Impaler

Kiek pamenu i flashiuka isirasai acronis boot softa, ji paleidus per browse pasirenki restore faila. Sugrazina i hdd viska kaip kad buvo anksciau.

Tie, kurie čia kabinėjasi prie rašybos, pasakykit man nuoširdžiai, Jūms išvis yra aktuali ta informacija kuri pateikiama knygoje? Jums knygos rašyba ir stilistika yra svarbesnė ar informacija kuri yra pateikiama knygoje? Galit pasidalinti nors viena savo parašyta knyga, ar vis dar tobulinate savo rašybos ir stilistikos įgūdžius?
 
Nežinau kaip Jums, bet man svarbi informacija ir kol ji yra parašyta suprantamai ir suskaitomai, man tai nėra didelio skirtumo jei ten yra rašybos ir stilistikos kalidų. Visgi man svarbi informacija, o ne tai kaip žmogus rašo.
 
Sutinku, Povilas galėjo nusamdyti žmogų, kuris visa tai būtų sutvarkęs, bet ar tai būtų įtakoję didesnius pardavimus?

Sveiki, kolegos. Bendradarbiauju su KTU universitetu ir esu įsipareigojęs parašyti jiem straipsnių seriją. Norėčiau pasidalinti pirmuoju, kuris manau bus labai aktualus mums, uždarbiečiams.
 
Net ir pribloškianti idėja nebūtinai bus sėkmingo verslo garantas. Jei nori, kad ji taptų paklausą turinčiu gaminiu ar paslauga, reikia įsitikinti, ar ji tikrai reikalinga vartotojams, ar jie norės už ją mokėti pinigus.
 
Kaip idėją paversti produktu bei verslu patarimais dalijasi vartotojų elgesį suprantantį e.parduotuvių paieškos variklį kuriančios įmonės „SearchNode“, kuri buvo inkubuojama jauno verslo akseleratoriuje KTU „Startup Space“, vadovas Antanas Bakšys.
 
Jaunasis verslininkas jau turi sukaupęs ne tik daug asmeninės patirties, tačiau ir labai vertingų žinių pasisėmė garsiajame JAV Silicio slėnyje vykusiame „Startup Bootcamp“. Kalifornijoje kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) „Startup Space“ komanda apsilankęs A. Bakšys turėjo galimybę pasiklausyti ir pabendrauti su didžiausiais JAV investuotojais, sudalyvauti jaunųjų verslininkų mokymuose.
 
Skaitytojų dėmesiui – A. Bakšio žingsnis po žingsnio gidas turintiems verslo idėjų ir norintiems jas sėkmingai realizuoti:
 
Daugelis mūsų turi verslo idėjų. Vieni nori sukurti greitaeigį elektra varomą paspirtuką, kiti – išskirtinį internetinį puslapį, treti – originalią mobiliąją aplikaciją. Tačiau, įsivaizduokite, jūs dvejus metus dirbate, rašote kodą, kuriate prototipus, ir galiausiai pamatote, kad viskas buvo veltui – niekam to nereikia. Todėl, dar prieš pradedant realizuoti savo idėją, svarbu iškelti klausimą, ar kažkam to reikės? Ar potencialūs vartotojai pirks tai, ką aš sukursiu?
 
Šiame straipsnyje noriu apžvelgti labai svarbų procesą – nuo idėjos sugalvojimo iki jos įgyvendinimo, kuris leis suprasti, ar jūsų kuriamo produkto laukia sėkmė. Tai leis sutaupyti daug laiko, pinigų, pastangų ir, be abejo, suteiks papildomos motyvacijos.
 
Visų pirmą, labai svarbu suprasti, kad sugalvota verslo ar produkto idėja nebūtinai yra teisinga ir vienintelė. Tai dar tik – hipotezės, kurias reikia patvirtinti. Pavyzdžiui, jeigu manote, kad jūsų mobiliosios aplikacijos vartotojai bus studentai, kurie už išspręstus namų darbus mokės pinigus – jūs dar turite tuo įsitikinti realiai su jais bendraudami, leisdami išbandyti minimalų produktą (angl. minimum-viable-product, MVP) ir gaudami pirmąsias pajamas. Bet apie viską nuo pradžių.
 
Straipsnio skaitymą galite pratęsti čia: http://ktu.edu/lt/ziniasklaidai/naujiena/penki-zingsniai-padesiantys-idejai-tapti-sekmingu-verslu
 
arba čia: http://verslasnaujai.lt/penki-zingsniai-padesiantys-idejai-tapti-sekmingu-verslu/1278
 
Būtų smagu išgirsti jūsų mintis, nuomones, pačių patirtį ir padiskutuoti apie pirmuosius žingsnius nuo idėjos iki produkto.

Klausimas... Kas blogiau ? Ar kažkiek tai apsipazorinti, ar vergauti kažkokiai tai suktai laputei ? :)
 
Siūlyčiau nuleisti ant josios užgaidų taip pat drąsiai, kaip prieš Web Cam 'ą... :)

Nemokėk.
 
Tegul viešina video.
 
Aišku, patys kalti, kad į tokia chuinia lendant. Eikit į miestą.

Jei jau 30EUR sumokėjai, tai sumokėk ir tuos kitus 20EUR. Arba pasiųsk ją kur nors ir tegu daro ką nori. Jei ir įmes kur, tai paliksi kaip prikolą, nebent žirgelis mažas, tai nekažką.
Nu bet jau bus gera pamoka nesmaukyti prieš afrikietiškus papus.

As siulau tau ir kitiems smaikstuoliams isisamoninti, kad tokio perdeto sekimo nemegimas nera paranoja.
Tai yra tiesiog izulaus snipinejimo nemegimas.

Kuo toliau tie w10 neatrodo patrauklūs. Sėkmingai su Windows XP pratempiau iki 2015 metų pradžios. Tai manau ne bėda bus ir su Win 8.1 pratempti iki 2025. :D O po to gal jau kas normalesnio atsiras ar T-800 armija bus lietuvą nušlavę jau. :D

Pavargau jau gintis, bet atsakysiu į šį konkretų komentarą/kaltinimą.
1. Išsilavinimą turiu pakankamą - baigiau universitete bakalaurą, ir lietuvių kalbos egzaminą kažkada buvau išlaikęs virš 90. Ir uždirbu irgi neblogai.
2. "paprastai visuomet geriau išsilavinę žmonės uždirba daugiau pinigų". Rimtai? Matei kiek Maximoje žmonių su aukštuoju?
3. Pataisykite jei klystu: tie, kurie rašo šiuos komentarus, pačios knygos net neskaitė (net tos nemokamos PDF ištraukos) ir nežiūrėjo kiek ten iš tikrųjų klaidų.
4. Skaitytojus tikrai gerbiu, bet tik tuos, kurie gerbia ir mano laiką, skirtą knygos rašymui.
 
Dar kartą kartoju - tikslas buvo padėti tai auditorijai, kuriai ši knyga skirta. Tai yra IT žmonės, kuriems lietuvių kalbos raštingumas nėra prioritetas gyvenime, o svarbiausia profesinės žinios ir tobulėjimas. Tai tą misiją knyga ir atlieka. Jei jūs kreipiate dėmesį į kalbos taisyklingumą, tai reiškia jūs neįeinate į tikslinę auditoriją, kas reiškia, kad, sorry, man jūsų nuomonė nesvarbi.
 
Pabaigai:
 

1960 metų rugpjūčio 19 diena (iš Sovietų Sąjungos) įvyko pirmasis pasaulyje gyvunų skrydis į orbitą. Per šį laiką, kosminis laivas padarė 17 pilnus sūkius aplink Žemę.
 
Paleistoje kapsulėje, šuniukai buvo grąžinti į Žemę ir tapo pirmaisiais gyvūnais, atlaikiusiais kosminę kelionę!
 
Po kurio laiko po nusileidimo Strelka atnešė sveikus palikuonius - šešius šuniukus, iš kurių vienas buvo (vardu Pušinka) išsiųstas, kaip dovana JAV prezidentui John F. Kennedy ir jo šeimai.
 
Chruščiovo laiškas JFK.
 

 
 
 
Pušinka.
 

 
Belka ir Strelka.
 

Naudojau akrilinius dažus, kadangi stinga kantrybės su aliejiniais. Tapiau iš galvos, tokį hibridišką variantą, susidariusį iš užsilikusių vizualų pasąmonėje.
 

Kuo toliau tie w10 neatrodo patrauklūs. Sėkmingai su Windows XP pratempiau iki 2015 metų pradžios. Tai manau ne bėda bus ir su Win 8.1 pratempti iki 2025. :D O po to gal jau kas normalesnio atsiras ar T-800 armija bus lietuvą nušlavę jau. :D

As nei programuotojas nei ka, o Ubuntu isirases jau daugiau nei metai ir visiskai problemu neturiu. Photoshopa atstoja GIMP ir t.t. zaidimus zaidziu su ps3. Su Ubuntu 100x kart jauciuosi saugesnis (Ir esu). Tinkamai susikonfiguravus Linux'a galima but ramiam.
 
Win 10 nenaudoju BUTENT del privatumo stokos. Gal kazkam ir normalu, kad apie juos viska "kazkas" zino ir renka informacija. Man tai nera normalu.
 
Ir kuo toliau tuo labiau zmones pradeda suvokti, kad jie patys tampa prekemis ir nebeparsiduoda stambioms korporacijomis. O del iluminati ir t.t. tai pasiskaitykit cia: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kiberpankas Cituoju "Visuomenė kontroliuojama bei manipuliuojama megakorporacijų, kurių pagrindinis pajamų šaltinis informacija. Ypatingas dėmesys kreipiamas į technologijas; paplitusi genetinė inžinerija ir nanotechnologijos, labai aukšto technologinio lygio įvairių paskirčių implantai, protezai ir panašiai. Sukuriamos būtybės su dirbtiniu intelektu, tokios kaip androidai, kiborgai, klonai, ir žmonių valdomos kompiuterinės sistemos. Visa tai sukelia ir neigiamas pasekmes: mašinos atsisuka prieš žmones, įsiplieskia karai, išplinta virusai (pandemijos) ir pan. Nusikalstama veikla, riaušės gatvėse ar didesnio masto teroristiniai išpuoliai yra dažni kiberpanko visuomenės bruožai."
 
Visa tai kolkas yra fantastikos zanras. Bet visa fantastika kazkada buvo tik fantastika kol netapo realybe.
 
Jau dabar stambios korporacijos nevisada klauso vyriausybes ir apeina istatymus, kas bus kai jie tures ne tik milijardus $ bet ir visa informacija apie viska?
 
Lengviausia yra viska neigti ir kitus vadinti paranojikais debilais ir etc.

Pagal tai, kiek pliusų susilaukė neigiami komentarai apie knygą, suprantu kad Uždarbio auditorijai tokių knygų nereikia. Kitas dalykas - kritikuoja tie, kurie ir taip nepirktų tos knygos.
 
Kritiką priimu, bet tikrai nemanau kad knygos stilius toks tragiškas kad VIEN dėl to jos nepirktų. Jau yra 40+ pirkimų, kiek sulaukiau atsiliepimų apie knygos TURINĮ - visi teigiami. Tai to man ir užtenka. Jei žmonės sakytų "rašai nesąmones" - tada sustočiau ir suklusčiau, o kalbos stilistika niekada ir nebuvo mano tikslas. Jei skaitytojai galvoja kad tai nepagarba jiems - oh well, tokie skaitytojai ir nėra mano tikslinė auditorija.

Jokių būdų nepateikti jokių prisijungimų prie banko, o dar geriau, nuvažiuok, jei klausinės duoti - sakyk kam, o jei bandys įkalbinėti - nufilmuok, jei vis dar pradės įkalbinėti duoti visokiausius prisijungimus - iškviesk policiją (jau kaip bus nufilmuota).

Tai dabar pabandom išsiaiškinti, ar užtenka Footeryje teksto apie cookie politika, AR būtinai turi užkritinėt tas widget'as ant vaizdo kiekvieną kartą?

Sveiki,
Praėjo du mėnesiai nuo mano paskutinės kelionės į Lenkiją (https://uzdarbis.lt/index.php?app=forums&module=forums&section=findpost&pid=2753211 ) , kas gali reikšti tik tai, kad atėjo laikas sekančiai avantiūrai.
 
Šį kartą vėjai mane užnešė į dar vieną kaimyninę šalį, Latviją. Kodėl būtent ten? Priežastis paprasta. Labai norėjau apsilankyti viename koncerte, kuris turėjo įvykti Rygoje. Dar viena priežastis – pasirodė kiek keista keliauti po tolimesnes šalis, kai nesi aplankęs savo kaimynų.
 
Taigi prieš geras dvi savaites įsigyjau autobuso bilietus į abi puses bei bilietą į patį koncertą, o dar po savaitės pradėjau ieškoti vietos, kur galėčiau apsistoti dviems naktims (bilietus nusipirkau nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ankstaus ryto). Ieškojau vėl ten pat, portale Couchsurfing (iš jų pusės būtų labai logiška man jau mokėti už reklamą kiekviename straipsnyje). Buvo išsiųsta apie 35 užklausų, bet arba negaudavau jokio atsakymo, arba gaudavau neigiamus atsakymus.
 
Ir štai atėjo penktadienis, kai lipau į autobusą ir vis dar nežinojau, ką veiksiu atvykęs į vietą. Ar vėl naktinėsiu po miestą, ar pirmą kartą gyvenime išbandysiu hostelį. Ten pat, autobuse, su pakeleive pradėjau apie tai kalbėti, domėtis kur yra geresni ir nebrangūs hosteliai, tuo pačiu, kol dar nebuvau kirtęs sienos ir turėjau internetą su lietuviška sim kortele, išsiunčiau dar apie 20 užklausų nakvynei. Po valandos iš vieno vaikino gavau atsakymą: “Atleisk, bet šiandien jau turiu dvi merginas iš Lietuvos, kurios nakvoja pas mane”. Kadangi kartais esu gana naglas, atrašiau, jog man tinka bet kokios sąlygos ir galiu drąsiai būti vertėju tarp lietuvių bei latvių kalbų (juoko forma žinoma). Dar po kurio laiko gaunu dar vieną atsakymą: “Na jei tikrai neturi kur gyventi, paklausiu merginų, gal jos nebus prieš” bei parašė savo tel. numerį. Nuotaika jau šiek tiek pagerėjo.
 
«Tarp kitko, šį kartą bandžiau filmuoti dabar madingą “vlogą”, aprodant miestą, išgyvenant įspūdžius ir įterpiant savo komentarą. Bet nufilmavau tik pirmą parą, ir tai ne viską. Gal dėl to, kad man tai yra kažkas naujo, gal dar dėl kažkokios priežasties, bet jau sekmadienį nutraukiau filmavimus.»
 
Po gerų keturių valandų išlipau jau Rygos autobusų stotyje. Nužygiavau į artimiausią prekybos centrą ir nusipirkau vietinę sim kortelę už 6 eurus. Parašiau žinutę, jog jau esu Rygoje ir galiu susitikti reikiamu adresu ir nuėjau link senamiesčio (laimei ir nelabai, Rygoje yra begalė rusakalbių, todėl su komunikacija su vietiniais gyventojais nebuvo absoliučiai jokių problemų, tad užkalbinti merginą arba paklausti kelio buvo labai paprasta).
 
http://puu.sh/j7CEm/7bd937acbe.jpg
 
http://puu.sh/j7CJx/b0b4f4a28d.jpg
 
Užsukęs į pirmą pasitaikusį parką pastebėjau daug prekybinių palapinių ir pradėjau klausinėtis, koks čia renginys vyksta. Pasirodo pataikiau į vietinę Kaziuko mugę. Bet man toks scenarijus nelabai įdomus, todėl ilgai čia neužsibuvau. Ir čia pat sulaukiau skambučio iš vaikino, kuris galėjo mane priimti nakvoti. Po 15 minučių jau susitikome prie parduotuvės, nusipirkau sau alkoholinės giros bei nuėjome pas jį į namus. Ten pat susipažinau su dar dviem jo butiokais bei lietuvaitėmis, apie kurias rašiau aukščiau.
 
Nuo 22 val. Iki daugmaž 1 val. nakties bendravome apie įvairiausias temas, kol galiausiai nuėjome apžiūrėti naktinio Rygos gyvenimo ir apsilankyti skirtinguose baruose. Viskas užsitesė iki šešių ryto. Visi griūvome miegoti ir nauja diena prasidėjo jau vidurdienį. Dar vakar, vos išlipęs iš autobuso ir norėjęs užkasti, užsukau į pirmą pasitaikusį Subway. Ten dirba visai miela mergina, todėl pasiėmiau tel. numerį ir paprašiau, kad rytoj aprodytų man miestą. Deja šeštadienį ji paraše, jog išvyksta į draugės gimtadienį, todėl daugiau jos ir nemačiau.
 
http://puu.sh/j7CLD/e0c890db81.jpg
 
http://puu.sh/j7COq/abd59ea7ad.jpg
 
http://puu.sh/j7CRR/9c4394e450.jpg
 
Vakare turėjau koncertą, todėl turėjau visą dieną Rygos pažinimui. Užkasiau kavinėje, ir ilgai nelaukdamas, nuėjau apžiūrėti Rygos apylinkes, atokiau nuo centro ir senamiesčio. Nuėjau į nelabai pažįstamą vietovę ir prasidėjo lietus. Pralaukęs pusvalandį telefone peržiūrėjau, jog lietus tik stiprės supratau, jog reikia gaudyti viešąjį transportą ir važiuoti link centro, kadangi iki koncerto buvo likusios trys valandos, o dar turėjau papietauti ir rasti pastatą, kur viskas vyks. Laimei, savo telefone turėjau aplikaciją, kur yra detalūs visų baltijos šalių viešojo transporto tvarkaraščiai, todėl greitai apsisprendžiau, kuris troleibusas man tinka (tarp kitko kiekvieną kartą įsitikinu, kad be išmanaus telefono bet kokia kelionė tampa žymiai nuostolingesnė ir labiau komplikuota.
 
Sulaukęs troleibuso, įlipau į jį. Jokių bilietėlių neturėjau, todėl teko nusipirkti iš vairuotojos. Važiavau vos 6 stoteles. Sumokėjau už tai 2 eurus. Nepigus malonumas. Perkant ne iš vairuotojo, kaina – 1.20 Eur. Išlipau vėl šalia stoties, užsukau į kavinę ir papietavau, pailsėjau bei pajudėjau link koncerto.
 
Dabar atskirai apie patį koncertą. Atvykau vienas iš pirmųjų. Koncertuoti turėjo rapo grupė iš Rusijos (taip, gana specifiškas koncertas daugeliui). Grupėje yra trys atlikėjai. Vos atvykęs į koncerto salę, sužinojau, jog du iš atlikėjų – neatvyks. Vienas nespėjo į lėktuvą, kitam užlaikė pasą. Todėl tą dieną už 2.30 val. (23:30) turėjo pasirodyti tik vienas iš jų. Organizatoriai praneše, jog šiandienos koncertas tiems, kas turi bilietus, bus nemokamas, o visos grupės koncertas perkeliamas po mėnesio. Iš vienos pusės nuliūdau, kadangi tai buvo viena pagrindinių priežasčių čia važiuoti. Iš kitos – apsidžiaugiau. Reiškia šis koncertas bus nemokamas, o po mėnesio galėsiu dar kartą čia atvykti. Patį bilietą (vertė 30 eurų) galiausiai palikau salėje, todėl greičiausiai daugiau čia nevyksiu. Vietoje sutikau kelis Lietuvius, pabendravom ir po koncerto išsiskyrstėme.
 
Apie antrą valandą nakties grįžau prie namo, kur turėjau nakvoti. Ir čia prasidėjo linksmybės. Pamiršau, kelintame bute gyvena mano latviški draugai. Iš lauko langai degė trečiame aukšte, tačiau laiptinėje garsai sklindo iš antrame aukšte esančio buto. Laiptinėje užtrukau apie 15 minučių, vis bėgiojau iš aukšto į aukštą. Klausiausi iš kur vis dėlto sklinda balsai, bandžiau belstis į duris (skambinti labai nenorėjau, visgi antra valanda nakties, o suklysti ir paskambinti kaimynams tikimybė buvo kaip minimum 50%). Ir vis galvojau, kaip atrodau iš šono, kai antrą valandą nakties nepažįstamas su fotoaparato blykste žiūrinėjo duris, klausėsi, kas darosi už durų ir bandė atsargiai patraukti už rankenos. Telefonas, žinoma, buvo jau seniai miręs, todėl ir paskambinti ir paprašyti, kad įleistų į butą, negalėjau. Ir čia man nusišypsojo laimė. Išgirdau, kad kažkas užeina į laiptinę. Ten buvo keturi mano laikini butiokai (viena visgi buvo likusi bute). Jie grįžo iš pasivažinėjimo dviračiais ir pagaliau visi kartu užėjome į butą ir nuėjome miegoti.
 
http://puu.sh/j7Dzc/86e002e2c9.jpg
 
Lietuvaičių nerodau. Deja nepaklausiau ar galiu naudoti jų nuotraukas, todėl iš etikos paslėpiau veidus.
 
 
http://puu.sh/j7DiD/f6fb152938.jpg
 
Taip pat naktį parke sutikau bebrą.
 
 
Sekančią dieną supratau, kad Rygos man pakanka ir reikia aplankyti artimiausią miestą. Buvau įsitikinęs, kad tai bus Jurmala, kuri yra vos už 35 km. nuo Rygos. Tačiau visi iki vieno sakė, jog ten nieko įdomaus ir man vertėtų aplankyti Siguldą, kuri yra kiek toliau, 50 km. nuo Rygos. Vos išėjęs iš namų pradėjau ieškoti vietos, kur papusryčiauti. Ilgai ieškodamas, radau kavinę “City Diner”. Tai yra amerikietiško stiliaus jauki kavinė. Skanus maistas, malonus aptarnavimas. Beje, dėl aptarnavimo. Taip gavosi, kad vėl pasiėmiau padavėjos telefono numerį su sąlyga, kad šiandien po darbo ji man aprodys Rygą. Tarp kitko, prieš tai, buvau vėl netyčia sutikęs moterį, su kuria kartu važiavau į Ryga iš Vilniaus. Visgi tikrai nėra Ryga tokia jau didelė. Vėliau senamiestyje netyčia užtikau Sovietų okupacijos muziejų. Įėjimas – kiek negaila. Aš sumokėjau po apsilankymo. Autobuso stotyje susipažinau dar su trimis vaikinais, du iš Olandijos, vienas iš Belgijos. Pabendravome ir įlipome į autobusą.
 
http://puu.sh/j7CTt/b1e361ecd2.jpg
 
http://puu.sh/j7CWj/4bfc50af24.jpg
 
Čia prasidėjo įdomiausia dalis. Atsisėdau šalia merginos ir užmigau, atsibudau jau Siguldos autobusų stotyje. Kažkaip labai greitai visi žmonės išsibarstę ir likome tik aš ir mergina, su kuria važiavau. Paklausęs, ar ji taip pat nežino kur judėti, pasiūliau palaikyti man kompaniją ir Siguldą apžiūrėti kartu su manimi. Labai greitai radome bendrą kalbą ir susipažinome. Tai buvo Orli iš Atlantos, JAV. Ji prieš porą mėnesių baigė studijas universitete ir dabar pusmetį keliaus po pasaulį. Prieš porą dienų buvo ir Vilniuje. Siguldoje žinojome, jog mūsų laukia daug gamtos, kalnai, uola ir kelios pilys. Tačiau į žemėlapį pažiūrėjome tik vieną kartą, pradžioje. Vėliau nutarėme, kad įdomiau eiti tiesiog ten, kur jaučiame, jog bus teisingas kelias. Pakeliui į pirmą pilį užsukome į bažnyčią, užlipome į viršų, kad apžiūrėti apylinkes, tačiau nieko apart medžių gausybės nematėme. Nutariau, kad jei jau užlipom, tai reikia bent kartą pagroti varpu. Orli iki paskutiniojo manė, jog juokauju. Bet ne, padariau tai. Buvo garsiai. Greitai nusileidom ir nuėjome toliau. Pakeliui visą laiką linksminomės ir prašiau Orli’es, kad mokintų mane anglų kalbos ir taisytų, jeigu kažka pasakysiu ne taip. Pakeliui klausinėjome praeivių, kurie ėjo link mūsų, kas gero yra toje pusėje iš kur jie eina ir tuo pačiu žaidėme žaidimą. Kokių žmonių sutiksime daugiau, rusakalbių ar angliakalbių. Jei sutikdavom pirmus – kalbėjau aš, jei antrus – ji. Ir štai mes pamatėme pirmą pilį, jeigu tai galima taip pavadinti. Iš kart už jos – nuostabus vaizdas.
 
http://puu.sh/j7CXT/48f3898ab1.jpg
 
http://puu.sh/j7D1H/17791b54f1.jpg
 
http://puu.sh/j7D38/7d4b9385f5.jpg
 
http://puu.sh/j7D4T/393ff473ff.jpg
 
Už kelių kilometrų radome žymiąją uolą, kur šiek tiek pailsėjome, papildėm vandens atsargas ir nuėjome ieškoti kitų pilių.
 
http://puu.sh/j7D5W/d1a471b57c.jpg
 
http://puu.sh/j7D8E/b29d0e7147.jpg
 
Dar už geros valandos toli radome dar vieną. Tačiau jau buvome pavargę ir nenuėjome ten. Vietoj to nuėjome prie upės kranto, kur vėl pasėdėjom ir tiesiog pasimėgavome supančiu grožiu. Ir galiausiai pajudėjome link stoties. Paskutinis autobusas jau buvo nuvažiavęs, todėl teko važiuoti traukiniu.
 
http://puu.sh/j7Dbw/1df5f5ea6f.jpg
 
http://puu.sh/j7Ddj/7152a661b3.jpg
 
Po valandos grįžome į Rygą. Orli nuvyko persirengti į savo hostelį. Aš tame pačiame pastate, McDonalds’e jos palaukiau ir nuėjome pasivaikščioti po vakarinę Rygą. Po valandos turėjome išsiskirti, kadangi Orli turėjo susitikti su kitais draugais. Per tas 7 valandas, kurias praleidome kartu, tapome labai artimi, kaip brolis ir sesė. Sužinojome labai daug vienas apie kitą, daug juokėmės ir draugiškai tyčiojėmės vienas iš kito, todėl skirtis buvo labai sunku. Tačiau kadangi Orli dar ilgai keliaus, pažadėjome, kad padarysime viską įmanomą, kad susitikti dar kartą, kurioj nors šalyje. Nuotaika kiek suprastėjo, todėl nuėjau į naktinę senąją Rygą, pažiūrėti dar kartą, kas ten būna per vidurnaktį.
 
http://puu.sh/j7DeC/dc549f0146.jpg
 
http://puu.sh/j7Dgz/5de66db71c.jpg
 
Prieš porą valandų, kai dar galvojau, jog su Orli užtruksiu ilgiau, Viktorijai (padavėjai iš City Diner) parašiau, jog deja nesigaus susitikti. Todėl likusią naktį praleidau visai vienas. Valandą pasibasčiau po senamiestį, prisėdau ant suoliuko. Po kurio laiko priėjo benamis, kuris man papasakojo labai “įdomias” istorijas, kaip Amerika traukia Baltijos šalis žemyn, kaip Baltijos šalys parsidave vakarams, kaip Latvija jau ne tokia kaip buvo prieš sankcijas, kai čia buvo gausybė turistų iš Rusijos. Su lengva ironija dešimt minučių išklausiau jo ir tiesiog nuėjau link stoties, kadangi pradėjo lyti. Pralaukęs ten porą valandų sulaukiau autobuso ir šeštą valandą ryto jau buvau Vilniuje.
 

 
Taip ir praėjo dar viena kelionė. Ši buvo trumpiausia iš aprašytų, tačiau supratau, jog vos per dvi dienas labai pailsėjau (ir pavargau). Pailsėjau morališkai, aplankiau daug objektų ir vietovių, susipažinau su gausybe žmonių. Per savaitgalį praėjau lygiai 50 kilometrų (8 iš jų – kalnuotoje Siguldoje). Labai skatinu kada nors spontaniškai tiesiog nusipirkti autobuso ar lėktuvo (kas bus pigiau) bilietus ir nuvykti į nežinomą šalį, bent porai dienų. Man, kai daug ką pamačiau ir nesėdėjau vienoje vietoje, tos dvi dienos praėjo kaip penkios, todėl grįžau ne kaip po savaitgalio, o kaip po nedidelių atostogų.

Šiuo postu noriu galbūt labiau supažindinti žmonės, kaip maždaug vyksta viskas IT įdmonėje (Tikrai nežinau ar taip būtent visuose taip vyksta ar pnš. Tiesiog papasakosiu iš savo patirties).
 
Šiek tiek apie tai, kaip gavau darbą. Pernai vasarą pabaigęs antrą kursą, nusprendžiau nebefreelancinti (programuoju tiek frontend (koduoju iš PSD į HTML) tiek backend (programuoju PHP, pramokęs buvau laravel frameworką tuo metu)), o įsidarbinti įmonėje, buvau dviejuose pokalbiuose (atrodė WOW, manęs visi nori :D), bet iš tų pokalbių nieko doro nesigavo ir neįsidarbinau (įmonės specilizavosi WEB projektais), daugiau negavau pasiūlymų atvykti į pokalbį darbo. Vienintele įsidarbinimo galimybe mačiau tik "NFQ akademijos" pabaigimą. (viena kart teko dalyvauti teste, bet neatrinko manęs), tai šįkart labai ruošiausi ir išlaikiau testą ir papuoliau į akademiją, tenais išmokau Symfony 2 frameworką (dauguma WEB įmonių su juo programuoja) ir pavyko sukurti netgi geriausia projektą iš visų esančių (ale pasigyriau :D), bet neesmė. Pabaigus ją gavau, pasiūlymą dirbti (aišku pirma buvo pokalbis ir techninis pokalbis, kad žinoti kokie mano skilai).
Nepasakosiu prie kokių projektų dirbu ar ant ko dirbam(na symfony, kad naudojam tai nepaslaptis :D) ar kiek uždirbu, pasakosiu pačia esmę.
Prie projeto dirba maždaug 3-5 žmonės, kurie naudojasi GIT'u (yra ir SVN ir kitos versijavimo sistemos) (tai kodo versijavimas, esmė, kad visi projekto failai yra talpinami, kaip ir hostinge, (paprasčiau pasakius) ir jie prieinami kiekvienam komandos nariui, padarius pakeitimus ar pnš. kode, įmeti, kad kiti patikrintu ką parašiau, duoda pastabų ir priimtu mano pakeitimus prie bendru failų (čia papasakoti reiktu atskiro posto, nes dabar tiesiog peržvelgiau paviršutiniškai manau, kad googlej daugiau galima rasti naudingos informacijos. (tiesiog galima plačiau goglėje suvedus: GIT workflow, merge ar pull request))). Kas dieną vyksta (dažniausiai rytais) vadinamieji scrum'ai, juose su komandos nariais ir projektų vadovu pakalbam, ką gero nuveikėm, aptariam problemas, įšūkius ar kokios užduotis laukia. Po scrumo einam dirbti. Dirbant visą esmė, kad tau reikia atlikti vadinamas užduotis - "taskus" (angliškai), paskaitęs užduoti įvertini laiką, per kiek laiko maždaug gali atlikti tą užduoti (su pertraukom ir kavos gėrimu) ir dirbi :). Vienas didžiausių malonumų dirbti su komanda, tai komunikacija, gali paklausti, kaip daryti vieną ar kitą dalyką, ar paprašyti pagalbos, ar, kad paaiškintu ir pnš. Man kaip atėjus pirmą kartą, klausdavau vos ne kasdieną, kaip tas kaip anas ir svarbiausia, kad man padėjo žmonės ir buvo geranoriški.
Nesakau, kad visur taip yra būtent, gal kiti pridės iš savo patirties, kaip vyskta ir pnš. Tiesiog suspažindinau, kaip vyskta iš vidaus, bent jau pas mane įmonėj. Gal dar kažką praleidau, tai pasistengsiu papildyti. Ir nepykit, jei kas nerišliai skamba, pasakoti, man sunkiai sekasi :D

cia benarsant atradau irgi kazka y tema.:D
http://www.part.lt/img/4531f34c36d640908b1368a6926269d4243.jpg

Labai nesiplėsiu, bet paskaičius Uždarbiečių Idėjas (Idėjų skyriujs) susidarė nuomonė, kad dauguma nesupranta, kas yra Verslas ir jį painioja su Bizniuku.
Nežinau ar yra straipsnių ar mokslinių darbų šia tema, tačiau organizuoti verslą yra - nerandu lietuviško žodžio - žymiai sunkiau nei prasukti bizniuką.
"orders of magnitude harder" - gal kas išvers.
 
Taigi - kas Jūsų nuomone yra verslas, o kas bizniukas?
Aš manau, kad verslas daromas, bizniukas prasukamas.
Verslas yra pajamas nešančių struktūrų kūrimas, bizniukas dažniausiai vienkartinis arba trumpalaikis.
Uzdarbyje pasigendu būtent struktūrinio požiūrio, dažniausiai aptariamos primityvios idėjos "pirk pigiai, parduok brangiai", arba "turiu unikalią idėją, reikia pinigų įgyvendinimui".
 
Verslas tai buhalterija, teisės ir įstatymų išmanymas ir pasinaudojimas šiomis žiniomis. Verslas - tai įvairūs fondai ir programos, sutartys ir tarptautinis bendradarbiavimas. Verslas - tai samdomi darbuotojai, patalpos, resursai, kapitalas.
 
Gal tokių temų yra, šios skyriaus dar nenagrinėjau, būtų įdomu jei atsirastų norinčių rimčiau pašnekėti apie abstraktų verslo darymą.
Kas svarbu, o kas ne?
Ką daryti pirmiausia?
Ar reikalinga nauja unikali idėja, ar užtenka imti jau egzistuojančią sritį su esama rinka ir tiesiog atkąsti nuo jos gabalą?
Manyčiau, ne man vienam tai įdomu.

Ir prasideda visos bėdos, nes reikia pigiai. Labai pigiai nebus, o kokybė numenks, tad ar verta taupyt kokybės sąskaita? Pabandysiu paaiškint.
 
Paprastam meistrui vargiai įkandama užduotis, nes reikia labai didelio tikslumo, kurį realiai gali garantuoti specifinės staklės. Perkam stakles. Jų kaina - n^n. Na, gal ir galima apsieis su kažkuo paprastesniu, atlikus tikslius matavimus ir išpjovus su kitom staklėm tą ką reikia. Bet ir tai kainuoja nemažai. Tebūnie tik n. Vis tiek reikalinga didesnė įmonė, nes individualiam asmeniui tai pernelyg didelės investicijos. Didesnė įmonė paskaičiuoja ir mato, kad baldas neapsimokantis.
Maksimaliai nutaupius savikaina vis tiek bus ~5-6 kartus nei įprasto, einamo stalo, reiškia, pardavimo kaina irgi mažiausiai 5 kartus didesnė nei įprasto stalo. Žmogus pamato populiarų kompiuterinį / darbo / rašomojo stalą už 350 € ir mato modulinį už 1600 €, kuris prisitaiko prie jo poreikių labiau, pvz., pasikeičiant situacijai. Žmogus pamąsto ir, tikėtina, renkasi pigesnį variantą, nes gal kelis metus jam visai nereikės to modulinio baldo savybių. O jei reikės, pasikeis stalą ir dar bus sutaupęs 1000+ €. Jei kalbam apie pigių medžiagų stalus:
150 € ir 700 €.. o kokybė neaiški.
 
Panašiai ir su tais "augančiais" stalais vaikams. Kai paskaičiuoji, pigiau keist stalus nei pirkt labai jau protingus.

Loterija skaitoma tai kad random būdu duodamas el parašas dviem arba penkiems metams

Gal kam padės, pats mažus skaičiavimus atlikau excel, rinkdamasis banką. Galite pasikoreguoti pagal planuojamas išlaidas banko paslaugoms. Mūsų įmonė maža, todėl tik paprastos operacijos įtrauktos.
neleidžia excel failo įkelti, idėjau nuorodoje:
http://www.filer.lt/files/get/J4X_LIAi15/banku-palyginimas.xls

Kiekvieną kartą bankų godumas vis auga. Keli centai nuo kiekvieno žmogaus tampa milijonais visumoj, dėl to tie centai jau pamažu perauga į eurus. Bankas uždirba iš tavo pinigų skolindamas juos kitiems, ima mokestį už pinigų pervedimą, ima mokestį už pinigų įskaitymą (mano manymu visiškai absurdiškas mokestis), ima mokestį už išgryninimą, ima mokestį už kortelės išdavimą, už kortelės turėjimą ir ima mokestį iš pardavėjo už atsiskaitymą kortele. Ir dar verkia "ajajaj kiek kainuoja išlaikyti banką, nuvežti grynus į bankomatą ir pasodinti kelias vištas prie kompo". Kažkodėl užsienyje bankai puikiai veikia ir nelupdami pinigų kiekviename žingsnyje, dar kaip tik palūkanas moka už tai, kad banke savo pinigus laikai.
Aišku, galima teigti taip: per brangu - nesinaudok. Bet kitos išeities nelieka, visi bankai kartu kelia ar kuria naujus įkainius ir mažina limitus, o naudotis alternatyviais grynais pinigais galimybės taip pat vis labiau ribojamos. Čia jau kvepia pažeistom žmogaus teisėm.
 
Kitas dalykas dėl ko ribojami gryni pinigai - kad visi žmonės būtų kaip ant delno. Apie kiekvieną žmogų galima sužinot kur dažniausiai lankosi, ką mėgsta, ką perka ir t.t. Feisbuko jiems matyt neužtenka :)

UK bankai įprastiems vartojamosioms paskyroms:
 
Sąskaitos atidarymas nemokamas (kartais dar ir sumoka, kad atsidarai)
Metinių/mėnesinių mokesčių nėra
Pavedimai į visus bankus nemokami, ir atliekami iškarto - nėra ką lygint Lietuviškų 'skubus', kur trunka 24h, ir dar už tokį sh susimokėt reikia
Contactless kortelės, dažniausia, irgi nemokamos
Jei savo algą gauni į banko sąskaitą, gale metų dar dažnai gauni palūkanų (gana dosniai)
 
Nekalbu apie cashback, studentų offerius ir t.t
 
Lietuvoj bankai tokie patys ir turi visas sąlygas, tačiau žmonėms, matyt, užtenka ir to ką gauna ;)