IV nereikia. Moki 15% nuo palūkanų. Nuo 2018 01 01 pirmi €500 palūkanų neapmokestinami. Platformos pačios pateikia duomenis VMI, todėl deklaracijoje atsiranda skaičiukai automatiškai.
Unity: https://forum.unity.com/threads/unity-on-linux-release-notes-and-known-issues.350256/#post-2556301 Audition - nieko oficialaus, bet daugelis raso kad tiesiog su Wine veikia. Premiere: Wine
o nenoretum tokio ? CPu siek tiek naujesnes kartos 7Gen ko pasekoj bus beveik 20% greitesnis https://www.kilobaitas.lt/Nesiojamieji/Lenovo/Lenovo_IdeaPad_330-15IGM_Black/81DE00XNLT/CatalogStoreDetail.aspx?CatID=PL_409&ID=821607
Oho kiek profesionalių žodžių, senbuvi. Gaila tik tiek, kad pats iš savęs šaipaisi ir galbūt ateis ta diena, kai tai suprasi.
Čia tu tas naujokas ar kaip? Nes kažkaip nematau tokių prašymų apart vieno, labiau įrodinėti nei kažką pasitikslint norinčio veikėjo.
Vien tik tam, kad nurytum visą šitą savo peklavą, paaiškinu:
Ne detalės, o visuma. Shopify visas UI daugiau pritaikytas ekomercijai, nei WordPress'o. Pradedančiajam, kuris nori susikurti e-parduotuvę, Shopify tiek backend'as, tiek frontend'as palankesni.
Apie visokius themsus ir benchmark'us išvis geriau patylėk, kai nesuvoki apie ką pats kalbi ir apie ką yra kalbama iš esmės.
Kadangi žmogus klausia apie eshop, tai ir atsakau, kad User Interface labiau išdirbtas nei WP (nekalbu apie pavienius atvejus).
Atsakant dėl stabilumo, sugretink du mėgėjus, vienas statys eshopą ant WP, kitas ant Shopify. Kuriuo variantu daugiau šansų padrikai struktūrai? Kurioje platformoje daugiau kintamųjų?
Suprask, kad niekas nekalba apie apie tavo "mandrą" lygį ir platformos potencialo pilną realizavimą. Kalbama apie pranašumus lyginant.
Mano didelis hobis yra maisto gaminimas, ypač, italų maisto gaminimas. Gamindamas sau, viską darau "from scratch", picų tešlas, makaronus. Turiu miničų paversti savo hobį į paslaugą / prekę žmonėms. Idėja yra abstrakti, bet papraščiausiai turbūt galima papasakoti, kad norėčiau gaminti pasta ir galbūt picų tešlas, nors nežinau ar tai būtų reikalinga, ir pristatyti produktus žmonėms. Esmė, kad pasta būtų šviežia, užsisakyt būtų galima įvairių formų ir svorių. Jos privalumai, kad ji išverda labai greitai, turi kitokį skonį, taip pat galima įmaišyti įvairius skonius, pagal žmogų, į pačią makaronų tešlą.
Kadangi idėja šiuo metu yra abstrakti, tai kyla ir įvairių šios idėjos variacijų, kad būtų galima makaronus pristatyti su įvairiais kitais produktais ir recepto kortele kažkokia, kuria naudojantis galima pasidaryti patiekalą iš atvežtų produktų. Šiuo atveju, būtų galima pristatinėti ir picos tešlą.
Turbūt dabar įdomu, kodėl galvoju, kad galėčiau gaminti ir dar kokybiškai, kitiems, tai paprastai, esu dirbęs picų kepėjų, tapęs vyriausiuoju kepėju, tuo pačiu metu smalsiai domėjausi italų kulinarija, interneto ir vadovų, italų kilmės, patirties pagalba.
Šią paslaugą greičiausiai siūlyčiau socialinių tinklų pagalba, kažkokiuose forumuose, reklamuočiau internetinio puslapio pagalba, kurį susikurčiau.
Esmė, kad yra keletą klausimų, nors ir idėja yra abstrakti. Esu matęs, kad yra žmonių, kurie gamina kažkokius desertus namuose ir parduoda juos užsisakiųsiems klientams. Ar tai nėra nelegalu, dėl veterinarijos ir maisto tarnybos taisyklių? Ar reiktų tam nuomoti kažkokią virtuvę? Ar užtenka tokiam dalykui tik IV?
Buvau 2017 rudenį. Kas labiausiai įsiminė iš dalykų, kurie buvo tikrai pigūs, tai vaisiai ir riešutai, ypač visokios datulės, granatai. Prieskoniai tikrai nėra kažkuo ypatingi, parsivežiau vieną mažą maišiuką, tai tie prieskoniai tik ryškūs, bet skonio daug neišgausi iš jų. Jų batai - tapkės yra labai unique ir būna geros kokybės odos tuguje, tai manau, kad čia vienas iš dalykų, kurie verti parsivežti. Daugiau net nežinau ką pakomentuot, nelabai galvojau ką parsivežt, tai ir neturiu ką daug patart, enjoy experience, jei ne vien turistiniuose miestuose būsi. :)
Buvau 2017 rudenį. Kas labiausiai įsiminė iš dalykų, kurie buvo tikrai pigūs, tai vaisiai ir riešutai, ypač visokios datulės, granatai. Prieskoniai tikrai nėra kažkuo ypatingi, parsivežiau vieną mažą maišiuką, tai tie prieskoniai tik ryškūs, bet skonio daug neišgausi iš jų. Jų batai - tapkės yra labai unique ir būna geros kokybės odos tuguje, tai manau, kad čia vienas iš dalykų, kurie verti parsivežti. Daugiau net nežinau ką pakomentuot, nelabai galvojau ką parsivežt, tai ir neturiu ką daug patart, enjoy experience, jei ne vien turistiniuose miestuose būsi. :)
Buvau 2017 rudenį. Kas labiausiai įsiminė iš dalykų, kurie buvo tikrai pigūs, tai vaisiai ir riešutai, ypač visokios datulės, granatai. Prieskoniai tikrai nėra kažkuo ypatingi, parsivežiau vieną mažą maišiuką, tai tie prieskoniai tik ryškūs, bet skonio daug neišgausi iš jų. Jų batai - tapkės yra labai unique ir būna geros kokybės odos tuguje, tai manau, kad čia vienas iš dalykų, kurie verti parsivežti. Daugiau net nežinau ką pakomentuot, nelabai galvojau ką parsivežt, tai ir neturiu ką daug patart, enjoy experience, jei ne vien turistiniuose miestuose būsi. :)
Mano didelis hobis yra maisto gaminimas, ypač, italų maisto gaminimas. Gamindamas sau, viską darau "from scratch", picų tešlas, makaronus. Turiu miničų paversti savo hobį į paslaugą / prekę žmonėms. Idėja yra abstrakti, bet papraščiausiai turbūt galima papasakoti, kad norėčiau gaminti pasta ir galbūt picų tešlas, nors nežinau ar tai būtų reikalinga, ir pristatyti produktus žmonėms. Esmė, kad pasta būtų šviežia, užsisakyt būtų galima įvairių formų ir svorių. Jos privalumai, kad ji išverda labai greitai, turi kitokį skonį, taip pat galima įmaišyti įvairius skonius, pagal žmogų, į pačią makaronų tešlą.
Kadangi idėja šiuo metu yra abstrakti, tai kyla ir įvairių šios idėjos variacijų, kad būtų galima makaronus pristatyti su įvairiais kitais produktais ir recepto kortele kažkokia, kuria naudojantis galima pasidaryti patiekalą iš atvežtų produktų. Šiuo atveju, būtų galima pristatinėti ir picos tešlą.
Turbūt dabar įdomu, kodėl galvoju, kad galėčiau gaminti ir dar kokybiškai, kitiems, tai paprastai, esu dirbęs picų kepėjų, tapęs vyriausiuoju kepėju, tuo pačiu metu smalsiai domėjausi italų kulinarija, interneto ir vadovų, italų kilmės, patirties pagalba.
Šią paslaugą greičiausiai siūlyčiau socialinių tinklų pagalba, kažkokiuose forumuose, reklamuočiau internetinio puslapio pagalba, kurį susikurčiau.
Esmė, kad yra keletą klausimų, nors ir idėja yra abstrakti. Esu matęs, kad yra žmonių, kurie gamina kažkokius desertus namuose ir parduoda juos užsisakiųsiems klientams. Ar tai nėra nelegalu, dėl veterinarijos ir maisto tarnybos taisyklių? Ar reiktų tam nuomoti kažkokią virtuvę? Ar užtenka tokiam dalykui tik IV?
Teko naudoti projekte Flarum forumą maždaug 2 metus. Forumu naudotis nemoka net jaunimas, aš sutinku, jog tai yra inovacija, gražu, modernu, tačiau kol kas tai yra labai silpnas prototipas, kiekvienas pakeitimas reikalauja daug pastangų, atsiranda problemos su atnaujinimais ir t.t.
Jeigu reikia kažko stabilaus ir veikiančio, Flarum nebus tinkamas sprendimas. Flarum kūrėjai, turi labai gerą produktą FluxBB, kuris kažkada puikiai pasiteisino.
Iš savo patirties galiu pakomentuoti dauguma sistemų: phpBB - čia kaip Wordpress, visi naudoja, paprasta, tiesiog veikia, tačiau programuotojams sistema tragiška. IPBoard - sistema yra mokama, tačiau verta savo pinigų, tai buvo geriausia ką teko naudoti. FluxBB - sistema yra minimali, tačiau labai friendly programuotojams, todėl labai geras pagrindas jeigu yra planų kažkaip modifikuoti. vBulletin - panašiai kaip IPBoard. Flarum - jau aprašiau šio forumo problemas aukščiau, ieškodamas tokio forumo mačiau nemažai alternatyvų, galima testuoti.
Prieš kokius 4 mėn. pirkau šį TV: https://www.topocentras.lt/televizoriai-ir-garso-technika/televizoriai/televizorius-lg-43uj6307.html Nesiskundžiu, ir UHD, kadangi yra Netflix app, tai galima ir išnaudoti UHD galimybę. :D Yra ir programėlė Android telefonams bent jau, kur gali valdyti TV.
1. Elementas ęsantis ramybės būsenoje su nurodyta jo pozicija, turi turėti transition property. 2. Tas pats elementas tik jau "onmouseover" keičia savo pozicija ir čia suveikia CSS transform pvz: transform: translatex(100px);
Taigi jei elementas esantis ramybės būsenoje turėjo posicija 0, tai užvedus jis pavažiuoja pagal X ašį 100px.
Šiam darbui tau reikės suprasti dar kaip veikia relative ir absolute pozicionavimas elementu.
Nemačiau panašios temos, dėl to galvoju sukursiu, nes tai būtų, manau naudinga ne tik man, bet ir kitiems. Pradėjau vis dažniau dirbti su Photoshop ir Illustrator. Ir norėtųsi vis tobulinti save šioje srityje, todėl ieškau visko, nuo paprastos literatūros iki video pamokų. Tam tema ir bus skirta.
Norėčiau, kad jei žinote, kokią knygą (popierinė ar elektroninė), video pamokas, puslapius, kurie būtų grafinio dizaino, photoshop, illustrator tematika ar papraščiausiais Photoshop ir Illustrator resursais čia pasidalintumėte! O aš visą laiką, šį post'ą atnaujinsiu ir sudėsiu, ką pasiūlėte ir šiek tiek atskirsiu į kategorijas, kad būtų visiems aiškiau.
Knygos: *Know Your Onions: Graphic Design - Pamoko kaip efektyviau atlikti tam tikras užduotis. (Ačiū, daryZ)
Video:
Puslapiai: *Design Instruct - puslapis apie Photoshop, Illustrator bei fotografiją. Nuo įdomių straipsnių iki pamokų.
Straipsniai:
Resursai: *Subtle Patterns - Photoshop patterns. *1001fonts - įvairūs font'ai. *dafont - įvairūs font'ai.
Žmogau, tu jo nepažysti, net gyvai turbūt nesi matęs, o dabar forume bandai žemint jo kulinarinius sugebėjimus? Koks tikslas būti tokiam negatyviam? Tau malonumas ar kas?
Taip pat dėl to "užprogromuoto žlugti". Numušt moralę bandot, nors nei žinot kas, kur ir kaip. Mark'as, Bill'as, Steve'as būtu Jūsų klauses, dar dabar one.lt sedėtumėm su mediniais PC.
Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
---
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
Kas, kam ir kokią košę virė
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?
galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera; dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą; vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:
2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina; kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje; kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu; kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.
Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:
2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį; ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.
Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
Tai kaip ten su ta emigracija?
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
Keli štrichai pabaigai
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.
Labai A. Škėmos stilių primena kažkodėl... gal dėl daug ir greitai besikeičiančių minčių... :D bet įdomiai skaitosi. Tiesą sakant, net nežinau apie ką ši tema, nes pamačiau tavo pranešimą ir viskas. :D
Žinau, kad kitam nariui skirta, bet... Čia nėra jokios matematikos, jei neskiri apskritimo nuo rutulio (Žemės rutulys, o ne Žemės apskritimas. Ar tu su mokytoja kitaip būtent sakai: Žemės apskritimas?), tai nežinau, ką ir be pasakyti.
Žinoma, galiu ir aš klysti, bet kažkodėl neabejoju, kad apskritimas nuo rutulio skiriasi. Bus rezultatai, gal bus ir atsakymai, pažiūrėsim ir pamatysim. :) BET vis tiek, manau, kad aš teisus... :D
Jokio atsakymų lapo neduoda. Galėsi prisijungti prie http://rezultatai.nec.lt ir pamatyti, kiek surinkai taškų ir VBE balų. Turi tik iš auklėtojos/pavaduotojos pasiimti slaptažodį, kurio reikės jungiantis. http://gifrific.com/wp-content/uploads/2012/04/joker-clap-hq.gif
altenis sureagavo į diablom Peer 2 Peer investavimas
altenis gavo reakciją nuo Taadas Namų gamybos makaronai
altenis gavo reakciją nuo Auksinis Kas buvote Maroke?
altenis gavo reakciją nuo AmberD Forumo TVS
altenis gavo reakciją nuo s1lenc3 Smart TV uz 500€~
altenis gavo reakciją nuo k163 Grafinis dizainas