did

Em, gal ne taip šios tezės prasmę suvoki: pinigai patys savaime laimės neatneša, bet tai nereiškia, kad visais atvejais laimė gali be pinigų egzistuoti. Kitais žodžiais tariant, pinigai nėra vienintelė aplinkybė, garantuojanti individo pasitenkinimą gyvenimu ir ne viską pinigais reikia matuoti.
 
Daugelis poreikių žmogui yra itin svarbūs ir jie negali būti nupirkti už pinigus arba nekoreliuoja su jų kiekiu, pavyzdžiui, meilė, savirealizacija, priklausymas norimai socialinei grupei, artimųjų parama ir taip toliau. Gali būti pasakiškai turtingas, bet būti absoliučiai vienas visų nekenčiamas gnomas - koks rezultatas? Kiek TURTINGŲ ir įžymių žmonių žudosi, serga depresija ir paleidžia gyvenimus vėjais? Tokia ir tezės prasmė.
 
Beje, man asmeniškai labai užkliuvo meilės ir sveikatos pirkimas... Kaip vienas išminčius yra pasakęs, tai vyrai yra keisti padarai: jie bijo dėl ateities ir aukoja sveikatą darbui, o vėliau uždirbtus pinigus leidžia bandydami ją atstatyti. Pinigai be sveikatos dažniausiai neatsiranda. Meilė? Meilė sielą kainuoja, ne litus. Žmogus nėra fiziologiškai sutvertas mylėti kitą žmogų dėl jo pinigų, nes pinigias - prastas feromonas. O dėmesys iš netinkamo partnerio netinkamam partneriui yra visiškai beprasmis. Maža to, meilė ir varguoliui prieinama ir keista, kad dažnai pas varguolį tvirtesnė.

Toks įdomesnis straipsnis, kuriuo norėčiau pasidalinti su visais.
 
Nuoroda: http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/i-vilniu-emigraves-rusas-lietuvai-lengviau-kai-isvaziuoja-800-litu-verti-darbuotojai.d?id=64131188
 
Pačio straipsnio nekeliu čia, dėl sudėtingo formatavimo nukopijavus jį.
 
Smagaus skaitymo :)

"Deja, bet Algirdo Patacko atsakymas Mantui Adomėnui primena pikto senuko iš tos pačios laiptinės tiradą. Pirma, pabrėžia, kad pažinojo jo močiutę, kuriai gėda turėtų būti, tada pereina, kad kas dabar per laikai, pasiteisina, kad jis tai va didvyriškai norėjo tik gero laiptinei (nors gavosi nesąmonė), o po to dar skelia, kad va kaimynų Vytukas - tai perspektyvus vaikis, kodėl ir tu toks negalėtum būti? Ne atsakymas, o pamokėlė."

Tautos klausimai sprendziami referendumu. Tauta iskele klausima, surinko parasus, nori pareiksti valia. Niekas dar nieko neuzdraude, o gal ir neuzdraus, gal nubalsuos kad leisti parduoti? Trydaliojat apie kazkokias sankcijas jau. Kam ta konstitucija jei tautai neleidziama isreiksti valia.

Aš pats šiuo klausimu nuomonės tvirtos neturiu. Bet man kas keisčiausia / juokingiausia / graudžiausia, kad kiek viešai prikalbėta apie tai, kokie lietuviai nepilietiški, neiniciatyvūs, maždaug, plaukiantys pasroviui, nesipriešinantys valdžios sprendimams, neinantys į gatves, ir t.t., dar koks pavyzdys duodamas iš pietų valstybių, kur žmonės susiburia ir reiškia nepasitenkinimą dėl esamų / numatomų sprendimų protestuodami šimtatūkstantinėm miniom. Bet tik pabando lietuviai savo pilietiškumą parodyt kokiu nors būdu - bandymu suorganizuot referendumą, kokį didesnį mitingą ar pan. - tuoj pat tokios iniciatyvos sumaišomos su purvais, visi, pasisakantys už tokią iniciatyvą, išvadinami nieko neišmanančiais runkeliais, dar prasideda svaičiojimai apie tai, kad tie, kas už - nupirkti rusų, kas prieš - parsidavę vakarams. Paprasčiausiai bijoma, kad bus drumsčiamas vanduo.

Kiek žinau, Lietuva yra demokratinė respublika, nebent aš kaip iš medžio iškritęs, ir kažkas pasikeitė. Tai tokie pilietinių akcijų / iniciatyvų žlugdymai, man prasilenkia su demokratijos principais ir primena oligarchinę santvarką. Juk tai tik iniciatyva surengti referendumą, tai ne tas pats, kas surinkti 300000 parašų, ir jau sprendimas parduoti / neparduoti priimtas. Man tokios iniciatyvos - tai tik žingsnis demokratiškesnės valstybės, pilietiškesnės visuomenės link, ir aš esu už tai, nepriklausomai nuo to, būsiu už ar prieš pardavimą (teisingumo dėlei reiktų paminėti, kad referendumo atveju viena yda gali būti - referendumo biuletenyje gali nebūti pasirinkimo "neturiu nuomonės").
Tikrai nesuprasiu, kaip galima būti ne už / prieš patį klausimą, bet prieš referendumo surengimą. Na vienas iš motyvų būna, kad "ką tas paprastas žmogelis išmano - jis tik propagandos auka". Nežinau, man atrodo, kad net ir porą šimtų tūkstančių žmonių įtikinti kažkokiu klausimu, palankiu tik grupelei suinteresuotų žmonių, yra bent šiek tiek sunkiau, nei numesti paketėlį pinigų poros partijų pirmininkams.
Dar egzistuoja argumentas, kad specialistai turi spręsti visus valstybės klausimus, juk jie tai viską išmano. Su valstybės valdymu ir jo gerove susiję klausimai - tai ne matematika. Juk net ir valstybės biudžeto klausimu, kas turbūt labiausiai sietųsi su matematika, pakėlus kažkokį mokestį 5%, tai nėra lygu 5% didesnėm įplaukom iš to mokesčio.
Kiekvienu tokiu klausimu, visada egzistuos argumentų už ir prieš. Ir vieni argumentai palankesni vieniems, kiti - kitiems, bet tiek vieni, tiek kiti, esam ta pati valstybės ląstelė. Tai kodėl negalime turėti galimybės pareikšti savo nuomonės?
Jei esat prieš bet kokį visuomenės valios pasireiškimą, tai gal suorganizuokit referendumą dėl valstybės valdymo santvarkos pakeitimo - tapkim iš demokratinės valstybės į oligarchinę ar autokratinę, ir nebereiks jums persigandus sedėt, kad bus suorganizuotas koks referendumas, mitingas ar protestas.

Nusprendžiau su Uždarbio auditorija pasidalinti savo straipsniu (originalas čia) apie efektyvų bendravimą su klientais. Pats esu tinklalapių kūrėjas, bet manau, kad šios tiesos gali būti pritaikomos daugeliui freelance tipo profesijų.
 
* * * * *
 
Bendravimas yra neatsiejamas bet kokio projekto procesas – dažnai ne mažiau svarbus, negu realus techninis darbas. Tad šiandien nusprendžiau pasidalinti patarimais ta tema – bet ne šiaip “ką reikia daryti”, o ką pats asmeniškai darau, kad bendravimas tarp manęs (programuotojo) ir kliento vyktų kuo sklandžiau. Taigi, mano paties darbo principai:
 
1. Filtruoju klientus
 
Straipsnio pavadinime minimi “normalūs klientai” – ką tai reiškia? Dažnai manoma, kad reikia dėti visas pastangas, kad gautum užsakymą. Nė velnio – kai kurie užsakovai atneš tik nuostolių ir nervų karą. Kaip tokius atpažinti – atskiro straipsnio klausimas, bet bendrai tai tikri specialistai renkasi užsakovus net labiau, nei pastarieji juos.
 
Mano praktikoje, atkrenta apie 2/3 visų klientų, kurie kreipiasi. Priežastys įvairios, bet kokia pusė iš jų tiesiog “nepraeina atrankos”. Gali pasirodyti, kad aš pasikėlęs ir arogantiškas, bet iš tikro tai tie klientai tada nueina pas mažiau kvalifikuotus žmones, kurie pasiruošę dirbti jų sąlygomis. Win-win.
 
2. Bandau giliau suprasti klientą
 
Niekada nepuolu rašyti kodo ar diegti kokios TVS iškart: pirmas tikslas yra suprasti klientą. Iš verslo tikslų pusės – suprasti, ne kokios spalvos logotipo jis nori, o kokie jo tikslai ir lūkesčiai projektui, ką jis laikytų sėkme.
 
Būtent nuo to atsispiriu viso darbo eigoje, ir šiame etape aš pasiūlau klientui techninius sprendimų variantus, kurie padės pasiekti tikslų. Ir, kas galbūt dar svarbiau, siūlau atsisakyti kai kurių funkcijų, jei jos neveda prie tikslo.
 
3. Užduotis – tik raštu
 
Dažnas užsakovas patingi skirti laiko ir detaliai surašyti užduotį bei visas funkcijas. Maždaug, eigoje bus matyti. Kai kurie iš tokių jau iškart gauna atsisakymą dirbti, bet kai kuriuos kitus galima priversti padirbėti.
 
Mano dažna frazė: “Ar jūs turite detaliai aprašytą užduotį? Jums to reikės, nepriklausomai nuo to, ar samdysite mane, ar kitą programuotoją/įmonę”. Veikia 100%.
 
Taip pat bandau atpratinti klientus siųsti užduotį dalimis el. paštu. Viename laiške penki punktai, po to “o pala, dar prisiminiau” penki punktai, ir tada be galo. Turi būti centralizuota vieta, kur saugoma pilna užduotis – pats tam naudoju Asana, bet iš esmės priklauso nuo kliento, svarstau pagal žmogų, ar papildomas projektų valdymo įrankis neapsunkins proceso.
 
4. Užduotis ir planas – du skirtingi dalykai
 
Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį reikia padaryti, gavus užduotį iš užsakovo – paversti ją realiu planu. Sakote – kur skirtumas? Mano praktikoje yra taip: užduotis nusako ką reikia padaryti, o planas – tai konkrečių darbų/etapų sąrašas su tarpiniais laiko terminais, kas ir kada bus užbaigta ir kas nuo ko priklauso.
 
Pradėti dirbti be chronologinio plano yra lengva, bet po to eigoje labai nepatogu sekti, kas padaryta, o taip pat galima ir pražiopsoti, kad kažkokią dalį reikėjo daryti anksčiau nei kitą dalį, nes tarp jų yra priklausomybė.
 
5. Aptariu sąlygas iš anksto, kad nekiltų klausimų
 
Galiu pasakyti drąsiai: didžiausia visų projektų visų problemų priežastis – nesusikalbėjimas tarp šalių. Projekto eigoje/viduryje/pabaigoje dėl to po to kyla nesklandumų, nepagrįstų kaltinimų ir t.t. Dėl to, kaip sakoma, dėl visko kiek įmanoma reikia susitarti “dar ant kranto”, prieš plaukiant kartu valtyje.
 
Ką būtinai-būtinai reikia aptarti (ir aprašyti):
- Darbo etapai ir jų atlikimo terminai
- Apmokėjimas: jo formos, jo dalys, avansas, delspinigiai ir kt.
- Visi projekte dalyvaujantys žmonės ir jų svarba: kas ką sprendžia
- Galimi papildomi darbai ir jų galima kaina
- Palaikymas po projekto pridavimo – ar už jį bus mokama ir kokiomis sąlygomis
- Jei pasitaikys klaidų ar smulkių patobulinimų – kiek laiko truks garantija
 
Turiu vieną strategiją, kad apsisaugočiau nuo mokėti nenorinčių užsakovų – laikau visus projektus savo serveryje, ir perkeliu juos pas užsakovą tik po pilno apmokėjimo (su sąlyga, kad pats projektas veikia ir jį belieka tik fiziškai perkelti).
 
6. Dažnai bendrauju su klientu
 
Šiuolaikinis madingas “agile” principas ir jo “sprintai” gali būti pritaikyti daug kur – kažkiek tos filosofijos taikau ir savo darbe. Klientams darbo rezultatus pateikiu porcijomis, kur bent po kažkiek naujovių atsiranda nuolat – taip vyksta aktyvus bendravimas, aptarimas, nuomonių apsikeitimai. Taip nesklandumai pastebimi anksčiau, o ne tada kai jau per vėlu/brangu perdarinėti visą darbą.
 
Tas dažnas bendravimas turi dar kelis šalutinius poveikius. Vienas iš tokių – “šiltesnių” santykių su klientu užmezgimas, kas reiškia kad teoriškai didesnė tikimybė, kad mane prisimins labiau, kai kas nors iš kliento draugų ieškos programuotojo. Nes su manimi N kartų susirašinėjo ir atsiminė.
 
Kitas dalykas – dažni pokalbiai verčia ir patį užsakovą pasitempti, nuolat stebėti projekto eigą, ruošti reikalingą informaciją iš anksto, analizuoti projekto būklę ir šiaip aktyviau dalyvauti.
 
7. Darbai laiku, jei įmanoma – anksčiau
 
Čia kaip ir savaime suprantamas dalykas, ar ne? Kad jeigu reikia darbą ar jo dalį padaryti iki dienos X, tai stengiamasi spėti iki dienos X. Bet aš stengiuos suspėti iki kokios (X-2) dienos – iš dalies, kad būtų laiko visokiems smulkiems pataisymams, o tuo pačiu kad maloniai nustebinčiau klientą – jie, patikėkite, to nepamiršta.
 
Kitas dalykas – iššūkis pačiam sau: ar įmanoma padaryti darbą greičiau negu yra sutarta, tai priduoda papildomos motyvacijos.
 
Tiesa, reikia pridurti, kad tai nereiškia, jog dirbu belekaip, kad tik suspėčiau greičiau. Kokybė turi išlikti. Kita vertus, čia kartais taikau “lean” principą – kuo anksčiau užsakovui parodyti bent kažkokį pusiau veikiantį variantą ir tada jau daryti tobulinimų iteracijas.
 
Dar vienas momentas – jeigu jau matau, kad niekaip nesigauna tilpti į laiko terminus, apie tai pats pranešu užsakovui, nedelsiu iki to momento kai manęs ieškos su klausimu “kur dingęs”. Geriau nuoširdžiai prisipažinti ir išlaikyti gerus santykius, tuo pačiu informuojant kitą pusę, kad ji savo ruožtu planuotų savo veiksmus atitinkamai.
 
8. Šalutinis tikslas – rekomendacija
 
Jei dirbu su žmogumi ar įmone pirmą kartą, tikslas nėra tik šis konkretus projektas ir sutarti pinigai. Aš žiūriu plačiau – jei kita pusė liks patenkinta, tada tikėtina, jog sugrįš dar ar bent jau rekomenduos mane, jei kažkam iš aplinkos prireiks programuotojo pagalbos.
 
Dėl to daryti “belekaip, kad tik veiktų, o užsakovas gal nepastebės” – nepateisinamas variantas. Nes vėliau gali išlysti visokių netikslumų ir nesklandumų, ir už kiekvieną iš jų gausite vis mažiau karmos taškų užsakovo akyse.
 
* * *
 
Čia yra tik dalis principų, kurių stengiuosi laikytis, kurdamas projektus kitiems. Bendrai visus juos galima apibūdinti taip – kad tam laikui tas projektas tampa ir jūsų kūdikiu, reikia žiūrėti taip tarsi kurtumėte jį sau ir bandyti parodyti rezultatą. Tada užsakovai tai vertins ir sugrįš.
 
O gal jūs turite kažkokių tips’ų, kaip efektyviau bendrauti ir dirbti su užsakovais?

Norėčiau su visais pasidalinti, kad visai neseniai atsirado du nauji įrankiai nuorodų tinklo tikrinimui, tai - http://www.openlinkprofiler.org/ bei http://webmeup.com/t.../backlinks.html
 
Openlinkprofiler.org yra nemokamas ir bent jau kol kas neradau niekur informacijos, jog gali būti apmokestintas ateityje, tuo tarpu WebMeUp.com taip pat kol kas nemokamas, tačiau bus apmokestintas ateityje.
 
Įrankiai išties atrodo neblogai ir pateikia gana nemažai naudingos informacijos.
 
Tad labai puiki galimybė nemokamai išsitirti tiek savo, tiek konkurentų backlinkų profilius :)

Kodėl jūs visada iškarto bėgat rašyti temas, o ne bandote susisiekti su administracija, ir klausti kame bėda, šito niekaip nesuprantu

C++ Apps Kūrimas
Su C++ tikrai galima kurti apps, bet apple įrenginiams kurti programėles yra pagrindinai naudojama C-objective kalba, androidams Java. Taigi bandant sukurti C++ apps gali iškilti įvairių palaikymo problemų arba gali prireikti daryti viską per "aplinkėlius" kas užimtų pastebimai daugiau laiko negu darant su C-objective arba Java kalbomis.
 
Programuotojų algos
Terminas "normalus programuotojas" gali daug ką reikšti. Vienas žmogus baigęs studijas gali jau turėti kokių 7 metų patirtį, nes jis pradėjo programuoti nuo paauglystės, o kitas bus ką tik studijas baigęs žaliai iškeptas programuotojas, kuris neturi jokios realios darbo praktikos. Visgi darbo rinkoje įprastai 5 metus ar daugiau programuojantis tam tikra kalba žmogus yra laikomas jau patyrusiu ir jų algos ne retai būna ir 1.5-2 kartus didesnės už ką tik pradėjusius dirbti naujokus. Norint įvertinti uždarbio galimybes reikėtų apsvarstyti sąrašą faktorių:
 
Dirbant kitų kompanijoje
 

Ar tai yra užsieniečių kompanija ar vietinių(tarkim lietuvių)?
Ar dirbi Lietuvoje ar užsienio šalyje?
Ar žinai daugiau negu vieną programavimo kalbą?
Ar tavo darbe reikia/galima naudoti daugiau negu 1 programavimo kalbą?
Į kokią poziciją bandai įsidarbinti? Kaip pradedantasysis(junior), experienced, senior ar kaip koks projekto vadovas, kurie neretai būna 20+ metų darbo patirties turintys programuotojai ir vadovauja svarbių projektų įgyvendinimui, prižiūri kitus t.t.?
Ar tau leidžiama dirbti iš namų ar tai yra grynai ofiso tipo darbas?
Kokios srities tai darbas(žaidimai, praktinio panaudojimo programos, mokslinio tipo programų rašymas, svetainės, desktop programos ir t.t.)?
Ar tavo darbas apima darbą komandoje ar tai yra daugiau darbas pagal užsakymus, kai vienas turi sukurti produktą iki nurodytos datos?

Dirbant sau(laisvai samdomas arba kitaip freelancer)
 

Ar tavo darbe prireikia samdytis kitus žmones ar pirkti iš jų kažką(tarkim tu moki kurti svetainių sistemas, bet esi prastas dizaineris, tai perki dizainus)?
Ar turi pastovų klientų ratą?
Kokia tavo darbo patirtis?
Ar reklamuojiesi per visur kur tik randi galimybę pareklamuoti savo paslaugas?
Iš kokios šalies pagrindinai yra tavo klientai?

 
...ir taip toliau. Realiai visur, kur bus diskusija dėl programuotojų algų, kils šiokie tokie nesutarimai, todėl siūlau nežiūrėti į skaičius, o mokytis tos kalbos, kuri tau atrodo įdomiausia ir patraukliausia. Visgi galiu garantuoti, kad dirbant programuotoju, pinigai tikrai nėra problema, nes darbo pasiūla yra milžiniska, o algos yra didelės arba sparčiai kylančios(jeigu lyginsim užsienį su Lietuva). Taip pat darbo perspektyvos labai plačios.
 
Kurią kalbą pasirinkti?
Manau, kad dauguma, norinčių išmokti programuoti, susiduria su šiuo klausimu ir vis ieško kažkokios auksinės kalbos, kurią išmokę galėtų viską padaryti ir uždirbti milijonus. Išties nėra tokios kalbos, kuri universaliai tiktų viskam(nors tai techniškai yra įmanoma). Pradžiai reikia savęs paklausti ką tu nori programuoti ir kaip giliai nori lysti į programavimą? Tarkim atlikti tapačią užduotį su Java arba C# gali būti daug kartų greičiau negu su C++, bet jeigu tau yra svarbus programos milisekundžių veikimas (tarkim kuriant žaidimo serverio failus) tai greičiausiai pasirinksi C++ vietoj C#. Aišku, programavimo kalbos savo veikimo bei parašymo greičiu neapsiriboja. Reikia atsižvelti ir į kitus faktorius pavyzdžiui ar tavo parašyta programa veiks tik Windows ar nori, kad ji veiktų ir UNIX ar net su mažais pakeitimais mobiliuose įrenginiuose ar kokiam xbox/PS4(portability). Kai žinai kokio tipo programas nori rašyti ir kokiems įrenginiams jos bus tada jau gali pradėti galvoti apie programavimo kalbos pasirinkimą tinkamą tai darbo sričiai.
 
Bendrai pasimokyti programuoti tikrai puikiai tinka Pascal(nors praktinio panaudojimo ir mažai) arba jeigu nori mokytis iškart plačiai naudojamą kalbą tai C++ arba Java(ją dabar daugumoje universitetų mokina). Išmoksti pagrindus, o tada jau bet kuri kita programavimo kalba bus nesunki. Įprastai gerai mokant vieną kalbą prie kitos galima pilnai pereiti per 2-12 savaičių(priklausomai nuo kalbos sudėtingumo, įdėto laiko ir programuotojo sugebėjimų).
 
O pabaigai norėčiau palinkėti neprisirišti prie vienos programavimo kalbos. Gerai mokant vieną programavimo kalbą, visai naudinga yra laisvalaikiu pasimokyti kitas kalbas, nes programavimo kalbos tėra įrankiai programuotojo rankose, kurias jis pasirenka pagal tinkamumą atlikti darbui. Kuo daugiau moki tuo lengviau pasirinkti tinkamą įrankį ir atlikti darbą efektingai ir profesonaliai. Tikiuosi kažkiek naudingos informacijos naujokai ras šitam skaitale :)

Man tai juokinga, kai framework'us pradeda lyginti pagal speed test'us, o dar geriau kai pradeda lyginti pagal 'hello world' testa, visu pirma - frameworko pagrindinis tikslas, nera greiciau isprininti 'hello world' ar ka kitka. susijunk visus privalumus (redis, memcache, ORM cache etc), kuriuos siulo tavo pasirinktas fw ir skirtmo jokio nebus.
Mano nuomone pagrindiniai frameworku tikslai bei privalumai:
*sumazinti sanaudas vystant projektus,
*padeti programuotojams isvengti zmogiskuju klaidu paliekant very basic saugumo spragas,
*uztikrinti/palengvinti projektu testinuma,
*naudojant public frameworka tu is karto gauni gera (dazniausiai) dokumentacija didziajai projekto daliai,
*naudojant fw, gauni supporta, kuris jau bus isprendes 95% problemu su kuriomis jau kazkas buvo susidures anksciau,
*naudojant fw buni priverstas judeti kartu su PHP atnaujinimais ir netapti dinozauru,
*mokant bent 2-3 frameworkus daug lengviau prisitaikyti darbo rinkoje ar net ismokti kita programavimo kalba,
*padeda rasyti koda the right way :)
 
manau butu galima rasti dar nemazai pliusu, o cia tik seip tokie kurie dabar sove i galva.
 
P.S. O frameworku hateriams palinkeciau perimti kada koki didziuli projekta parasyta plain html. :)

Dalyvausiu :) Įtraukit į sąrašą.
 
rytoj pat domeną perku :)

Nerealus straipsnis, kurį šiandien perskaičiau. Ką manote Jūs? Padarykime komentaruose diskusijų virtinę :)
 
"Bandau įsivaizduoti žmogų, kuris giliai įsitikinęs tvirtintų, kad dabartinė švietimo sistema yra kaip tik tai, ko mums reikia. Ir nepavyksta.
 
Nes švietimo sistema yra ne tik atgyvenusi. Ji yra toksiška.*
 
Tu ten buvai, aš ten buvau ir kažkodėl dauguma mūsų nejaučia mokyklai jokių išskirtinai šiltų jausmų.
 
Taip, buvo ir gerų momentų – berniukai, mergaitės, simpatijos, pokštai, intriga ir gal dar kokia užklasinė veikla – bet pamokos ir visuma?
 
Nieko gero.
 
Iš tikro, ji tokia akivaizdžiai nuodinga, kad niekam net nebekyla klausimas “ar reikia reformuoti švietimo sistemą?”.
 
Vienintelis klausimas – “kaip būtent?”.
 
Čia dauguma mūsų nuleidžia galvas, kažką nerišliai sumurma ir pasiteisinę, kad turi svarbesnių darbų, grįžta brausinti į feisbuką.
 
Dėl to aš buvau lygiai taip pat kaltas, kaip ir Tu:
Nors nešiojuosi vieną konkrečią idėją jau beveik metus laiko, bet kol neatidaviau jos viešam Genties teismui, tol nesiskiriu nuo tų, kurie periodiškai piktinasi, kad “sistema supuvusi”, bet taip ir nepasiūlo jokio konkretaus sprendimo.
 
Metas ištaisyti šią klaidą.
Todėl pradėkim nuo “žvilgtelėjimo po kapotu” – dėl kokių priežasčių švietimo sistema tokia beviltiška ir kas būtent slypi už visų “edukacinės apokalipsės” simptomų?"
 
Visas straipsnis ČIA
 
Made my day...

Jau savaitė laiko, kaip esu Australijoje. Esu Melburne ir atvykau čia grynai darbo reikalais (tiksliau komandiruotė) - būsiu iki beveik kovo vidurio.
 
Tai iš karto galiu paneigti faktą, kurį kažkas minėjo šioje temoje, kad kainos vienos mažiausių pasaulyje. Jos čia tikrai gana nemažos. Esu buvęs ir JAV, tai galėčiau pasakyti, kad jos čia kažkur 2-3 kartus didesnės nei JAV. Tačiau atlyginimai, kiek susidarė įspūdis, irgi gana nemaži. Negaliu dar tiksliai pasakyti kokio dydžio jie čia daugmaž, tačiau net ir čia dirbantiems lietuviams kainos jau atrodo nebedidelės ir jie komforto dėl jų nebejaučia (priešingai nei man) :)
 
Dėl patekimo čia, tai galiu pasakyti, bent jau man viskas gerokai paprasčiau buvo nei keliaujant į JAV. Prie muitinės eilėje užtrukau maždaug apie 40 min, tačiau priėjęs prie langelio užtrukau ne daugiau nei 2 minutes. Tiesiog pateikiau pasą su deklaracija, sutikrino duomenis, pažiūrėjo foto ir palinkėjo gero laiko Australijoje. Tiesa, atvykau čia su Business Visitor viza, tai be abejo, dėl to buvo gerokai paprasčiau. Tačiau vykstant į JAV, pamenu, procedūros prie muitinės būdavo gerokai sudėtingesnės, nes imdavo pirštų antspaudus, klausinėdavo įvairiausių klausimų ir pan.
 
Kadangi šiuo metu Australijoje vasara, tai ir oras čia taip pat vasariškas. Tik jis čia gali labai greitai keistis. Štai vakar čia, Melburne, buvo +40 laipsnių šilumos, o šiandien jau apsiniaukę ir temperatūra nukritusi tik iki +18.
 
Iš tikrųjų, gana stipriai kimba saulė čia. Aš pats, šiaip neesu iš tų kur oda labai bijotų saulės. Lietuvoje galėdavau net ir karštą dieną būti ant saulės be jokių kremų, nes vis vien degdavau iš kart rudai. O štai čia praeitą savaitgalį nuvariau keletai valandų pasivaikščioti po centrą - gryžau su raudona kakta, rankomis ir kaklu. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad pasivaikščiojus keletą valandų mieste, būtų galima taip nudegti. Negana to, dabar dar ir pirmą sykį gyvenime pradėjo luptis oda nuo kaktos, tai atrodau tikrai taip įdomiau :)
 
Šiaip pastebėjau, kad australai, jei šiltesnė diena ir žada ilgesnį laikotarpį būti lauke, tai be kremo niekur neina. Į paplūdimį išvis praktiškai savižudybė yra eiti be jo.
 
Kalbant apie žmones, tai jie čia velniškai draugiški. Pavyzdžiui JAV, nepaisant to, kad žmonės gerokai mandagesni atrodo nei Lietuvoje, tačiau ten yra ir gana nemažai taip agresyviai nusiteikusių žmonių ar tokių, kurie norės tave apgauti. Australijoje nėra taip paprastą sutikti piktą australą.
 
Aišku labai įdomiai atrodo ir vietinė gyvūnija. Daug labai netradicinių gyvūnų, o man keisčiausiai tai galbūt atrodo tai, kad tiesiog mieste gali sutikti skraidančių įvairių rūšių papūgų. Anąsyk, ofise net prie lango buvo viena atskridus. Gaila nespėjau nusifotografuoti.
 
Tiek, tikriausiai, įspūdžių iš mano pusės kol kas :) Ateityje gal dar papildysiu.
 
Beje, kadangi ofise sėdžiu priešais langą, tai kiekvieną dieną matau štai tokį vaizdą:
 

Sveiki,
 
Aš esu Darius, man 22 metai. Gimęs ir augęs Zarasuose, bet studijų metu įstojau į Šiaulius. Dar dabar dažnai pasitaiko klausimų, kaip iš vieno Lietuvos galo, atsidūriau kitame ir tikslaus atsakymo į šį klausimą dar iki šiol neturiu. Iš pradžių buvo keista išvažiuot iš miškingo, kalningo ir ežeringo regiono į lygumą kraštą, bet per ketvirtus metus jau esu pripratęs. :)
 
Studijos. Studijuoju verslo administravimą su logistikos specializacija, IV kurse (daug kartų skaičiau šiame forume prieštaringų nuomonių apie vadybą, tad neverta ir čia perkelti Jums tų diskusijų, pagrįsiu kodėl pasirinkau vėliau). Dėl šios specialybės nesigailiu tikrai, nes jau nuo 9 klasės domėjausi verslu. Šį gyvenimo kelią nulėmė turbūt tai, kad gimtadienio proga iš krikštatėvio gavau knygą „Du tėčiai, turtingas ir vargšas“ (turbūt daug kas esat skaitęs šią knygą). Neužilgo iš uždirbtų pinigų nusipirkau visas dalis ir dar daugelių kitų. Ir iki šiol niekada negailėdavau pinigų knygoms ir savišvietai. Dar mokyklos laikais skaičiau knygas apie rinkodara, marketingą, vadyba, finansus ir kitas panašias bei susijusias su šia kryptimi.
 
Hobiai. Daugelio Jūsų hobiai yra susiję su programavimu ir t.t., o mano net visiškai nepanašūs. Pirmasis yra automobilių sportas. Studijuodamas Šiauliuose išsilaikiau automobilių sporto teisėjo licenciją. Todėl vienas iš pagrindinių hobių ir ralis, krosas ir kitos bekelės automobilių sporto šakos. Kaip įvardijo mūsų klubo direktorius „esu vienas perspektyviausių automobilių sporto teisėjų“ ir už tai esu gavęs apdovanojimą. Būtent su šia sritimi dirbu ties dvejais projektais internetinėje erdvėje, bet apie tai nepasakosiu.
Taip pat, labai mėgstu keliauti. Keliauju tiek po Lietuvą, tiek užsienyje. Bet dažniausiai, keliauju po Lietuvą. Nes man yra keista, kad lietuviai pirma siekia apkeliauti kitas šalis, kai net nėra apkeliavę savosios, nepažinę vertybių, tradicijų ir t.t., tai įrodo toks faktas, kurį paskelbė Turizmo departamentas žiniasklaidoje, kad daugiau lietuvių yra aplankę Egipto piramides, nei Stelmužės ąžuolą. Daugelis sako, kad Lietuvoje nėra ką aplankyti, kur nukeliauti, bet tai netiesa, tik atraskit tam laiko. Taip pat mėgstu aktyvų laisvalaikį, kaip pvz.: žygius pažintiniais takais, plaukimą baidarėmis, čiužinėjimą ant ledo ir kt. ir su tai yra susijusius dabartinė mano veikla.
 
Veikla ir istorija. Jau nuo vaikystės pradėdavau užsidirbinėti pinigus. Uždarbių ir darbų būdavo įvairių. Kažkaip niekada nepatikdavo gauti iš tėvų pinigų, man mieliau užsidirbti pačiam. Todėl apžvelgsiu įsimintiniausius ir pelningiausius darbus.
Kažkur jau buvau rašęs, bet pasikartosiu. Man buvo vos suėję 10 metų, aš pamačiau skelbimą, kad girininkija supirkinėja eglių kankorėžius. Tą patį savaitgalį, šaltą žiemą, nuvažiavau jų rinkt, aišku kiek uždirbau nebeatsimenu, bet tikrai buvo nemažai. Vėliau galvojau kaip čia daugiau uždirbus, nes kankorėžių pilna, tai aš pasiūliau draugams padėti rinkti, bet už mažesnę kainą, už tai jie gavo nemokamą kelionę į mišką dar du savaitgalius. Už gautus pinigus nusipirkau kompiuterį. Ir dar būdamas vos ketvirtokas įdarbinau 3 draugus.
Kai man buvo 12 metų, aš pavasarį pradėjau pas močiutę kaime auginti daržoves, visą vasarą auginau, prižiūrėjau ir nuvykęs į miesto šventę viską pardaviau. Tėvai pasakė, kad galiu kur noriu išleisti pinigus, nes pats užsidirbau, o aš būdamas jaunas ir kvailas nusipirkau sau ir dvynei sesei telefoną (nors dabar skeptiškai žiūriu, kai tokios amžiaus ir jaunesni, vaikšto su išmaniaisiais).
Berods 15 metų per vasaros atostogos susikūriau naują veiklą. Pradėjau gaminti lauko baldus, kadangi medieną man parūpindavo tėvas. Sekėsi neblogai, po to prisijungė ir draugas. Bet iš tikrųjų, mes daugiau pagamindavome, nei parduodavome. Teko dar ilgai visą produkciją pardavinėti, bet pavyko . Nebegrįžau prie šios veiklos, nors dar kyla noras.
O šiuo metu užsiimu turizmu. Zarasų rajone turiu kelias turistines stovyklavietes (buvo atvykę ir keli uždarbiečiai). Tuo jau užsiimu 4 sezonus. Pradėjau po mokyklos baigimo ir visų studijų metu, todėl vasaromis ši veikla tikras pajamų šaltinis man. Esu suteikęs paslaugų jau daugiau, nei 3500 keliautojų. Ši veikla ir apskritai turizmas, mane labiausiai domina, galbūt dėl to, kad esu kilęs iš turistinio krašto. Kam įdomu kaip atrodo ir kur randasi viena pagrindinių stovyklaviečių, štai nuoroda
P.s. gal truputi ir išsiplėčiau, bet tikiuosi įdomu buvo skaityti.

PAMIRŠKIT MYSQL_* FUNKCIJAS

Sveiki,
 
Matau ,kad yra norinčių šio forumo narių dalyvauti SEO konkurse. Kadangi, Simono, rengiamas konkursas yra vis atidėliotas, nepranešta tiksli data, tad noriu organizuoti 2014 metų SEO konkursą aš.
 
Mano siūlomos sąlygos ir taisyklės (siūlykite, prieštaraukite mano sąlygoms, taisyklėms, konkursas rengiamas visiems uždarbis.lt forumo nariams):
 

Negalima dalyvauti su subdomenų, galės dalyvauti tik domenai ( kurie bus registruoti nuo konkurso pradžios, ne anksčiau nei pradžia).
Užsiregistravus konkurse galima domeną paskelbti per 2 savaites ( 14 dienų ).
Konkurso terminas - 4-6 mėnesiai. (būtų geriausia, kad nuspręstų kartu visi dalyviai).
Galima būtų optimizuoti visais būdais, išskyrus būtų draudžiama naudoti 301 redirect iš kito domeno.

 
Prizas:
 
1 vietos nugalėtojui - prierašas po avataru "SEO ekspertas 2014".
1-3 vietos nugalėtojams dovanojami "Uždarbis.lt" marškinėliai.
 
Raktažodžiai:
 
Aš manau, kad geriausia būtų visiems siūlyti raktažodžius ir bendromis jėgomis juos išrinkti (padaryčiau apklausą). Negalima būtų naudoti šių raktažodžių: keliones, paskolos ( jie jau buvo naudoti praeituose konkursuose). Raktažodis turėtų būti parinktas su perspektyvomis.
 
Apklausos trukmė - iki sausio 27d.
 
Tad laukiu visų nuomonės apie šį SEO konkursą ir pasiūlymų... Geriausia pradžios data būtų: 2014-02-01 .

Man kitais metais bus 10 metų, kaip esu šiame forume. Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad mano karjerai kur kas didesnę įtaką padarė Uzdarbis.lt forumas nei universiteto diplomas :)

Išvažiavau ir aš į UK. Irgi dirbau valytoju, tik ne tualetų. Irgi nekenčiau savęs už tai. Bet dėl to visiškai dabar nesiparinu. Valgyti/gyventi juk reikėjo už kažkokius pinigus. Aišku, galėjau likti Lietuvoje, nusipirkti universiteto diplomą (nes mokytis LT man buvo žiauriai neįdomu), tėveliai, kurie užima, mano manymu, labai geras pareigas, lengvai galėjo man rasti gerai apmokamą darbą. Net ir pokalbis apie tai buvo: "tu tik baik mokslus, ir darbas pas tave bus". Bet tai wtf, taip neįdomu! Na arba galėjau pas tėvelius "pasiskolinti" pinigų ir gyventi UK tik ieškodamas darbo. Tačiau nusprendžiau pradėti nuo "nulio".
 
Per tuos pusę metų, kada dirbau valytoju, susitvarkiau visus dokumentus, patobulinau savo anglų kalbą - kitaip sakant "apsiuosčiau" ir pradėjau ieškotis "prestižinio" darbo :) Gavau IT supporto darbą vienoje vietinėje firmelėje. Tačiau padirbęs keletą mėnesių, pastebėjau, jog nelabai ten kur kilti yra. Todėl vėl pradėjau ieškoti darbo. Dabar dirbu viename iš didžiausių vietinių bankų - klerku. Turiu tikslą - už darbdavio pinigus pabaigti koledžą, įgauti patirties, jeigu išeis pakilti karjeros laipteliais, o tada greičiausiai grįžti į LT.
 
Ir banke manęs nemėgsta, kaip dauguma čia sakė, laiko "antrarūšiu". Tačiau, ne dėl to, jog aš emigrantas, o emigrantai vagys, pašalpų rijikai ir t.t. O todėl, jog jie žino, jog lietuviai dirba "iš širdies", visas savo jėgas atiduoda darbui. Ir tą darbą padaro trigubai greičiau už vietinį. Ir labai dažnai, netgi kokybiškiau. Ir į visas tas replikas aš nekreipiu jokio dėmesio, nes turiu tikslą, kurį būtinai pasieksiu.
 
 
Beje, mokslų neesu baigęs.

Sveiki visi, uždarbis.lt forumo nariai!
 
Metų Forumietis 2013 baigėsi, ir mes jau turime nugalėtoją, šiemet juo tapo uždarbis.lt administratorius - Mykolas
 
uždarbis.lt tradicija - interviu su nugalėtoju, jis truputį vėluoja, dėl to labai nesmerkite ;) Mykolas yra užimtas žmogus bei turėjo kelionę atgal į Angliją, bet apie tai skaitykite interviu!
 
 
 
Trumpai prisistatyk šio forumo lankytojams
 
Vardas Mykolas. Šiais metais man sukaks 30 metų. Gimęs ir augęs Vilniuje, keletą metų praleidęs UK, prieš šventes nutariau grįžti atgal į Lietuvą. Turiu žmoną ir dukrytę.
 
 
 
Kaip įvertintum šių metų rinkimus ir varžovus, kaip jauties tapęs metų forumiečiu?
 
Pritarsiu daug kartų matytai nuomonei, jog šiais metais nelabai pastebi tokių ryškių personų, kaip buvusiais, kur šimtu procentų būtum įsitikinęs, jog šis narys tikrai vertas metų forumiečio titulo. Kai kurių narių pasirinkti kandidatai nustebino, bet mano nuomone, visados bus forumuose "trolių", kurie kels kandidatūras, norėdami pašmaukštauti, kiti juos palaikys, nes dar nelabai supranta, koks čia forumas, tretiems apskritai, dar CS galvoje. Tapęs metų forumiečiu jaučiuosi puikiai. Iš tų žmonių, kurie balsavo už mane, pastoviai jaučiu paramą, nes nepaslaptis, jog buvo daug temų sukurtų apie mano moderavimą.
 
 
 
Kaip atradai uždarbis.lt forumą? Bei kas pasaktino jame pasilikti?
 
Šį nuostabų forumą atradau, kad man buvo 22 metų. Bet priežasties, kodėl čia užsiregistravau, negaliu prisiminti. Išpradžių nebuvau aktyvus narys, o ir temos daugiausia sukosi apie lažybas, ptc/bux ir panašiai. Tačiau po kelių metų, pradėjus aktyvėti el. prekybai Lietuvoje, prisiminiau šį forumą. Pats domėjau el. prekyba, eBay, PayPal ir panašiai, todėl padėdavau kitiems nariems su PayPal, eBay ir k.t. mokėjimo sistemų/banko sąskaitų klausimais. Dar ir dabar, pažiūrėjus, kur esu aktyvus, parodys "Bankai ir mokėjimo sistemos" skiltį. Pasilikti forume paskatino vis didėjanti temų ir pranešimų kokybė, forumo pastovūs atnaujinimai, na ir aišku, tapimas moderatoriumi.
 
 
 
Kaip ir pats minėjai keletą metų gyveni UK , kodėl būtent ten?
Norėjosi išbandyti kažką naujo, taip pat nebuvau patenkintas savo anglų kalba, todėl maniau, jog tai puiki galimybė patyrinėti svečią šalį, patobulinti kalbą, na ir, jeigu pasiseks, įgyti patirties. Apie tikslus UK daugiau parašyta mano 2011 metų pranešime http://uzdarbis.lt/t191165/kuo-dirbote-uzsienyje/page__view__findpost__p__1821492 . Karjeros laiptais nekilau, nes dingo susidomėjimas, mokslus šiokius tokius baigiau :)
 
 
Tavo dauguma pranešimų " Bankai, keityklos ir mokėjimo sistemos" skiltyje (1171 pranešimai) ar tai yra susiją su tavuoju darbu, iš kur tiek daug žinių šioje srityje?
Taip, tai buvo susiję su mano darbu. Šiuo metu esu bedarbis (ieškausi darbo), bet vėlgi, dairausi į finansinų kompanijas. Beto dauguma atsakymų, greičiausiai, buvo temoje apie mokėjimų sistemą Paypal, kur dauguma klausimų buvo besikartojantys vėl ir vėl.
 
 
Niekam nepaslaptis, jog pats esi administratorius, 2013 metais 45% moderavimo veiksmų buvo padaryti tavo, tad kas tave motyuvuoja taip padėti kitiems?
 
Visų pirma, turiu blogą savybę - esu per daug pedantiškas. Todėl negaliu ramiai praleisti pro akis į neišspręstus pranešimus. Beto, nemaža dalis mano moderavimo veiksmų, tai tiesiog forumo valymas nuo "paslėptų" pranešimų. Šie pranešimai yra matomi tik moderatoriams, paprasti nariai jų nemato. Bet mane erzina, kada atidarius naujausias temas, arba kokią karštą temą, joje raudonuoja tokie pranešimai. Na, o pagrindinė motyvacija, kuri mane verčia tvarkyti forumą, negailint laisvo (o kartais ir darbo) laiko - tai padaryti šį forumą jaunųjų verslininkų meka, kur pilna naudingo turinio, bet dar svarbiau, kur kaip įmanoma mažiau "runkelių", kurie susiraukę kritikuoją bet kurią temą, kur į klausimus neatsakoma "ne į temą" pranešimais, arba eik į google ir ten rasi. Todėl sėdi ir valai visą šį brudą iš forumo.
 
 
Organizuoji uždarbis.lt forumo "Grand Meet'ą" 10 metų uždarbio gyvavimo proga, kaip sekasi jį organizuoti, bei kokios naujienos šiuo klausimu?
 
Kolkas viskas užstrigo, nes pas patį atsirado daug reikalų. Žadu perduoti organizavimą kitam nariui (kuris pasisiūlė pats padėti), ir tikėkimės meet'ą pavyks organizuoti!
 
 
 
Kaip įvertintum 2013 metus?
 
Asmeniniame gyvenime - 2013 metai buvo puikūs. Šiais metais, forume kilo mažiau konfliktų. Žymiai mažiau įvykdyta vagysčių ir panašiai. Dar pasitaiko pavieniai atvejai, kada apgaunamas narys, tačiau dabar, dažniausiai tai pačio apgautojo kaltė (nepatikrinta tapatybė ir panašiai). Taip pat pastebiu, dauguma narių, kurie buvo daug problemų keliantys, su laiku subrendo, ir normaliai diskutuoja forume. Labai gaila, kad iš forumo pasitraukė (tapo neaktyvi) 2012 metų forumiečio nugalėtoja - zyzuolė. Bet ją nesunku suprasti, moteris jau metuose, ir sėdėti forume, kur dauguma tingi pasinaudoti paieška, klausia tuos pačius klausimus, o į juos atsakius ne taip, kaip jie tikėjosi (tačiau teisingai), pradeda putotis, įžeidinėti ir panašiai. Tokius individus, kaip ir rašiau, bandau auklėti - gaila, bet dažniausiai griežtais įspėjimais. Surengus geriausio straipsnio konkursą, nustebino straipsnių kiekis. Gaila tik, kad dauguma rašo tik tada, kada mato kažkokią naudą. Bet visus galima suprasti, visi esame užimti, ir nėra laiko rašinėliams. Na ir kas labiausiai nuliūdino mane šiais metais - tai vis nesulaukiamas forumo atnaujinimas (bent jau patys svarbiausia saugumo ir pan. atnaujinimai). Kernius yra labai užimtas, o tik jis ir kuruoja visus atnaujinimus ir kitus techninius/administracinius forumo dalykus. Taip pat ir padažnėję forumo duomenų bazės lūžiai, kada niekas negali nieko padaryti, įskaitant ir forumo administratorius. Todėl labai tikiuosi, kad per meet'ą išeis sutikti Kernių, ir išgirsti jo tolimesnę forumo viziją. :)
 
 
 
Na ir galiausiai palinkėjimas forumo lankytojams
Norėčiau palinkėti visiems sėkmingų, produktyvių 2014 metų. Taip pat, norėčiau, kad nepamirštumėte, jog visi forumo nariai turėtų rūpintis tvarka forume, netik moderatoriai. Todėl, jeigu pamatysite temą ar pranešimą, pažeidžiančius forumo taisykles, paspauskite mygtuką "Matai pažeidimą? Pranešk!". Dar norėčiau forume matyti daugiau tolerancijos - pasistenkite kuo mažiau mėtytis "šūdais", jeigu jūsų nedomina tema, jaučiate kažkokią antipatiją temą sukūrusiam asmeniui, arba apskritai, žadate kažką leptelėti ne į temą, tiesiog prieš rašydami pagalvokite, ar šis pranešimas bus nors vienam nariui, išskyrus jus, naudingas. Jeigu tai pavyks, forumas pakils dar laipteliu aukščiau. Pasidergti visados galite Delfio komentaruose.
 
 
Dėkoju visiems skaičiusiems!
 
O štai ir šių metų konkurso etapai:
Metų forumietis 2013: I etapas
Metų forumietis 2013: II etapas
Metų forumietis 2013: Finalinis etapas!

Lygiai prieš 10 metų grupelė paauglių be didelių žinių ir įgūdžių, bet su beribiu smalsumu ir noru užsidirbti internete, susibūrė į bendruomenę, kuri kaip jokia kita ilgainiui pradėjo jungti visiškai skirtingus žmones, nuolatos sau keliančius naujus tikslus – ir siekiančius jų kartu.
 
Per dešimtmetį kartu su tais paaugliais subrendo ir forumas: šiandien Uždarbis.lt – didžiausia verslo ir technologijų bendruomenė Lietuvoje, vienijanti daugiau nei 70 tūkst. narių ir per savaitę bent po kartą aplankoma kas penkiolikto žmogaus mūsų šalyje. Turbūt mažai kas 2004-tųjų sausį būtų patikėjęs, jog prieš save mato kūdikį, kuris užaugęs taps geriausiu forumu Lietuvoje.
 
Šįkart nesileisiu į ilgas kalbas – apie tai, kaip mes visi to pasiekėme, pasakojau pernai, o pirmuosius tris Uždarbis.lt istorijos metus apžvelgiau, kai forumui suėjo treji.
 
Visų pirma, negaliu neišvardinti žmonių, kurie skirtingais forumo gyvavimo laikotarpiais tapo didžiuliais jo ramsčiais, skirdami savo laisvą laiką ir mintis. Jų pastangų palaikant tvarką ir daugybės idėjų, kurias pavyko įgyvendinti, dėka mes niekada nesustojom judėti į priekį.
 
Tai – buvę ir esami administratoriai ir moderatoriai: NuPagady, Augustinas, MeXiukas, Tadas, twea, Mykolas, Arvydas, Rimas, Ernestas, okiro, falco, Omas, ennio, Medinukas, L33T, techno, Leader, chakalasz, dealeris, Slashas, xdvx, Karolis, Elitas, suvalgysiu, Vytenis_, DjiXas, reject, Marius, Artūras, Aurimas, Mėgstu, kde, Skorpionas, diablom, euro, NickasLT, BOSS ir dar daug nuostabių žmonių, kuriuos visus šią minutę sunku beprisiminti.
 
Dalį tų "pirmųjų paauglių" šiandien galite rasti tarp VIP narių, o dabartinei Uždarbis.lt komandai – kurios sudėtis nesikeičia ilgiausią laiką per forumo istoriją – neabejoju, kad padėką jaučia ne vienas. Per praėjusius metus iš viso ji atliko 22 tūkst. (!) moderavimo veiksmų, iš kurių 45% – vienas žmogus, antrą kartą patekęs į Metų forumiečio finalą ir (po 2011-tais užimtos antrosios vietos) šiemet galiausiai juo tapęs – Mykolas.
 
Metų naudingiausieji
 
Tradiciškai kiekvienam nariui, kuris per 2013-uosius parašė bent 5 mėgstamus (surinkusius daugiau nei 10 reputacijos taškų) pranešimus priklauso Uždarbis.lt marškinėliai, kurie šiemet kitokie nei ankstesniais metais. Jei radote savo slapyvardį tarp pirmųjų 54 šio sąrašo pozicijų ir per paskutinį pusmetį dar nesate gavę Uždarbis.lt marškinėlių, rašykite asmeninę žinutę administratoriui Tadui tema "MARŠKINĖLIAI", kurioje nurodykite: lytį; marškinėlių dydį (S, M, L, XL); marškinėlių modelį (standartiniai arba slim fit – prigludę); ir gavėjo (savo) vardą, pavardę ir adresą Lietuvoje (kartu su pašto kodu, kurį galite sužinoti iš post.lt).
 
Marškinėliai visiems bus išsiųsti registruotu paštu iki vasario pradžios.
 
Tavo istorija?
 
Šiemet norėčiau čia ir sustoti bei žodį perduoti jums. Nėra geresnės progos nei bendruomenės dešimtmetis kiekvienam pasidalinti savo istorija.
 
Ar kas būtų tavo gyvenime kitaip, jei niekada nebūtum atradęs Uždarbis.lt?
Man pačiam Uždarbis.lt leido pažinti daugybę nuostabių žmonių, kurių dalis tapo gerais draugais ne tik virtualiame, bet ir realiame gyvenime. Turbūt visam laikui išliks atmintyje pirmieji gyvi susitikimai Kaune ir Vilniuje 2006-2007 metais, kai pirmąsyk išvydau tuos, su kuriais forume diskutavome nuo pat jo įkūrimo.
 
Nuo to laiko kiekvieną kartą nuėjęs į narių susitikimą išgirstu vis naujų – netikėčiausių – gyvenimo istorijų iš žmonių, kurių dalies forume niekada nebuvau pastebėjęs. Kartais todėl, kad jie niekada ir nenorėjo būti pastebimi, – diskusijas dažniau sekdami nei jose dalyvaudami.
 
Ir vis dėlto yra dar toks vienas neapsakomai malonus jausmas, kai vis dažniau atsidaręs kokį naujienų portalą pamatai jame jauno besišypsančio žmogaus nuotrauką ir perskaitęs pirmus sėkmės istorijos žodžius staiga pats nejučia pradedi šypsotis: "Aš juk jį žinau – jis iš Uždarbis.lt!".
 
Pabaigai: Mėgstamiausi visų laikų Uždarbis.lt pranešimai :)

2013.12 menesio rezultatai :
 
Atlikta 40 statymu Win 23 Lose 16 Woid 1
 
Menesio profitas +93.4U
 
Vidutini koef ~ @2.11
 
Menesis puikus , dziaugiuosi pasiektais rezultatais . 2014-iems metams pasizadu sau ir toliau kruopsciai , atsakingai bei saziningai atrinkineti statymus ir juos publikuoti :)
Visiems uzdarbieciams linkiu linksmu , pelningu , idomiu .... 2014 metu
 

Darbas picerijoje
 
Darbas naktiniame klube
 
Darbas Edinburgo faktoriuje

Sveiki. Kadangi turiu dar vieną bemiegę naktį, tai pratęsiu savo darbų pasakojimų maratoną. Šį kartą papasakosiu apie darbą kavinėse. Dirbau prieš metus-pusantrų, tad atsiminimai nebus labai švieži, bet bandysiu papasakoti viską kuo smulkiau. Pirmoji vieta kurioje dirbau nedidelė picerija Vilniuje, turinti 5 savo filialus mieste. Vadinsiu ją A - kad tiek man būtų paprasčiau, tiek jūs nesusipainiotumėte. Antroji - viena didžiausiu picerijų Lietuvoje, turinti filialus beveik visuose didžiuosiuose miestuose. (B)
 
Darbo susiradimas
 
Pamenu, buvo paskutinės 2012 metų gegužės dienos. Valstybiniai Brandos Egzaminai (VBE) jau buvo "ant nosies" tačiau nepaisant to, norėjau susirasti darbą, kadangi vasaros pabaigoje planavau važiuoti aplankyti brolio į Škotiją, i kadangi jau turėjau bilietus, reikėjo kaip nors gauti pinigų. Dariau paprastai. Savo vietiniu autobusu privažiavau iki tos Vilniaus dalies, kur buvo galima rast daugiau parduotuvių, kavinių ir etc. Ir pradėjau eiti pro visas įmanomas vietas. Dalinau CV, kalbėjau, siūliausi - man pavyko. Po gerų 3-4h rezultatai buvo tokie: IKI parduotuvė pasiūlė pradėti nuo rytojaus, degalinėje pasakė paskambins vėliau, ir kelios kavinės pasiūlė taip pat prisijungti prie jų kolektyvo. Priminsiu, buvau tik 18 sulaukęs paauglys, neturintis pažinčių ir nieko iš šeimos narių tose darbovietėse. Apsistojau ties picerija A, kadangi jiems reikėjo virėjo padėjėjo, ir netgi paklausė, kada galiu pasibandyti dirbti. Kadangi dirbant viešojo maitinimo įstaigoje mačiau keletą pliusų, sutarėm, kad kitą dieną po pamokų aš būsiu pas juos. Pasibandžiau, man patiko, jiems tikau, ir sutarėm, kad pradedu dirbti pas juos. Kadangi buvo 12 klasė, gegužės pabaigoje mokslų nebuvo daug, iškart pradėjau dirbti.
 
Darbas
 
Darbas nuo 10 iki 10. Ne tik skamba sunkiai, bet ir yra sunku. Tik atėjęs į darbą turėdavau ant produktų suklijuoti galiojimo datas, kas trukdavo apie 15-20 minučių, vėliau pasiruošti darbo dienai - pasiruošti ingridientus salotoms, pasižiūrėti, ar yra paruošta desertinių produktų - nuo pyragų iki ledų. Pyragus kepdavo kitoje tinklo picerijoje, kadangi pas mus buvo ribotas plotas, ir nebūtų tilpę visi prietaisai. Tas pats su picų tešlos maišykle, todėl picų tešlą išmaišydavo kituose padaliniuose, ir šviežią atveždavo mums. Taigi, susipjaustydavau visas daržoves, kurios gulėdavo šaldytuvuke mano, ir būdavau pasiruošęs daryti salotas iš jau paruoštų produktų. Taip pat reikėdavo pasiruošti dienos pietums - pasidaryti garnyrus (salotos, mišrainės, šviežios daržovės, konservuotos daržovės ir etc), pasidaryti šaltas sriubas (šaltibarščiai), pasigaminti padažų (česnakiniai, majoneziniai ir etc). Dienos pietūs prasidėdavo 11h ir baigdavosi apie 15h. Tuomet būdavo gan sunkios valandos, kadangi būdavo karšta, būdavo daug darbo, ir dviese arba trise turėdavome bėgioti mažame plote (išmetus plotą, kurį užėmė šaldytuvai, šaldikliai, stalai, kriauklės, viryklės ir etc gautųsi apie 10-15 kvadratinių metrų, jei ne mažiau). Vėliau apie pietus aprimdavo, ir tik apie 18h suaktyvėdavo, kuomet žmonės grįždavo iš darbų. Kadangi tuo metu vyko ir kažkoks sporto turnyras (bijau sumeluoti, bet berods olimpiada) tai žmonės labai aktyvūs būdavo 19-21 valandomis ir reikėdavo padaryti daug užkandžių. Kadangi paskutinis autobusas namo būdavo arba ~21,45, arba 22,30 su virėju sutardavau, kad išeisiu apie pusę 10, kadangi darbo ir taip nebūdavo daug.
 
Kolektyvas
 
Žmonių buvo nei daug nei mažai - du virėjai, du pickepiai, du virėjo padėjėjai, ir berods 4-5 padavėjos, bei 2 valytojos-indų plovėjos. Dirbdavom kas 2-3 dienas, t. y. 3 dirbi, 3 laisvos ir etc. Per visą kolektyvą buvom 3 vaikinukai - aš, virėjas, ir pickepys. Su pickepiu susibendravau neblogai, kartais susirašom iki šiol. Moteriškės buvo gyvatės. Neperlenkiu - pletkai, pletkai, pletkai. Tik nusisuki, jau girdi kaip apkalba kažką. Tas nervindavo, bet po truputį išmokau nekreipt dėmesio į tai, ir dirbti savo darbą. Pickepė buvo psichė. Tiesiogine to žodžio prasme. Gal p*st negavus 5 metus, kad tokia pikta, gal PMS truko amžinai, bet rėkdavo dėl ne vietoje padėto daikto, dėl sudegusios picos ar dar bala žino dėl ko. Iš pradžių kalbėjau normaliai su ja, vis gi vyresnė už mane moteris buvo, bet vėliau trūko nervai - ji rėkia ant manęs, aš siunčiu ją ant trijų raidžių. Negražu, bet gyventi ir dirbti tai reikia. Virėja - išimtis, patvirtinusi taisyklė. Romi moteris, kuriai irgi kartais trūkdavo kantrybė - pickepė turėdavo kažkokį slaptą talentą užknisti visus. Su pickepiu - atskira istorija, bet kitam skirsnyje.
 
Pickepys
 
Normaliausias žmogus visoj kavinukėj. Nesiparina, nesuko galvos dėl smulkmenų. Kartais elgiasi šiek tiek drastiškai ir radikaliai, tačiau tai niekada nenuvylė jo. Turi darbą, ir jį padaro. Jei kažkas trukdo - pašalina tą kliūtį. Taip sakant - jei kažkas neveikia, daužyk tol, kol pradės veikti. Patikdavo stebėti, kai riedavosi su padavėjom. Kadangi jos tingesnės buvo, bandydavo užkrauti kitiems savo darbus. Jis žmogus paprastas - pasiūsdavo toliau jas, ir dar epitetų nepagailėdavo. O keptį jų užsakymų neskubėdavo. Šiek tiek kraštutinumai, bet atprasdavo su juo taip elgtis.
 
Nuotykiai
 
Norėjau atskirti šią dalį, tačiau nepabėgti nuo pirmosios. Visi nuotykiai darbe buvo tik su juo. Nuo gėrimo darbe, iki maisto karo. Kadangi savaitgaliais valdžios nebūdavo iš šalia esančios parduotuvės nusipirkdavome 3-4 dvilitrinius bambalius alaus, ir stumdavo valandas. Kadangi savaitgaliais klientūros nebūdavo iš pradžių, o tarnybinis įėjimas turėjo prieigą prie kiemelio vidinio, tai laiką leisdavome su alučiu lauke. Stengdavomės nepapulti į kameras su alumi, tad jei tingėdavome eiti į lauką, lysdavome į milžinišką šaldytuvą, ir alų gerdavome ten. Kad alus liktų šaltas, laikydavome jį šaldiklyje. Šaldiklis nebuvo idealus, ir nešaldė taip, kaip turėdavo, tai alus neužšaldavo. Tačiau vieną sekamdienį alų ten pamiršom... Ir pirmadienį atėję į darbą kaip įprasta, pradėjome dirbti. Kol direktorė nepradėjo raustis šaldiklyje, žiūrėdama kokių produktų reikia užsakyti. Nežinau kaip, tačiau tos pūslytės alaus ji nerado.Toliau maisto karas. Tiksliau - kiaušinių. Kadangi kiaušinius veždavo pakuotėm po 30, ir viską laikydavo sandėlyje, ten kur ir persirengdavome mes, kažkurį savaitgalį įkalę alaus sandėliuko sienas apmėtėm kiaušiniais. Kadangi pickepys ruošėsi išeiti iš darbo, tai jam buvo dzin, nes su valdžia buvo apsipykęs (nebepamenu kodėl) Todėl tų kiaušinių nevalėm, o tik užsdengėm kitais produktais. Vėliau aluj lendant į skrandžius, kiaušinių mėtymas peraugo vienas į kitą, virėją, mėtymus per langą.Taip apie pusantros pakuotės (~45) kiaušiniu nuėjo šaibom. Kadangi nurašyti pusantros dėžės kiaušinių taip paprastai negalėjom, tai teko sudaužyti likusius, ir nurašyti dvi dėžes, kadangi jos "nešant sudužo". Tik kaip vėliau paaiškėjo, tas "sudužimas" labai gerai matėsi kamerose..
 
Pabaiga
 
Milijonų neuždirbau, išėjau su trenksmais, bet į škotiją basas nevažiavau. Įgijau daug patirties, supratimo, pažįstamų.
Klausimai laukiami, kaip visada ;)
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas picerijoje
 
Darbas naktiniame klube
 
Vasara Edinburgo faktoriuje

Puiku! Lietuvos startupų ekosistema vis labiau auga. Vejamės Izraelį (pirmiausia gal labiau reiktų sakyti Estiją). Belieka Uždarbiui labiau tapti startup friendly forumu :)

Sveiki.
 
Pardavėjas (salesman), tai žmogus nuo perpardavinėtojo turguje, internete iki didelės kompanijos vadovo ar investuotojo (VC). Kiekvienas iš jų bando kažką tai parduoti, vienas "Armani" laikrodį už 35lt, kitas siekia pritraukti $15M investiciją savo kompanijai. Ir abiems galioja panašūs dėsniai - kaip šį ar tą parduoti.
 
Nesenai atradau straipsnį - The ultimate cheat sheet for selling everything. Jo autorius patyręs investuotojas, antrepreneris (entrepreneur), programuotojas bei kelių knygų autorius - James Altucher. Jis sudarė puikių patarimų sąrašą iš savo patirties, kurie padės bet kokiam verslo žmogui. Nors ir nesate "pardavimų vadybininkas", jūs vistiek kažką parduodate: savo paslaugas, savo verslą ar patį save. Kartais net to nesuprantame.
 
Taigi gero skaitymo. Ir tikiuosi, kad kažkam iš jūsų šis straipsnis padės:
 
Nuoroda: http://techcrunch.com/2013/12/21/the-ultimate-cheat-sheet-for-selling-anything/
 
P.S. straipsnis angliškas. Kas nesupranta angliškai - pats metas pradėti mokytis, nes dauguma vertingo turinio yra angliškai :)