mnk179

O dabar pažiūrėkim iš realios pusės.
 
Aš pilnai sutinku, kad yra sovietinis mąstymas, kad be aukštojo mokslo tu esi beveik lygus išmatų kalnui. Bet neskubėkit teisti, prie to prieisim.
 
Pas mus yra įprasta, kad žmogus jau 10-tos klasės pabaigoje žino, kurį universitetą pasirinks, tačiau ar ten pateks - jis nežino. Susirenki pagal tų metų universiteto reikalavimus pamokas ir po metų sužinai, kad nemaža dalis jų pasikeitė arba pasikeitė reikalavimai ( iš B į A lygį ). Tada tave apima apmaudas ir ieškai alternatyvos - universiteto. Bet kodėl? Paminėsiu "geriausią" mokyklą Šiauliuose - Janonį. Ten mokytojai kalba, kad jeigu pateksi į kolegiją arba profesinę mokyklą tu tapsi ##### ir visą gyvenimą tavęs niekas nekęs (taip, yra mokytojų, kurie taip kalba). Bet ši tendencija ne tik ten - ne viena mokykla turi tokių mokytojų, kurie dievina universitetą ir tave stumia į jį. Bet kas iš to? Kai man taip pasakydavo - visada atkirsdavau, kad jau dirbu ir diplomo niekas nepaprašė, tačiau iš manęs visada juokdavosi, kad be diplomo aš daugiau 600LT uždirbti niekaip nesugebėsiu, nes niekam nebūsiu reikalingas. Deja, bet taip nėra. Uždirbu šiuo metu daugiau, nei draugai, kurie jau baigę aukštąsias studijas neranda darbo pagal specialybę - niekas jų tiesiog nenori. (visai kita istorija jei baigei profesinę arba kolegiją)
 
Taigi, pirma reikėtų ne universitetų skaičių mažinti, o vyresnių žmonių mąstymą keisti. Mano tėvai, lygiai taip pat kaip ir visi tėvai aplink man pastoviai kartojo: Pabaik bet kokį universitetą, kad tik gautum diplomą ir gerą darbą. Nepykit, bet jei mane traukia IT aš tikrai nesiruošiu baigti vadybos. (kas be ko, prie to prieisime) Taigi realiai renkuosi studijas, kurios man tinka ir patinka.
 
Dabar kodėl visi sėdi be darbo? Hm, turbūt dažniausiai prastos profesijos pasirinkimas paskatintas tėvų. Draugė labai nori studijuoti grafinį dizainą, tačiau jos mama vis kartoja - stok į Vadybą, nes gausi darbą ir būsi vadybininke (gausi "gerą" algą). Juokingiausia tai, kad jos mamai taip pat yra sunku rasti vadybininkės darbą. Dabar pagalvokim kodėl? Vadybininkų yra per daug! Rinka perpildyta arba vadybininkai yra niekam tikę. Tiesiog yra specialybių, kurių šiuo metu yra per daug ir mokytis jas yra nesąmonė.
 
Na, o grįžtant prie temos, tai aš esu už visu 100%, kad padarytų ne tik 7, bet ir 9. Kad atšoktų noras visiems studijuoti būtent universitete. Žmonės, yra tikrai daug pasirinkimo ir dejuoti, kad neišsilaikau yra nesąmonė. Žinokit savo galimybes ir nešokit aukščiau bambos. Juo labiau pažiūrėkit kiek procentaliai atkrenta po pirmo semestro mokinių universitete. Kažkas ten ne to sakysit? Ne, viskas ok. Tiesiog ateina tie, kurie mokyklą baigė su 4-tais ir tikisi, kad universitete išsisuks, bet deja...

Ne nuo to galo pradedi. Pirma gal veikla sugalvok, o ne pavadinimą.

Per savo ilgą amželį mačiau visko - kaip susikūrė uždarbis.lt, kaip tobulėjo elektronika, kaip gimė sesutė, kaip Gedimino prospektu žygiavo gėjai. Net kaip šuniukas tvarkė katytę - ir tą mačiau... Bet nemačiau, tiksliau sunkiai įžlibinau vieną dalyką - mąstantį jaunimą:
=Jaunimą, kuris žinotų, kad egzistuoja temų paieškos funkcija uždarbyje.
=Jaunimą, kuris prieš kurdamas tas pačias temas paskaitytų jau sukurtas.
=Jaunimą, kuris būtų labiau apsisprendęs.
=Jaunimą...
=Jaunimą...
=Jaunimą...
 
Kalbu aš apie uždarbio jaunimą, kuris kiekvieną dieną išstenėja po temą "kur stoti būsimam programuotojui?" arba "nafik man tas diplomas, bet gal rimtai studijuoti?". Nusiraminkit, jaunimas, aš jums padėsiu. Net šrifto pakeisti nepatingėjau dėl jūsų, reiškia tikrai padėsiu.
 
 
Studijų privalumai:
1. Studijuodamas būsite studentas ir turėsite valstybės nustatytą statusą, kuris jums bus naudingas tuo, kad kol studijuosite, tol būsite atleistas nuo įvairių prievolių, pavyzdžiui, karinės tarnybos, kuri šių dienų aktualija.
2. Valstybė yra nustačiusi tam tikras sąlygas tik jums. Kol esate studentas, jums nereikia mokėti privalomojo socialinio draudimo mokesčio (PSD). Jeigu norėtumėte kurti savo verslą būdami studentai (tai tikrai sveikintina), PSD mokesčiais rūpintis nereikėtų - tai valstybės iniciatyva. Taip pat lankantis poliklinikoje ar kitose valstybinėse gydymo įstaigose neprivalėsite susimokėti.
3. Valstybė jums, mielieji, suteikia daug nuolaidų, pavyzdžiui, transporto. Būdami studentais galėsite už mažą fiksuotą mokestį miesto transportu važinėti pas savo grupiokų merginas ir jas palinksminti (guci guci). Apskritai, valstybė investuoja į jus (finansuoja studijas).
4. Prie jūsų išlaikymo, mielieji, prisideda ne tik valstybė, bet ir šimtai bendrovių, kurios suteikia nuolaidų tik jums. Viena iš tokių bendrovių ir Tele2, studentams paruošusi net specialų mob. ryšio planą.
5. Studijuodami turėsite 4 metus arba 48 mėnesius, arba apie 200 savaičių, per kurias galėsite papildomai tobulėti. Ar įsivaizduojate, kiek per šį laikotarpį galima perskaityti knygų? Būtent - perskaityti knygų, o ne išdulkinti panų. Jeigu studijų laikotarpį skaičiuosite išdulkintų panų ar išgertų alaus butelių skaičiumi, iš jūsų bus specialistai tokie, kaip iš Upelio turinio valdymo sistemos - rimtas Wordpress konkurentas.
6. Kadangi būsite studentai, jūs vis dar skaitysitės kaip mokinai, išlaikomi ne tik valstybės, bet ir tėvų (bent jau galinčių tai leisti ir suprantančių, kad mokslas svarbiau už darbą spaudos kioske). Jeigu tėvai nepasiturintys ir pinigų reikia taip pat kaip ir žinių, galima teikti specialybines paslaugas (bent jau kažką minimaliai), bet jokiu būdu ne dirbti darbą kokiu padavėju - juk jūs ne koks medikas, negalintis teikti paslaugų be diplomo. Iškart patariu nesusigundyti lengvu uždarbiu kokiam gėlių turguje, nes taip tik darysite sau meškos paslaugą. Jeigu tikrai reikia pinigų, stenkitės naudoti savo specialybės žinias ir tik tuomet, jeigu jų visiškai neturite, dirbkite kažkokį kitą darbą.
7. Studijos pagerins jūsų valią ir suteiks disciplinuotumo. Keltis anksti ryte, naudotis bendrabučio "privilegijomis" (jeigu ten gyvensite), kasdien mokytis net nebūtinai tai, kas jums visiškai reikalinga, kęsti kandžius dėstytojų komentarus (retai taip nutinka) - to jums reikia, kad išugdytumėte pakantumą, disciplinuotumą ir įgautumėte valios. Būdamas atsakingas ir pareigingas studentas jūs išmoksite planuoti savo laiką ir darbus (prioritetais) - ne tik tam, kad laiku atsiskaitytumėte darbus, bet ir tam, kad pradėtumėte sau - atrastumėte laiko kokybiškam poilsiui, pramogoms. Juk geras specialistas niekada nekels šiknos nuo kėdės kai jam paskambins pusgirtis draugelis ir pasiūlys pasivažinėti naujutėlaičiu Škoda Šikoktavia. Antraip jis nebus geras specialistas - kas per kompetencija, jei svarbius darbus spontaniškai iškeičia į draugeliu įšikius.
8. Studijuodami susirasite naujų pažinčų. Ne tik draugų. Šiais laikais dėstytojai ne visi sovieticus stiliaus, kuomet juos net pakalbinti baisu. Yra ir tokių, kurie gali būti puikūs draugai neperžengiant tam tikrų ribų. Jie gali jus ne tik mokyti ir įvertinti, bet ir nukreipti tinkamu keliu - siųsti į renginius, rasti darbą ir panašiai. Apie pažintis su bendrakursiais, kurie galbūt kada nors taps jūsų kolegomis, jau net nekalbu. Kiek žinau, po kai kuriuos universitetus vaikšto įmonių atstovai ir tiesiog griebte graibsto darbuotojus. Be to, studijų metų teks praktikuotis, todėl pažintys su įmonėmis bus neišvengiamos. Taigi, sąžiningai mokantis gali pasisekti dvigubai - įgausite ne tik žinių, bet ir pažinčių. Dėstytojams tikrai patinka geri studentai, nors nemuša ir blogų.
9. Pamiršau paminėti, kad jeigu gerai mokysitės, periodiškai gausite ir stipendiją, kuri ypatingais atvejais gali siekti net kokį 100 eurų ar daugiau.
10. Studijuodami galėsite naudotis įvairia literatūra, kadangi kiekvienas universitetas jų turi labai daug. Tai jums nieko nekainuos. Ir patikėkite, ten yra tokių knygų, kokių nerasite internete.
11. Studijų programos yra paruoštos kažkokios tai ministerijos, kur dėdės ir tetos sėdi. Paruoštos jos taip, kad per 4 metus taptumėte ne siauro profilio specialistai. Tai reiškia, kad į jūsų galveles su kateteriu pumpuos ne tik specialybės žinias, bet ir kitokias. Pripažįstu, kad visos jos nebus naudingos, bet kai kurios tikrai pravers gyvenime ir galbūt praplės jūsų akiratį (tiksliau, jeigu nesate išsigimęs genijus, tai tikrai turėtų praplėsti).
12. Pagalba - visada online. Kartais gi būna, kad googlini googlini, bet nerandi to, ko ieškai. Atrodo užduodi paprastą klausimą tai mašinai, bet ji vis tiek spardosi. Štai dėstytojai nesispardys - užduosi jiems klausimą, kuris susijęs su einamuoju dalyku, tai jie ims ir atsakys - nereikės nei googlinti. Geras, ar ne? Kitaip tariant, sutaupysite daug laiko. Be to, internete sunku atsirinkti informaciją gerą nuo blogos, juk jame gali rašyti bet kas - ir ką tik gimęs kūdikis, ir Ostapenko. O atsakymą į užduotą klausimą išgirsite tiesiai iš kompetetingo specialisto lūpų.
13. Studijų programos paruoštos taip, kad nereikėtų mėtytis. Įgausite įvairiapusiškų pagrindų, ne tik specialybinių. Programuos paruoštos taip, kad iš jūsų išaugtų tikrai geri specialistai (iš dalies todėl lietuviai garsėja kaip geri IT specialistai). O dabar įsivaizduoktie, kad mokytumėtės savarankiškai. Ir kaip tai darytumėt? Kurtumėte muzikos svetainę su plain PHP? Ir ką jūs išmoktumėte? Gerai, nieko nesakau, gal ir taptumėte geri programuotojai, bet vargu ar mokėtumėte dirbti su kokiu Office paketu, nes jūs jo paprasčiausiai nepaliestumėte. Sakysite man, kam jo reikia? Pasakykite tai savo būsimam darbdaviui.
14. Universitetas jums suteiks ne tik žinių, bet ir resursų. Pavyzdžiui, turėtumėte gauti galimybę naudotis el. paštu, hostingu, galbūt net serveriu. Apie naudojimąsi kompiuteriais jau net nekalbu. Taip pat yra galimybė gauti pigiai arba net nemokamai tam tikras programas, kadangi universitetai su daug kuo būna pasirašę bendradarbiavimo sutartį. Apskritai, jūs kaip studentai turėsite daug privilegijų.
15. Išmoksite gyventi savarankiškai. Jeigu jums teks studijuoti kitame mieste, tai gyvensite naujame būste. Gyvensite savarankiškai, todėl tikrai šmoksite daugiau nei mokėjote iki tol. Tai puiki gyvenimo mokykla, nors su posakiu, kad studentui privalu pagyventi bendrabutyje, nesutinku.
16. Gausite diplomą, kuris įrodys jūsų žinias ir su kuriuo galėsite įsidarbinti į įstaigas, kurios jo prašo (dažniausiai tai valstybinės įstaigos - Blackbeard papildymas).
 
 
Studijuojami dalykai:
Šiek tiek paanalizuosiu, ką studijuoja programuotojai. Turbūt jau visi žino, kad programuotojams rengti yra programų sistemų studijų programa. Vienur ji gali vadintis vienaip, kitur kitaip. Dėstomi dalykai kaip diena ir naktis tikrai nesiskiria, skirtis gali tik kokybė (kur studijuoti - čia jau atskira tema). Pažvelkime į VU programų sistemos dalykėlius.
 
Aprašas:
 
Kiekviename semestre mokysitės 6 dalykų. Beveik visi jie - specialybiniai.
 
1 semestras:
=Matematika programų sistemoms. Visokios matricos ir panašiai. Dalykas labai svarbus nėra, bet turėti algebrines žinias bent minimaliai programuotojams reikia - su matricomis jie susiduria tikrai.
=Diskrečioji matematika. Tai naudinga matematikos šaka, kuri tikrai reikalinga programuotojui. Pradedant būlio funkcijomis, baigiant informologija. Iš visų matematikos šakų ši arčiausiai IT.
=Kompiuterių architektūra. Sužinosite kaip veikia kompiuteris. Tiksliau, jo operacinė sistema ir panašiai. Šį dalyką galima mylėti arba nekęsti, kitaip nebūna. Arba galima suprasti, arba nesuprasti - bet jeigu nesuprasite, tai jokio malonumo.
=Procedūrinis programavimas. Tai tokia kaip introdukcija į programavimą, panašiai kas ir mokykloje, tik aišku, užduotys gali skirtis. Vėliau pamažu atsisveikinsite su procedūromis ir turbūt, kad pereisite prie objektų.
=IT ir komunikacijos įgūdžiai. Nuo Office pradmenų iki psichologinių aspektų. Šis dalykas iš esmės padeda lavinti save kaip asmenybę, ne tik kaip programuotoją. Aišku, galėtų būti ir nesujungta nemaža dalis dalykų į šią paskaitą, bet yra kaip yra.
=Anglų kalba. Čia jau nėra ką komentuoti, tiesiog anglų kalba, susijusi su specialybe. Gali atrodyti nuobodu, gali atrodyti vieniems lengva, kitiems sunku.
 
2 semestras:
=Matematika programų sistemoms. Matematika tęsiasi.
=Algoritmų teorija. Dalykas gan rimtas ir svarbus, nes realizuoti algoritmą programavimo kalba - programuotojo uždavinys, o tam, kad kodą būtų lengviau parašyti, sugalvoti, ar išvis suvokti, reikia susipažinti su įvairiais jau egzistuojančiais algoritmais. Pats algoritmų kūrimas įprastai nėra programuotojo reikalas, tačiau pagrindus turėti svarbu.
=Algoritmai ir duomenų struktūros. Kaip suprantu, čia tas pats kas ir aukščiau, tik prisideda duomenų struktūros. Nors galbūt šis dalykas grynai IT, o ankstesnis - matematinis. Ties šia vieta galėtų pataisyti studijuojantysis.
=Objektinis programavimas. Štai čia prasideda tikrasis programavimas, kuris ir turėtų tapti jūsų kasdienybe
=Anglų kalba. 1 semestro tęsinys.
 
3 semestras:
=Programų sistemų inžinerija. Susipažinsite su programų kūrimo teorija nebūtinai iš programavimo pusės, juk reikia mokėti tinkamai struktūrizuoti produkto kūrimo darbus ar paruošti programą leidimui.
=Duomenų bazių valdymo sistemos. Pavadinimas kalba už save. Šios paskaitos tikrai suteiks labai reikalingų žinių - duomenų bazės yra šiandienos IT pasaulio svarbi dalis.
=Objektinis programavimas. Jis tęsiasi.
=Matematinė logika. Iš tiesų tai 1 semestre pamatytos diskrečiosios matematikos dalis. Ji įterpiama kaip atskiras dalykas turbūt todėl, kad yra plati, pusiau filosofinė. Dalykas gali atrodyti rimtas ir užkabinantis ir įdomus, arba visiškai neįdomus ir nuobodus.
 
4 semestras:
=Programų sistemų inžinerija. Mokomės ir toliau programų inžinerijos meno.
=Matematika programų sistemoms. Matematika vis dar tęsiasi (bet jau ir baigiasi).
=Kompiuterių tinklai. Kaip ir išmanyti kompiuterio veikimo bazinius principus, taip ir suprasti, kaip veikia ir kaip administruojami kompiuterių tinklai - programuotojui neturėtų būti bėda. Iš tikro, tai naudingas dalykas ir žinios tikrai nepakenks, nors tai ganėtinai plati sritis, bet gal ji jums taip patiks, kad nuspręsite tapti tinklų administratoriais (kuo dirbsite baigę šią studijų programą, priklauso tik nuo jūsų).
 
5 semestras:
=Programų sistemų testavimas. Išmoksite testavimo teorijų. Juk reikia, kad sukurtas produktas veiktų, o jei nereikia, tai užleiskite studijų vietą labiau motyvuotam asmeniui.
=Interneto technologijos. Kaip ir pavadinimas pasako, susipažinsite su interneto technologijomis. Šiuo atveju tai nebus kažkoks HTML (jis jau regimas 1 semestre). Čia susipažinsite su XML ir panašiomis sąvokomis, pažvelgsite į svetainių kūrimą-architektūrą giliau.
=Žmogaus-kompiuterio sąveika. Šis dalykas padės suprasti, ko reikia vartotojams. Nors skambėti gali vienaip, bet susipažįstama labiau su grafinėmis subtilybėmis ir vartotojų poreikiais, iš ko suprasite, kaip geriausiai paruošti programos vaizdą vartotojui.
=Programų sistemų projektavimas. Apie šį dalyką nepasakysiu nieko. Skamba panašiai kaip į programų sistemų inžineriją, bet skirtumų, matyt, yra.
 
6 semestras.
=Programų sistemų kūrimas. Dar vienas kabliukas, kurio paaiškinti negaliu.
=Profesionalumas ir etika. Labai vertingas dalykas yra ta etika, tik mažai kas supranta. Nespecialybinis dalykas, bet ir gerai, nes jų ir taip nėra daug.
 
Daugiau neberašau, nes pagrindas jau yra. Praleidau tokius dalykus kaip kursiniai ar praktiniai darbai, taip pat pasirenkamuosius modulius. Jų yra ne viena dešimtis, dalis specialybinių, dalis ne.
 
Taigi, kaip matote studijuodami susidursite su įvairaus plauko dalykais, kurių daugumos įprastame gyvenime bent jau plačiai tikrai nepaliestumėte. Įgausite svarbius pradmenis, kurie tikrai svarbūs tam, kad:
=Susidomėtumėte ir turėtumėte norą tobulėti.
=Taptumėte geri specialistai.
=Rastumėte gerą darbą.
 
Studijos iš jūsų nepadarys specialistų, tačiau suteiks galimybę tokiais tapti tokiu atveju, jei dirbsite papildomai. Kitaip... Kas iš jūsų bus. Daugiausiai - vidutiniokai. Bet ir jie daug dirba, jeigu yra negabūs, nes sakoma, kad juodas darbas atsiperka ir kvailiui.
 
Įgavę studijų patirties jūs jau žinosite kur bazuotis ir manau, kad nesimėtysite prie nereikšmingų veiklų, kokiomis galbūt užsiėmėte iki tol. Geras specialistas gali diplomo ir neturėti, tačiau svarbiausia ne jis, svarbiausia - studijų procesas ir jo teikiami privalumai. Su pagrindiniais aspektais jūs jau susipažinote, dabar galite pagalvoti - gal visgi verta studijuoti?

Mykolai, nesutinku su tavo nuomone.
 
Teigi, jog studijas baigęs, tačiau kino teatre dirbęs studentas yra 0. Šį klausimą ne kartą teko girdėti per įvairius renginius. Ar verta rašyti į CV, jog dirbai McDonald's ar ZARA pardavėja. Atsakymas visuomet būdavo vienas - verta. Koks tas darbas bebūtų, žmogus parodo, jog yra išmokęs elementarios darbo etikos, geba taktiškai ir pagarbiai bendrauti su klientais (ypač jei dirbęs kokį nors padavėjo darbą).
 
Taip, studijuojantiems IT yra kur kas lengviau, nes gali dirbti kaip laisvai samdomas programuotojas, gali tiesiog plėtot savo projektą ar atlikti praktiką vienoj iš daugelio IT įmoniu. Bet ką daryt. jei mokaisi teisę ar humanitarinius mokslus? Smagu būtų atlikinėti neapmokamą praktiką advokatų kontoroje, tačiau valgyt ir už bendrabutį susimokėti reikia dabar, o ne po 5 metų. Tad bet kokia darbo patirtis > 0 darbo patirties.
 
Atsakant į temos autoriaus klausimą. Viskas priklauso nuo tavo situacijos, miesto kur gyvensi bei studijuosi. Londone studijuoti žvėriškai brangu, tačiau kai kuriuose mažuose miesteliuose kainos kur kas didesnės nei Edinburgh ar Newcastle, kadangi kartais paklausa viršija pasiūlą ir tenka mokėti brangiau arba praleisti 1h+ per dieną važiuojant į universitetą. Didžiausią išlaidų dalį sudaro būstas, kuris kainuoja nuo 50-60 svarų/savaitę nuomojantis pačiam arba kokių 75-90 svarų/savaitę gyvenant universiteto bendrabutyje. Kitos būtiniausios išlaidos, kaip maistas, transportas (priklausomai kur gyveni), knygos sudaro labai nedidelę dalį.
 
Dirbti tikrai įmanoma, daug kas dirba, tačiau tuomet gyveni paskaitos biblioteka darbas lova. Žinoma, priklauso ką studijuoji. Jei studijuotum Mathematics and Physics, greičiausiai dirbti būtų sudėtinga, bet įmanoma. Šiaip turint neblogą darbą ir dirbant tik savaitgaliai įmanoma gyventi (sakykim dirbi 16h per savaitę už 7svarus/h). Labai dažnai įsidarbinti galima pačiame universitete - kavinėse, bibliotekoje, domestic assistant ar panašiai. Jei universitetas nėra in the middle of nowhere, darbą rasti visai nesunku. Pasikartosiu, viskas priklauso nuo tavo situacijos - ar gerai moki kalbą, kokios patirties turi, ar laisvai bendrauji su žmonėmis ir panašiai.
 
Kitas variantas, po studijų pasiimti laisvus metus ir užsidirbti per juos studijoms. Patobulintum kalbą, užsidirbtum kitiem metams ir galėtum ramiai studijuoti nesukdamas galvos dėl finansų. Po pirmų metų turi ~4mėn atostogų, per juos galima užsidirbti antriems metams. Keli pažįstami vasarą dirba Danijoje tam, kad užsidirbtų pinigų pragyvenimo išlaidoms ir per mokslo metus nedirba.
 
Ar verta investuoti 27 000 svarų? Nežinau. Priklauso kokiam universitete studijuosi ir ką planuoji veikti po studijų.
Jei planuoji grįžti iškart į Lietuvą, tuomet abejoju ar verta užsikrauti tokią paskolą ant kupros.
Jei planuoji likti UK, bet neįstoji į Russell Group (http://www.russellgr...r-universities/) arba TOP20, manau, kad neverta. (čia mano subjektyvi nuomonė)
 
Pasidomėk studijomis Škotijoje. Ypač Glasgow ir Edinburgh, ten mokslas nemokamas, pragyvenimas irgi nėra brangus.

Įsirašyk kokį OpenWrt, nes su originaliu softu tai tikrai tragiškai ir maniškis veikė.

Įsirašyk kokį OpenWrt, nes su originaliu softu tai tikrai tragiškai ir maniškis veikė.

Aš taip pat du kursus baigiau KTU informatikos inžinerijos, mano įspūdžiai:
 
Prieš įstojant: it's going to be awesome, ne šūdų malūnas kaip mokykla, buvo atvažiavę profesoriai ir studentai iš studentų ten tos sąjungos, KTU - universitetas - aukštasis mokslas - mokslo šventovė - žinios.
 
Pirmi metai: - whelp, visgi toks pats šūdų malūnas su donkichotais studentais. Mokslas ten čiulpia, bet laisvo laiko į valias, merginos ir alus.
 
Antri metai: - šūdų malūnas jau pradeda atsibosti, bet... Malonumams (merginos ir alus) vis dar laiko į valias.
 
Po antrų metų: - labai atsibodo, pasiėmiau akademines ir išėjau dirbti. Į lietuvos universitetą niekada negrįšiu.
 
Mjo, nesuprantu aš universiteto ir keistuolių, vertinančių tą popiergalį. Išvaistyk 1-3 metus hedonizmams - "mmmeh be aukštojo", bet vat pašūdmaliauk 4 metus ir "oooo, eruditas". get. the ######. out. :lol:
Prieš 'jei' padėjai kablelį - tave ne tik kad priims, bet gausi valstybės finansuojamą vietą, universitetas pasiūlys sustiprintą studijų programą ir dar gausi stipendiją. ^^,

Pripažįstu, kad tema kiek nuvalkiota ir labai daug informacijos galima surasti "pagooglinus", tačiau, visgi, pasidarė įdomu kaip jūs planuojate savo laiką, kokius tools/apps naudojate? Tiesą sakant, per kelis metus bandymo planuoti laiką, supratau, kad kur kas svarbiau yra ne laiko planavimo technika, tačiau disciplina ir užsispyrimas planuoti tą laiką. Tad gal turite kokių pasiūlymų ir šia tema? Būtų įdomu išgirsti kokias geras knygas/kursus/straipsnius esate skaitę apie savęs kontroliavimą ir žinoma laiko planavimą.
 
Asmeniškai, per kelis metus išbandžiau daug laiko planavimų būdu, tačiau daugiau mėnesio neištempdavau nė vieno, galiausiai mesdavau viską ir dirbdavau/mokydavausi kaip pakliūna. Dabar naudoju gana nemažą kiekį įrankių ir technikų, kas sakyčiau iš dalies veikia, bet manau man vistiek nepakanka disciplinos. Pavyzdžiui visiem žinomą pomodoro techniką, 5 minučių pertrauką ištempiu iki 10-15min užsiskaitęs kokių straipsnių internete ar panašiai.
 
Žodžiu mano workspace'as:

Toggl - turbūt geriausias įrankis, kurį kada teko naudoti. Pradedi dirbti - nustatai užduotį ir timerį jai, eini į tualetą ar išvesti šunį - sustabdai. Taip matai kiek realiai laiko pradirbai prie vieno ar kito dalyko, kas iš dalies ir motyvuoja. Workflowy - naudoju jau daug metų. Iš pradžių naudojau užduotims susirašyti, tačiau dabar naudoju užsirašyti tik mintims ar kokio projekto struktūrai. Google docs Trello - week plan
Technika: su trello esu pasidaręs week plan lentą, kiekvieną sekmadienį/pirmadienį susiplanuoju visą savaitę. Esu susirašęs labels pavadinimus: 1 pomodoro, 2 pomodoros, 3 pomodoros ir kiekvienam darbui priskiriu atitinkamą label (atsižvelgiant kiek užtruksiu atlikti atitinkamą darbą). Jei darbui atlikti reikia daugiau laiko nei 3 pomodoros, bandau darbą suskaldyti į mažesnes dalis.

Kažkaip skaitau vis ir galvoju, kaip čia šita tema nukrypo nuo temos autoriaus siūlymo mokyklą baigusiems neskubėti stoti į universitetą, jei jie nėra tikri dėl ko ir ką jie nori studijuoti. Diskusija pavirto į svarstymą diplomas vs ne diplomas, o manau turėtų būti diskutuojama "ar stoti į universitetą nežinant ką iš tikrųjų norėtum studijuoti?" Tik keletą pranešimų mačiau ta tema.
 
Taip vadinami "gap year" labai dažni JK, o ir kitur populiarėja. Ir neapsiriboja tas apibrėžimas vien keliavimu: žmonės savarankiškai kažką mokosi per tuos metus, savanoriauja, dirba. Viskas vardan to tikrojo savo pašaukimo atradimo ir apskritai pratinimosi prie savarankiško gyvenimo.
 
Ko gali būti vertas mokymasis tokios specialybės, kuri žmogui iš tikrųjų giliai širdyje visai nepatinka? Lietuvoje tikrai jaučiasi toks aplinkos spaudimas, kad abiturientas turi kuo greičiau stoti į universitetą. Pas mus tokia norma, o kas už normos ribų oi kaip mes bijom.

Vis dažniau ir dažniau tenka diskutuoti tema, ką jaunui žmogui daryti baigus mokyklą, kai jis nežino ką nori gyvenime veikti toliau. Dauguma sako "ai stosiu betkur, bent tėvai neknis smegenų ir gal pavyks ką atrasti, o diplomas tikrai dar niekam nepakenkė". Tačiau aš manau, kad tai yra totalus, vieno vertingiausio gyvenime laiko, švaistymas ir itin didelė rizika. Rizika kokia klausiate? Prašikti savo 4 metus neįdomiai, nevertingai, neatrandant savęs, be aistros kažkam. Aš galiu būti ir neteisus, bet susidarau tokį įspūdį iš daug aplinkinių istorijų.
 
Todėl, turiu visiems labai vertingą pasiūlymą (aš juo po kolkas nesinaudojau/nesinaudoju, nes žinau ir darau tai, ką gyvenime noriu).
 
Manau, kad baigus mokyklą, save atrasti bei įgauti vertingos patirties bei įdomių potyrių padės keliavimas. Vuolia, jūs galvojate dabar "ką jis šneka, lopas. Gi keliauti kainuoja brangiai, o aš neturiu pakankamai eurų". Bet tai netiesa - tuoj parašysiu, kaip galima pradėti keliauti praktiškai be pinigų.
 
Bet prieš tai, 8 priežastys, kodėl verta pakeliauti po pasaulį bent metus:
 
1. Susirasi naujų draugų;
2. Jie bus kitokie žmonės, negu tu dabar pažįsti;
3. Tai reiškia, kad iš sutiktų žmonių, išmoksi daug. Ir jie nebūtinai bus geri ar blogi žmonės, iš visų galima išmokti daug;
4. Pažinsi kitas kultūras, o tai reiškia - praplėsi savo pasaulėžiūrą, žmogau. Pasaulis taps kažkas daugiau negu Vilnius-Palanga;
5. Ištobulinsi bendravimo su žmonėmis įgūdžius;
6. Išeisi iš komforto zonos X kartų, o už komforto zonos darosi stebuklai;
7. Grįši pasitaisęs morališkai, pasikrovęs motyvacijos ir galbūt atradęs savo pašaukimą (dabar jautiesi suglumęs del egzaminų, ateities, tiesa?)
8. Patirsi begalę naujų potyrių iš kurių išmoksi labai daug;
9. Padirbėsi įvairių darbų ir iš to padarysi daug išvadų;
 
O čia apie ką sakiau - gidas, kaip pradėti keliauti, neturint daug pinigų:
http://www.nomadicmatt.com/travel-blogs/the-ultimate-guide-to-traveling-when-you-have-no-money/
 
Sėkmės!
Būtų įdomu išgirsti jūsų istorijas/mintis/komentatrus, šiuo klausimu :)

ok, išsakysiu ir aš savo požiūrį šiuo klausimu.
 
Mūsų valdžia, kaip visada nori - kaip geriau, o gaunasi - kaip visada. Iš esmės šauktinių grąžinimas yra geras, tačiau kaip jis įgyvendinamas - tragedija. Apie šeimas, paskolas ir kt. verkšlenimus nesikartosiu :)
 
Mano nuomone reformą reikėjo daryti 2 kryptimis.
1. Padaryti visuotinę privalomąją tarnystę kariuomenėje. Visiems baigus 12 klasių (ar analogiškai kitą mokymo įstaigą), vienus metus tarnauti kariuomenėjė be išimties - tiek vaikinai, tiek merginos, neatleidžiant net sveikatos problemų turinčių (jie teoriją tegul zubrina, jei bėgioti negali). Taip per keliolika metų būtų paruošta visa lietuvių karta, gebanti ginti savo kraštą.
 
2. "Seniams" padaryti savanoriškus kursus, kur galėtų dalyvauti pasirinktinai. Nes ir 50 metų norėtų tokiuose kursuose dalyvauti, tačiau sveikatos nėra - tegul mokosi teorijos, atlieka šaudymus ir t.t. Ne visiems reikia būti "rembo", kad gebėtų kovoti už savo šalį.
 
Taip pat universitetuose būtų galima grąžinti karines katedras. Kuriuos visuomenei (ne vien studentams) nemokamai skaitytų paskaitas, vestų seminarus ir praktinius užsiėmimus.

vat būtent, visi žinotų, kad po mokyklos bus privaloma tarnyba kariuomenėje ir nebūtų jokio "miauksėjimo". O kai ima 25-26 metų jaunuolius, tai švelniai tariant absurdas, tegul jie dirba ir kuria darbo vietas - moka mokesčius ir taip gerina Lietuvos padėtį.
 
Man itin imponuoja Izraelio modelis, kuomet visi tarnauja be išimties, net ir neįgalieji. Jie nebus artileristais, tankistais ar desantininkais, bet gali kuo puikiausiai dirbti štabe ruošti taktinius planus ir t.t.

Pamirskim ta Izraeli. Kai Japonai gauna i mobilekus zinutes del cunamio, amerikieciai del tornadu, lietuviai del skvalo, o zydai gauna sms, kad i ju miesta paleista eiline raketa.
Ka jau kalbeti apie zydu poziuri ir finansavima. Cia net ne poziuris, o butinybe.
Pas mus mokyklas baigia kiekvienais metais per 40 tukst jaunuoliu... Jau dabar tarnyboj skundziasi, kad tuos 9 menesius tik dura prastumdo ir pasaudyti teduoda kelis kartus. Tai kas butu, jeigu visus suvarytume. Butu tokia betvarke, griztu duchinimai ir t.t. Ka jau kalbeti apie pinigu trukuma.
 
Zydai agresyviai sugrizo i savo Izraeli, dar plius laimejo kara pries visas aplinkines arabu salis.
O lietuviai juk tiek isliko del to, kad prisitaike. Kas buvo su tais partizanais? Visi prisitaike, o partizanus isdave. Kas is to, kad dabar visus paruosim tam karui? Visi i partizanus vistiek neis.
Ir musu emigracija rodo, kad mes nesokam i ugni, pasirenkam lengvesni kelia, prisitaikom.
Zydai mato, kad ju nera daug, bet ju tokia jega, jie gali savo regione visus pastatyti i vieta, bet tam reikia to, ka jie dabar ir daro, tai jie jaucia, todel ten ir yra garbe tarnauti ir negaila pinigu.
 
Jeigu mes galetume su savo armija pastatyti Maskva i vieta, pvz isvyti is Ukrainos teroristus su antskrydziai ir t.t. Tai ir atsirastu noras kelti musu karine galia.
 
 
Isvis, kur dingo visiems zinoma tiesa: "Nori taikos, ruoskis karui"? Atrodo, kad akmens amziui gyventume ir nieko nematytume. Kai ikisi galva i smeli, tai ir nematai.

Matyt esi 90 gimimo :)
Man buvo įdomu, kad tais paskutiniais metais, kai net jau buvo priimta (matyt dar trūko kokio vieno balsavimo), kad nereiks tarnaut, gavom tuos šaukimus, šauktinio pažymėjimus. Bet gavo klasėj tikrai ne visi, bent 4 iš 14 (atrodo) negavo. Ėjom ne konkrečią valandą, o kada patogu. Išdavė tą pažymėjimą ir pasakė, pamesi - 200 lt baudos. Dar liepė ateit kai įstosi. Viskas, ką pamenu. Įstojau, nenuėjau, nes jau buvo pranešta, kad atšaukiami šauktiniai. Niekas ir nebeieškojo. Įstojau, mokiausi + dirbau, studijų krypties nekeičiau, susikūriau sau darbo vietą ir jau kelis metus maloniai joje dirbu, susibūręs šaunių klientų ratą. Paralelei sukūriau šeimą. Taip juda mano gyvenimas, į kurį braunamasi dėl paaštrėjusios geopolitinės situacijos. Gal man užtektų tiesiog pasiūlyti išsiimti leidimą ginklui ir šiek tiek pasimokyti juo naudotis? Deja, tai ne alternatyva, kažkodėl.
 
Jei būčiau atitarnavęs tada kai mane kvietė 18-19 metų, viskas galbūt būtų pasistūmę šiek tiek pirmyn, gal visai kitaip pasisukę. O gal taip susižavėčiau kariuomene, kad joje ir būčiau pasilikęs (nors tuo metu uniforma manęs nežavėjo, buvau investavęs į kursus, nes siejau ateitį šiek tiek su IT). Visgi, nuostolis būtų menkas, būčiau paburbėjęs ir atlikęs "pareigą". Dabar, galima sakyti, atbuline tvarka yra priimtas įstatymas.
 
Kalbant apie tas jų garantijas, tai jos yra visiškai bevertės man ir daugumai kitų, kuriems nebe 19. Tai studijų kainos kompensavimas (man kompensavo valstybė 100 proc., tikėdama, kad aš einu tinkamu keliu ir pasirinkau tinkamą profesiją), stojamieji balai (dėl kurių, kaip suprantu, net gerantijos dar nėr), pinigai, kurių kiekis puikiai tinka tiems, kurie gyvena pas tėvus, tačiau tikrai ne tiems, kurie turi savo būstą ar, dar blogiau, nuomojasi (dažniausiai su antromis pusėmis ar pan., o juk nuomos už antrąją pusę nesumokės niekas...) Na, dar PSD, kaip suprantu ir pensija kaupiasi (nors dėl to nesu garantuotas), bet čia jau būtų virš visko, jei PSD neapmokėtų :)
 
 
 
Grįžtant šiek tiek atgal. Mačiau komentarų (gal ne čia, o kur kitur), kad sovietų laikais tarnaudavo ir tik centus gaudavo. O ar kas pamena, kokios tada buvo kainos? Ar tuo metu daug jaunų žmonių nuomojosi butus? Ne, beveik visi gaudavo paskyrimus po studijų, gaudavo tarnybinius butus. Ir dar viena "maža smulkmena" - sieki mokslo? Tarnyba tau nebūtina.
Įdomumo dėlei, žiūriu rusišką serialą, kuriame aiškiai parodoma, nesimokai, skridai iš univero - armija laukia tavęs. O Lietuvoj dabar bus taip - mokaisi, gauni diplomą - ateik patarnauk, mums protingų reikia.
Turiu nuojautą, kad labai bus engiami emigrantai, kurie atvyks į tas komisija, aiškinama, kokie jie tautos išdavikai ir t.t.

http://resolutioncenter.ebay.com/ po 4d. gali daryt I haven't received my payment yet

Iki 2kg gali siust kaip korespondencija (laiskai)

Ei, kas yra jūsų galvose, kai užsiregistruojate čia tikėdamiesi ką nors apgauti? Ar manote, kad iš tų apgailėtinų smulkių apgavysčių milijonus susikrausite ir visą gyvenimą taip pragyvensite?
 
O kas bus, kai užaugsite ir po kelių metų norėsite susirasti normalų darbą? Kiekvienas galimas darbdavys pirmiausia įves tavo vardą į Google - ir vargu, ar ką nors dar po to iš jo išgirsi, - kaip neišgirs nei Marius, nei Simas, nei Irmantas.
 
Ar suvokiate, kad apie jūsų esamą "darbo patirtį" informacija geriau prieinama nei jūsų Facebook anketos? Ir tai niekur nedings - nei po metų, nei po dviejų.
 
Įsivaizduok, kad tau jau 30 ar 40, neradęs darbo susikūrei savo (legalų) verslą ir ieškai verslo partnerių. Jie taip pat įves tavo vardą į Google. Spėk, koks bus pirmas žodis, kurį jie pamatys šalia tavo vardo ir pavardės? "Vagis". Manai, kas nors dar gaiš nors minutę domėtis, kada tai buvo? Aš tikrai negaiščiau. Vagis yra vagis - tai etiketė visam gyvenimui.
 
Tad nevokit, vaikai. Neverta.
 
Geriau nusipirkit gerą knygą apie verslą, programavimą ar bet kokia kita praktiška tema - ir pradėkit mąstyti, kaip patiems kažką sukurti. Sukurti, o ne griauti.

Mano apzvalga del kainu kitimo siunciant Lietuvoje:
 
Mazu matmenu (iki 2cm storio) siunta:
 
0-100 gr. 1.35/1.45/1.55 > 1.35/1.45/1.55 0%
100-500gr. 2.15 > 2.15 0%
iki 1000gr. 4.25 > 4.00 -6%
iki 2000gr. 4.25 > 5.40 +27%
 
Dideliu matmenu siunta:
 
0-100 gr 1.35/1.45/1.55 > 2.35 74% 62% 52%
100-500gr 2.15 > 3.25 51%
iki 1000gr 4.25 > 4.00 -6%
iki 2000gr 4.25 > 5.40 +27%

Pakankamai kvailas ir nekonkretus straipsnis. PC ir MAC į vieną kategoriją negalima imti.
 
Visų antra, loptope labai svarbu yra aušinimas ir ergonomija. Anksčiau pigūs gamintojai naudodavo pigius korpuso komponentus ir protiškai pigius sprendimus, kurie įtakodavo kepančias vaizdo plokstes (Acer, HP).
 
Visų trečia pačiam liesti bus maloniau loptopą pagaminta ir kokybiškų medžiagų. Pamenu savo pirmąjį lapi (Fujitsu a530) nusipirktą pigiau grybo. Na neduok Tu dieve, man jį dar kas nors bandytų įkišti.
 
 
Todėl paprieštarausiu autoriui ir pasakysiu, kad ieškokit ne tik civilizuotos geležies, bet ir padorios kokybės.

trinkit modai situos blogspaminius paistalus.

Nesuprantu čia žmonių, kurie pradėjo lygint nelegalius būdus žiūrėt. Tikiuosi, kada Lietuvoje kada nors žmonės turės pinigų naudotis visomis norimomis paslaugomis legaliai.

Sveiki, pora dienų buvau offline, grįžęs vėl matau tą pačią situaciją, vėl siekia pabrangint siuntimą...
 
Jei siuntelė bus storesnė nei 20mm ir svers iki 100g siųsdami į Europą mokėsim 6,4 LT, nors ir svers 15g ji :) Iki šiol mokėdavau 2.45 LT. Pabrangimas procentaliai gaunasi didžiulis...
 
 
Kainų padidėjimą ypatingai pajaus siunčiantys nesunkias siunteles, kurių storis daugiau nei 2cm, didesnio svorio ir matmenų siuntos taip drąstiškai nebrangs..
 
 
Dabartinės siuntimo kainos :
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=441262&p_tr2=2
Siūlomos:
http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=247803&p_org=2511&p_fix=y&p_gov=n
 
 
Be to, ar Jums neužkliūva RRT pranešime :
 
Nesikeičia ir lieka galioti:
- vidaus korespondencijos siuntų iki 500 g tarifai;
- tarptautinės korespondencijos į kitas valstybes tarifai iki 500 g;
- vidaus ir tarptautiniai pašto siuntinių tarifai;
- korespondencijos siuntos, didelių matmenų korespondencijos siuntos registravimo, įvertinimo ir pašto siuntinio įvertinimo tarifai.
 
 
Jei turite pastabų dėl tokio kainų kėlimo BŪTINAI rašykite pastabas įstatymo projektui paspaudę čia :
http://www.lrs.lt/pls/proj/w5_sveciai.komentarai_write?p_gijaID=34&p_tap_id=247803
 
Taip pat ir [email protected]
 
PS. Į pateiktas pastabas RRT tikrai atsižvelgia, pats buvau pakviestas dalyvauti susirnkime dėl ankstesnio bandymo branginti paslaugas ir mūsų visų dėka kainos nebuvo padidintos.
 
Paaukokite kelias minutes savo savaitgalio, pastabas galime pateikti iki liepos 28 d.

Taigi yra ebayjuj, gali pasirinkt dedamas skelbima Item Location.

Sveiki, taigi norėčiau pakalbėti apie kelias problemas kamuojančias mane jau kurį laiką..
 
Pirma būtų "mokslas"
 
Šiuo metu mokausi 11-oje klasėje, pažymiai nepagirtini, tėvai bei mokytojai nuolat skaito paskaitas, kad ateityje būsiu niekas jei nesimokysiu, matau draugų pastangas įdėtas į mokslus, ir bėgant laikui, vis labiau jas nuvertinu, tiesiog nematau tame prasmės.. Pamokas 10-os klasės pasirenkamuose dalykuose rinkausi kuo lengvesnes, na ir aišku ekonomiką, nes tik ji iš visų pamokų man atrodo svarbi. Draugams vis bandau aiškinti, kad dirbdami profesinį darbą, jie nieko negaus, jis bevertis, bet jie mane vis ignoruoja, tapau kažkoks apsėstas maniakas, kuriam atsiprašant nusiš*kt ant mokslų, kuriam svarbiausia mąstyti tik apie save, kuo aš būsiu, koks yra mano verslumo lygis ir bandau į tai įtraukti kuo daugiau kitų žmonių. Ankščiau, buvau vienas geriausių mokinių klasėje bei mokykloje, dalyvaudavau olimpijadose, buvau tikrai imlus mokslams, bet viskas pradėjo keistis, kai pamačiau tikruosius mokytojų "perliukus" pavyzdžiui: kai kažkada turėjau svajonę būti advokatu, ir biologijos mokytoja kalė į galvą, kad turiu pasitempti jos dėstomame dalyke, kitaip niekuo nebūsiu, jai buvo nesvarbu ko aš noriu, jai buvo svarbu, kad aš sedėčiau per pamokas tylus kaip pelė po šliuota, nesesu labai įžūlus, nuolat prieštarauju tam, kas mano galva yra visiška netiesa ir gaučiau kiaurus dešimtukus, tačiau turbūt labiausiai mane sukrėte viena technologijų pamoka, kai vienąsyk reikėjo daryti pusmečio darba, piešiau senovinio peilio eskizą (iš medžio) nunešęs jį mokytojui, gavau 2, nes mano darbas buvo per daug kėblus (nors mano manymu man tikrai būtų pavykę jį išdrožti, jeigu ir nebūtų, bent jau būčiau pabandęs), ir mokytojo pasiteisinimas buvo, toks: "aš tokio išdrožti negalėčiau, vadinasi negali ir tu" taip susinervinęs dar nebuvau gyvenime, bet tylėjau dantis sukandęs ir nieko nesakiau. Tada jau buvau įsitikinęs, kad šiuolaikinis švietimas yra taip atgyvenęs, kad mokytojai (kalbu apie daugumą) moko ne dėl to, kad išmokytų, o, kad atsedėtų pamokas, gautų algą ir greičiau eitų namo. Ateitį labai noriu sieti su investicijomis, šiuo metu labiausiai domiuosi Forex, tai dabar kai tik randu laisvo laiko, mokinuosi kiek galėdamas daugiau, tėvai to nevertina, nes nesupranta išvis kas tai per dalykas. Taigi norėčiau paklausti jūsų, kokia jūsų nuomonė apie mokslą? Ar šiuolaikinės švietimo įstaigos ugdo šiuolaikinį jaunimą, ar kaip tik, daro tokį, kokio nori valstybė (darbuotoją kuris dirbs taip, kaip jam liepiama ir kuriam nusispjaut dėl didelių darbo valandų bei nuovargio, kuriam svarbiausia didesnis čekis) ir ar jis toks jau svarbus planuojant investuojant/kuriant verslą.
 
Kita būtų baimė, kad ateityje nebūsiu tas, kuo svajoju būti.
 
Kaip ir minėjau, ateitį planuoju sieti su investicijomis, na o po to kai turėsiu didesni kapitalą, investuoti ar nusipirkti kokią įmonę, kad kai pasensiu, pinigų srautas nesustotu. Tačiau šiuo metu, būdamas 17 metų, vis labiau įgaunu baimę, kad kažkur kažko neišmoksiu, ir ateityje man nieko nesigaus, kartais apsvarstau galimybę stoti į armiją ar dirbti kitus profesinius darbus, tokiais momentais būnu labiausiai išsigandęs, kad iš visų svajonių gausis šnipštas. Motyvacijos man pakanka, nes pagrindinė motyvacija yra išbristi iš dabartinio gyvenimo, ir pereiti į aukštesnį gyvenimo lygį (vis peržiūriu brangių butų, automobilių, kelionių bilietų kainasinternetu, tai mane ir stumia tolyn, noras pasiekti tai, apie ką visada svajojau). Nesupraskite manęs klaidingai, mano baimė pasibaigia toje vietoje, kur prasideda investavimas, investuoti niekada nebijodavau, šiuo metu investuočiau praktiškai bet kur sau įdomioje sferoje, nes tai suteiktų man patirties, ir žinočiau ką daryti bei ko nedaryti ateityje, prarasti pinigų aš nebijau, mano didžiausia baimė yra ta, kad aš tų pinigų niekada ir neturėsiu, kad visi mano išmokti dalykai, bus beverčiai ir niekada taip ir nepadarys naudos. Tai ar yra kokių būdų išvengti šios baimės? Ar ji normali, ar aš tiesiog perdedu, ir turiu gyventi toliau, mokytis, ir tikėtis geriausio iš savo įgytų žinių?
 
Prirašiau pakankamai daug, taip kad ačiū tiems, kurie nuoširdžiai skaitė, nieko tokio, jei nenorite išreikšti savo nuomonės. Linkiu visiems sekmės finansiniame bei vidiniame tobulėjime. :)

Tai zmogus gal zioplas netycia foruma sumaise ir ne ten parase... Nereikia bano iskart.