kokxas

didnt ask.

Perekupas  iš mažo miestelio 8k ?

Keli patikslinimai: 
Legaliai negali būti "darbas pagal I.V." - I.V. tai yra verslo forma, tu esi paslaugos teikėjas, suteiki klientui paslaugą, jis tau už paslaugas apmoka. 
I.V. nėra tokio dalyko kaip alga ar algos išsimokėjimas. Išrašai klientui faktūrą, jis tau sumoka ir tai tavo asmeniniai pinigai, ne įmonės, tiesiog kitais metais nuo jų reikės mokėti mokesčius. 
Mokesčius moki ne "savo nuožiūra", o pagal tai kiek turėjai pajamų ir išlaidų. 
Kažkokie ten sąskaitų išrašymo ar buhalterijos vedimo įrankiai reikalingi nebent jei turėtum keliasdešimt klientų per dieną, pvz., jei atidarinėtum parduotuvę, kavinę ar pan. Išrašant po vieną faktūrą kad ir kasdien pilnai užtenka išrašyti rankiniu būdu per Word'ą ar Excel'į. 
 

Paskaityk pradžiai čia
Poto čia
Ir galiausiai čia
Gal kažkiek prašviesės, nes kol kas nesupranti, net pagrindų.
Ir man atrodo, kad neturi pasirinkimo ir turi registruotis PVM mokėtoju, dėl įsigijimų iš ES

gyvų, bendraujančių tai tikrai koks +- 10 likę, bet tokių kurie užsuka tik paskaityti, ypač dar daugiau net neprisiregistravusių, tikrai jaučiasi kad lankosi šimtais.
Kaikurie užsiregistruoja vien tam, kad pasiteirautų apie mano youtube/spotify/tidal šeimas, ar iptv ar finansų klausimais. Dažniausiai paklausia, gauna atsakymą, ir dingsta vėl. O su tais kuriais pavyksta susitarti, būtinai paklausiu kitų kontaktų susisiekimui, nes dažnai taip pat dingsta iš forumo su visam, o likęs bendravimas vyksta tik email/discord/viber ar kitais kanalais.

Situo niekam nesiulau vadovautis.

Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
 
1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
 
2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
 
3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
 
4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
 
Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
 
Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.

Go chebra! Jeigu kurį nors farai filmuos, tai linkėjimus uždarbiui :D

Pradėk daryti tai ką temos autorius surašė savo sąraše (t.y., iš esmės, užsiimti reikalais, gerinančiais sveikatą) - pajausi tame malonumą, ir noras rūkyti sumažės. Po Wim Hof kvėpavimo gausi kaifą didesnį negu nuo rūkymo - ir tada pagalvosi "kam man tas anglies monoksidas jeigu grynas oras yra dar geriau?".
 
Aš ant savęs gyvenime pastebėjau, kad galiu eiti tik arba sveikatingumo, arba savęs žalojimo kryptimi - trečio kelio (nedaryti nieko) nėra. T.y., kai sąmoningai užsiimu tuo kas sveika (pakankamas miegas, sporto klubas, baseinas, sveikas maistas, sąmoningumo praktikos, ir pan.) - noras save žaloti (alkoholis, rūkymas, junk food) tiesiog dingsta. Bet jeigu neužsiimu sveikatingumo veiklomis, automatiškai pradėdavau eiti antruoju keliu - t.y. visi blogi įpročiai paimdavo viršų.
 
Ką tuo noriu pasakyti - kad kovoti su blogais įpročiais neužtenka, jeigu neturi kuo jų pakeisti. Bet jei sugalvoji gerų įpročių ir pradedi juos instaliuoti, tai blogi pradeda išeidinėti, nebūtinai iš karto, bet su laiku išeis. Iš pradžių gal atrodo normalu po sporto klubo parūkyti (ale kaip "apdovanojimas" sau), bet po to susivoki kad čia nesąmonė, nes kam daryti vieną žingsnį į priekį ir poto vieną atgal, jeigu turėjai progą eiti tik į priekį. O kuo ilgiau gyveni su gerais įpročiais, tuo labiau ir kitų gyvenimo sričių kokybė pradeda gerėti (intelektas, finansai, santykiai) - tada jau ir protas logiškai nusprendžia, kad nesąmonė grįžti į tą mėšliną, smirdantį blogų įpročių lovį. Sėkmės

Meluoji netik mums bet ir sau. Jei tikrai noretum argi dabar rukytum?
Nenumesi rytoi nes rytoi sakysi tapati. Mesti gali tik dabar.

Daugiau šypsotis

Pirmą kartą gyvenime pradėti gyventi dėl savęs. Būti didesniu egoistu. Mažiau stengtis dėl kitų.

Įprasti rašyti 2020, o ne 2019 rašant datą.

RInkis darba kuris Tau patiktu ir teiktu malonuma , o ne erzintu .

Jei mes nesam tikslinė auditorija, tai mes negalim išsakyt savo nuomonės? Čia kas per variantas toks?
 
Tai neskirta man? Ta prasme, pirmą dieną kai tik įkėlė tą savo motyvacinio seminaro video - youtube man jį parekomendavo, tuomet ir pasižiūrėjau tas kelias pirmas "bullshit story". Ar rašiau ir kritikavau jį komentaruose po jo video? Ne. Nors mintys tokios pat buvo, bet nu "parekomendavo, tai parekomendavo, komentuot nebūtina man čia, tebūnie, negaišiu laiko". BET dabar jis papostino šitą video forume, kurio nariu esu jau dešimtmetį - tiesiogiai ir tikslingai paskleidė turinį mano "aplinkoje". Dabar tai jau liečia ir mane, ir yra "skirta man".
 
Įsivaizduok, kad tu esi dailininkas ir atidarei savo parodą. Į ją aš neisiu ir nežiūrėsiu tavo paveikslų. Jei netyčia, neturėdamas ką veikti ir užsuksiu - nepulsiu komentuot, kritikuot ar pan - nesu meno kritikas ir užsukau į tavo parodą tik laiko prastūmimui. Apie meną nieko nenusimanau, ir didžioji dalis "miano", man atrodo š***s. BET, jei tu atneši savo paveikslą man į namus ir paklausi "šita, žiūrėk čia va tokį paveikslą papaišiau, ką manai?" - tikėtina, kad ir pasakysiu viską, ką manau apie jį, nesvarbu ar patiks, ar nepatiks jis man. Jei š***s, tai š***s. Ateidamas pas mane į namus, tu padarai mane "tiksline savo auditorija".
 
Dar kažkas ten "gerbkit, o ne kiškit pagalius į ratus mūsų fellow verslininkui", nu tai irgi sorry. :) Naivu, jei tikiesi, kad taip veikia pasaulis.
 
p.s. ant scenos be problemų galiu iškalbėti daugiau nei penkias minutes. Ir esu tą daręs ne vieną ir ne du kartus. Ir, netgi, mėgaujuosi tuo.

Vieninteli zizo filma ziurejau kai kalbino arsauska. Domiuosi biski apie tai ka arsauskas daro, tai ir paziurejau. Nu sorry, nelipo :) dar as kazkiek motyvuotas, nereikia man tokiu moryvaciniu filmuku ziuret kad kazka gyvenime daryciau.
Labai keistas tas akcentavimas kad visus pazystu, matem ta, matem ana.... Proto industrija paziurekit, ten kuriama reali ir apciuoma verte, be jokio bullshit

Dėl proto industrijos - pritarsiu. Nežinau iš kur ir kaip tas bičas atsirado, bet daro kokybiškai ir tikrai įdomu pasižiūrėti :)

Rašau šį tekstą norėdamas paprastais žodžiais, be jokių įmantrių citatų, video, paaiškinti žmogui (ypač jaunam) ties kuom reikia susikoncentruoti galvojant ką reikia pasirinkti, kokia turi būti tavo mąstysena norint ieškoti idėjų, galvojant apie savo paties veiklą, ją vykdant ir kokia turėtų būti tavo mąstysena norint pasiekti didžiausią potencialą.
 
Baimė
Įsivaizduok, žmogus eina gatve, kuprinėje ar maišelyje turi maisto ir pamato benamį gyvūną. Jis jį kviečiasi rodydamas maistą, bet gyvūnas vis tiek išsigąsta ir pabėga. Šiame pavyzdyje žmogus simbolizuoja šaltinius, kuriuose gali gauti reikiamos informacijos bei bendruomenes (žmonių grupės, bendruomenės kaip Uzdarbis.lt ir t.t.). Maistas simbolizuoja gaunamą informaciją, idėjas, pažintis ir kt. Gyvūnas simbolizuoja žmogų, kuriam reikia tos informacijos, idėjos, bet jis nuo jos pabėga nors dar net nebuvo nuo ko bėgti. Ir įsivaizduok kas dabar įvyksta, tai yra labai dažnas reiškinys pasaulyje, o ypač Lietuvoje, tu išsigąsti dar net nepradėjęs. Tu neklausi draugo, nesukuri forume temos, neklausi/nediskutuoji socialiniuose tinkluose nes: bijai ką kiti pasakys/pagalvos, manai, kad tai kvaila/nesąmonė/nėra laiko/aš žinau geriau/padarysiu tai vėliau/padarysiu tai kitaip ir t.t. Tu nori pajamų (to maisto), bet nenori dalyvauti procese. Tu ne tik jog nesieki pasiekti sunkiai pasiekiamų rezultatų, bet net neimi to kas tau paduodama į rankas nemokamai. Kaip tas gyvūnas, nebijok dar nepradėjęs, o kai pradėsi, jau bus pervėlu bijoti arba bijosi ženkliai mažiau.
 
Ieškok pažinčių, idėjų, galimybių. Jei yra galimybė kažkur sudalyvauti, kažką nuveikti (kelionė, renginys ir pan.), bet nežinai kas ten bus – nepraleisk progos ir sudalyvauk. Tai mesti arba daugiau tame nedalyvauti visada turėsi galimybę ateityje. Nebūk kaip tas gyvūnas, pirma patikrink ar tai nenaudinga, o tik paskui bėk.
 
Aplinka
Apsupk save žmonėmis, kurie kuria, yra motyvuoti, proaktyvūs. Kaip manai, kas tave labiau motyvuos, ''draugai'' gliaudantys saulėgrąžas kieme, nieko doro neveikiantys, bent jau savaitgaliais geriantys alkoholį ar žmonės, kurie žino ko nori pasiekti ateityje? Tavo draugai yra tavo mini bendruomenė. Turėdamas tinkamą draugų ratą, galėsi su jais dalintis naudinga informacija, vienas kitą motyvuosite, gal net padėsite sunkiais momentais. Kokybė svarbiau nei kiekybė. Universitetas (ypač tarptautinis) tam yra puiki vieta jei jame atrasi bent keletą panašių į save žmonių, tad pasirūpink jog toje bendruomenėje jų būtų. Dažnai yra sakoma jog universitete užmegzti ryšiai yra svarbiau nei pačios studijos.
 
Dar vienas puikus būdas – keliavimas, tai nauja aplinka, motyvuoja tobulėti, keistis, treniruoja pasaulio pažinimą. Nekeliaudamas, tu gyvensi burbule ir nežinosi koks pasaulis yra iš tikro, tu gyvensi savo draugų, šeimos, kultūros gyvenimą, bet nežinosi kas yra tikra, kokia yra tikrovė už valstybės sienos ribų.
 
LABAI LABAI LABAI svarbus dalykas, šis dalykas yra ant tiek svarbus, jog be jo bus labai sunku/neįmanoma. Pirmiausia suteiki sau sąlygas būti ten kur tu gautumei reikiamos informacijos, matytumei bendraminčius, o tada LAIKAI SAVO AKIS PLAČIAI ATMERKTAS. Jei dar nesupratai, kartoju, LAIKAI SAVO AKIS PLAČIAI ATMERKTAS. Jei vis dar nesupratai, skaityk iš naujo kol suprasi. Daugelis aktyvių žmonių pilna ar bent puse kojos būna ten kur yra veiksmas, bet nedaugelis laiko savo akis ATMERKTAS. Tu stebi viską ir turi pamatyti tai ko nemato kiti. Prilyginčiau tai eilėraščio/dainos sukūrimui, tu stebi kažką ką mato ir kiti, bet staiga TAU ateina įkvėpimas ir iš to ką matai gimsta idėja, tavo paties idėja.
 
Toks stebėjimas padės ne tik su idėjų generavimu, bet ir su aktyvumu. Visko akylai nestebėdamas geriausiu atveju būsi aktyvus ir tiesiog atliksi įprastus veiksmus, tačiau tik viską stebėdamas turėsi galimybę tapti proaktyviu, ko labai reikia kiekvienos idėjos įgyvendinimui.
 
Idėjos
Kurk, tuo labiau jei tai yra kažkas visiškai nauja. 2010 metais Kernius savo bloge Kernius.net rašė: ''Uždarbis.lt gimė 2004 metais, kai būdamas 14–kos ieškojau bendruomenės žmonių, kurie žino daugiau už mane ir galėtų atsakyti į mano klausimus (tais laikais IRC buvo bene vienintelė informatikų sambūrio vieta ir turėjo daugybę trūkumų). Šiandien, praėjus daugiau nei šešiems metams, tokių kaip aš, – norinčių dalintis IT ir verslo žiniomis – jau daugiau nei 30 000.'' O šiai dienai tokių kaip jis jau virš 100,000 ir viskas dėl to jog paauglys pamatė ko reikia jam, pamatė jog to dar nėra ir pradėjo tai kurti. Tai ypač paprasta formulė, sukuri tai ko nėra, bet būtent tai ko reikia. Tačiau, tai turi būti kažkas kas tau patiktų, motyvuotų, nes jei tai tik idėja, kuri tavęs itin nedomins, tada nieko neišeis. Kaip Kernius minėjo tame pačiame įraše: ''Daugybė dalykų buvo sukurta pirmiausia galvojant apie save'', tad būtent ties savimi, o ne kažkuo kitu koncentruokis, iš čia augs visos šaknys.
Idėjos yra svarbiau nei pinigai ar pažintys, nes jų dėka gausi daug nemokamų galimybių. Mėgstu dažnai sakyti: ''Jei nieko neturi, tai dar nereiškia jog neturi su kuo dirbti, tavo idėjos nėra apčiuopiamos – paversk jas tokiomis.''
 
 
Kantrybė
Atradęs tai ką mėgsti ir matydamas jog eini teisinga linkme, turi tobulėti ir nemanyti jog jau pasiekei viršunę (kad ir kokie saldūs rezultatai bebūtų). Nesvarbu jog tau viskas atrodo tobula, realybėje yra kitaip, o ir laikai keičiasi. Tad turi sekti tai kas vyksta aplinkui ir atnaujinti savo prekę ar paslaugą (tačiau tik tai ką reikia). Labai svarbus dalykas yra kantrybė, kol atrasi tą veiklą, kol pradės kapsėti padorios pajamos, tam reikės laiko, tad nusiteik tam ir dirbk su idėja, kuri yra to verta. Kaip jau buvo minėta, ji tave turi vežti, o kai taip bus, tu tos idėjos nemesi į šiukšlinę ir vis toliau su ja dirbsi.
Viskas yra DAUG paprasčiau nei tau atrodo, tiesiog pasirūpini savo aplinka ir leidi sau būti kūrybiškam.

Vartotojų susijiemas su jų facebookų ir registracija su facebooku manau pagerintų dar situaciją :)
 
Prie kiekvieno patvirtino profilio, papildoma nuoroda į fb būtų ir saugumo papildomas garantas mano akimis :)
 
 

"Tuk tuk, kas ten, cbet.lt!" Pirmą kartą išgirdus šią frazę mane apėmė juokas, tačiau dabar jau norisi vemti. Lažybų ir kazino verslas taip klesti, jog atrodo, kad nuo jų reklamų niekur nepabėgsi. Jas tenka 10 kartų per dieną išgirsti žiūrint televizorių, pamatyti naršant internete ar žiūrint komercinę reklamą. Šiomis dienomis tenka labai daug išgirsti ir pamatyti apie "ekspertus" siūlančius savo "prognozes" už dideles sumas bei pastebėti daug grupių ar platformų, kur žmonės dalijasi savo patarimais kaip laimėti, tačiau šiandien ar rašysiu "šiek tiek kitaip", t.y. apie kitą lažybų ir kazino pusę, kuri vos man nesugriovė gyvenimo ir duosiu pora patarimų, kaip išbristi iš šio liūno.
 
Trumpai apie save
 
Nors ir esu jaunas, tačiau su azartiniais žaidimais patirties turiu daug ir savo istorijas galėčiau pasakoti ištisą dieną ar net parašyti knygą. Kaip dabar atsimenu, viskas prasidėjo dar vaikystėje nuo nelemtingo sumąnymo nusipirkti bilietą. Kad tik tada būčiau žinojęs, kokią priklausomybę auginu... Tiesa, bilietams tikrai turėjau gan laiminga ranką. Laimėdavau taip dažnai, jog mano atneštus bilietus tikrindavo su padidinimo stiklu. Laikui bėgant bilietus pradėjau pirkti vis dažniau, vis brangesnius. Jau tada kai kurie žmonės mane įspėjo, kuom tai gali baigtis, tačiau tada tik juokdavausi, nesuprasdamas, kad kažkada tas juokas virs į ašaras.
Sulaukus paauglystės, pirmą kartą išgirdau apie lažybas. Keliais metais vyresnis draugas pasiūlė "pastatyti" lapelį. Žinoma, tada nežinojau, kaip viskas vyksta lažybose, tačiau vis rasdavau pilnamečių draugų, kurie pastatydavo mano pinigus ant lažybų kortelės.
Kitas etapas mano istorije buvo pilnametystė. Dar net nesulaukus 18 metų mane be jokio vargo įleisdavo į lažybų punktus, kur aš sėkmingai lažindavausi iš kelių litų. Laikui bėgant sumos vis didėjo, kaip ir pati mano priklausomybė. Lažindavausi vis iš didesnių sumų, kol galiausiai per pora valandų pralošiau visus 18 gimtadienio proga gautus pinigus. Tada atrodė, kad nesinori nieko. Mano mergina viską pasakė mano tėvam, o tai kuriam laikui padėjo pristabdyti šią ligą.
Dauguma mano draugų lažinosi, internete mirga marga skelbimai apie lažybas, jų prognozes, lažybų agentūros kasdien siunčia savo "viliojančius" pasiūlymas - ir štai ar vėl paslapčia įsitraukiu į azarto kupiną gyvenimą. Laikui bėgant pralaimėdavau visus uždirbtus pinigus, pasisekdavo jei spėdavau nusipirkti vieną kitą daiktą. Ne kartą teko ir skolintis ir būti nevalgiusiam.
Paskutinė stadija mano ligos istorijoje buvo tragišką, tačiau leido atmerkti akis. Lažybas ir kazino žaidimus pradėjau perprasti vis geriau. Na, bent jau man taip atrodė, kad einasi viskas geriau. Kiauras dienas praleisdavau žaisdamas. Jei pasisekdavo, būdavo gerai, jeigu ne, pyktį išliedavau ant aplinkinių. mėnėsį laiko kaip sakoma vien tik "pliusinau". Laimėjau nemažai pinigų ir tada atrodė, jog man daugiau nereikia nei dirbti, nieko, galiu gyventi iš lažybų. Lengvi pinigai man visiškai apsuko galvą, ko pasekoje pralaimėjau visus savo pinigus ir tėvų santaupas... Kas tada vyko mano galvoje gali suprasti, tik tas, kam yra tekę būti panašioje situacijoje...
 
Nors gyvenime ir esu padaręs labai daug klaidų, skaudinau artimuosius dėl to, kad turėjau priklausomybę lažybom, tačiau dabar apie viską noriu pakalbėti atvirai ir duoti keletą patarimų kaip stengtis atsikratyti šios priklausomybės.
 
Prisipažink, kas esi ligonis
 
Kaip ir kiekvienoje priklausomybėje, taip ir šioje - svarbiausia nemeluoti sau! Pameluoti svetimam yra palyginus nieko, tačiau kaip meluoji pats sau, tada jau reikia sunerimti. Savo akiratyje turiu daug draugų, pažįstamų ar šiaip asmenų, kuriuos esu sutikęs lošdamas, kurie nesugebėtų pripažinti, kad turi priklausomybę. Dažnai kitiems meluodavau, sakydamas: Uuuoooj, aš jau seniai nebeužsiemu šitom nesąmonėm, dabar nebent nueinu dėl įdomumo, su smulkiais pinigais... Net iki dabar nesuprantu kodėl taip dariau ar dėl to, kad norėjau paguosti save ar dėl to, kad sudaryčiau apie save kitokį įvaizdį kitiems. Tačiau tas momentas, kaip pats sau prisipažinau, kad turiu priklausomybę, tai pasakiau savo merginai ir geriausiam draugui, padarė didelį žingsnį gijimo link.
 
Visi lažybų ir kazino draugai - Pamiršk juos
 
Eilinį kartą prisiekiau sau ir draugei, kad dabar paskutinis kartas. Tačiau tema apie lošimus manęs niekaip nepalikdavo. Visi draugai pasakodavo savo "sėkmės" istorijas, kviesdavo keliauti kartu iki kazino ar lažybų punko. Taip paslidau eilinį kartą. Jau tikriausiai 100-tąjį... Galiausi suprasti, kad tokių draugų man nereikia leido momentas, kaip lažinausi 1000-nėm sumom, o jie tik juokėsi. Tikrai draugai, kurie patys nėra įklimpę į lošimų liūną, jus visada perkalbinėtų nelošti ir bandytų padėti, o ne žiūrėtų, kaip pralaimit paskutinius pinigus.
 
Galvoji apie prašymo neleisti lošti pildymą - pildyk tuoj pat!
 
Jeigu mąstote, jog reikia užpildyti leidimą neleisti lošti, reiškia du dalykus: 1. Esate kaip reikiant įklimpęs. 2. Pripažinote priklausomybę ir pradėjo mąstyti tinkame linke. Dėja, labai gaila, kad pats labai ilgai ruošiausi užpildyti prašymą, kuris užkirstų man kelią lošti. Prašymo užpildymas užtrunka vos kelias minutes ir yra begalo paprastas. Žinoma, šis prašymas negali visiškai užkirsti kelio lošimams, tai galite tik jūs pats, tačiau labai palengvėja, kaip kasdien nebegauni daugybės laiškų ir žinučių su "viliojančiais" pasiūlymais lažinti.
 
Netylėk, pasikalbėk su kitais.
 
Didžiausia klaida, kurią aš dariau, buvo ta, jog šią priklausomybę bandžiau nugalęti tyliai, užsidaręs savyje. Kaip pralošiau tėvų santaupas, visiem buvo labai didelis šokas bei nusivylimas. Tačiau, kaip tėvai sužinojo apie mano ligą, man palėngvėjo. Išsikalbėti ir pasakyti ką jauti visada yra gerai ir gali labai padėti. Žinoma, visada bus žmonių, kurie tave smerks, tačiau visada bus ir tų, kurie tave paguos ir padės, kaip tau bus sunku.
 
Taigi, man užtruko daug metų, kol supratau, kaip esu giliai įklimpęs ir nors per tuos metus pridariau daug blogų dalykų ir įskaudinau savo mylimiausius žmones, tačiau jei šiuo tekstu nors vienam žmogui ir nors kiek padėsiu kovoti su priklaumybe lošti, būsiu pats laimingiausias žmogus pasaulyje.
 
P.s. "tuk tuk, kas ten, cbet.lt" tikrai netikus reklama :D :)

Sveiki, galvoju pabandyti kurti savo bloga apie online verslus, kaip ka as darau, kaip man sekasi ir pan. Galeciau pabandyti kurti ir video formatu. Ar butu kam idomu?

Labas Visiems :)
Kai pirma karta reginausi Uzdarbis.lt bendruomenei, nebuvo nei minties apie prisistatyma, bet dabar esu isvykes i netolima uzsieni (Rusija, SPB) ir sioks toks tevynes ilgesis mane priverte visgi prisistatyti, taip, kad pradesim. :)
 
Trumpai drutai apie mane, esu Valdas, grynas Kaunietis, esu baiges tik mokykla, 12 klasiu. Dabar dirbu gan eilinio atlyginimo darba (1000EUR) ir plius komandiruotes po pasauli tapo jau kasdienybe, na atrodo netureciau kuom skustis, bet visgi noras tureti daugiau ir buti finansiskai nepriklausomu nuo niekuo ima savo.
 
Okey, dabar kodel as vel cia ir kokia turiu patirti internetiniame uzdarbyje ;)
 
Wauw, dabar apima labai ziauri nostalgija, kai buvo laikotarpis, kai dar buvo tokios svetaines kaip onbux.com bei neobux.com. kai uz kiekvinea clicka gaudavau po 0.01 USD, manau daugelis tai atsimins, kai minimaliam ismokejimui (2 USD) reikejo clicinti apie 2 menesius, ir as atsimenu kokia tai buvo laime dar vaikui (13-14 metu) gauti savo tuos pirmus 2 dolerius i paypala ir is dx.com nusipirkti svieciancia kiaulyte, poto dar laukti menesi kol tau ja atsius, bet tas jausmas kai tu tai gavai, ir supranti, kad tai realiai for free, tu tiesiog pasedejai prie kompiuterio, ir va dabar tu kaska turi savo rankose uz tai, tai yra neapsakomas to savo pirmo uzdirbto pinigo jausmas. Ir vat paskui nuo to ir prasidejo, po maza zingsneli, tada susikuriau savo svetaine pavadinima dar dabar atsimenu: justbestnews.com galvojau kelsiu visa pasaulio info ir busiu kaip 15min.lt tik pasauliniu mastu kuris uzdirba is google adsense, heh, naivu argi ne?
 
Tada aplinkybes susikloste taip, kad mano svetainei prireike Fb like, ka jus manot, uzsisakiau 1000 like is zmogelio (lietuvio) isigilinau i visas like rinkimo paslaptis ir dvieju savaiciu begyje jau pats pradejau zmonems siulyti likus, 2013-2015 metai isvis buvo tu spaminiu Liku rinkimu, nuorodu banda, tokiu kaip ( nuoga pop zvaigzde ) , ( laimek milijona euru ) paspausk penkis skaicius ir pamatysi naujiena :) O tas kiekvienas skaiciukas atnesdavo kaskam ta Like, na taip ir as pradejau uzdirbineti savo pirma tukstanteli, kita :)
 
Paskui Google adsense, keletas nesekmingu e-shopu, poto banalus darbas darbas darbas savo bosui, ir va as vel cia, bandysim kaska kurti vel, vel nuo pradziu, smagu matyti senus uzdarbis.lt narius nenuleidusius ranku sitoje nisoje ir jau pasiekusius kasko daugiau :)
 
Aciu, kad perskaitei, gero vakaro tau :)

Link'as: http://www.mediafire.com/file/3cf0nr0no3h7fdh/circuit.zip, atsisiuntę paspauskit "Wizard" ir pasirinkę direktoriją, paspauskit baigti. Kai baigsis šis procesas paspauskit ant šios piktogramos ( http://prntscr.com/hv2g1s ) ir viskas. Galima naudotis ir internetine versija, bet ji ne tokia patogi ir šiaip, bent man, sunku susikaupti, kai pilna to kvailo teksto aplink. Programa atrodo taip: http://prntscr.com/hv2gqv. Rašiau adaptuotų žmonių forume - elektronika (ne reklama), tai todėl tokias nesąmones aprašiau. Labai gera programa, ypač, jei nori pradėti domėtis elektronika.

Tikriausiai nemažai uzdarbis.lt žmonių yra susidūrę ir bandę uždarbiauti su adsense. Tačiau dauguma pamiršta nagrinėti kiekvienos reklamos rezultatus ir stengiasi tiesiog padidinti lankomumą ir taip uždirbti daugiau. Tačiau galima bandyti optimizuoti ir pačias reklamas. Taigi apie vieną tokį būdą papasakosiu ir aš.
 
Svetainėje https://worldrecipes.eu atlikau tik VIENĄ pasikeitimą. Ir jis labai paprastas:
 
Dešinėje 300x600 reklamą padariau STICKY, vietoje įprastai būnančios savo vietoje reklamos. Ką tai reiškia? Jog žmonėms scrollinant, reklama scrollinasi kartu, jos viewability stipriai padidėja - žmonės dažniau ant jos paspaudžia.
Rezultatas: Per mėnėsį būtent iš šios reklamos uždirbta 301 euru daugiau, nei prieš tai buvusį mėnesį.
Lankomumo skirtumas: desktop lankytojų buvo tik 15 daugiau, nei prieš tai buvusį mėnesį.
Cost per Click: išlygo lygiai toks pat koks buvo.
 
Ką Google adsense sako apie Sticky reklamas:
 
 
Rekomenduoju šį būdą kiekvienam, norintiems uždirbti truputį daugiau :) Sėkmės.
Papildymas: Wordpress turi tam specialius plugin'us, tai išvis padaroma labai paprastai. Kitoms svetainėms tai nėra sunkiai padaroma žaidžiant su .css, aš pats neprogramuoju tai neatsakysiu tiksliai, bet Google daugybe variantų kaip tai pasidaryti.

yra. viskas ko reikia naktiniam klubui, galima rast pas barygą :lol: :lol: :lol: :D :D :D