Tikėjimas Dievu

Šventą raštą paskaityk o ne karksėk savo erezijas. o jei jau turi tokią subjektyvią nuomonę, tai skleisk ją prie bokalo alaus įkaušusiems draugams, arba dar geriau-pasilik ją sau!

Tikėjau, tikiu ir tikėsiu.

net neverta kur tokiu temu,visiskai beprasmiska.

Tiesiog jauti tai arba ne. Jokių klausimų šitoj srity nėra ir negali būti.

Tavo nuomonė, nesupyk, bet yra nieko verta. Ieškai kažko, ko negali rasti.

Visokiu yra, visokiu reikia. Jeigu taves neengia jog nesi tikintis, tai neenk ir kitu. Man asmeniskai pats nesuvokiamiausias faktas: kryziaus zygio karai, bei didziausio kankinimo irankio nesiojimas pasikabinus ji ant kaklo arba razanciaus nesiojimas (ypac klubuose) kai nesupranti net jo reiksmes. Todel nusprendziau:

As pats sau dievas, nes maldose su dievu as snekuosi pats su savimi ;)

Geri ir tikrai aiškūs pamąstymai, jau nemažai laiko praėjo kai pats tai supratau. :) Ir beje pagal LR konstitucijos 43 straipsnį, Lietuva neturi valstybinės relgijos. :)

Tyket ar ne, tai viena is tu temu kur visi niekada neprieisim prie vieno nutarimo.

Vienie dieva mato visur ir visas sekmes ir nesekmes asocijuoja su juo.

Kiti jo nemato niekur ir supranta jog gyvenima kuria patys, o ne kazkas virs debesu.

Pats asmeniskai netykiu, nors esu perejes tas visas komunijas, dermavones.

Aplamai baznycia man yra nejauki vieta.

Jei kazkas tyki ir jam nuo to geriau, tai tebunie, bet tegu nekisa savo pamokslu kitiems.

Lygiai ta pati galima pasakyti ir su netikinciais.

Pritarsiu kolegoms - mano manymu religija yra šiame forume nediskutuotina tema. Tas pats, kas ginčytis, jog dangus mėlynas.

Turiu tokį pastebėjimą, esu skaitęs nemažos apimties mokslinį lituanistinį darbą, apie žodžio Dievas vartojimą. Ten labai puikiai apibrėžta, kodėl šis žodis kartais rašomas iš didžiosios, o kartais iš mažosios raidės. Tai parodo paties rašančio žmogaus santykį su Dievu, o tu šį žodį rašai ir didžiosios raidės. Tiesiog vat taip užkliuvo... :)

Geri ir tikrai aiškūs pamąstymai, jau nemažai laiko praėjo kai pats tai supratau. :) Ir beje pagal LR konstitucijos 43 straipsnį, Lietuva neturi valstybinės relgijos. :)

Na, ne taip pasakaiu - visuotinai pripažįstama Lietuvoje.

Pritarsiu kolegoms - mano manymu religija yra šiame forume nediskutuotina tema. Tas pats, kas ginčytis, jog dangus mėlynas.

Turiu tokį pastebėjimą, esu skaitęs nemažos apimties mokslinį lituanistinį darbą, apie žodžio Dievas vartojimą. Ten labai puikiai apibrėžta, kodėl šis žodis kartais rašomas iš didžiosios, o kartais iš mažosios raidės. Tai parodo paties rašančio žmogaus santykį su Dievu, o tu šį žodį rašai ir didžiosios raidės. Tiesiog vat taip užkliuvo... :)

Tiesiog taip įskiepyta - rašyt didžiąja raide. Kad netikiu, tai nereiškia, kad privalau negerbto to, kuo tiki kiti.

Atsiprašau, bet pasirodei visiškai "tuščias" žmogus. Nenoriu labai plėstis, bet negaliu susilaikyti nepakomentavus.

Kodėl jam meldžiamasi, nors už tai nieko negaunama mainais?

Ar viskas gyvenime tau turi turėti materealų atlygį? Ar padėdamas kitiems, darydamas gerus darbus tu gauni ką nors materealaus už tai..? Galiu pasakyt, kad tavo močiutė gauna labai labai daug iš to vaikščiojimo į bažnyčią. Ji gauna tikėjimą, kad numirus ji neišnyks kaip dūmas. Sugaišta laiką?! Vargina skaudančias kojas?! Žmogau, ar tu suvoki ką rašai? :blink: Kaip tik labai sveikintina, kad ji nesėdi namie, o vaikšto, juda!

Aš pati netikiu Dievu, bet gerbiu ir suprantu tikinčius.

Tikėjimas yra ypač reikalingas silpniems žmonėms. Ir visai nesvarbu yra tas dievas ar ne. Esmė tame, kad religija padeda žmonėms nenuleisti rankų ir tai yra gerai.

Atsiprašau, bet pasirodei visiškai "tuščias" žmogus. Nenoriu labai plėstis, bet negaliu susilaikyti nepakomentavus.

 

 

 

Kodėl jam meldžiamasi, nors už tai nieko negaunama mainais?

Ar viskas gyvenime tau turi turėti materealų atlygį? Ar padėdamas kitiems, darydamas gerus darbus tu gauni kokį nors materealaus už tai..? Galiu pasakyt, kad tavo močiutė gauna labai labai daug iš to vaikščiojimo į bažnyčią. Ji gauna tikėjimą, kad numirus ji neišnyks kaip dūmas. Sugaišta laiką?! Vargina skaudančias kojas?! Žmogau, ar tu suvoki ką rašai? :blink: Kaip tik labai sveikintina, kad ji nesėdi namie, o vaikšto, juda!

 

Aš pati netikiu Dievu, bet gerbiu ir suprantu tikinčius.

meilutei + uz tai.man ir tas sakinys uzkliuvo.

Kodėl jam meldžias, nors už tai nieko negauna mainais?

as taippat netikiu juo,ir nesimeldziu.taciau kiek supratau is tu zmoniu kurie tiki bei meldziasi,tai jie gauna atligi uz tai.manau kai jie pasimeldzia jie labiau ima pasitiketi savimi,nes mano jog dievas jiem pades.ir manau ,kad jiem tikrai tai padeda gyvenime.

nemoku rastu paaiskint,ka mastau apie tai,bet jei jau zmogus tiki tuo vadinamu dievu,tai tegul,as tik galiu pasidziaukti uz ji,kad tik jam butu geriau.

Kai tau bus bėda, suvoksi, kad klydai dėl jo nebuvimo. Aš taip pat pamenu laikus kai buvau nesubrendęs, mąsčiau apie tai ir viskas atrodė per daug keista, kad tai būtų tikrovė iki tam tikro momento kai užklupo didžiulės bėdos.

Kad ir kaip žiūrėsi ir suvoksi pasaulį, vieną dieną tu suprasi viską. Dažnai žmonėms tai būna per vėlu tai suvokti. Gali perskaityti Giuseppe Colombero - Vidinio išgijimo kelias. Ten nieko nerašoma apie Dievą, tikėjimą ir kitus tau kol kas nesuvokiamus dalykus. Bet jei perskaityti tu man padėkosi ir tikriausiai temą pakoreguosi. Tai tiek, linkiu ateistais netapti nes visiems bus ta pati pabaiga, bet... skirtingos pradžios.

Nesivelsiu i gilesnias diskusijas, bet uzkliuvo sis bei tas... "Netikiu, bet i baznycia einu", "Netikiu, bet as krikstytas ir bernavotas". Kam jums to reikia tuomet?

Man religija islikusi tik kaip kulturos dalis. Daugiau nieko...

Man kažkada užkliuvo vienos dainos žodžiai, kuriems bėje pritariu:

--------------------------------------------------------

No one laughs at God in a hospital

No one laughs at God in a war

No one’s laughing at God

When they’re starving or freezing or so very poor

No one laughs at God

When the doctor calls after some routine tests

No one’s laughing at God

When it’s gotten real late

And their kid’s not back from the party yet

No one laughs at God

When their airplane start to uncontrollably shake

No one’s laughing at God

When they see the one they love, hand in hand with someone else

And they hope that they’re mistaken

No one laughs at God

When the cops knock on their door

And they say we got some bad news, sir

No one’s laughing at God

When there’s a famine or fire or flood

*Chorus*

But God can be funny

At a cocktail party when listening to a good God-themed joke, or

Or when the crazies say He hates us

And they get so red in the head you think they’re ‘bout to choke

God can be funny,

When told he’ll give you money if you just pray the right way

And when presented like a genie who does magic like Houdini

Or grants wishes like Jiminy Cricket and Santa Claus

God can be so hilarious

Ha ha

Ha ha

--------------------------------------------------------

Šiems žodžiams pritariu 100%.

Todėl gerbiu tikinčius ir manau jie gerbia mane. Nesmerkia manęs už tai kad neinu į bažnyčią kiekvieną sekmadienį. Nesmerkia manęs už tai kad tikiu į dievą, o ne į jėzų kritų.

Aš apie save visada sakau taip: "tikiu į Dievą, bet ne į Bažnyčią".

Tikiu į Dievą. Tai nereiškia, kad tikiu į ant debesiuko sėdintį senuką su ilga ilga tobulo baltumo barzda ir ilga ilga lazda. Tikiu, kad gali būti kažkokia aukštesnė jėga, kuri tam tikrais atvejais gali paveikti tiek vidinį mąstymą, tiek pakreipti esamą situaciją, tiek padėti "išsigelbėti". Tikiu, kad kiekviena pasakyta mintis neišnyksta taip paprastai. Buvo labai gerai viename forume išsakyta mintis (o jinai nėra visiškai nauja, daug žmonių tiki, kad taip ir yra): Visatoje, Kosmose, Žemėje yra kažkoks "informacinis centras", kuriame kaupiasi visos žmonių mintys. Anksčiau ar vėliau jos sugrįžta kaip tam tikri įvykiai, nutikimai, galbūt daiktai. Na, čia kaip kas supras.

Netikiu į Bažnyčią. Netikiu, kad norint pakalbėti su Dievu reikia būtinai eiti į Bažnyčią. Netikiu, kad nuodėmes išsakyti reikia būtinai per kunigą, kitaip jos nebus atleistos. Keistai man atrodo visi tie dalykai, kaip tarkim ir komunijos ėmimas. Tačiau į Bažnyčią einu per didžiąsias šventes: šv. Kūčias, šv. Velykas. Bet, prisipažinsiu, einu dėl to, kad šeima eina. Pats kažin ar prisiversčiau eit :)

Na ir apskritai, kai buvau jaunesnis, kai buvau tėvų verčiamas eit į bažnyčią... eidavau, tačiau nei kalbėdavau kažkokias maldas, nei eidavau komunijos, nei duodavau pinigų. Nueidavau, gale ramiai vienas pasėdėdavau (dažniausiai eidavau vakare, kai beveik tuščia budavo) ir tiek. Tačiau visada, jeigu ateidavau susipykęs su tėvais (dėl to, kad vertė nueit) ar turėdamas kažkokių kitų problemų, visada išeidavau atsipalaidavęs, nusiraminęs. Nežinau kaip tą paaiškinti. Kai kurie sako, kad bažnyčios jau ant tiek išmelstos vietos, kad jose aura yra super gera, todėl kiekvienas atėjęs ir pabuvęs yra nuraminamas, jam pasidaro geriau. Nežinau kas tai yra, bet faktas, kad išeidavau kiek kitaip žiūrėdamas į viską, yra.

O kalbant kodėl žodžiai Dievas ir Bažnyčia rašomi iš didžiosios raidės, tai.. Atsimenu mokykloje per vieną iš kontrolinių buvo sakinyje paminėtas Dievas. Geriausiai besimokanti klasiokė jį parašė iš mažosios raidės. Aišku, gavo už tai minusą ir vėliau kėlė vėjus prieš mokytoją ir visą klasę. Bet mokytoja jai paprasčiausiai paaiškino: žodį Dievas reikia rašyt iš didžiosios raidės vien dėl to, kad tai yra tikrinis pavadinimas. Taip pat ir su Bažnyčia. Jeigu kalbam apie pastatą - tuomet rašome iš mažosios. Jeigu apie įstaigą, bendruomenę - rašome iš didžiosios, nes tai yra vienetinis dalykas. Dievas - taip pat. Jeigu rašome 'dievai' - tai iš mažosios. Kaip ir Vilnius. Juk iš didžiosios raidės rašome. Ir nesvarbu ar tiki ar ne. Tokios yra kalbos taisyklės :)

P.S. O atsakant į tavo teiginius tuos tris, tai.. žmogus netarnauja, kol to nepasirenka pats. Taip pat ir dėl kitų dalykų. Nereikia taip reaguot į maldas ar kt. išgalvotus tekstus. Kaip žmogus supranta religiją - taip ir elgiasi pagal ją.

Nesivelsiu i gilesnias diskusijas, bet uzkliuvo sis bei tas... "Netikiu, bet i baznycia einu", "Netikiu, bet as krikstytas ir bernavotas". Kam jums to reikia tuomet?

Man religija islikusi tik kaip kulturos dalis. Daugiau nieko...

Taigi kai būnam jauni, ne mes sprendžiam kam mums kažko reikia, gi būdami mažais vaikais nepasakėm: "Ne, man šito nereikia!", kai mus krikšyjo. Panašiai ir su komunijom ir panašiais dalykais, juk dar vaikus verčia eiti į bažnyčias ir priiminėti tuos visus "komunijas, dermavones" ar kaip ten pavadinti juos reikia..

Nesivelsiu i gilesnias diskusijas, bet uzkliuvo sis bei tas... "Netikiu, bet i baznycia einu", "Netikiu, bet as krikstytas ir bernavotas". Kam jums to reikia tuomet?

Man religija islikusi tik kaip kulturos dalis. Daugiau nieko...

Dėl netikėjimo, ir ėjimo į bažnyčią - aš pats neičiau, bet pareiga yra pareiga. Su krikštu tai daugiau nusišnekėt negėlaji... Vaikus krikštyja mažus, ir jei negali pasirinkti, nori to, ar ne.

Aš manau, kad norint tikėt dievu bažnyčia nereikalinga.

Yra jis ar ne? -Nežinau.

Niekada nesinervinu dėl to, ko nežinau :)

Manau beprasmiška sakyti vienaip ar kitaip, nes mes to niekaip nepaneigsim, niekaip nepatvirtinsim.

Tačiau, dėl religijų, tai manau čia įrankis masėms valdyti pasitelkiant "dievą".

P.S. mažas įsivaizduodavau, kad dievas gali būti bet kas. Tad, kartais pagavęs kambaryje kokią musę išleisdavau ją pro langą :DDDDDD nes mintyse pagalvodavau, o gal čia dievą pagavau :D

Žmogaus smegenyse yra nedidele dalis smegenų, kuri atsako už dalyką vadinama "religija" (garbinimas kažko, ko nėra (dievai visokie...))

Kad ir kaip bebūtu ginčiotis beprasmiška su tikinčiais.

http://www.dailymail.co.uk/news/article-2066106/Scandal-churches-claiming-cure-HIV-God-die-abandoning-medication.html

Religija tik stabdo žmoniją ir žudo žmonės.

Beje jei dievas egzistuoja, kodėl jis padarė ,kad aš juo netikėčiau ???

nu cia galima vartyt kiek nori vieni tiki kiti ne, as pats asmeniskai esu ne katalikas todel esu mazai susietas su baznycia nes paprasciausiai as savo religijos gerai nezinau ir manes niekas nemoke nei poteriu nieko todel baznycioi buvau tik 2 kartus kai krikstijo ir per laidotuves, todel blogiau tikrai nesijauciu, kad as ten nevaiksciojau ir, kad poteriu nemoku :)) siaip mano nuomone nieko blogo jai tiki ten tuo Dievu ir jai tau tikrai geriau nuo to, bet prasau nekyst jo kitiem ir nesakyk, kad tu blogas ir t.t

Kas liecia ar yra dievas ar ne ? Asmeniskai manau, kad ne vien del religiju ivairoves kur kekviena religija turi savo taisykles pvz katalikai, musulmonai ir panasiai kekviena is siu religiju tiki savaip ir mano, kad ju religija yra pati geriausia ir kas yra skirtingos religijos keliaus i pragara kas yra nieko daugiau kaip tik gazdinimai jaigu tu esi kitoks. Aisku iskyla toks klausimas jaigu jo nera tai kas viska sukure ? asmeniskai negaliu i tai atsakyt nes nezinau, bet galiu irgi paklaust Jaigu dievas viska sukure kur jis buvo kai nieko nebuvo sukurta ? ir kai niekas neegzistavo ?

p.s cia mano nuomone taip, kad galit necituot.

Eilėraštis, kuris atitinka mano mintis apie religiją:

Nesimeldžiu Dievams, stabams, ikonoms,

Žvakes kas vakarą degu tik šiaip,

Nesiklaupiu, nesilankstau, nesižegnoju-

Patsai už savo Būtį atsakau.

Nėra nei Pragaro, nei Rojaus,

Tik Žemė lopšyje žvaigždžių,

Ir žmonės- tik kvaili oratoriai,

Kartojantys Dievams: "Tikiu".

Ir išpažįstu tiktai Nieką,

Skleidžiu pasauly jo tiesas,

Dėl visko kaltas tavo Dievas,

Nes jis surišo man rankas

Ir liepė nemeluot, negeisti,

Mylėti priešus, artimą užjaust,

Tikėti jį tiktai man vieną

Ir nežudyt daugiau- klaidas atleis.

Ir gėrė vyną, kando duoną,

O alko tuo metu šimtai,

Ir jo šešėlyje altorių

Vis virė kruvini karai.

Ir laukia žmonės pažadėto Rojaus,

Ir tiki- juodulius tenai nuplaus...

Nėra man Dievo- aš tik vienas,

Tikiu stiprybe Mąstančio Žmogaus.

Esu 100% ateistas, nors jau 4-virtoje klasėje buvau "perėjęs" viską t.y išpažintį, komuniją, birmavonę/dirmavonę, nes tikybos mokytoja kunigui už mane laidavo. Suėjus 15-likai metų pamačiau filmą pavadinimu Zeitgeist(lietuviškai Laiko dvasia). Po jo šiek tiek suabejojau ar viskas, kas nuo mažumės man buvo kartojama yra gryna tiesa. Taigi, nuo tos dienos vis labiau gilinausi į konkrečiai krikščionybės pateikiamus įrodymus, kurie įrodytų, kad dievas iš tiesų yra. Dienom slenkant mano teizmo svarstyklių pusė kilo vis aukščiau ir aukščiau. Kol galų gale tapau bedieviu(turbūt su manim kažkas negerai). Kas pasikeitė? NIEKAS. Dauguma tikinčių žmonių kartoja, kad tikėjimas dievu suteikia prasmę gyventi. Atsiprašau, kokią ?! "Keista mūsų padėti Žemėje. Čia mes kiekvienas apsilankome trumpam, nežinodami kodėl, nors kai kam pavyksta įžvelgti dievišką tikslą. Tačiau kasdieniame gyvenime mes tikrai žinome vieną dalyką: žmogus čia yra dėl kitų žmonių - labiausiai dėl tų, nuo kurių šypsenos ir gerovės priklauso mūsų pačių laimė. [Albertas Einšteinas]

Ar jums, tikrai reikalingas "dievas-policininkas", kuris jums visada žiūrėtų per petį, kad nedarytumėte blogo ?

Sveiki. Prieš kelias sekundes ar minutes pagalvojau apie vieną dalyką. Esu netikintysis, bet vistiek švenčiu kūčias, kalėdas ir kitas religingas šventes (jeigu dar tokių yra). Noriu paklausti kitų kurie netiki, ar jie taip pat švenčia religingas šventes?

Taipogi mano mama mano, kad velnias ir dievas buvo sukurti bažnyčių, kad žmonės jiems (kunigams) paklustų. Sugalvojo dievą, tada papasakojo, kad jis geras ir padeda tiems kurie eina į bažnyčią, aukoja pinigus, padeda kitiems. Žmonės dar nebuvo daug išsilavinę, tad daug kas jiems buvo "magija". Kaip ir ligos. Jie galėjo paskelbt, kad dievas baudžia ligomis blogus žmones. Dar jie pripasakojo apie veliną (velnią). Kad jis traukia žmones jo pusėn, kad blogi būtų ir po mirties į pragarą pasiima. Niekas nenorėjo po mirties amžinai kentėt, tad atisivertė į dievą ir bažnyčioms aukojo. Bažnyčios tai labai išnaudojo. Buvo ir tas kryžiaus žygis ar kaip jis ten... Komentuokit šitą dalyką :unsure:

Ir dar vienas mano manymas, kad kunigaikštis žodis kilo nuo kunigas. :unsure:

religija - įrankis valdyti mases (kaip ir sektos)

o kučių šventimas, tai manau čia kultūros dalis, nebūtinai tikėjimas