simasj

Pirkdamas su paskola tu ir mokti pinigus, tik pasiimi juos iš savo ateities. O kol tu mėginsi užkalti pinigų ant buto ir jį nusipirkti tai ir pasensi. O be to, kol kalsi pinigus vis tiek turėsi kažkur gyventi ir už nuomą mokėsi DAR DAUGIAU nei mokėtum už savo butą bankui. Deja, bet tokia yra rinkos situacija Lietuvoje. Visi, kas sako kad nuomotis yra pigiau - elementariai meluoja arba nemoka skaičiuoti.
 
"Ar tikras vyras rizikuoja šeimos gerove ar kovoja jog ta gerovė augtų? " - iš viso kliedesiai. Kaip kovojimas kad gerovė augtų kertasi su rizika? Čia du visiškai nesusiję dalykai. Aišku, gali sakyti kad tikras vyras turi saugumu, bet tada su tokiu požiūriu tau saugiausia bus sėdėti namie pas mamą ir nieko nedaryti.
 
 
Pirkdamas butą tu jokiu būdu neįsipareigoji gyventi jame visą gyvenimą. Lygiai taip pat gali parduoti butą ir keltis į kitą, kaip ir nuomojamo buto atveju. "Visokios paskolos, išsimokėjimai ir kreditai yra tik silpniems žmonėms " - man tavęs gaila su tokiu požiūriu. Paskolos yra mokantiems skaičiuoti žmonėms. NEIMTI paskolos su 2% palūkanoms ir gyventi gerai jau dabar, kai infliacija yra 3-4%, taupyti pinigus kažkur kojinėje kad nusipirkti butą kažkada vėliau gali tik visiškas idiotas. Aišku, jei TURI pinigų ir TURI kur investuoti su didesne grąža nei 5%, tada reikia skaičiuoti kas geriau apsimoka - investuoti į tą kažką ir gyventi nuomojamame bute, ar pirkti savo butą. Bet čia tik tuo atveju jei turi kur investuoti. O kai tu pinigų neturi, bet turi galimybę pasiimti kreditą ir nusipirkęs butą mokėtis sau, tai svaičiojimas kad nuoma geriau - visiški kliedesiai.

Pirkdamas su paskola tu ir mokti pinigus, tik pasiimi juos iš savo ateities. O kol tu mėginsi užkalti pinigų ant buto ir jį nusipirkti tai ir pasensi. O be to, kol kalsi pinigus vis tiek turėsi kažkur gyventi ir už nuomą mokėsi DAR DAUGIAU nei mokėtum už savo butą bankui. Deja, bet tokia yra rinkos situacija Lietuvoje. Visi, kas sako kad nuomotis yra pigiau - elementariai meluoja arba nemoka skaičiuoti.
 
"Ar tikras vyras rizikuoja šeimos gerove ar kovoja jog ta gerovė augtų? " - iš viso kliedesiai. Kaip kovojimas kad gerovė augtų kertasi su rizika? Čia du visiškai nesusiję dalykai. Aišku, gali sakyti kad tikras vyras turi saugumu, bet tada su tokiu požiūriu tau saugiausia bus sėdėti namie pas mamą ir nieko nedaryti.
 
 
Pirkdamas butą tu jokiu būdu neįsipareigoji gyventi jame visą gyvenimą. Lygiai taip pat gali parduoti butą ir keltis į kitą, kaip ir nuomojamo buto atveju. "Visokios paskolos, išsimokėjimai ir kreditai yra tik silpniems žmonėms " - man tavęs gaila su tokiu požiūriu. Paskolos yra mokantiems skaičiuoti žmonėms. NEIMTI paskolos su 2% palūkanoms ir gyventi gerai jau dabar, kai infliacija yra 3-4%, taupyti pinigus kažkur kojinėje kad nusipirkti butą kažkada vėliau gali tik visiškas idiotas. Aišku, jei TURI pinigų ir TURI kur investuoti su didesne grąža nei 5%, tada reikia skaičiuoti kas geriau apsimoka - investuoti į tą kažką ir gyventi nuomojamame bute, ar pirkti savo butą. Bet čia tik tuo atveju jei turi kur investuoti. O kai tu pinigų neturi, bet turi galimybę pasiimti kreditą ir nusipirkęs butą mokėtis sau, tai svaičiojimas kad nuoma geriau - visiški kliedesiai.

http://www.9sritys.lt/naujienos/transporto-vadybininku-mokymai-egzaminui-vkti/
Aprasyta placiau kaip ir kas
 
https://ltsa.lrv.lt/ltgo.php/licencijavimas
 
Del licenzijos. Arba.. http://www.buhalteres.lt/transporto-licencija/?gclid=Cj0KCQjwrJ7nBRD5ARIsAATMxsvNDjvEwFKLyGhCb9BwQmPv_BlQVz8-M8U7ri00JfRWrRvQFuTtdwUaAqCWEALw_wcB
 
Vnz apie 45 sek google.. neisivaizduoju kaip tu imone valdysi jei google negali susirasti basic informacijos

Pirkdamas su paskola tu ir mokti pinigus, tik pasiimi juos iš savo ateities. O kol tu mėginsi užkalti pinigų ant buto ir jį nusipirkti tai ir pasensi. O be to, kol kalsi pinigus vis tiek turėsi kažkur gyventi ir už nuomą mokėsi DAR DAUGIAU nei mokėtum už savo butą bankui. Deja, bet tokia yra rinkos situacija Lietuvoje. Visi, kas sako kad nuomotis yra pigiau - elementariai meluoja arba nemoka skaičiuoti.
 
"Ar tikras vyras rizikuoja šeimos gerove ar kovoja jog ta gerovė augtų? " - iš viso kliedesiai. Kaip kovojimas kad gerovė augtų kertasi su rizika? Čia du visiškai nesusiję dalykai. Aišku, gali sakyti kad tikras vyras turi saugumu, bet tada su tokiu požiūriu tau saugiausia bus sėdėti namie pas mamą ir nieko nedaryti.
 
 
Pirkdamas butą tu jokiu būdu neįsipareigoji gyventi jame visą gyvenimą. Lygiai taip pat gali parduoti butą ir keltis į kitą, kaip ir nuomojamo buto atveju. "Visokios paskolos, išsimokėjimai ir kreditai yra tik silpniems žmonėms " - man tavęs gaila su tokiu požiūriu. Paskolos yra mokantiems skaičiuoti žmonėms. NEIMTI paskolos su 2% palūkanoms ir gyventi gerai jau dabar, kai infliacija yra 3-4%, taupyti pinigus kažkur kojinėje kad nusipirkti butą kažkada vėliau gali tik visiškas idiotas. Aišku, jei TURI pinigų ir TURI kur investuoti su didesne grąža nei 5%, tada reikia skaičiuoti kas geriau apsimoka - investuoti į tą kažką ir gyventi nuomojamame bute, ar pirkti savo butą. Bet čia tik tuo atveju jei turi kur investuoti. O kai tu pinigų neturi, bet turi galimybę pasiimti kreditą ir nusipirkęs butą mokėtis sau, tai svaičiojimas kad nuoma geriau - visiški kliedesiai.

Pirkdamas su paskola tu ir mokti pinigus, tik pasiimi juos iš savo ateities. O kol tu mėginsi užkalti pinigų ant buto ir jį nusipirkti tai ir pasensi. O be to, kol kalsi pinigus vis tiek turėsi kažkur gyventi ir už nuomą mokėsi DAR DAUGIAU nei mokėtum už savo butą bankui. Deja, bet tokia yra rinkos situacija Lietuvoje. Visi, kas sako kad nuomotis yra pigiau - elementariai meluoja arba nemoka skaičiuoti.
 
"Ar tikras vyras rizikuoja šeimos gerove ar kovoja jog ta gerovė augtų? " - iš viso kliedesiai. Kaip kovojimas kad gerovė augtų kertasi su rizika? Čia du visiškai nesusiję dalykai. Aišku, gali sakyti kad tikras vyras turi saugumu, bet tada su tokiu požiūriu tau saugiausia bus sėdėti namie pas mamą ir nieko nedaryti.
 
 
Pirkdamas butą tu jokiu būdu neįsipareigoji gyventi jame visą gyvenimą. Lygiai taip pat gali parduoti butą ir keltis į kitą, kaip ir nuomojamo buto atveju. "Visokios paskolos, išsimokėjimai ir kreditai yra tik silpniems žmonėms " - man tavęs gaila su tokiu požiūriu. Paskolos yra mokantiems skaičiuoti žmonėms. NEIMTI paskolos su 2% palūkanoms ir gyventi gerai jau dabar, kai infliacija yra 3-4%, taupyti pinigus kažkur kojinėje kad nusipirkti butą kažkada vėliau gali tik visiškas idiotas. Aišku, jei TURI pinigų ir TURI kur investuoti su didesne grąža nei 5%, tada reikia skaičiuoti kas geriau apsimoka - investuoti į tą kažką ir gyventi nuomojamame bute, ar pirkti savo butą. Bet čia tik tuo atveju jei turi kur investuoti. O kai tu pinigų neturi, bet turi galimybę pasiimti kreditą ir nusipirkęs butą mokėtis sau, tai svaičiojimas kad nuoma geriau - visiški kliedesiai.

Čia ne įsivaizdavimas, o realūs paskaičiavimai. Pvz. aš už savo butą mokėjau ~18000 pradinį įnašą ir dar ~105000 padengiau kreditu, mėnesinė įmoka šiuo metu - 369 EUR, o o už tokio buto nuomą mano rajone aruode prašo 500 - 650 EUR. Tai taip, iš dalies tu teisus - nemoku tiek, kiek mokėčiau už nuomą. Bet spėju tu norėjai pasakyti kad nuoma būtų pigiau :)
 
 
 
Deja, tai nėra tas pats, nes NT kainų augimas paremtas ekonominiais argumentais. Niekas nesako kad "butų kainos VISADA auga" (nors netgi taip galima būtų tvirtinti, nes per paskutinius 20 metų buvo tik vieneri metai kai NT kainos nukrito, bet ir tai dėl sprogusio burbulo). Bet kuriuo atveju ilguoju laikotarpiu Lietuvos NT yra trendas augti, juo nes pas mus dar neišvystyta NT rinka ir pragyvenimo lygis nesiekia ES vidurkio. Gal kokioje JAV (kur rinka jau senai veikia) ir yra regionų kur kainos krenta ar laikosi stabiliai, bet pas mus neišvystytoje ir augančioje rinkoje jos tikrai augs - dėl to kad auga atlyginimai ir gerėja pragyvenimas. Kol pragyvenimo lygis pasieks ES vidurkį - tol kainos tikrai augs. Na nebent vyriausybė imsis kažkokių drastiškų rinkos ribojimų.

Čia ne įsivaizdavimas, o realūs paskaičiavimai. Pvz. aš už savo butą mokėjau ~18000 pradinį įnašą ir dar ~105000 padengiau kreditu, mėnesinė įmoka šiuo metu - 369 EUR, o o už tokio buto nuomą mano rajone aruode prašo 500 - 650 EUR. Tai taip, iš dalies tu teisus - nemoku tiek, kiek mokėčiau už nuomą. Bet spėju tu norėjai pasakyti kad nuoma būtų pigiau :)
 
 
 
Deja, tai nėra tas pats, nes NT kainų augimas paremtas ekonominiais argumentais. Niekas nesako kad "butų kainos VISADA auga" (nors netgi taip galima būtų tvirtinti, nes per paskutinius 20 metų buvo tik vieneri metai kai NT kainos nukrito, bet ir tai dėl sprogusio burbulo). Bet kuriuo atveju ilguoju laikotarpiu Lietuvos NT yra trendas augti, juo nes pas mus dar neišvystyta NT rinka ir pragyvenimo lygis nesiekia ES vidurkio. Gal kokioje JAV (kur rinka jau senai veikia) ir yra regionų kur kainos krenta ar laikosi stabiliai, bet pas mus neišvystytoje ir augančioje rinkoje jos tikrai augs - dėl to kad auga atlyginimai ir gerėja pragyvenimas. Kol pragyvenimo lygis pasieks ES vidurkį - tol kainos tikrai augs. Na nebent vyriausybė imsis kažkokių drastiškų rinkos ribojimų.

Čia ne įsivaizdavimas, o realūs paskaičiavimai. Pvz. aš už savo butą mokėjau ~18000 pradinį įnašą ir dar ~105000 padengiau kreditu, mėnesinė įmoka šiuo metu - 369 EUR, o o už tokio buto nuomą mano rajone aruode prašo 500 - 650 EUR. Tai taip, iš dalies tu teisus - nemoku tiek, kiek mokėčiau už nuomą. Bet spėju tu norėjai pasakyti kad nuoma būtų pigiau :)
 
 
 
Deja, tai nėra tas pats, nes NT kainų augimas paremtas ekonominiais argumentais. Niekas nesako kad "butų kainos VISADA auga" (nors netgi taip galima būtų tvirtinti, nes per paskutinius 20 metų buvo tik vieneri metai kai NT kainos nukrito, bet ir tai dėl sprogusio burbulo). Bet kuriuo atveju ilguoju laikotarpiu Lietuvos NT yra trendas augti, juo nes pas mus dar neišvystyta NT rinka ir pragyvenimo lygis nesiekia ES vidurkio. Gal kokioje JAV (kur rinka jau senai veikia) ir yra regionų kur kainos krenta ar laikosi stabiliai, bet pas mus neišvystytoje ir augančioje rinkoje jos tikrai augs - dėl to kad auga atlyginimai ir gerėja pragyvenimas. Kol pragyvenimo lygis pasieks ES vidurkį - tol kainos tikrai augs. Na nebent vyriausybė imsis kažkokių drastiškų rinkos ribojimų.

Dėkui, tikrai aktualu

Pirkdamas su paskola tu ir mokti pinigus, tik pasiimi juos iš savo ateities. O kol tu mėginsi užkalti pinigų ant buto ir jį nusipirkti tai ir pasensi. O be to, kol kalsi pinigus vis tiek turėsi kažkur gyventi ir už nuomą mokėsi DAR DAUGIAU nei mokėtum už savo butą bankui. Deja, bet tokia yra rinkos situacija Lietuvoje. Visi, kas sako kad nuomotis yra pigiau - elementariai meluoja arba nemoka skaičiuoti.
 
"Ar tikras vyras rizikuoja šeimos gerove ar kovoja jog ta gerovė augtų? " - iš viso kliedesiai. Kaip kovojimas kad gerovė augtų kertasi su rizika? Čia du visiškai nesusiję dalykai. Aišku, gali sakyti kad tikras vyras turi saugumu, bet tada su tokiu požiūriu tau saugiausia bus sėdėti namie pas mamą ir nieko nedaryti.
 
 
Pirkdamas butą tu jokiu būdu neįsipareigoji gyventi jame visą gyvenimą. Lygiai taip pat gali parduoti butą ir keltis į kitą, kaip ir nuomojamo buto atveju. "Visokios paskolos, išsimokėjimai ir kreditai yra tik silpniems žmonėms " - man tavęs gaila su tokiu požiūriu. Paskolos yra mokantiems skaičiuoti žmonėms. NEIMTI paskolos su 2% palūkanoms ir gyventi gerai jau dabar, kai infliacija yra 3-4%, taupyti pinigus kažkur kojinėje kad nusipirkti butą kažkada vėliau gali tik visiškas idiotas. Aišku, jei TURI pinigų ir TURI kur investuoti su didesne grąža nei 5%, tada reikia skaičiuoti kas geriau apsimoka - investuoti į tą kažką ir gyventi nuomojamame bute, ar pirkti savo butą. Bet čia tik tuo atveju jei turi kur investuoti. O kai tu pinigų neturi, bet turi galimybę pasiimti kreditą ir nusipirkęs butą mokėtis sau, tai svaičiojimas kad nuoma geriau - visiški kliedesiai.

Pirkdamas su paskola tu ir mokti pinigus, tik pasiimi juos iš savo ateities. O kol tu mėginsi užkalti pinigų ant buto ir jį nusipirkti tai ir pasensi. O be to, kol kalsi pinigus vis tiek turėsi kažkur gyventi ir už nuomą mokėsi DAR DAUGIAU nei mokėtum už savo butą bankui. Deja, bet tokia yra rinkos situacija Lietuvoje. Visi, kas sako kad nuomotis yra pigiau - elementariai meluoja arba nemoka skaičiuoti.
 
"Ar tikras vyras rizikuoja šeimos gerove ar kovoja jog ta gerovė augtų? " - iš viso kliedesiai. Kaip kovojimas kad gerovė augtų kertasi su rizika? Čia du visiškai nesusiję dalykai. Aišku, gali sakyti kad tikras vyras turi saugumu, bet tada su tokiu požiūriu tau saugiausia bus sėdėti namie pas mamą ir nieko nedaryti.
 
 
Pirkdamas butą tu jokiu būdu neįsipareigoji gyventi jame visą gyvenimą. Lygiai taip pat gali parduoti butą ir keltis į kitą, kaip ir nuomojamo buto atveju. "Visokios paskolos, išsimokėjimai ir kreditai yra tik silpniems žmonėms " - man tavęs gaila su tokiu požiūriu. Paskolos yra mokantiems skaičiuoti žmonėms. NEIMTI paskolos su 2% palūkanoms ir gyventi gerai jau dabar, kai infliacija yra 3-4%, taupyti pinigus kažkur kojinėje kad nusipirkti butą kažkada vėliau gali tik visiškas idiotas. Aišku, jei TURI pinigų ir TURI kur investuoti su didesne grąža nei 5%, tada reikia skaičiuoti kas geriau apsimoka - investuoti į tą kažką ir gyventi nuomojamame bute, ar pirkti savo butą. Bet čia tik tuo atveju jei turi kur investuoti. O kai tu pinigų neturi, bet turi galimybę pasiimti kreditą ir nusipirkęs butą mokėtis sau, tai svaičiojimas kad nuoma geriau - visiški kliedesiai.

Pirkdamas su paskola tu ir mokti pinigus, tik pasiimi juos iš savo ateities. O kol tu mėginsi užkalti pinigų ant buto ir jį nusipirkti tai ir pasensi. O be to, kol kalsi pinigus vis tiek turėsi kažkur gyventi ir už nuomą mokėsi DAR DAUGIAU nei mokėtum už savo butą bankui. Deja, bet tokia yra rinkos situacija Lietuvoje. Visi, kas sako kad nuomotis yra pigiau - elementariai meluoja arba nemoka skaičiuoti.
 
"Ar tikras vyras rizikuoja šeimos gerove ar kovoja jog ta gerovė augtų? " - iš viso kliedesiai. Kaip kovojimas kad gerovė augtų kertasi su rizika? Čia du visiškai nesusiję dalykai. Aišku, gali sakyti kad tikras vyras turi saugumu, bet tada su tokiu požiūriu tau saugiausia bus sėdėti namie pas mamą ir nieko nedaryti.
 
 
Pirkdamas butą tu jokiu būdu neįsipareigoji gyventi jame visą gyvenimą. Lygiai taip pat gali parduoti butą ir keltis į kitą, kaip ir nuomojamo buto atveju. "Visokios paskolos, išsimokėjimai ir kreditai yra tik silpniems žmonėms " - man tavęs gaila su tokiu požiūriu. Paskolos yra mokantiems skaičiuoti žmonėms. NEIMTI paskolos su 2% palūkanoms ir gyventi gerai jau dabar, kai infliacija yra 3-4%, taupyti pinigus kažkur kojinėje kad nusipirkti butą kažkada vėliau gali tik visiškas idiotas. Aišku, jei TURI pinigų ir TURI kur investuoti su didesne grąža nei 5%, tada reikia skaičiuoti kas geriau apsimoka - investuoti į tą kažką ir gyventi nuomojamame bute, ar pirkti savo butą. Bet čia tik tuo atveju jei turi kur investuoti. O kai tu pinigų neturi, bet turi galimybę pasiimti kreditą ir nusipirkęs butą mokėtis sau, tai svaičiojimas kad nuoma geriau - visiški kliedesiai.

Pirkdamas su paskola tu ir mokti pinigus, tik pasiimi juos iš savo ateities. O kol tu mėginsi užkalti pinigų ant buto ir jį nusipirkti tai ir pasensi. O be to, kol kalsi pinigus vis tiek turėsi kažkur gyventi ir už nuomą mokėsi DAR DAUGIAU nei mokėtum už savo butą bankui. Deja, bet tokia yra rinkos situacija Lietuvoje. Visi, kas sako kad nuomotis yra pigiau - elementariai meluoja arba nemoka skaičiuoti.
 
"Ar tikras vyras rizikuoja šeimos gerove ar kovoja jog ta gerovė augtų? " - iš viso kliedesiai. Kaip kovojimas kad gerovė augtų kertasi su rizika? Čia du visiškai nesusiję dalykai. Aišku, gali sakyti kad tikras vyras turi saugumu, bet tada su tokiu požiūriu tau saugiausia bus sėdėti namie pas mamą ir nieko nedaryti.
 
 
Pirkdamas butą tu jokiu būdu neįsipareigoji gyventi jame visą gyvenimą. Lygiai taip pat gali parduoti butą ir keltis į kitą, kaip ir nuomojamo buto atveju. "Visokios paskolos, išsimokėjimai ir kreditai yra tik silpniems žmonėms " - man tavęs gaila su tokiu požiūriu. Paskolos yra mokantiems skaičiuoti žmonėms. NEIMTI paskolos su 2% palūkanoms ir gyventi gerai jau dabar, kai infliacija yra 3-4%, taupyti pinigus kažkur kojinėje kad nusipirkti butą kažkada vėliau gali tik visiškas idiotas. Aišku, jei TURI pinigų ir TURI kur investuoti su didesne grąža nei 5%, tada reikia skaičiuoti kas geriau apsimoka - investuoti į tą kažką ir gyventi nuomojamame bute, ar pirkti savo butą. Bet čia tik tuo atveju jei turi kur investuoti. O kai tu pinigų neturi, bet turi galimybę pasiimti kreditą ir nusipirkęs butą mokėtis sau, tai svaičiojimas kad nuoma geriau - visiški kliedesiai.

Pirkdamas su paskola tu ir mokti pinigus, tik pasiimi juos iš savo ateities. O kol tu mėginsi užkalti pinigų ant buto ir jį nusipirkti tai ir pasensi. O be to, kol kalsi pinigus vis tiek turėsi kažkur gyventi ir už nuomą mokėsi DAR DAUGIAU nei mokėtum už savo butą bankui. Deja, bet tokia yra rinkos situacija Lietuvoje. Visi, kas sako kad nuomotis yra pigiau - elementariai meluoja arba nemoka skaičiuoti.
 
"Ar tikras vyras rizikuoja šeimos gerove ar kovoja jog ta gerovė augtų? " - iš viso kliedesiai. Kaip kovojimas kad gerovė augtų kertasi su rizika? Čia du visiškai nesusiję dalykai. Aišku, gali sakyti kad tikras vyras turi saugumu, bet tada su tokiu požiūriu tau saugiausia bus sėdėti namie pas mamą ir nieko nedaryti.
 
 
Pirkdamas butą tu jokiu būdu neįsipareigoji gyventi jame visą gyvenimą. Lygiai taip pat gali parduoti butą ir keltis į kitą, kaip ir nuomojamo buto atveju. "Visokios paskolos, išsimokėjimai ir kreditai yra tik silpniems žmonėms " - man tavęs gaila su tokiu požiūriu. Paskolos yra mokantiems skaičiuoti žmonėms. NEIMTI paskolos su 2% palūkanoms ir gyventi gerai jau dabar, kai infliacija yra 3-4%, taupyti pinigus kažkur kojinėje kad nusipirkti butą kažkada vėliau gali tik visiškas idiotas. Aišku, jei TURI pinigų ir TURI kur investuoti su didesne grąža nei 5%, tada reikia skaičiuoti kas geriau apsimoka - investuoti į tą kažką ir gyventi nuomojamame bute, ar pirkti savo butą. Bet čia tik tuo atveju jei turi kur investuoti. O kai tu pinigų neturi, bet turi galimybę pasiimti kreditą ir nusipirkęs butą mokėtis sau, tai svaičiojimas kad nuoma geriau - visiški kliedesiai.

Čia ne Lietuvos operatorių sumanymas. Padėkokit Europos Sąjungai, - prieš porą metų įsigaliojo direktyva kad EU keliaunatys abonentai turi būti charge'inami kaip namuose + labai nedidelė marža už minutes ir MB. Jau tada operatoriai kalbėjo, kad negali būti taip, kad Danijos abonentas mokės 20 EUR į mėnesį minimalų mokestį, Lietuvis - 6 EUR ir abu turės tokias pačias sąlygas. Juo labiau, kad Luietuvos operatoriuose labai didelę dalį pajamų sudarė keliaujantys užsienyje. Buvo aišku, kad Lietuvos kainos kils, nes kitaip kitų šalių įmonės susiregistruotų Lietuviškuose operatoriuose. Po to buvo įvestas reikalavimas kad SIM kortelė per metus namų tinkle turi prabūti kažkokį tai minimalų laiko tarpą, tai tas neatsitiko. Kol kas operatoriai laikėsi nes žiauri konkurencija, tačiau aišku kai atlyginimai kyla tai taip ilgai tęstis negalėjo.
 
Kitaip sakant, eilniai Lietuvos vartotojai sumoka už tuos, kurie keliauja užsienyje ir kažkiek dar sumoka už tai kad kitoje ES kainos didelės, o rinka reguliuojama bendrai visai EU. Sveiki atvykę į socializmą.

Paprastai sakant dauguma svetainių naudoja JavaScript rodyti turinį: jį užkrauti ar tiesiog manipuliuot. Chrome 41 akivaizdžiai yra sena naršyklė ir ne viskas ten veikia taip sklandžiai kaip šiuolaikinėse. Čia panašiai kaip palyginti IE11 ir dabrtinę Chrome arba Firefox. Iš programuotojo perspektyvos tai yra geros naujienos, nes bus galima atsikratyti seno kodo, kuris skirtas tų naršyklių palaikymui.
 
Vienas konkretus pavyzdys - lazy load w/IntersectionObserver API buvo pilnai įdiegta nuo Chrome 58, tai reiškia, kad Google matytų lazy loaded content reiktų arba filtruoti pagal bot'us, arba naudoti senesnius lėtesnius scroll event listen'erius. Ir tai tiesiog bendrai apsunkina kodo bazę bei struktūrą. :)

Teko daryti prieš ~5 metus integraciją su SEB ir Swedbank. Galiu pasakyti kad problemų - nors vežimu vežk. Visų pirma dėl to, kad duomenis kiekvienas bankas pateikia savaip. Saugų prisijungimą kiekvienas bankas realizuoja savaip. Sertifikatų management irgi realizuoja kiekvienas kaip nori. Nekalbu net apie tai, kad yra ISO20022 standartas finansinių duomenų apsikeitimui, bet ir jį bankai realizuoja savaip - yra smulkios detalės kur kiekvienas bankas daro kaip nori.
 
Beje, naudodamasis šiomis paslaugomis gali ne tik gauti sąskaitos išrašus, bet ir pateikti mokėjimo nurodymus, taip pat gali realiu laiku gauti "push" pranešimus apie įkritusius pinigus - t.y. vos tik įkrenta pinigai, į tavo sistemą ateina pranešimas iš banko. Tik žinoma, kiekvienas pranešimas kainuoja, kiekvienas išrašo paėmimas kainuoja.
 
Tai ko tu ieškai, pas SEB vadinasi SEB gateway - https://www.seb.lt/verslo-klientams/el-bankininkyste/paslaugos-internetu/elektronine-saskaitu-tvarkymo-paslauga-seb
Swedbank Gateway - https://www.swedbank.lt/business/d2d/mobile/gateway?language=LIT
 
Deja, kadangi su tuo teko susidurti jau senokai, tai daugelio detalių nepamenu. Bet tikiuosi nors kiek padėjau :)
 
 
Kiek žinau PSD direktyva apibrėžia tik duomenų perdavimą kitoms AKREDITUOTOMS FINANSŲ įstaigoms. t.y. jei tu norėsi imti duomenis naudodamasis PSD direktyva, tai tu turi būti užsiregistravęs Lietuvos Banke kaip finansų įstaiga. Tad realiai naudodamiesi PSD dirketyva duomenis galės imti tik kiti bankai, elektroninių mokėjimų įstaigos, na ir visokie fintech, draudimo kompanijos ir pan.

Čia ne Lietuvos operatorių sumanymas. Padėkokit Europos Sąjungai, - prieš porą metų įsigaliojo direktyva kad EU keliaunatys abonentai turi būti charge'inami kaip namuose + labai nedidelė marža už minutes ir MB. Jau tada operatoriai kalbėjo, kad negali būti taip, kad Danijos abonentas mokės 20 EUR į mėnesį minimalų mokestį, Lietuvis - 6 EUR ir abu turės tokias pačias sąlygas. Juo labiau, kad Luietuvos operatoriuose labai didelę dalį pajamų sudarė keliaujantys užsienyje. Buvo aišku, kad Lietuvos kainos kils, nes kitaip kitų šalių įmonės susiregistruotų Lietuviškuose operatoriuose. Po to buvo įvestas reikalavimas kad SIM kortelė per metus namų tinkle turi prabūti kažkokį tai minimalų laiko tarpą, tai tas neatsitiko. Kol kas operatoriai laikėsi nes žiauri konkurencija, tačiau aišku kai atlyginimai kyla tai taip ilgai tęstis negalėjo.
 
Kitaip sakant, eilniai Lietuvos vartotojai sumoka už tuos, kurie keliauja užsienyje ir kažkiek dar sumoka už tai kad kitoje ES kainos didelės, o rinka reguliuojama bendrai visai EU. Sveiki atvykę į socializmą.

Sveiki visi, esu uždarbyje jau nemažai laiko, bet daugiau skaitau nei rašau, pamaniau, kodėl neparašius: kuo aš laisvalaikiu domiuosi...
 
Email marketingo pradžiamokslis
 
Kuo man patinka email marketingas:Pilna kontrolė mano rankose,- t.y. nesu priklausomas nuo tokių faktorių kaip SEO, mokamos reklamos, socialinių tinklų.
 


 
Taip, jei turite svetainę SEO labai svarbu, nes per natūralią paiešką atėję lankytojai ilgiau užsibūna ir labiau linkę pirkti. Bet tai ilgas procesas: gero turinio kūrimas, svetainės optimizavimas, atgalinės nuorodos ir t.t. (tikrai nespjaunu ir toliau domiuosi SEO)
Mokama reklama taip pat svarbu- jei sakykim rašote blogą daugiau „akių“ gali pamatyti jūsų turinį, kuris vėliau gali daug kam patikti ir būti paskleistas per media, išsaugotas naršyklės atmintinėje „bookmarks“ ir t.t. Iš kitos pusės, tai mokama ir kai kurių ranktažodžių kainos tikrai pervertintos mano nuomone (tiesa,- nesu mokamos reklamos ekspertas)
Socialiniai tinklai ir grupės- turbūt kiekviena firmelė Lietuvoje dabar turi Facebook fanų puslapį, į kurį kelia naujienas. Problema tame, kad tokios kompanijos kaip Facebook tikrai nori, kad jūs mokėtumėte už tą reklamą, nes fan page postai visi neparodomi (nesvarbu kad lankytojas paspaudė patinka)
Email marketingas. Na čia jau kontrolė jūsų rankose. Realiai vienu mygtuko paspaudimu pasiekiate savo klientą ar lankytoją. (kolkas, man labiausiai „konvertuojasi“)

 
Sakykim turite el. Parduotuvę: norite informuoti savo lankytojus apie naujai gautas ar parduodamas prekes-- sukuriate naujienlaiškį ir pasiekiate savo klientus akimirksniu.
Turite blogą, parašėte naują straipsnį- siunčiate savo prenumeratoriams ir gaunate savo lankytojų srautą.
 
Email marketingas turbūt pigiausia ir efektyviausia reklamos forma, naudojama visų gigantiškų kompanijų, tokių kaip Amazon, Ebay ir kitų(na jei jos naudoja, kodėl aš turėčiau jų nesekti ir pabandyti atkartoti sėkmingos marketingo kombinacijos). Kai tik jūs gaunate prenumeratorių, tas lankytojų srautas gali kartotis ir kartotis. Ir jeigu jūs nerenkate elektroninio pašto adresų, kaip sakoma „you are leaving money on the table“,- paliekate pinigus ant stalo.
 
Tai kaip gi pradėti rinkti tuos email adresus:


 
Galite susikurti paprastą „optin form“- prenumeratos formą, kurią patalpinsite savo tinklapio šone „sidebar“. Ps. Žinoma tokią formą galima naudoti ir atskiruose straipniuose.
Kitas variantas „pop up“ arba iššokanti forma. Dažniausiai tai forma, iššokanti po tam tikro laiko tarpo (popup optin) arba bandant uždaryti puslapį (exit popup).
„Scroll optin“ forma- Dažniausiai išlendanti po tam tikro laiko arba prasukus puslapį žemyn pagal nustatymą (sakykim nustatote po 50 procentų perskaityto straipsnio).
„Hello bar“- Tik atėjus į tinklapį viršuje išlendanti juosta, raginanti užsiprenumeruoti
Squeeze page arba Landing page (atsiprašau, bet Lietuvišai neišverčiu)- Tai specialus/dedikuotas puslapis jūsų prenumeratorių rinkimui.
 

Kodėl lankytojas norės prenumeruoti:
Tam kad lankytojas užsiprenumeruotų, duokite jam priežastį. Tiesiog pasakykite ką jis gaus (kokią naudą).
Pvz prekiaujate rūbais, tada galite parašyti paprastai: „Užsiprenumeruok naujienlaiškį ir gauk naujienas pirmas.“
Arba
„Užsiprenumeruok naujienlaiškį šiandien, nes šį mėnesį 10-čiai išrinktųjų pagaminsime bei padovanosime būtent tavo dydžio marškinėlius su norimu logo.“
Arba
„Užsiprenumeruok naujienlaiškį ir gauk naujienas apie mūsų skelbiamas akcijas pirmas. „
Kartais priežasties (bent jau man) nelabai ir reikia, nes turinys svetainėje toks geras, jog norisi pačiam gaut naujienas, tiesiog, tai aktualu ir atitinka mano „ateinančius“ poreikius (aš noriu sužinoti daugiau...).
Šiame žingsnyje man patinka naudotis vadinamu A/B testing, kitaip sakant: kuris tekstas ar vizualizacijos geriau konvertuojasi, sutikite juk patrauklesnis akiai vaizdas geriau jus nuteikia, tekstas taip pat.
Sakykim prekiaujate auto dalimis: Tada galima parašyti „užsiprenumeruok naujienlaiškį ir parodysime video- kaip mes keičiame stabdžių trinkeles“-Štai čia jau turėtų būt dedikuota specialiam puslapiui, kur parduodamos stabdžių trinkelės (keistas žodis bet..)
 
Email rinkti galima pradėti net neturint jokio produkto ar paslaugos
Sakykim: jūs organizuojate seminarą- kaip pradėti verslą, kuris prasidės tik po mėnesio laiko, nesvarbu ar tai bus gyvas seminaras su patalpomis ir žmonėmis ar internetu. Sukuriate squeeze page su laikmačiu ir pradedat reklamuoti, traukti lankytojų srautą į šitą vieną puslapį. Diena prieš bei tą pačią dieną (priklausomai nuo to, kada prasidės) Surinktiems kontaktams siunčiate žinutę: kad „mes jau startuojame“. Sakykim po pusmečio vėl rengiate kitą seminarą/webinarą, o kontaktus galite panaudoti vėl ir vėl savoms reikmėms... Angliškai tai vadinama „prelaunch“.
 
Keli patarimai pradedančiajam:


 
Turėkite savo „privatumo politika“ puslapį
Neerzinkite prenumeratorių per dažnais naujienlaiškiais- jei rašote bloge kasdien, tai geriau jau siųskite savaitinę santrauką.
Nepardavinėkite kontaktų trečiosioms šalims
Leiskite prenumeratoriui pasirinkti gauti naujienas html formatu ar teksto pavidalo (tarp kitko tekstiniai, žymiai rečiau nukeliauja į šlamšto/spam katalogą)
Visada atsakykite savo prenumeratoriui, taip kuriami ilgalaikiai santykiai.
Net nepatariu siųsti naujienlaiškių iš to pačio serverio, kur talpinama jūsų svetainė. Kodėl? Nes kaskart, kai/jei vartotojas paspaus: pažymėti kaip šlamštas/spam, jūsų serverio IP tampa vis „juodesnis“, o laiškai nepasiekia prenumeratoriaus/nepraeina pro google ir kitų email dėžučių „spam“ filtrus. Naudokite tam skirtus paslaugų tiekėjus!
 

Kaip aš pradėjau? Nemokamai pradėjau rinkti per populiarūjį mailchimp (Ir ne, jie man nesumokėjo už reklamą... ). Galima turėt iki 2000 prenumeratorių, bei išsiųsti iki 10000 laiškų per mėnesį. Dabar perėjau prie mokamos versijos, nes nepakanka funkcionalumo. Dirbant su pasauline rinka galima segmentuoti vartotojus, kas labai patogu man, užsiimant affiliate marketingu: sakykim turiu produktą skirtą/naudingą tik Anglijos rinkai,- išskiri segmentą ir siunti tik tiems, kam „reikia“. Galima matyti, kada vartotų pikas, t.y. kada daugiausia vartotojų atidaro laišką ir paspaudžia nuorodą. Jei laiške kelios nuorodos taip pat tai matome, plius dar X informacijos. Ta informacija man naudinga, nes geriau pažinsiu savo prenumeratorius/lankytojus/klientus.
Ko man trūko nemokamoje versijoje?- A/B testing, bei veiksmų automatizacijos po to, kai ateina naujas email adresas į mano sarašą/listą.
Wordpress pluginai
 
Aš, kaip wordpress vartotojas, galiu rekomenduoti kelis nemokamus pluginus, kurie padės jums pradėti:


 
https://wordpress.org/plugins/dreamgrow-scroll-triggered-box/
https://en-gb.wordpress.org/plugins/mailmunch/
https://wordpress.org/plugins/sumome/
https://wordpress.org/plugins/email-list-builder-by-social-intents/
https://wordpress.org/plugins/landing-pages/

 
Tai kaip gi galima pritaukt daugiau prenumeratorių:
 


 
Sakykim jūs turite youtube paskyrą susietą su jūsų svetaine. Tada galima video metu pasakyti, kad vartotojas gaus naujienas+kažką papildomo arba gaus bonusą iškart, jei užsiprenumeruos naujienlaiškį. Galima palikti nuorodą video aprašyme/description į jūsų blog post su optin forma/landing page/ arba pačiame video kaip video annotation.
Galima pirkti vadinamus solo ads- t.y. surasti žmogų, kuris jau turi didelį email list jums tinkama tema. Tada jis siunčia naujienlaiškį savo prenumeratoriams. Tokiame naujienlaiškyje dažniausiai reiktų panaudot nuorodą į landing page. Mokama dažniausiai už paspaudimus t.y. paspaudimų skaičius į jūsų landing page. (nesumaišykit su optin) Jei esate IM (internet marketing nišoje) turbūt pats populiariausias portalas yra Udimi
Galima pasinaudoti ad swaps- t.y. kai yra du žmonės, su tam tikru/+- vienodu prenumeratorių skaičiumi, jie tiesiog apsikeičia naujienlaiškiais. Čia taipogi nuoroda turėtų vesti į landing page arba bent jau puslapį su optin forma.
Jei turite Facebook fan page galima paprasčiausiai panaudoti action button
Galite palikti nuorodą į jūsų landing page forume, bet prieš tai, bent keliais žodžiais apibūdinkite kur veda nuoroda ir ką vartotojas pamatys/gaus.
Galima parašyti ebook jums tinkama tema ir platint nemokamai. Sakykim aš šio ebook apačioje galėčiau parašyt: jei nori gauti daugiau informacijos, kaip ši,- spausk čia “nuoroda į landing/squeeze page”.
Galima prenumeratorius rinkti ir per mokamus produktus, štai šie prenumeratoriai yra dar labiau vertinami ir dažniausiai kaupiami atskirame saraše. Nesvarbu, kad vartotojas nusipirko produktą už 1 eurą, jei jau jis pirko vieną kart yra žymiai didesnė tikimybė jam parduoti ateityje.

 
 
Prašom nekopijuot autorinės teisės mantas666
Specialiai tik http://www.uzdarbis.lt lankytojams!!!
 
 
Žinau, kad daug kas užimti, arba negali dabar skaityti, tad paliksiu šitą mažą straipsniuką, kaip mini ebook pdf formate.
email marketingo pradziamokslis.pdf

Ne paslaptis bei daug kas skundžiasi, kad naujienlaiškiai labai dažnai patenka ne į pagrindinę pašto dėžutę (aka inbox) bet į “brukalas” (aka spam) arba reklamos (aka promotions tab).
 
Šiandien pasidalinsiu keliomis savo mintimis apie tai kas vyksta, konkrečiau apie Google paslaugą (gmail), nes kiti (pvz yahoo) paslaugų tiekėjai naudojasi filtrais iš tokių kaip spamassasin, spamhouse duomenų bazių, kurie reguliuoja šitą reikalą. Gmail turi savo “algoritmą”.
Tai kas vyksta jums parašius naujienlaiškį ir paspaudus “siųsti” mygtuką?


 
Googlas patikrina serverį iš kurio siunčiama, (mailchimp, aweber ir t.t. Taip pat SPF, DKIM)
Patikrinamas domenas, kuris yra (from sender)
Skenuojamas tekstas
Patikrinama kontaktų bendravimo istorija
Pristatomas el. Laiškas į kurį nors: pagrindinę dėžutę, reklamos arba brukalas (spam).

 
Viskas daroma tik todėl, kad duoti vartotojui geriausią naudą (aka user experience), bei sumažinti spam tiek kiek įmanoma.
 
Kokie rodikliai stebimi:


 
Laiško atidarymai (aka open rates)
Paspaudimai (clicks)
Naujienlaiškio atsisakymai (unsubscribes)
Skundai (spam complaints)
Konversijos
Paspaudimai per atidarymą aka (CTR)- kiek žmonių atidarė laišką ir kiek ant jo paspaudė.

 
Atmetimai ir jų tipai (aka bounces)
 
Lengvas atmetimas:


 
Pašto dėžutė pilna.
Ne ofise (away from office)- palikta automatinė žinutė visiems siunčiantiems email.
 

Sunkus atmetimas (hard bounce):


 
Neteisingas el. pašto adresas.
Blokavimas gaunant email iš konkretaus serverio ar domeno.

 
Jei siunčiamas naujienlaiškis kokiems 2000 žmonių ir pirmi du šimtai turi blogus rodiklius, tai automatiškai visiems kitiems prenumeratoriams toks emailas gali keliauti į “promotions” arba spam katalogą.
 
Gmail supranta, kada emailas buvo gautas ir kaip mat ištrintas, tai reiškia, kad laiškai gaunami iš šio kontakto nėra svarbūs, bet jeigu laiškas lieka pagrindinėje dėžutėje ar archyve, tada jie svarbesni.
 
Svarbūs kriterijai email marketinge


 
Turinys ir žodžiai svarbu, taip pat ar nuoroda turi SSL sertifikatą.
Prenumeratoriaus veiksmai,- kaip greitai žmogus atidaro laišką nuo prisijungimo prie paskyros, kiek laiko jis skaito laišką ar vartotojas paspaudžia nuorodą. Visi veiksmai svarbūs.
Ar turinys elektroniniame laiške yra unikalus: dubliuoto turinio nemėgsta, kurį naudoja “marketingistai”.
Bet kokiu atveju ne visi emailai būtinai papuls į “reklamų skiltį”, nes Googlas sugeba suasmeninti laiškus kiekvienam vartotojui pagal jo įpročius.
(Dirbantiems su užsienio auditorija) Googlas taip pat atpažįsta žodžius ir kai kurie jų yra juodajam sąraše (aka blacklisted). Jei laiško antraštėje/tekste yra tokie žodžiai kaip free, weight loss, click here, payday loan, serious cash, cash off ir t.t. (paieškojus galima susirast sąrašą internete) signalizuoja, kad emailas yra reklamos/spam tipo.
Simboliai, paryškinimai, pabraukimai, veidukai (aka emoji’s),- nenaudokite jų kiekviename laiške šitaip norėdami atkreipti dėmesį.
Gmail taip pat gali pratestuoti jūsų naujienlaiškį, vien tam, kad sužinotų ar prenumeratorius ištrauks jūsų laišką iš spam katalogo ir perkels į pagrindinį.

 
Ką daryti?
 
Tai kaip prasitestuoti ar jūsų siunčiami laiškai pasiekia vartotojus bei patenka į pagrindinę el laiško dėžutę?
Susikurkite 3-4 gmail el. paštus. Tada prieš paspaudžiant “siųsti” prenumeratoriams, siunčiate būtent i savo testavimo adresus.
Atsidarę savo paskyrą niekada neatidarykite nė vieno laiško, tik stebėkite kur jie nukeliauja (primary inbox, promotions ar spam).
Tokiu būdu, kai jūs neatidarote nė vieno laiško, bei nerodote jokių veiksmų (kas jums patinka ar nepatinka) gmail negali pritaikyti jokių taisyklių/filtrų kaip identifikuoti tokį laišką, bei rūšiuoti perkeliant į atitinkamą vietą.
 
Dar keli patarimai kaip išvengti email’o į spam katalogą
 
Palaikyti tvarką savo kontaktų sąraše,- jei prenumeratorius neatidarė nė vieno jūsų laiško siųsto per paskutines 60 dienų, jie niekada jo ir neatidarys! Tokie adresatai jums nereikalingi, trinkite juos. Kartais jie per dideli tinginiai susirasti ta magišką “atsisakyti naujienlaiškio” nuorodą ir paspausti.
Jeigu turite labai neaktyvų email kontaktų sąrašą galite pabandyti pasileisti reklamą, būtent sukuriant auditoriją iš šių kontaktų.
 
Kontaktų segmentavimas taip pat svarbus: sakykim jūsų prenumeratorius domisi fotografija ir ką tik nusipirko Canon veidrodinį fotoaparatą iš jūsų el parduotuvės. Nesiųskite jam naujienlaiškio apie naujausio Nikon apžvalgą arba, kad jūsų parduotuvėje akcija televizoriams. Geriau siųskite specifišką informaciją arba produktą, kuris susijas ir vartotojas norėtų įsigyti (galbūt). Sakykim po fotoaparato siunčiate trikojo apžvalgą su nuoroda jį pirkti. Sakykim trikojis buvo per brangus,tada gal apie tai, kaip geriau naudotis fotoaparatu, sakykim knyga apie ekspoziciją, kurios kaina ženkliai mažesnė…
Jei turite super didelį kontaktų sąrašą (sakykim 10000+) siųskite padalinę į kelias dalis su skirtinga antrašte (bent jau), bei tekstu (rekomenduojama).
 
Labai daug kas mėgsta super gražiai sukoduotus html naujienlaiškius,- blogai! Butent juos Google iškart mato kaip reklamą/spam,- dabar pagalvokite, kiek html tipo laiškų parašėte savo draugams arba šeimos nariams?- turbūt nė vieno… Kieno laiškas svarbesnis: elektroninės parduotuvės, tinklaraščio ar laiškas nuo šeimos nario/draugo?- manau aiškinti nereikia.
 
 
Prašom nekopijuot autorinės teisės mantas666
Specialiai tik http://www.uzdarbis.lt lankytojams!!!

Čia ne Lietuvos operatorių sumanymas. Padėkokit Europos Sąjungai, - prieš porą metų įsigaliojo direktyva kad EU keliaunatys abonentai turi būti charge'inami kaip namuose + labai nedidelė marža už minutes ir MB. Jau tada operatoriai kalbėjo, kad negali būti taip, kad Danijos abonentas mokės 20 EUR į mėnesį minimalų mokestį, Lietuvis - 6 EUR ir abu turės tokias pačias sąlygas. Juo labiau, kad Luietuvos operatoriuose labai didelę dalį pajamų sudarė keliaujantys užsienyje. Buvo aišku, kad Lietuvos kainos kils, nes kitaip kitų šalių įmonės susiregistruotų Lietuviškuose operatoriuose. Po to buvo įvestas reikalavimas kad SIM kortelė per metus namų tinkle turi prabūti kažkokį tai minimalų laiko tarpą, tai tas neatsitiko. Kol kas operatoriai laikėsi nes žiauri konkurencija, tačiau aišku kai atlyginimai kyla tai taip ilgai tęstis negalėjo.
 
Kitaip sakant, eilniai Lietuvos vartotojai sumoka už tuos, kurie keliauja užsienyje ir kažkiek dar sumoka už tai kad kitoje ES kainos didelės, o rinka reguliuojama bendrai visai EU. Sveiki atvykę į socializmą.

Greičiausiai ne, nes Pakistanas

Čia ne Lietuvos operatorių sumanymas. Padėkokit Europos Sąjungai, - prieš porą metų įsigaliojo direktyva kad EU keliaunatys abonentai turi būti charge'inami kaip namuose + labai nedidelė marža už minutes ir MB. Jau tada operatoriai kalbėjo, kad negali būti taip, kad Danijos abonentas mokės 20 EUR į mėnesį minimalų mokestį, Lietuvis - 6 EUR ir abu turės tokias pačias sąlygas. Juo labiau, kad Luietuvos operatoriuose labai didelę dalį pajamų sudarė keliaujantys užsienyje. Buvo aišku, kad Lietuvos kainos kils, nes kitaip kitų šalių įmonės susiregistruotų Lietuviškuose operatoriuose. Po to buvo įvestas reikalavimas kad SIM kortelė per metus namų tinkle turi prabūti kažkokį tai minimalų laiko tarpą, tai tas neatsitiko. Kol kas operatoriai laikėsi nes žiauri konkurencija, tačiau aišku kai atlyginimai kyla tai taip ilgai tęstis negalėjo.
 
Kitaip sakant, eilniai Lietuvos vartotojai sumoka už tuos, kurie keliauja užsienyje ir kažkiek dar sumoka už tai kad kitoje ES kainos didelės, o rinka reguliuojama bendrai visai EU. Sveiki atvykę į socializmą.

Na pagal mane tai taip:
Srovės galia: 4,5 V * 0,2 A = 0,9 W
Sunaudota energija per 8 valandas: 8 * 60 [min] * 60 [sek] = 28800 J = 28,8 kJ
kaip rašė Paulius - 1 kg vandens savitoji šiluma - 4200 J/kg; vadinasi 10 ltr temperatūrai pakelti 1 laipsniu reikės ~42000 J = 42 kJ (jei jau būti labai tiksliam ir priekabiam, tai reikėtų atsižvelgti į tai kad skirtingos temperatūros vanduo turi skirtingą tankį, todėl tik 4 laipsnių temperatūros vandens 10 ltr sveria 10 kg, o šiltesnio vandens svoris bus mažesnis). O toliau elementari dalyba:
42/28,8 = 1.45833 laipsnio
grubiai galima sakyti kad turėtų pakelti 1,5 laipsnio.

Finbee/Savy/PK aš investuoju 20 EUR į paskolą. Vienu metu buvau pradėjęs investuoti po 50 į paskolą, bet po to pasirodė kad per didelė suma - geriau mažesnė investicijos suma ir daugiau paskolų.
 
Lenndy investuodavau po 100 EUR į kiekvieną paskolą.