Lietuvos laiku naktį iš penktadienio į šeštadienį penkias minutes buvo neprieinamos bendrovės „Google" paslaugos, taip pat – paieška. Paslaugų teikimo sutrikimas buvo pastebėtas apie 1:52 Lietuvos laiku ir truko apie 5 minutes. Bandant pasiekti bet kokias „Google" paslaugas tuo metu buvo rodoma klaida, kurios kodas yra 502.
Nors šis sutrikimas truko vos kelias minutes, mikrotinklaraščių svetainėje „Twitter" dėl jo prasidėjo tikra žinučių audra.„Įdomu, kiek žmonių tikrinosi, ar nesugedo jų „Wi-Fi" ryšys prieš susivokiant, jog nulūžo „Google", - rašė vienas „Twitter" naudotojas, rašo "Times of India".
Maždaug po valandos interneto analizės bendrovė paskelbė, jog sutrikimo metu interneto svetainių peržiūrų skaičius buvo sumažėjęs 40 procentų.
„Google. Com neveikė kelias minutes nuo 1:52 iki 1:57. Tai smarkiai paveikė „GoSquared" svetainių lankomumo analizės duomenis – pasauliniame svetainių lankomumo grafike pastebėtas 40 proc. sumažėjimas. Tai labai rimta. Mūsų, interneto vartotojų, priklausomybė nuo google.com yra labai stipri", - skelbiama bendrovės pranešime.
Įsivaizduočiau jei kokia vokietija ar pan užblokuotų šalies mąstu google :D Taip faktiškai galima greitai ir sužlukdyti šitą kompaniją, nebeturės datamining'ui reikiamų duomenų
šiame forume draudžiama pardavinėti banko sąskaitas, PayPal, eBay ir kitų kompanijų/portalų, kuriuose vykdomos finansinės operacijos, ir kur reikia patvirtinti tapatybę siunčiant dokumentus ir pridedant kortelę ir/ar banko sąskaitą, paskyras.
Taip pat draudžiama pardavinėti el. pašto adresų ir panašias duomenų bazes. Administracijai neįdomu, jog šią informaciją galima rasti internete ir panašiai. Šiame forume tai nėra toleruojama.
Taip pat šiame forume draudžiama pardavinėti padirbtus dokumentus (kortelių/bankų išrašus, asmens dokumentų kopijas, invoice'us ir panašiai).
Tai liečia ir AŽ!
P.S Tai neliečia VCC ar prepaid kortelių pardavimų (tokių kur nereikalauja siųsti ID dokumentų).
Kažkoks iškrypęs tavo požiūris į pliusus šiame forume. Jau kelintą tavo pranešimą matau, kad kaltini žmones, kurie aktyviai bendrauja forume, dalinasi įdomia rasta informacija internete ar šiaip išsipasakoja savo istoriją, sukurdami temą forume. Aš nesuprantu, ar čia kažkokia pavydo forma pasireiškia, kad savo (ne)naudingais ar (ne)įdomiais pranešimais negali surinkti tų kelių reputacijos taškų?
O jeigu į temą, tai tikrai labai būtų įdomu išgyventi bent panašią situaciją ir atsirinkti tikrus draugus, kurie padės ne tik tada, kai tau gerai :)
Vienas vaikinas namie šventė savo devynioliktąjį gimtadienį ir susirinko visi jo draugai. Jie šoko, gėrė, šnekučiavosi bei kitaip linksminosi. Staiga į buto duris pasibeldė vaikino tėvas. Tėvas visas išsigandęs bei uždusęs nusivedė savo sūnų į kambarį bei papasakojo, jog labai skubėjo į jo gimtadienį ir partrenkė per perėją ėjusį žmogų. Dabar šitas žmogus guli negyvas jo automobilio bagažinėje. Tuomet vaikino tėvas paprašė, kad jis viską papasakotų savo draugams bei paprašytų jų pagalbos - kad jie padėtų atsikratyti negyvo kūno. Deja, pas visus gimtadienio svečius staiga atsirado kažkokie svarbūs reikalai dėl kurių jie negalėjo padėti. Visi išsiskirstė. Liko tik vaikino mylima mergina bei geriausias jo draugas. Nusileidę žemyn, jie atėjo prie tėvo automobilio. Tėvas atidarė bagažinę. Ten gulėjo dėžė prancūziško vyno ir tuomet tėvas pasakė: "Išgerkime už tai, kad visada šalia mūsų būtų tik tikri draugai".
Nesupraskite visko tiesiogiai. Šioje istorijoje galėjo būti ne žmogžudystė. Galėjo būti kad ir kaimyno automobilio subraižymas ar mamos vazos sudaužymas. Mintis ta pati, tiesiog žmogžudystė yra rimtesnė priežastis.
Esu girdėjęs, jog daugiausiai mes galime turėti tik iki trijų tikrų draugų, kiti yra tik artimi draugai arba pažįstami. Straipsnis iš DELFI:
Niekam tikriausiai ne paslaptis – kuo daugiau visokie vagys nusuka mokesčių („vokeliai“, kontrabanda ir kitos machinacijos), tuo daugiau mokesčių turi sumokėti eiliniai sąžiningi piliečiai. Tai štai, žinokitės: lankydamiesi Čili, La Crepe, Katpėdėlė, Charlie, Delano, Can can valgyklose prisidedate prie galimo mokesčių VOGIMO:
Lietuviai plečiasi, moka „McDonald's“
2012 metais sumokėtų mokesčių suma (tiems, kas straipsnio neskaitys):
McDonald's (9 restoranai) – 9,6 mln. Lt Vičiūnų grupė – Charlie pizza, Katpėdėlė, Carskoje selo ir La Crepe – (39 restoranai) – 6 mln. Lt UAB Čili pica – Čili pica, Čili kaimas, Čili Kinija, Tokyo, Tokyo China – (28 restoranai) – 4,996 mln. Lt
Kol tolerancija vagims ir sukčiams neišnyks, tol didžiajai daliai tautiečių nebus gera gyventi savo Tėvynėje. Ironiška, kad daugelis prie to savanoriškai prisideda.
Taupymo lakštai reguliariai platinami ir dabar. Klausimas ar yra siūlomas koks nors skirtumas nuo dabartinės sistemos, ar ne. Jei sakant "patrauklūs" turima omenyje su neadekvačiai aukštomis palūkanomis, tai prieštarauja elementariai ekonominei logikai švaistant valstybės lėšas.
Pati idėjos esmė - remti savus gamintojus sudarant jiems mokestinę galimybę lengviau konkuruoti su užsienio rinkomis - yra sveikintina. Tačiau kalbant apie mokestines lengvatas visada reikia įvertinti jų naštą biudžetui. Šiai dienai Lietuvos biudžetas yra deficitinis. Mes pastoviai judame balanso link, teliko vos keli metai ir jei tęsime esamą atsakingą politiką, jį tikrai pasieksime. Todėl šiai dienai su visokiomis mokestinėmis išlygomis siūlyčiau elgtis labai atsargiai ir bent keletui metų į priekį nuo jų dar susilaikyti, nebent būtų rastos galimybės kompensuoti pajamas, kurių biudžetas netektų, kuo aš abejoju. Bet žvelgiant į ateitį, mintis gera. Kita vertus, nereikia manyti, kad mokestinės disciplinos dabartinė Vyriausybė laikosi vien tam, kad apsunkintų verslui dalią. Tiesiog toks laikotarpis kai kitaip elgtis būtų neadekvatu. Todėl tai nereiškia, kad ir dabartinė Vyriausybė prie kitų sąlygų nesiimtų panašių priemonių, nes ji pademonstravo, kad puikiai suvokia savos gamybos ir eksporto svarbą. Eksportas šios kadencijos metu buvo vienas ryškiausių ekonominės politikos akcentų, jis buvo skatinamas nukreipiant jo link ES paramos fondų lėšas (kadangi kitų išteklių neturėta) ir ne veltui esami eksporto rodikliai gerokai viršija ikikrizinius.
JAV ir Lietuvos situacija yra nelygintina. JAV gali spausdinti pinigus (tikrai ne amžinai ir jos tik kasasi sau duobę, o per jas vėliau kentėsime ir mes kai nuvilnys dar viena krizės banga, galbūt gerokai didesnė), o mes ne. Tą suvokia ir pats Uspaskichas, todėl šio punkto kai realios svarios priemonės nevertinčiau. Ar apskritai, tokie metodai iš esmės jau yra taikomi. Sakykim, Latvijos bankrutavusio banko pavyzdys - įsipareigojimus perėmė valstybė. Išsaugojo darbo vietas, nenurašė kreditorių (žmonių ir verslo) lėšų. Tad tai lygiai tas pats, tik realizuota kitais metodais.
Reikėtų konkretizuoti, nes dabar tai tėra abstrakcija. Tačiau tai jau yra daroma. Pavyzdys galėtų būti technologijų centrai ir mokslo slėniai, kurių Lietuvoje įsteigta tikrai nemažai. Taip pat sukurtos LEZ zonos, pramonės parkai, viešieji logistikos centrai. Tad Uspaskichas čia net ir su abstrakcija nepasiūlė nieko naujo, jau nekalbant apie konkretumo nebuvimą (skirtingai nei mano išdėstytų pavyzdžių atveju).
taikyčiau tai tik su išlygomis, t.y. lengvatas siūlyčiau tam tikru motyvaciniu pagrindu, pavyzdžiui, jei generavimas vyksta iš vietos išteklių mažinant energetinę priklausomybę ir pan. pasakius A reikia pasakyti ir B. Mokestinės lengvatos NIEKADA neturi būti nagrinėjamos atskirai nuo jų naudos/kaštų analizės. T.y. turi būti įvertinta našta finansų sektoriui, kurią jis patirs netekęs pajamų. Ar nebus taip, kad tokia iniciatyva baigsis labai paprastai - didesnėmis elektros kainomis, nes lėšas į fondą surinkti juk kaip reikėjo taip ir reikės. Todėl tai tėra pageidavimas, kurį dar reikia ekonomiškai pagrįsti, rasti alternatyvių lėšų generavimo šaltinių, kurie kažkuo būtų naudingesni už esamą sistemą.
Retorika apie smulkaus ir šeimos verslo skatinimą yra daugelio partijų programose. Tai nėra naujiena. Tačiau žinoma, aš tai visada palaikiau ir toliau palaikysiu. Šeimos verslą tikrai vertinu. Gerai, kai žmonės patys sau kuria darbo vietas, o ne laukia pašalpų ištiesę rankas į valstybės pusę :) Na bet dėl didžiųjų prekybos centrų konkurencingumo prieš turgus skatinimo nelabai pritariu. Visų pirma šią kovą daugumoje atvejų turgūs ir taip pralaimi. Jeigu laikoma, kad turgūs yra patrauklesni šešėliui ar kad iš ten neateina mokesčiai, tai:
reikėtų tęsti tai, ką pradėjo esama Vyriausybė - apskaitos griežtinimą/įvedimą turguose (prisiminkite daliai sektoriaus pritaikytus kasos aparatus); tiesiog skaidrinti šią nišą vietoje jos žlugdymo.
Turgūs yra labai svarbūs smulkiajam verslui, todėl siūlymas siekti, kad prekybos grandai juos dar labiau nukonkuruotų man atrodo prieštaraujantis kitai deklaracijai apie siekį skatinti smulkų verslą.
Reikia nagrinėti priežastis, kodėl renovacija stambiu mastu dar neprasidėjo. Jei tai tik papildomo finansavimo klausimas, tuomet problema gali nebūti taip lengvai sprendžiama, nes viskas atsiremia į deficitinį biudžetą ir kalbėti yra viena, realiai dirbti turint atsakomybę už ūkio tvarumą - kita. Sutinku, kad renovacija buvo viena silpnesnių šios Vyriausybės sričių, manau, kad šioje srityje būtų galima pasitempti.
Keistai skamba tokie pasakymai apie kuro tiekimo alternatyvas, kai pats Uspaskichas teigia, kad Lietuvai nereikėtų skaldyti Gazpromo monopolio dujų tiekimo sektoriuje statant suskystintų dujų terminalą, o vietoje to turėtume tiesiog derėtis su monopolistu. Absurdas yra tikėtis lygiaverčių derybų, kai kalbiesi su monopolistu ir dar tokiu, kuris tiekia tau ne kažkokias prabangos prekes, kurių panorėjęs gali ir atsisakyti, bet gyvybiškai svarbius energetinius resursus, be kurių gyventi negali, o kitur įsigyti - taip pat. Tad žodžiai gražūs, bet darbai ne visai. Aš linkęs vertinti pagal darbus :)
O gal geriau sumažinti bedarbio pašalpą? Tai irgi didintų skirtumą tarp MMA ir tos pašalpos ir motyvuotų :) Lietuvoje nedarbas dar siekia 9,8%, todėl dar ne laikas ženkliai didinti MMA. Ilgalaikėje perspektyvoje - taip. Bet ilgalaikėje perspektyvoje atlyginimai kils ir be MMA reguliavimo. Todėl Uspaskicho pažadai apie 1500 MMA iki 2013 m. pabaigos kartu kalbant apie "nulinio" nedarbo siekį yra absurdas. Tai pažadai, kurie prieštarauja vienas kitam ir vienas žymiausių Lietuvos ekonomistų yra pasakęs- taip, galima tai padaryti, bet nedarbas tada siektų apie 20-25%. Gal geriau mažesnės pajamos nei jokių?
Na o Uspaskicho kalbas apie vokelius laikysiu tiesiog jo jumoru :)
---
Apibendrinus, daugiau minčių yra teisingos nei atvirkščiai. Tačiau kaip kažkas teisingai pastebėjo, viena yra kalbėti, kita veikti. Kai kur jo deklaruojami siekiai prieštarauja jo asmeniniams politiniams pasisakymams. Be to Uspaskichas daug kur sako KO reikėtų siekti, bet neatsako į klausimą KAIP būtent. Gražiai pakalbėti ir aš moku. Pasakyk žmonėms apie mokesčių mažinimą ir visi plos katučių. Tačiau niekas nenori kalbėti apie kitą medalio pusę, apie tai, iš ko mes juos mažinsim, kuo kompensuosim nuostolius. Visi nori nusiplauti nuo nepopuliarių sprendimų. Už tai ir jaučiu esamai Vyriausybei pagarbą, kad ji nevengė atsakomybės net ir prieš rinkimus ir nepataikavo, o dirbo ilgalaikės perspektyvos labui. Trečia, tikrai ne vienas iš išvardintų dalykų jau yra vykdomas ir šiuose punktuose neatsispindi jokios siūlomos naujovės.
Sveikas, pažįstamas gavo išmoka, bet man atrodo, kad perveda tik į banko sąskaitą. Jis pasikėlė iš to bonuso 5 svarų ir iškart persivedė. Gerai tas, kad nereikia daryti jokių deposit, ar surinkt kažkokį kiekį taškų, kad darytum cashout'ą.
Šitas tekstas buvo rašomas 2012 m. birželio 16 d., pirmadienį. Jis vėliau bus papildomas priklausomai nuo to, kaip keisis politinė situacija pasaulyje. Bet greičiausiai ji radikaliai nesikeis. Šį kartą vėl trumpai apibėgsime situaciją susijusia su Libija. Antroje dalyje, kuri išeis po kelių dienų, pakalbėsime apie Olimpines žaidynes ir geomagnetines audras..
Vėl apie pranašystes
„Iš Rusijos į pasaulį ateis viltis – ne iš komunistų, ne iš bolševikų, o iš laisvos Rusijos!“, - taip sakė žymus praėjusio šimtmečio Amerikos aiškiaregys Edgaras Keisis. Ir apskritai, apie Rusiją buvo prikalbėta daug įvairių neįtikėtinų dalykų, kurie mūsų, lietuvių akimis, atrodo neįmanomi iš principo. Kaip galima tikėtis kažko gero iš Rusijos? Juk ji mus visuomet okupavo, o Vakarai - gelbėjo. Caro laikų okupacija, komunizmas, trėmimai, gulagai. Ar su tuo galima susitaikyti? Ir iš viso tokie išsireiškimai, kaip „rusų civilizacija“ ir „dvasinis atgimimas“ yra nesuderinami. Visa tai tik paklaikusių vienuolių ir nukvakusių rašytojų fantazija. Be to kalbama, kad rusai atstovauja tikriesiems slavų interesams. Tačiau slavai slavams nelygūs. Yra lenkai, yra čekai ir yra rusai. Jie visi skirtingi. Vista tai tėra tik stereotipai ir į pasąmonę įkalti kompleksai. Iš esmės, kai kalbame apie baltą žmogų, juk nėra jokio skirtumo ar tu esi slavas, ar germanas, ar baltas. Kažkada labai senai, Hiperborėjos laikais tai buvo viena tauta su ta pačia kalba ir tais pačiais papročiais. Visos pranašystės apie Rusiją sudėtos šiame puslapyje, todėl plačiau apie tai rašyti neverta: http://viduje.puikiai.lt/sirius2011/?p=1121 Sustosime tik ties Edgaru Keisi. http://www.visokybes.com/edgaras-keisis-543 Panagrinėkime jo įžvalgas apie Rusiją šių dienų politinių, ekonominių ir karinių įvykių kontekste, atmesdami bet kokius išankstinius nusistatymus ar nacionalinius kompleksus.
Sakoma, jog kai pradedi daryti išvadas, prieštaraujančias vyraujantiems įsitikinimams, reiškia, jog esi šiek tiek kitokiame energetiniame diapazone, negu minia, kuri klauso televizijos naujienų, o nuomonę susidaro tik iš laikraščių. Vadinasi gali stebėti situaciją iš šalies ir daryti nepriklausomas išvadas. Jeigu tokius sugebėjimus išsiugdėte, vadinasi žengiate teisinga kryptimi.
Mūsų tarybinių žmonių karta unikali, mes sugebame sintetinti įvairias melo rūšis ir iš bukiausio informacinio šlamšto išgriebti racionalų grūdą. Mes išmokome tuo pat metu klausytis „Amerikos balso“, „Majako“, „Vremios“, taip vadinamų „Vakarinių naujienų“ ir tuo pačiu niekuo netikėti, matant pirmiausia kas yra tarp eilučių ir darant savo asmenines išvadas. Šitie įgūdžiai kaip niekada praverčia dabar, kai reikia atskirti propagandą nuo informacijos.
Deividas Aikas (David Icke) kažkada teisingai sakė, kad informacijos dabar tiek daug, jog susigaudyti kur tiesa, o kur melas padeda nebent vidinis švyturys. Jei žmogus neturi to švyturio, jam tenka gerokai paklaidžioti. Taigi, klausomės žinių ir darome savo išvadas, kurios dažniausiai nesiderina su jų skleidėjų lūkesčiais. O jeigu dar viešai parašome savo pastebėjimus internete, dominuojančios filosofinės-administracinės sistemos atžvilgiu tampame labai pavojingi.
Pranašystė neįtikėtinai išsipildė
„Nuo Afrikos vakarinės Atlanto pakrantės atsiritusi arabiškų revoliucijų banga pasiekė kitą kraštinį tašką – Siriją: joje štai jau beveik metai netyla pilietinio karo kanonados. Prezidento Basharo Assado režimas bando žiauriai numalšinti jo valdymu nepatenkintų šalies žmonių protestus ir nesileidžia į jokias derybas dėl pasitraukimo. Padėtis Sirijoje tapo nauju nesantaikos akmeniu, dar labiau komplikuojančiu Vakarų santykius su Rusija ir Kinija“, - tokių komentarų interneto platybėse šiuo metu galima sutikti ne vieną ir ne du. Tai ne vien tik privalomai-dominuojantis „vakarietiškais“ požiūris, o strateginė linija.
Apie Siriją daug nekalbėsim, čia viskas sudėta gana operatyviai ir objektyviai: http://www.glaustai.lt/?q=Rusija+Sirija Taigi, ką apie tai sako vidinis švyturys? Beveik visą sąmoningą gyvenimo ciklą aš irgi galvojau, kad su Rytais (turint pirmiausia omeny Rusiją) mums nereikėtų per daug draugauti. Šiandien aš jau nebeskirstau Rytų ir Vakarų kaip prieštaraujančių ar konkuruojančių stovyklų. Tai yra dvi (ar daugiau) tos pačios globalios fašistinės diktatūros dalys, pritaikytos tam tikrai, specifinei etnokultūrinei terpei. Pavyzdžiui, Kinijoje neįmanoma įdiegti vakarietišką liberalizmą, tuo tarpu Amerikoje neįmanomas Kiniškas socializmas. Rusijos sociumas šiandien neišgyventų nė dienos be Putino režimo, nes valstybė paprasčiausiai būtų išvogta kriminalinių struktūrų. Žodžiu, kiekvienam sava specifika. Jeigu atgydžiau pasižiūrėsime, diegiami socialinės inžinerijos sisteminiai moduliai visuose paminėtuose 3 rūšių režimuose yra tokie patys. Todėl mes galime kalbėti nebent apie lokalinius nesutarimus pačios sistemos viduje, kurie reikalui esant pakurstomi arba užgesinami. Nereiktų atmesti to, jog lokaliniai nesutarimai ar konfliktai sistemos viduje kyla ir natūraliai. Ir tai padeda pačiai sistemai tobulėti, nes ji taip pat yra gyvas organizmas (nors ir sukurtas dirbtinai). Kaip kiekvienam evoliucionuoti trokštančiam padarui, dominuojančiai sistemai reikalingi iššūkiai, kuriuos sukuria ją valdantys „išminčiai“, arba jie kyla savaime.
Brolių Strugatskių fantastiniame romane „Gyvenama sala“ (žr. to paties pavadinimo Bondarčiuko jaunojo dviejų dalių filmą), tie „išminčiai“ pavadinti „nežinomais tėvais“, kurių niekas nematė ir negirdėjo, tačiau bijo ir klauso. Nebūtų konflikto tarp atskitų sistemos dalių, nebūtų tobulėjimo, nebūtų pusiausvyros. Bendruomenių dėmesys turi būti dirbtinai sufokusuojamas kokių nors problemų sprendimui. jeitu tos problemos nekyla, jos sukuriamos dirbtinai.
Tie vyrukai, kurie mano, jog kontroliuoja evoliucijos eigą patys yra suinteresuoti, kad atsirastų maištininkai bei naujos politinės stovyklos, kurios pasitarnauja, kaip atitinkamas resursas vedant visuomenes evoliucijos kryptimi. Tuo tarpu visuomenė gali vystytis kitokiais principais. Ir tas alternatyvas privalome atrasti, jeigu, žinoma, norime išlikti gyvi. Tačiau, kol drakonas klypi kiekviename iš mūsų, sistemos nugalėti neįmanoma. Tiesiog seną drakoną pakeis naujas ir vėl bus kaip buvę.
Tas konfliktas pačios sistemos viduje taip pat gana aiškiai yra perteiktas trilogijos "Matrica" II dalies pabaigoje, Neo ir Arhitekto dialogo metu. Visi Neo, kurie buvo anksčiau darė tą patį. Jeigu nori nugalėti sistemą, turi būti šiek tiek kitoks, negu sistema.
Norint nepadaryti klaidos skirstant, kas yra gėros, o kas blogis, pirmiausia reikia atskirti politinę sistemą nuo tautos. Yra užkulisinis elitas, yra politinis elitas ir yra paprasti žmonės. Tai trys skirtingi dalykai. Tarp paprastų žmonių niekada nekyla jokių ideologinių konfliktų. Tačiau kai tik kur nors įsikiša politikai, situacija tampa neprognozuojama ir pavojinga. tada paprasti žmonės puola vieni kitiems į atlapus dėl kvailų smulkmenų, kurios įprastame gyvenime jokios reikšmės neturi. Pavizdys - katalikų ir protestantų karas Šiaurės Airijoje.
Politinis elitas gali naudotis pranašystėmis, skirtomis tautai. Tą Putino režimas sėkmingai ir daro. Bet šį kartą laurai dėl pranašysčių išsipildymo, kaip bebūtų keista, turėtų atitekti ne tautai, o būtent politiniam elitui.
Šokiruojanti išvada, bet ji man pasirodė įdomiai teisinga. Vadovaujantis paviršine logika tai suprasti ganėtinai sunku.
Politinis elitas visur supuvęs: jie visi drakonai
Bėda ta, kad mūsų elitas nuolatos reikalauja apsispręsti su kuo tu: su pažangiais Vakarais, kurie daug kam asocijuojasi su laisve ir civilizacijos išsivystymo viršūne, ar laukiniais Rytais, iš kurių galima tikėtis nebent įvairių netašytos priespaudos ir diktatūros formų. Ir vieni ir kiti savo sistemą laiko idealia, vienintele tvarka nuo Dievo. Tačiau iš esmės tai yra tos pačios diktatūros dvi skirtingos hipostazės.
Ir Rytuose, ir Vakaruose politinis elitas yra toks pat supuvęs, nes į eilinį žmogų žiūrima iš vieno dolerio piramidės pozicijų. Kitaip tariant, paprastas žmogus jiems yra rinkiminis „resursas“ kurį būtina tinkamai išnaudoti. Jie visi yra melagiai, o skirtumai tarp jų yra tik psichologiniai: kas ką labiau myli. Už ką – neaišku. Greičiausiai už gražias akis. Kas yra gėris, o kas yra blogis, ką mylėti ir ko neapkęsti nurodo išrinktieji, taip, kaip jiems tuo metu naudinga. Tame emocijų kupiname ideologiniame chaose nerasite nė mažiausio racionalaus grūdo.
Nenuvainikuojant nei Rusijos elito, nei tautos, nei pranašysčių apie šią šalį (Dievo keliai nežinomi, viskas įmanoma), klaidinga būtų manyti, jog kažkoks dvasinis prabudimas ateis iš konkrečios teritorijos ar nacijos. Žmonės bunda proporcingai visame pasaulyje, nepriklausomai nuo jų išpažįstamos religijos ar paso. Nei Putinas, nei Obama, nei Merkel, nei koks nors ketvirtas Asmuo nėra pasaulio gelbėtojai. Nei vienu iš jų tikėti negalima. Jie visi yra parsidavę melagiai.
Tačiau Dievas dažniausiai pasielgia pačiu neįtikinamiausiu būdu, pasirinkdamas savo instrumentais kartais netgi didžiausius vagis ir melagius.
Nors neįtikėtina, bet faktas. Kai tik Jungtinių tautų organozacijos Saugumo taryboje Rusija pirmąjį kartą (2012 m. gegužės pabaigoje) blokavo rezoliuciją dėl sankcijų ir tarptautinių pajėgų intervencijos Sirijoje, iš karto tapo aišku, jog Edgaro Keisi ir kitų pranašų žodžiai pildosi: „Iš Rusijos į pasaulį ateis viltis.....“. Jei to nebūtų atsitikę, šiandien būtų paskelbtas naujas didelis ir ginkluotas karas dėl naftos ir resursų.
Londono olimpinės žaidynės ir vis ta militaristinė paranoja, susijusi su neva žaidynių saugumu buvo numatyta senai ir ne všiaip sau. Dar 2010 metais kai kurie konspirologai įžvelgė, jog vadinamasis „Arabų pavasaris“ vyks tuo pat metu, kaip ir olimpinės žaidynės. Teko skaityti insaiderių įžvalgas, jog šiuo metu jau turėjo vykti karas Sirijoje ir Irane. Iranas turėjo atsakyti raketomis, apšaudant olimpinį Londoną. Laimei šios absurdiškos įžvalgos neišsipildė, nors iš pirmo žvilgsnio, žvelgiant į tai iš 2010 metų pozicijos, atrodė labai realios.
Tarptautinės karinės pajėgos, kokios bebūtų jos galingos, per kelias savaites ar mėnesius nebūtų įveikusios Basharo Al-Assado kariuomenės. Amerikiečiai iš esmės nemoka kariauti ilgo karo svetimoje teritorijoje. Tai jie patys įsitikino iš esmės pralaimėję karus Vietname ir Korėjoje. Irake ir Afganistame jie taip pat nepasiekė ko norėjo.
Nereikia pamiršti, jog Basharo Al-Assado kariuomenė – šiuo metu yra antra pagal galingumą Artimųjų Rytų regione esanti karinė mašina, turinti ginklų tiekimo kanalus iš Kinijos ir Rusijos, pagal savo galią yra pasiekusi panašų lygį kaip Izraelis, Turkija ar Iranas. Tokia karinė mašina gali padaryti daug brangių nuostolių pačiai galingiausiai pasaulio kariuomenei, tokiai, kaip NATO. Bet kokioje pasipriešinimo strategijoje svarbiausias tikslas yra padaryti daugiau nuostolių, kad agresoriui (koks jis bebūtų turtingas) kariauti pasidarytų per brangu, kad išlaidos sėstų ant mokesčių mokėtojų pečių ir, kad atsirastų kuo daugiau nepatenkintų okupantų užnugaryje. Vadinasi tokiame kare reikėtų paaukoti daug pinigų ir gyvybių. Neišvengiamai į šį karinį konfliktą būtų įtrauktos ir kitos „blogio ašies“ šalys: Iranas, Kinija, Venesuela ir, žinoma, Rusija.
Štai ir Goga su Magoga - ilgas nesibaigiantis karas, kurio nutraukimas jau taptų psichologine problema bet kokiam genetolui. To šiandien trokšta įtakingos bankininkų struktūros ir užkulisinius žaidimus nuolat žaidžiančios įtakingos judaizmo sektos.
Provokacijos viešosios nuomonės nepakeitė
Tarptautinės bendruomenės reakciją buvo bandoma išprovokuoti daug kartų: pirmiausia išžudžius kelių Sirijos kaimų gyventojus, sukėlus įtampą Sirijos ir Turkijos pasienyje dėl neva numušto lėktuvo. Al Quaedos teroristai, kuriuos globoja Izraelis ir JAV, persidengę Sirijos armijos kariškių uniformomis žudo ištisus kaimus. Tačiau tokios provokacijos kol kas nepasiteisino. Per paskutinius kelis mėnesius nepavyko pakeisti nei Rusijos, nei Kinijos požiūrio į situaciją regione. Visos provokacijos buvo įvardintos ir pareikšta, jog sirai savo problemas turi išsispręsti patys.
Vakarų propaganda mėgino „priklijuoti“ Rusijai Basharą Al Assadą, reikalaudami jam suteikti politinį prieglobstį. Tačiau Rusija pareiškė, jog Assado režimo ji nepalaiko. Iš S. Lavrovo žodžių galima spręsti: pats Režimas neturi reikšmės, svarbiau Sirija ir tai, kas bus po to kai nebeliks Assado.
Vakarietiškos „demokratijos“ invazija rytų kryptimi neįmanoma iš principo. Arabų demokratizacija yra naivi XX a. klaida, kuri tebekartojama ir šiandien. Iš tikrųjų demokratija čia ne prie ko. Pagrindinis tikslas – dominavimas regione, kuriame gausu naftos ir dujų. Tai kad Rusija ten turi savo karinių bazių – taip pat yra svarbus argumentas.
Tačiau jeigu ne Rusija, šiandien savo vaikus turėtume ruošti karinei mobilizacijai. Gal taip žiauriai ir nebūtų atsitikę, tačiau karas būtų lėtas, ilgas, didelis ir su daug aukų. O svarbiausia – beprasmis.
Nors šio tinklaraščio autorius nejaučia simpatijos Rusijai, kaip politinei sistemai, tačiau būtent taip norisi interpretuoti pranašystes. Tenka dabar nulenkti galvą prieš Edgarą Keisį ir pasakyti: jis buvo teisus ir jo pranašystės pildosi gana tiksliai.
Girdint žodį demokratja, širdis nesuvirpa
Siekiai jėga įvesti „vakarietišką demokratiją“ su „demokratinėmis vertybėmis“ arabams reiškia okupaciją. Jiems vakarietiška liberali kūniška „laisvė“ nesuvokiama iš principo ir asocijuojasi su dvasine degradacija. O kodėl tik arabams? Rusams vakarai asocijuojasi su fašizmu. Ir ne velti. Kas gi yra ta vakarietiška civilizacija ir jos vertybės su vadinamosiomis žmogaus teisėmis, liberalia demokratija, rinkos ekonomika ir t.t. Deividas Aikas visa tai vadina globalia fašistine diktatūra. Po šitomis idealogemomis neguli joks turinys, nes jas ištarus, daugeliui žmonių širdys nesuvirpa, nebent motyvuoja geras uždarbis samdomoje kariuomenėje.
Man asmeninės vertybės ir europietiškos vertybės nėra tapatūs dalykai. Vakarietiškos vertybės - tai nėra lozungų sąrašas dėl kurio norėtųsi arba kovoti iki pergalės, arba numirti. Žmogaus teisės ir laisvės, rinkos ekonomika, liberalizmas, demokratija: šiuos žodžius girdint greičiau norisi apsivemti dėl kiekviename žingsnyje tvyrančių dvigubų standartų, manipuliacijų, farmacinio nuodijimo, korupcijos bei melo industrijos, pavadintos „teisine sistema“, TV smegenų plovimo, kuris paralyžiuoja bet kokia sveiką nuovoką apie tai kas iš tikrųjų yra žmogus, kas yra gyvybė, žemė, gamta, artimi žmonės, galų gale Dievas.
Deividas Aikas teisus, tai iš esmės fašistinė sistema, kurioje viskas pastatyta aukštyn kojomis – o pateikta, kaip Dievo tiesa paskutinėje instancijoje. Vakaruose teisinė sistema tarnauja tam, kad nebūtų teisingumo, švietimo sistema – tam kad visi būtų bepročiai, sveikatos sistema – tam, kad visi sirgtų, laisva rinka ir pinigai - kad visi taptų ubagais, žmogaus teisės - kad nebūtų jokių teisių ir t.t. Pavadinimai gražūs – o turinys atvirkščias. Tai ir yra vadinamoji „vakarietiška sistema“. Rytuose ne ką geriau. Tačiau ten bent jau žodžio laikomasi.
Taip pat apsigavau, kažkada manydamas, jog vakarų vertybės yra neatsiejamos nuo tokių sąvokų, kaip evoliucija arba išsivysčiusi civilizacija. Tai buvo tik 1988-1990-ųjų pradžios iliuzija, kuri pakeitė kitą, anksčiau buvusią marksistinę iliuziją. Marksizmas ir kapitalizmas yra to paties medžio vaisiai, kurių tikslas – suvienijimas ir globalizacija be jokių laisvių ir teisių eiliniam žmogui.
Tarp vakarietiškų ir krikščioniškų vertybių taip pat nesinori dėti jokio lygybės ženklo, nes iš principo jo ten padėti neįmanoma. Greičiau mes kalbame apie agresyvią asmens laisvės atžvilgiu filosofinę-administracinę sistemą, kurios pagrindinis atributas – į blizgančią foliją įvyniotas melas ir dvigubi standartai.
Kodėl mes sergame?
Kaip pasakytų ezoterikai, dominuojanti fašistinė filosofinė-administracinė sistema prieštarauja giluminei žmogaus prigimčiai, nes pastatyta ant baimės ir melo pamatų. Todėl mes ir sergame, nes mūsų centrinė nervų sistema mūsų psichika iki šiol nesugeba prie tokio absurdo adaptuotis, kol fiziologinis apvalkalas galų gale palūžta. Išoriškai mes mes save palaužiame, nes nėra alternatyvų, mes bandome prisitaikyti gyventi absurde, bet mūsų vidus kiekvieną dieną išduoda paslaptį: viskas turi būti ne taip. Todėl man ir skauda. Ar visados įsiklausome į šį balsą?
Pasak D. Aiko, tai yra žmogaus prigimčiai svetima sistema, komoiuterinė patrica žmonijos kolektyvinėje pasąmonėje, sakanti kas tikra, o kas netikra, kuri kelis paskutinius tūkstantmečius valingais veiksmais skiepijama globaliu mastu ir eksportuojama į pačius atokiausius planetos kampelius. Todėl karinė intervencija į Siriją vakariečiui privalo atrodyti kaip savaime suprantamas dalykas, nes esą „gelbėjamos žmogaus teisės ir laisvės“, t.y. teisės būti laisvai nunuodytam.
Bet ar yra alternatyva?
Nei slavų civilizacija, nei kinų, nei indų, nei arabų sistema nėra alternatyva. Tai to paties medžio skirtingos šakos. Pasižiūrėjime, ką daro Rusijos Dūma užgniauždama susirinkimų laisvę, ir suprasime, jog Putinas nuo Obamos niekuo nesiskiria.
Jei pasaulio politiniame ir ekonominiame isteblišmente nedominuotų anglosaksiška-žydiška mafija, tai jos vietą užpildytų rusiška arba kiniška „darakono šeima“. Būtų tas pat arba dar blogiau. Kaip sakydavo D. Aikas, negalima kalbėti apie kovą su sistema, būnant tokiame pačiame lygmenyje, kaip ir ji pati. Kiniška ar Rusiška mafija niekuo nesiskiria nuo žydiškos arba anglosaksiškos. Mentalitetas tas pat, užkulisiai tie patys, dievai (šeimininkai) – irgi tie patys.
Mes turime kalbėti ne apie Rytus kaip apie alternatyvą dominuojančiai filosofinei-administracinei sistemai, nors kai kada vaidmenys atrodo labai teigiami (kaip rusų Sirijos atveju), bet kaip apie hidrą su daug galvų, kurią įveikti galima nebent asmeniškai einant dvasiniu keliu. Jei nepakylėsime savo sąmonės ir nepakulsime į kitą informacinį-energetinį diapazoną, iš kurio matosi platesnis priežasčių pasekmių spektras, joks antiglobalizmas nepadės.
Grįžtant prie Rusijos vaidmens Sirijos reikaluose.
Nereikia pamiršti, jog pozityvų vaidmenį sistemos metamarfozėse gali suvaidinti ir pats blogiausias chuliganas, jeigu to reikia Dievui. Bet tai nereiškia, kad jis iš principo tampa, ar jau pasidarė kitokiu. Jeigu giliau pažvelgus, tai galime rasti istorijoje atvejų ir juos interpretuoti taip, jog atrodys, kad Amerikos masonai (kurie yra užkietėję satanistai) suvaidino labai daug teigiamų vaidmenų. Vienas tokių, pavyzdžiui, Amerikos, kaip valstybės atsiradimas, mokslo bei technikos pažanga ir t.t. Bet tai yra žaidimai viduj pačios sistemos, kurios kryptis – materiali ir kūniška evoliucija bei dvasinė deevoliucija.
Kadangi antroji apsprendžia viską, galima sakyti, jog bendras vektorius yra degradacija arba žmonijos sunaikinimas. Ir tik vienetai sugeba tokioje baisioje terpėje išgyventi. Išgyvena patys stipriausi. Tam, kad neprapultų visi ir liktų viltis, net ir pačiame tamsiausiame tunelyje, ir buvo duotas Kristaus mokymas.
Jei pasiektume bent vieną procentą to ką suvokė Kristus, šiandien mums nereikėtų kalbėti apie sąmokslus.
Aš sąmoningai atskiriu Kristaus mokymą nuo istoriškai susiklosčiusios Krikščionybės ir Vatikano. Bažnyčioje yra daug šviesių žmonių, bet dominuojanti administracinė sistema absoliučiai nelimpa prie to ką skelbė Jėzaus iš Nazareto. Ar dera Vatikano prabanga su Kristaus kančia? Jei žinote kaip, pasakykit. Ar rusai išpažįsta tikresnę krikščionybę negu Vatikanas ir Vakarai? Į šitą klausimą taip pat laukiu atsakymų.
Ar Rusijai ir toliau pavyks atlaikyti totalinį spaudimą dėl Sirijos, pamatysime artimiausiu metu. Vėliau ar anksčiau Putinas su Obama susitars ir JTO Saugumo taryboje Sirijai nepalanki rezoliucija bus priimta. Jie visados susitaria. Pavyzdžiui, NATO jau stato savo karinę bazę Rusijoje, prie Uljanovsko. Ir tai ne mitas. Tai tik įrodo, kad NATO ir Rusija yra ta pati globali sistema, valdoma iš tų pačių užkulisių.
Tačiau karšto karo planas, galėjęs sudeginti visą pasaulį, kol kas neišdegė. O tai ir yra svarbiausia.
Prieš 8,5 mėnesio NASA paleido roverį "Curiosity" skristi į Marsą tyrinėti planetos, pagrinde koncentruojamasi ties planetos klimato istorija, geologija, tikrinimu ar kada galėjo būti gyvybės marse bei informacijos rinkimu ateities misijomis su žmonėmis.
"Curiosity" didžiausias ir daugiausiai įrankių turintis roveris iki šiol nusiųstas į Marsą.Dydis prilygsta automobiliui, svoris 900kg.Varomas atominiu varikliu.Detaliau apie įrankius kuriais aprūpintas roveris galite paskaityti čia http://en.wikipedia.org/wiki/Mars_Science_Laboratory
Roverio nuotrauka
Po 8,5 mėnesių kelionės, "Curiosity" rytoj įeis į Marso atmosferą maždaug 20 000 kilometrų per valandą greičiu ir po 7 minučių bus pasiekęs planetos paviršių.Arba sėkmingai nusileidęs arba pabiręs dalimis marse.Laikom kumščius dėl pirmojo varianto, iki šiol viskas veikė kaip planuotai, tačiau įėjęs į marso atmosferą roveris ,laikinai iki kol nusileis, praras kontaktą su žeme ir nusileidimo procesas bus kompiuterio apsiginklavusio 500 000 eilučių kodo "rankose".
Kviečiu įsijungti rytoj NASA gyvą transliaciją 8:31 Lietuvos laiku http://www.nasa.gov/multimedia/nasatv/index.html
Toriun gavo reakciją nuo Neh Per 5 minutes kol neveikė „Google“, interneto srautas smuko beveik per pusę
Toriun gavo reakciją nuo FaitasS Savamokslis 15-metis afrikietis iš šiukšlių konstruoja baterijas, radijo siųstuvus ir kitą techniką