Iš Rusijos į pasaulį ateis viltis?

Šitas tekstas buvo rašomas 2012 m. birželio 16 d., pirmadienį. Jis vėliau bus papildomas priklausomai nuo to, kaip keisis politinė situacija pasaulyje. Bet greičiausiai ji radikaliai nesikeis. Šį kartą vėl trumpai apibėgsime situaciją susijusia su Libija. Antroje dalyje, kuri išeis po kelių dienų, pakalbėsime apie Olimpines žaidynes ir geomagnetines audras..

Vėl apie pranašystes

„Iš Rusijos į pasaulį ateis viltis – ne iš komunistų, ne iš bolševikų, o iš laisvos Rusijos!“, - taip sakė žymus praėjusio šimtmečio Amerikos aiškiaregys Edgaras Keisis. Ir apskritai, apie Rusiją buvo prikalbėta daug įvairių neįtikėtinų dalykų, kurie mūsų, lietuvių akimis, atrodo neįmanomi iš principo. Kaip galima tikėtis kažko gero iš Rusijos? Juk ji mus visuomet okupavo, o Vakarai - gelbėjo. Caro laikų okupacija, komunizmas, trėmimai, gulagai. Ar su tuo galima susitaikyti? Ir iš viso tokie išsireiškimai, kaip „rusų civilizacija“ ir „dvasinis atgimimas“ yra nesuderinami. Visa tai tik paklaikusių vienuolių ir nukvakusių rašytojų fantazija. Be to kalbama, kad rusai atstovauja tikriesiems slavų interesams. Tačiau slavai slavams nelygūs. Yra lenkai, yra čekai ir yra rusai. Jie visi skirtingi.

Vista tai tėra tik stereotipai ir į pasąmonę įkalti kompleksai. Iš esmės, kai kalbame apie baltą žmogų, juk nėra jokio skirtumo ar tu esi slavas, ar germanas, ar baltas. Kažkada labai senai, Hiperborėjos laikais tai buvo viena tauta su ta pačia kalba ir tais pačiais papročiais.

Visos pranašystės apie Rusiją sudėtos šiame puslapyje, todėl plačiau apie tai rašyti neverta:

http://viduje.puikiai.lt/sirius2011/?p=1121

Sustosime tik ties Edgaru Keisi. http://www.visokybes.com/edgaras-keisis-543

Panagrinėkime jo įžvalgas apie Rusiją šių dienų politinių, ekonominių ir karinių įvykių kontekste, atmesdami bet kokius išankstinius nusistatymus ar nacionalinius kompleksus.

Sakoma, jog kai pradedi daryti išvadas, prieštaraujančias vyraujantiems įsitikinimams, reiškia, jog esi šiek tiek kitokiame energetiniame diapazone, negu minia, kuri klauso televizijos naujienų, o nuomonę susidaro tik iš laikraščių. Vadinasi gali stebėti situaciją iš šalies ir daryti nepriklausomas išvadas. Jeigu tokius sugebėjimus išsiugdėte, vadinasi žengiate teisinga kryptimi.

Mūsų tarybinių žmonių karta unikali, mes sugebame sintetinti įvairias melo rūšis ir iš bukiausio informacinio šlamšto išgriebti racionalų grūdą. Mes išmokome tuo pat metu klausytis „Amerikos balso“, „Majako“, „Vremios“, taip vadinamų „Vakarinių naujienų“ ir tuo pačiu niekuo netikėti, matant pirmiausia kas yra tarp eilučių ir darant savo asmenines išvadas. Šitie įgūdžiai kaip niekada praverčia dabar, kai reikia atskirti propagandą nuo informacijos.

Deividas Aikas (David Icke) kažkada teisingai sakė, kad informacijos dabar tiek daug, jog susigaudyti kur tiesa, o kur melas padeda nebent vidinis švyturys. Jei žmogus neturi to švyturio, jam tenka gerokai paklaidžioti. Taigi, klausomės žinių ir darome savo išvadas, kurios dažniausiai nesiderina su jų skleidėjų lūkesčiais. O jeigu dar viešai parašome savo pastebėjimus internete, dominuojančios filosofinės-administracinės sistemos atžvilgiu tampame labai pavojingi.

Pranašystė neįtikėtinai išsipildė

„Nuo Afrikos vakarinės Atlanto pakrantės atsiritusi arabiškų revoliucijų banga pasiekė kitą kraštinį tašką – Siriją: joje štai jau beveik metai netyla pilietinio karo kanonados. Prezidento Basharo Assado režimas bando žiauriai numalšinti jo valdymu nepatenkintų šalies žmonių protestus ir nesileidžia į jokias derybas dėl pasitraukimo. Padėtis Sirijoje tapo nauju nesantaikos akmeniu, dar labiau komplikuojančiu Vakarų santykius su Rusija ir Kinija“, - tokių komentarų interneto platybėse šiuo metu galima sutikti ne vieną ir ne du. Tai ne vien tik privalomai-dominuojantis „vakarietiškais“ požiūris, o strateginė linija.

Apie Siriją daug nekalbėsim, čia viskas sudėta gana operatyviai ir objektyviai:

http://www.glaustai.lt/?q=Rusija+Sirija

Taigi, ką apie tai sako vidinis švyturys? Beveik visą sąmoningą gyvenimo ciklą aš irgi galvojau, kad su Rytais (turint pirmiausia omeny Rusiją) mums nereikėtų per daug draugauti. Šiandien aš jau nebeskirstau Rytų ir Vakarų kaip prieštaraujančių ar konkuruojančių stovyklų. Tai yra dvi (ar daugiau) tos pačios globalios fašistinės diktatūros dalys, pritaikytos tam tikrai, specifinei etnokultūrinei terpei. Pavyzdžiui, Kinijoje neįmanoma įdiegti vakarietišką liberalizmą, tuo tarpu Amerikoje neįmanomas Kiniškas socializmas. Rusijos sociumas šiandien neišgyventų nė dienos be Putino režimo, nes valstybė paprasčiausiai būtų išvogta kriminalinių struktūrų. Žodžiu, kiekvienam sava specifika. Jeigu atgydžiau pasižiūrėsime, diegiami socialinės inžinerijos sisteminiai moduliai visuose paminėtuose 3 rūšių režimuose yra tokie patys. Todėl mes galime kalbėti nebent apie lokalinius nesutarimus pačios sistemos viduje, kurie reikalui esant pakurstomi arba užgesinami. Nereiktų atmesti to, jog lokaliniai nesutarimai ar konfliktai sistemos viduje kyla ir natūraliai. Ir tai padeda pačiai sistemai tobulėti, nes ji taip pat yra gyvas organizmas (nors ir sukurtas dirbtinai). Kaip kiekvienam evoliucionuoti trokštančiam padarui, dominuojančiai sistemai reikalingi iššūkiai, kuriuos sukuria ją valdantys „išminčiai“, arba jie kyla savaime.

Brolių Strugatskių fantastiniame romane „Gyvenama sala“ (žr. to paties pavadinimo Bondarčiuko jaunojo dviejų dalių filmą), tie „išminčiai“ pavadinti „nežinomais tėvais“, kurių niekas nematė ir negirdėjo, tačiau bijo ir klauso. Nebūtų konflikto tarp atskitų sistemos dalių, nebūtų tobulėjimo, nebūtų pusiausvyros. Bendruomenių dėmesys turi būti dirbtinai sufokusuojamas kokių nors problemų sprendimui. jeitu tos problemos nekyla, jos sukuriamos dirbtinai.

Tie vyrukai, kurie mano, jog kontroliuoja evoliucijos eigą patys yra suinteresuoti, kad atsirastų maištininkai bei naujos politinės stovyklos, kurios pasitarnauja, kaip atitinkamas resursas vedant visuomenes evoliucijos kryptimi. Tuo tarpu visuomenė gali vystytis kitokiais principais. Ir tas alternatyvas privalome atrasti, jeigu, žinoma, norime išlikti gyvi. Tačiau, kol drakonas klypi kiekviename iš mūsų, sistemos nugalėti neįmanoma. Tiesiog seną drakoną pakeis naujas ir vėl bus kaip buvę.

Tas konfliktas pačios sistemos viduje taip pat gana aiškiai yra perteiktas trilogijos "Matrica" II dalies pabaigoje, Neo ir Arhitekto dialogo metu. Visi Neo, kurie buvo anksčiau darė tą patį. Jeigu nori nugalėti sistemą, turi būti šiek tiek kitoks, negu sistema.

Norint nepadaryti klaidos skirstant, kas yra gėros, o kas blogis, pirmiausia reikia atskirti politinę sistemą nuo tautos. Yra užkulisinis elitas, yra politinis elitas ir yra paprasti žmonės. Tai trys skirtingi dalykai. Tarp paprastų žmonių niekada nekyla jokių ideologinių konfliktų. Tačiau kai tik kur nors įsikiša politikai, situacija tampa neprognozuojama ir pavojinga. tada paprasti žmonės puola vieni kitiems į atlapus dėl kvailų smulkmenų, kurios įprastame gyvenime jokios reikšmės neturi. Pavizdys - katalikų ir protestantų karas Šiaurės Airijoje.

Politinis elitas gali naudotis pranašystėmis, skirtomis tautai. Tą Putino režimas sėkmingai ir daro. Bet šį kartą laurai dėl pranašysčių išsipildymo, kaip bebūtų keista, turėtų atitekti ne tautai, o būtent politiniam elitui.

Šokiruojanti išvada, bet ji man pasirodė įdomiai teisinga. Vadovaujantis paviršine logika tai suprasti ganėtinai sunku.

Politinis elitas visur supuvęs: jie visi drakonai

Bėda ta, kad mūsų elitas nuolatos reikalauja apsispręsti su kuo tu: su pažangiais Vakarais, kurie daug kam asocijuojasi su laisve ir civilizacijos išsivystymo viršūne, ar laukiniais Rytais, iš kurių galima tikėtis nebent įvairių netašytos priespaudos ir diktatūros formų. Ir vieni ir kiti savo sistemą laiko idealia, vienintele tvarka nuo Dievo. Tačiau iš esmės tai yra tos pačios diktatūros dvi skirtingos hipostazės.

Ir Rytuose, ir Vakaruose politinis elitas yra toks pat supuvęs, nes į eilinį žmogų žiūrima iš vieno dolerio piramidės pozicijų. Kitaip tariant, paprastas žmogus jiems yra rinkiminis „resursas“ kurį būtina tinkamai išnaudoti. Jie visi yra melagiai, o skirtumai tarp jų yra tik psichologiniai: kas ką labiau myli. Už ką – neaišku. Greičiausiai už gražias akis. Kas yra gėris, o kas yra blogis, ką mylėti ir ko neapkęsti nurodo išrinktieji, taip, kaip jiems tuo metu naudinga. Tame emocijų kupiname ideologiniame chaose nerasite nė mažiausio racionalaus grūdo.

Nenuvainikuojant nei Rusijos elito, nei tautos, nei pranašysčių apie šią šalį (Dievo keliai nežinomi, viskas įmanoma), klaidinga būtų manyti, jog kažkoks dvasinis prabudimas ateis iš konkrečios teritorijos ar nacijos. Žmonės bunda proporcingai visame pasaulyje, nepriklausomai nuo jų išpažįstamos religijos ar paso. Nei Putinas, nei Obama, nei Merkel, nei koks nors ketvirtas Asmuo nėra pasaulio gelbėtojai. Nei vienu iš jų tikėti negalima. Jie visi yra parsidavę melagiai.

Tačiau Dievas dažniausiai pasielgia pačiu neįtikinamiausiu būdu, pasirinkdamas savo instrumentais kartais netgi didžiausius vagis ir melagius.

Nors neįtikėtina, bet faktas. Kai tik Jungtinių tautų organozacijos Saugumo taryboje Rusija pirmąjį kartą (2012 m. gegužės pabaigoje) blokavo rezoliuciją dėl sankcijų ir tarptautinių pajėgų intervencijos Sirijoje, iš karto tapo aišku, jog Edgaro Keisi ir kitų pranašų žodžiai pildosi: „Iš Rusijos į pasaulį ateis viltis.....“. Jei to nebūtų atsitikę, šiandien būtų paskelbtas naujas didelis ir ginkluotas karas dėl naftos ir resursų.

Londono olimpinės žaidynės ir vis ta militaristinė paranoja, susijusi su neva žaidynių saugumu buvo numatyta senai ir ne všiaip sau. Dar 2010 metais kai kurie konspirologai įžvelgė, jog vadinamasis „Arabų pavasaris“ vyks tuo pat metu, kaip ir olimpinės žaidynės. Teko skaityti insaiderių įžvalgas, jog šiuo metu jau turėjo vykti karas Sirijoje ir Irane. Iranas turėjo atsakyti raketomis, apšaudant olimpinį Londoną. Laimei šios absurdiškos įžvalgos neišsipildė, nors iš pirmo žvilgsnio, žvelgiant į tai iš 2010 metų pozicijos, atrodė labai realios.

Tarptautinės karinės pajėgos, kokios bebūtų jos galingos, per kelias savaites ar mėnesius nebūtų įveikusios Basharo Al-Assado kariuomenės. Amerikiečiai iš esmės nemoka kariauti ilgo karo svetimoje teritorijoje. Tai jie patys įsitikino iš esmės pralaimėję karus Vietname ir Korėjoje. Irake ir Afganistame jie taip pat nepasiekė ko norėjo.

Nereikia pamiršti, jog Basharo Al-Assado kariuomenė – šiuo metu yra antra pagal galingumą Artimųjų Rytų regione esanti karinė mašina, turinti ginklų tiekimo kanalus iš Kinijos ir Rusijos, pagal savo galią yra pasiekusi panašų lygį kaip Izraelis, Turkija ar Iranas. Tokia karinė mašina gali padaryti daug brangių nuostolių pačiai galingiausiai pasaulio kariuomenei, tokiai, kaip NATO. Bet kokioje pasipriešinimo strategijoje svarbiausias tikslas yra padaryti daugiau nuostolių, kad agresoriui (koks jis bebūtų turtingas) kariauti pasidarytų per brangu, kad išlaidos sėstų ant mokesčių mokėtojų pečių ir, kad atsirastų kuo daugiau nepatenkintų okupantų užnugaryje. Vadinasi tokiame kare reikėtų paaukoti daug pinigų ir gyvybių. Neišvengiamai į šį karinį konfliktą būtų įtrauktos ir kitos „blogio ašies“ šalys: Iranas, Kinija, Venesuela ir, žinoma, Rusija.

Štai ir Goga su Magoga - ilgas nesibaigiantis karas, kurio nutraukimas jau taptų psichologine problema bet kokiam genetolui. To šiandien trokšta įtakingos bankininkų struktūros ir užkulisinius žaidimus nuolat žaidžiančios įtakingos judaizmo sektos.

Provokacijos viešosios nuomonės nepakeitė

Tarptautinės bendruomenės reakciją buvo bandoma išprovokuoti daug kartų: pirmiausia išžudžius kelių Sirijos kaimų gyventojus, sukėlus įtampą Sirijos ir Turkijos pasienyje dėl neva numušto lėktuvo. Al Quaedos teroristai, kuriuos globoja Izraelis ir JAV, persidengę Sirijos armijos kariškių uniformomis žudo ištisus kaimus. Tačiau tokios provokacijos kol kas nepasiteisino. Per paskutinius kelis mėnesius nepavyko pakeisti nei Rusijos, nei Kinijos požiūrio į situaciją regione. Visos provokacijos buvo įvardintos ir pareikšta, jog sirai savo problemas turi išsispręsti patys.

Vakarų propaganda mėgino „priklijuoti“ Rusijai Basharą Al Assadą, reikalaudami jam suteikti politinį prieglobstį. Tačiau Rusija pareiškė, jog Assado režimo ji nepalaiko. Iš S. Lavrovo žodžių galima spręsti: pats Režimas neturi reikšmės, svarbiau Sirija ir tai, kas bus po to kai nebeliks Assado.

Vakarietiškos „demokratijos“ invazija rytų kryptimi neįmanoma iš principo. Arabų demokratizacija yra naivi XX a. klaida, kuri tebekartojama ir šiandien. Iš tikrųjų demokratija čia ne prie ko. Pagrindinis tikslas – dominavimas regione, kuriame gausu naftos ir dujų. Tai kad Rusija ten turi savo karinių bazių – taip pat yra svarbus argumentas.

Tačiau jeigu ne Rusija, šiandien savo vaikus turėtume ruošti karinei mobilizacijai. Gal taip žiauriai ir nebūtų atsitikę, tačiau karas būtų lėtas, ilgas, didelis ir su daug aukų. O svarbiausia – beprasmis.

Nors šio tinklaraščio autorius nejaučia simpatijos Rusijai, kaip politinei sistemai, tačiau būtent taip norisi interpretuoti pranašystes. Tenka dabar nulenkti galvą prieš Edgarą Keisį ir pasakyti: jis buvo teisus ir jo pranašystės pildosi gana tiksliai.

Girdint žodį demokratja, širdis nesuvirpa

Siekiai jėga įvesti „vakarietišką demokratiją“ su „demokratinėmis vertybėmis“ arabams reiškia okupaciją. Jiems vakarietiška liberali kūniška „laisvė“ nesuvokiama iš principo ir asocijuojasi su dvasine degradacija. O kodėl tik arabams? Rusams vakarai asocijuojasi su fašizmu. Ir ne velti. Kas gi yra ta vakarietiška civilizacija ir jos vertybės su vadinamosiomis žmogaus teisėmis, liberalia demokratija, rinkos ekonomika ir t.t. Deividas Aikas visa tai vadina globalia fašistine diktatūra. Po šitomis idealogemomis neguli joks turinys, nes jas ištarus, daugeliui žmonių širdys nesuvirpa, nebent motyvuoja geras uždarbis samdomoje kariuomenėje.

Man asmeninės vertybės ir europietiškos vertybės nėra tapatūs dalykai. Vakarietiškos vertybės - tai nėra lozungų sąrašas dėl kurio norėtųsi arba kovoti iki pergalės, arba numirti. Žmogaus teisės ir laisvės, rinkos ekonomika, liberalizmas, demokratija: šiuos žodžius girdint greičiau norisi apsivemti dėl kiekviename žingsnyje tvyrančių dvigubų standartų, manipuliacijų, farmacinio nuodijimo, korupcijos bei melo industrijos, pavadintos „teisine sistema“, TV smegenų plovimo, kuris paralyžiuoja bet kokia sveiką nuovoką apie tai kas iš tikrųjų yra žmogus, kas yra gyvybė, žemė, gamta, artimi žmonės, galų gale Dievas.

Deividas Aikas teisus, tai iš esmės fašistinė sistema, kurioje viskas pastatyta aukštyn kojomis – o pateikta, kaip Dievo tiesa paskutinėje instancijoje. Vakaruose teisinė sistema tarnauja tam, kad nebūtų teisingumo, švietimo sistema – tam kad visi būtų bepročiai, sveikatos sistema – tam, kad visi sirgtų, laisva rinka ir pinigai - kad visi taptų ubagais, žmogaus teisės - kad nebūtų jokių teisių ir t.t. Pavadinimai gražūs – o turinys atvirkščias. Tai ir yra vadinamoji „vakarietiška sistema“. Rytuose ne ką geriau. Tačiau ten bent jau žodžio laikomasi.

Taip pat apsigavau, kažkada manydamas, jog vakarų vertybės yra neatsiejamos nuo tokių sąvokų, kaip evoliucija arba išsivysčiusi civilizacija. Tai buvo tik 1988-1990-ųjų pradžios iliuzija, kuri pakeitė kitą, anksčiau buvusią marksistinę iliuziją. Marksizmas ir kapitalizmas yra to paties medžio vaisiai, kurių tikslas – suvienijimas ir globalizacija be jokių laisvių ir teisių eiliniam žmogui.

Tarp vakarietiškų ir krikščioniškų vertybių taip pat nesinori dėti jokio lygybės ženklo, nes iš principo jo ten padėti neįmanoma. Greičiau mes kalbame apie agresyvią asmens laisvės atžvilgiu filosofinę-administracinę sistemą, kurios pagrindinis atributas – į blizgančią foliją įvyniotas melas ir dvigubi standartai.

Kodėl mes sergame?

Kaip pasakytų ezoterikai, dominuojanti fašistinė filosofinė-administracinė sistema prieštarauja giluminei žmogaus prigimčiai, nes pastatyta ant baimės ir melo pamatų. Todėl mes ir sergame, nes mūsų centrinė nervų sistema mūsų psichika iki šiol nesugeba prie tokio absurdo adaptuotis, kol fiziologinis apvalkalas galų gale palūžta. Išoriškai mes mes save palaužiame, nes nėra alternatyvų, mes bandome prisitaikyti gyventi absurde, bet mūsų vidus kiekvieną dieną išduoda paslaptį: viskas turi būti ne taip. Todėl man ir skauda. Ar visados įsiklausome į šį balsą?

Pasak D. Aiko, tai yra žmogaus prigimčiai svetima sistema, komoiuterinė patrica žmonijos kolektyvinėje pasąmonėje, sakanti kas tikra, o kas netikra, kuri kelis paskutinius tūkstantmečius valingais veiksmais skiepijama globaliu mastu ir eksportuojama į pačius atokiausius planetos kampelius. Todėl karinė intervencija į Siriją vakariečiui privalo atrodyti kaip savaime suprantamas dalykas, nes esą „gelbėjamos žmogaus teisės ir laisvės“, t.y. teisės būti laisvai nunuodytam.

Bet ar yra alternatyva?

Nei slavų civilizacija, nei kinų, nei indų, nei arabų sistema nėra alternatyva. Tai to paties medžio skirtingos šakos. Pasižiūrėjime, ką daro Rusijos Dūma užgniauždama susirinkimų laisvę, ir suprasime, jog Putinas nuo Obamos niekuo nesiskiria.

Jei pasaulio politiniame ir ekonominiame isteblišmente nedominuotų anglosaksiška-žydiška mafija, tai jos vietą užpildytų rusiška arba kiniška „darakono šeima“. Būtų tas pat arba dar blogiau. Kaip sakydavo D. Aikas, negalima kalbėti apie kovą su sistema, būnant tokiame pačiame lygmenyje, kaip ir ji pati. Kiniška ar Rusiška mafija niekuo nesiskiria nuo žydiškos arba anglosaksiškos. Mentalitetas tas pat, užkulisiai tie patys, dievai (šeimininkai) – irgi tie patys.

Mes turime kalbėti ne apie Rytus kaip apie alternatyvą dominuojančiai filosofinei-administracinei sistemai, nors kai kada vaidmenys atrodo labai teigiami (kaip rusų Sirijos atveju), bet kaip apie hidrą su daug galvų, kurią įveikti galima nebent asmeniškai einant dvasiniu keliu. Jei nepakylėsime savo sąmonės ir nepakulsime į kitą informacinį-energetinį diapazoną, iš kurio matosi platesnis priežasčių pasekmių spektras, joks antiglobalizmas nepadės.

Grįžtant prie Rusijos vaidmens Sirijos reikaluose.

Nereikia pamiršti, jog pozityvų vaidmenį sistemos metamarfozėse gali suvaidinti ir pats blogiausias chuliganas, jeigu to reikia Dievui. Bet tai nereiškia, kad jis iš principo tampa, ar jau pasidarė kitokiu. Jeigu giliau pažvelgus, tai galime rasti istorijoje atvejų ir juos interpretuoti taip, jog atrodys, kad Amerikos masonai (kurie yra užkietėję satanistai) suvaidino labai daug teigiamų vaidmenų. Vienas tokių, pavyzdžiui, Amerikos, kaip valstybės atsiradimas, mokslo bei technikos pažanga ir t.t. Bet tai yra žaidimai viduj pačios sistemos, kurios kryptis – materiali ir kūniška evoliucija bei dvasinė deevoliucija.

Kadangi antroji apsprendžia viską, galima sakyti, jog bendras vektorius yra degradacija arba žmonijos sunaikinimas. Ir tik vienetai sugeba tokioje baisioje terpėje išgyventi. Išgyvena patys stipriausi. Tam, kad neprapultų visi ir liktų viltis, net ir pačiame tamsiausiame tunelyje, ir buvo duotas Kristaus mokymas.

Jei pasiektume bent vieną procentą to ką suvokė Kristus, šiandien mums nereikėtų kalbėti apie sąmokslus.

Aš sąmoningai atskiriu Kristaus mokymą nuo istoriškai susiklosčiusios Krikščionybės ir Vatikano. Bažnyčioje yra daug šviesių žmonių, bet dominuojanti administracinė sistema absoliučiai nelimpa prie to ką skelbė Jėzaus iš Nazareto. Ar dera Vatikano prabanga su Kristaus kančia? Jei žinote kaip, pasakykit. Ar rusai išpažįsta tikresnę krikščionybę negu Vatikanas ir Vakarai? Į šitą klausimą taip pat laukiu atsakymų.

Ar Rusijai ir toliau pavyks atlaikyti totalinį spaudimą dėl Sirijos, pamatysime artimiausiu metu. Vėliau ar anksčiau Putinas su Obama susitars ir JTO Saugumo taryboje Sirijai nepalanki rezoliucija bus priimta. Jie visados susitaria. Pavyzdžiui, NATO jau stato savo karinę bazę Rusijoje, prie Uljanovsko. Ir tai ne mitas. Tai tik įrodo, kad NATO ir Rusija yra ta pati globali sistema, valdoma iš tų pačių užkulisių.

Tačiau karšto karo planas, galėjęs sudeginti visą pasaulį, kol kas neišdegė. O tai ir yra svarbiausia.

Plačiau http://www.kvantinemagija.lt/

Perskaičiau antraštę ir net susijuokiau.

pagaliau viska perskaiciau.Mano nuomone,tai daug konspiracijos teoriju sumesta i viena straipsni.

Tyngiu skaityti viską.

Iš Rusijos į pasaulį ateis viltis ^_^

aha jau buvo pas mus ne kartą atėję jie su savo viltimi :D ir šviesiu rytojumi.

O ką, viskas teisingai paršyta. Rytietiškas "antidemokratiškumas" ir vakarietiškas pseudo "hyperdemokratiškumas" dažniausia taikytinas tik išrinktiesiems yra identiški blogio augliai. Bet ką daryti paprastam žmogeliui, kuris tampa situacijos įkaitu. Tai tik planktonas ir patrankų mėsa rinkimuose. Aišku ideliausia statisto pozicija, pasyvaus žiurovo, manau tokia poza aš šiuo metu ir vadovaujuosi.

nu nezinau kaip jum bet man labiau prie sirdies vakaru "tironai" negu rytai su savo viltim.beje jei nebutu tu bloguju amerikieciu rytu tautos naudodu agresyve uzsienio politika.jav yra atsvara padedanti vakaram islaikyti sioki toky dominavima.manot jei jav nebutu mes vis dar egzistuotumeme kaip lietuviu tauta...?

nu nezinau kaip jum bet man labiau prie sirdies vakaru "tironai" negu rytai su savo viltim.beje jei nebutu tu bloguju amerikieciu rytu tautos naudodu agresyve uzsienio politika.jav yra atsvara padedanti vakaram islaikyti sioki toky dominavima.manot jei jav nebutu mes vis dar egzistuotumeme kaip lietuviu tauta...?

Ir tie ir tie brudai,jokio skirtumo. Ar rusas ar amerikonas jie vienodai niekina mažų tautų atstovus, patikrinta šimtą kartų svečiose šalyse. Didžiavalstybinis šovinizmas nepriklauso nuo geografinės platumos ar politinės santvarkos. Kinietis gal toks labiau nuosaikesnis, bet ir jis jau pradeda nosį riesti ir pūstis ,kaip balionas. Kita vertus net neabejoju, jei pas mus būtų 300 miljonų tai ir mes galvas visiems kapotume ir primestume savo tvarką aplinkiniams, gal net nuožmiau už "jankius" ar "ivanus", imant domėn tradicinę lietuvišką neapykantą savo artimui.

Trumpas filmas Kelionė į save :)

Labai geras ir teisingas straipsnis++

Dar vienas i tema. Skanaus! ;)) rusiskai, beje:)

Paciam puslapi keistu pavadinimu, kvantine magija iskarto vaizduojami tokie uzrasai: Mokslas. Mistika. Ufologija. Astrologija. Sąmokslo teorijos.

Patys pasauli protigniausi zmones visko i viena niekada nesujungs ir neprieis bendru isvadu, o cia brukamas toks atsiprasant meslas i foruma ^_^ Visiskai padrikas tekstas.

Galima aisku, jeigu visai bukas esi, pasisemti is tokiu sapalioniu kaskokiu geru minciu, bet kai supina moksla, samokslus, astrologija ir panasius dalykus, tai skaityti tokia misraine galetu tik nevisprotis tiesiogine to zodzio prasme.

Visu pirma, kas yra zmones, minia? Pirma i tokius klausimus atsakykit sau, gal praeis noras keisti pasauli per atvirkscia gala... Pakso lygio mintys, anas irgi bande visokiom burejom semtis jegu, Paksiene isvis viskuom tiki, prisiskaicius astrologiju, pranasysciu, religiju ir mokslo ir t.t. Ji gyvena taip, jog jau danguj gyventu. Per Uzkalnio laida atrodo klausiaus :lol: