Pattio

Labai palaikau, ir džiaugiuosi, kad lietuviai kuria tokį dalyka, tačiau manau, kad šis pasirinkimas iškart pražudys jus..

Don't send dažniausiai išmeta dviem atvejais – kai užeini už masyvo ribų ir kai dalini iš nulio.
 
Turbūt visi sutiks, kad niekas negimė mokėdamas šviesofo. Bet visiems pavyksta susieti galvoje, kad kai žalia – galima eiti per gatvę. Visi tai supranta ir nebūtina rašyti „GalimaEitiPerGatvęException“.
 
Žalia reiškia galima eiti per gatvę.
Don't send reiškia užėjai už masyvo ribų.
…
Žalia ≡ eiti per gatvę.
Don't send ≡ peržengtos masyvo ribos.

 
Jei pritaisai prie dviračio pagalbinius ratukus, tai nesakyčiau, kad taip padidinamas meistriškumas.

Ne programavimo kalbos sintaksėje visas sudėtingumas. Galim paimti, pavyzdžiui, matematiką. Konkrečiau – integralus:
Sakyčiau, pakankamai sudėtinga. Užrašykim viską supaprastintai:
Akivaizdžiai dabar viskas pasidarė daug aiškiau ir dabar net penktokas galėtų suskaičiuoti tokį integralą!
 
Kaip matematika sprendžia visą šį sudėtingumą? Ar susigalvoja atskirą sintaksę? Ne. Tiesiog viskas, kas svarbu, duodama palaispniui. Iš pradžių išmoksti paprastus aritmetinius veiksmus, vėliau kintamuosius, tada lygtis, dar vėliau šaknį ir galiausiai integralą. Ir taip, nors ir sintaksiškai sudėtingas integralas tampa išsprendžiamas. Ir tampa išsprendžiamas ne dėl to, kad vietoj to kringelio užrašytas žodis integralas, o todėl, kad pasidaro aišku, kas yra integralas ir kokia jo prasmė.
 
 
Dabar su ciklais. Jeigu žmogus supranta, ką šitas kasdieniniame nenaudojamas simbolis reiškia:
tai pagal visą logiką reikės metų metus studijuoti, kol jis sugebės suprasti šitai?

int sum = 0; for (int i = 1; i <= 100; i++) sum = sum + i;
 
 
O ką, jei paimsim autoriaus pavyzdį:

cin >> a, b;
Ar taip sunku suprasti, kad sum + a , b negalima rašyti, o reikia rašyti sum + a + b?
 
 
Nepamirškim ir pointer'ių. Matyt visas sudėtingumas kyla dėl to, kad atsiranda žvaigždutė:

int *p = new int(0);
O pasiėmę Java ir C# kalbas visi galėtų išsamiai paaiškinti objektus ir jų reference'us, nes čia jau nebėra žvaigždutės:

Integer p = new Integer(0);

 
Visas programavimo sudėtingumas kylo iš to, kad mokiniai nesugeba suvokti kaip veikia kintamieji, kaip veikia masyvas, kaip veikia pointer'iai, kaip veikia atmintis, kokia eilės tvarka vykdomi programos sakiniai. Ir lygiai taip pat, kaip mįslė nepasidaro lengvesnė, jei vietoj Žemaičių tarmės aš tau ją pasakau Aukštaitiškai, taip ir programa nepasidaro lengvesnė, kai kitaip for ciklą užrašai.
 
 
Žinoma, gal kažką, kuris nesuvokia programavimo, dar ir kalba trikdo, bet tai tikrai ne lemiamas faktorius. Tikrai nerasi tokios kalbos, kad visi mokiniai puikiai suprastų programavimą. Kaip ir sakiau, kai kam ir „Komenskio Logo“ per sudėtingas:

kartok 360 [priekin 5 dešinėn 1]

Atliekant primityvius bei paprastus dalykus ne, o žengiant giliau rasi vis daugiau skirtumų.

Kas penki metai visiems sveikatos specialistams reikia prasitęsti licenciją. Norint ją pratęsti, reikia surinkti tam tikrą valandų kiekį. Tos valandos renkamos labai paprastai – arba susimoki ir išklausai visą kursą specialios medžiagos, arba per penkis metus kas mėnesį po kelis kartus eini į nemokamas paskaitas, kurias rengia įvairios farmacinės kompanijos.
Žinoma, daugelis iš mūsų renkasi antrą tobulinimosi būdą. Nes tai nieko nekainuoja, o po paskaitų dar vyksta nedidelės vaišės. Šiose paskaitose dažniausiai pristatomos kelios ligos, jų požymiai ir, žinoma, gydymas tam tikrais vaistais. Gaila, kad pristatomi tik tos firmos, kuri organizuoja seminarą, platinami vaistai. Tai gali būti ir jau seniai esantys rinkoje, ir ką tik atsiradusios naujienos. Mes į paskaitas renkamės ne tik dėl reikalingų valandų, bet ir kad sužinotume kuo daugiau informacijos. Bet nelabai patinka tas žinių perteikimo būdas. Niekaip nesuprantu, kodėl pristatant vaistus, visada yra išbrokuojami visų kitų gamintojų vaistai? Tai gal tada iš viso reikia išimti iš rinkos tuos niekam tikusius nuodus? Pateikiama lentelė, kurioje lyderio poziciją VISADA užima paskaitos organizatorės preparatas. O dar įdomiau, kad paskaitą skaito gydytojai, kurie kasdieną susiduria su šiom ligom sergančiaisiais. Jie įdomiai paskaito apie ligą, jos požymius, kaip ją atskirti nuo kitų ligų, kokios komplikacijos ir pagaliau, koks gydymas. Ir tada taip norėtųsi sulaukti to objektyvaus sprendimo, kokiais vaistais gydyti.
 
Deja, jau ir pats žinai, kokie vaistai bus paminėti. O kur visi kiti, nuo kurių vaistinėse lentynos lūžta? Tai kokie čia tobulinimosi kursai, kurie praktiškai tavo darbe neduoda jokios naudos. Taip išeina, kad gydytojas specialistas, pvz., endokrinologas ateina į paskaitą pareklamuoti tam tikrą vaistą, kurį vaistinėje reikia pasiūlyti pirmumo teise. Po jo paskaitą skaitys kitas specialistas, gal urologas, ir jis taip pat paminės vaistą, skirtą jau urologinėms ligoms gydyti, bet ir vėl tik vieno gamintojo, kuris finansuoja šias paskaitas. Dažnai būna pakviestas ir trečias specialistas, dar kokios nors dažnos ligos. Ir vėl – gydymas lieka nuspėjamas.
 
Žinoma, galima suprasti mūsų gydytojus – jie siekia užsidirbti papildomai. Mes juk kiekvienas siekiame geresnio gyvenimo. Bet tai reikia daryti ne kitų sąskaita, o jie sutinka atstovauti tam tikrą kompaniją ir per mus, farmacininkus, skleisti žinią paprastiems žmonėms, kokius vaistus reikėtų naudoti jų ligai gydyti.
 
O žymiai įdomiau ir naudingiau būtų, jei tokias paskaitas organizuotų, pavyzdžiui dvi trys farmacinės kompanijos vienu metu ir aiškiai išdėstytų visus vaisto privalumus bei trūkumus. Gal tada ir “blogų” vaistų būtų mažiau, ir mūsų žinios būtų tikslesnės, ir ligoniai laimėtų daugiau, ir konkurencija būtų sveikesnė ir naudingesnė visuomenei:)
 
Šaltinis: Vaistininko užrašai

Na jei prašo 3 bet kokių egzaminų , tai manau, tas 4 nesiskaitys
 
Šiaip IELTS siūlau išsilaikyt, kuo anksčiau , kad būtų rami galva ar neišlaikymo atveju turėtum laiko perlaikyt, gali delsti iki tol, kol bus galutinė data atsiųsti visus rezultatus .

Keista, tačiau labai malonu, kaip žmogus augęs ne Lietuvoje, rašo su nosinėmis ir kableliais, kai tuo tarpu 100 procentiniai lietuviai, užaugę Lietuvoje rašo belekaip su visokiais sh, x ir pan. Beje sveikas atvykęs :)

Keista, tačiau labai malonu, kaip žmogus augęs ne Lietuvoje, rašo su nosinėmis ir kableliais, kai tuo tarpu 100 procentiniai lietuviai, užaugę Lietuvoje rašo belekaip su visokiais sh, x ir pan. Beje sveikas atvykęs :)

Keista, tačiau labai malonu, kaip žmogus augęs ne Lietuvoje, rašo su nosinėmis ir kableliais, kai tuo tarpu 100 procentiniai lietuviai, užaugę Lietuvoje rašo belekaip su visokiais sh, x ir pan. Beje sveikas atvykęs :)

Keista, tačiau labai malonu, kaip žmogus augęs ne Lietuvoje, rašo su nosinėmis ir kableliais, kai tuo tarpu 100 procentiniai lietuviai, užaugę Lietuvoje rašo belekaip su visokiais sh, x ir pan. Beje sveikas atvykęs :)

Keista, tačiau labai malonu, kaip žmogus augęs ne Lietuvoje, rašo su nosinėmis ir kableliais, kai tuo tarpu 100 procentiniai lietuviai, užaugę Lietuvoje rašo belekaip su visokiais sh, x ir pan. Beje sveikas atvykęs :)

Keista, tačiau labai malonu, kaip žmogus augęs ne Lietuvoje, rašo su nosinėmis ir kableliais, kai tuo tarpu 100 procentiniai lietuviai, užaugę Lietuvoje rašo belekaip su visokiais sh, x ir pan. Beje sveikas atvykęs :)

Keista, tačiau labai malonu, kaip žmogus augęs ne Lietuvoje, rašo su nosinėmis ir kableliais, kai tuo tarpu 100 procentiniai lietuviai, užaugę Lietuvoje rašo belekaip su visokiais sh, x ir pan. Beje sveikas atvykęs :)

Keista, tačiau labai malonu, kaip žmogus augęs ne Lietuvoje, rašo su nosinėmis ir kableliais, kai tuo tarpu 100 procentiniai lietuviai, užaugę Lietuvoje rašo belekaip su visokiais sh, x ir pan. Beje sveikas atvykęs :)

Keista, tačiau labai malonu, kaip žmogus augęs ne Lietuvoje, rašo su nosinėmis ir kableliais, kai tuo tarpu 100 procentiniai lietuviai, užaugę Lietuvoje rašo belekaip su visokiais sh, x ir pan. Beje sveikas atvykęs :)

Keista, tačiau labai malonu, kaip žmogus augęs ne Lietuvoje, rašo su nosinėmis ir kableliais, kai tuo tarpu 100 procentiniai lietuviai, užaugę Lietuvoje rašo belekaip su visokiais sh, x ir pan. Beje sveikas atvykęs :)

Keista, tačiau labai malonu, kaip žmogus augęs ne Lietuvoje, rašo su nosinėmis ir kableliais, kai tuo tarpu 100 procentiniai lietuviai, užaugę Lietuvoje rašo belekaip su visokiais sh, x ir pan. Beje sveikas atvykęs :)

Keista, tačiau labai malonu, kaip žmogus augęs ne Lietuvoje, rašo su nosinėmis ir kableliais, kai tuo tarpu 100 procentiniai lietuviai, užaugę Lietuvoje rašo belekaip su visokiais sh, x ir pan. Beje sveikas atvykęs :)

Labas visiems, keli sakiniai apie save: aš esu vardu Valery, man yra 20 metų. Lietuvoje gyvenu jau trejus metus, esu atvažiavęs iš Baltarusijos kurioje baigiau lietuviška mokyklą. Lietuvoje baigiau kolegiją teko dirbti: virėjo ir geležinkelio darbuotoju, bet man visada patikdavo menas ir dizainas, tiksliau piešimas pamenu buvau pardavęs kelis darbus. Apie šią svetainę sužinojau visai nesenai ir pamatęs daugybę diskusijų kurios mane tikrai domina ir atsako į reikiamus klausimus nusprendžiau užsiregistruoti, vienu žodžiu nenoriu jums trukdyti, ačiū jums už dėmesį ir sveiki visi dar karta!! :)

Pasidomėk apie vektorius.
 
(Labai aiškiai ir įdomiai aiškina šitas žmogus), pažiūrėk ten 5 ar kiek dalių apie movement.

Šį kartą pašnekėkime apie gydytojus. Kaip ir kiekvienoje profesijoje, yra ir nuoširdžių, ir ieškančių sau naudos. Pasitaikė dirbti vaistinėse ir pačiose poliklinikose, ir šalia jų, todėl tikrai galėjau susidaryti pakankamai išsamų vaizdą apie vykstančius procesus. Nesvarbu, ar vaistinės savininkas yra fizinis asmuo, ar firma, visada vyksta susitarimai su artimiausiai dirbančiais daktarais. Tai vyksta įvairiais būdais. Vienas iš jų - mokestis piniginiais kuponais. Kitas - atsiskaitymas vaistais. Nešneku jau apie įvairias dovanėles įvairių švenčių proga. Tuo suinteresuoti gydytojai siunčia savo pacientus į jų nurodytą vaistinę. O vaistinės ruošia ataskaitas apie gydytojų padarytą pelną jų vaistinei ir jam atsiskaito. Tai nėra pats blogiausias dalykas. Čia nenukenčia niekas: vaistinei gerai, gydytojui - taip pat. Pacientas taip pat nieko nepraranda, nes jis neprivalo eiti ten, kur jam pasakyta. Jo teisė yra rinktis ir jei jis bus protingas, pasikliaus savo nuomone.
 
Blogis slypi tame, kai gydytojo darbui įtaką daro vaistų firmų atstovai. Mainais į jų proteguojamų vaistų rašymą, žadamos kelionės, pamaloninama dovanomis, įvairiais kuponais. Jeigu artėja koks nors šeimos jubiliejus, parūpinama alkoholio ar net visas balius suorganizuojamas. Žinoma, ne už ačiū. Po to reikia atidirbti. Bet tai labai paprasta. Tai ne vagonus naktim iškraudinėt, kad galėtum papildomai užsidirbt. Reikia tik išrašyti daugiau tos firmos vaistų ir viskas bus įvykdyta. Mums, dirbantiems vaistinėje, labai lengva pasakyti, kuris gydytojas kuriai vaistų kompanijai atstovauja. Nieko tokio ypatingo galima būtų ir neįžvelgti, nes kažką išrašyti ligoniui vis tiek reikia.
 
Etiniai dalykai prasideda tada, kai ilgą laiką gydytam pacientui staiga pakeičiami vaistai. Būna trys atvejai. Pirmas, kai iš tikrųjų reikia kažką keisti dėl žmogaus sveikatos. Antra, kai tie vaistai iš tikrųjų lieka tie patys ( chemiškai), o pasikeičia tik firminis pavadinimas, ir, žinoma, gamintojas. Ir trečiu atveju, seniau vartoti vaistai pakeičiami visiškai kitais, kurie skiriasi iš savo cheminiu pavadinimu, ir gamintoju. Pirmu atveju viskas yra teisinga. Antru atveju tampa aišku, kad pas gydytoją apsilankė naujos vaistų firmos atstovas ir pateikė kažkokį ypatingą pasiūlymą. Tada gydytojas tik priklijuoja firminį lapelį su nauju vaisto pavadinimu ant recepto ir pasako, kad pirktų tik šitą, nes jis geresnis. Jei žmogus turi pažįstamų tarp gydytojų ar farmacininkų, jis pasielgs taip, kaip jie patars. Jei ne - jis besąlygiškai klausys gydytojo. Iš patirties galiu pasakyti, kad žmonės labai linkę klausyti daktarų ir primygtinai prašo duoti, kas parašyta, nes jei kitą kartą gydytojas pamatys, kad jis pirko ne tą, kas buvo išrašyta, tai labai barsis ir gali iš viso nerašyti daugiau vaistų. Tai daugiau liečia vyresniąją kartą. Jaunimas tokioms provokacijoms nelabai pasiduoda. Žinoma, pacientas gal labai ir nenukenčia, nes vis tiek gydymas išlieka toks pats, tik skiriasi gamintojas ir vaisto kaina, bet tas nežymus pakeitimas daug pasako apie gydytojo moralę. Trečiu atveju jau yra šiek tiek kitaip: pakeičiama viskas iš esmės. Gerai, jei tai daroma tik dėl ligonio. Nes geram gydytojui kartais tenka ilgą kelią nueiti, kad pritaikyti ligoniui tinkamus vaistus. Ir kol jis jų neatranda, rašo vis naujus derinius. Tai yra labai sveikintina. Tik šiuo atveju paciento kiekvieną mėnesį yra klausiama įvairių dalykų apie savijautą, kad išsiaiškinti, ar padeda esami vaistai, ar vėl reikia kažką bandyti naujo. Vieniems kaip pašalinis poveikis atsiranda kosulys, kitus, pykina, kitiems prasideda alergija. Tokiu atveju ir yra keičiami vaistai. Bet man yra žinoma ne vienas atvejis, kai staiga pakeičiami 3-4 vaistai kitos vienos firmos vaistais, nors žmogus juos puikiai toleravo ir jie jam gerai veikė. Vienas toks žmogelis pats paklausė manęs, kai aš jam sudėjau nematytus vaistus. Sako, ką jūs man čia duodate, aš juk ne tuos vartoju vaistus, duokite ankstesnius. Bet čia jau aš niekuo negaliu jam padėti tik pasiūlyti pačiam pasiaiškinti su gydančiu gydytoju. O kartą paklausiau aš, kodėl pakeisti vaistai ( tokia jau mano profesija, kad turiu domėtis visais įdomiais ar keistais įvykiais).
 
Tai tas ligoniukas ir sako:
-Nesuprantu, taip buvo gerai, kad jau parinkti vaistai tiko, labai gerai veikė, kartu džiaugėmės su daktare, kad pavyko suvaldyti ligą ir ji man sako, kad parašys naujus.
 
O tie nauji yra visi vieno gamintojo. Iš tikrųjų nieko blogo, kad jie vieno gamintojo, gal net ir geriau. Bet keistas kitas dalykas: kad neseniai per vaistines pralėkė atstovė, "paprašė", kad daugiau užsakytume tam tikrų vaistų, nes ji jau apsilankė gydymo įstaigose ir dabar daktarai pradės rašyti šiuos vaistus. Ne kartą buvau liudininkas situacijų, kai pas mane į vaistinę gydytojas iš poliklinikos (nes vaistinė yra tam pačiam pastate) ateina kartu su ligoniu ir su receptais, kuriuose viskas privalo būti parašyta tik tarptautiniais pavadinimais, o ne firminiais ir nurodo man, kokius vaistus aš privalau duoti pacientui. Mat pagal dabar Lietuvoj galiojančius įstatymus dabar griežtai reikalaujama rašyti ne firminiais pavadinimais ir vaistinėj žmogus gali rinktis iš daugelio gamintojų, o kad jis taip nepadarytų, stovi šalia gydytojas, kuris įtikinamai sako, kad turi pirkti šitą, ir tik šitą. Kaip minėjau anksčiau, taip kartoju ir dar kartą, kad ne visi mes esame parsidavę kažkam, bet labai gaila, kad dar daug kur klesti korupcija, materializmas, kyšiai, o moralinės vertybės nyksta.
 
Dar labai gaila, kad ligonis jam rūpimus klausimus kelia ne gydytojo kabinete, o vaistinėje. Kai pasidomiu, kodėl jis viso to nepaklausė gydytojo, dažniausiai išgirstu tokius atsakymus: nenorėjau jo trukdyti, jis labai skubėjo, buvo labai daug žmonių, nenorėjau supykdyti (!). Bet jei tau pačiam nerūpės savo sveikata, tai ji ir niekam nerūpės labiau. Todėl visada aiškinkitės, klauskite savo gydančių gydytojų visko, kas jums rūpi ir kai išeinate iš jo kabineto su receptu ir ant jo priklijuotu firminiu konkrečiu vaisto pavadinimu arba iš viso tik tuo lapeliu, tai nepatingėkite pereiti per kelias vaistines ir sužinoti ne vieno specialisto nuomonės. Gal gausite pigesnį analogą, gal geresnį savo gydančiom savybėm, bent jau galėsite pasirinkti ne iš vieno preparato. O gal jums ir vėl nepasiseks, nes susidursite su nesąžiningu vaistininku:). Todėl ir sakau - išklausykite bent kelių nuomonių.
 
Šaltinis: http://vaistininkouzrasai.lt/

Aš dažnai nesergu, į vaistus žiūri labai skeptiškai ir kol neprispiria rimtas reikalas - jų negeriu. Išimtis, nuolat kankinantys galvos skausmai, aka migrena, tad čia vienas vaistas mane karts nuo karto gelbsti (neišgėrus pasekmės nekokios: tenka ilgai paklūpėt prieš baltąjį sostą). Tačiau žmona, nuo mūsų pažinties ir draugystės sirgo gana daug, iki nepersikėlėm gyvent ten, kur oras grynesnis.
 
Vilniaus Karoliniškių poliklinika, kurią apipynę nemažai legendų. Didelė valstybinė įstaiga, kuri gripo epidemijos metu išrašo 2-3 receptus savaitei laiko. Prieš ~8 metus pinigine prasme pasveikimas paauglei kainavo ~50-70 Lt. Ir taip kas kartą. Dėl didelių eilių, nelabai kokių, per 60 metų amžiaus, gydytojų pereina mano tuomet būsimoji žmona į privačią (bet su ligonių kasom susirišusią) Karoliniškių šeimos kliniką, kurioje tūnau ir aš nuo pat persikėlimo į Vilnių (2003 m.)
 
Čia dar įdomiau. Susirgus gripu ar kažkuo į tai panašaus, kartu su angina išrašomi 6, o taip - NET ŠEŠI, lapeliai receptų. Skambutis šeimos nariui, kuris yra baigęs mediciną, tik dirba ne šeimos gydytoju, o vaikų psichiatru ar kažkuo į tai panašaus: 1,2,3 vaistai yra maždaug kažkas tokio, kas yra naudinga tai ligai, 4 - skrandžiui skirti, 5 - malšina skausmus įvairius (velniam to reikėjo jei realiai visi kiti vaistai taip pat turi tokį poveikį), 6 - realiai visai ne į temą, nes skirti daugiau cukrinio diabeto kamuojamiems ar širdininkams, seniai buvo, negaliu prisimint. Nustembam, nueinam į vaistinę - 200 Lt. Nafik, sakom, duokit pertusino. Po savaitės vizitas pas gydytoją, kuri sako: "Na va, matot, kaip vaistukai padėjo". Nutylėta buvo, kad iš jos sąrašo pirkom cielą nulį. Paskyrė dar kažką dėl visa ko - suplėšyta buvo akivaizdžiai dar klinikos patalpose, vienas vyras net juoktis pradėjo, nes pačiam jam davė šusnį tokią pat.
 
Persirašom dar kartą į kažkokią privačią, kuri ir pavadinimą keitė (aš pats ten net nebuvau...) Vietoj daugybės vaistų pasiūlo 1 ir pataria liaudies medicinos būdus, kurie slopina ligos simptomus, pačią ligą. Tiesa, viena tos poliklinikos/klinikos (baisiam Trinapolio naujam daugiabuty) gydytoja piršo gana daug vaistų, tačiau tik viena iš sutiktų.
 
Persikraustėm į vienkiemį, dingo visos ligos pamažu. Na, peršalinimas ne liga, bet nemalonu, tačiau neskaitom to. Persikėlėm į kiek civilizuotesnį kaimą palikę tėvų sodybą - kol kas jokių ligų, tik maloni viena - nėštumas. Tačiau kuomet forumuose aidi, kad nėščiosios geria ir vienus, ir kitus vitaminus, ir dar tokius, kurie slopina kitų vitaminų ir vaistų šalutinį poveikį atvėpsta žandikaulis - Ignalinos medikai nesiūlė gerti daugybės vitaminų, pasiūlė keletą variantų, iš kurių reikėjo išsirinkti tokį, kuris labiausiai patinka.
 
Akivaizdu, kad vieni medikai yra puikiai pafinansuojami farmacijos kompanijų, dauguma vaistininkų nutyli, kad vaistai iš esmės vienodi ir nereikia jų visų gerti (o kai kurie ir nelabai žino ar net nesidomi kam tau jų reikia), o medicina klesti.
 
Džiaugiuos, kad gyvenant ne dideliam mieste netenka dažnai sirgti, tačiau susirgus tikrai sunku nepasimest, ypač kai norisi atgaut jėgas ir kuo greičiau grįžt prie darbų, tada visai nemąstai, kad tave šeria tabletėm, nuo kurių tik blogėja imuninė sistema, kenkiama skrandžiui, kuris ir taip parėjęs nuo nesveiko maisto ir prastų mitybos žinių mokyklos laikais... O temos autorius - ŠAUNUOLIS, nes galbūt pažeidžia taisykles, tačiau viešina tai, kas daugumai ir taip aišku, tik ne visuomet pastebima ar tiksliai įsivaizduojama situacija.

Pažįstu nemažai vaistininkų tiek Lietuvoj, tiek užsienyje. Lietuvoje yra blogai, kad vaistininko profesijos praktiškai nebėra. Pas mus vaistininkas arba kasininkas arba prekybos agentas. Taip pat abiejais atvejais alga tikrai nėra didelė. Na yra dar klinikiniai tyrimai ir pan., ten geresnė situacija.
 
 
Pabandyk išgert sikline vandens iškart ir po kokį 10min dar vieną. Man jei skaudą galvą, šitas būdasd dažniausiai padeda.

Realiai galiu pasakyti, kad pats pažįstu žmogų, kuris dirba vaistinėje ir jis man yra papasakojas kokie dalykai ten vyksta, bet svarbiausia, jog jie pasirašo "tylėjimo sutartis", pagal kurias negali prasitart apie daug dalykų. Sutartčių baudos siekia 50 tūkst. litų. Malonu matyti kažką einant teisybės keliu. :)

Realiai galiu pasakyti, kad pats pažįstu žmogų, kuris dirba vaistinėje ir jis man yra papasakojas kokie dalykai ten vyksta, bet svarbiausia, jog jie pasirašo "tylėjimo sutartis", pagal kurias negali prasitart apie daug dalykų. Sutartčių baudos siekia 50 tūkst. litų. Malonu matyti kažką einant teisybės keliu. :)

Kaip pasakė vienas a.a. didis žmogus: ” trūksta tikrumo, darbe dažnai karalius yra reitingas ir dėl jo tenka daryti tai, ko nenori…”. Kalbėjo – ar įmanoma tai suderinti, ar reikia kovoti, o gal – pasiduoti? Ir jūs net neįsivaizduojate, koks jis buvo teisus. Pasirodo, ne tik vaistininkai priklausomi nuo reitingų. Daugelis galvoja, kad farmacininkams išaušo aukso amžius. Ir tai yra tik dalis tiesos. Iš tikrųjų gerai prasigyveno tik farmacijos kompanijos. Vaistininkų atlyginimai yra nedideli. Apie juos draudžiama kalbėti, tik nelabai suprantama, kodėl? Gal dėl to, kad jie apgailėtini ir firmai tai garbės nedaro? Tarp “tinklinių” vaistinių jie skiriasi plius minus 200 lt, žinoma, su visom išlygom ir visais kitais įsipareigojimais. Kadangi dažniausiai nustatomas bazinis algos dydis, tai jis, priklausomai nuo išsilavinimo ir pareigų svyruoja nuo 1300 iki 1800 lt popieriuje. Visa kita – reitingai. Ir tada jau viskas priklauso tik nuo asmeninių sugebėjimų. Beveik kiekviena vaistinės prekė įvertinta reitingais. Jei pasiūlysi aukščiausio reitingo prekes, tau prie algos prisidės 10,15cnt. ar visas litas už pakuotę.Yra tokių stebuklingų galių turinčių darbuotojų, kurie sugeba papildomai užsidirbti 400-800 lt. Bet įsivaizduokite, kaip reikia mokėti įtikinti žmogų, kad jam reikia tokio, ir ne kitokio vaisto, ar kremo. O prie jo būtų dar neblogai ir dar šis, ir tas. Taip susidaro visai nemenkas krepšelis: ir pirkėjui, ir pardavėjui. Ne per klaidą vaistininką pavadinau pardavėju. Dažnai ir jūs mus tokiais vadinate. Nes daugelis iš mūsų tokiais ir tapome. Ir ne savo noru. Pagauti sportinio azarto ir dėl ryškiai didėjančios algos, vis labiau tolstame nuo savo tikrojo pašaukimo ir kažkada duotos Hipokrato priesaikos. Nesu Dievas, kad teisčiau. Tiesiog visi susimąstykime, kad kažkada mums visiems gali prireikti profesionalaus patarimo, nebūtinai vaistinėje,ir labai norėtųsi, kad tas patarimas būtų nuoširdus ir tikras. IR NE PAGAL REITINGUS!
 
Pirma dalis