Dainylo

Tai kokios problemos? Nėra įrodymų, nėra ir nusikaltimo.

- Kaip vadinasi žmogus, kuris neskiria spalvų?
- Daltonikas.
- O tas, kuris skiria?
- Rasistas.
 
--------------------------------------------------
 
- Kas sėdi kampe mažėja, mažėja ir mažėja?
- Emo su tarka.
 
--------------------------------------------------
 
- Ką reiškia žmogėdrai nėščia moteris?
- "Kinder siurprizas".

Ilgai mąsčiau, bet išmečiau puspilnę skarbonkę su energetiniu į šiukšliadėžę.

Šiektiek prikelsiu senąją savo temą. Taigi, nuo 09-28 negėriau energetinio. Beveik du mėnėsiai, su kuo save ir sveikinu :)

PAgal tavo lūžių istoriją, turbūt draudimui nusibodęs esi...

Dziugu, kad yra galimybe isjungti reklamas.
 
Noreciau pakalbeti apskritai apie reklamu kultura. Dabar Lietuvoje beveik visuose didesniuose puslapiuose dauginasi ta ziauriai uzkinisanti reklama, kuri islenda, issoka ir panasiai tiesiogiai trukdo narsyti puslapi. Kaip kokie laukiniai tie puslapiu administratoriai. Pavyzdziui uzsienyje yra zinoma paprastas dalykas - jei tu turi puslapi, kur tikiesi sulaukti ir pagrindiniai lankytojai yrapasikartojantys lankytojai tu ju neerzini jokiais popupais ir tokiom nesamonem kaip mano minetos. Tiesiog tu erzini savo pastovius lankytojus. Vienintelis pateisinimas det tokias trukdancias reklamas - deti jas i puslapius, kuriuose tu nesitiki, kad lankytojai sugris (visokie made for adsense ir tt prasti puslapiai).

Taigi, neseniai imečiau ,,Altorių šešėly" santrauką, taigi nusprendžiau pasidalinti ir šiokia tokia Antano Vaičiulaičio ,,Valentina" santrauka :)
 
Nieko stebuklingo, bet skaitant tikrai padės :)
 
Valentina.doc

Šiektiek prikelsiu senąją savo temą. Taigi, nuo 09-28 negėriau energetinio. Beveik du mėnėsiai, su kuo save ir sveikinu :)

Šiektiek prikelsiu senąją savo temą. Taigi, nuo 09-28 negėriau energetinio. Beveik du mėnėsiai, su kuo save ir sveikinu :)

Šiektiek prikelsiu senąją savo temą. Taigi, nuo 09-28 negėriau energetinio. Beveik du mėnėsiai, su kuo save ir sveikinu :)

Aš taip pat turėjau tokių problemų tiek mokykloje, tiek univere du pirmus kursus. Mokydavausi daug laiko, tačiau tas mokymasis nebūdavo koncentruotas, o nebūdavo todėl, kad vis kažkur nukreipdavau savo dėmesį. Šiemet pradėjau taikyti taktiką ypatingai, kai ruošiuosi atsiskaitymams, kuri padeda greičiau ir geriau išmokt medžiagą. Viskas labai paprasta: Jei pvz atsisėdi mokytis 13.30 vadinasi iki 14.30 tą darau non-stop. Nesvarbu ar matau, jog niekas nelenda į galvą, bet vistiek sėdžiu tą valandą. Pasitaiko, kad neretai save prigaunu blūdinant po aplinką, bandant eit paieškot muzikos. Tokiu atvėju po biški vėl grįžtu prie to, ką dariau. Praėjus tai valandai darau pertrauką nuo 15 iki 30 min. Tuo laiku darausi arbatos, vaikštau facebooke, demotyvacijoj ir pan. Tačiau jau praėjus poilsio laikui vėl atsiskaičiuoju valandą ir tęsiu ką dariau prieš 30min. Mokydamasis tokiu metodu įvyko gana paradoksalus dalykas. Pradėjau išsedėti ne po valandą skaitant medžiagą, bet iki dviejų ar dar ilgiau. Mokymasis pagreitėjo keletą kartų, o ir rezultatai pagerėjo. Su darbu rašymas išvis stebuklai vyksta :D Viską parašau vienu prisėdimu ir visai pametu laiko jausmą...Tokia mano patirtis, bandyk, gal pavyks pritaikyti ;) Sėkmės :)

Yra vienas labai protingas sprendimas:

sudo -s echo "127.0.0.1 facebook.com" >> /etc/hosts echo "127.0.0.1 www.facebook.com" >> /etc/hosts echo "127.0.0.1 demotyvacija.lt" >> /etc/hosts echo "127.0.0.1 www.demotyvacija.lt" >> /etc/hosts
Toks dalykas yra gan lengvai pašalinamas, bet tai yra savaiminis blokas - programuodamas pamatai, jog negali įeiti į facebook, žinai, jog jei išimsi taisykles - tu prarasi darbingumą, todėl jų nebeišemi ir programuoji toliau.

Tikėti kažkuo reikia, tik aišku savaip. Į bažnyčią esu nuėjęs ne kartą ir ne du, tačiau kuo ilgiau ten būtu tuo baisiau man ten darosi. Tarkime, vyksta mišios, skaito tuos laiškus visokius, baigia, tylos akimirka ir po kelių sekundžių prabyla kunigo lūpomis tokie žodžiai: "Yra išleistas naujas bažnyčios laikraštis, visi turi jį nusipirkti <..> jo kaina 5LT <..> visi privalo jį turėti namuose..." ar čia normalu? Kiek aš žinau biblijoje buvo parašyta maždaug taip: "Kai Kristus pamatė šalia bažnyčios prekiaujančius žmones <..> Jis visus juo išvaikė..." Tai taip gaunasi, kad pati bažnyčia nusižengia biblijai...
Dar įdomus faktas, gal kas mato dabar kas vyksta prie Šiaulių bažnyčios? Šiaulių bažnyčia viena iš gražiausių, rusų laikais ji buvo labai apstatyta visokiais pastatais, o dabar, Gerbiamasis Bartulis reikalavo savo "rezidencijos" šalia bažnyčios... O dabar nei iš vienos pusės nebesimatys bažnyčios... Vėl pažiūrėkim į Dievo žodį, Bibliją: "<..> bažnyčia, Dievo namai, turi matytis iš visų miesto kampelių <..>" tai išeina vėl, kad bažnyčia nusižengia pačiam Dievo žodžiui.
Tikėjimas šiuo metu liko nebetoks, visi nori gyventi, nori susikrauti sau didesnius turtus, dėl to jaunimas ir atsibaido bažnyčios, tokio tikėjimo.

Koks viso to tikslas?
 
Puslapis tavo vistiek praktiškai nelankomas, tai įdėčiau aš tą nuorodą ten ar ne, skirtumo tikrai nebus...

Sveiki forumiečiai,
vasarą teko skaityti V.M.-Putino ,,Altorių Šešėly" ir turiu, manau, tikrai neblogą santrauką visos knygos, parašyta mano pačio su telefonu, skaitant kiekvieną puslapį ir vis ką nors pasižymint :) darbo įdėta tikrai nemažai, todėl tikiuosi, kad padėsiu :)
 
P.S. Atsiprašau jei rasit rašybos klaidų, supraskit, telefonas lieka telefonu, o taisymui laiko nelabai buvo :)
 
Sėkmės skaitant! altoriu_sesely_konspektas_mano.doc

Šiandien ryte turėjau eiti į tetos keturnedėlį (keturios savaitės po mirties) ir sudėt bažnyčioj. Besedėdamas ir klausydamas kunigo, pradėjau mąstyti - kodėl žmonės taip gerbia Dievą, ir juo tiki? Neklausydamas kunigo, pradėjau mintyse deliotis visus išvedžiojimus.
Jei Dievas tikrai egzistuoja (kuo aš netikiu), tai kodėl mes nematome jo darbų? Kodėl žmonės jam taip vergauja (dėl šio žodžio pavartojimo esu visiškai tikras, ir tai aptarsiu vėliau)? Kodėl jam meldžias, nors už tai nieko negauna mainais?
 

Jei Dievas tikrai egzistuoja, tai kodėl mes nematome jo darbų?
Vienintelis logiškas paaiškinimas - jo tiesiog nėra. Daug kas (tarp jų ir mano seneliai) sako, kad tai Dievas padeda sunkiems ligoniams pasveiktas. Aš manau, kad tai atsitiktinumas, arba mokslo pažanga. Apie tai net yra paveiksliukas visų mėgiamoje Demotyvacija.lt Šmaikštus, bet teisingas pasakymas/parodymas. Manau daug tikinčių pasakytų, kad buvo daug gaisrų bažnyčiose, ir liko nesudegę Šventųjų paveikslai. "Tai Dievas parodė savo galią" Nepykit, bet nusipezat kaip reikalas. Kuo jis skiriasi nuo kitų paveikslų? O gi niekuo! Paveikslas nutapytas tais pačiais dažais kaip ir visi kiti. Kodėl nesudegė? - Tam aš turiu tris paaiškinimus: 1. Paprasčiausias atsitiktinumas. 2. Šventųjų paveikslai dažniausiai yra pakabinami gan aukštai, todėl ir lieka sveiki gyvi. 3. Gaisrininkai, kurie gesina bažnyčias, matyt, patys yra religiningi, todėl pirma gelbėja šventus paveikslus.
 

Kodėl žmonės jam taip vergauja?
Ta pati šiendieninė situacija - kunigas skaito žmonių vardus, dėl kurių užpirktos mišios, ir "kreipiasi" į Dievą - "... pasiimk savo tarnaitę Jadvygą pas save.." Kažkaip su logika prasilenkia ta "tarnaitė". Jums taip neatrodo? Kodėl mes jam turim tarnaut? Ką jis mums padarė gero? Kita situacija: po ~5 minučių kunigas kalba maldą, visa bažnyčia kartoja "...prašau, ateik į mano širdį, nors nesu to vertas..." Nu pieva totali (neįsižeiskit tikintieji).
 

Kodėl jam meldžiamasi, nors už tai nieko negaunama mainais?
Mano močiutė, kaip kokia maniakė, į bažnyčia nueina bent vieną kartą per savaitę, o kartais ir daugiau. Ir ką ji gauna už tai? Tik sugaišta savo laiką, ir kenčia jos skaudančios kojos. O dar aukos bažnyčiai, kurios, mano galva, yra tik pinigų rinkimo sau į kišenę akcijos. Kam jos reikalingos? Juk katalikybė - valstybinė religija, ir valstybė galėtų/turėtų bent kiek remti ją.
 
 
 
Šiam kartui tiek, vėliau pridėsiu daugiau.

Šiandien ryte turėjau eiti į tetos keturnedėlį (keturios savaitės po mirties) ir sudėt bažnyčioj. Besedėdamas ir klausydamas kunigo, pradėjau mąstyti - kodėl žmonės taip gerbia Dievą, ir juo tiki? Neklausydamas kunigo, pradėjau mintyse deliotis visus išvedžiojimus.
Jei Dievas tikrai egzistuoja (kuo aš netikiu), tai kodėl mes nematome jo darbų? Kodėl žmonės jam taip vergauja (dėl šio žodžio pavartojimo esu visiškai tikras, ir tai aptarsiu vėliau)? Kodėl jam meldžias, nors už tai nieko negauna mainais?
 

Jei Dievas tikrai egzistuoja, tai kodėl mes nematome jo darbų?
Vienintelis logiškas paaiškinimas - jo tiesiog nėra. Daug kas (tarp jų ir mano seneliai) sako, kad tai Dievas padeda sunkiems ligoniams pasveiktas. Aš manau, kad tai atsitiktinumas, arba mokslo pažanga. Apie tai net yra paveiksliukas visų mėgiamoje Demotyvacija.lt Šmaikštus, bet teisingas pasakymas/parodymas. Manau daug tikinčių pasakytų, kad buvo daug gaisrų bažnyčiose, ir liko nesudegę Šventųjų paveikslai. "Tai Dievas parodė savo galią" Nepykit, bet nusipezat kaip reikalas. Kuo jis skiriasi nuo kitų paveikslų? O gi niekuo! Paveikslas nutapytas tais pačiais dažais kaip ir visi kiti. Kodėl nesudegė? - Tam aš turiu tris paaiškinimus: 1. Paprasčiausias atsitiktinumas. 2. Šventųjų paveikslai dažniausiai yra pakabinami gan aukštai, todėl ir lieka sveiki gyvi. 3. Gaisrininkai, kurie gesina bažnyčias, matyt, patys yra religiningi, todėl pirma gelbėja šventus paveikslus.
 

Kodėl žmonės jam taip vergauja?
Ta pati šiendieninė situacija - kunigas skaito žmonių vardus, dėl kurių užpirktos mišios, ir "kreipiasi" į Dievą - "... pasiimk savo tarnaitę Jadvygą pas save.." Kažkaip su logika prasilenkia ta "tarnaitė". Jums taip neatrodo? Kodėl mes jam turim tarnaut? Ką jis mums padarė gero? Kita situacija: po ~5 minučių kunigas kalba maldą, visa bažnyčia kartoja "...prašau, ateik į mano širdį, nors nesu to vertas..." Nu pieva totali (neįsižeiskit tikintieji).
 

Kodėl jam meldžiamasi, nors už tai nieko negaunama mainais?
Mano močiutė, kaip kokia maniakė, į bažnyčia nueina bent vieną kartą per savaitę, o kartais ir daugiau. Ir ką ji gauna už tai? Tik sugaišta savo laiką, ir kenčia jos skaudančios kojos. O dar aukos bažnyčiai, kurios, mano galva, yra tik pinigų rinkimo sau į kišenę akcijos. Kam jos reikalingos? Juk katalikybė - valstybinė religija, ir valstybė galėtų/turėtų bent kiek remti ją.
 
 
 
Šiam kartui tiek, vėliau pridėsiu daugiau.

Šiandien ryte turėjau eiti į tetos keturnedėlį (keturios savaitės po mirties) ir sudėt bažnyčioj. Besedėdamas ir klausydamas kunigo, pradėjau mąstyti - kodėl žmonės taip gerbia Dievą, ir juo tiki? Neklausydamas kunigo, pradėjau mintyse deliotis visus išvedžiojimus.
Jei Dievas tikrai egzistuoja (kuo aš netikiu), tai kodėl mes nematome jo darbų? Kodėl žmonės jam taip vergauja (dėl šio žodžio pavartojimo esu visiškai tikras, ir tai aptarsiu vėliau)? Kodėl jam meldžias, nors už tai nieko negauna mainais?
 

Jei Dievas tikrai egzistuoja, tai kodėl mes nematome jo darbų?
Vienintelis logiškas paaiškinimas - jo tiesiog nėra. Daug kas (tarp jų ir mano seneliai) sako, kad tai Dievas padeda sunkiems ligoniams pasveiktas. Aš manau, kad tai atsitiktinumas, arba mokslo pažanga. Apie tai net yra paveiksliukas visų mėgiamoje Demotyvacija.lt Šmaikštus, bet teisingas pasakymas/parodymas. Manau daug tikinčių pasakytų, kad buvo daug gaisrų bažnyčiose, ir liko nesudegę Šventųjų paveikslai. "Tai Dievas parodė savo galią" Nepykit, bet nusipezat kaip reikalas. Kuo jis skiriasi nuo kitų paveikslų? O gi niekuo! Paveikslas nutapytas tais pačiais dažais kaip ir visi kiti. Kodėl nesudegė? - Tam aš turiu tris paaiškinimus: 1. Paprasčiausias atsitiktinumas. 2. Šventųjų paveikslai dažniausiai yra pakabinami gan aukštai, todėl ir lieka sveiki gyvi. 3. Gaisrininkai, kurie gesina bažnyčias, matyt, patys yra religiningi, todėl pirma gelbėja šventus paveikslus.
 

Kodėl žmonės jam taip vergauja?
Ta pati šiendieninė situacija - kunigas skaito žmonių vardus, dėl kurių užpirktos mišios, ir "kreipiasi" į Dievą - "... pasiimk savo tarnaitę Jadvygą pas save.." Kažkaip su logika prasilenkia ta "tarnaitė". Jums taip neatrodo? Kodėl mes jam turim tarnaut? Ką jis mums padarė gero? Kita situacija: po ~5 minučių kunigas kalba maldą, visa bažnyčia kartoja "...prašau, ateik į mano širdį, nors nesu to vertas..." Nu pieva totali (neįsižeiskit tikintieji).
 

Kodėl jam meldžiamasi, nors už tai nieko negaunama mainais?
Mano močiutė, kaip kokia maniakė, į bažnyčia nueina bent vieną kartą per savaitę, o kartais ir daugiau. Ir ką ji gauna už tai? Tik sugaišta savo laiką, ir kenčia jos skaudančios kojos. O dar aukos bažnyčiai, kurios, mano galva, yra tik pinigų rinkimo sau į kišenę akcijos. Kam jos reikalingos? Juk katalikybė - valstybinė religija, ir valstybė galėtų/turėtų bent kiek remti ją.
 
 
 
Šiam kartui tiek, vėliau pridėsiu daugiau.

Šiandien ryte turėjau eiti į tetos keturnedėlį (keturios savaitės po mirties) ir sudėt bažnyčioj. Besedėdamas ir klausydamas kunigo, pradėjau mąstyti - kodėl žmonės taip gerbia Dievą, ir juo tiki? Neklausydamas kunigo, pradėjau mintyse deliotis visus išvedžiojimus.
Jei Dievas tikrai egzistuoja (kuo aš netikiu), tai kodėl mes nematome jo darbų? Kodėl žmonės jam taip vergauja (dėl šio žodžio pavartojimo esu visiškai tikras, ir tai aptarsiu vėliau)? Kodėl jam meldžias, nors už tai nieko negauna mainais?
 

Jei Dievas tikrai egzistuoja, tai kodėl mes nematome jo darbų?
Vienintelis logiškas paaiškinimas - jo tiesiog nėra. Daug kas (tarp jų ir mano seneliai) sako, kad tai Dievas padeda sunkiems ligoniams pasveiktas. Aš manau, kad tai atsitiktinumas, arba mokslo pažanga. Apie tai net yra paveiksliukas visų mėgiamoje Demotyvacija.lt Šmaikštus, bet teisingas pasakymas/parodymas. Manau daug tikinčių pasakytų, kad buvo daug gaisrų bažnyčiose, ir liko nesudegę Šventųjų paveikslai. "Tai Dievas parodė savo galią" Nepykit, bet nusipezat kaip reikalas. Kuo jis skiriasi nuo kitų paveikslų? O gi niekuo! Paveikslas nutapytas tais pačiais dažais kaip ir visi kiti. Kodėl nesudegė? - Tam aš turiu tris paaiškinimus: 1. Paprasčiausias atsitiktinumas. 2. Šventųjų paveikslai dažniausiai yra pakabinami gan aukštai, todėl ir lieka sveiki gyvi. 3. Gaisrininkai, kurie gesina bažnyčias, matyt, patys yra religiningi, todėl pirma gelbėja šventus paveikslus.
 

Kodėl žmonės jam taip vergauja?
Ta pati šiendieninė situacija - kunigas skaito žmonių vardus, dėl kurių užpirktos mišios, ir "kreipiasi" į Dievą - "... pasiimk savo tarnaitę Jadvygą pas save.." Kažkaip su logika prasilenkia ta "tarnaitė". Jums taip neatrodo? Kodėl mes jam turim tarnaut? Ką jis mums padarė gero? Kita situacija: po ~5 minučių kunigas kalba maldą, visa bažnyčia kartoja "...prašau, ateik į mano širdį, nors nesu to vertas..." Nu pieva totali (neįsižeiskit tikintieji).
 

Kodėl jam meldžiamasi, nors už tai nieko negaunama mainais?
Mano močiutė, kaip kokia maniakė, į bažnyčia nueina bent vieną kartą per savaitę, o kartais ir daugiau. Ir ką ji gauna už tai? Tik sugaišta savo laiką, ir kenčia jos skaudančios kojos. O dar aukos bažnyčiai, kurios, mano galva, yra tik pinigų rinkimo sau į kišenę akcijos. Kam jos reikalingos? Juk katalikybė - valstybinė religija, ir valstybė galėtų/turėtų bent kiek remti ją.
 
 
 
Šiam kartui tiek, vėliau pridėsiu daugiau.

Šiandien ryte turėjau eiti į tetos keturnedėlį (keturios savaitės po mirties) ir sudėt bažnyčioj. Besedėdamas ir klausydamas kunigo, pradėjau mąstyti - kodėl žmonės taip gerbia Dievą, ir juo tiki? Neklausydamas kunigo, pradėjau mintyse deliotis visus išvedžiojimus.
Jei Dievas tikrai egzistuoja (kuo aš netikiu), tai kodėl mes nematome jo darbų? Kodėl žmonės jam taip vergauja (dėl šio žodžio pavartojimo esu visiškai tikras, ir tai aptarsiu vėliau)? Kodėl jam meldžias, nors už tai nieko negauna mainais?
 

Jei Dievas tikrai egzistuoja, tai kodėl mes nematome jo darbų?
Vienintelis logiškas paaiškinimas - jo tiesiog nėra. Daug kas (tarp jų ir mano seneliai) sako, kad tai Dievas padeda sunkiems ligoniams pasveiktas. Aš manau, kad tai atsitiktinumas, arba mokslo pažanga. Apie tai net yra paveiksliukas visų mėgiamoje Demotyvacija.lt Šmaikštus, bet teisingas pasakymas/parodymas. Manau daug tikinčių pasakytų, kad buvo daug gaisrų bažnyčiose, ir liko nesudegę Šventųjų paveikslai. "Tai Dievas parodė savo galią" Nepykit, bet nusipezat kaip reikalas. Kuo jis skiriasi nuo kitų paveikslų? O gi niekuo! Paveikslas nutapytas tais pačiais dažais kaip ir visi kiti. Kodėl nesudegė? - Tam aš turiu tris paaiškinimus: 1. Paprasčiausias atsitiktinumas. 2. Šventųjų paveikslai dažniausiai yra pakabinami gan aukštai, todėl ir lieka sveiki gyvi. 3. Gaisrininkai, kurie gesina bažnyčias, matyt, patys yra religiningi, todėl pirma gelbėja šventus paveikslus.
 

Kodėl žmonės jam taip vergauja?
Ta pati šiendieninė situacija - kunigas skaito žmonių vardus, dėl kurių užpirktos mišios, ir "kreipiasi" į Dievą - "... pasiimk savo tarnaitę Jadvygą pas save.." Kažkaip su logika prasilenkia ta "tarnaitė". Jums taip neatrodo? Kodėl mes jam turim tarnaut? Ką jis mums padarė gero? Kita situacija: po ~5 minučių kunigas kalba maldą, visa bažnyčia kartoja "...prašau, ateik į mano širdį, nors nesu to vertas..." Nu pieva totali (neįsižeiskit tikintieji).
 

Kodėl jam meldžiamasi, nors už tai nieko negaunama mainais?
Mano močiutė, kaip kokia maniakė, į bažnyčia nueina bent vieną kartą per savaitę, o kartais ir daugiau. Ir ką ji gauna už tai? Tik sugaišta savo laiką, ir kenčia jos skaudančios kojos. O dar aukos bažnyčiai, kurios, mano galva, yra tik pinigų rinkimo sau į kišenę akcijos. Kam jos reikalingos? Juk katalikybė - valstybinė religija, ir valstybė galėtų/turėtų bent kiek remti ją.
 
 
 
Šiam kartui tiek, vėliau pridėsiu daugiau.

Šiandien ryte turėjau eiti į tetos keturnedėlį (keturios savaitės po mirties) ir sudėt bažnyčioj. Besedėdamas ir klausydamas kunigo, pradėjau mąstyti - kodėl žmonės taip gerbia Dievą, ir juo tiki? Neklausydamas kunigo, pradėjau mintyse deliotis visus išvedžiojimus.
Jei Dievas tikrai egzistuoja (kuo aš netikiu), tai kodėl mes nematome jo darbų? Kodėl žmonės jam taip vergauja (dėl šio žodžio pavartojimo esu visiškai tikras, ir tai aptarsiu vėliau)? Kodėl jam meldžias, nors už tai nieko negauna mainais?
 

Jei Dievas tikrai egzistuoja, tai kodėl mes nematome jo darbų?
Vienintelis logiškas paaiškinimas - jo tiesiog nėra. Daug kas (tarp jų ir mano seneliai) sako, kad tai Dievas padeda sunkiems ligoniams pasveiktas. Aš manau, kad tai atsitiktinumas, arba mokslo pažanga. Apie tai net yra paveiksliukas visų mėgiamoje Demotyvacija.lt Šmaikštus, bet teisingas pasakymas/parodymas. Manau daug tikinčių pasakytų, kad buvo daug gaisrų bažnyčiose, ir liko nesudegę Šventųjų paveikslai. "Tai Dievas parodė savo galią" Nepykit, bet nusipezat kaip reikalas. Kuo jis skiriasi nuo kitų paveikslų? O gi niekuo! Paveikslas nutapytas tais pačiais dažais kaip ir visi kiti. Kodėl nesudegė? - Tam aš turiu tris paaiškinimus: 1. Paprasčiausias atsitiktinumas. 2. Šventųjų paveikslai dažniausiai yra pakabinami gan aukštai, todėl ir lieka sveiki gyvi. 3. Gaisrininkai, kurie gesina bažnyčias, matyt, patys yra religiningi, todėl pirma gelbėja šventus paveikslus.
 

Kodėl žmonės jam taip vergauja?
Ta pati šiendieninė situacija - kunigas skaito žmonių vardus, dėl kurių užpirktos mišios, ir "kreipiasi" į Dievą - "... pasiimk savo tarnaitę Jadvygą pas save.." Kažkaip su logika prasilenkia ta "tarnaitė". Jums taip neatrodo? Kodėl mes jam turim tarnaut? Ką jis mums padarė gero? Kita situacija: po ~5 minučių kunigas kalba maldą, visa bažnyčia kartoja "...prašau, ateik į mano širdį, nors nesu to vertas..." Nu pieva totali (neįsižeiskit tikintieji).
 

Kodėl jam meldžiamasi, nors už tai nieko negaunama mainais?
Mano močiutė, kaip kokia maniakė, į bažnyčia nueina bent vieną kartą per savaitę, o kartais ir daugiau. Ir ką ji gauna už tai? Tik sugaišta savo laiką, ir kenčia jos skaudančios kojos. O dar aukos bažnyčiai, kurios, mano galva, yra tik pinigų rinkimo sau į kišenę akcijos. Kam jos reikalingos? Juk katalikybė - valstybinė religija, ir valstybė galėtų/turėtų bent kiek remti ją.
 
 
 
Šiam kartui tiek, vėliau pridėsiu daugiau.

Šiandien ryte turėjau eiti į tetos keturnedėlį (keturios savaitės po mirties) ir sudėt bažnyčioj. Besedėdamas ir klausydamas kunigo, pradėjau mąstyti - kodėl žmonės taip gerbia Dievą, ir juo tiki? Neklausydamas kunigo, pradėjau mintyse deliotis visus išvedžiojimus.
Jei Dievas tikrai egzistuoja (kuo aš netikiu), tai kodėl mes nematome jo darbų? Kodėl žmonės jam taip vergauja (dėl šio žodžio pavartojimo esu visiškai tikras, ir tai aptarsiu vėliau)? Kodėl jam meldžias, nors už tai nieko negauna mainais?
 

Jei Dievas tikrai egzistuoja, tai kodėl mes nematome jo darbų?
Vienintelis logiškas paaiškinimas - jo tiesiog nėra. Daug kas (tarp jų ir mano seneliai) sako, kad tai Dievas padeda sunkiems ligoniams pasveiktas. Aš manau, kad tai atsitiktinumas, arba mokslo pažanga. Apie tai net yra paveiksliukas visų mėgiamoje Demotyvacija.lt Šmaikštus, bet teisingas pasakymas/parodymas. Manau daug tikinčių pasakytų, kad buvo daug gaisrų bažnyčiose, ir liko nesudegę Šventųjų paveikslai. "Tai Dievas parodė savo galią" Nepykit, bet nusipezat kaip reikalas. Kuo jis skiriasi nuo kitų paveikslų? O gi niekuo! Paveikslas nutapytas tais pačiais dažais kaip ir visi kiti. Kodėl nesudegė? - Tam aš turiu tris paaiškinimus: 1. Paprasčiausias atsitiktinumas. 2. Šventųjų paveikslai dažniausiai yra pakabinami gan aukštai, todėl ir lieka sveiki gyvi. 3. Gaisrininkai, kurie gesina bažnyčias, matyt, patys yra religiningi, todėl pirma gelbėja šventus paveikslus.
 

Kodėl žmonės jam taip vergauja?
Ta pati šiendieninė situacija - kunigas skaito žmonių vardus, dėl kurių užpirktos mišios, ir "kreipiasi" į Dievą - "... pasiimk savo tarnaitę Jadvygą pas save.." Kažkaip su logika prasilenkia ta "tarnaitė". Jums taip neatrodo? Kodėl mes jam turim tarnaut? Ką jis mums padarė gero? Kita situacija: po ~5 minučių kunigas kalba maldą, visa bažnyčia kartoja "...prašau, ateik į mano širdį, nors nesu to vertas..." Nu pieva totali (neįsižeiskit tikintieji).
 

Kodėl jam meldžiamasi, nors už tai nieko negaunama mainais?
Mano močiutė, kaip kokia maniakė, į bažnyčia nueina bent vieną kartą per savaitę, o kartais ir daugiau. Ir ką ji gauna už tai? Tik sugaišta savo laiką, ir kenčia jos skaudančios kojos. O dar aukos bažnyčiai, kurios, mano galva, yra tik pinigų rinkimo sau į kišenę akcijos. Kam jos reikalingos? Juk katalikybė - valstybinė religija, ir valstybė galėtų/turėtų bent kiek remti ją.
 
 
 
Šiam kartui tiek, vėliau pridėsiu daugiau.

Dievas yra kiekviename iš mūsų ir yra toks kokį mes jį susikuriame patys, jeigu elgiamės blogai mūsų Dievas virsta Velniu. Jis nėra kažkokia atskira būtybė, tai vidinis Tu. Štai kas yra Dievas. Tai paaiškina tokius teiginius kaip: Dievas yra visur, Dievas viską mato.
 
Čia yra mano asmeniškai teorija ir ją gana sunku suprantamai išdėstys raštu, todėl nesupyksiu jeigu daugelis nesupras ką norėjau pasakyt. :)

Šiandien ryte turėjau eiti į tetos keturnedėlį (keturios savaitės po mirties) ir sudėt bažnyčioj. Besedėdamas ir klausydamas kunigo, pradėjau mąstyti - kodėl žmonės taip gerbia Dievą, ir juo tiki? Neklausydamas kunigo, pradėjau mintyse deliotis visus išvedžiojimus.
Jei Dievas tikrai egzistuoja (kuo aš netikiu), tai kodėl mes nematome jo darbų? Kodėl žmonės jam taip vergauja (dėl šio žodžio pavartojimo esu visiškai tikras, ir tai aptarsiu vėliau)? Kodėl jam meldžias, nors už tai nieko negauna mainais?
 

Jei Dievas tikrai egzistuoja, tai kodėl mes nematome jo darbų?
Vienintelis logiškas paaiškinimas - jo tiesiog nėra. Daug kas (tarp jų ir mano seneliai) sako, kad tai Dievas padeda sunkiems ligoniams pasveiktas. Aš manau, kad tai atsitiktinumas, arba mokslo pažanga. Apie tai net yra paveiksliukas visų mėgiamoje Demotyvacija.lt Šmaikštus, bet teisingas pasakymas/parodymas. Manau daug tikinčių pasakytų, kad buvo daug gaisrų bažnyčiose, ir liko nesudegę Šventųjų paveikslai. "Tai Dievas parodė savo galią" Nepykit, bet nusipezat kaip reikalas. Kuo jis skiriasi nuo kitų paveikslų? O gi niekuo! Paveikslas nutapytas tais pačiais dažais kaip ir visi kiti. Kodėl nesudegė? - Tam aš turiu tris paaiškinimus: 1. Paprasčiausias atsitiktinumas. 2. Šventųjų paveikslai dažniausiai yra pakabinami gan aukštai, todėl ir lieka sveiki gyvi. 3. Gaisrininkai, kurie gesina bažnyčias, matyt, patys yra religiningi, todėl pirma gelbėja šventus paveikslus.
 

Kodėl žmonės jam taip vergauja?
Ta pati šiendieninė situacija - kunigas skaito žmonių vardus, dėl kurių užpirktos mišios, ir "kreipiasi" į Dievą - "... pasiimk savo tarnaitę Jadvygą pas save.." Kažkaip su logika prasilenkia ta "tarnaitė". Jums taip neatrodo? Kodėl mes jam turim tarnaut? Ką jis mums padarė gero? Kita situacija: po ~5 minučių kunigas kalba maldą, visa bažnyčia kartoja "...prašau, ateik į mano širdį, nors nesu to vertas..." Nu pieva totali (neįsižeiskit tikintieji).
 

Kodėl jam meldžiamasi, nors už tai nieko negaunama mainais?
Mano močiutė, kaip kokia maniakė, į bažnyčia nueina bent vieną kartą per savaitę, o kartais ir daugiau. Ir ką ji gauna už tai? Tik sugaišta savo laiką, ir kenčia jos skaudančios kojos. O dar aukos bažnyčiai, kurios, mano galva, yra tik pinigų rinkimo sau į kišenę akcijos. Kam jos reikalingos? Juk katalikybė - valstybinė religija, ir valstybė galėtų/turėtų bent kiek remti ją.
 
 
 
Šiam kartui tiek, vėliau pridėsiu daugiau.

Aš apie save visada sakau taip: "tikiu į Dievą, bet ne į Bažnyčią".
 
Tikiu į Dievą. Tai nereiškia, kad tikiu į ant debesiuko sėdintį senuką su ilga ilga tobulo baltumo barzda ir ilga ilga lazda. Tikiu, kad gali būti kažkokia aukštesnė jėga, kuri tam tikrais atvejais gali paveikti tiek vidinį mąstymą, tiek pakreipti esamą situaciją, tiek padėti "išsigelbėti". Tikiu, kad kiekviena pasakyta mintis neišnyksta taip paprastai. Buvo labai gerai viename forume išsakyta mintis (o jinai nėra visiškai nauja, daug žmonių tiki, kad taip ir yra): Visatoje, Kosmose, Žemėje yra kažkoks "informacinis centras", kuriame kaupiasi visos žmonių mintys. Anksčiau ar vėliau jos sugrįžta kaip tam tikri įvykiai, nutikimai, galbūt daiktai. Na, čia kaip kas supras.
 
Netikiu į Bažnyčią. Netikiu, kad norint pakalbėti su Dievu reikia būtinai eiti į Bažnyčią. Netikiu, kad nuodėmes išsakyti reikia būtinai per kunigą, kitaip jos nebus atleistos. Keistai man atrodo visi tie dalykai, kaip tarkim ir komunijos ėmimas. Tačiau į Bažnyčią einu per didžiąsias šventes: šv. Kūčias, šv. Velykas. Bet, prisipažinsiu, einu dėl to, kad šeima eina. Pats kažin ar prisiversčiau eit :)
 
Na ir apskritai, kai buvau jaunesnis, kai buvau tėvų verčiamas eit į bažnyčią... eidavau, tačiau nei kalbėdavau kažkokias maldas, nei eidavau komunijos, nei duodavau pinigų. Nueidavau, gale ramiai vienas pasėdėdavau (dažniausiai eidavau vakare, kai beveik tuščia budavo) ir tiek. Tačiau visada, jeigu ateidavau susipykęs su tėvais (dėl to, kad vertė nueit) ar turėdamas kažkokių kitų problemų, visada išeidavau atsipalaidavęs, nusiraminęs. Nežinau kaip tą paaiškinti. Kai kurie sako, kad bažnyčios jau ant tiek išmelstos vietos, kad jose aura yra super gera, todėl kiekvienas atėjęs ir pabuvęs yra nuraminamas, jam pasidaro geriau. Nežinau kas tai yra, bet faktas, kad išeidavau kiek kitaip žiūrėdamas į viską, yra.
 
O kalbant kodėl žodžiai Dievas ir Bažnyčia rašomi iš didžiosios raidės, tai.. Atsimenu mokykloje per vieną iš kontrolinių buvo sakinyje paminėtas Dievas. Geriausiai besimokanti klasiokė jį parašė iš mažosios raidės. Aišku, gavo už tai minusą ir vėliau kėlė vėjus prieš mokytoją ir visą klasę. Bet mokytoja jai paprasčiausiai paaiškino: žodį Dievas reikia rašyt iš didžiosios raidės vien dėl to, kad tai yra tikrinis pavadinimas. Taip pat ir su Bažnyčia. Jeigu kalbam apie pastatą - tuomet rašome iš mažosios. Jeigu apie įstaigą, bendruomenę - rašome iš didžiosios, nes tai yra vienetinis dalykas. Dievas - taip pat. Jeigu rašome 'dievai' - tai iš mažosios. Kaip ir Vilnius. Juk iš didžiosios raidės rašome. Ir nesvarbu ar tiki ar ne. Tokios yra kalbos taisyklės :)
 
P.S. O atsakant į tavo teiginius tuos tris, tai.. žmogus netarnauja, kol to nepasirenka pats. Taip pat ir dėl kitų dalykų. Nereikia taip reaguot į maldas ar kt. išgalvotus tekstus. Kaip žmogus supranta religiją - taip ir elgiasi pagal ją.