stalo salia jos, atidariau ja ir pasakiau be
jokiu uzuolanku: Noriu, kad butum mano zmona. ji sustojo, padejo nedaplautus indus atgal i kriaukle, nusiplove rankas ir
nuejo atsisedo prie televizoriaus. As atejau paskui ja sakau, koks tavo atsakymas? sako gerai, sutinku :) issiaiskinome
ka reikia padaryt, kad susituokt ir po keliu dienu susituokeme be dideliu ceremoniju. Santuoka pagrinde buvo tam, kad
dokumentus kartu priduot ir, kad abu gautume zalias kortas. Ryte i vestuves, vakare i darba :) Ta vasara taip ir
pragyvenome Cape Code be didesniu ivykiu, apart vestuviu.
 
2003 bilietas i viena puse
 
susitvarkem visus dokumentus, atsventem vestuves su visom baltom suknelem ir t.t. Lietuvoje :) gavom zalias kortas JAV
ambasadoj Varsuvoje. Nusipirkome bilietus i viena puse i Bostona. Atskridom i Bostona su dideliais geltonais vokais,
kuriuose zalios kortos dokumentai. Oro uoste mus nuvede i atskira kambari, kur nueme pirstu antspaudus ir idejo stampus,
kad galetume dirbti kol dar negavome paciu zaliu kortu. Pas mane 50 doleriu kisenej, ir pas zmona 50 doleriu kisenej,
per abu - lygiai simtukas :) Vel atsikrausteme pas ta pacia moteri i ta pati kambari ir jame apsigyvenome, kambari ji
mums dave i skola, pazadejom kai tik uzsidirbsim, kad atiduosim sutarta suma. Pirma diena nuvaziavom i parduotuve,
nusipirkom maisto produktu, ir is 100 doleriu liko 30 per abu. Masinos nera, darbo nera, uztat yra stiprus stimulas imti
ir dirbti. Pradejom dirbti ivairius darbus, is pradziu as isidarbinau vienam supermarkete, darbas buvo nesunkus, reikejo
is saugyklu atvezti maisto produktus ir juos graziai sudelioti i lentynas, suzymeti ant visu ju kainas. viena maza
problema buvo ta, kad tas supermarketas buvo uz 10km nuo mano namu. Ejau i darba pesciom kelias dienas ir pirmyn ir
atgal, po keliu dienu is kazkur istraukiau dvirati, ir vazinejau i darba dviraciu. praejo gal kelios savaites, ir
atsiunte musu zalias kortas pastu, paprasciausia imete i pasto deze lauke ir tiek. Mes jas gave kraipem galva, kaip
galima toki aukso vertes dokumenta issiusti paprastu pastu, nei registruotu nei ka? buvo keista.
 
Veliau as isidarbinau elektriku, pagal specialybe is KTU mano bakalauras buvo mechatronika, praktiskai kaip elektrikas
:) uzdarbis buvo $14 per valanda, kas tuo metu man atrode kosminiai pinigai, pirma savaite buvo labai intensyvi, buvo
daug darbo, pradirbau 40 valandu savaite plius dar apie 20 valandu virsvalandziu. O visi virsvalandziai 1.5x tarifu.
Pirma ceki gavau $750 uz savaite ir maniau, kad tuoj akys iskris is akiduobiu vien beziurint i mano grazuoli ceki :) ir
siai dienai 750 doleriu visai neblogai eiliniam amerikieciui, o tada kai benzinas buvo $1.5 uz galona - tai isvis
kosmosas. Kelias savaites dirbome salose, kurios salia cape cod, bet i jas nera tilto. Gali arba laivu atplaukti, arba
lektuviuku atskristi. Musu bosas, pasieme savo didele masina, sukrove ten visus irankius ir medziagas ir isvaziavo i
laiva, su laivu perplauke i sala. O mes, 3 darbuotojai kiekviena ryta vaziuodavom i maza oro uosta salia, ir su mazu 10
vieciu lektuveliu nuskrisdavom i ta sala, visa diena dirbdavom ir vakare parskrisdavom namo. tai buvo labai brangi sala,
ir buvo pigiau skraidyt, nei kad ten ten apsigyvent ir gyventi kol vyko darbai. Prikolas buvo tame, kad kai ateini
skristi tai taves klausia kiek tu sveri, nes reikia lektuva subalansuoti daug maz kad butu po ligiai svorio abejose
lektuvo pusese :)
 
Situacija su musu namo savininke pasikeite, ji susirado vyra ir paprase, kad mes issikraustytume. Issikraustem i
Natalijos darbdavio gyvenama plota, ten gyveno hotelio darbuotojai. Buvo nemazas namas per 2 aukstus. Mes apsigyvenom
kambaryje dviese, plius dar viena rusaite. Viena diena dirbome lauke, tieseme elektros kabelius, as buvau su sortais, ir
"susipazinau" su augalu, vadinamu poison ivy, nieuzlys prasidejo nuo koju ir isplito per visa kuna, kaip tai atrodo,
galima paziuret cia:
 
https://www.google.com/search?newwindow=1&tbm=isch&q=poison+ivy+rash&chips=q:poison+ivy+rash,g_3:posion+ivy&sa=X&ved=
0ahUKEwj12MW0u-3WAhVnDcAKHRouBpMQ4lYILCgA&biw=1527&bih=842&dpr=2.2
 
per pora savaiciu issigydziau, ir jau labaiiii idemiai landziojau po krumus kai reikedavo :) nusipirkom masina, Honda
Accord, sena sena, bet vaziuojanti :) kaina $200 doleriu, su ja nuvaziuodavom kur toleliau apsidairyt. Vasara pasibaige
ir oras truputi atveso, mano Natalija kuda ir jai visur visada salta, ji pradejo mane ikalbinet kad persikrausytume kur
i siltesnia vieta. Pasidejom JAV zemelapi ant stalo pradejom ziuret, kur cia butu galima persikraustyt gyventi?
Pradejome svarstyti tarp San Diego ir tarp Miami. Niekaip negalejome apsispresti kur vaziuot. Miami pliusas buvo tas,
kad ten persikrauste musu bendra pazistama Liuda, su kuria gyvenome kartu Panama City Beach. susidejom visus skudurus i
masina ir isvaziavom, masina uz tokia kaina aisku buvo su skylem ir vos vaziuojanti, stabde 1 ratas kai is 3 karto
uzpompuoji, bet vistiek vaziuojanti masina :) jau isvazinejam is Cape Codo, ir jau pakeliui, bet vis dar nezinom kur
vaziuojam. Pasiemem moneta ir ismetem i ora, atverciu ja ant delo - iskrito San Diego. Mes vaziuojam i San Diego.
Vaziavom neskubedami, pasibimbinedami, tai ten uzsukam tai ten, pinigu buvom jau uzsidirbe, ne tai kad kalnus, bet biski
buvo. Kas antra nakti nakvodavom masinoj o ne viesbutyje, kad butu pigiau.
 
Iki San Diego vaziavom 2 savaites, pakeliui aplankem Las Vegas, didyji kanjona, meteorito krateri Arizonoje. Atvaziavom,
vaikstom po miesta ir kazkaip baltu zmoniu nera, nei vieno. Susizvalgem vienas i kita, ir? Ka darom? gal velniop tas San
Diego? vaziuojam kur toliau? ok nuejom atgal i masina ir isvaziavom. Paskambinom draugam i i Lietuva, buvo vienas
draugelis kuris gyveno Kalifornijoj, as jo klausiu, kur baltu zmoniu yra Kalifornijoj? sako vaziuok i siaure, ten
daugiau baltu zmoniu. vaziavom i siaure ir apsistojom miestuke pavadinimu Napa Valley, tai yra vyno sostine Amerikoje.
Pagyvenom 2 savaites ten ir mums nepatiko, kad nuobodu, ir negalejom darbu rasti. Paskambinom Liudai i Miami, Liuda sako
joo... atvaziuokit, as turiu jums laisva kambari, galesim kartu gyventi.
 
2003 Hola Miami!
 
Kas per Hola? Hola ispaniskai - labas, sveikas. Ispanu kalba Miami dominuojanti, angliskai ne per daugiausia kas kalba.
is Kalifornijos i Miami atvaziavom labai greitai, per 2 su biskiu dienos, nes baiginejos pinigai kuriuos uzdirbom per
vasara. Apsistojom pas Liuda, kuri gyveno 2 kambariu bute, ji dirbo barmene salia esanciame restorane. Su Natalija
pradejom ieskot darbu, is pradziu ieskojau pagal specialybe susirasti darba, bet niekaip nesiseke, po ilgu ieskojimu
nusprendziau eiti dirbti bele ka, nes jau isvis 2 doleriai buvo like. As isidarbinau hostu restorane, tipo ateina zmones
valgyt, tu jiems duodi meniu ir nuvedi prie stalo pasodini, o Natalija isidarbino padaveja kitam restorane. Liudos
nuomos sutartis po keliu menesiu pasibaige ir mes issikraustem i kita kompleksa gyventi jau 2, mazo butuko kaina buvo
600 usd per men. Po 1 metu issikrustem is to butuko ir persikraustem arciau Miami centro, salia rusu rajono. Dirbom
visokius meslinus mazai apmokamus darbus, as vis stengiaus susirasti darba pagal lietuviska diploma, po 2 metu paiesku
priejau isvados, kad lietuviska diploma galima susukti i trubele, ir patys zinot kur sukisti... Nusprendem eiti mokytis
i univera, as istojau i http://www.fiu.edu/ univera, o Natalija i kita. Abu isivertinom lietuviskus bakalaurus, abieju
uzskaite ir abu istojom i magistraturas, tik aisku i skirtingas programas ir i skirtingus universitetus. Abu pasiemem
paskolas mokslams, man magistraturos diplomas atsiejo $30k, Natalijai panasiai. Mano specialybe - Master of Science,
Management Information Systems.
 
2007 naujas puslapis
 
2007 ruduo, as vel vienas. Po 2000 dienu ir naktu (6 metai), issiskyriau su Natalija, kur ji dabar ir ka ji veikia is
tikro ir nezinau.... Atsiemu diploma is univero, su visom ceremonijom, ir vaziuoju namo.... ir sirdyje taip bloga,
jauciuos toks vienisas, is tikro ir esu vienas svetimoje salyje... tuo metu dirbau vairuotoju kol mokiaus ir veziojau
geles po visa Miami.. ratais... Po diplomo gavimo, as pradejau inetnsyviai ieskoti darbo pagal specialybe, mano
darbdavys kuriam as vezioju geles tai supranta ir mane atleidzia is darbo. Man ir taip bloga sirdyje del skirybu su
Natalija... o cia dar is darbo atleidzia.
 
As uzsidarau savo bute, ir 1 menesi praktiskai niekur neiseinu. Visa menesi geriau kaip nesveikas, kiekviena diena
girtas iki zemes graybymo. Kyla mintys mesti viska ir vaziuot atgal i Lietuva. Vejus jas salin.... Be jokiu abejoniu -
pats sunkiausias menuo mano gyvenime.
 
2007 Nauji Horizontai
 
Kiek galima? Uztenka gerti, ir kazkaip stebuklingai atsiverciau i nauja gyvenima. Pradejau intensyviai ieskoti darbo
Miami ir aplink, problema Miami tame, kad technologiniu kompaniju yra labai mazai, ir kompiuterastui kaip man darbu irgi
labai mazai. As nenuleidziu ranku ir is visu jegu siuntineju resume kur tik galiu, klausineju draugu kur rasti darba ir
niekaip neiseina. Ispleciu savo paieskos rata iki visos Floridos valstijos, praeina dar vienas menesis ir nieko.
Ispleciu savo paieskos rata per visa Amerika, nors taip nenoriu isvaziuoti is Miami . Nenoriu visai nenoriu. Po keliu
savaiciu gaunu darbo pasiulyma Baltimoreje, siuloma alga 65k metams. Atsiuntia oficialu darbo pasiulyma su antspaudais
ir parasais pastu greituoju pastu per nakti. Atbulomis as pradedu rinkti savo daigtus, ir man taip neisnori niekur
vaziuoti, na bet ka padarysi, Miami sedet be darbo as amzinai taip pat negaliu. Tuo metu gyvenau su kambarioku, su juo
atsisveikinau, palikau jam raktus, isedau i savo masina ir isvaziuoju i siaure is pacio ryto. Pakeliui apie 100km nuo
savo namu uzsuku pas drauga isgret kavos atsisveikinimui.
 
Skambutis! skambutis i mano telefona, dar vienas darbdavys man pradeda pasakoti apie darba i kuri as issiunciau resume,
as jam sakau, kad jau viskas as turiu darbo pasiulyma Baltimoreje, ir as jau pakeliui ir as pas ji neateisiu i joki
pokalbi, ir kad man jau bloga nuo tu visu pokalbiu per paskutinius 3 menesius. Turiu priminti, kad i kvalifikuota darba
isidarbinti uztrunka daug laiko, nes nori su visais pakalbeti, o kandidatu gali but 10 ar daugiau, paskui apsvarstyti
kas kur ir kuriam duoti pasiulyma darbo. As jam sakau gerai, atvaziuosiu i pokalbi ir jus man turit pasakyt jei priemat
mane i darba ta pacia diena iki 4 dienos. issitraukiau is masinos lagamina, is lagamino kostiumines kelnes ir
marskinius. Apsirengiau, pasiemiau darbo pasiulyma ir nuvaziavau i pokalbi. Prasidejo interviu, as issitraukiau darbo
pasiulyma ir padejau ji ant stalo, sakau va mano darbo pasiulymas ir jei jus man darbo siandiena nepasiulot as
isvaziuoju. pokalbis truko apie 1 valanda, po kurio atsisveikinom, ir as isvaziavau atgal pas savo drauga. Sedim ziurim
telika, geriam kava, o as laukiu skambucio. Ir vel skabmutis! paskambino sako tu man tinki, mes tau duodam oficialu
darbo pasiulyma, na ir tada prasidejo derybos, as norejau issidereti, kad prie algos ir automobili pridetu. Derejomes 2
valandas, bet automobilio neissiderejau :( anyways, sutikau su alga 52k metams. Kai kuriems gali pasirodyt, kad 52k yra
daug maziau nei 65k, bet 52k Miami yra praktiskai tas pats kaip 65k Baltimoreje, del to kad baltimoreje viskas daug
brangiau nei Miami, o be to ir oras sux, na ir pagrindine priezastis, kad as labai nenorejau isvazineti is Miami.
Paskambinau savo kambariokui, tas sako nu kaip kelione? kur jau esi? sakau as netoli nuo taves 100km kazkur, atvaziuoju
atgal :D atvaziavau atgal i savo namus ta pati vakara, is kuriu ryte isvaziavau su viskam. Vel susinesiojau visa slamsta
is masinos namo, tas jau buvo spejes mano kambari uzimti, zaraza...
 
pradirbau tame darbe 6 menesius, ir buvo visai neblogai, man patiko. Kompanija buvo maza, mes buvom apie 10 darbuotoju.
Jie neislose vieno didelio tenderio, ir viena ryta atejus i darba, mane bosas pasikviete ir sako, sorry tu atleistas. Ne
del to, kad blogai dirbi, bet paprasciausia mes tau neturim darbo, mes tau sumokesim uz 2 savaites i prieki, bet tu gali
neiti i darba jei nenori. taigi atvaziavau ryte 9 ryto i darba, o ta pacia diena as jau sedejau namie per pietus ir
krapsciau galva ka cia toliau daryt. Bosas man parase rekomendacini laiska, kad mol geras darbuotojas ir taip toliau.
Tai buvo berods pirmadienis, pradejau guglint interneta ir radau viena savo srities asociacija, na tipo specialistai
susirenka paziuret prezentacija, po to visi eina i bara, kala alu ir aptarineja reikalus, kur beje ir vyksta visas
biznis. Ta diena buvo bicelis is kompanijos Terremark, kuris pristatinejo prezentacija apie kazkokias naujas IT
technologijas, ir vienu momentu leptelejo, kad va mes atidarinejam nauja skyriu ir ieskome 6 nauju specialistu.
Terremark - tai duomenu centras, kurio plotas 70k m2, tai milziniskas pastatas, 6 aukstu, kuriame yra praktiskai visos
pasaulio technologijos kokias tik galima sugalvoti. va kaip jis atrodo:
 
https://www.google.com/search?newwindow=1&tbm=isch&source=hp&biw=1527&bih=842&q=terremark+data+center+miami&oq=terremark
+data+&gs_l=img.3.0.0l2j0i24k1l3.280621.282509.0.283410.15.14.0.0.0.0.201.1351.5j5j1.11.0....0...1.1.64.img..4.11.1348..
.0i30k1.0.rma0D1xqpq8
 
gerai, kad buvau su savim pasiemes savo resume, tai po presentacijos pagavau ji vos ne uz gerkles, sakau labas, va mano
resume, jis perziurejo per 5 sekundes, sako ok, parasyk man emaila, ir dave man savo biznio kortele. Grizes namo is
karto parasiau emaila, po keliu dienu perskambino, sako atvaziuok pas mus pakalbesim. Atvaziavau, pasitiko mane dviese,
aprode teritorija, prisedom pakalbet, paskutinis klausimas buvo, tai kiek tu nori algos? sakau, ka as zinau, 60k metams
man uzteks, jie susizvalge vienas i kita. Sako mes pakalbesim tarpusavyje ir perskambinsim. Praejo kelios dienos,
paskambino, sako mes tave priemam i darba, i kad tu nepabegtum labai greitai mes tau mokesim 75k. as buvau biski soke,
bet negi atsisakysi nuo didesnes algos? Sitoj kompanijoj pradirbau 4 metus, vienu metu dirbau naktines pamainas, 4
dienas dirbi naktimis po 12 valandu, paskui 3 laisvos, man visai patiko. Tuo metu as gyvenau 75km nuo savo darbo ir buvo
toloka vazinet, bet kadangi buvo nakties pamainos, ir vaziuot reikejo per autostrada atvaziuodavau gan greitai be jokiu
kamsciu. rekordas nuo namu iki darbo - 25 min. Paskui perejau i kita skyriu, ir darbas buvo grynai 9-5 monday to friday,
darbo tai budavo tai ne, bangomis, arba uzsikases arba isvis nieko neveiki savaiciu savaitem, o kartais ir menesiais.
mazdaug atvaziuoji i darba, paziuri jutuba su ausinem, pasirasineji su mergom per interneta ir mini namo, vsio darbas
padarytas :) 1 diena per savaite leido dirbti is namu. po keturiu metu sitam darbe pradejau ieskot kito darbo, nes
Terremarkas visai nenorejo kelti algos, per metus pakeldavo 2-3 procentus, o tai vos padengia infliacija. Isejau is
Terremarko kai vel per tuos kontuperastu meetingus susipazinau su vienu biceliu is didelio banko. Atvaziavau pas i ji
pokalbi, darbo pokalbis buvo su 5 zmonem vienu metu, tik spek atsisaudyt :) dave darbo pasiulyma daug didesnei algai,
taigi perejau dirbti i banka. Nuo pirmu dienu mane uzkniso tas darbas, visur pilna indu, kurie dirbti nenori, ir nemoka,
daro viska kaip papuola, ir mano bosas buvo indas, ir mano boso bosas irgi indas. po mazdaug vieno menesio tame darbe
budavo atsikeli ir sprendi dilema, vaziuot i darba ar gal jau nevaziuot? gal paskimbin ir pasakyt, kad jau vsio daugiau
neisiu i sita meslina darba? taip tesesi gan ilgai, ir mazdaug po 6 menesiu neistveriau, budamas ofise parasiau emaila
savo komandai ir bosui, kad mol aciu kad priemet, bet mum ne pakeliui, susirinkau manatkes, susidejau viska i kuprine ir
paspaudziau "send". ant stalo palikau darbuotojo kortele ir isejau is savo ofiso per duris, i kolidoriu, mano bosas
stovi savo kabinete tarpduryje, as jam parodziau ciau ciau su rankyte, jis tik nusisypsojo ir nieko nespejo pasakyt, as
neriau per duris ir i masina. atsidariau visus langus ir ijungiau muzona ant viso garso ir vaziavau namo. Atrode, lyg
buciau grandines nuo peciu nusimetes, buvau pats laimingiausias zmogus visame Miami ta diena. sekancius pora metu dirbau
su savo asmenine kompanija, samdziau zmones kai reikejo. Po kazkur 2 metu vel nusprendziau, kad gal reikia vel eiti i
corporate bulshit darba, pradejau neskubedamas ziurinetis kazkoki nauja darba. Ir kaip jus manote, kur as suradau
reikiamus kontaktus? aisku kad tuose paciuose kontuperastu susitikimuose, vienas bicelis, kuri as jau zinojau, ir su
kuriuo anksciau buvo interviu i kita pozicija, kuri buvo panasi i tai ka as moku, bet truputi skirtinga. Tada jis man
pasake, kad nepriims manes i darba. Tuomet kai sake, kad nepriims manes i darba man sake, jei as tik tureciau laisva
vieta tokiam darbui, kuriame tu specas, priimciau tave is karto, bet tada jis neturejo laisvos pozicijos. Ji netycia
sutikau tame meetinge, sakau ieskau darbo, o tai sako good news, tuoj as perkalbesiu su savo bosu ir padarysim tau
interviu telefonu, nes jo bosas buvo Bostone ofise, o jis pats Miami ofise. Po keliu dienu as jau turejau darbo
pasiulyma dar didesnei algai nei kad banke.
 
2015 Kur as gyvenu?
 
Sitam darbe as jau beveik 5 metai, is pradziu vazinejau i ofisa, pirmus 2 metus mazdaug. Paskui viena tilta pradejo
remontuoti Miami per kuri man reikejo i darba vazinet, ir bosas sako, tu padirbk is namu biski, kol ta tilta
suremontuos, o kai pabaigs remonta turesi vel vazinet i ofisa. as sakau nu mkkay, ka jau su tavim. Sitas "laikinai" jau
tesias kazkur 3 metus ir tai yra didziausias pliusas sitame darbe, realiai man reikia laptopo ir interneto, ir galiu
dirbti is bet kurios pasaulio vietos. Kaip pavyzdi pateiksiu, kad per paskutinius 3 menesius dirbau is Ukrainos,
Chicagos, Miami, Lenkijos, Belgijos, Prancuzijos, Maltos, o dabar esu Makedonijoj. Sekmadieni lektuvas i Vengrija, ir
biski veliau i Kieva. Siu metu kaip ir Kieve gyvenu, gavau Ukrainietiska zalia korta - leidima gyventi ir dirbti salyje.
Kai kurie man sako, kad as nuo proto nusokes, kodel tu negyveni Amerikej? o kam man toj Amerikej gyventi? man labiau
patinka gyventi pigiose salyse su amerikietiska alga :)
 
Ka buciau dares kitaip, jei buciau vel jaunas ir vel buciau katik atskrides i USA?
 
Iskarto buciau ejes i univera mokytis, Lietuvos bakalauras + USA univero magistratura man labai pagelbejo mano
karjeroje. Be to daugiau demesio buciau skyres snekamosios anglu kalbos mokymuisi. As kaip kontuperastas nuo vaikystes
neblogai mokejau skaityti ir rasyti angliskai, bet buvo problematiska susisneket su zmonem.
 
tai va tokia trumpa mano istorija, jau pirstus skauda :)