SauliusK

http://www.imf.org/external/np/adm/rec/job/summint.htm#2 https://erecruitment.wto.org/public/hrd-cl-vac-view.asp?jobinfo_uid_c=3475&vaclng=en http://www.europarl.europa.eu/aboutparliament/en/007cecd1cc/Traineeships.html Ir galiu vardinti ir vardinti. Nežinau nei vienos tarptautinės organizacijos, kuri nereikalautų universiteto diplomo. Tu man pasakyk bent vieną tarptautinės ekonomikos ekspertą kuris neturi aukštojo išsilavinimo, ir aš suvalgysiu kibirą sliekų. Teoriškai gali pats viską išmokti, tačiau praktiškai to niekada nebus. Kodėl? Nes tam, kad tu įsidarbintum gerame da

Ok, tu man pasakyk, kurioje vietoje ekonomikos/finansų bakalauras+magistras nėra privalumas finansų ministrui, įvertinus ir tai, kad be pastarojo diplomo praktiškai neįmanoma gauti ir adekvačios darbo patirties?

Tačiau dauguma ministrų/viceministrų neturi nei diplomo nei darbo patirties. Pavydzdžiui, R. Šadžius yra baigęs chemiją ir teisę ir jo vienintelė patirtis yra finansų srityje yra darbas finansų viceministru. Aišku, geriau negu nieko, tačiau tai tikrai nėra kompetetingo specialisto pavyzdys. Užtenka palyginti jo patirtį su I. Šimonytės, ir akivaizdu, kuris turi daugiau patirties ir yra labiau kompetetingas. Panaši situacija ir su viena energetikos viceministre (pavardę jau spėjau pamiršti), kurios darbo patirtis pasibaigia pirmininkavimų Šalčininkų rajono mokytojų komitetui. Aš neturiu nieko p

Pageidautina politika ir tarptautiniai santykiai :)

Būtent, kad diplomu. Ar politikė, baigusi buhalteriją ir gyvenime nedirbusi energetikos sektoriuje, gali vadovauti energetikos ministerijai (fyi, Loreta Graužinienė)?

Visų pirma, Asta Baukutė pati neblizga savo anglų kalbos žiniomis: O antra, tai visąlaik buvo problema, tačiau į tai nebuvo atkreiptas toks didelis dėmesys. Prieš 10 metų taip pat nebuvo kreipiamas toks didelis dėmesys į Seimo narių kompetenciją, nors šiuo metu turime praktiškai tuos pačius narius, arba ne mažiau "kompetetingus". Tiesiog didėjant išsilavinusių žmonių skaičiui bei daugėjant tarptautinio dialogo, keičiasi ir politikams keliami reikalavimai. Irena Degutienė, su savo gydytojos diplomu taipogi nėra kompetetingos politikės pavyzdys.

Nieks nedraudžia tau kalbėti lietuviškai ir nuvykus į svečia šalį, tačiau klausimas, ar tavęs kas klausys? Iš Europos Sąjungos šalių anglų kalba yra valstybinė tik dvejose šalyje, tačiau tai universaliausia ir labiausiai paplitusi kalba. Su tokiu požiūriu, "tegu kiti mokosi lietuvių kalbą", toli nenueisime. Tokiu atveju dialogas vyktų tik oficialiuose posėdžiuose kartu su vertėjais. Tačiau tai tik viena dialogo pusė, kadangi didžioji dalis bendravimo, kuris gali turėti įtakos Lietuvos tarptautiniams santykiams, vyksta neformalioje aplinkoje. Siūlyčiau paklausyti Estijos prezidento kalbos ir

Tačiau mūsų tėvai/seneliai nėra seimo pirmininkai ar ministrai. Anglų kalbos nemokėjimas yra solidus minusas politikams ir tai ypač pasijaus mums pirmininkaujant ES. Tie pusę metų turėtų būti puiki proga sustiprinti santykius su kitomis ES šalimis, tačiau mūsų politikų nesugebėjimas suregzti net elementaraus sakinio eilinį kartą pakiš mums koją:).

Ok, tikrai nesuprantu - 7:00 keltis problemos nėr, o 7:30 jau nebeišeina? :)

Keltis pusvalandžiu vėliau?

Tai dabar man atsakyk į vieną paprastą klausimą - jeigu tūkstančiai studentų muša dinderį universitete, kokiu stebuklingu būdu jie visi taps motyvuoti, darbštūs ir kūrybingi jei nestos į universitetą?

Vieni kalba apie vieną, kiti kalba apie kitą. Nieks nesiginčyja, kad su tinkamu nusiteikimu, gali pasiekti užsibrėžti tikslų. Ką mes bandome pasakyti, kad universitetas paprasčiausiai prideda daugiau gaimybių ir daugiau pasirinkimo. Dabar viskas atrodo labai gražu, kai tau 19 metų ir turi darbą. Netgi gali sakyti, kad dabar yra ganėtinai palankus metas, kadangi ekonomika atsigauna ir kiekvieną mėnesį yra sukuriama daug naujų darbo vietų. Tačiau kas būtų, jei vėl prasidėtų ekonominis nuosmukis? Tu būtum vienas iš pirmųjų gavęs atleidimo lapelį, o susirasti naują darbą būtų praktiškai neįmanoma,

Vien dėl to, kad pažiūrėjai filmą The Social Network, nereiškia, kad esi vienam lygyje su Zuckerberg'u. Kai sugebėsi ne tik įstoti į Harvard'ą bet ir jame būsi laikomas genijumi, tada ir galėsi kalbėti, kaip viskas lengva.

Pagal tave vieni gimę mokytis, o kiti - "kalti" pinigus. Man asmeniškai yra vienodai ką tu darai su savo gyvenimu, bet man tiesiog pikta, kai skleidi erezijas ir skatini jaunimą nestudijuoti pateikdamas išimtis iš taisyklės ir teigdamas, kad tavo penkių draugų patirtis yra vertingesnė nei oficiali statistika. Išimčių iš taisyklės visada yra, tačiau taisyklė yra tokia - kuo daugiau išsilavinimo, tuo didesnis atlyginimas bei tuo didesni šansai sėkmingai vadovauti verslui. Jeigu su tuo nesutinki, tai jau yra tavo asmeninis požiūris (pagrįstas keleto žmonių patirtimi) ir čia jau nieko nepakeisi:).

Aš tau nuoširdžiai patariu atsibusti ir susimąstyti, nes vieną dieną tavo verslai ims ir sugrius, o tada galėsi važiuoti pas tuos pačius draugus į Angliją:).

Kol tu man nepateiksi aiškios statistikos, kurioje parodyta, kad pabaigę vidurinę vidutiniškai uždirba daugiau nei pabaigę bakalaurą/magistrą, tol tavo pavyzdžiai yra nieko verti. http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/8/8d/US_household_income_by_education.png

Tie visi kur su mersais važinėja baigę 10 klasių, savo verslus sukūrė, ar bent jau pamatus padėjo, žlugus Sovietų Sąjungai (tarpe tarp 1990-1996), kai tikrai ne protu buvo sukaupiamas kapitalas. Jei atvirai, tai nusišneki juodai. Pateiki 1% žmonių, kaip taisyklę, nors tai yra paprasčiausia išimtis. Bet aišku, tu juk ir esi išimtis, kaip ir pusė forumiečių, kurie nesugeba padaryti 11 klasės matematikos, tačiau yra prigimtiniai genijai. Pasaulis tik ir laukia, kol jie pasidalins savo nuostabiais gabumais ir savo idėjomis pakeis pasaulį. Aš irgi lygiai taip pat mąsčiau, kai buvau 17-18 metų. We

Nežinau, kaip tau, bet man telemarketingas ir klientų aptarnavimas ir yra nekvalifikuoti darbai.

Čia iš kurios pusės pažiūrėsi. Aišku, Lietuvoje studijuodamas informatiką turėsi psichologiją, filosofiją, kalbos kultūrą, etiką ir dar bala žino ką. Užsienyje tokių nesąmonių nėra, tačiau vistiek yra ne itin reikalingų dalykų. Kadangi studijuoju ekonomiką, tai ją ir pateiksiu kaip pavyzdį. Per tuos tris mokslo metus galiu kursus sudėti į keturis krepšelius - bendros ekonomikos žinios, verslo vadyba, finansai ir tarptautinė ekonomika. Atrodytų, panašios sritys, tačiau dirbant vienoje srityje, kitos srities paskaitos praktiškai neturi naudos. Tai yra, jeigu dirbu tarptautinėje organizacijoje,

Situacija yra paprasta. Jeigu nesimokai, realiai turi dvi galimybes - verslas arba nekvalifikuotas darbas. 90% start-up'ų po 5 metų bankrutuoja, tai šansas, jog taviškis produktas bus palankiai priimtas, yra ganėtinai mažas. Taigi, supaprastinus, jeigu nesimokai turi 10% tikimybę, kad sukursi pelningą verslą ir 90% tikimybę, kad dirbsi nekvalifikuotą darbą. Iš kitos pusės, jeigu mokysies mokykloje, įstosi į universitetą ir jį sėkmingai pabaigsi, ne tik turėsi daugiau šansų sukurti pelningą verslą (geresnės vadybos žinios, išsilavinimas bei kritinis mąstymas) bet ir nesekmės atveju galėsi dirbt

UAE, Singapūras:)

Mes tiesiog skirtingai suvokiame "perpratimą". Naudotis pieštuku taip pat nereikėjo mokytis keletą metų, tačiau vistiek negalėčiau nupiešti Moną Lizą. Tas pats ir su Photoshop'u - išsiaiškinti visas funkcijas ir ką jos daro tikrai nereik ilgiau poros valandų, tačiau jas panaudoti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje yra jau atskiras menas, tiesiogiai nesusijęs su pačia programa.

98% dizaino piešimo yra kompozicija, spalvų teorija ir tipografija, o tik pora likusių procentų yra pats programos funkcijų išmanymas. Photoshop yra ganėtinai lengva programa ir ją perprasti yra poros valandų darbas. Tad teoriškai, jeigu turi suvokimą apie kompoziciją ar spalvų teoriją, gali nupiešti gražų dizainą praktiškai neturėdamas žinių apie Photoshop:). Ir atvirkščiai - gali suvokti visas funkcijas, bet jeigu neturėsi suvokimo kaip derinti spalvas, nieko gero ir nesigaus.

... Tačiau reikia žinių, kurias suteikia aukštojoje mokykloje. Taip, žinau, gali pats mokytis ir tobulėti, tačiau tik vienetai sugeba patys pasiimti tai, ką suteikia universitetas. Ir ne, autorius nėra tas vienetinis, kuris sugebėtų pats įgyti žinias. Jei būtų - nekiltų tokių klausimų:).

O kur parašyta, kad apie lietuviškas? Juo labiau, jei aš nesimokau lietuviškoj aukštojoj mokykloj, nereiškia, kad mano patirtis yra mažiau verta, nes plagijavimo klausimas yra visur vienodai opus.